Legislator Case Law & Legislation
1f74d7a3-be60-4e29-bd68-431cef246edf AI generated

1f74d7a3-be60-4e29-bd68-431cef246edf · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 1f74d7a3-be60-4e29-bd68-431cef246edf
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti IÅ¡laidų, susijusių su saulės Å¡viesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – Komisija) 2013-11-11 sprendimo 17R-1209 (toliau – Sprendimas) dalį, kuria kompensuota tik dalis tiesioginių pareiÅ¡kėjos nuostolių, ir priimti naujÄ sprendimÄ , t. y. kompensuoti pareiÅ¡kėjai 19 737,05 Lt patirtų iÅ¡laidų;

Legislator headnote

AI generated

1f74d7a3-be60-4e29-bd68-431cef246edf · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PareiÅ¡kėja pirminiame skunde nurodė, kad Komisija turi visiÅ¡kai atlyginti netiesioginius nuostolius. Bylos nagrinėjimo eigoje teismas vadovaudamasis ekonomiÅ¡kumo ir operatyvumo principu pareiÅ¡kėjos sutikimu atsakovu Å¡ioje byloje įtraukė Valstybę, atstovaujamÄ Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, nes tokio pobÅ«džio bylose (dėl žalos atlyginimo) pagal teisinį reguliavimÄ atsakovė yra Valstybė, kuriÄ atstovauja Energetikos ministerija..             Dėl reikalavimo visiÅ¡kai atlyginti netiesioginius nuostolius (žalÄ ), kurių neiÅ¡nagrinėjo Komisija.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr                                          Administracinė byla Nr. I-5060-171/2014                                                                          Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07958-2013-8                                                    Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1, 28, 74 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Mefodijos Povilaitienės ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos atstovui L.

S. ir atsakovės Lietuvos valstybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė (IÅ¡laidų, susijusių su saulės Å¡viesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisija), atstovaujama Valstybinės energetikos inspekcijos, atstovui N. B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Saulės elementų energetika“ skundÄ atsakovėms Lietuvos valstybei, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė (IÅ¡laidų, susijusių su saulės Å¡viesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisija), atstovaujama Valstybinės energetikos inspekcijos, dėl sprendimo dalies panaikinimo ir žalos atlyginimo ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo, n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėja UAB „Saulės elementų energetika“ kreipėsi į teismÄ su skundu (t. I, b. l. 2–21), kurį patikslino (t. II, b. l. 72–97, 133), ir teismo praÅ¡o:

1) panaikinti IÅ¡laidų, susijusių su saulės Å¡viesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – Komisija) 2013-11-11 sprendimo 17R-1209 (toliau – Sprendimas) dalį, kuria kompensuota tik dalis tiesioginių pareiÅ¡kėjos nuostolių, ir priimti naujÄ sprendimÄ , t. y. kompensuoti pareiÅ¡kėjai 19 737,05 Lt patirtų iÅ¡laidų;

3) priteisti pareiškėjai 797 873 Lt negautų pajamų;

4) priteisti                    5 procentų metines palÅ«kanas nuo dienos, kai Komisija priėmė sprendimÄ atsisakyti tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , iki skundo padavimo teisme dienos, skaičiuojant palÅ«kanas nuo                         19 737,05 Lt sumos;

5) priteisti pareiškėjai 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo;

6) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Dėl Komisijos 2013-11-11 sprendimo 17R-1209. PaaiÅ¡kino, kad į KomisijÄ kreipėsi 2013-08-26. Komisija SprendimÄ priėmė tik 2013-11-11, t. y. praleidusi teisės aktuose nustatytus terminus sprendimui dėl iÅ¡laidų kompensavimo priimti. Mano, kad Sprendimu Komisija nepagrįstai kompensavo tik 50 proc. patirtų iÅ¡laidų, t. y. tik 24 158,17 Lt. PareiÅ¡kėjos nuomone, Komisija nepagrįstai nekompensavo 14 520 Lt iÅ¡laidų už atliktus bendrosios instaliacijos darbus.

Tai, kad mokėjimÄ atliko po 2013-02-01, nors iÅ¡laidos susidarė (paslaugos buvo suteiktos ir PVM sÄ skaita faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡yta) iki nurodyto termino, neturėtų bÅ«ti aiÅ¡kinama formaliai, kadangi IÅ¡laidų, susijusių su saulės Å¡viesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 594 (toliau – ApraÅ¡as), 4 punkte nenurodoma, kad visi mokėjimai be iÅ¡imties turi bÅ«ti atlikti iki 2013-02-01.

Be to, reikalavimo, kad visi mokėjimai faktiÅ¡kai bÅ«tų atlikti iki 2013-02-01, nėra ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo (toliau – AIEÄ®) pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatyme.              Nurodo, kad saulės elementų elektrinės statybai pareiÅ¡kėja už 4 137,05 Lt pirko žemės sklypÄ , kuris atitinkamai buvo suformuotas bÅ«tent tokiai veiklai. Å ios iÅ¡laidos yra susijusios su tikslu statyti saulės elementų elektrinę, tačiau toliau nebeplėtojant projekto, žemės sklypas nebus naudojamas pagal paskirtį, todėl investicijos tampa įšaldytos į nekilnojamÄ jį turtÄ , o patirtos iÅ¡laidos laikytinos pareiÅ¡kėjos nuostoliais, kurios turėjo bÅ«ti kompensuotos visiÅ¡kai.             PareiÅ¡kėja taip pat nesutinka su Komisijos iÅ¡vada, kad su projekto plėtojimu nesusijusios ir iÅ¡laidos už panaudos sutarties nutraukimÄ (1 000 Lt).

PaaiÅ¡kino, kad 2012-08-07 panaudos sutartis buvo nutraukta pareiÅ¡kėjos iniciatyva dėl to, kad buvo nuspręsta nebeplėtoti saulės elektrinių statybos projekto, todėl atsirado pareiga atlyginti kitai sutarties Å¡aliai nuostolius už sutarties nutraukimÄ anksčiau. Å alys 2013-08-10 sudarė SusitarimÄ Nr. 1 dėl 2012-08-07 Žemės sklypo panaudos sutarties Nr. SEE-01/2012 nutraukimo, kurio pagrindu pareiÅ¡kėjai kilo pareiga atlyginti kitos Å¡alies patirtas iÅ¡laidas. Å ių iÅ¡laidų pareiÅ¡kėja nebÅ«tų patyrusi, jei ne iÅ¡ esmės pakeistas teisinis reguliavimas, kuris apsunkino pradėtÄ vykdyti projektÄ ir padarė jį finansiÅ¡kai nepatraukliu, net nuostolingu.

PareiÅ¡kėjai nebevykdant projekto reikėjo nutraukti sudarytas sutartis, todėl ji patyrė tiesioginius nuostolius (dėl nutrauktos sutarties atsiranda neigiamų padarinių, t. y. baudos, sankcijos, papildomos lėšos dėl projekto nevykdymo, statybos darbų likvidavimas ir pan.).              PareiÅ¡kėja atkreipia dėmesį, kad nors 2013-06-26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 594 „Dėl IÅ¡laidų, susijusių su saulės Å¡viesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos apraÅ¡as) 21 punktas KomisijÄ Ä¯pareigoja priimti motyvuotÄ sprendimÄ , Å¡i Sprendime visiÅ¡kai nepasisakė dėl pareiÅ¡kėjos reikalautų metinių palÅ«kanų bei negautų pajamų.

PareiÅ¡kėja pirminiame skunde nurodė, kad Komisija turi visiÅ¡kai atlyginti netiesioginius nuostolius. Bylos nagrinėjimo eigoje teismas vadovaudamasis ekonomiÅ¡kumo ir operatyvumo principu pareiÅ¡kėjos sutikimu atsakovu Å¡ioje byloje įtraukė Valstybę, atstovaujamÄ Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, nes tokio pobÅ«džio bylose (dėl žalos atlyginimo) pagal teisinį reguliavimÄ atsakovė yra Valstybė, kuriÄ atstovauja Energetikos ministerija..             Dėl reikalavimo visiÅ¡kai atlyginti netiesioginius nuostolius (žalÄ ), kurių neiÅ¡nagrinėjo Komisija.

Nurodo, kad valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla, jei tenkinamos trys sÄ lygos: nustatyti neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡ys, kaltė nėra įrodinėjama.                PareiÅ¡kėjai ginant savo pažeistas teises ir interesus, siekiant visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo, bÅ«tina įrodyti neteisėtus valstybės veiksmus, kurie Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė netinkamais įstatymo leidėjo veiksmais, t. y. nustatant įstatymo galiojimÄ atgal konkrečiai asmenų grupei (asmenys gavę Leidimus plėtoti iki įstatymo pakeitimų priėmimo).

Po 2013-01-17 priimtų AIEÄ® pakeitimų buvo pakeistas anksčiau galiojusio AIEÄ® 20 straipsnis, kartu pakeičiant fiksuoto tarifo nustatymo momentÄ , t. y. vietoj tarifo fiksavimo Leidimo plėtoti iÅ¡davimo momentu, tarifÄ nustatė fiksuoti tik Leidimo gaminti iÅ¡davimo dienÄ . Taigi, asmenims (ir pareiÅ¡kėjai), gavusiems teisę į                 1,44 Lt/kW fiksuotÄ tarifÄ Leidimo plėtoti gavimo momentu, Å¡i teisė pakeistu įstatymu buvo atimta numatant, kad supirkimo tarifas bus nustatomas ir fiksuojamas tik Leidimo gaminti (t. y. tik įrengus ir pajungus jėgainę) iÅ¡davimo momentu.

Pakeitus teisinį reguliavimÄ saulės jėgainių plėtotojai prarado galimybę planuoti investicijų atsipirkimÄ prieÅ¡ įrengiant jėgaines, kadangi supirkimo tarifas bÅ«tų nustatomas tik po to, kai jėgainė bus įrengta.             Vadovaujantis CK 6.251 straipsnyje įtvirtintu visiÅ¡ku žalos atlyginimo principu, turi bÅ«ti atlyginamos ir negautos pajamos. Atsižvelgiant į gautus komercinius pasiÅ«lymus dėl 30 kW/h galios saulės elektrinės, kurios metinė elektros energijos iÅ¡eiga yra 27 085 kW/h, ir įvertinus tai, kad saulės elektrinėms iki 30 kW/h galios, neintegruotoms į stogÄ , bÅ«tų taikytas fiksuotas              1,44 Lt/kW/h tarifas 12 metų, todėl galima planuoti tokias pajamas 12 metų laikotarpiu.

PareiÅ¡kėja, pradėjusi plėtoti saulės projektus ir gavusi penkis Leidimus plėtoti elektros gamybos pajėgumus, siekė visiÅ¡kai įrengti 30 kW/h galios saulės elementų elektrinę ir pagal plėtros leidimo iÅ¡davimo metu galiojusias sÄ lygas buvo apskaičiavusi ir įvertinusi, kad pajamos bus gaunamos užtikrintai, nes tai buvo garantuota įstatymuose fiksuotu 12 metų terminu ir 1,44 Lt už 1 kWh fiksuotu tarifu. PareiÅ¡kėja nusprendė nebeplėtoti pradėto projekto dėl saulės elektrinės įrengimo, nes 12 metų laikotarpiu jos investicijos nebebÅ«tų atsipirkusios.

Atsižvelgiant į AIEĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo bei jo įgyvendinimo įstatymo nuostatas, pareiškėja atliko skaičiavimus dėl planuojamų gauti pajamų 12 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo 2013 metų III ketvirčio (leidimai galiojo 24 mėn. nuo jų išdavimo dienos, todėl jų galiojimas baigtųsi 2014-10-12 ir 2014-11-02), nors pareiškėja realiai būtų galėjusi įrengti saulės elektrines pagal išduotus 2012-10-12 ir             2012-11-02 Leidimus plėtrai 5 jėgainėms iki 30 kW leidimų Nr. LP-2609, LP-2610, LP-2611, LP-3268, LP-3269.

Pažymėtina, kad už pagamintÄ saulės elektrinėje parduodamÄ elektros energijÄ bÅ«tų galimai gaunami trys skirtingi fiksuoti supirkimo tarifai už 1 kWh, kurie bÅ«tų taikomi 12 metų laikotarpiu, taip pat skaičiuojant vadovautasi komerciniais pasiÅ«lymais dėl saulės elektrinės iki 30 kWh galios įrangos pirkimo bei jos įrengimo kainos, be to, iÅ¡ planuojamų gauti pajamų iÅ¡skaičiuoti mokesčiai, sÄ naudos ir kitos bÅ«tinosios iÅ¡laidos, kurios neiÅ¡vengiamai susidarytų vykdant veiklÄ .

Atlikus skaičiavimus (lentelės su detaliais skaičiavimais pridėtos kaip priedas Nr.

18) matyti, kad 12 metų laikotarpiu pareiÅ¡kėjos veikla bÅ«tų nuostolinga, t. y.:                  a) taikant 0,56 Lt/1 kWh (be PVM) tarifÄ â€“ nuostoliai sudarytų 857 067 Lt;

b) taikant 0,52 Lt/           1 kWh (be PVM) (Å¡is tarifas sutampa su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VKEKK) nustatytu 2013 m. IV ketvirčio ir 2014 m. I ketvirčio tarifu) tarifÄ nuostoliai sudarytų 921 715 Lt;

c) taikant 0,49 Lt/1 kWh (be PVM) (Å¡is tarifas sutampa su VKEKK nustatytu 2014 m. II ketvirčio ir 2014 m. III ketvirčio tarifu) tarifÄ nuostoliai sudarytų 970 201 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja investavo į saulės elektrinę, pagal AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo ir AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatas, skaičiuojant 12 metų laikotarpiu, jeigu pareiÅ¡kėja plėtotų projektÄ pagal naujÄ reglamentavimÄ , jos veikla bÅ«tų nuostolinga, o tokia situacija neatitiktų pareiÅ¡kėjos teisėtų lÅ«kesčių, t. y. plėtoti ekonomiÅ¡kai naudingÄ veiklÄ ir gauti pelnÄ .             Įstatymo leidėjo priimti pakeitimai iÅ¡ esmės pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintus teisinės valstybės principus, dėl to yra pažeidžiamos ir pareiÅ¡kėjos teisės bei interesai.

Ä®statymų leidėjui priėmus AIEÄ® pakeitimus, jie nepagrįstai buvo taikomi atgal, pakeičiant teisinius santykius, iÅ¡ esmės susiklosčiusius iki Å¡io įstatymo pakeitimo, atitinkamai dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėja nebegalėjo toliau plėtoti projekto, todėl patyrė netiesioginius nuostolius ir negavo pajamų, kurias turėjo gauti, jeigu bÅ«tų galėjusi toliau plėtoti saulės elektrinių projektÄ pagal plėtros leidimų iÅ¡davimo metu galiojusias AIEÄ® esmines sÄ lygas.             PareiÅ¡kėja pažymi, kad neteisėti valstybės veiksmai pasireiÅ¡kė neteisėtu (pažeidžiančiu KonstitucijÄ ) teisiniu reguliavimu, užkirtusiu keliÄ gauti pajamas ir pelnÄ iÅ¡ pagal valstybės nustatytas taisykles plėtotos Å«kinės veiklos, o pareiÅ¡kėjos nuostoliai (tiesioginiai ir netiesioginiai) yra tiesiogiai susiję su valstybės neteisėtais veiksmais, kadangi bÅ«tent dėl pakeisto teisinio reguliavimo ji patirs nuostolių.

Priežastinį ryšį ir neteisėtus veiksmus pripažįsta pati valstybė, kuri numatė dalinį nuostolių kompensavimo mechanizmÄ , tačiau neteisėtai ignoruodama civilinėje teisėje galiojantį visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ .Dėl kompensacinių palÅ«kanų priteisimo. PareiÅ¡kėja nurodo, kad kreipdamasi į KomisijÄ suformulavo praÅ¡ymÄ priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ nuo faktiÅ¡kai patirtų iÅ¡laidų momento iki faktiÅ¡ko pinigų iÅ¡mokėjimo, t. y. kada sprendimas kompensuoti iÅ¡laidas bus faktiÅ¡kai įvykdytas, skaičiuojant nuo pareiÅ¡kime nurodytos bendros sumos.

Šį reikalavimÄ pareiÅ¡kėja nurodė vadovaudamasi CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-25 apžvalga Nr. AC-37-1. Å iuo atveju Komisija atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl 5 procentų palÅ«kanų priteisimo laikotarpiu nuo patirtų iÅ¡laidų iki visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo, skaičiuojant nuo visos pareiÅ¡kėjos praÅ¡omos sumos. Komisija nepasisakė dėl Å¡io praÅ¡ymo, t. y. kuo remiantis buvo atsisakyta tenkinti šį pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ .

Pažymėtina, kad priimtuose teisės aktuose dėl saulės projektų kompensavimo asmenims, nusprendusiems nebeplėtoti projektų, be netiesioginių nuostolių atlyginimo mechanizmo, juose nėra nustatyta kompensacinių palÅ«kanų atlyginimo galimybės, nors CK tokia teisė yra nustatyta ir įtvirtinta. PareiÅ¡kėja, turėdama teisę į nepriteistÄ dalį iÅ¡laidų, patirtų dėl saulės elektrinių plėtojimo, negalėdama naudotis Å¡iais pinigais, patiria nuostolius. PalÅ«kanos laikomos minimaliais kreditoriaus patiriamais nuostoliais, kurių dydžio nereikia įrodinėti, kadangi pats faktas, kad kreditorius negali naudotis savo pinigais jis patiria nuostolius, todėl tokie nuostoliai kompensuojami priteisiant iÅ¡ skolininko konkrečiÄ palÅ«kanų normÄ .Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo.

PareiÅ¡kėja, vadovaudamasi CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, praÅ¡o priteisti 5 procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, skaičiuojant nuo priteistos sumos. Nurodo, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad procesinės palÅ«kanos skaičiuojamos tik esant pareiÅ¡kėjo, reikalaujančio atlyginti žalÄ , praÅ¡ymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo (LVAT 2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011).

PareiÅ¡kėjai turi bÅ«ti kompensuojami nuostoliai už negalėjimÄ naudotis pinigais, todėl yra reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl minimalių pareiÅ¡kėjos nuostolių atlyginimo (kompensuojamųjų palÅ«kanų) dėl negalėjimo naudotis pinigais.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus reikalavimus.Atsakovė IÅ¡laidų, susijusių su saulės Å¡viesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisija, kuriai atstovauja Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti (t.

I, b. l. 138–143, t. II, b. l. 116–118).Pažymi, kad ApraÅ¡e yra apibrėžtos iÅ¡laidų kategorijos ir nurodyta data – 2013 m. vasario 1 d., iki kada patyrus iÅ¡laidas, Komisija turi teisę nuspręsti, ar iÅ¡laidos tinkamos kompensuoti. Tačiau atkreipia dėmesį, kad ApraÅ¡as neriboja pareiÅ¡kėjos teisės dėl iÅ¡laidų, kurių kompensavimas nenustatytas ApraÅ¡e ir / arba kurios patirtos po ApraÅ¡e nurodytos datos – 2013 m. vasario 1 d., atlyginimo kreiptis kita įstatymų nustatyta tvarka į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymais saugomas interesas.PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja prašė Komisijos kompensuoti 14 500 Lt dydžio iÅ¡laidas, patirtas atsiskaitant už dokumentų parengimo 5 leidimams plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ gauti paslaugÄ .

Komisija, vadovaudamasi ApraÅ¡o 2 priedu „MaksimalÅ«s iÅ¡laidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensuotini dydžiai“, nustatančiu, kad maksimali iÅ¡laidų, susijusių su praÅ¡ymo iÅ¡duoti leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu, suma – 2 170 Lt su PVM, ir ApraÅ¡o 7 punktu, pagrįstai nusprendė pagal Å¡iÄ iÅ¡laidų kategorijÄ pareiÅ¡kėjai kompensuoti 8 966,95 Lt. Å i suma gauta maksimalų kompensuotinÄ dydį         2 170 Lt su PVM padauginus iÅ¡ 5 (dokumentai rengti 5 leidimams gauti) ir iÅ¡ gautos sumos atėmus 10 850 Lt PVM (21 proc.).

PareiÅ¡kėja taip pat prašė Komisijos kompensuoti 2 500 Lt iÅ¡laidas, patirtas atsiskaitant už elektrinės – nesudėtingo statinio – supaprastinto projekto parengimÄ . Å ias iÅ¡laidas pareiÅ¡kėja pagrindė. IÅ¡ Komisijai pateikto 2013 m. kovo 21 d. susitarimo dėl 2012 m. gruodžio 10 d. Projektavi­mo darbų rangos sutarties Nr. 12/130 nutraukimo 2 punkto matyti, kad sutarties Å¡alys susitarė, kad ran­govė UAB „Elektrotechnikos projektai“ grÄ Å¾ina užsakovei UAB „Saulės elementų energetika“ sumokėtÄ avansÄ , todėl Komisija, įvertinusi pateiktus dokumentus, pagrįstai nusprendė, kad pareiÅ¡­kėja nepatyrė iÅ¡laidų pagal Å¡iÄ iÅ¡laidų kategorijÄ , kadangi darbai nebuvo atlikti ir buvo susitarta dėl avanso grÄ Å¾inimo.Komisija, vadovaudamasi ApraÅ¡o 4 punkto nuostatomis, netenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo atlyginti 14 520 Lt su PVM dydžio iÅ¡laidas už atliktus bendros instaliuotosios galios darbus, kadangi iÅ¡ Komisijai pateikto 2013 m. vasario 18 d. mokėjimo nurodymo Nr. 132 (suma 14 520 Lt) matyti, kad Å¡ios iÅ¡laidos patirtos po 2013 m. vasario 1 d.

Dėl kompensuotinų iÅ¡laidų kategorijos „sumokėti ir negrÄ Å¾inti avansiniai mokėjimai pagal sutar­tis dėl elektrinės projekto plėtojimo“. Nors pareiÅ¡kėja prašė kompensuoti 16 577,16 Lt iÅ¡laidas, nurodydama, kad to­kio dydžio sumokėtas avansas jai nebuvo grÄ Å¾intas, Komisija, vadovaudamasi ApraÅ¡o 7 punkto nuostatomis, atskaičiusi PVM sumÄ , pagrįstai nusprendė kompen­suoti 13 700,13 Lt. Vadovaudamasi tuo pačiu ApraÅ¡o punktu, vietoje pareiÅ¡kėjos praÅ¡omų 1 100 Lt Komisija pareiÅ¡kėjai nutarė kompensuoti 909,09 Lt iÅ¡laidų, patirtų atsiskaitant už topografinių nuotraukų parengimÄ .

PareiÅ¡kėja taip pat prašė, kad Komisija kompensuotų 4 137,05 Lt iÅ¡laidų, kurias patyrė įsigydama žemės sklypÄ , nes, jos manymu, Å¡ios iÅ¡laidos priskirtinos ApraÅ¡o 5.4 punkte nurodytai iÅ¡laidų kategorijai. Komisija atkreipia dėmesį, kad ApraÅ¡o 5.4 punktas ir Å¡io punkto papunkčiai nenustato Komisijai teisės priimti sprendimÄ dėl tokių iÅ¡laidų kompensavimo. Komisijos nuomone, ApraÅ¡o 3 punktas ir kitos Å¡io teisės akto normos suteikia jai teisę priimti sprendimus tik dėl tiesiogiai su saulės Å¡viesos energijos elektrinių projektų plėtojimu susijusių iÅ¡laidų kompensavimo.

Kompensuotinomis laikomos iÅ¡laidos, patirtos iki 2013-02-01, kurios gali bÅ«ti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos iÅ¡laidų pagrindimo ir iÅ¡laidų apmokėjimo nurodymo dokumentais, todėl Komisija nusprendė nekompensuoti iÅ¡laidų, patirtų įsigyjant žemės sklypÄ . Komisija, vadovaudamasi ApraÅ¡o 4 punktu, taip pat atsisakė kompensuoti pareiÅ¡kėjos iÅ¡laidas už žemės sklypo panaudos sutarties nutraukimÄ , kadangi pastaroji Å¡ias iÅ¡laidas grindė 2013 m. rugpjūčio 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 165, t. y. iÅ¡laidos patirtos po 2013 m. vasario 1 d.

Komisija taip pat atsisakė kompensuoti pareiÅ¡kėjos praÅ¡omas 468 028,80 Lt negautas pajamas, kadangi, Komisijos nuomone, ApraÅ¡o nuostatos nesuteikia jai teisės spręsti dėl negautų pajamų ir metinių palÅ«kanų.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (t. II, b. l. 119–128).Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėja klaidina teismÄ teigdama, kad ApraÅ¡as neatitinka aukÅ¡tesnės galios teisės aktų, kadangi jame nurodyta, kad „kompensuotinomis laikomos iÅ¡laidos patirtos iki 2013 m. vasario 1 d.“.

Akcentuoja, kad Ä®gyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad pareiÅ¡kėjai „iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių iÅ¡laidų, iki 2013 m. rugsėjo 1 d. turi teisę raÅ¡tu kreiptis į KomisijÄ dėl tokių iÅ¡laidų kompensavimo.“ Pažymi, kad, remiantis susiklosčiusia teismų praktika, norminės administracinio akto teisėtumo bylos iÅ¡nagrinėjimas Konstituciniame Teisme tokiu atveju turi padėti teismui įvykdyti teisingumÄ individualioje byloje, bÅ«ti naudingas (bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės ir procesinio sprendimo priėmimo byloje aspektu) besikreipiančiam teismui.

Nagrinėjamu atveju pagal pareiÅ¡kėjos teikiamus argumentus ir byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus aiÅ¡ku, kad pareiÅ¡kėjos netenkina Komisijos priimto sprendimo turinys ir jo finansinė iÅ¡raiÅ¡ka. PareiÅ¡kėjos teigimu, jai neva turėjo bÅ«ti kompensuotos ir iÅ¡laidos, patirtos po 2013 m. vasario 1 d., t. y. po Ä®gyvendinimo įstatymo įsigaliojimoAtkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjos ginčijamas ApraÅ¡as priimtas kompetentingo subjekto, remiantis aukÅ¡tesnės galios teisės aktu, todėl kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl ApraÅ¡o teisėtumo nėra pagrindo.Pažymi, kad AIEÄ® 1 straipsnio 2 dalis nustato, kad Å¡io įstatymo tikslas – užtikrinti darniÄ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo plėtrÄ , skatinti tolesnę naujų technologijų plėtrÄ ir diegimÄ bei pagamintos energijos vartojimÄ , ypač atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, aplinkos apsaugos, iÅ¡kastinių energijos iÅ¡teklių tausojimo, priklausomybės nuo iÅ¡kastinių energijos iÅ¡teklių ir energijos importo mažinimo bei kitus valstybės energetikos politikos tikslus, įvertinus energijos tiekimo saugumo ir patikimumo reikalavimus, taip pat į vartotojų teisių ir teisėtų interesų į atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių prieinamumÄ , tinkamumÄ ir pakankamumÄ apsaugos užtikrinimo principus.

AIEÄ® (redakcija iki 2013 m. vasario 1 d.) 13 straipsnio 3 dalies 2 punkte buvo nustatyta, kad Å¡io įstatymo uždavinys elektros energetikos sektoriuje iki 2020 metų saulės Å¡viesos energijos elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtÄ jÄ suminę galiÄ padidinti iki 10 MW, neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW. Pasiekus 10 MW saulės Å¡viesos energijos elektrinių įrengtÄ jÄ galiÄ , Vyriausybė parengia ir patvirtina tolesnės saulės Å¡viesos energijos elektrinių plėtros tvarkos apraÅ¡Ä .

Nurodo, kad 2012 m. Energetikos ministerijai buvo pateikta apie 16 tÅ«kstančių praÅ¡ymų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, statant ne didesnės kaip 30 kW galios saulės elektrines. Susidarė situacija, kai galimų įrengti mažųjų saulės Å¡viesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia (įvertinant Energetikos ministerijai pateiktus praÅ¡ymus dėl leidimų Å¡ių elektrinių plėtrai) artėjo prie 500 MW, taip virÅ¡ijant suminę įrengtÄ jÄ galiÄ , nustatytÄ AIEÄ® (redakcija iki 2013 m. vasario 1 d.) 13 straipsnio 3 dalies 2 punkte, apie 50 kartų.

Tokia susidariusi situacija galėjo lemti papildomÄ kasmetinį vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikį, virÅ¡ijantį 400 mln. Lt per metus, kuris bÅ«tų surenkamas iÅ¡ kitų elektros energijos vartotojų, kaip tai nustato toliau paminėti teisės aktai. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas AIEÄ®, nustatydamas tikslÄ Ä¯rengtÄ jÄ suminę galiÄ padidinti iki 10 MW, neturėjo galimybės įvertinti, numatyti, kad per kelis mėnesius gali bÅ«ti pateikta apie 16 tÅ«kstančių praÅ¡ymų statyti saulės elektrines, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, ir kad tai turės tokiÄ Ä¯takÄ Ä¯rengtajai suminei galiai, sukels tokiÄ grėsmę galimybei užtikrinti darniÄ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo plėtrÄ .Atsakovė pažymi, kad elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius ir jos balansavimas yra kompensuojamas vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu              Nr. 916 „Dėl VieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ yra surenkamos iÅ¡ kitų elektros energijos vartotojų.

Jei visi saulės elektrinių projektai, kuriems yra iÅ¡duoti leidimai arba praÅ¡ymai juos iÅ¡duoti, bÅ«tų įgyvendinti, Å¡iose elektrinėse pagamintÄ elektros energija superkant VKEKK nustatytu tarifu, gerokai padidėtų elektros energijos kaina vartotojams. Tai darytų poveikį ne tik fiziniams asmenims, naudojantiems elektros energijÄ savo Å«kiniams poreikiams, bet ir įmonėms, kurių gaminamos produkcijos bei teikiamų paslaugų kainai, taigi ir konkurencingumui, didžiulę įtakÄ turi elektros energijos kaina.

PaaiÅ¡kina, kad 2013 m. spalio mėnesį saulės elektrinių įrengtoji suminė galia, asmenims realizuojant iki 2012 m. gruodžio 31 d. pradėtus projektus, pasiekė 69 MW. Tai reiÅ¡kia, kad AIEÄ® tikslas jau yra virÅ¡ytas septynis kartus. Dėl Å¡ios aplinkybės, vertinant pagal tarifÄ , nustatytÄ VKEKK 2012 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 03-23 „Dėl elektros energijos ir biodujų, pagamintų naudojant atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius, tarifų nustatymo 2012 metams“, elektros kaina vartotojams papildomai galėjo padidėti apie 0,7 ct už 1 kWh.

Pažymėtina, kad VKEKK 2013 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 03-442 nustatė vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas 2014 metams elektros energetikos įmonėms, teikiančioms VIAP – elektros energijos gamintojams už pagamintÄ ir į tinklus patiektÄ elektros energijÄ , naudojant atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius, – 201,724 mln. Lt. VKEKK Dujų ir elektros departamento elektros skyriaus 2013 m. spalio 10 d. pažymos Nr. 05-358 „Dėl vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainų 2014 metams nustatymo“, į kuriÄ atsižvelgė VKEKK priimdama 2013 m. spalio 11 d. nutarimÄ Nr. 03-442 „Dėl vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainų 2014 metams nustatymo“, 2 lentelėje yra iÅ¡skirtos elektros energijos, pagamintos naudojant saulės energijos iÅ¡teklius ir patiektos į tinklus, VIAP lėšos 2014 metams – 61,284 mln.

Lt (2013 metams buvo planuojama 7,146 mln. Lt elektros energijos, pagamintos, naudojant saulės energijos iÅ¡teklius, ir patiektos į tinklus, VIAP lėšų.Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad vieÅ¡ojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sÄ lygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). VieÅ¡asis interesas yra dinamiÅ¡kas, kintantis (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. gegužės 15 d. nutarimai), dėl to valstybė gali, o tam tikrais atvejais ir turi keisti (plėsti, siaurinti arba kitaip koreguoti) Å«kinės veiklos reguliavimÄ .PaaiÅ¡kino, kad vieÅ¡osios civilinės atsakomybės specifika yra tai, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė arba savivaldybė (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).

Pagal nurodytÄ teisės normÄ , žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Atkreipia dėmesį, kad Energetikos ministerija nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, vadovavosi Konstitucijos jai suteiktomis galiomis (nėra atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo) bei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę,              t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).

Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos atliktų neteisėtų veiksmų;

2) asmens patirtos žalos; priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų;             3) padarytos žalos. Remiantis Å¡ia samprata, pripažintina, kad asmuo įgyja teisę iÅ¡ieÅ¡koti įstatymų leidėjo padarytÄ Å¾alÄ , patirtÄ dėl priimto neteisėto įstatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. birželio 29 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-305/2007 konstatavo, kad tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės santykiai, turi bÅ«ti nustatomas faktinių aplinkybių visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Å ioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paaiÅ¡kina, kad civilinė atsakomybė negalima nesant nors vienai iÅ¡ Å¡ių faktinių aplinkybių.Dėl valdžios institucijos veiksmų. PareiÅ¡kėja teigia, kad Seimas, priimdamas AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymÄ ir nustatydamas, kad VKEKK ne dažniau kaip kas ketvirtį įvertina elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ , atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintÄ elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumÄ ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumÄ , kad atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ ir Å¡ios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių iÅ¡teklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams, peržiÅ«ri fiksuoto tarifo didžiausius galimus dydžius, kad peržiÅ«rėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos, pažeidė pareiÅ¡kėjos teises (t. y. teisėtų lÅ«kesčiu apsaugos principÄ ) ir tokiais neteisėtais veiksmais galimai pareiÅ¡kėjai sukėlė žalÄ .

Atsakovė nesutinka su tokia pareiÅ¡kėjos pozicija. Dėl priežastinio ryÅ¡io. Energetikos ministerija nesutinka su pareiÅ¡kėjos argumentais, kad tariamÄ Å¾alÄ jai tiesiogiai sukėlė AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymas. Atkreipia dėmesį į Ä®statymo projekto Nr. 13-64-01 aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ , kuriame nurodomas įstatymo tikslas – suteikti galimybę VKEKK greičiau reaguoti į sparčiai kintančias įrangos sÄ naudas ir atitinkamai perskaičiuoti fiksuotų tarifų didžiausius galimus dydžius.Dėl žalos.

PareiÅ¡kėja teigia, kad patyrė žalÄ , kuriÄ sudaro pagrįstai tikėtos, bet negautos pajamos už parduodamÄ elektros energijÄ . Nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ar patirti nuostoliai gali bÅ«ti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos iÅ¡laidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių praÅ¡omos atlyginti turtinės žalos dydį ir faktÄ , t. y. objektyviais faktiniais duomenimis pagrįstų skaičiavimų apie praÅ¡omos atlyginti turtinės žalos dydį, duomenų apie saulės elektrinėje, kuriai iÅ¡duotas leidimas plėtoti elektros energijos pajėgumus, pagamintÄ , parduotÄ elektros energijÄ .

Pažymi, kad pareiÅ¡kėja netgi nėra kreipusis dėl leidimo gaminti elektros energijÄ , neaiÅ¡ku, ar jis bÅ«tų atitikęs leidimo gaminti elektros energijÄ gavimo sÄ lygas.Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka.Skundas atmestinas.Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad pareiÅ¡kėjai UAB „Saulės elementų energetika“ Energetikos ministerija iÅ¡davė 5 (penkis) Leidimus plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ (leidimai Nr. LP-2609, LP-2610, LP-2611, LP-3268, LP-3269) (t.

I, b. l. 24–28).Valstybinėje energetikos inspekcijoje prie Energetikos ministerijos 2013-08-27 registruotas praÅ¡ymas kompensuoti iÅ¡laidas, susijusias su elektrinės projekto plėtojimu, ir atlyginti negautas pajamas (reg. Nr. 15R-1179) (t. I, b. l. 23–33).Komisija, vadovaudamasi ApraÅ¡o 20 punktu, 2013-10-08 priėmė sprendimÄ Nr. 17R-463 iÅ¡ dalies kompensuoti UAB „Saulės elementų energetika“ patirtas iÅ¡laidas – 24 158, 17 Lt (t. I,          b. l. 23). Sprendime nurodė, kad iÅ¡laidos už palÅ«kanas ir negautas pajamas nekompensuotinos, nes jos nėra tiesiogiai susijusios su elektrinės projekto plėtojimu.Ginčas byloje kilo dėl iÅ¡laidų, susijusių su saulės Å¡viesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo ir dėl žalos, atsiradusios dėl galimai neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo.Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-26 nutarimu Nr. 594 patvirtintas IÅ¡laidų, susijusių su saulės Å¡viesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos apraÅ¡as. Dėl Komisijos 2014-11-11 sprendimo 17R-1209ApraÅ¡o 1 punkte nustatyta, kad jis nustato su saulės Å¡viesos energijos elektrinių projektų plėtojimu susijusių iÅ¡laidų kompensavimo tvarkÄ asmenims, turintiems leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus statant saulės Å¡viesos energijos elektrines, iÅ¡duotus teisės aktų nustatyta tvarka ne aukciono bÅ«du pagal praÅ¡ymus, pateiktus iki Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2013, Nr. 12-560) įsigaliojimo.

Pagal ApraÅ¡o 4 punktÄ kompensuotinomis laikomos iÅ¡laidos, patirtos iki 2013-02-01, kurios gali bÅ«ti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos iÅ¡laidų pagrindimo ir iÅ¡laidų apmokėjimo nurodymo dokumentais. ApraÅ¡o 5 punkte įtvirtintos kompensuotinų iÅ¡laidų kategorijos: iÅ¡laidos, susijusios su praÅ¡ymo iÅ¡duoti leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu (5.1 punktas); sumokėta valstybės rinkliava už Energetikos ministerijos iÅ¡duotÄ veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimÄ (5.2 punktas); elektrinės projektavimo darbų iÅ¡laidos (5.3 punktas), t. y. elektrinės – nesudėtingo statinio – supaprastinto projekto parengimas ir elektrinės ir technologiÅ¡kai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų iÅ¡laidos; investicijos į materialųjį turtÄ , susijusį su elektrinės projekto plėtojimu (elektros įrenginių ir kitos projektui bÅ«tinos įrangos įsigijimas ir su tuo tiesiogiai susijusios įrengimo ar prijungimo prie elektros tinklų iÅ¡laidos) (5.4 punktas), t. y. iÅ¡laidos už atliktus darbus (žemės darbai, elektrinės ir technologiÅ¡kai susijusių elektros įrenginių montavimas ir kiti, tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susiję darbai), elektrinės ir technologiÅ¡kai susijusių elektros įrenginių nuvertėjimas, palyginti su turto vertintojo nustatyta esama rinkos verte.

Elektrinių ir technologiÅ¡kai susijusių elektros įrenginių nuvertėjimas kompensuojamas nustatant pateiktuose įsigijimo dokumentuose nurodytų verčių ir turto vertintojų nustatytų rinkos verčių skirtumÄ vertinimo dienÄ , sumokėti ir negrÄ Å¾inti avansiniai mokėjimai pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo, sumokėtas nuomos mokestis už žemės ar nekilnojamojo turto nuomÄ , jeigu nuomos sutartys iki 2013-01-31 buvo įregistruotos vieÅ¡ame registre įstatymų nustatyta tvarka; jeigu pareiÅ¡kėjai naudojasi kredito įstaigų suteiktais kreditais projektui plėtoti, – sumokėtos palÅ«kanos ir kredito įstaigos nustatyti mokesčiai, susiję su kredito suteikimu ir iÅ¡ankstiniu sutarties nutraukimu (5.5 punktas); elektros tinklų operatoriui atlyginami tiesioginiai nuostoliai dėl sudarytos su pareiÅ¡kėju gamintojo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutarties (toliau – Prijungimo sutartis) neįvykdymo (nutraukimo) (5.6 punktas).

ApraÅ¡o 5.7 punkte nustatyta, kad Komisijai suteikiama teisė vertinti kitų, nei nurodyta ApraÅ¡o 5 punkte, pareiÅ¡kėjų patirtų iÅ¡laidų pagrįstumÄ ir priimti motyvuotÄ sprendimÄ dėl tokių iÅ¡laidų kompensavimo.MaksimalÅ«s ApraÅ¡o 5 punkte nurodytų iÅ¡laidų dydžiai nurodyti ApraÅ¡o 2 priede. Komisijai suteikiama teisė vertinti pareiÅ¡kėjų patirtų iÅ¡laidų, kurių dydis virÅ¡ija nustatytus ApraÅ¡o 2 priede, pagrįstumÄ ir priimti motyvuotÄ sprendimÄ dėl tokių iÅ¡laidų kompensavimo.

Nekompensuojamos iÅ¡laidos už nekilnojamÄ jį turtÄ , ant kurio montuojamos elektrinės ir kurio paskirtis nėra tiesiogiai susijusi su elektrinės eksploatavimu, taip pat už tokio nekilnojamojo turto nuvertėjimÄ (ApraÅ¡o 8 punktas).Remdamasi ApraÅ¡o 20 punktu Komisija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir pateiktus dokumentus, priima vienÄ iÅ¡ Å¡ių sprendimų: kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtas iÅ¡laidas; iÅ¡ dalies kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtas iÅ¡laidas; atmesti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ .

Komisija motyvuotÄ sprendimÄ dėl iÅ¡laidų kompensavimo priima per vienÄ mėnesį nuo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo gavimo dienos (ApraÅ¡o 21 punktas). ApraÅ¡o 25 punkte, be kita ko, nustatyta, kad Energetikos inspekcija, aptarnaudama KomisijÄ , įvertina pareiÅ¡kėjo teikiamÄ praÅ¡ymÄ ir pateiktÄ informacijÄ , teikia Komisijai teikimÄ su pateiktos informacijos įvertinimu, saugo pareiÅ¡kėjų pateiktus duomenis ir dokumentus.Nustačius, kad pateikti ne visi reikiami dokumentai ar pateiktuose dokumentuose yra trÅ«kumų, pareiÅ¡kėjams suteikiamas 5 darbo dienų terminas trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Apie tai pareiÅ¡kėjas informuojamas jo praÅ¡yme nurodytu bÅ«du. Jeigu pareiÅ¡kėjas per nustatytÄ terminÄ trÅ«kumų nepaÅ¡alina, jo praÅ¡ymas perduodamas Komisijai, kuri jį vertina pagal pateiktus dokumentus (ApraÅ¡o 26, 27 punktai).IÅ¡ pareiÅ¡kėjos skundo ir ginčijimo sprendimo matyti, kad atsakovė pareiÅ¡kėjai nekompensavo 14 520 Lt iÅ¡laidų už atliktus bendrosios instaliacijos darbus, nes mokėjimas atliktas po 2013 m. vasario 1 d., 4 137,05 Lt iÅ¡laidų už žemės sklypo pirkimÄ bei registravimÄ , nes Å¡ios iÅ¡laidos tiesiogiai nesusijusios su projekto plėtojimu, ir 1 000 Lt iÅ¡laidų už panaudos sutarties nutraukimÄ , nes iÅ¡laidos taip pat nesusijusios su projekto plėtojimu.

PareiÅ¡kėja mano, kad patirtos iÅ¡laidos atsirado tada, kai atsirado prievolė, t. y. nuo rangos sutarties sudarymo dienos (sutartis sudaryta 2012-12-01). IÅ¡ anksčiau nurodyto teisės akto matyti, kad kompensuotinomis laikomos iÅ¡laidos, patirtos iki 2013-02-01, kurios gali bÅ«ti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos iÅ¡laidų pagrindimo ir iÅ¡laidų apmokėjimo nurodymo dokumentais. Atsižvelgęs į teisinį reguliavimÄ teismas mano, kad 14 520 Lt pagal minėtÄ sutartį atsisakyta kompensuoti pagrįstai, nes teisės akte kalbama ne apie prievolės prisiėmimÄ , bet apie patirtas ir pagrįstas iÅ¡laidas iki 2013-02-01.

Å iuo atveju iÅ¡laidos buvo patirtos 2013-02-18, kai pareiÅ¡kėja rangovui sumokėjo 14 520 Lt (t. I, b. l. 63).IÅ¡ 2012 m. rugsėjo 17 d. sudarytos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad žemės sklypo paskirtis, kurio dalį įsigijo pareiÅ¡kėja, yra žemės Å«kio, todėl teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad ir nestatant elektrinės jis turi vertę ir gali bÅ«ti panaudotas kitam tikslui pagal paskirtį. Be to, ApraÅ¡o 8 punkte nustatyta, kad nekompensuojamos iÅ¡laidos už nekilnojamÄ jį turtÄ , ant kurio montuojamos elektrinės ir kurio paskirtis nėra tiesiogiai susijusi su elektrinės eksploatavimu, taip pat už tokio nekilnojamojo turto nuvertėjimÄ .1 000 lt iÅ¡laidas už panaudos sutarties nutraukimÄ Komisija atsisakė kompensuoti, nes jos nesusijusios su projekto plėtojimu.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad Å¡ių iÅ¡laidų ji bÅ«tų nepatyrusi, jei nebÅ«tų pasikeitęs teisinis reguliavimas. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Å¡i sutartis buvo sudaryta 2012-08-07, o pareiÅ¡kėjos iniciatyva nutraukta 2013-08-07, todėl jai kilo pareiga atlyginti kitos sutarties Å¡alies patirtas iÅ¡laidas.Taigi Å¡ias iÅ¡laidas pareiÅ¡kėja patyrė 2013-08-13 (t. I, b. l. 94).PareiÅ¡kėja pagrįstai teigia, kad Komisija praÅ¡ymÄ kompensuoti iÅ¡laidas nagrinėjo ir sprendimÄ priėmė praleidusi terminÄ nuo praÅ¡ymo pateikimo, nors ApraÅ¡o 21 punkte nustatyta, kad Komisija motyvuotÄ sprendimÄ dėl iÅ¡laidų kompensavimo priima per vienÄ mėnesį nuo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo gavimo dienos.

Teismas laiko tai neesminiu procedÅ«riniu pažeidimu ir tai nėra pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ .PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl žalos atlyginimo Komisija pagrįstai atmetė. Todėl šį praÅ¡ymÄ teismas nagrinės Å¡iame sprendime kitai atsakovei – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Energetikos ministerijos. Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo jo naikinti remiantis skunde nurodytais ar kitais motyvais.

Nustačius, kad sprendimas teisėtas, nėra pagrindo įpareigoti KomisijÄ priimti naujÄ sprendimÄ kompensuoti pareiÅ¡kėjai praÅ¡omas priteisti patirtas iÅ¡laidas.Dėl žalos atlyginimo.Pagal AIEÄ® 13 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ (redakcija, galiojusi iki 2013-02-01) buvo nustatyta saulės Å¡viesos energijos elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtÄ jÄ suminę galiÄ padidinti iki 10 MW, neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW. Pasiekus 10 MW saulės Å¡viesos energijos elektrinių įrengtÄ jÄ galiÄ , Vyriausybė parengia ir patvirtina tolesnės saulės Å¡viesos energijos elektrinių plėtros tvarkos apraÅ¡Ä .

Ä®statymo 20 straipsnio redakcijoje, galiojusioje iki 2013-02-01, buvo nustatyta, kad elektros energijos gamyba iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių yra vieÅ¡uosius interesus atitinkanti paslauga. Elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, superkama už nustatytÄ fiksuotÄ tarifÄ vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis; fiksuotus tarifus elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, ir fiksuoto tarifo didžiausiÄ galimÄ dydį aukcionuose dalyvaujantiems gamintojams kiekvieniems kalendoriniams metams, atsižvelgdama į Å¡iame įstatyme nustatytus fiksuotų tarifų nustatymo principus, nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija;

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija kiekvienais metais įvertina elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ , atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintÄ elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumÄ ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumÄ . Fiksuoti tarifai elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, ir fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai peržiÅ«rimi atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ ir Å¡ios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių iÅ¡teklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams.

PeržiÅ«rėti fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos; numatytos nekintančios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos.Pagal nuo 2013-02-01 įsigaliojusio AIEÄ® 13 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ nustatyta, kad saulės Å¡viesos energijos elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtÄ jÄ suminę galiÄ reikia padidinti iki 10 MW, neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip                    30 kW, kurioms leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡duoti pagal praÅ¡ymus, pateiktus iki 2012-12-31.

Pasiekus 10 MW saulės Å¡viesos energijos elektrinių įrengtÄ jÄ galiÄ , Vyriausybė parengia ir patvirtina tolesnės saulės Å¡viesos energijos elektrinių plėtros tvarkos apraÅ¡Ä , atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos įsipareigojimus dėl aplinkos tarÅ¡os mažinimo, energijos tiekimo saugumo ir patikimumo užtikrinimo bei vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos reikalavimus. Ä®statymo 20 straipsnio 6 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2013-02-01) nustatyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ne dažniau kaip kas ketvirtį įvertina elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ , atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintÄ elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumÄ ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumÄ .

Atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ ir Å¡ios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių iÅ¡teklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams, peržiÅ«rimi fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai. PeržiÅ«rėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos; numatytos nekintančios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos (7 dalis).Nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kad pareiÅ¡kėjai leidimai plėtoti elektros gamybos pajėgumus buvo iÅ¡duoti remiantis iki 2013-02-01 galiojusiu teisiniu reglamentavimu.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-11-29 nutarime konstatavo, kad su konstituciniu teisinės valstybės principu yra susijęs principas lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent bÅ«tų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit).

Nei įstatymu, nei įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo bÅ«tų įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius. Tokiu reguliavimu, kuriuo teisės normos galėtų bÅ«ti pakeistos, kai reguliuojami santykiai jau yra baigti, bÅ«tų sudarytos prielaidos paneigti asmenų teisėtus lÅ«kesčius, teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , konstitucinį teisingumo principÄ . Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad neprivalu vadovautis Leidime gaminti įtvirtintomis nuostatomis, kad elektros energijai supirkti turi bÅ«ti taikomi tarifai pagal teisinį reguliavimÄ , galiojusį Leidimo plėtrai iÅ¡davimo metu.

Å is teisės aktų aiÅ¡kinimas nepažeidžia bendrojo teisės principo – įstatymas atgal negalioja (lex retro non agit), nes su Leidimo gaminti gavimo procesu susiję teisiniai santykiai iki 2013-02-01 nebuvo susiformavę, todėl negalima tvirtinti, kad nauju teisiniu reguliavimu įsiterpiama į susiformavusius teisinius santykius. Jokių iÅ¡imčių tiems gamintojams, kurie leidimus plėsti elektros energijÄ gavo galiojant ankstesniam teisiniam reglamentavimui, teisės aktai nenustato. Pažymėtina, kad pagal KonstitucijÄ Seimas, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios institucija, ir Vyriausybė, kaip vykdomosios valdžios institucija, turi labai plačiÄ diskrecijÄ formuoti ir vykdyti ekonominę valstybės politikÄ (pagal savo kompetencijÄ ) ir teisės aktais atitinkamai reguliuoti Å«kinę veiklÄ .

Seimas turi diskrecijÄ imtis bÅ«tinų priemonių, kurios padėtų užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ , kad bÅ«tų iÅ¡vengta elektros energijos kainų didėjimo. Po Ä®statymo įsigaliojimo atsinaujinančios energetikos plėtra tapo nedarni, prasidėjo aktyvi saulės Å¡viesos energijos elektrinių plėtra, kurios akivaizdžiai vartotojams didina elektros energijos kainÄ . Energetikos ministerijai buvo pateikti tÅ«kstančiai praÅ¡ymų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ne didesnes kaip 30 kW galios elektrines.Teisės doktrinoje nustatyta, kad verslininkai veikia savo rizika, todėl nuostoliai dėl normalios Å«kinės gamybinės rizikos tenka pačiam verslininkui, tačiau vartotojas (Å¡iuo atveju –elektros energijos) turi bÅ«ti įstatymo ginamas papildomai, nes yra silpnesnioji sandorio Å¡alis.

Ä®statymo nuostatų pakeitimais įstatymų leidėjas siekė užkirsti keliÄ sparčiam elektros energijos tarifo vartotojų didėjimui. IÅ¡ Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo aiÅ¡kinamojo raÅ¡to matyti, kad nuo 2011-05-24 elektrinėms iki 30 kW buvo iÅ¡duoti 5 199 leidimai plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, kurių suminė įrengtoji galia buvo lygi 151 MW. Suminei saulės elektrinių galiai pasiekus 10 MW, elektros energijos tarifas vartotojams padidėtų 0,12 ct už kWh, pasiekus 100 MW – jis padidėtų iki 1,2 ct už kWh, pasiekus 200 MW – siektų net 2,4 ct už kWh ir t. t.

Taigi, įstatymų leidėjas, gindamas silpnesnę Å¡alį, Å¡iuo atveju elektros energijos vartotojÄ , pakeitė Ä®statymo nuostatas, o pareiÅ¡kėjas, pasirinkęs tokį verslo modelį (gaminti elektros energijÄ ), turi elgtis apdairiai bei rÅ«pestingai ir įvertinti verslo rizikÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-12-23 nutartyje byloje Nr. A143-2834/2013, kurioje pateiktas nagrinėjamai bylai aktualus taikytinų teisės normų aiÅ¡kinimas, konstatavo, kad Ä®statymu siektas tikslas skatinti atsinaujinančių iÅ¡teklių naudojimÄ negali bÅ«ti suvokiamas kaip iÅ¡skirtinis, visais atvejais nusveriantis kitus vieÅ¡uosius interesus, inter alia, vartotojų teisių apsaugÄ ir jų lÅ«kesčius, socialinio teisingumo imperatyvÄ , darniÄ visuomenės ir verslo plėtrÄ .

Priešingai, jis turi būti įgyvendintas neviršijant to, kas yra būtina šiam tikslui pasiekti, derinant asmens ir visuomenės interesus, nepažeidžiant bendros tautos gerovės. Todėl ūkio subjektai, kurių ekonominė veikla per se yra susijusi su rizikos elementu, negali turėti teisėtų lūkesčių, kad teisės aktų leidėjui, naudojantis savo diskrecija, esama situacija apskritai išliks nepakitusi ir kad įstatymų leidėjas nepriims tokių teisės aktų pakeitimų, kurie gali sukelti asmeniui neigiamų (pvz., finansinių) padarinių.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus ir vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, teismas atmeta pareiÅ¡kėjos argumentus, kad jos teisėti lÅ«kesčiai pažeisti, nes investavo dideles lėšas tikėdamasi, kad, pastačius elektrinę ir gavus LeidimÄ gaminti, visÄ 12 metų laikotarpį bus taikomas tas pats tarifas.Byloje pareiÅ¡kėja neįrodė, kad jos pastatytos saulės elektrinės tolesnis eksploatavimas iÅ¡ esmės yra praradęs ekonominę prasmę ir negali net minimaliai užtikrinti intereso, kurio siekė įsigydamas leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, t. y. kurti ir plėtoti verslÄ , gauti pajamų bei pelno iÅ¡ valstybės skatinamos ekonominės veiklos.

Taigi nėra pagrindo teigti, kad buvo paneigta pareiÅ¡kėjos, remiantis iki 2013-02-01 galiojusia Ä®statymo redakcija, įgytų teisių esmė, pažeistas proporcingumo principas, iÅ¡kreipta konkuruojančių vertybių pusiausvyra, neužtikrintas teisingas jų balansas.Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Pagrindinė vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.            Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ , kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti Å¡ios veikos neteisėtumÄ .

Kaip jau buvo konstatuota, Leidimas gaminti pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡duotas nepažeidžiant galiojančių teisės aktų, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti atsakovės veiksmus neteisėtaisPareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl iÅ¡aiÅ¡kinimo:

1) ar 2013 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 594 patvirtinto Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašo 4 punkto dalis, kuria nustatyta, kad ,,Kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d. <...>“ ir Aprašo 2 priedas, kuriuo nustatyti maksimalūs išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu kompensuotini dydžiai, atitinka:

a) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ tiek, kiek buvo paneigta pareiÅ¡kėjos teisė į iÅ¡laidas, patirtas iki 2013 m. vasario 1 d., ir visiÅ¡kÄ patirtų iÅ¡laidų kompensavimÄ ;

b) Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 daliai, kuria nustatyta, kad „Asmenys <...> patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių iÅ¡laidų, iki 2013 m. rugsėjo 1 d. turi teisę raÅ¡tu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytÄ komisijÄ dėl tokių iÅ¡laidų kompensavimo“ tiek, kiek buvo paneigta pareiÅ¡kėjos teisė į visiÅ¡kÄ patirtų iÅ¡laidų ir negautų pajamų kompensavimÄ , apribojant patirtas iÅ¡laidas tik tiesioginiais ApraÅ¡o 2 priede nurodytais dydžiais ir konkrečiomis iÅ¡laidomis;2) ar 2013 m. sausio 17 d.

Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 6 straipsnio 7 dalies nuostata „Šiame straipsnyje numatytos nekintančios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos. Jeigu gamintojui leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡duotas iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos <...> ar leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos, tokiam gamintojui Å¡io straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos ir 12 metų laikotarpiu taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas fiksuoto tarifo didžiausias galimas dydis Å¡io įstatymo įsigaliojimo metais“ neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam teisės principui, kad paskelbti įstatymai galioja tik į ateitį ir neturi grįžtamosios galios, taip pat teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio reguliavimo tikrumo ir santykinio stabilumo konstituciniams principams tiek, kiek buvo paneigta pareiÅ¡kėjos teisė į fiksuotÄ elektros energijos supirkimo tarifo nustatymÄ ir fiksavimÄ leidimo plėtoti saulės Å¡viesos energijos elektrinę iÅ¡davimo metu ir taikymu 12 metų skatinimo laikotarpiu;3) ar 2013 m. sausio 17 d.

Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostata, kad leidimai plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus statant saulės Å¡viesos energijos elektrines, iÅ¡duoti teisės aktų nustatyta tvarka ne aukciono bÅ«du pagal praÅ¡ymus, pateiktus iki Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo, galioja iki juose nurodyto termino pabaigos, tačiau ne ilgiau negu iki Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyto termino, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas iÅ¡imtis, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam teisės principui, kad paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios, taip pat teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio reguliavimo tikrumo ir santykinio stabilumo konstituciniams principams tiek, kiek buvo paneigta pareiÅ¡kėjos teisė plėtoti saulės Å¡viesos energijos elektrinės projektÄ iki leidime plėtoti tokio tipo elektrinę nurodyto laikotarpio pabaigos, jį sutrumpinant priėmus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatyme įgyvendinimo įstatymÄ ;4) ar 2013 m. sausio 17 d.

Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostata „Tuo atveju, jeigu Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyto leidimo turėtojas iki 2013 m. liepos 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka nepateikia Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai praÅ¡ymo iÅ¡duoti leidimÄ gaminti elektros energijÄ , leidimas elektros energijos gamybos pajėgumus netenka galios, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 3 dalyje nustatytÄ atvejį“ neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam teisės principui, kad paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios, taip pat teisėti lÅ«kesčių apsaugos, teisinio reguliavimo tikrumo ir santykinio stabilumo konstituciniams principams tiek, kiek buvo paneigta pareiÅ¡kėjos teisė plėtoti saulės Å¡viesos energijos elektrinės projektÄ iki leidime plėtoti tokio tipo elektrinę nurodyto laikotarpio pabaigos, jį sutrumpinant priėmus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymÄ , taip pat minėtu įstatymu nustatant neprotingÄ terminÄ saulės Å¡viesos elektrinių projektų plėtotojui suteikiant teisę į leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimÄ , jei iki 2013-07-01 projekte plėtotojas pateikia Energetikos ministerijai praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ gaminti elektros energijÄ ;5) ar 2013 m. sausio 17 d.

Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostata „Asmenys, turintys Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus, tačiau nepabaigę projekto plėtojimo darbų iki Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyto termino iki 2013 m. liepos 1 d. raÅ¡tu kreipiasi į Lietuvos Respublikos energetikos ministerijÄ dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikdami įrodymus, kad atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projektui įgyvendinti numatytų investicijų“ neprieÅ¡tarauja draudimui iÅ¡ asmenų reikalauti neįmanomų įvykdyti dalykų konstituciniam principui tiek, kiek buvo paneigta pareiÅ¡kėjos teisė plėtoti saulės Å¡viesos energijos elektrinės projektÄ iki leidime plėtoti I tipo elektrinę nurodyto laikotarpio pabaigos, jį sutrumpinant priėmus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymÄ , taip pat minėtu įstatymu nustatant neprotingÄ terminÄ saulės Å¡viesos elektrinių projektų plėtotojui suteikiant teisę į leidimo plėtoti saulės Å¡viesos energijos elektrinę projektÄ , jei iki 2013-07-01 projekto plėtotojas pateikia Energetikos ministerijai praÅ¡ymÄ dėl leidimo plėtoti saulės Å¡viesos energijos elektrinę pratęsimo pateikiant Energetikos ministerijai įrodymus, pagrindžiančius, kad buvo įvykdyta 50 proc. projekto numatytų investicijų;6) ar 2013 m. sausio 17 d.

Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostata „Asmens prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis apskaičiuojamas dauginant numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iÅ¡ 500 Lt už 1 kW“ neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam teisės principui, paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios, taip pat teisinio reguliavimo tikrumo ir santykinio stabilumo konstituciniams principams tiek, kiek buvo paneigta pareiÅ¡kėjos teisė į leidimo plėtoti saulės Å¡viesos energijos elektrinę iÅ¡davimo metu galiojusį Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 50 Lt už 1 kW gamintojo prievolių užtikrinimo dydį ir jo apskaičiavimÄ .

Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo Å¡ios bylos nagrinėjimÄ ir kreipiasi į Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡ydamas nuspręsti, ar Å¡is įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka KonstitucijÄ (Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalis). AnalogiÅ¡kas kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ pagrindas įtvirtintas ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje.

Klausimas dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija, todėl pagrindu kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su atitinkamu paklausimu gali bÅ«ti tik paties bylÄ nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo          2009-09-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-997/2009, 2009-01-30 nutartis a. b. Nr. A756-152/2009). Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiÅ«riu bylos proceso dalyvio praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ nelaikytinas administracinio skundo reikalavimu, todėl tokiam praÅ¡ymui iÅ¡spręsti netaikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad teismo sprendime bÅ«tina atsakyti į visus pareikÅ¡tus reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A261-997/2009, Nr. A756-152/2009, Nr. A63-3204/2011, Nr. A602-2287/2012).

Be to, teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinei teisėjų kolegijai, nagrinėjusiai administracinę bylÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. A143-2834/2013, kurioje taip pat buvo praÅ¡oma kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , abejonių dėl Pakeitimo įstatymo atitikties Konstitucijai nekilo.   Teismui, iÅ¡nagrinėjus administracinę bylÄ , nekilo abejonių dėl taikytų įstatymų prieÅ¡taravimo Konstitucijai, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ atmeta (ABTÄ® 4 straipsnio 2 dalis). Teismas remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir iÅ¡tirtais įrodymais pareiÅ¡kėjos skundÄ atmeta kaip nepagrįstÄ .              Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Kadangi pareiÅ¡kėjos skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos UAB „Saulės elementų energetika“ skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                   Mefodija Povilaitienė                                                                                                                              Rūta Miliuvienė          Irena Paulauskienė