2022-02-09 Nr. AB-3332-3-62-3-02397-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-153-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02397-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – ir atsakovo atstovas, Pravieniškių PN-AK) netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 1-ajame sektoriuje prausiantis duše ir dušo persirengimo kambaryje nebuvo užtikrinamas privatumas, dušuose nebuvo dozatorių ir kilimėlių. Dėl šių priežasčių, pareiškėjas teigė patyręs pažeminimą, diskomfortą, jausdavosi pastoviai prislėgtas.

3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK atliko nuo 2014 m. kovo 10 d. iki 2019 m. liepos 16 d. ir grįžo į Pravieniškių PN-AK 2020 m. gegužės 15 d. Patikino, jog nors teisės aktai ir nenumato Pravieniškių PN-AK prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse, bet būriuose, kuriuose gyveno pareiškėjas, maudymosi ir persirengimui skirtos vietos buvo atskirtos mūrinėmis sienelėmis. Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus nuteistieji pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus patvirtintą grafiką maudosi bendroje dušinėje (išskyrus 2-ojo būrio nuteistuosius, kuriems įrengta atskira dušinė). Dozatoriai visose Pravieniškių PN-AK dušinėse įrengti ir pagal poreikį papildomi, tačiau juos nuteistieji nuolat laužo, o prausiklius pasisavina. Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus dušinės aprūpintos guminiais kilimėliais.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. sausio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Pirmosios instancijos teismas iš Pravieniškių PN-AK pažymos nustatė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 1-ajame sektoriuje buvo nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. liepos 16 d. ir nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.

7. Teismas išaiškino, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) nereglamentuoja dušų įrengimo reikalavimų, be to, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 ir Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 nėra nustatyta reikalavimų, jog dušo patalpose ar dušo persirengimo kambaryje turėtų būti pertvaros.

8. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis atsakovo atstovo atsiliepime išdėstytais argumentais ir pateiktais įrodymais konstatavo, jog Pravieniškių PN-AK 1-ajame sektoriuje asmenų, besinaudojančių dušu, taip pat ir dušo persirengimo kambaryje, privatumas buvo užtikrintas, todėl pareiškėjo skundą šiuo aspektu atmetė.

9. Teismas išaiškino, jog pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintų Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normas (toliau - ir Aprūpinimo normos), dušo patalpos pagal poreikį aprūpinamos kūno ir plaukų prausiklių dozatoriais, be to, jose turi būti kilimėlis arba grotelės.

10. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo atsiliepime nurodytus argumentus, konstatavo, jog neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti atsakovo atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, nes atsakovo atstovo pateikti duomenys byloje surinktais įrodymais nebuvo paneigti. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus dušo patalpos yra įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus.

11. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo netinkamų kalinimo sąlygų grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir subjektyvia asmenine pareiškėjo nuomone, kuri nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant kalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas nevertino netinkamų laikymo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms.

12. Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo kalinimo nepriimtinomis sąlygomis, taip pat ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų bei neturtinės žalos atsiradimo fakto. Teismas nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, todėl nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo pripažino nepagrįstu ir atmestinu.

III. 13. Pareiškėjas M. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

14. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės analogiško pobūdžio argumentais, išdėstytais pirmosios instancijos teismui teiktame skunde. Papildomai pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi išimtinai tik atsakovo atstovo nurodytais ir pateiktais duomenimis, teismo išvados prieštarauja suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai panašaus pobūdžio bylose. Teismo sprendimas grindžiamas abejonėmis, nenurodomi konkretūs įrodymai, kuriais grindžiamos teismo padarytos išvados. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovo atstovas kartu su atsiliepimu nepateikė nuotraukų, patvirtinančių, kad dušo patalpose ir persirengimo kambaryje buvo įrengtos pertvaros privatumui užtikrinti, dušuose buvo dozatoriai ir kilimėliai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 15 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš teisės aktų reikalavimus neatitinkančių kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atlyginimo.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

17. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl dušuose ir dušų persirengimo kambariuose pertvarų ir inventoriaus nebuvimo, nurodydamas, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja dušų įrengimo reikalavimų, be to, nėra nustatyta reikalavimų, jog dušo patalpose ar dušo persirengimo kambaryje turėtų būti pertvaros. Papildomai rėmėsi ir atsakovo atstovo atsiliepime išdėstytais argumentais.

19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėdami bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Taigi ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų sisteminis aiškinimas teismui nustato pareigą, prieš priimant byloje baigiamąjį teismo aktą, imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o jas nustatyti iš byloje surinktų leistinų įrodymų visumos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1445-756/2018).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas pateiktus duomenis, neatsižvelgė į Pravieniškių PN-AK ir pareiškėjo paaiškinimų prieštaringumą ir nepagrįstai rėmėsi tik atsakovo atstovo atsiliepime pateiktais duomenimis dėl dušuose ir dušų persirengimo kambariuose įrengtų pertvarų bei juose buvusio inventoriaus. Iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinio matyti, kad pareiškėjas teismo prašė išreikalauti iš atsakovo atstovo ginčui išspręsti reikšmingą medžiagą, t. y. dušų ir dušų patalpų nuotraukas, patvirtinančias arba paneigiančias nustatytus faktus, tačiau nei skundo priėmimo stadijoje, nei tolimesnėse bylos nagrinėjimo stadijose pirmosios instancijos teismas šio pareiškėjo prašymo nepaisė. Nusiskundimus dėl neišreikalautų duomenų pareiškėjas reiškė ir pirmosios instancijos teismui teiktame atsikirtime. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes ir surinktą medžiagą, sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės buvo priimtas ir pagrįstas tik atsakovo atstovo atsiliepime nurodomais argumentais bei byloje pateiktomis pažymomis dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, kuriose abstrakčiai nurodoma, jog buvo įrengtos pertvaros, tačiau kitų įrodymų, patvirtinančių arba paneigiančių šias aplinkybes, teismas nesurinko. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada nurodomais aspektais yra niekuo nepagrįsta, padaryta neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių.

21. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos laisvės atėmimo įstaigai įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti laisvės atėmimo įstaigos nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019, 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021, 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021).

22. Vadovaudamasis ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies, 56 straipsnio 7 dalies nuostatomis ir vertindamas atsakovo atstovo pateiktus duomenis, teismas turėtų atsižvelgti į tai, jog jis yra įpareigotas prieš priimant byloje baigiamąjį teismo aktą imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, jas nustatyti iš byloje surinktų leistinų įrodymų visumos, o ne remtis tik atsakovo atstovo pateiktais duomenimis. Todėl įvertinusi nustatytas aplinkybes ir išanalizavusi administracinėje byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti visapusiškai pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK buvo laikomas galbūt nepažeidžiant nustatytų kalinimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas nesurinko visų bylai reikšmingų įrodymų, jų neištyrė bei neįvertino, todėl teismo padarytos išvados dėl byloje kilusio ginčo yra grindžiamos nevisapusiškais duomenimis ir negali būti pripažintos objektyviomis (ABTĮ 80 str. 1 d.), o tai sudaro kliūtis ir apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą.

23. Apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

24. Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų teisinių ir faktinių klausimų (ABTĮ 86 str.), nesurinko (neišreikalavo) ginčo laikotarpiui reikšmingų įrodymų ir dėl to nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti nagrinėjamos bylos faktai, atskleista bylos esmė, skundžiamas pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė