1f6c9ea6-9ef9-43c6-bcb0-331fad4f93fa · Vilniaus apygardos teismas

 Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-214-468/2019

Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00367-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.11.10.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. J. ir jo atstovo adv. Remigijaus Voliko skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-26 nutarties, kuria S. J. atstovo advokato Remigijaus Voliko skundas netenkintas ir Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 2018-12-18 nutarimas Nr. 10-ANR_N-35287-2018 paliktas nepakeistas,

n u s t a t ė :

1. Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 2018-12-18 nutarimu Nr. 10-ANR_N-35287-2018 S. J. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2018-11-26, apie 14 val., Vilniuje, Gedimino pr. 9, vairuodamas automobilį MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitÄ transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.4 punkto reikalavimus. Jam paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 4 mėnesiams.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiÅ¡kėjas pateikė skundÄ dėl minėto nutarimo praÅ¡ydamas panaikinti šį nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ traukti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-26 nutartimi S. J. atstovo advokato R.Voliko skundas netenkintas ir Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 2018-12-18 nutarimas Nr. 10-ANR_N-35287-2018 paliktas nepakeistas, konstatavus, kad S. J. veiksmai skundžiamame nutarime pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių.

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas S. J. ir jo atstovas adv. R.Volikas praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-26 nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teisenÄ S. J. atžvilgiu nutraukti. Jei bÅ«tų pripažinta, kad nusižengimas buvo padarytas, praÅ¡o skirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ , pritaikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, ir neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

3.1. Mano, jog apylinkės teismo iÅ¡vada dėl S. J. kaltės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį neparemta byloje iÅ¡tirtais įrodymais. Apylinkės teismo naudojama sÄ voka „stabtelėjo“ yra niekuo nepagrįsta, nes byloje esančiame 2018-11-26 Ingridos Baravykaitės tarnybiniame praneÅ¡ime aiÅ¡kiai nurodoma, kad „š.m. lapkričio 26 d. apie 13 val. 55 min. patruliuodama kartu su vyriausiÄ ja patrule Z.Raizgyte sustojome prie pėsčiųjų perėjos adresu, Gedimino pr. 9, Vilniuje“. Prie bylos prijungti policijos ekipažo V1731 vykusio automobiliu Å koda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės ir galinės vaizdo kamerų įraÅ¡ai patvirtina, kad 14:02:31 val. Å koda Yeti, ekipažo Nr. V1731, sustoja prie pėsčiųjų perėjos prie pastato, adresu Gedimino prospektas 9, tuo metu nei perėjoje, nei Å¡alia jos nėra pėsčiųjų, už perėjos neleistinoje vietoje - dviračių eismui skirtoje juostoje stovi automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat sustoja 14:02:31 val. paskui automobilį Å koda Yeti, ekipažo Nr. V1731, ir pėsčiųjų perėjoje, Å¡alia jos nesant pėsčiųjų, pradeda automobilio Å koda Yeti, ekipažo Nr. VI731, apvažiavimo manevrÄ .

3.2. Nurodo, kad nei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, nei KET nėra sÄ vokos „stabtelėti“, o yra sÄ vokos „sustoti“ ir „stovėti“, kurios matuojamos laiko intervalu. Taip pat pažymi, kad „dalyvavimas eisme“ ir „važiavimas“ nėra tapačios sÄ vokos, nes transporto priemonių sustojimas ir stovėjimas reglamentuojamas KET, o numatytų taisyklių pažeidimai užtraukia atsakomybę transporto priemonės vairuotojui, kaip eismo dalyviui. Akivaizdu, kad sustojusi transporto priemonė yra tuo momentu nevažiuojanti transporto priemonė. KET 3.6 punktas nustato sÄ vokos apibrėžimÄ â€žLenkimas - vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ .“ Tai yra Å¡io veiksmo konstatavimui yra bÅ«tinos abi sÄ lygos: 1) apvažiuojama turi bÅ«ti važiuojanti transporto priemonė; 2) veiksmo metu yra bÅ«tinas iÅ¡važiavimas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ . Bent vienos iÅ¡ Å¡ių dviejų bÅ«tinų sÄ lygų nebuvimas reiÅ¡kia pažeidimo sudėties nebuvimÄ . Pažymi, jog lenkimas ir apvažiavimas nėra tapatÅ«s veiksmai.

3.3. Teigia, jog KET 30 punktas numato, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ , o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieÅ¡ pat eismo juostÄ (važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ ) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiÄ jį.

Taigi yra dvi galimos alternatyvos - važiavimas sulėtinus greitį arba sustojimas, tačiau nėra „stabtelėjimo“, tai yra automobilis arba važiuoja arba sustoja, trečios alternatyvos nėra. KET 31 punktas reglamentuoja kitų transporto priemonių vairuotojų veiksmus, prie perėjos sustojus ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui, o bÅ«tent „Jeigu prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.

Jeigu prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.“ Prie bylos prijungti policijos ekipažo VI731 vykusio automobiliu Å koda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės ir galinės vaizdo kamerų įraÅ¡ai patvirtina, kad 14:02:31 val. Å koda Yeti, ekipažo Nr. V1731, sustoja prie pėsčiųjų perėjos prie pastato, adresu Gedimino prospektas 9, tuo metu nei perėjoje, nei Å¡alia jos nėra pėsčiųjų.

Automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat sustoja 14:02:31 val. paskui automobilį Å koda Yeti, ekipažo Nr. V1731, ir pėsčiųjų perėjoje ir Å¡alia jos nesant pėsčiųjų, įjungia posÅ«kį ir pradeda automobilio Å koda Yeti, ekipažo Nr. V1731, apvažiavimo manevrÄ . Mano, jog Å¡iuo atveju automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. J. įvykdė visus KET 30 ir 31 punktų reikalavimus ir apvažiuodamas sustojusį policijos automobilį nepažeidė KET 140.4 punkto reikalavimų.

Teigia, jog apylinkės teismas prilygindamas sustojusį automobilį važiuojančiam automobiliui ir prilygindamas sustojusio automobilio, kaip kliÅ«ties eismui, apvažiavimÄ lenkimui, netinkamai pritaikė materialiÄ jÄ teisės normÄ .

3.4. Nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje iÅ¡ esmės remiasi Å¡iomis aplinkybėmis, kad 1) „įvykio metu S. J. vairuojamas automobilis MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įvykio vietoje“ ir 2) kad automobilis „buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ â€œ, tačiau nevertino kitų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę turinčių aplinkybių, o bÅ«tent, kad 1) automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo paskui policijos automobilį Å koda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ilgiau nei tris minutes;

2) S. J. važiuodamas paskui policijos automobilį laikėsi eismo taisyklių ir buvo net perdėtai atsargus bijodamas jas pažeisti, kaip nuo 13:59:14 val. iki 13:59:45 val. (pagal vaizdo įraÅ¡o medžiagÄ ) policijos automobilis sustojo, pažeidžiant kelių eismo taisyklių 150.10 punkto reikalavimÄ , draudžiantį sustoti ten, kur kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui bei 144 punktÄ - Transporto priemonėms sustoti ir stovėti važiuojamojoje dalyje leidžiama viena eile, stovėjo sustojęs paskui policijos automobilį;

3) važiavimo paskui policijos automobilį laikotarpiu, policijos ekipažas visada reagavo į neleistinai dviračių eismo juostoje stovinčius automobilius - pirmÄ kartÄ sustojo prie automobilio SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 13:59:14 val. iki 13:59:45 val., antrÄ kartÄ nuo 14:01:21 val. iki 14:01:30 val. gestais parodė patraukti automobilį Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ekipažas buvo sustojęs, kol į automobilį įlipo keleivė;

4) S. J. nelenkė važiuojančio policijos automobilio viso važiavimo metu, nors, remiantis byloje esančiais telemetrinės įrangos duomenimis, policijos automobilio greitis visada buvo mažesnis nei 30 km/h;

5) S. J. pradėjo apvažiavimo manevrÄ bÅ«damas įsitikinęs, kad policijos automobilis sustojo ir kad perėjoje ar Å¡alia jos nėra pėsčiųjų;

6) S. J., remdamasis ankstesne policijos ekipažo reakcija į neleistinai dviračių eismo juostoje stovinčius automobilius ir vertindamas aplinkybę, kad nei pėsčiųjų perėjoje, nei šalia jos nebuvo pėsčiųjų, buvo įsitikinęs, kad pareigūnai sustojo prie pažeidėjo automobilio;

7) neatmestina tikimybė, kad policijos pareigÅ«nai dirbtinai sukÅ«rė pažeidimÄ , nes policijos automobilis Å koda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pajudėjo iÅ¡ sustojimo vietos prie pėsčiųjų perėjos, adresu, Gedimino pr. 9, Vilniuje, automobiliui Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dar nebaigus apvažiavimo manevro, taip pažeidžiant KET 101 punkto reikalavimus, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams;

8) nenustatyta, kokiu tikslu policijos automobilis Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo prie Gedimino prospekte 9, Vilniuje esančios pėsčiųjų perėjos, nes stovėjo apie 4 s. ir pradėjo vėl važiuoti nepraėjus perėja nei vienam pėsčiajam, bei policijos pareigūnams neatlikus jokių veiksmų.

3.5. Pažymi, jog, vadovaujantis ANK 7 straipsniu, asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimÄ padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Pirmos instancijos teismas nenustatė S. J. kaltės formos, taip pat kaltės formos nenustatė ir nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje priėmusi institucija. Ä®vertinant tai, kad S. J. ilgiau nei 3 minutes važiavo paskui policijos automobilį Å koda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių greitis viso Å¡io laiko metu buvo mažesnis nei 30 km per valandÄ , automobilio apvažiavimo manevrÄ pradėjo pastarajam sustojus. Taip pat turėdamas tvirtÄ pagrindÄ manyti, kad pareigÅ«nai sustojo prie automobilių pažeidžiančių kelių eismo taisykles. Teigia, jog net ir tuo atveju, jei objektyvÅ«s požymiai formaliai ir atitiktų administracinio nusižengimo požymius, nesant asmens kaltės, atsakomybė negalima. Å iuo atveju S. J. buvo įsitikinęs, kad visus veiksmus atlieka pagal KET 31 punkto reikalavimus ir laikydamasis bendrųjų eismo dalyvių pareigų bei netrukdydamas kitiems eismo dalyviams, todėl jo veiksmuose nėra tyčios, o pažeidimo atveju galimas tik kazusas. Jei formaliai buvo padarytas pažeidimas, tai dėl klaidos ir netinkamo aplinkybių įvertinimo. Skundžiamu atveju S. J. laikėsi visų KET 9 punkte numatytų pareigų, apvažiavimo manevrÄ atliko niekam nesukeldamas pavojaus, bÅ«damas įsitikinęs, kad pėsčių einančių ar ketinančių eiti per gatvę pėsčiųjų perėjoje ir prie jos nėra, o policijos automobilis sustojo prie neleistinoje vietoje sustojusio pažeidėjo automobilio ir vėl aiÅ¡kinsis įvykio aplinkybes, kaip ir prieÅ¡ tai. PrieÅ¡ atlikdamas apvažiavimo manevrÄ sustojo, o važiavimo greitis iki sustojant buvo mažesnis, nei 30 kilometrų per valandÄ .

3.6. Mano, jog net ir tuo atveju, jei objektyvÅ«s požymiai formaliai ir bÅ«tų įvertinti, kaip atitinkantys administracinio nusižengimo požymius, tačiau pats veiksmų atlikimo pobÅ«dis, nesukelia pavojingumo ir iÅ¡ esmės nepažeidžia įstatymo saugomų vertybių, t. y. veika neturi pavojingumo požymio ar bent jau reikiamo Å¡iai veikai pavojingumo laipsnio. Todėl už tokį nusižengimÄ ANK numatytos administracinio poveikio priemonės teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams yra akivaizdžiai neproporcingas. Teigia, jog įvertinus administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, yra pagrindas, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, S. J. paskirti mažesnę baudÄ , negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

Administracinėn atsakomybėn patraukto S. J. ir jo atstovo adv. R.Voliko skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį ir teismui pateiktÄ administracinio nusižengimo bylÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, todėl pagrįstai konstatavo, jog objektyviais faktiniais bylos duomenimis neabejotinai įrodyta, kad S. J. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

6. Administracinę atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį užtraukia transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingÄ situacijÄ sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas, tokiÄ pat pavojingÄ situacijÄ sukėlęs įvažiavimas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ pažeidžiant KET reikalavimus (2017-09-26 įstatymo Nr. XIII-640 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017-10-03).

7. ANK 420 straipsnio 1 dalis yra blanketinė norma, nukreipianti į KET. KET 140.4 punkte įtvirtintas draudimas lenkti pėsčiųjų perėjose.

8. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas apeliaciniame skunde klausimo, ar automobilio manevras buvo atliktas pėsčiųjų perėjoje nekelia, tačiau nurodo, kad S. J. veiksmai neužtraukia administracinės atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nes jis tik apvažiavo kliūtį - policijos pareigūnų automobilį, kuris buvo sustojęs prie dviračių eismui skirtoje juostoje stovinčio automobilio Volvo. Sutikti su tokiu apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo, nes jį paneigia objektyvūs bylos faktiniai duomenys.

9. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 79 punkte išaiškinta, kad transporto priemonės sustojimu laikytinas transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.

10. Taigi transporto priemonės sustabdymas tai yra trumpalaikis transporto priemonės sustojimas, transporto priemonei kurį laikÄ nejudant iÅ¡ vietos, ne ilgesnį laiko tarpÄ , nei tai bÅ«tina keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas skundo argumentÄ , kad policijos pareigÅ«nų automobilis buvo sustojęs, grindžia Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Trečiosios kuopos Trečiojo bÅ«rio vyriausiosios patrulės Ingridos Baravykaitės 2018-11-26 tarnybiniu praneÅ¡imu, kuriama nurodyta, kad jų transporto priemonė, pažeidžiant KET, buvo aplenkta sustojus prie pėsčiųjų perėjos (b. l. 14).

Vertinant, ar policijos pareigÅ«nų automobilis prie pėsčiųjų perėjos buvo sustojęs taip, jog kitiems eismo dalyviams sudarė bÅ«tinÄ apvažiuoti kliÅ«tį, svarbi byloje esančių vaizdo registratoriumi užfiksuotų priekinės ir galinės kamerų vaizdo įrašų analizė (b. l. 22). IÅ¡ vaizdo įrašų Nr. V1731(PR)_ch4 ir Nr. V1731(PR)_ch2 matyti, kad policijos pareigÅ«nų automobilis, artėjant pėsčiųjų perėjai (adresu Gedimino pr.

9) iÅ¡ tiesų sulėtino greitį, transporto priemonė riedėjo, tačiau nebuvo sustabdyta tokiai fiksuotai laiko atkarpai, kuri sudarytų pagrindÄ S. J. policijos pareigÅ«nų automobilį vertinti kaip kliÅ«tį, pastariesiems neva sustojus užfiksuoti kitos transporto priemonės daromÄ pažeidimÄ (automobilio Volvo stovėjimÄ dviračių eismui skirtoje juostoje). PareigÅ«nai iÅ¡ automobilio nebuvo iÅ¡lipę, taip pat byloje nėra jokių duomenų apie kokius nors kitokius policijos pareigÅ«nų veiksmus, leidžiančius spręsti, jog jie minėtu momentu atliko automobilio Volvo galimo pažeidimo fiksavimÄ .

Taigi skundÄ nagrinėjantis teismas argumentÄ , kad S. J. policijos pareigÅ«nų automobilį pagrįstai laikė kaip kelyje esančiÄ ir eisme nedalyvaujančiÄ kliÅ«tį, kuriÄ jis, nepažeisdamas KET, apvažiavo, vertina kaip nepagrįstÄ . Teismas sutinka su skundo argumentu, jog apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje naudojama sÄ voka „automobilio stabtelėjimas“ nėra iÅ¡aiÅ¡kinta KET ar Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, tačiau sprendžia Policijos pareigÅ«nų automobilio greičio sulėtinimÄ , net ir stebint žymų automobilio greičio pasikeitimÄ , tačiau transporto priemonei riedant, nėra pagrindo laikyti transporto priemonės sustabdymu Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 79 punkto prasme, ar juo labiau, transporto priemonės stovėjimu (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 78 punktas).

11. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad S. J. posÅ«kio manevrÄ Ä¯ kairę pradėjo tik įsitikinęs, kad per perėjÄ važiuojamosios kelio dalies nekerta pėstieji ir tai daryti yra saugu. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o Nr. V1731(PR)_ch4 matyti, kad S. J. važiuodamas iÅ¡ karto už policijos pareigÅ«nų, tarp automobilių daugiau nesant jokių kitų eismo dalyvių, policijos pareigÅ«nų ekipažui prie pėsčiųjų perėjos (Gedimino pr. 9) sulėtinus greitį, automobilį taip pat pristabdo (sulėtina greitį), tačiau nesustojęs suka į kairę, aplenkdamas policijos pareigÅ«nų automobilį. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pažeidimas užfiksuotas vienoje iÅ¡ centrinių miesto gatvių, dienos metu, važiuojamÄ kelio dalį per perėjas nuolat kertant pėstiesiems. Be to, automobilio MB vairuotojo S. J. matomumÄ , vertinant, ar į pėsčiųjų perėjÄ Ä¯važiuoti yra saugu, ribojo prieÅ¡ais esantis minėtas policijos pareigÅ«nų automobilis. SkundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, laiko atkarpa, kuomet S. J., policijos pareigÅ«nams sulėtinus greitį prie pėsčiųjų perėjos (Gedimino pr. 9), taip pat greitį sulėtino, tačiau, esant intensyviam eismui, nesustojęs pradėjo manevrÄ , nebuvo pakankama ir leidžianti transporto priemonės MB vairuotojo elgesį, lenkiant policijos pareigÅ«nų automobilį, vertinti kaip atsargų ir atidų, neva įsitikinus, jog policijos pareigÅ«nai sustojo fiksuoti galimÄ kitos transporto priemonės pažeidimÄ , o ne praleisti į perėjÄ Ä¯Å¾engusius/galinčius įžengti pėsčiuosius ar dėl kokios nors kitos priežasties. Atkreiptinas dėmesys, jog bÅ«tent dėl riboto matomumo ir galimybės pastebėti pėsčiuosius kertančius keliÄ pėsčiųjų perėjoje prieÅ¡ pirmiau esančiÄ transporto priemonę, siekiant iÅ¡vengti skaudžių padarinių, KET numato draudimÄ lenkti kitas transporto priemones pėsčiųjų perėjose. S. J. minėto draudimo nesilaikė.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad S. J. veiksmai, įsitikinus, kad jis policijos pareigÅ«nų automobilį apvažiuoja nepažeisdamas KET, negali bÅ«ti laikomi, kaip veikimas tyčia. Kaip jau minėta, iÅ¡ administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad įvykis užfiksuotas dienos metu, mieste, kuomet eismas yra pakankamai intensyvus, todėl akivaizdu, kad S. J., bÅ«damas patyrusiu vairuotoju, matydamas, kad policijos pareigÅ«nai sulėtino greitį prie pėsčiųjų perėjos, neturėdamas jokių objektyvių priežasčių policijos pareigÅ«nų automobilį vertinti kaip eisme nedalyvaujančiÄ kliÅ«tį, suvokdamas, jog lenkimas tokioje vietoje yra draudžiamas, vis tiek iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , tokiu bÅ«du aplenkdamas transporto priemonę. Taigi jis minėtÄ KET pažeidimÄ padarė veikdamas tyčia. Todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Tam neprieÅ¡tarauja 2018-11-26 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta aplinkybė, jog tik sustabdžius S. J., jis teisinosi, kad pareigÅ«nai jį „prigavo“ bei reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ dėl policijos pareigÅ«nų veiksmų kelyje, t. y. sustojant prie kiekvienos perėjos praleisti pėsčiųjų (b. l. 14).

13. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad S. J., važiuodamas už policijos pareigÅ«nų automobilio, laikėsi KET ir buvo net gi perdėtai atsargus. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu sutikti nėra pagrindo. IÅ¡ byloje esančio tarnybinio automobilio V1731 galinės kameros vaizdo įraÅ¡o matyti, kad automobilis MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ karto už policijos pareigÅ«nų ekipažo pradeda važiuoti 14:01:25, pasitraukus automobiliui Å koda. 14:01:38 automobilio MB vairuotojas, nesilaikydamas KET 150.4 punkto, važiuodamas paskui policijos pareigÅ«nų automobilį, sustoja ir iki 14:01:42 stovi pėsčiųjų perėjoje. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o taip pat matyti, kad automobilio vairuotojas nuo 14:01:49 iki 14:01:54 važiuoja dviračių tako dalimi. Todėl policijos pareigÅ«nų automobilyje esančiu vaizdo registratoriumi S. J. užfiksuotÄ vairavimÄ vertinti kaip ypatingai atsargų ir atitinkantį KET, nėra pagrindo.

14. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, praÅ¡oma, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, S. J. paskirti mažesnę baudÄ , negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

15. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ , negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tai, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali arba Å¡velnesnę nuobaudÄ nei įstatymo numatytoji, yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. (Konstitucinio Teismo 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai).

16. Svarbu pažymėti, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

17. IÅ¡ skundo turinio matyti, kad S. J. kaltės dėl padaryto nusižengimo nepripažįsta, kritiÅ¡kai savo elgesio nevertina, atvirkščiai, akcentuoja perdėtÄ atsargumÄ vairuojant, kÄ paneigia pirmiau aptarti objektyvÅ«s faktiniai duomenys. Akivaizdu, jog dėl S. J. padaryto nusižengimo neabejotinai kilo pavojus eismo saugumui, o skaudžių padarinių (esant intensyviam eismui lenkiant kitÄ automobilį perėjoje) nekilo ar pavyko iÅ¡vengti ne dėl S. J. veiksmų, o tik atsitiktinumo dėka. Esant Å¡ioms aplinkybėms, skundÄ nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį ir teisėtai bei pagrįstai paliko galioti Institucijos 2018-12-18 nutarimÄ . ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui, mažinant S. J. artimÄ minimaliai sankcijoje numatytai paskirtÄ baudÄ ar jos neskiriant arba neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones artimam minimaliam įstatyme numatytam terminui (ANK 420 straipsnio 5 dalis), nėra jokio pagrindo.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-26 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-26 nutartį nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto S. J. bei jo atstovo adv. Remigijaus Voliko skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Daiva Kazlauskienė