1f6dfed1-7873-461d-864e-afda71a7d8a2 · Kauno apygardos teismas

                                                     Byla Nr. ATP-1220-530/2015                                                                           Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00479-2015-3                                    Procesinio sprendimo kategorijos:45.4.4; 79.1. (S)                                                                                 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V.

V. apeliacinį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarimo V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje n u s t a t ė V. V. Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK 2015-05-06 nutarimu buvo nubaustas dėl to, kad jis 2015 m. balandžio 19 d. 21.30 val., vairuodamas transporto priemonių junginį (Iveco, valst.nr.(duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valst.Nr. .(duomenys neskelbtini)) nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, pasivijęs ir apvažiuodamas iÅ¡ deÅ¡inės ta pačia kryptimi važiavusį automobilį, esant kelio susiaurėjimui nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, dėl ko kliudė greta važiavusį minėtÄ automobilį.

Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir puspriekabė. Å iais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 126 punktų reikalavimus, todėl nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 127 str. 2 d. nustatyto pažeidimo padarymÄ .Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartimi V. V. skundas netenkintas ir Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK 2015-05-06 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 61N-30207511-15 paliktas nepakeistas.Apeliaciniame skunde V.

V. praÅ¡o Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-7-990/2015 panaikinti kaip nepagrįstÄ ir paskirtÄ nuobaudÄ panaikinti bei bylÄ nutraukti.Nurodė, kad .(duomenys neskelbtini), kur įvyko autoįvykis, kelias pažymėtas skiriamÄ ja iÅ¡tisine linija. Vienos eismo krypties plotis - 4,2 metro. Atsižvelgiant į kelio plotį, eismas Å¡iame kelio ruože vyksta dvejomis juostomis viena kryptimi. Vienos eismo krypties kelio plotis yra pakankamas važiuoti dviem automobiliams vienas Å¡alia kito.

Teismas privalėjo nustatyti kuris vairuotojas padarė netinkamÄ manevrÄ , lėmusį abiejų automobilių susidÅ«rimÄ . Autoįvykio schemoje užfiksuotas vilkiko IVECO stabdymo kelias, iÅ¡ kurio galima spręsti apie jo padėtį įvykio metu. Pagal schemÄ , nuo IVECO Å¡ono iki aÅ¡inės kelio linijos buvo 2,4 metrų atstumas. Tai, kad nėra sužymėta kelio juostų, nereiÅ¡kia, kad du automobiliai saugiai negali prasilenkti. Nei kelių policija, nei teismas nenustatė kur įvykio metu buvo nukentėjusiosios vairuojamas automobilis.

Nukentėjusioji paaiškino, kad buvo pasitraukusi kelio vidurio link, nes planavo sankryžoje sukti į kairę. Tačiau, nesant schemoje užfiksuotos Crysler padėties autoįvykio metu, nėra galimybių nustatyti, kuris vairuotojas pažeidė KET reikalavimus ir nesilaikė saugaus atstumo tarp automobilių. Ne tik V. V., bet ir nukentėjusioji E. J. privalo laikytis kelių eismo taisyklių ir pareigos vairuoti saugiai, nesukeliant kitiems eismo dalyviams ir aplinkai grėsmės. Šiuo atveju, nagrinėta tik V.

V. atsakomybė. Mano, kad nukentėjusioji V. V. jÄ apvažiuojant manevravo - suktelėjo vairÄ deÅ¡inėn, dėl ko automobiliai kliudė vienas kitÄ . Nukentėjusiosios automobilis atsitrenkė savo automobilio viduriu į vilkiko galÄ , vilkikui jau praktiÅ¡kai apvažiavus nukentėjusiosios automobilį. Atsižvelgiant į Crysler apgadinimus manytina, kad ant vilkiko IVECO turėjo likti pakankamai ryÅ¡kių žymių, ypač - Crysler dažų pėdsakų. Tačiau iÅ¡ policijos pateiktų nuotraukų nėra galimybių nustatyti, ar IVECO užfiksuoti nubraukimai yra padaryti Å¡io autoįvykio metu: nuotraukos tamsios ir neinformatyvios.

Iš V. V. pateiktų nuotraukų ( įrašytų į CD ) matyti, kad Crysler mėlynų dažų žymės yra tik ant vilkiko priekabos galo rankenos, t.y. susidūrimas įvyko jau baigiant automobiliui Crysler apvažiuoti. Taip pat būtina įvertinti ir tai, kad vilkiko dešiniajame šone yra nemažai plastikinių detalių, kurios susidūrimo atveju turėjo būti sugadintos, tačiau jokių sugadinimų neužfiksuota. Crysler dažų žymės ant vilkiko priekabos galinės rankenos leidžia teigti, kad V.

V. buvo praktiÅ¡kai apvažiavęs a/m Crysler, t.y. apvažiavimas buvo saugus, tarpas tarp automobilių buvo pakankamas jiems prasilenkti. Pirminiame paaiÅ¡kinime V. V. nurodė, kad jam baigiant apvažinėti Crysler, per Å¡oninio vaizdo veidrodėlį pamatė, kaip Crysler atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio puspriekabės galÄ ir apgadino savo veidrodėlį. Å ių paaiÅ¡kinimų V. V. nekeitė ir bylos nagrinėjimo metu. Nukentėjusioji E. J. pirminiame paaiÅ¡kinime nurodė, kad vilkikas nebaigęs manevro, kabino Crysler, užkabinęs vilko, pradėjus automobilius stabdyti, ir jiems atsiskyrus, ji aplenkė vilkikÄ ir atsistojo Å¡alikelėje.

Tačiau 2015-09-15 bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji paaiškino, kad nematė vilkiko, tik pajuto smūgį, o vilkikas jos a/m kliudė priekiu, kad „vilkikas jos automobilį kliudė neaplenkiant, važiuodamas iš galo“, „vilkikas jos automobilį kliudė priekine automobilio dalimi“. Akivaizdu, kad nukentėjusioji bylos nagrinėjimo metu keitė savo paaiškinimus, kurie prieštaravo vieni kitiems ir faktinėms įvykio aplinkybėms, todėl nukentėjusiosios paaiškinimai vertintini kritiškai ir jais remtis negalima.

Labiausiai tikėtina, kad nukentėjusioji iÅ¡sigando iÅ¡ priekio atvažiuojančių automobilių ir suktelėjo vairÄ deÅ¡inėn, dėl ko atsitrenkė į vilkiko priekabos galÄ apgadindama savo vairuojamo automobilio Å¡onÄ . Teismas skundžiamame sprendime nurodo, kad įvertinant tai, kad nukentėjusioji nerodė automobilio kairio posÅ«kio signalo, V. V. jÄ apvažiuodamas iÅ¡ deÅ¡inės pažeidė KET 125 p. reikalavimÄ â€ž draudžiama transporto priemonę, (iÅ¡skyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iÅ¡ deÅ¡inės (iÅ¡skyrus leistinÄ sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimÄ iÅ¡ deÅ¡inės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta.

Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės“. Šis teismo motyvas nepagrįstas, nes pati nukentėjusioji tiek paaiškinime, tiek posėdžio metu patvirtino, kad buvo persirikiavusi kelio vidurio linijos link, nes sankryžoje reikėjo sukti į kairę. Aplinkybė, jog nukentėjusioji nerodė posūkio signalo, nereiškia, jog ji nesiruošė daryti kairio posūkio. V. V. negali būti atsakingas už tai, kaip nukentėjusioji manevruoja kelyje.

Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariato VTS Kelių policijos poskyrio virÅ¡ininkė atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašė jo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstÄ .V. V. apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliaciniame skunde V. V. neigia kaltę dėl eismo įvykio kilimo, t. y. neigia padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinės teisės pažeidimÄ , nurodydamas, kad Jonavos rajono apylinkės teismas nepilnai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, nenustatė bylai reikÅ¡mingų detalių ir dėl to priėmė nepagrįstÄ nutartį.

Todėl aukÅ¡tesnysis teismas, neiÅ¡eidamas iÅ¡ apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ Å¡ioje dalyje (ATPK 30211 straipsnio 1 dalis).ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Ginčydamas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinės teisės pažeidimo padarymÄ , apeliantas nurodo, kad kelio ruože, kur įvyko eismo įvykis, eismas vyksta dviem eismo juostomis, po vienÄ kiekviena kryptimi, o kelio plotis yra pakankamas važiuoti dviem automobiliams vienas Å¡alia kito.

Teigia, kad teismas privalėjo nustatyti, kuris vairuotojas padarė netinkamÄ manevrÄ . Apeliaciniame skunde taip pat nesutiko su nukentėjusiosios parodymais bei savo kaltės nebuvimÄ motyvavo automobilių apgadinimo pobÅ«džiu. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ). Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, bÅ«tina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktÄ bei faktÄ , kad asmuo yra padaręs su įvykiu susijusius KET pažeidimus.KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.

KET 126 punktas nustato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės bÅ«tų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sÄ lygos nereikalauja kitaip.

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.Nors V. V. nesutinka, kad bÅ«tent jis kaltas dėl Å¡io eismo įvykio, tačiau šį faktÄ patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas: administracinio teisės pažeidimo protokolas; automobilį „Crysler“ vairavusios E. J. paaiÅ¡kinimas apie jai priklausančios transporto priemonės apgadinimÄ administracinės teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje (b. l. 15); pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai (b. l. 12-13);

įvykio vietos schema (b. l. 17); fotonuotraukos (b. l. 18-35); paties V. V. raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas ir parodymai teisme, kiek jie neprieÅ¡tarauja byloje nustatytiems įrodymams (b.l. 16). PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nustatė, kas padarė netinkamÄ manevrÄ , dėl kurio kilo eismo įvykis. Teismas sprendė, jog kad V. V. krovininiu automobiliu Iveco su puspriekabe apvažiuodamas iÅ¡ deÅ¡inės ta pačia kryptimi važiuojantį Crysler automobilį, nepakankamai įvertino kelio plotį ir galimÄ situacijÄ ; neįsitikino, kad tarpas iÅ¡ Å¡ono tarp automobilių prasilenkiant bus saugus, bÅ«tent Å¡io asmens veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimÄ ir yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiomis pasekmėmis.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai, iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai, objektyviai iÅ¡tyręs, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, pripažino, kad V. V. teiginius, jog ne dėl jo, o dėl nukentėjusiosios kaltės įvyko eismo įvykis, paneigia bylos aplinkybės. Visų pirma, kelias, kuriuo važiavo proceso dalyviai yra dvipusio eismo po vienÄ eismo juostÄ su skiriamÄ ja iÅ¡tisine ženklinimo linija. IÅ¡ eismo įvykio vietos schemos matyti, kad kelio juosta, kuria važiavo abi transporto priemonės, yra 4,2 m pločio (b.l. 17).

Teismas sutinka su apelianto tvirtinimu, kad minėtoje eismo juostoje teoriškai gali tilpti dvi transporto priemonės. Tačiau nepaisant to, kad įvykio vietoje gali prasilenkti du automobiliai, nesant viena kryptimi vykstančio eismo atskirtų juostų, laikytina, kad eismas vyksta viena juosta ir vairuotojai turi laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų esant vienai juostai. Byloje ginčo nėra dėl to, kad E. J. .(duomenys neskelbtini). link sankryžos su .(duomenys neskelbtini)važiavo vilkiko priekyje, šiai aplinkybei neprieštarauja ir V.

V.. Nukentėjusioji apklausiama teisme nurodė, kad važiuodama per veidrodėlį ji matė važiuojant vilkikÄ . Ten yra tiltelis, iÅ¡ pradžių yra dvi eismo juostos, bet po to stovi kelio ženklas “kelio susiaurėjimas“. Kadangi jai reikėjo rikiuotis, sukti į .(duomenys neskelbtini), ji persirikiavo į pirmÄ juostÄ . SmÅ«gis buvo tada, kai ji persirikiavo į pirmÄ juostÄ (b. l. 27), Apelianto nurodytos aplinkybės, kad E. J. vairuojamas automobilis galimai ketino iÅ¡ pradžių sukti į kairę, o po to metėsi į deÅ¡inę nagrinėjamu atveju esminės reikÅ¡mės neturi, nes esant vienai eismo juostai, iÅ¡ paskos važiuojantis automobilis privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, ir, tik bÅ«damas įsitikinęs dėl prieÅ¡ jį esančio automobilio vairuotojo veiksmų, gali atlikti manevrÄ , tuo tarpu iÅ¡ apeliacinio skundo matyti, jog automobilio Crysler vairuotoja net nebuvo įjungusi kairio posÅ«kio signalo, o V.

V. sprendimÄ apvažiuoti iÅ¡ deÅ¡inės lėmė jo nepagrįstas manymas dėl spėjamų Crysler vairuotojos veiksmų, tinkamai neįvertinus situacijos. Bandydamas apvažiuoti Crysler automobilį, V. V. privalėjo įsitikinti, kad Å¡iais savo veiksmais nesukels pavojaus eismo saugumui. Eismo įvykio mechanizmÄ patvirtina ir nustatyti automobilių sužalojimai: automobilio „Crysler“ deÅ¡inės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, deÅ¡inės pusės priekinė ir galinės durys, deÅ¡inės pusės galinis sparnas ir vilkiko priekabos apgadintas kairės pusės durų vyris, kairės pusės rėmo rankena, braukimas ant kairio Å¡ono plasmasinės apdailos (b.l.17).

Ir nors apeliantas įrodinėja, jog automobilių apgadinimo pobÅ«dis nepatvirtina jo kaltės, tačiau, jei, kaip teigia apeliantas, Crysler vairuotoja galimai bÅ«ti keitusi važiavimo kryptį ir staiga sukusi į deÅ¡inę, taip atsitrenkdama į vilkikÄ , tokiu atveju bÅ«tų visų pirma apgadinta priekinė Crysler automobilio deÅ¡inės pusės dalis ir priekinis deÅ¡inys sparnas. Å iuo atveju Crysler automobilio apgadinimai to nepatvirtina. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ ir į KET 9 ir 126 punkto nuostatas, V.

V. privalėjo keisdamas kryptį įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, laikytis saugaus atstumo, to nepadaręs, pažeidė kelių eismo taisykles ir sukėlė eismo įvykį. Taip pat nepagrįsti V. V. argumentai dėl nukentėjusiosios parodymų prieÅ¡taringumo. Byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti nukentėjusiosios parodymais. Nors nukentėjusiosios parodymuose iÅ¡ karto po įvykio ir paaiÅ¡kinimuose duotuose teismo posėdžio metu yra tam tikrų smulkių neatitikimų, tačiau esminės įvykio aplinkybės sutampa.

Nukentėjusioji parodė, jog artėjant link Taikos prospekto sankryžos iÅ¡ deÅ¡inės pusės jos automobilį pradėjo lenkti sunkiasvoris vilkikas. Kelias buvo siauras ir prieÅ¡prieÅ¡ais važiavo automobiliai, ji neturėjo kur pasitraukti. Vilkikas, nebaigęs manevro, kabino jos automobilį. Taip pat atmestinas argumentas, jog nei policija, nei teismas nenustatė, kur įvykio metu buvo nukentėjusios vairuojamas automobilis. Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, kad eismo įvykio vietos schemoje pažymėta galima transporto priemonių kontaktavimo vieta, kuriÄ eismo dalyviai nurodo skirtingai, o Crysler veidrodėlio Å¡ukės užfiksuotos dar kitoje vietoje – ties kelkraščio riba (b.l. 17).

V. V. savo parašu ant įvykio vietos schemos patvirtino, jog su ja schema ir eismo įvykio aplinkybėmis sutinka (b.l. 17). Teismo posėdyje taip pat patvirtino, jog schemai pretenzijų neturi (b.l. 31). Pažymėtina, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai , kad būtent V.

V. veiksmai buvo pagrindine sÄ lyga eismo įvykiui kilti, todėl apelianto argumentas, jog nebuvo iÅ¡nagrinėtos visos bylos aplinkybės, nes nebuvo tiksliai nustatyta kur eismo įvykio metu buvo nukentėjusiosios automobilis, atmestinas kaip nepagrįstas.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad apylinkės teismas V. V. veikoje teisingai nustatė, kad bÅ«tent jis sukėlė eismo įvykį, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 126 punktus, t. y. sukėlė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarinius.

Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria V. V. skundas netenkintas ir Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK 2015-05-06 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje palinktas nepakeistas. Skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytas pagrindais nėra teisinio pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,               n u t a r ė: V. V. skundo netenkinti ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                 Danutė Giačaitė