1f6f37a6-e42b-441d-a045-b80fa29a747d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-3376-331/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02244-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė:

1. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 30 000 Eur neturtinę žalÄ dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) neužtikrintų tinkamų kalinimo sÄ lygų bei 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas. 1.1. PaaiÅ¡kina, kad nuo 2005 m. gegužės 4 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų.

Kamerose jam teko mažesnis gyvenamasis plotas negu nustatyta teisės aktuose, kameros apstatytos baldais, todėl laisvo ploto jam tenka dar mažiau, nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti tualetu, o pasivaikščiojimų kiemelyje per dienÄ galėjo bÅ«ti tik 1,5 val. BÅ«nant įkalinimo įstaigoje nebuvo užtikrintas jo užimtumas, beveik visÄ laikÄ praleido izoliuotas kameroje, nebuvo sudaromos galimybės dalyvauti socialinėse programose, duÅ¡u galėjo pasinaudoti tik kartÄ per savaitę, po sporto jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po duÅ¡u, kuriame nebuvo higienos priemonių, reikalingų nusiprausti, naudojantis duÅ¡u nebuvo užtikrintas pareiÅ¡kėjo privatumas, nebuvo įrengti mygtukai pareigÅ«nams iÅ¡kviesti. 1.2.

Pažymi, kad įkalinimo įstaigoje nebuvo sudarytos tinkamos galimybės pasinaudoti telefonu, 2018 m. lapkričio 17 d. pareigÅ«nai nutraukė pareiÅ¡kėjo pokalbį telefonu su kitu asmeniu. Vilniaus PN teismui pateikė neteisingus duomenis dėl jo laikymo sÄ lygų, nes jam nebuvo iÅ¡duodamos priemonės einant į duÅ¡Ä , duÅ¡uose nebuvo tiekiamas karÅ¡tas vanduo.

2. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti ir taikyti senaties terminÄ reikalavimui dėl žalos atlyginimo, o administracinę bylÄ laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. palikti nenagrinėtÄ . 2.1. Atsiliepime paaiÅ¡kina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124, buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.

Nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerų tipo patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame yra šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato. 2.2.

Atkreipia dėmesį, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, nenumatyti kamerose esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Esant tokiems atitvėrimams, atsakovo atstovo tvirtinimu, priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinės kontrolės jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai veikė (neveikė) neteisėtai. Todėl bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi bÅ«ti nustatytas ir žalos padarymo faktas. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais.

Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ nesikreipė. Teismas konstatuoja:

3. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad nuo 2005 m. gegužės 4 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.

4. Nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimo administracinėje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo, apeliacinius skundus tenkino iÅ¡ dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimÄ ir bylÄ perdavė nagrinėti iÅ¡ naujo. 4.1.

Atsakovės teigimu, kad dėl tų pačių aplinkybių pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K buvo priimti sprendimai administracinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini). 4.2. IÅ¡ teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjas skundÄ teikė dėl sanitarinio mazgo, iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä po sporto, fizinės reabilitacijos kambarių, privatumo, persirengimo kambarių, pareigÅ«nų elgesio LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 4 d. iki 2016 m. sausio 8 d.

Kitoje administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjas skundÄ teikė dėl kamerų perpildymo, kamerų įrengimo, antisanitarinių laikymo sÄ lygų, dėl iÅ¡kvietimo mygtukų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 4 d. iki 2016 m. sausio 8 d. Dar vienoje administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjas skundÄ teikė dėl kamerų perpildymo, kamerų įrengimo, antisanitarinių laikymo sÄ lygų sanitarinio mazgo įrengimo, grotų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. balandžio 3 d.

Tačiau teismas minėtose administracinėse bylose nenagrinėjo pareiÅ¡kėjo nurodomų aplinkybių susijusių su tuo, kad per savaitę pareiÅ¡kėjas už kameros ribų praleisdavo tik 5–6 val., dėl kamerų įrengimo, sanitarinio mazgo įrengimo. 4.2. Paminėtose administracinėse bylose yra priimti galutiniai ir įsiteisėję teismų sprendimai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiÅ¡kėjo skundo (praÅ¡ymo, pareiÅ¡kimo) atsisakymÄ ar patvirtinti ginčo Å¡alių taikos sutartį.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, administracinės bylos dalis dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų (iÅ¡skyrus sÄ lygų susijusių su pasivaikščiojimu, kamerų įrengimu bei sanitarinio mazgo įrengimu) LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 103 straipsnio 2 punktas). Taigi esant minėtoms aplinkybėms, Å¡ioje byloje bus nagrinėjama pareiÅ¡kėjo minėta skundo dalis dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. vasario 19 d.

5. Vilniaus PN atsiliepime praÅ¡o taikyti sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . 5.1. LVAT ne kartÄ konstatavo, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (LVAT administracinėse bylose: Nr. A6-317/2007, Nr. A525-850/2010, Nr. A556-150/2011 ir kt.). CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo.

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . CK 1.126 straipsnio 2 dalis, ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, jog ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį. 5.2.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dalį bylos (iÅ¡skyrus dėl pareiÅ¡kėjo praleidimo laiko už kameros ribų, kamerų įrengimo bei sanitarinio mazgo) galimai dėl netinkamų sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. nutraukė. Svarbu paminėti ir tai, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ teismui pateikė 2019 m. birželio 18 d. Taigi atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad reikalavimams dėl pareiÅ¡kėjo praleidimo už kameros ribų, kamerų įrengimo bei sanitarinio mazgo taikytina sutrumpintas senaties terminas.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas teismui skundÄ pateikė 2019 m. birželio 18 d., taigi teismas reikalavimams dėl pareiÅ¡kėjo laiko praleidimo už kameros ribų, kamerų įrengimo bei sanitarinio mazgo taikys sutrumpintÄ senaties terminÄ ir galimÄ pažeidimo laikotarpį skaičiuos nuo 2016 m. birželio 18 d. iki 2019 m. birželio 18 d.

6. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. 6.1. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. 6.2.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. 6.3. PareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04).

7. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K esantys sanitariniai mazgai nebuvo atitverti nuo likusio kameros ploto, todėl buvo pažeistas jo privatumas naudojantis tualetu. 7.1. Aktualiu ginčo laikotarpiu tardymo izoliatoriaus-kalėjimo gyvenamųjų patalpų, tame tarpe ir sanitarinio mazgo, įrengimo reikalavimai nustatyti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės).

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių14.5 punkte nurodyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Lietuvos higienos norma 134:2015 sanitarinio mazgo įrengimo tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje nereglamentuoja, tačiau jos 3 punkte įtvirtinta, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K yra veikianti laisvės atėmimo įstaiga, o sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡iuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ . 7.2.  Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, jog sanitarinio mazgo įrengimas gyvenamojoje kameroje, kai juo besinaudojantis asmuo gali bÅ«ti matomas kitų asmenų, neužtikrina asmens privatumo ir gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemiančių Konvencijos pažeidimÄ (žr., pvz., EŽTT 2009 m. kovo 12 d. sprendimÄ byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07);

LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016 ir kt.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.). 7.3. Atsakovės atstovė aplinkybės, kad kamerose sanitarinis mazgas buvo atitvertas 1,5 m aukščio sienele neneigia. Pažymėtina, kad iÅ¡ Vilniaus PN paaiÅ¡kinimų matyti, jog kamerose sanitariniai mazgai buvo atitverti sienele bei užuolaida.

Taigi esant minėtoms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti, jog kamerose kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, sanitarinių mazgų patalpos nebuvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Svarbu tai, kad atsakovės atstovas nepateikė duomenų bei įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog pareiÅ¡kėjo teisė privačiai pasinaudoti tualetu buvo užtikrinta, nepaisant to fakto, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitiko formaliuosius teisės aktų reikalavimus. Taigi atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju sanitarinio mazgo atitvėrimas neužtikrino pareiÅ¡kėjo teisės į minimalų privatumÄ naudojantis tualetu, dėl ko buvo pažeistas pareiÅ¡kėjo orumas.

8. PareiÅ¡kėjo manymu, jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, dalį ploto užėmė kameroje esantys baldai. 8.1. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ .

Taisyklių 111.2 p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2. 8.2. EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) konstatavo, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti konkretaus kvadratinių metrų skaičiaus, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau 3 m2 daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

Atsižvelgęs į šį pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , teismas pažymi, kad, vertinant pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neįskaičiuotini į bendrÄ kameros plotÄ . IÅ¡ Vilniaus PN atsiliepimo matyti, kad sanitariniai įrenginiai kamerose užima 0,56 m2. 8.3. Teismas konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas įkalinimo įstaigoje atitiko nacionalinės teisės ir Konvencijos reikalavimus. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ bÅ«tų neužtikrinta tuo atveju, jeigu asmeniui tenkantis kameros plotas bÅ«tų mažesnis nei 3,6 m2 arba pagal Konvencijos reikalavimus bÅ«tų neužtikrina, jeigu vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas bÅ«tų mažesnis nei 3 m2, neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto.

LVAT praktikoje pasisakyta, kad teisės aktai nenustato reikalavimo, apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , eliminuoti kameroje laikomų baldų užimamÄ plotÄ (LVAT administracinėse bylose: Nr. A-1393-552/2018, Nr. A-1134-858/2018, Nr. A-1294-822/2018, Nr. A-931-520/2018). Todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , į kamerų užstatymÄ baldais neatsižvelgiama.

9. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina ir iÅ¡ to, kad pasivaikščiojimų kiemelyje galėjo praleisti 1,5 val. per dienÄ , kad atsisakant eiti pasivaikščioti esant blogam orui, pareiÅ¡kėjas nebetekdavo galimybės iÅ¡eiti pasivaikščioti tÄ dienÄ kitu metu. 9.1. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 85 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o pagal kodekso 86 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti vienÄ valandÄ .

Taip pat pagal BVK 89 straipsnio reikalavimus, nuteistieji, kurie pagal Å¡io Kodekso 83 straipsnio 3 dalį (leidžiama kalėjimuose laikinai, bet ne ilgiau kaip deÅ¡imt parų laikyti iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ perkeliamus nuteistuosius bei tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimÄ siunčiamus nuteistuosius) kalėjime yra laikinai (tame tarpe ir pats pareiÅ¡kėjas), laikomi rakinamose pasivaikščioti dvi valandas. Å is pasivaikščiojimas vyksta atskirai nuo kitų nuteistųjų. 9.2. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikiama galimybė gryname ore bÅ«ti ilgiau nei nustatyta teisės aktuose.

Atsakant į pareiÅ¡kėjo argumentÄ , kad atsisakius pasivaikščioti dėl blogo oro, nebÅ«davo pasiÅ«lomas kitas pasivaikščiojimų laikas pažymėtina, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra pareiÅ¡kėjo teisė, bet ne pareiga, t. y. Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjui atsisakius pasivaikščioti gryname ore, pareiÅ¡kėjui neprivalėjo siÅ«lyti tinkamesnio laiko pasivaikščiojimui. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumÄ .

10. Pareiškėjo teigimu, pasivaikščiojimų kiemeliai įrengti netinkamai. Teismas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklių) 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

Teismas pažymi, kad teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelyje vienu metu leidžiamo laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui pasivaikščiojimo kiemelyje (LVAT administracinėse bylose: Nr. A-1351-624/2017, Nr. A-2388-624/2016, Nr. A-1674-624/2016). Taigi šie pareiškėjo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

11. PareiÅ¡kėjas teigia, kad įkalinimo įstaigoje nebuvo įrengti pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukai. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė faktÄ , kad nebuvo iÅ¡kvietimo mygtukų, tačiau nenurodo, kokiu aspektu aliarminio iÅ¡kvietimo mygtuko neįrengimas sukėlė jam neturtinę žalÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų nematyti, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų susidÅ«ręs su grėsmę, kurios bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti panaudojant bÅ«tent aliarmo iÅ¡kvietimo mygtukÄ . PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų apie aplinkybes, kurios jo laikymo metu LukiÅ¡kių TI-K vertė jį pasinaudoti aliarminiu iÅ¡kvietimu, niekada dėl to nesikreipė į administracijÄ . Todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai yra deklaratyvaus pobÅ«džio, yra atmestini.

12. PareiÅ¡kėjo manymu, įkalinimo įstaigoje nebuvo sudarytos tinkamos galimybės pasinaudoti telefonu, nes 2018 m. lapkričio 17 d. pareigÅ«nai nutraukė jo pokalbį telefonu su kitu asmeniu. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K 2019 m. sausio mėn. raÅ¡tu Nr. 96-383 atsakė į pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl paminėto įvykio. 12.1 Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigÅ«nų veiksmai ir sprendimai per vienÄ mėnesį gali bÅ«ti skundžiami atitinkamÄ bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui.

Å is skundÄ turi iÅ¡nagrinėti ne vėliau kaip per dvideÅ¡imt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vienÄ mėnesį gali bÅ«ti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl LukiÅ¡kių TI-K 2019 m. sausio mėn. raÅ¡to Nr. 96-383 bÅ«tų teikęs skundÄ Kalėjimų departamentui Bausmių vykdymo kodekse nustatyta tvarka.

Teismas Å¡ioje byloje sprendžia dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų. 12.2 Atsakovės atstovo atsiliepime teigiama, kad visose laisvės atėmimo vietų įstaigose veikia tik naujo tipo kortelės „T+”, prieÅ¡ tai veikusios kortelės, nuo 2018 m. lapkričio 5 d. nebegalioja. Visos „T+“ kortelės buvo registruojamos ir priklausė jų teisėtiems savininkams. 2018 m. lapkričio 17 d. skambindamas telefonu iÅ¡ pareiÅ¡kėjui nepriklausančios „T+“ kortelės, nuteistasis pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama bet kokiu bÅ«du įgyti ar perleisti tiek savo, kitų suimtųjų ar nuteistųjų, tiek ir valstybės turtÄ kitiems suimtiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijai; taip pat teikti mokamas ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems suimtiesiems ar nuteistiesiems, tiek pataisos įstaigų administracijai. 2018 m. lapkričio 17 d. pareigÅ«nė, atsakinga už telefoninius pokalbius, ir atlikdama savo tiesiogines pareigas, pastebėjusi, kad pareiÅ¡kėjas skambino jam nepriklausančiÄ â€žT+“ kortele, nepažeidė nuteistojo teisių, nutraukdama telefoninį pokalbį ir neleisdama jam kalbėti telefonu.

Teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais atsakovės atstovo argumentais, todėl šie pareiškėjo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

13. PareiÅ¡kėjas skunde dėsto aplinkybes dėl netinkamų higienos sÄ lygų įkalinimo įstaigos kamerose. Pažymėtina, kad Higienos normoje 134:2015 nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20°C (16 p.).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad Higienos normos 134:2015 laikymosi kontrolę vykdo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Byloje pateiktuose Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nėra užfiksuoti pažeidimai kamerose Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad įkalinimo įstaiga yra sudariusi sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ dėl buitinių kenkėjų naikinimo.

Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo vertinti, kad įkalinimo įstaigoje buvo pažeisti Higienos normos 134:2015 reikalavimai.

14. PareiÅ¡kėjo manymu, bÅ«nant įkalinimo įstaigoje nebuvo užtikrintas jo užimtumas, beveik visÄ laikÄ praleido izoliuotas kameroje, nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti socialinėse programose. Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areÅ¡tÄ atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ organizuoja Kalėjimų departamentas, įgyvendina pataisos įstaigos administracija, įtraukdama į Å¡iÄ veiklÄ valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, organizacijas, asociacijas, religines bendruomenes ir bendrijas, kitus juridinius asmenis ar jų padalinius ir savanorius.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 57 straipsnio 2 dalį, socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis.

Detaliau nuteistųjų užimtumo organizavimas reglamentuojamas Vidaus tvarkos taisyklių XVII skyriuje. Vidaus tvarkos taisyklių 95 punkte nustatyta, kad suimtiesiems tardymo izoliatoriuje rekomenduojama organizuoti naudingÄ darbÄ ar kitÄ tikslingÄ veiklÄ . Tardymo izoliatoriaus direktoriaus leidimu, suimtieji gali užsiimti individualia darbine ar kÅ«rybine, moksline, menine veikla. PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad LukiÅ¡kių TI-K jam nebuvo sudaryta galimybė mokytis ar dalyvauti socialinėse programose.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis dalyvavo meninės veiklos programoje Lukiškių TI-K. Teismas pažymi, kad suimtųjų ir nuteistųjų statusas skiriasi, jiems gali būti taikomos skirtingos socialinės programos ir profesiniai mokymai, tačiau tai lygiateisiškumo principo pažeidimo nesuponuoja. Aplinkybė, kad, pareiškėjo vertinimu, jam turėjo būti sudaryta galimybė dalyvauti kitose programose, nesudaro pagrindo konstatuoti įkalinimo įstaigos neteisėtus veiksmus. Esant šioms aplinkybėms, įkalinimo įstaigos neteisėti veiksmai šiuo aspektu nenustatyti.

15. PareiÅ¡kėjo teigimu, duÅ¡u galėjo naudoti tik kartÄ per savaitę, po sporto jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po duÅ¡u, nebuvo suteikiamos higienos priemonės, duÅ¡uose nebuvo užtikrintas privatumas. 15.1. LVAT praktikoje konstatuota, kad tokia situacija, kai nėra galimybės po sporto pasinaudoti duÅ¡u, iÅ¡ karto persirengti, pasinaudoti sporto metu tualetu, yra apgailestaujama, bet ne ta, kuri visiÅ¡kai atimtų galimybę sportuoti bei palaikyti asmeninę higienÄ (LVAT administracinėje byloje Nr. A-193-556/2017).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ kildina ir dėl to, kad LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡ais galėjo naudotis tik kartÄ per savaitę 15 minučių. Higienos normos 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė praustis po duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės atitinka teisės aktų reikalavimus. 15.2. Naujausioje LVAT praktikoje pažymėtina, kad nacionaliniuose teisės aktuose nesant nustatytai pareigai įrengti pertvaras duÅ¡e, jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad Å¡i aplinkybė neužtikrina visiÅ¡ko privatumo buvimo, t. y. tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad, nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas taip pat bÅ«tų vertinami, kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (LVAT administracinėse bylose:

Nr. A-1456-602/2016; Nr. A-1021-602/2016). Pagal naujausiÄ LVAT praktikÄ , duÅ¡uose, bent iÅ¡ Å¡onų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, dėl ko toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiÅ¡ko privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (LVAT administracinėse bylose: Nr. A-5031-442/2017; Nr. A-1001-552/2019; Nr. A-887-624/2020, Nr. A-1137-520/2020 ir kt.). PareiÅ¡kėjas neneigia aplinkybių, kad duÅ¡uose privatumui užtikrinti buvo įrengtos pertvaros, todėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentai Å¡iuo aspektu atmestini.

16. PareiÅ¡kėjo manymu, dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jam kilo sveikatos sutrikimai. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateiktų sveikatos duomenų (sveikatos knygelė) teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl pareiÅ¡kėjui neužtikrinto privatumo naudojantis sanitariniu mazgu. Be to, aktualiu ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas kameroje buvo laikomas vienas, todėl esant minėtoms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjui neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu buvo iÅ¡ dalies kompensuotas. Teismas įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo pažeista teisė bus pakankamai apginta pripažinus jo teisės pažeidimÄ , todėl neturtinė žala nepriteistina.

17. Teismas taip pat pažymi, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus (pareiÅ¡kimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ Helle prieÅ¡ SuomijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

18. Teismui 2019 m. lapkričio 26 d. pateikti duomenys apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, priimdamas vieÅ¡ame teismo posėdyje sprendimÄ byloje arba nutartį nutraukti bylÄ ar skundÄ (praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kimÄ ) palikti nenagrinėtÄ arba gavęs praÅ¡ymÄ susipažinti su bylos medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių praÅ¡ymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieÅ¡a, kai reikia apsaugoti informacijos apie asmens sveikatÄ konfidencialumÄ .

Byloje pateikti duomenys, susiję su pareiÅ¡kėjo sveikata, todėl teismas nutaria pripažinti teisme 2019 m. lapkričio 26 d. pateiktÄ bylos medžiagÄ nevieÅ¡a ir neteikti jos susipažinti kitiems asmenims, iÅ¡skyrus pareiÅ¡kėjÄ ir atsakovės atstovÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 133 straipsniu, nusprendžia: Nutraukti administracinės bylos dalį dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų (iÅ¡skyrus dėl pasivaikščiojimų lauke, kamerų įrengimo bei sanitarinio mazgo įrengimo) LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. balandžio 3 d.

PareiÅ¡kėjo V. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjui V. G. nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Teisme 2019 m. lapkričio 26 d. gautus pareiÅ¡kėjo sveikatos duomenis pripažinti nevieÅ¡ais bylos duomenimis. Neteikti kitiems asmenims, iÅ¡skyrus pareiÅ¡kėjui, jo atstovams ir atsakovės atstovams, susipažinti ir kopijuoti pareiÅ¡kėjo sveikatos duomenis. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas Henrikas Sadauskas