1f69b8b7-e5d4-4ed1-8614-4be2b804cb3b · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-35-324/2010;pirmosios instancijos teismo teisėja Regina Agrba;procesinio sprendimo kategorija 121.21; 25.3; 30.3; 30.10; 50.8.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2010 m. gegužės 4 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovo atstovams R. G., advokatui Sauliui Dambrauskui, atsakovo atstovei Jolantai Garmuvienei, trečiojo asmens atstovei Agnei Surblienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo individualios įmonės R.

Giedraitienės firmos apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-231-364/2009 pagal individualios įmonės R. Giedraitienės firmos ieÅ¡kinį atsakovui Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir įpareigojimo sudaryti žemės nuomos sutartį.Teisėjų kolegija nustatė: ieÅ¡kovė prašė pripažinti nuosavybės teisę į statinį, esantį Kauno m.

Å iaurės pr. 99F (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip į stacionarų statinį, ir įpareigoti atsakovÄ sudaryti su ieÅ¡kovu 155 m2 ploto žemės sklypo prie pastato Å iaurės pr. 99F nuomos sutartį 10 metų laikotarpiui pagal patvirtintÄ Å¾emės sklypo prie pastato detalųjį planÄ . Nurodė, jog 1994 m. gegužės 26 d. tarp ieÅ¡kovo ir Kauno miesto valdybos buvo sudaryta sutartis, kuria Kauno miesto valdyba įsipareigojo iÅ¡nuomoti ieÅ¡kovui 115,5 m2 ploto žemės sklypÄ Å iaurės pr. prekybos paviljono statybai. 1994 m. rugsėjo 28 d. buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, kuria Kauno miesto valdyba ieÅ¡kovui iÅ¡nuomojo minėtÄ Å¾emės sklypÄ penkerių metų laikotarpiui. 1995 m. rugpjūčio 26 d. iÅ¡duotas statybos leidimas laikino prekybos paviljono statybai.

Pagrindiniai statybos darbai atlikti 1996 m. Turtas inventorizuotas, statiniui suteiktas unikalus numeris, jis įregistruotas nekilnojamojo turto registre, nenurodant savininko bei statinio eksploatavimo termino. Kauno miesto valdyba 1999 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 1355 patvirtino žemės sklypo, esančio Å iaurės pr. 99F, Kaune, detalųjį planÄ ir nusprendė iki 3 metų ieÅ¡kovui iÅ¡nuomoti šį žemės sklypÄ laikinajam paviljonui eksploatuoti. Nauja žemės nuomos sutartis nebuvo sudaryta, pasibaigus jos terminui žemės naudojimas tęsėsi.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. kovo 2 d. įsakymu pasiÅ«lė Kauno apskrities virÅ¡ininkui 10 metų laikotarpiui iÅ¡nuomoti ieÅ¡kovui žemės sklypÄ prie pastato Å iaurės pr. 99F, Kaune, pagal patvirtintÄ Å¾emės sklypų prie pastatų detalųjį planÄ . Atsakovas naujos žemės nuomos sutarties nesudaro ir nurodo, kad ieÅ¡kovo pastatytas statinys yra laikinas, todėl su juo negali bÅ«ti sudaryta žemės nuomos sutartis. Tiek pagal statybos pirminius dokumentus, tiek pagal suderintÄ statybos projektÄ , tiek pagal statybÄ , kuri įvykdyta nenukrypstant nuo projekto, Å¡is statinys nėra laikinas statinys, kadangi neatitinka laikino statinio kategorijos, todėl ieÅ¡kovui pripažintina nuosavybės teisė į ginčo statinį, kaip į stacionarų statinį.Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Sprendė, jog 1995 m. iÅ¡duotas statybos leidimas yra administracinis aktas, nurodantis statinio statusÄ bei patvirtinantis, kad nuosavybės teisės ieÅ¡kovui gali bÅ«ti pripažintos tik į laikinÄ statinį. Konstatavo, jog nevykdant sÄ lygos laikinÄ statinį nugriauti ar nukelti pasibaigus terminui, kuriam Å¡is statinys buvo leistas pastatyti, jis nepraranda laikino statinio statuso. Atsižvelgęs į aplinkybes, jog ieÅ¡kovas neskundė sutarčių ir priimtų administracinių aktų, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas sutiko su terminuota nuoma, leidimu statyti tik laikinÄ prekybos paviljonÄ .

Laikė, jog ekspertų iÅ¡vada yra viena iÅ¡ CPK 177 straipsnyje iÅ¡vardytų įrodinėjimo priemonių, teismui ji neprivaloma, todėl joje nurodytus faktus vertino visos byloje esančios medžiagos kontekste. ReikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovÄ sudaryti su ieÅ¡kovu 155 m2 ploto žemės sklypo prie pastato Å iaurės pr. 99F nuomos sutartį 10 metų laikotarpiui pagal patvirtintÄ Å¾emės sklypo prie pastato detalųjį planÄ paliko nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, konstatavęs, jog Å¡is reikalavimas yra iÅ¡vestinis iÅ¡ pirmojo reikalavimo, todėl jį patenkinus ir sprendimui įsiteisėjus, antrojo reikalavimo nereikėtų spręsti teismine tvarka.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.Nenurodyti nesutikimo su eksperto iÅ¡vada motyvai. Teismo ekspertizės aktas turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , kol jis nėra paneigtas kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas turėjo vadovautis ekspertizės akte nustatytomis aplinkybėmis, kurių pagrindu darytina iÅ¡vada, jog statyba įvykdyta laikantis projekto ir pastatytas ginčo statinys atitinka ne laikino pastato, o stacionaraus statinio reikalavimus.Nesilaikyta teisėtų lÅ«kesčių bei įstatymų laike negaliojimo atgal principų.

Ginčo statinio statybos dokumentacija buvo rengiama iki 1996 m. rugsėjo 1 d. Statybos įstatymo nuostatų įsigaliojimo. Tuo metu galioję teisės aktai nenumatė laikinųjų statinių, nenustatė maksimalaus termino laikino statinio eksploatavimui ar reikalavimo pasibaigus tokiam terminui statinį nugriauti. Ginčo statinio statybos darbai buvo atliekami teisėtai, pagal suderintÄ projektÄ ir nustatyta tvarka gavus statybos leidimÄ , leidimÄ kasimo darbams, jokių nukrypimų nuo projekto ar normatyvinių statybos techninių dokumentų nebuvo nustatyta nei darbų atlikimo metu, nei jį pastačius.

Ginčo statinys atitinka nuolatinio statinio požymius ir toks jo statusas yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Ginčo pastato statybos dokumentuose nėra nurodytas galimas pastato eksploatavimo laikas, todėl ieÅ¡kovas pagrįstai tikėjosi pagal suderintÄ projektÄ statomÄ statinį eksploatuoti pagal Å¡io statinio projektinį konstruktyvinį ilgalaikiÅ¡kumÄ . Nustatant ginčo statinio pripažinimÄ tinkamu naudoti bei jo statusÄ Å¡iuo metu, buvo bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar įvykdyta statyba atitinka suderintÄ projektÄ ir dabar reglamentuojamo laikinojo statinio statusÄ .

Nustačius, jog Å¡io statuso neatitinka – pripažinti jÄ stacionarine.Teismo motyvai prieÅ¡tarauja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalims, nustatančioms, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įraÅ¡ymas į nekilnojamojo turto kadastrÄ yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre ir Å¡ie duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡ esmės pripažįstama, jog teisę spręsti statinio laikinumo klausimÄ turi inventorizacijÄ atlikusi institucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2001).

Tai atliekama fiksuojant kadastro duomenis. Å iuo aspektu svarbi teismo ekspertizės akte pateikta eksperto iÅ¡vada, kad ginčo pastato kadastro duomenys patvirtina jo kaip nekilnojamojo daikto statusÄ .Kaip faktų pripažinimas pagal CPK 187 straipsnio 1 dalį nevertinta aplinkybė, jog Kauno miesto savivaldybė sprendimu iÅ¡nuomoti žemės sklypÄ 10 metų laikotarpiui statiniui eksploatuoti pripažino ginčo statinio nuolatinį pobÅ«dį.Nepagrįstai teisiÅ¡kai reikÅ¡minga laikyta aplinkybė, jog ieÅ¡kovas neginčijo terminuotos (trijų metų) žemės nuomos sutarties sudarymo.

Ginčo esmė yra pastato statusas, o ne žemės nuoma, kuri sudaro iÅ¡vestinę subjektinę teisę. Naujos terminuotos žemės nuomos sutartys gali bÅ«ti sudaromos ir pasibaigus anksčiau galiojusioms sutartims, todėl terminuotos žemės nuomos sutarties sudarymas ar jos pasibaigimas savaime nesÄ lygoja žemės naudojimo prielaidų pasibaigimÄ .Ginčo statinio, kaip stacionaraus statinio, statusÄ patvirtino byloje surinkti ir iÅ¡tirti duomenys. Remiantis Å¡iuo metu galiojančio Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, ginčo statinys taip pat neatitinka nei vieno iÅ¡ laikinųjų statinių požymių.

Visi požymiai, eliminuojantys ginčo statinį iÅ¡ laikinų statinių kategorijos, buvo nustatyti tiek suderintame projekte, tiek pačiame statybos leidime, tiek įvykdytoje statyboje.Neteisėtai nepagrįstu laikytas ieÅ¡kovo argumentas, kad pastatytas statinys neatitinka Å¡iuo metu galiojančio Statybos įstatymo pateiktos laikino statinio sÄ vokos, todėl savaime tampa nelaikinu. Ginčo statinys yra pastatytas teisėtai, pagal suderintÄ projektÄ , nustatyta tvarka gavus statybai leidimÄ bei nenukrypus nuo projekto.

Å is statinys nėra laikinas statinys, kadangi neatitinka laikino statinio kategorijos, todėl ieÅ¡kovui pripažintina nuosavybės teisė į ginčo statinį, kaip į stacionarų statinį.Nesivadovauta teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Neatsižvelgta į aplinkybes, kad ginčo statinys yra tinkamas tolesnei eksploatacijai, negali bÅ«ti iÅ¡ardytas ir perkeltas į kitÄ vietÄ (eksperto iÅ¡vados 3 ir 4 punktai). Å ioje vietoje yra įgyvendintas bendras identiÅ¡kų dvylikos statinių (paviljonų) kompleksas, visi kiti statiniai yra teisiÅ¡kai įregistruoti bei pripažinti tinkamais naudoti, nenustačius jiems naudojimo termino.

Nepagrįstai nustatyta, kad reikalavimas dėl įpareigojimo sudaryti žemės nuomos sutartį yra iÅ¡vestinis iÅ¡ pirmojo, kuriuo praÅ¡oma pripažinti nuosavybės teises į ginčo statinį, kaip į stacionarų statinį. Atsakovas 2008 m. sausio 17 d. raÅ¡te nurodė, kad ieÅ¡kovo pastatytas statinys yra laikinas, todėl su juo negali bÅ«ti sudaryta žemės nuomos sutartis. Å io statinio pripažinimo tinkamu naudotis klausimÄ jis spręs tada, kai bus pateikta žemės nuomos sutartis. Darytina iÅ¡vada, kad kol nebus sudaryta nuomos sutartis ieÅ¡kovas negali priduoti teisėtai pagal projektÄ ir statybos leidimÄ Ä¯vykdytos statybos (net ir laikino statinio statusu), nes neturi nuomos sutarties, o nuomos sutarties negali sudaryti, nes nėra registruotos jo nuosavybės teisės į jo pastatytÄ ir vieÅ¡ame registre užregistruotÄ statinį, nes laikini statiniai nekilnojamojo turto registre neregistruojami.

IeÅ¡kovas pagal suderintÄ projektÄ bei gavęs statybos leidimÄ pastatė statinį, atitinkantį stacionaraus statinio kategorijÄ , todėl jis turi teisę sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį naudojamam žemės sklypui prie pastatyto statinio pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28 punktÄ . PraÅ¡o sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį patenkinti.

Atsiliepimais į apeliacinį skundÄ atsakovas Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija ir tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė praÅ¡o sprendimo nekeisti.Atsakovas Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija nurodo, jog statybos leidimo iÅ¡davimo, statinio statybos metu dar negaliojo Statybos įstatymo nuostata, reglamentuojanti laikino statinio sÄ vokÄ , todėl ji negali bÅ«ti taikoma. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad statinys yra neįregistruotas. Reikalavimas įpareigoti atsakovÄ iÅ¡nuomoti ieÅ¡kovui valstybinės žemės sklypÄ gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas tik tuomet, jei ieÅ¡kovui ginčo sklype nuosavybės teisėmis priklausytų statinys, o atsakovas atsisakytų tokį žemės sklypÄ iÅ¡nuomoti.

Ginčo atveju ieÅ¡kovas negali patvirtinti nuosavybės teisių į statinį, esantį ginčo sklype.Tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė nurodo, jog pastatytas statinys administracine tvarka nebuvo pripažintas tinkamu naudoti, suraÅ¡ius atitinkamÄ aktÄ . IeÅ¡kovo reikalavimų tenkinimas sÄ lygotų tai, kad teismas savo iniciatyva turėtų tikrinti statinio atitiktį pagal pripažinimo statinio tinkamu naudoti procedÅ«roje nustatytus kriterijus. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, statomas statinys (prekybos paviljonas) priskirtinas laikinų statinių grupei, statybos leidime yra nurodytas statinio laikinas pobÅ«dis (laikinas prekybos paviljonas), todėl laikytina, kad statytojui suteikta teisė statyti tik laikinÄ , o ne stacionarų statinį.

Jei statytojas netinkamai įgyvendino jam suteiktÄ teisę, t. y. vietoje laikino siekė sukurti stacionarų statinį, tokie jo veiksmai laikytini prieÅ¡ingais teisei.Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovės atstovai palaikė skundo reikalavimus. Dalies atsakovo procesinių teisių perėmėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos bei trečiojo asmens atstovės palaikė argumentus, iÅ¡dėstytus Kauno apskrities virÅ¡ininko ir Kauno m. savivaldybės atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ bei paaiÅ¡kinimus 2009 m. lapkričio 17 d. teismo posėdyje.

Apeliacinis skundas netenkintinas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti ( CPK 320 straipsnio antroji dalis). Apeliacijos dalykas – nuosavybės teisės pripažinimas į statinį kaip nekilnojamÄ jį daiktÄ , registruotinÄ nekilnojamojo turto kadastre,  ir valstybinės žemės nuoma be aukciono.Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kinyje nurodomÄ pastatÄ kaip laikinÄ statinį yra pastačiusi ieÅ¡kovė, tačiau laikini statiniai teisiÅ¡kai neregistruojami ( Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str.).

IeÅ¡kovės atstovų teigimu, jos teisių pažeidimÄ sudaro tai, kad ji negali įregistruoti daiktinių teisių į minimÄ pastatÄ kaip į stacionarų statinį. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2008 m. sausio 17 d. raÅ¡te nr. IS-GJ-8-26 ieÅ¡kovei buvo nurodyta, jog įregistruoti statinį kaip stacionarų savo vardu nekilnojamojo turto kadastre ji negali dėl to, kad statinys nėra pripažintas tinkamu naudoti. Tuo tikslu jį priduoti valstybinei komisijai kliudo teisėto žemės sklypo naudojimo pagrindo nebuvimas.

Atsakovas minimame raÅ¡te teigė, jog 2008 m. sausio 9 d. ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl pastato pripažinimo tinkamu naudoti galės spręsti tik pateikus žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitÄ valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus. Pastato nepripažinus tinkamu naudoti, jo eksploatacija negalima. 1994 m. žemės nuomos sutartis pasibaigusi, o naujos sutarties sudarymas negalimas, nesat aukščiau minėtų įstatyminių sÄ lygų. Pagal Žemės įstatymo 9 str. 6 dalį bei LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28 punktÄ valstybinė žemė iÅ¡nuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais, iÅ¡skyrus laikinus statinius.

IeÅ¡kovė teigia, kad Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija neteisėtai atsisako sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, nes ieÅ¡kovės pageidaujamas iÅ¡sinuomoti žemės sklypas yra užstatytas jai priklausančiu statiniu – nors yra gavusi leidimÄ pastatyti laikinÄ statinį, faktiÅ¡kai pastatė stacionarų.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog statybos proceso metu tokio statinio ieÅ¡kovė nesuformavo, todėl jos reikalavimas dėl nuosavybės teisės pripažinimo nepagrįstas.

Nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymÄ , jų įraÅ¡ymÄ Ä¯ nekilnojamojo turto kadastrÄ reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Å io įstatymo 7 straipsnio, nustatančio nekilnojamųjų daiktų formavimÄ , trečioji dalis įtvirtina, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, CK 4.47 straipsnio 4 punkte nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, pagaminant naujÄ daiktÄ statybos bÅ«du, yra realizuojamas, iÅ¡duodant statytojui statybos leidimÄ pagal Statybos įstatymo ir jo įgyvendinimÄ reglamentuojančių statybos techninių reglamentų bei kitų teisės aktų, kuriuose nustatyti reikalavimai statybos tikslu naudojamam žemės sklypui, nuostatas.

Statytojo teisė įgyvendinama, kai jis turi žemės sklypÄ , įsigytÄ nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise. Žemės sklypo įsigijimo pagrindas yra viena iÅ¡ bÅ«tinų prielaidų statytojo teisei įgyvendinti, nes teisių į įsigytÄ Å¾emės sklypÄ pobÅ«dis ir apimtis turi įtakos statytojo teisės apimčiai ir jos įgyvendinimui ( Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 d. p.). Spręsdama dėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų statinio paskirties klausimu, teisėjų kolegija vadovaujasi ieÅ¡kovei statybos leidimo iÅ¡davimo metu galiojusių Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d.

įsakymu Nr. 249 patvirtintų Leidimų statyti ir griauti statinius iÅ¡davimo taisyklių (RSN 158-94) 11.2 punktu, pagal kurį vienas iÅ¡ dokumentų, pateikiamų statybos leidimui gauti – tai dokumentas, patvirtinantis, kad statytojui priklauso žemės sklypas, kuriame pagal detaliuosius planus galima tokia statyba. Formuodamas teismų praktikÄ , sprendžiant ginčus dėl statinio paskirties, kasacinis teismas pažymi, jog statybos leidimas konkrečios paskirties statiniui iÅ¡duodamas atsižvelgiant į sklypo naudojimo sÄ lygas.

Sklypo suteikimo ir naudojimo sÄ lygos bei aplinkybės lemia, kokia statyba yra galima konkrečiame sklype, ir jos turi bÅ«ti patikrinamos iÅ¡duodant statybos leidimÄ ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.balandžio 27 d. nutartis byloje nr. 3K-3-142/2009 pagal D.P.IÄ® „P. ir K“ ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai ir kt. dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį ir Vilniaus m. savivaldybės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl statinio teisinės registracijos ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad, vadovaudamosi LR Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos“ 2.2 punktu, ieÅ¡kovė ir Kauno miesto valdyba 1994 m. gegužės 26 d. sudarė sutartį, pagal kuriÄ valdyba įsipareigojo iÅ¡nuomoti ieÅ¡kovei ne aukciono tvarka penkerių metų laikotarpiui žaliosiomis linijomis ribojamÄ 115,5 m2 ploto žemės sklypÄ Kauno m. Å iaurės prospekte netoli namo nr. 99 paviljono statybai.

Be kitų įsipareigojimų, ieÅ¡kovė įsipareigojo naudoti žemę tik pagal sutartyje numatytÄ paskirtį. 1994 m. birželio 14 d. Kauno miesto valdybos potvarkiu nr. 859 V buvo leista iÅ¡nuomoti iki penkerių metų žaliosiomis linijomis ribojamus žemės sklypus individualiosioms įmonėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms laikiniesiems statiniams, skirtiems komercinei veiklai, statyti. Minimo potvarkio pagrindu 1994 m. rugsėjo 28 d. Kauno m. valdyba minimÄ Å¾emės sklypÄ penkeriems metams iÅ¡nuomojo ieÅ¡kovei ( b.l. 7-8, 36). 1995 m. rugpjūčio 26 d. ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos statybos inspekcijai iÅ¡duoti leidimÄ laikino prekybos paviljono statybai Kauno m.

Å iaurės prosp. prie namo nr. 99. 1995 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apskrities valdytojo administracija iÅ¡davė R. Giedraitienės firmai statybos leidimÄ Nr. 34-6-95 laikino prekybos paviljono statybai. Å is leidimas galiojo iki 1997 m. gruodžio 30 d., buvo pratęstas iki 1999 m. rugsėjo 28 d. 1995 m. rugsėjo 2 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba iÅ¡davė pažymÄ Nr. 335-6-99, jog laikino prekybos paviljono lLlp statyba vykdoma pagal 1995 m. rugpjūčio 26 d. iÅ¡duotÄ leidimÄ Nr. 34-6-95 ir 1994 m. lapkričio 22 d. patvirtintÄ projektÄ .

Nors Statybos leidimo iÅ¡davimo metu galiojusioje Statybos įstatymo 2 straipsnio redakcijoje prekybos paviljonai nebuvo apibrėžti kaip laikini statiniai, prekybos paviljonai prie laikinųjų statinių priskirti nuo 2002 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais Statybos įstatymo 2 straipsnio pakeitimais (2002 m. lapkričio 8 d. Ä®statymo Nr. IX-583 redakcija). Minimos normos 4 dalyje iÅ¡vardijama, kokie statiniai priskiriami prie laikinų, tarp jų nurodyti ir prekybos paviljonai. Nagrinėjamam ginčui Å¡i teisės norma tiesiogiai negali bÅ«ti taikoma, tačiau į jos nuostatas atsižvelgtina, aiÅ¡kinant ankstesnę Å¡ios normos redakcijÄ .

IÅ¡ aiÅ¡kių nuorodų statybos leidime, valstybinės žemės nuomos dokumentuose bei nurodytos Statybos įstatymo normos turinio seka, kad prekybos paviljonai priskirtini prie laikinų statinių. Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad savivaldybės siÅ«lymas sudaryti žemės nuomos sutartis 10 metų įrodo nuolatinį ginčo statinio pobÅ«dį. 1998 m. gruodžio 28 d. Kauno miesto valdyba sprendimu Nr. 1355 patvirtino žemės sklypų Å iaurės pr. 99 A, C, E, F detalųjį planÄ , kuriuo, remiantis LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.2 punktu, buvo suformuoti naudojami žemės sklypai, reikalingi esamų komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų – prekybos paviljonų eksploatavimui ( detalusis planas patvirtintas, pasibaigus ieÅ¡kovei iÅ¡duoto statybos leidimo galiojimui).

Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 2 d. įsakymu nr. A-766 Kauno apskrities virÅ¡ininkui buvo pasiÅ«lyta iÅ¡nuomoti 10 metų R.Giedraitienės firmai 155 kv.m. žemės sklypÄ prie pastato Å iaurės prosp. 99F pagal patvirtinÄ Å¾emės sklypų prie pastatų detalųjį planÄ ( pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, žemės naudojimo bÅ«das – komercinės paskirties objektų teritorijos). 2009 m. kovo 20 d. raÅ¡te nr. 40-9-173 Kauno m. savivaldybė nurodė, kad Å¡iuo įsakymu Kauno apskrities virÅ¡ininkui buvo pasiÅ«lyta visoms įmonėms - paviljonų savininkėms - sudaryti galimybė iÅ¡sinuomoti žemę iki 2016 metų.

Kadangi detaliojo plano tvirtinimo metu R. Giedraitienės firmos statinys „mažiausiai atitiko stacionaraus statinio reikalavimus“, nebuvo teisiÅ¡kai įregistruotas, nebuvo sumokėti žemės nuomos mokesčiai, sprendimo penktuoju punktu pasiÅ«lyta šį žemės sklypÄ R. Giedraitienės firmai iÅ¡nuomoti laikotarpiui iki trejų metų laikinajam paviljonui eksploatuoti ( nuomos sutartis su kitomis įmonėmis pasiÅ«lyta sudaryti ketveriems metams), tačiau nauja žemės nuomos sutartis nebuvo sudaryta (t. 1 b.l. 149 - 154).

Taigi, ieÅ¡kovei iÅ¡duoto statybos leidimo galiojimo metu žemės sklypo detalusis planavimas nebuvo atliktas, o vėliau patvirtintu detaliuoju planu žemės sklypo paskirtis, leidžiant statyti stacionarų statinį, nepakeista. 1999 m. gruodžio 28 d. patvirtintame žemės sklypo Kauno m. Å iaurės prosp. 99 detaliajame plane nėra duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ apie jame galimÄ stacionarių statinių statybÄ . Detaliojo planavimo paskirtis buvo numatyti žemės naudojimo bÅ«dÄ komercinės paskirties objektų teritorijose.

IeÅ¡kovei, kaip minėta, buvo suteikta teisė pastatyti laikinÄ komercinės paskirties objektÄ . IÅ¡vardintų raÅ¡ytinių įrodymų pagrindu apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad kompetentingos institucijos leido ieÅ¡kovei statyti laikinÄ , o ne stacionarų statinį, ir suteikė žemės sklypÄ tik laikinam statiniui eksploatuoti. Pagal ieÅ¡kovei iÅ¡duoto statybos leidimo galiojimo laikotarpiu aktualios Statybos įstatymo redakcijos 10 straipsnio, nustačiusio statytojo teises ir pareigas, 1 dalies 11 ir 12 punktus, ji privalėjo nustatyta tvarka organizuoti baigto statyti statinio priėmimÄ naudoti ir priimtÄ naudoti statinį teisiÅ¡kai įregistruoti.

Minimu laikotarpiu įsigaliojusio LR statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu nr. 108 „Dėl statinių priėmimo naudoti tvarkomojo reglamento“ patvirtinimo patvirtintos „Statinių priėmimo naudoti tvarkos“ STR 1.11.01:1996 3.1.2 punktas nustatė, kad kitus statinius priima naudotis komisija, kuriÄ skiria apskrities valdytojas arba jo įgaliota apskrities valdytojo administracijos valstybinė statybos inspekcija. Pagal Å¡ios tvarkos 3.4 punktÄ statinio pridavimo naudoti laikÄ su Å¡ia komisija turėjo suderinti statytojas.

AnalogiÅ¡kÄ nuostatÄ Ä¯tvirtino vėlesnės Statybos įstatymo redakcijos bei LR aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu nr. 242 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 patvirtinta „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“. IeÅ¡kovės manymu, nors nustatyta tvarka statinys nėra priimtas naudoti iki Å¡iol, jo atitikimÄ stacionarių pastatų statybÄ reglamentuojančių aktų reikalavimams įrodo statinio ekspertizės aktas.Apeliantė neteisingai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė nesutikimo su ekspertizės iÅ¡vada motyvų.

Tai, kad pagal UAB „Kauno komprojektas“ atliktos statinio ekspertizės iÅ¡vadas pastatas buvo pastatytas, laikantis projekto ir atitinka ne laikino, o stacionaraus statinio reikalavimus bei pagal savo technines charakteristikas gali bÅ«ti naudojamas kirpyklai, negali nulemti statytojo teisių apimties ir jų įgyvendinimo. Gautų statybos dokumentų pagrindu R.Giedraitienės firma neturėjo teisės sukurti stacionaraus nekilnojamojo daikto. Aukščiau minėtoje civilinėje byloje (jos aplinkybės beveik tapačios nagrinėjamajai, iÅ¡skyrus pastato pripažinimo tinkamu naudoti ir teisinės registracijos faktus) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentavo, kad jeigu pagal teisės aktus statomas statinys priskirtinas prie laikinų ir statybos leidime jo pavadinime nurodomas statinio laikinas pobÅ«dis (pvz., laikina kavinė-baras), tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad statytojui suteikta teisė statyti tik laikinÄ , o ne stacionarų statinį.

Ä® nurodytas aplinkybes turi atsižvelgti teismai, spręsdami klausimÄ , ar statytojas, sukurdamas statybos bÅ«du nekilnojamÄ jį daiktÄ , ir valstybės institucijos, iÅ¡duodamos statybos leidimÄ bei pripažindamos statinį tinkamu naudoti, veikė pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, ar jų nepažeidė. Ar statinys sukurtas teisėtai kaip laikinas ar stacionarus, sprendžiama pagal tai, į kokio statinio statymÄ statytojas įgijo ar galėjo įgyti statybos teisę, bet ne pagal tai, kaip jis faktiÅ¡kai Å¡iÄ teisę įgyvendino.

Jeigu statytojas netinkamai įgyvendino jam suteiktÄ teisę, t. y. vietoje laikino sukÅ«rė stacionarų statinį, jo veiksmai laikytini prieÅ¡ingais teisei. Tokia statyba turi bÅ«ti pripažinta neteisėta, laikino statinio įregistravimas vieÅ¡ame registre – negaliojančiu, o jo pripažinimo tinkamumu naudoti aktas atÅ¡aukiamas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnis, STR 1.11.01:2000 35 punktas). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog, atsižvelgiant į kitų paviljonų teisinį statusÄ , ieÅ¡kinio pagrįstumÄ reikėjo vertinti, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.

Argumentas, kad kiti tame pačiame sklype esantys keturi pastatai yra priimti naudoti bei teisiškai įregistruoti ( du iš jų – perleisti kitiems asmenims pirkimo – pardavimo būdu), nesudaro teisinio pagrindo pripažinti R.Giedraitienės firmai nuosavybės teisę į statinį ieškinyje nurodomu pagrindu. Kitų asmenų daiktinių teisių klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nuosavybės teisė į stacionarų statinį ieškovei negali būti pripažinta, nes ji jos nesukūrė įstatymų nustatyta tvarka.

IeÅ¡kovės įmonei buvo suteikta teisė pastatyti tik laikinÄ statinį, todėl apeliantės lÅ«kesčiai įregistruoti nuosavybės teisę į stacionarų statinį nėra teisėti. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnį laikini statiniai teisiÅ¡kai neregistruojami. Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, kadangi ieÅ¡kovė turėjo teisę statyti tik laikinÄ statinį (prekybos paviljonÄ ), o pagal projektinę dokumentacijÄ faktiÅ¡kai pastatė stacionarų statinį, tai, esant tokiems prieÅ¡taravimams, faktinis nekilnojamojo daikto sukÅ«rimas negali bÅ«ti teisėtas pagrindas nuosavybės teisei į nekilnojamÄ jį daiktÄ atsirasti ir jÄ Ä¯registruoti.

IÅ¡ nekilnojamojo turto duomenų registro bylos nr. 44/322212 ir Kauno m. apylinkės teismo civilinės bylos nr. 2-04179/2005 A2-323-638/2008 matyti, kad pastato, esančio Kauno m. Å iaurės prospekte nr. 99F, techninė inventorizacija buvo atlikta numeriu 26221/31837, tačiau ieÅ¡kovės vardu jis buvo teisiÅ¡kai įregistruotas tik 2005 m. balandžio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal jos pareiÅ¡kimÄ dėl pastato nuosavybės teisės įgyjamosios senaties pagrindu pripažinimo.

Atnaujinus bylos procesÄ , Å¡is sprendimas 2008 m. kovo 3 d. sprendimu buvo panaikintas ir ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas. Pastarosios aplinkybės paneigia apeliantės argumentus apie tai, kad, be kitų aplinkybių, ieÅ¡kininių reikalavimų pagrįstumÄ Â Ä¯rodo nekilnojamojo turto registro duomenys. Vadovaujantis tuo, kas pasakyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ apie apeliacine tvarka peržiÅ«rimo sprendimo nuosavybės teisės pripažinimo klausimu teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ( CPK 263 str.). Nurodytos aplinkybės taip pat įrodo, kad ieÅ¡kovės reikalavimas įpareigoti atsakovÄ sudaryti su ja valstybinės žemės nuomos sutartį 10 metų yra nepagrįstas – ne aukciono tvarka pageidaujamame iÅ¡sinuomoti žemės sklype nėra jai nuosavybės teise priklausančių stacionarių statinių (Žemės įstatymo 9 str. 6 d., LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu nr. 260 patvirtintų „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ 28p.).

Nors abu ieÅ¡kininiai reikalavimai tarpusavyje susiję, apeliantė neteisingai teigia, jog ginčo statinio priduoti valstybinei komisijai ji negali dėl žemės nuomos sutarties nebuvimo. Ä®statymų nustatyta administracine tvarka ji neapskundė nei statybos priežiÅ«rÄ Ä¯gyvendinančios institucijos atsisakymo pastatÄ pripažinti tinkamu naudoti, nei jos neveikimo, sprendžiant pastato pripažinimo tinkamu naudoti klausimÄ ( ieÅ¡kovė nurodė, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2008 m. sausio 17 d. raÅ¡to nr. IS-GJ-8-26 negalėjo laikyti atsisakymu pastatÄ pripažinti tinkamu naudoti), taip pat nepateikė duomenų iÅ¡ VÄ® Registrų centras apie ketinimÄ Ä¯registruoti daiktines teises ir registrų tvarkytojo atsisakymÄ jas įregistruoti. IÅ¡ nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu,jog, gavusi leidimÄ pastatyti laikinÄ statinį, ieÅ¡kovė suprato, kad jo pripažinimas tinkamu naudoti nesuteiks galimybės pastato nuosavybės teisės įregistruoti nekilnojamojo turto registre bei galimybės įrodyti pageidaujamo iÅ¡sinuomoti žemės sklypo užstatymÄ nuosavybės teise priklausančiu stacionariu statiniu. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo dalies, kuria ieÅ¡kinys dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį paliktas nenagrinėtu, neapskundė kiti dalyvavę byloje asmenys, o ieÅ¡kovės apeliaciniu skundu praÅ¡oma priimti prieÅ¡ingÄ ieÅ¡kinį tenkinantį sprendimÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, jog, priėmus naujÄ sprendimÄ nurodytÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti, apeliantės atžvilgiu bÅ«tų priimtas blogesnis sprendimas ( CPK 313 str.).

Dėl Å¡ios priežasties minima jo dalis nekeistina. Vadovaudamasi iÅ¡dėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ apie ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ , todėl skundžiamas sprendimas nekeistinas ( CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmasis punktas). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, n u t a r i a :  apeliacinį skundÄ atmesti, 2009 m. gegužės 11 d.

Kauno miesto apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Kolegijos pirmininkė                                       Virginija Gudynienė Kolegijos teisėjai                                                    RamÅ«nas Mitkus                                                                  Arvydas Žibas