1f673abc-538e-4f5e-bbd8-6a4769dfeac1 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-126-202/2016Proceso Nr. 1-10-1-00547-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.1., 1.2.19.3. (N) (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 11 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko ir pranešėjo Valdimaro Bavėjano, teisėjų Daivos Pranytės – Zalieckienės ir Lino Žukausko, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Remigijui Matevičiui,nuteistiesiems R.

K., P. M., nuteistųjų gynėjams advokatams Pauliui Jablonskui, Rolandui Tilindžiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. M. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko ir nuteistosios R. K. (buvusi S.) bei jos gynėjo advokato Rolando Tilindžio apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:P. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. epizodas) 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda, pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2012 m. epizodas) 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinė subendrinta 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda.R. K. nuteista pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2011 m. epizodas) 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda, pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2012 m. epizodas) 250 MGL (9 415 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda.R. K. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi kaip nusikalstamų veikų rezultatas iš R.

K. konfiskuoti 9 000 Lt (2 606 Eur).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : P. M. nuteistas už tai, kad tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas valstybės tarnautojo neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, o bÅ«tent jis, bÅ«damas UAB ,,A.“ direktoriumi, 2011 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje – spalio mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, kabinete Nr. 209, esančiame (duomenys neskelbtini), susitiko su (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus virÅ¡ininke ir (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato Nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pavaduotoja R.

S. ir Å¡io susitikimo metu jai davė 3 000 Lt kyšį už neteisėtÄ jos veikimÄ vykdant įgaliojimus, t. y., kad ji veikė UAB ,,A.“ interesais ir padėjo UAB ,,A.“ laimėti (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. liepos 22 d. apklausos bÅ«du pradėtÄ vykdyti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ dėl rankinių (moteriÅ¡kų, vyriÅ¡kų) ir kitų laikrodžių su Lietuvos policijos ženklo graviravimu viduje ir ant įpakavimo dėžutės.Be to, P. M. nuteistas už tai, kad tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas valstybės tarnautojo neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, o bÅ«tent jis, bÅ«damas UAB ,,A.“ direktoriumi, 2012 m. birželio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, kabinete Nr. 209, esančiame (duomenys neskelbtini), susitiko su (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus virÅ¡ininke ir (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato Nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pavaduotoja R.

S. ir Å¡io susitikimo metu jai davė 6 000 Lt kyšį, pinigus padėdamas ant darbo stalo, prie kurio sėdėjo R. K., už neteisėtÄ jos veikimÄ vykdant įgaliojimus, t. y. kad ji veiktų UAB ,,A.“ interesais ir padėtų UAB ,,A.“ laimėti (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. gegužės 12 d. apklausos bÅ«du pradėtÄ vykdyti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ dėl suvenyrinio ženklo piniginėje pagaminimo ir 2012 m. birželio 5 d. (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato apklausos bÅ«du pradėtÄ vykdyti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ dėl suvenyrinio ženklo ir ženklelio odos pakaitalo dėžutėje pagaminimo.R.

K. (buvusi S.) nuteista už tai, kad bÅ«dama (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus virÅ¡ininke ir 2010 m. lapkričio 15 d. (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko įsakymu Nr. 10-V-678 paskirta (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato Nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pavaduotoja, 2011 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje - rugsėjo mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pokalbio su UAB ,,A.“ direktoriumi P. M. metu savo naudai tiesiogiai pareikalavo 3 000 Lt kyÅ¡io už neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, t. y. susitarė, kad ji veiks UAB ,,A.“ interesais bei padės UAB ,,A.“ laimėti (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. liepos 22 d. pradėtÄ vykdyti apklausos bÅ«du vieÅ¡Ä jį pirkimÄ dėl rankinių (moteriÅ¡kų, vyriÅ¡kų) ir kitų laikrodžių su Lietuvos policijos ženklo graviravimu viduje ir ant įpakavimo dėžutės. Tęsdama nusikalstamÄ veikÄ ji, 2011 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje – spalio mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, savo tarnybiniame kabinete Nr. 209, esančiame (duomenys neskelbtini), susitiko su P. M. ir Å¡io susitikimo metu iÅ¡ pastarojo savo naudai tiesiogiai priėmė 3 000 Lt reikalauto kyÅ¡io už neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus.

Be to, R. K. (buvusi S.) nuteista už tai, kad bÅ«dama (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus virÅ¡ininke ir 2010 m. lapkričio 15 d. (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko įsakymu Nr. 10-V-678 paskirta (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato Nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pavaduotoja, 2012 m. birželio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pokalbio su UAB ,,A.“ direktoriumi P. M. metu savo naudai tiesiogiai pareikalavo 6 000 Lt kyÅ¡io už neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, t. y. susitarė, kad ji veiks UAB ,,A.“ interesais bei padės UAB ,,A.“ laimėti (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. gegužės 12 d. apklausos bÅ«du pradėtÄ vykdyti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ dėl suvenyrinio ženklo piniginėje pagaminimo ir 2012 m. birželio 5 d. (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato apklausos bÅ«du pradėtÄ vykdyti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ dėl suvenyrinio ženklo ir ženklelio odos pakaitalo dėžutėje pagaminimo.

Tęsdama nusikaltimÄ ji, 2012 m. birželio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, savo tarnybiniame kabinete Nr. 209, esančiame (duomenys neskelbtini), susitiko su P. M. ir Å¡io susitikimo metu iÅ¡ pastarojo savo naudai tiesiogiai priėmė 6 000 Lt reikalauto kyÅ¡io už neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus.Nuteistojo P. M. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, juos nepagrįstai pripažino įrodymais, taip pat rėmėsi duomenimis, kurie buvo gauti pažeidus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimus.

Teismas be jokio objektyvaus pagrindo atmetė P. M. teisme duotus parodymus, liudytojų parodymus vertino selektyviai ir pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus. Dėl nurodytų aplinkybių teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nepagrįstai P. M. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai įrodytas, o teismo iÅ¡vados apie kaltinamojo kaltumÄ grindžiamos teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais.

BPK įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, BPK 276 straipsnio 4 dalyje ir BPK 301 straipsnyje, tačiau Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ .Nagrinėjamoje byloje P. M. pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas – valstybės tarnautojo papirkimÄ , perdavęs R. K. du kartus atitinkamai 3 000 Lt ir 6 000 Lt. Taigi, BK 227 straipsnio prasme nuteistas už papirkimÄ .

Pažymėtina, jog kiti įstatymo uždrausti veiksmai, tokie kaip pažadas, susitarimas ir kt. duoti kyšį nebuvo inkriminuoti. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad jokių objektyvių aplinkybių, kurios nurodytų į tokius veiksmus, surinkta nebuvo. Tuo tarpu įrodinėjant BK 227 straipsnyje numatytos veikos padarymo aplinkybes, o kartu ir veikos numatytos BK 225 straipsnyje (kyÅ¡ininkavimas) aplinkybes, svarbu nustatyti patį nusikaltimo dalykÄ , t. y. kyšį sudarantį dalykÄ â€“ pinigus.IÅ¡ bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡tirtų duomenų matyti, jog kyÅ¡io arba papirkimo dalykas tyrimo metu surastas nebuvo, pinigų perdavimo faktas taikant procesines prievartos priemones neužfiksuotas.

Nusikaltimo dalykas iÅ¡ esmės įrodinėjamas P. M. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes bylÄ nagrinėjant teisme P. M. savo parodymų nepatvirtino ir nurodė, kad save, o tuo pačiu ir R. K., apkalbėjo. Gynėjo nuomone, Å¡iuo aspektu svarbu įvertinti, ar ikiteisminio tyrimo metu duoti P. M. parodymai gauti nepažeidžiant BPK reikalavimų, bei, ar jie nebuvo gauti pasinaudojant situacija pritaikius procesines prievartos priemones.Teismas nuosprendyje nurodęs, jog remiasi ikiteisminio tyrimo metu duotais P. M. parodymais, nevertino, ar apklausa buvo atlikta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.

BPK 183 straipsnyje numatytos taisyklės, kurių privalu laikytis atliekant liudytojo apklausÄ . To paties straipsnio 2 dalis numato, kad apklausa pradedama pasiÅ«lymu liudytojui papasakoti visa, kas jam žinoma apie aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti, po to liudytojui gali bÅ«ti užduodami klausimai. Ä®statymas draudžia užduoti atsakymÄ menančius klausimus. Susipažinus su apklausos garso įraÅ¡u matyti, jog minėto įstatymo reikalavimų nebuvo paisoma, t. y. liudytojui buvo užduodami menami klausimai tiek apie tariamai perduotų kyÅ¡ių dydžius, tiek kitas aplinkybes, garso įraÅ¡as buvo eilę kartų stabdomas, nenurodant apie daromų pertraukų priežastis, nėra jokių nuorodų į tai, kad garso įraÅ¡as buvo perklausytas ir patvirtintas jo teisingumas.

Be to, iÅ¡ P. M. atsakymų matyti, kad iki aptariamos apklausos jis buvo apklaustas ir kitų Imuniteto tarnybos pareigÅ«nų, tačiau procesinių dokumentų, patvirtinančių tokius pareigÅ«nų veiksmus, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra. Å ias aplinkybes patvirtina P. M. garso įraÅ¡e užfiksuotos frazės: „<...> aÅ¡ jau aiÅ¡kinau jÅ«sų kolegoms ir viskÄ <....>“, „<...> Å¡ituo atveju, mes, jÅ«sų kolegos klausė ar aÅ¡ tikrai negalėjau pasakyti tiksliai sumos kuri buvo duota ir aÅ¡ ryÅ¡kiai taip mes su jais, ir jie taip pasakė ar pasiÅ«lė, aÅ¡ manau kad taip buvo tarp 2 000 – 3 000 duota, bet aÅ¡ tikrai neatsimenu kiek tiksliai duota <...>“.Gynėjas pažymi, kad apklausos protokole parodymai nebuvo užraÅ¡yti kiek įmanoma pažodžiui, neužfiksuotos aukščiau minimos garso įraÅ¡o frazės, menami tyrėjos klausimai ir kitos svarbios aplinkybės. Pažymi ir tai, kad iÅ¡ garso įraÅ¡o matyti, jog aiÅ¡kinant BPK 80 straipsnio nuostatas dėl specialaus liudytojo apklausos, P. M.

žodžiu buvo paaiÅ¡kinta tik tai, kad asmuo gali bÅ«ti apklausiamas kaip specialusis liudytojas, kuris gali duoti parodymus apie savo nusikalstamÄ veikÄ , tačiau tuo pačiu jam nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos teisės apie galimybę turėti atstovÄ ir kt., taip suvaržant nuteistojo teisę į gynybÄ . Gynėjo nuomone, nurodyti argumentai patvirtina, jog Å¡iuo atveju nebuvo laikomasi BPK reikalavimų, taip pat patvirtina, kad su P. M. iki apklausos buvo atliekami veiksmai, kurių metu pareigÅ«nai primygtinai klausinėjo apie vieÅ¡uosius pirkimus ir įmonės dalyvavimÄ juose.Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad kiti po to sekę ikiteisminio tyrimo veiksmai iÅ¡ esmės buvo atlikti per kelias dienas (įtariamojo apklausa, įtariamojo apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ), o tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti parodymai iÅ¡ esmės identiÅ¡ki parodymams, kuriuos P. M. davė apklaustas kaip specialus liudytojas.

Å ios aplinkybės leidžia teigti, kad tokie parodymai, užfiksuoti pirminių parodymų pagrindu, kurie gauti pažeidus BPK reikalavimus, yra abejotini. Gynėjas pažymi, jog nuteistajam ir jo gynėjui aptariamos apklausos garso įraÅ¡as buvo pateiktas tik pabaigus ikiteisminį tyrimÄ , todėl teismo nurodyti argumentai, kad gynyba neskundė pareigÅ«nų veiksmų, yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir atmestini.Be to, gynėjas, įvertinęs teismo nuosprendžio motyvus dėl liudytojo P. M. ir kratos metu dalyvavusių pareigÅ«nų parodymų vertinimo, teigia, kad Å¡ių asmenų parodymai įvertinti selektyviai ir neobjektyviai.

Gynėjas pažymi, jog T. A. nurodė, kad kratos atlikimo metu P. M. buvo sutrikęs, nustebęs, tai matėsi iÅ¡ jo elgesio. Tas pačias aplinkybės iÅ¡ esmės patvirtino ir P. M., nurodydamas, kad grįžęs iÅ¡ policijos P. M. buvo sutrikęs, nervingas, telefoninio pokalbio metu taip pat buvo sutrikęs. Apklaustas teisme apie Å¡io pokalbio aplinkybes liudytojas P. M. nurodė, kad P. M. po veiksmų policijoje sakė, kad „pasielgė prieÅ¡ savo sÄ Å¾inę“. Gynėjo nuomone, nurodytos aplinkybės ir P. M. teisme duoti parodymai bei apklausos garso įraÅ¡as patvirtina tai, kad policijos pareigÅ«nai prieÅ¡ atlikdami ikiteisminio tyrimo veiksmus atliko ir kitus veiksmus, kurie nebuvo fiksuoti raÅ¡ant protokolus, jų metu P. M. buvo verčiamas „prisiminti“ pareigÅ«nams reikÅ¡mingas aplinkybes.Gynėjas pažymi ir tai, jog nagrinėjamoje byloje P. M. pripažintas kaltu įvykdęs dvi nusikalstamas veikas, tačiau analizuojant teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytus įrodymus bei motyvus nėra aiÅ¡ku, kokiais duomenimis teismas grindžia 3 000 Lt ir 6 000 Lt perdavimo R.

K. aplinkybes.BylÄ nagrinėjant teisme, buvo pateikti dokumentai – sÄ skaitos, kurios rodo, jog (duomenys neskelbtini) komisariatas įmonei „A.“ už atliktus darbus sumokėjo apie 20 000 Lt. Nurodyta suma buvo sumokėta per keletÄ metų iki bylos pradžios. Teismo nuosprendžiu P. M. pripažintas kaltu perdavęs kyÅ¡ių už 9 000 Lt, tai sudaro beveik pusę sumos, kuriÄ Ä¯monė gavo už suteiktas paslaugas. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad įmonės veikla susijusi su suvenyrinių ženklų ir kitokių dovanų gamyba, todėl prekių gaminimui reikalingos lėšos, gautas pelnas apmokestinamas mokesčiais ir pan., tad tariamai sumokėti kyÅ¡iai yra akivaizdžiai neadekvatÅ«s.Gynėjas pažymi ir tai, kad vieÅ¡ieji pirkimai, kuriuose dalyvavo įmonė „A.“, buvo atliekami supaprastintu bÅ«du, t. y. apklausos bÅ«du.

Akivaizdu, jog tokiu atveju nėra vykdomas joks konkursas, o atliekamas paprastas pirkimas, iÅ¡ esmės iÅ¡ konkretaus (ar konkrečių) pasirinkto tiekėjo, kuris pasiÅ«lo žemesnę kainÄ . Kaip matyti iÅ¡ P. M. apklausos garso įraÅ¡o, Å¡ie pirkimai buvo laimėti, nes įmonė pasiÅ«lė mažiausiais kainas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta jokių duomenų, kad kainos kažkokiu bÅ«du buvo derinamos ar jos atskleidžiamos įmonei „A.“, todėl nebuvo ir pagrindo imtis neteisėtų veiksmų dėl dalyvavimo pirkimuose.BPK 20 straipsnyje numatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys.

Ar su kaltinamuoju aktu pateikti duomenys laikytini įrodymais kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie gauti teisėtais būdais ir juos galima patikrinti atliekant kitus kodekse numatytus veiksmus. Nagrinėjamoje byloje P. M. kaltė grindžiama iš esmės jo paties parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau įvertinus aukščiau nurodytus argumentus, gynėjas teigia, kad jie gauti pažeidžiant BPK reikalavimus, todėl teismas nuosprendyje juos nepagrįstai pripažino įrodymais.

Be to, nors teismas nurodė, kad P. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina kitų liudytojų parodymai (P. M., T. A., J. R.), tačiau tariamo pinigų perdavimo patikrinti BPK numatytais veiksmais nėra jokios galimybės, o Å¡ie liudytojai, iÅ¡ kurių du yra suinteresuoti bylos baigtimi, tik patvirtino, kad girdėjo vienas ar kitas aplinkybes iÅ¡ P. M..Gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog įstatymas draudžia apkaltinamÄ jį nuosprendį grįsti prielaidomis. Nuosprendis turi bÅ«ti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie turi bÅ«ti neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s, tarpusavyje susiję, iÅ¡ jų analizės turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados ir turi bÅ«ti paneigti kaltinimui prieÅ¡taraujantys duomenys.

Savo ruožtu baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis), o konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimÄ asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. IÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, jog abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain; Tefner v. Austria ir kt.), teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis – teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-446/2013).Vadovaujantis aukščiau aptartu nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).

Å is principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K- 429/2013).Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas Å¡ių reikalavimų nesilaikė, dėl to apkaltinamasis nuosprendis dėl P. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl turi bÅ«ti panaikintas.Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 22 d. nuosprendį panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Nuteistoji R.

K. ir jos gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, be to, teismas netinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teismo posėdžiuose iÅ¡tirtus duomenis, neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybių, tiesiogiai paneigiančių nusikalstamos veikos sudėties R. K. veiksmuose buvimÄ , nepaÅ¡alino esminių abejonių dėl kaltinime iÅ¡vardintų aplinkybių ir esminių prieÅ¡taravimų P. M. parodymuose, neįvertinti ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimÄ nulėmę esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai bei P. M. procesinių teisių suvaržymas, taip pat neįvertinti objektyvÅ«s įrodymai dėl P. M. daryto poveikio, o objektyvių duomenų spragos užpildytos prielaidomis ir spėjimais.

Apeliantai teigia, jog BPK pažeidimai, suvaržę P. M. teises, sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingÄ nuosprendį.Apeliantų nuomone, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gautas nė vienas dokumentas ar kitokie objektyvÅ«s duomenys, patvirtinantys kyÅ¡ių (atitinkamai 3 000 Lt ir 6 000 Lt) reikalavimÄ ir/ar perdavimÄ R. K., juo labiau, jog antroji inkriminuota veika tariamai buvo padaryta jau vykstant ikiteisminiam tyrimui ir sankcionavus procesines prievartos priemones.Be to, skundžiamas nuosprendis paremtas iÅ¡imtinai vieninteliu įrodymų Å¡altiniu – P. M. nenuosekliais parodymais, ignoruojant jo pirmos apklausos garso įraÅ¡e objektyviai užfiksuotus pastarojo procesinių teisių pažeidimus bei tiesioginius pareigÅ«nų poveikio požymius.

Apeliantai pažymi tai, kad ikiteisminio tyrimo metu duotų P. M. parodymų apie tariamÄ kyÅ¡io reikalavimÄ ir perdavimÄ nepatvirtina joks kitas įrodymas.Nurodyti bei kiti esminiai ikiteisminio tyrimo trÅ«kumai nebuvo paÅ¡alinti bylÄ nagrinėjant teisme. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas jį iÅ¡ esmės grindė tik kaltinamÄ jį aktÄ atitinkančios įrodymų dalies nukopijavimu bei teisiamojo posėdžio protokolo dalių perraÅ¡ymu. Nuosprendis paremtas nenuosekliais P. M. parodymais, kilę prieÅ¡taravimai ir abejonės nepaÅ¡alinti, iÅ¡vados padarytos neatsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, o įrodymu trÅ«kumas užpildytas prielaidomis, kuriu nepatvirtina objektyvÅ«s teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti bylos duomenys.BPK 305 straipsnis įpareigoja apkaltinamajame nuosprendyje ne tik apraÅ¡yti patvirtinančius padarytas iÅ¡vadas įrodymus, bet ir atlikti jų analizę, atskleidžiant jų turinį bei nustatytas faktines aplinkybes.

Nepakankamai motyvuotu laikomas toks nuosprendis, kuriame nepaneigti kaltinimui prieÅ¡taraujantys įrodymai, nes tokiu atveju teismas privalo paaiÅ¡kinti, kodėl vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas ne, ir apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2003-06-20 Teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ , apžvalgoje Nr. 40 yra nustatyta, jog apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltumÄ , iÅ¡dėstomi ir kaltinimui prieÅ¡taraujantys duomenys.

Ir tik po to nurodomos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų. Tokiai praktikai, kada įrodymai atmetami neiÅ¡dėsčius teismo iÅ¡vadas pagrindžiančių įrodymų turinio, nepritartina. Motyvai dėl įrodymų turi bÅ«ti paremti argumentuota visų įrodymų analize, padarytas iÅ¡vadas bÅ«tina pagrįsti faktiniais duomenimis, iÅ¡tirtais teisiamajame posėdyje. Teismo iÅ¡vados dėl kaltinamojo kaltės turi bÅ«ti pagrįstos ne atskirų įrodymų, o įrodymų viseto analize (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2004, 2K-82/2005, 2K- 838/2006, 2K-49/2006, 2K-190/2006, 2K-411/2004).Apeliantai pažymi, jog nuosprendyje iÅ¡dėstyti teiginiai prieÅ¡tarauja nurodytai teismų praktikai, teismo iÅ¡tirtoms ir teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotoms aplinkybėms, absoliuti dauguma kaltinimÄ paneigiančių duomenų nevertinti ir dėl jų nepasisakyta, nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai ir kaltinimo prielaidos bei spėjimai, nuosprendis grindžiamas nepatikimais įrodymais, konkrečių įrodymu trÅ«kumas kompensuotas faktiniais duomenimis neparemtomis prielaidomis.Apeliantai taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių reikalavimus, netinkamai vertino surinktus įrodymus, kurių pagrindu netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Apeliantų nuomone, kaltinimas reikalavus ir priėmus atitinkamai 3 000 Lt ir 6 000 Lt kyÅ¡ius nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, o P. M. parodymai iÅ¡gauti neteisėtu poveikiu ir menamais klausimais:Byloje nėra nė vieno objektyvaus duomens, patvirtinančio 3 000 Lt ir 6 000 Lt reikalavimÄ bei priėmimÄ , o P. M. teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai grasinimais sužlugdyti verslÄ bei pažadais atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimÄ palenkė jį duoti R. K. kaltinančius parodymus; 2014-09-15 teisiamajame posėdyje apklausta tyrėja D.

B. patvirtino, kad P. M. parodymai pirmojoje apklausoje buvo labai nenuoseklÅ«s, apklausa vyko sunkiai, P. M. nurodė prieÅ¡taringas aplinkybes, kurias reikėjo nuolat tikslinti papildomais klausimais; teisiamojo posėdžio metu tyrėja D. B. patvirtino girdėjusi, kad kiti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai kalbėjo apie P. M. atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ; 2015-02-06 teisiamajame posėdyje pareigÅ«nas T. A. patvirtino, kad kratos P. M. darbo vietoje metu, keturi pareigÅ«nai kalbėjo ir klausinėjo apie santykius su R.

K., kÄ konkrečiai papasakojo P. M., jis neprisimena, o savo tarnybinį praneÅ¡imÄ T. A. surašė sugrįžęs į tarnybines patalpas, tačiau kokiomis aplinkybėmis jame įrašė frazę apie neva perduotÄ R. K. 6 000 Lt kyšį neprisimena; teisiamojo posėdžio metu pareigÅ«nas J. R. patvirtino, kad kratos metu keturi pareigÅ«nai buvo viename kabinete su P. M., kurio klausė apie pažintį su R. K., jų tarpusavio santykius ir ryÅ¡ius, skolinius klausimus, viešųjų pirkimų pažeidimus, dėl R.

K. įtarimo piktnaudžiavus tarnybine padėtimi, tačiau gynėjas siūlomas nebuvo. Liudytojas J. R. taip pat parodė, kad P. M. tarp keturių pareigūnų jautėsi nejaukiai, o po kratos kalba su P. M. apie viešuosius pirkimus buvo pratęsta atvykus į tarnybines patalpas. Apeliantai pažymi, jog liudytojo J. R. nurodytos aplinkybės atitinka P. M. teisme duotus parodymus. Be to, J. R. pripažino tik nufotografavęs P. M. jo parodymų patikrinimo vietoje metu, o parodymų apie kyšio aplinkybes neprisimena.

Kaip jau minėta, tyrėja D. B. protokole iÅ¡ esmės nesurašė jokios informacijos apie tikrinamas tariamo kyÅ¡io perdavimo aplinkybes, padarydama nuorodÄ Ä¯ esÄ jau ankstesnėse apklausose iÅ¡dėstytas aplinkybes.Byloje taip pat nėra techninėmis priemonėmis užfiksuoto įrodymo apie kyÅ¡io reikalavimÄ ir priėmimÄ 2012 metu birželio mėnesį, nors dar 2012-05-02 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t. 1 b. l.), o 2012-05-15 ikiteisminio tyrimo teisėjas sankcionavo elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolę R.

K. ir kitų asmenų atžvilgiu (5 t. 26-28, 39-42 b. l.), nuo 2012-06-11 – P. M. (5 t. 59-60 b. l.), nuo 2012-06-15 sankcionuoti teismo nutartimi slaptieji pareigūnų veiksmai R. K. ir kitų asmenų atžvilgiu (5 t. 147-148 b. l.), pakartotinai tokie veiksmai sankcionuoti 2012-09-03 (5 t. 154-156 b. l.), R. K. darbo kabineto kontrolė techninėmis priemonėmis teismo nutartimi sankcionuota nuo 2012-06-14 (5 t. 162-163 b. l.). Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad P. M. 2011 metais turėjo 3 000 Lt ir 2012 metais turėjo 6 000 Lt, kurie kaltinime ir nuosprendyje įvardinti kaip kyšio dalykas.

Byloje esantys P. M. ir UAB „A.“ sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai net ir panaÅ¡aus dydžio piniginių lėšų gryninimo ar naudojimo nepatvirtina nei tiriamuoju laikotarpiu, nei kitu metu (6 t. 117-119, 125-126, 127-128, 155-159, 165-173 b. l.). 2012-09-03 tarnybiniame praneÅ¡ime konstatuota, kad patikrinus R. K., P. M., UAB „A.“ ir kitų asmenų bankinius duomenis informacijos apie neteisėtus veiksmus negauta (6 t. 186-188 b. l.). Teisme apklausti kaip liudytojai UAB „A.“ darbuotojai J. G., A. M., P. M. paneigė grynųjų pinigų naudojimÄ atsiskaitymuose.

Apeliantai teigia, jog nuosprendyje nurodytas tariamas kyÅ¡io mokėjimas yra absoliučiai beprasmis ir nelogiÅ¡kas, ekonomiÅ¡kai nuostolingas, nes jei P. M. bÅ«tų perdavęs R. K. 3 000 Lt ir 6 000 Lt, tuomet UAB „A.“ bÅ«tų patyrusi didžiulį nuostolį ir ekonomiÅ¡kai jai neapsimokėtų siekti laimėjimo tokiuose nedidelės vertės pirkimuose apklausos bÅ«du, kadangi 2010-2014 metų laikotarpiu pagal 8 sÄ skaitas UAB „A.“ pardavė (duomenys neskelbtini) prekių ir paslaugų viso tik už 18 000 Lt su PVM (P. M. parodymai 2014-06-18 posėdyje).

Tai rodo, kad nebuvo jokios sveiku protu paaiÅ¡kinamos logikos mokėti jai (R. K.) pinigus. 2015-02-06 papildomai apklaustas P. M. parodė, kad mokėti kyÅ¡ius nebuvo prasmės, nes UAB „A.“ klientų ir užsakymų turėjo pakankamai ir vos spėdavo juos įvykdyti. Be to, P. M. užraÅ¡uose ir elektroniniame susižinojime nėra jokių duomenų apie pinigu perdavimÄ R. K. (3 t. 124 b. l.), R. K. užraÅ¡uose ir elektroniniame susiraÅ¡inėjime taip pat nėra duomenų apie pinigų gavimÄ iÅ¡ P. M. (3 t. 150-157, 159-165, 166, 169-174 b. l.).Apeliaciniame skunde nuteistoji ir jos gynėjas taip pat nurodo, jog P. M. darytÄ neteisėtÄ poveikį įrodo byloje užfiksuoti duomenys ir objektyvi 2012-09-05 bei vėlesnių įvykių seka:Teisiamajame posėdyje apklaustas P. M. nurodė, kad jo darbo vietoje 2012-09-05 kratÄ atlikę pareigÅ«nai įvairiomis užuominomis teigė, jog jie viskÄ Å¾ino, kad jokie konkursai neįvyksta be kyÅ¡ių, o R.

K. jau niekas neiÅ¡gelbės ir dėl to jis turi papasakoti, kaip jis davė jai pinigų; tie patys pareigÅ«nai paaiÅ¡kino, kad parodymų davimo atveju jis bus apklaustas kaip liudytojas, o vėliau – atleistas nuo atsakomybės pagal laidavimÄ , nes ne jis yra tyrimo objektas; atsisakius duoti parodymus prieÅ¡ R. K., jo vadovaujama bendrovė UAB „A.“ nebegalės dalyvauti vieÅ¡uosiuose pirkimuose; pabaigę kratÄ pareigÅ«nai nurodė važiuoti į jų bÅ«stinę, pakeliui vienas jų įkalbinėjo bÅ«tinai pasakoti apie pinigų davimÄ R.

K.; (duomenys neskelbtini) IS patalpose jam toliau buvo siÅ«loma duoti parodymus prieÅ¡ R. K. ir netgi pasakytos sumos, kurios galėjo bÅ«ti mokamos – 3 000 Lt ir 6 000 Lt; P. M., pabÅ«gęs grasinimų dėl verslo, esant stresinėje bÅ«senoje dėl faktinio sulaikymo bei žmonos nėštumo, sutiko patvirtinti pareigÅ«nų nurodytas aplinkybes; P. M. procesinės teisės iÅ¡aiÅ¡kintos nebuvo, teisė turėti advokatÄ nepaminėta, o paklausus apie tokiÄ galimybę pareigÅ«nai paaiÅ¡kino, kad to nereikia;

P. M. iÅ¡ savo mobilaus ryÅ¡io telefono 11.57 val. paskambino tėvui ir pasakė, kad mokėjo R. K. pinigus, tuo jį labai nustebindamas; nuo kratos pabaigos iki apklausos pradžios P. M. 3,5 val. buvo faktiniame sulaikyme, nors joks procesinis dokumentas suraÅ¡ytas nebuvo; po to P. M. apklausė tyrėja, buvo daromas garso įraÅ¡as, kuris buvo nutrauktas, į kabinetÄ dažnai užeidavo kiti pareigÅ«nai, o užėjęs virÅ¡ininkas E. J. liepė pakartoti tai, apie kÄ jis kalbėjo su tyrėjais, nurodydamas, kad tuomet jis bus apklaustas pas teisėjÄ ir atleistas nuo atsakomybės pagal laidavimÄ ;

P. M. pirmÄ kartÄ apklaustas nedalyvaujant gynėjui, byloje nėra duomenų, kad jis atsisakė gynėjo; 2013-04-11 papildomos apklausos metu P. M. tyrėja pateikė R. K. 2012-03-09 elektroninį laiÅ¡kÄ , kuriame buvo nurodyti žodžiai ,,galbÅ«t pavyko aptarti mano praÅ¡ymÄ ?“ ir uždavė menamÄ klausimÄ , kaip tai susiję su P. M. sumokėtais R. K. pinigais. Apeliantai teigia, jog P. M., apklausose nurodęs tikrovėje neįvykusias aplinkybes tikėdamasis laidavimo, patvirtino anksčiau pareigÅ«nų suformuotÄ versijÄ ir taip galutinai supainiojo datas.IÅ¡ 2012-09-05 apklausos garso įraÅ¡o matyti, kad duodamas parodymus kaip specialusis liudytojas P. M. negalėjo nurodyti tikslių kyÅ¡ininkavimo aplinkybių, buvo nenuoseklus, kelis kartus netgi paminėjo apie kitų pareigÅ«nų jam nurodytas sumas ir jau įvykusius pokalbius su jais, apklausos metu joje nedalyvaujantis skyriaus virÅ¡ininkas E. J. savavaliÅ¡kai nutraukė apklausÄ ir P. M. instruktavo, protokole buvo raÅ¡omi apytiksliai duomenys ir iÅ¡galvoti kitų pareigÅ«nų pasiÅ«lyti skaičiai, užduodami menantys atsakymus klausimai.Apeliantai mano, jog P. M. teismui nurodytas aplinkybes dėl patirto spaudimo patvirtina tai, kad pastarasis 2014-03-13 teismo posėdyje patvirtino, kad kratÄ darbo vietoje atlikę pareigÅ«nai Paulių iÅ¡sivežė į savo bÅ«stinę paaiÅ¡kinę, jog ne jis yra jų tyrimo objektas, kad jį apklaus kaip liudytojÄ ir paleis, apie teisę turėti gynėjÄ nepaaiÅ¡kino.

Liudytojas taip pat patvirtino, kad praėjus kuriam tai laikui po P. iÅ¡vykimo su pareigÅ«nais, P. paskambino jam ir pasakė, jog pareigÅ«nai esÄ viskÄ Å¾ino, kad jie mokėjo pinigus R. K.. Tai liudytojui sukėlėjam Å¡okÄ , nes jis nieko tokio negirdėjo ir nežinojo. Sugrįžęs P. nieko nepaaiÅ¡kino, tik pasakė, kad ,,pasakiau kaip pasakiau, ir tai prieÅ¡ savo sÄ Å¾inę”. Be to, po pirmosios apklausos tyrėja P. M. raÅ¡tu įspėjo neatskleisti ikiteisminio tyrimo duomenų (9 t. 8 b. l.), todėl suprantamas ir paaiÅ¡kinamas pastarojo nenoras tėvui ar kitiems asmenims pasakoti apie pareigÅ«nų veiksmus jo atžvilgiu.

Nors tyrėjo T. A. 2012-09-05 praneÅ¡ime (9 t. 1 b. l.) nurodyta, jog P. M. kratos UAB „A.” patalpose metu savanoriÅ¡kai paaiÅ¡kino apie 6000 Lt perdavimÄ R. K., tačiau kratos protokole pastabų ir pareiÅ¡kimų skiltyje apie jokius pareiÅ¡kimus dėl kyÅ¡io reikalavimo ar perdavimo nėra pažymėta, įraÅ¡yta, kad dalyvavusių asmenų pareiÅ¡kimų negauta (3 t. 122-123 b. l.). 2015-02-06 apklaustas T. A. patvirtino, kad kratos metu P. M. darbo vietoje pareigÅ«nai klausinėjo jį apie santykius su R.

K., tačiau kÄ konkrečiai papasakojo P. M., jis neprisimena, o savo tarnybinį praneÅ¡imÄ T. A. surašė sugrįžęs į tarnybines patalpas, tačiau kokiomis aplinkybėmis jame įrašė frazę apie neva perduotÄ R. K. kyšį – neprisimena. 2015-02-06 apklaustas pareigÅ«nas J. R. pripažino, kad kratos metu pas P. M. kabinete buvo 4 pareigÅ«nai, jo (P. M.) klausinėjo apie pažintį su R. K., jų tarpusavio santykius ir ryÅ¡ius, skolinius klausimus, viešųjų pirkimų pažeidimus, įtarimus R.

K. piktnaudžiavimu ir t. t. Liudytojas T. A. pastebėjo, kad P. M. tarp 4 pareigÅ«nų jautėsi nejaukiai, be to, kalba apie vieÅ¡uosius pirkimus po kratos buvo pratęsta atvykus į tarnybines patalpas. Krata baigta 9.15 val., P. M. nuolat buvo su pareigÅ«nais jų tarnybinėse patalpose nuo 9.15 val. iki apklausos pradžios 12.44 val. (t. y. 3,5 val.), o prieÅ¡ apklausÄ 11.57 val. paskambino tėvui ir pranešė apie neva mokėtus pinigus. Apeliantai teigia, jog pareigÅ«nai akivaizdžiai sudarė sÄ lygas P. M. paskambinti tėvui P. M.

žinodami, kad telefoninis pokalbis bus įraÅ¡ytas dėl ilgÄ laikÄ taikomų procesinės prievartos priemonių. Nuo kratos pabaigos 9.15 val., iki apklausos 12.44 val., t. y. per 3,5 val. pareigÅ«nai nesurašė jokio procesinio dokumento apie savo veiksmų ir pokalbių su P. M. eigÄ ir turinį. Faktiniame sulaikyme, nesant jokio teisėto pagrindo, (duomenys neskelbtini) Imuniteto skyriaus pareigÅ«nų žinioje ir patalpose P. M. buvo nuo 9.15 val. iki 12.44 val., t. y. 3 val. 29 min. Prievartinį P. M. buvimo tarnybinėse Imuniteto skyriaus patalpose pobÅ«dį patvirtina tai, kad jis netgi į tualetÄ buvo iÅ¡leistas tik po to, kai tyrėja D.

B. surašė didžiÄ jÄ dalį apklausos, o P. M. į tualetÄ buvo palydėtas kitų pareigÅ«nų (antras garso įraÅ¡as (prie 2012-09-05 apklausos protokolo) 3.18 min ir 23.22 min.). Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų suvokimÄ apie tai, kad P. M. buvo susijaudinęs ir pažeidžiamas, patvirtina T. A. ir J. R., P. M. parodymai 2015-02-06 teismo posėdyje, taip pat tyrėjų tarpusavio pokalbis apie P. M. savijautÄ pastarÄ jį iÅ¡leidus į tualetÄ (antras garso įraÅ¡as (priedas prie 2012-09-05 apklausos protokolo) 23.22-23.57 min.).

IÅ¡ P. M. telefoninio pokalbio su tėvu garso įraÅ¡o matyti, kad į P. M. žodžius apie tai, kad „mes davėme jai pinigų”, P. M. atsako su akivaizdžia nuostaba, bando tikslinti aplinkybes, ir kai P. pamini 6 000 Lt, vėl aiÅ¡kiai nustemba. P. M. taip pat perpasakoja neabejotinai iÅ¡ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų iÅ¡girstÄ informacijÄ apie tai, kad pareigÅ«nai „šitÄ traktuos, kad reiÅ¡kiasi mes neturėjom pasirinkimo”, „kad mes turėjome duoti, čia ne tik mes, čia jau jie seniai tÄ ten tyrė, tai sako visokių yra statybų tenai, padangų pirkimų, visokių va tokių dalykų”, ,,aÅ¡ viskÄ pasakiau taip kaip buvo”, ,,jinai prisidirbusi kaip reikiant”, ,,pareigÅ«nai man čia jie nori Å¡iandien viskÄ , žinai, Å¡ita dalykÄ sutvarkyti”, „dabar bus ten prokuroras kažkoks ten, žodžiu, pasiraÅ¡ys kažkokiÄ nutartį, paskui ten teisėja kažkokia pasiraÅ¡ys” (5 t. 92-93 b. l.).

Tyrėjai pradėjus raÅ¡yti pirmos 2012-09-05 apklausos protokolÄ , buvo įjungtas diktofonas ir iÅ¡ teisme perskaityto garso įraÅ¡o matyti, kad P. M. buvo paduotas paskaityti prokuroro nutarimas dėl apklausos apie galimai paties padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (9 t. 2-3 b. l.), tačiau iÅ¡ 2014-09-15 teismo posėdyje pagarsintų garso įrašų matyti, kad procesinės teisės neiÅ¡aiÅ¡kintos, advokatas nepasiÅ«lytas. IÅ¡ to paties garso įraÅ¡o matyti, kad P. M. savarankiÅ¡kai perskaitė savo procesinių teisių sÄ raÅ¡Ä , tarp jų įvardinta ir nuostata, kad prokuroro nutarimo pagrindu apklausiamas asmuo neatsako už žinomai melagingus parodymus.

Be to, apklausos metu P. M. ne kartÄ buvo užduodami atsakymus menantys klausimai, tai patvirtina abu 2012-09-05 garso įraÅ¡ai (9 t. 7 b. l.). IÅ¡ P. M. apklausos garso įraÅ¡o matyti, kad nuo 50 min. 37 sek. tyrėja kalba telefonu su prokuroru ir žada „strateguoti kažkaip”, po 10 min. (1 val. 00 min. 23 sek.) į kabinetÄ užeina tyrėjos skyriaus virÅ¡ininkas E. J. ir iÅ¡siveda jÄ iÅ¡ kabineto pasitarti „nes prokuroras čia nagrinėja ir yra du variantai, kuri mes pasidarom”. Dar po 2 minučių, t. y. nuo apklausos pradžios praėjus 1 val. 03 min. 29 sek., tyrėjos virÅ¡ininkas E. J. sugrįžta į tyrėjos kabinetÄ , savavaliÅ¡kai nutraukia apklausÄ , iÅ¡jungia diktofonÄ ir tariasi su P. M. apie suderintÄ su prokuroru strategijÄ .

Tai užfiksuota 2014-09-15 teismo posėdyje pagarsintame 2012-09-05 apklausos garso įraÅ¡e. 2014-09-15 teismo posėdyje apklausta tyrėja D. B. patvirtino, kad P. M. apklausos metu užėjo jos virÅ¡ininkas E. J., iÅ¡jungė diktofonÄ ir kalbėjosi su P. M.. 2014-09-15 teismo posėdyje P. M. paaiÅ¡kino, kad pirmos apklausos metu 2012-09-05 užėjo skyriaus virÅ¡ininkas E. J. ir aiÅ¡kino jam apie bÅ«tinybę nenukrypti nuo suderintos su pareigÅ«nais pozicijos dėl R. K., žadėjo laidavimÄ atleidžiant nuo atsakomybės. 2012-09-05 P. M. apklausos protokole E. J. veiksmai ir garso įraÅ¡o pertraukų priežastys nenurodyti.

E. J. neįraÅ¡ytas dalyvavęs apklausoje ar atskirus veiksmus atlikęs pareigÅ«nas (9 t. 4-6 b. l.). IÅ¡ 2012-09-05 apklausos garso įraÅ¡o matyti, kad protokolas dėl P. M. pastabų apie R. K. negalėjimÄ veikti jo vadovaujamos UAB „A.” naudai taisomas nebuvo ir kt., tyrėjai pareiÅ¡kus, kad jo pabrėžiamos aplinkybės nėra svarbios. IÅ¡ 2012-09-05 garso įraÅ¡o matyti, kad pabaigus apklausÄ P. M. nebuvo duota skaityti atspausdinto protokolo, vietoje to jam rodytas tekstas kompiuterio monitoriuje, ir nors jis iÅ¡ dalies ir buvo koreguojamas pagal jo pastabas, tačiau tyrėja atsisakė tikslinti aplinkybes dėl nepadėjimo rengti techninę laikrodžių specifikacijÄ , palankesnių UAB „A.” sÄ lygų nesudarymo, taip pat uždavė menamus klausimus, o atspausdintas tekstas 3 lapuose duotas peržiÅ«rėti nuo 44 min. 36 sek. iki 46 min. 16 sek., t. y.

P. M. turėjo tik 1 min. ir 40 sek. protokolo perskaitymui ir įvertinimui. Vietoje procesinių teisių iÅ¡aiÅ¡kinimo prieÅ¡ apklausÄ , tyrėja leido jų sÄ raÅ¡Ä savarankiÅ¡kai perskaityti tik po apklausos ir po to nurodė pasiraÅ¡yti reikiamose grafose, nors tai įsakmiai draudžia BPK 183 straipsnio 1 dalis.2014-09-15 posėdyje apklausta tyrėja D. B. parodė, kad po 2012-09-05 apklausos, sekančiÄ dienÄ , t.y. 2012-09-06 ji apklausė P. M. kaip įtariamÄ jį, o prieÅ¡ apklausÄ ji pagarsino iÅ¡vakarėse duotus P. M. parodymus juos garsiai perskaitydama dalyvaujant gynėjui P. Jablonskui.Apeliantų nuomone, akivaizdu, kad tokiu bÅ«du P. M. buvo primintos aplinkybės, apie kurias jis tÄ pačiÄ dienÄ turėjo pakartotinai papasakoti kaip įtariamasis tiek tyrėjai, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui.Be to, apeliantai teigia, jog 2012-09-06 įtariamojo P. M. apklausos protokolas beveik visas nukopijuotas nuo 2012-09-05 apklausos protokolo (9 t. 14-17 b. l.).

Pažymi, jog 2012-09-05 apklausos protokolo net 49 eilutės iÅ¡ 58 pažodžiui perkeltos iÅ¡ 2012-09-06 apklausos protokolo ir sudaro jo didžiÄ jÄ dalį. Tokiu bÅ«du P. M. buvo sudarytos galimybės įsiminti tariamo kyÅ¡ininkavimo ir piktnaudžiavimo versijos aplinkybes prieÅ¡ tÄ pačiÄ dienÄ (2012-09-06) vykusiÄ trečiÄ apklausÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ .Apeliantai taip pat nurodo, jog 2012-09-06 įtariamojo P. M. apklausos protokole užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai prieÅ¡ tai žadėjo jį (P. M.) atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimÄ (9 t. 17 b. l.).

Vertindami pirmÄ jÄ P. M. 2012-09-05 apklausÄ pagal protokole ir garso įraÅ¡e užfiksuotas aplinkybes apeliantai teigia, kad P. M. negalėjo nurodyti konkrečių esminių įvykių aplinkybių ir neva perduotų pinigų sumų, nurodė prieÅ¡taringas ir labai nekonkrečias aplinkybes, prašė nesigilinti, po menamų tyrėjos klausimų sutiko patvirtinti jos pasiÅ«lytas formuluotes. Be to, didžioji dalis tyrėjos suraÅ¡yto antros apklausos 2012-09-06 protokolo yra tiksli pažodinė kompiuterinio teksto kopija, papildyta naujomis interpretacijomis.

O P. M. parodymų patikrinimas 2012-09-25 atliktas vengiant objektyvaus fiksavimo, t. y.: vietoje filmavimo ar bent garso įrašymo pasirinktas paprasčiausias statiškas fotografavimas tyrėjos pasirinktose pozicijose; P. M. neužduoti klausimai apie tai, ar baldų išdėstymas R. K. kabinete šio veiksmo metu buvo toks pat kaip ir tiriamų įvykių 2011 ir 2012 metais metu; vietoje išsamaus P. M. parodymų tariamo įvykio vietoje surašymo ir patikrinimo tyrėja apsiribojo vienintele fraze „...apklausu metu nurodytomis aplinkybėmis R.

K., kuri sėdėjo prie stalo, esančio priekyje, davė jai pirmÄ kartÄ , t. y. 2011 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje – rugsėjo mėn. pradžioje, tikslios datos nepamena, jai ant stalo, prie kurio sėdėjo R. K., padėjo 3 000 Lt, antrÄ kartÄ , t. y. 2012 m. birželio mėn., tikslios datos nepamena, analogiÅ¡komis aplinkybėmis ant stalo padėjo 6 000 Lt“ (9 t. 26-30 b. l.); 2015-02-06 posėdyje parodymų patikrinime dalyvavęs pareigÅ«nas J. R. paaiÅ¡kino, kad jis tik nufotografavo P. M. pagal įprastÄ Å¡io veiksmo atlikimo tvarkÄ , o jo parodymų apie kyÅ¡io aplinkybes neprisimena. 2013-04-11 tyrėja pateikė P. M. elektroninį R.

K. 2012-03-09 laiÅ¡kÄ , kuriame yra žodžiai, kad „galbÅ«t pavyko aptarti mano praÅ¡ymÄ ?“ ir uždavė menamÄ klausimÄ , kaip tai susiję su P. M. duotais pinigais, nors iÅ¡ vėlesnių elektroninių laiÅ¡kų matyti, kad kalba buvo dėl suvenyrinės lentelės iÅ¡einančiam iÅ¡ tarnybos pareigÅ«nui pagaminimo. Be to, prokuroras, atsisakęs tenkinti gynėjo praÅ¡ymÄ dėl P. M. akistatos su R. K., eliminavo galimybę dar ikiteisminio tyrimo stadijoje paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus pastarųjų parodymuose.

Apeliantai daro iÅ¡vadÄ , kad aukščiau iÅ¡vardintos abejonės ir prieÅ¡taravimai neleidžia vertinti P. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų kaip patikimo ir objektyvaus įrodymo. Pirmosios instancijos teismas prieÅ¡taravimų nepaÅ¡alino, todėl visos abejonės turi bÅ«ti vertinamos R. K. naudai.Apeliantai taip pat teigia, jog bylos duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės paneigia kaltinimÄ , nes nebuvo atskleista informacija apie konkurentų siÅ«lomas kainas, kurių dydis yra vienintelis ir lemiamas kriterijus.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad laikrodžių pirkimas ir jų graviravimo darbų pirkimas 2011 metais, taip pat ženklo odiniame dėkle ir ženklo su ženkliuku dėžutėje pirkimai 2012 metais buvo pradėti kaip supaprastinti mažos vertės pirkimai apklausos būdu, įgyjant suvenyrų ir dovanų kategorijai priskiriamas prekes. Be to, logiška minėtas prekes priskirti meninio pobūdžio objektams, kadangi nuo jų estetinio vaizdo priklauso tokiais dalykais siekiamas pareigūnų skatinimo efektyvumas.

Dėl to bÅ«tų objektyvu daryti iÅ¡vadÄ , kad kiekvienas vertinantis tokias prekes asmuo gali susidaryti subjektyviÄ nuomonę dėl jų meniÅ¡kumo lygio, tačiau tai nepaneigia realios tikrovės, kurioje už (duomenys neskelbtini) veiklÄ atsakingi pareigÅ«nai turėjo suderinti vertinamuosius įgyjamų suvenyrų požymius su ribotais finansiniais įstaigos resursais.Skundo autorių nuomone, nuosprendyje neįvertinta svarbiausia aplinkybė, dėl kurios taip pat byloje nėra ir net negali bÅ«ti ginčo – visų kaltinime iÅ¡vardintų suvenyrinio pobÅ«džio dalykų vertinimo, t. y. laimėjimo apklausoje ar konkurse lemiamu ir iÅ¡skirtiniu kriterijumi buvo mažiausia kaina.

Tai reiÅ¡kia, kad mažesnę kainÄ pasiÅ«lęs dalyvis nelaimėtų tik tuo atveju, jei gaminys aiÅ¡kiai neatitiktų visiems tiekėjams vienodai nurodytų techninių sÄ lygų. Dėl nurodytos priežasties kaltinamajame akte iÅ¡vardinti R. K. atlikti ar tik spėjami veiksmai bendraujant su P. M. turi reikÅ¡mės tik tiek, kiek jie liečia informacijos apie kitų dalyvių pasiÅ«lytas kainas atskleidimÄ , nes tik konkurentų pasiÅ«lytų kainų iÅ¡ankstinis žinojimas suteiktų iÅ¡skirtines sÄ lygas pranaÅ¡umui įgyti.

Tuo tarpu bylos dokumentuose užfiksuota, kad R. K. nei žodžiu, nei raÅ¡tu, nei elektroninėmis priemonėmis niekada neteikė informacijos P. M. apie apklausose ir konkursuose dalyvavusiu kitu tiekėju siÅ«lytas kainas. KalbÄ apie kitų tiekėjų siÅ«lomas kainas paneigė ir R. K. bei P. M., dėl kainų svarstymo neparodė nė vienas teisme ir ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas. Apeliantai pažymi ir tai, kad visiems apklausose ir konkurse dalyvavusiems asmenims buvo pateikta vienoda universalaus pobÅ«džio informacija, tinkanti bet kuriam panaÅ¡ia veikla užsiimančiam subjektui.Skundo autoriai daro iÅ¡vadÄ , jog R.

K. neatskleidė UAB „A.“ ir jos vadovui P. M. informacijos, galėjusios suteikti iÅ¡skirtines sÄ lygas ar lemti pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus tiekėjus. Laikrodžių su policijos simbolika ir jų graviravimo pirkimas apklausos bÅ«du 2011 metais bei suvenyrų (ženklo natÅ«ralios odos dėkle ir ženklo su ženkliuku odos pakaitalo dėžutėje) su (duomenys neskelbtini) simbolika pirkimas 2012 metais patvirtina, kad nebuvo sudaryta jokia iÅ¡skirtinė sÄ lyga nei UAB „A.“, nei jokiam kitam tiekėjui.Rankinių vyriÅ¡kų ir moteriÅ¡kų laikrodžių su policijos simbolika pirkimÄ inicijavo S. S. 2011-07-22 tarnybiniu praneÅ¡imu, kuris V.

A. 2011-07-26 rezoliucija pavestas R. Z.. Kartu inicijuotas skulptÅ«rų ir raÅ¡iklių su policijos simbolika pirkimas (2 t. 109, 126 b. l.). Tai reiÅ¡kia, kad pirkimų iniciatorius yra Valdymo organizavimo skyrius, vadovaujamas R. K., o vykdytojas – Logistikos skyrius, vadovaujamas R. Z..2011-08-30 raÅ¡tu (duomenys neskelbtini) Logistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja V. B. pasirašė K. U. parengtÄ komercinį pasiÅ«lymÄ trims bendrovėms – UAB „Koliz laikrodžiai“, UAB „A.“ ir UAB „R.“ (2 t. 110 b. l.).

Tai reiÅ¡kia, kad perkančiosios organizacijos – (duomenys neskelbtini) paskirti asmenys – pirkimo vykdytojai pradėjo pirkimo procedÅ«rÄ apklausos bÅ«du. Skundo autoriai pažymi, jog visiems potencialiems tiekėjams iÅ¡siųstas identiÅ¡kas pasiÅ«lymo tekstas. Apeliantų nuomone, pasiÅ«lyme iÅ¡vardinti reikalavimai laikrodžiams negali bÅ«ti vertinami nei kaip iÅ¡siskiriantys, nei kaip ypatingai konkretÅ«s ir specifiniai, kad tiktų iÅ¡skirtinai tik vienam tiekėjui UAB „A.“. Tai yra niekuo neiÅ¡siskiriantis universalaus pobÅ«džio reikalavimų apraÅ¡ymas, tinkantis kiekvienam panaÅ¡ia veikla užsiimančiam Å«kio subjektui.Nuosprendyje visiÅ¡kai nepagrįstai teigiama apie tariamÄ potencialių tiekėjų sÄ raÅ¡o suderinimÄ su P. M., kadangi nors 2011-08-10 10.41 val. jo iÅ¡siųstame elektroniniame laiÅ¡ke rekomenduojama UAB „D. g.“, A.

M. ir UAB „M.“ (3 t. 189 b. l.), tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pasiÅ«lymai iÅ¡siųsti kitoms nei P. M. rekomenduotoms bendrovėms (3 t. 110, 189 b. l.). 2011-08-31 – 2011-09-01 UAB „R.“, UAB „Koliz laikrodžiai“, UAB „A.“ pateikė savo komercinius pasiÅ«lymus su kainomis (2 t. 114-119 b. l., 4 t. 90, 93, 122 b. l.). Be to, 2011-09-02 (duomenys neskelbtini) Logistikos skyriaus darbuotojas K. U. užpildė Tiekėjų apklausos pažymÄ , kuria tinkamiausiu pripažintas UAB „A.“ pasiÅ«lymas dėl jo mažiausios kainos perkant laikrodžius.

UAB „A.“ pasiÅ«lyta kaina buvo mažiausia (2 t. 120 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje apklaustas K. U. paaiÅ¡kino, kad jokių nurodymų iÅ¡ R. K. negavo, apklausos dalyvius parinko savo nuožiÅ«ra ir nei R. K., nei kiti asmenys neiÅ¡sakė jokių pageidavimų dėl kokių nors privilegijų UAB „A.“ ar kitų bendrovių labui.Be to, apeliantai nurodo, jog 2011-09-09 UAB „A.” direktorius ir (duomenys neskelbtini) virÅ¡ininkas pasirašė laikrodžių pirkimo-pardavimo sutartį 10 164 Lt sumai (2 t. 121-124 b. l.). 2011-09-19 UAB „A.” pateikė pirkimų organizatoriui PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , kuriÄ priėmė pirkimo iniciatoriaus vadovė R.

K. (2 t. 125 b. l.). Byloje pateiktas R. K. pasiraÅ¡ytas laikrodžių graviravimo darbų apraÅ¡ymas (2 t. 127 b. l.). Skundo autoriai pažymi, jog byloje esantis 2011-09-07 elektroninis susiraÅ¡inėjimas tarp R. K. ir P. M. (4 t. 97 b. l.) parodo, kad vienintelis jo pateiktas pasiÅ«lymas graviravimo apraÅ¡yme yra žodžiai „laikrodžio iÅ¡ardymas”. Todėl apeliantai daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindinį ir esminį apraÅ¡ymÄ inicijavo R. K., o P. M. dviejų žodžių papildymas pripažintinas mažareikÅ¡miu.Apeliantų nuomone nurodytos aplinkybės paneigia nuosprendžio teiginius dėl tariamo techninės specifikacijos suderinimo, nes laikrodžių graviravimo reikalavimai negali bÅ«ti vertinami kaip iÅ¡siskiriantys arba tokie konkretÅ«s, kad tiktų iÅ¡skirtinai tik vienam tiekėjui UAB „A.”.

Akivaizdu, kad tai yra niekuo neišsiskiriantis universalaus pobūdžio reikalavimu aprašymas, tinkantis kiekvienam panašia veikla užsiimančiam ūkio subjektui.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirkimų vykdytojai 2011-09-07 elektroniniu paštu išsiuntė prašymus UAB „A.”, UAB „M. r.”, J. G. ir A. M. pateikti pasiūlymus dėl laikrodžių graviravimo (4 t. 98-99 b. l.). 2011-09-08, 2011-09-09 pasiūlymus su kainomis pateikė J. G., A. M., UAB „A.” ir UAB „M. r.“ (2 t. 128-131, 4 t. 102, 121 b. l.). 2011-09-09 (duomenys neskelbtini) Logistikos skyriaus darbuotojas K.

U. užpildė Tiekėju apklausos pažymÄ , kuria tinkamiausiu pripažintas A. M. pasiÅ«lymas (mažiausia kaina). UAB „A.” Å¡io apklausos bÅ«du atlikto graviravimo darbų pirkimo nelaimėjo (2 t. 132 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustas K. U. paaiÅ¡kino, kad jokių nurodymų iÅ¡ R. K. negavo, apklausos dalyvius parinko savo nuožiÅ«ra, nei R. K., nei kiti asmenys neiÅ¡sakė jokių pageidavimų dėl kokių nors privilegijų UAB „A.” ar kitų bendrovių ar asmenų naudai. 2011-09-13 A.

M. ir (duomenys neskelbtini) virÅ¡ininko pavaduotojas pasirašė darbų pirkimo sutartį 9 300 Lt sumai (2 t. 133-134 b. l.).Be to, apeliantai nurodo, jog 2011-05-30 raÅ¡tu (parengė R. K., pasirašė R. K.) buvo iÅ¡siųstas kvietimas pateikti pasiÅ«lymÄ dėl suvenyrinio ženklo piniginėje maketavimo ir pagaminimo su nurodytais reikalavimai (4 t. 114 b. l.). Apeliantai įsitikinę, jog iÅ¡vardinti reikalavimai negali bÅ«ti vertinami kaip iÅ¡siskiriantys arba tokie konkretÅ«s, kad tiktų iÅ¡skirtinai tik vienam tiekėjui UAB „A.”.

Tai niekuo neiÅ¡siskiriantis universalaus pobÅ«džio reikalavimų apraÅ¡ymas, tinkantis kiekvienam panaÅ¡ia veikla užsiimančiam Å«kio subjektui.Apeliantai taip pat nurodo, jog 2012-06-05 R. K. pasirašė tarnybinį praneÅ¡imÄ (duomenys neskelbtini) virÅ¡ininko pavaduotojui dėl suvenyrinio ženklo ir ženklelio dėžutėje pagaminimo inicijavimo pareigÅ«nų skatinimui su nurodytais reikalavimais (4 t. 149, 206 b. l.). Ir Å¡iuo atveju apeliantai teigia, kad iÅ¡vardinti reikalavimai suvenyriniam ženklui ir ženkleliui dėžutėje negali bÅ«ti vertinami kaip iÅ¡siskiriantys, arba tokie konkretÅ«s, kad tiktų iÅ¡skirtinai tik vienam tiekėjui UAB „A.”.

Be to, 2012-06-12 raÅ¡tu, parengtu T. P. ir pasiraÅ¡ytu R. K., iÅ¡siųstas kvietimas pateikti pasiÅ«lymÄ dėl suvenyrinio ženklo ir ženkliuko odos pakaitalo dėžutėje maketavimo ir pagaminimo (4 t. 115 b. l.). Jame nurodyti analogiÅ¡ki reikalavimai gaminiui kaip ir tarnybiniame praneÅ¡ime. Taip pat atkreipia dėmesį, jog nuosprendyje R. K. paraÅ¡as ant minėtų 2012-05-30 ir 2012-06-12 siunčiamų dokumentų vertinamas kaip jos asmeninio suinteresuotumo įrodymas. Tačiau (duomenys neskelbtini) teisės aktai, reglamentuojantys raÅ¡tvedybÄ , paneigia bet kokiÄ neteisėto veikimo prielaidÄ . (duomenys neskelbtini) virÅ¡ininko 2006-12-28 įsakymu Nr. l0-V-681 buvo patvirtinta tvarka, kuria organizuojamas dokumentų valdymas.

Å ios tvarkos 7.5.2 punkte nustatyta, kad siunčiamuosius dokumentus pasiraÅ¡o (duomenys neskelbtini) virÅ¡ininkas, virÅ¡ininko pavaduotojai, struktÅ«riniu padaliniu vadovai bei teisės aktų nustatyta tvarka įgalioti valstybės tarnautojai. R. K. pareigÄ pasiraÅ¡yti skyriaus darbuotojų parengtų dokumentų projektus numato ir (duomenys neskelbtini) Valdymo organizavimo skyriaus nuostatų 14.5 p. Apeliantai taip pat pažymi, kad 2012-05-30 ir 2012-06-12 raÅ¡tus parengė atsakingos už supaprastintus mažos vertės pirkimus R.

K. ir T. P., o pasirašė – jų struktūrinio padalinio vadovė R. K., kadangi tai jai buvo privaloma minėtais teisės aktais nustatyta tvarka. 2012-05-31 – 2012-06-04 UAB „A.”, UAB „M.”, UAB „S. g.”, M. B. pateikė pasiūlymus dėl ženklo piniginėje su nurodytomis kainomis (3 t. 179-186, 4 t. 116, 142, 143, 150-151, 163, 166, 169-175, 189, 191 b. l.). 2012-06-13 – 2012-06-19 M. B., UAB „S.”, UAB „S. g., UAB „A.” pateikė pasiūlymus dėl ženklo ir ženkliuko dėžutėje pagaminimo su nurodytomis kainomis (4 t. 176-188, 192 b. l.).

Apeliantai pažymi tai, kad M. B. nurodė 21 750 Lt, UAB „S.” – 21780 Lt, UAB „S. g.” – 19725 Lt, UAB „A.” – 19 329 Lt. Pažymi ir tai, kad tie pasiÅ«lymai, kurie pateko į R. K. paÅ¡to dėžutę, buvo persiųsti atsakingai už pirkimÄ T. P. be jokių nurodymų (142-143 b. l.). Atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2012-06-07 elektroniniu laiÅ¡ku T. P. UAB „S. g.” vadovui pasiÅ«lė pabaigti lentelės pildymÄ (75, 138, 140 b. l.), o 2012-06-19 elektroniniu laiÅ¡ku R.

K. pasiÅ«lė UAB „S. g.” vadovui dar sumažinti kainÄ iki 260 Lt (144 b. l.).Nurodytas aplinkybes T. P. patvirtino 2015-02-06 teismo posėdyje. T. P. taip pat pabrėžė, kad jokių praÅ¡ymų nei iÅ¡ R. K., nei iÅ¡ kitų asmenų dėl kokių nors privilegijų suteikimo kuriam nors iÅ¡ galimų tiekėjų niekada nebuvo. 2012-06-15 tiekėjų apklausos pažyma suvenyrinio ženklo su ženkleliu dėžutėje pagaminimo nugalėtoju pripažinta UAB „S. g.”, pažymÄ pasirašė R.

K. ir T. P. (2 t. 184 b. l.). BÅ«tent su Å¡ia bendrove buvo parengtas sutarties projektas (1 t. 113-114 b. l.). Tačiau nurodytų aplinkybių teismas nevertino. Be to, 2012-07-12 tarnybiniu (duomenys neskelbtini) virÅ¡ininko praneÅ¡imu nuspręsta skelbti vieÅ¡o pirkimo konkursÄ (2 t. 195 b. l.). Apeliantai pabrėžia, jog tuo metu jau buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) Imuniteto skyriaus pareigÅ«nų. Akivaizdu, kad vadovybė negalėjo nežinoti apie tyrimo veiksmus R. K. atžvilgiu.Toliau apeliaciniame skunde teigiama, jog bylos dokumentais nustatytas viešųjų pirkimų organizavimas apklausos bÅ«du paneigia teismo iÅ¡vadas apie neteisėtÄ R.

K. veikimÄ . T. y.: 2011 metais vyko supaprastinti mažos vertės vardinių laikrodžių ir jų graviravimo pirkimai apklausos bÅ«du, dėl to Nuolatinė viešųjų pirkimų komisija, t. y. ir R. K. kaip jos narė, neatliko ir negalėjo atlikti jokio veiksmo Å¡ioje procedÅ«roje ((duomenys neskelbtini) supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 15 punktas, 29 punktas, 102.1.4.2 punktas, 102.1.4.10 punktas, 102.1.4.11 punktas, 123 punktas, 128 punktas); 2012 metais iki liepos 12 d. vyko supaprastinti mažos vertės vardinių piniginių su ženklu ir ženklų dėžutėje pirkimai apklausos bÅ«du, dėl to Nuolatinė viešųjų pirkimų komisija, t. y. ir R.

K. kaip jos narė, neatliko ir negalėjo atlikti jokio veiksmo Å¡ioje procedÅ«roje ((duomenys neskelbtini) supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 15 punktas, 29 punktas, 102.1.4.2 punktas, 102.1.4.10 punktas, 123 punktas, 128 punktas); 2012-07-12 nutraukus supaprastintÄ pirkimÄ ir 2012-08-02 pradėjus pirkimÄ per VPT IS ((duomenys neskelbtini) supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 16 punktas), R. K. negalėjo turėti ir neturėjo jokios įtakos nei jos eigai, nei priimamiems sprendimams, nes nedalyvavo nė viename komisijos posėdyje svarstant UAB „A.“ ir kitų bendrovių pasiÅ«lymus; 2012-09-05 P. M. apklausos garso įraÅ¡as patvirtina, kad jis nuo pirmos apklausos teigė, jog R.

K. nepadarė ir negalėjo padaryti jokios įtakos vykusiu pirkimu eigai, nes viskÄ lėmė mažiausios kainos principas; Viešųjų pirkimų komisijos nariai parodė, kad R. K. neatliko jokio veiksmo UAB „A.“ ar kitų bendrovių naudai; Viešųjų pirkimų komisijos dokumentuose užfiksuota, kad R. K. kaip komisijos narė nedalyvavo priimant sprendimus dėl UAB „A.“ ir kitų bendrovių vykstant supaprastintam ženklo piniginėje ir ženklo su ženkliuku dėžutėje pirkimui.Apeliantai teigia, jog nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad R.

K. neva neteisėtai derino su UAB „A.“ direktoriumi P. M. galimų tiekėjų vardinių laikrodžių pirkimui ir graviravimui sÄ raÅ¡Ä , kadangi (duomenys neskelbtini) supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 123 punktas leidžia vykdyti supaprastinta mažos vertės pirkimÄ apklausos bÅ«du kreipiantis į vienÄ ar kelis tiekėjus, o tų pačių taisyklių 128 punktas tokiems vieno tiekėjo atvejams priskiria dovanų ir suvenyrų pirkimÄ , už reprezentacines lėšas įgyjamoms prekėms, taip pat pirkimÄ tik iÅ¡ vieno žinomo tiekėjo perkant meninio pobÅ«džio prekes.

Be to, tiekėjų sÄ raÅ¡o sudarymas ir derinimas yra pirkimų vykdytojo diskrecija, nes joks teisės aktas nenumato kriterijų, pagal kuriuos parenkami tiekėjai tokiam pirkimui. Konsultacijos su potencialiais tiekėjais dėl bÅ«simu pirkimu galiojančiuose teisės aktuose įvardinamos kaip teisėta rinkos tyrimu dalis. (duomenys neskelbtini) supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 44.3 punkte nustatyta, kad atliekant pirkimÄ apklausos bÅ«du, jo eigoje galima derėtis dėl pasiÅ«lymo sÄ lygų.Skundo autoriai nesutinka su nuosprendžio teiginiu, jog R.

K. neva neteisėtai derino laikrodžių ir graviravimo darbų technines sÄ lygas, kadangi (duomenys neskelbtini) supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 20.4 punktas numato pirkimo vykdytojo pareigÄ parengti pirkimo sÄ lygas ir pateikti jas tvirtinti (duomenys neskelbtini) virÅ¡ininkui arba jo įgaliotam asmeniui. Akivaizdu, kad R. K. negalėjo lemti aukÅ¡tesnių pagal pareigas AVPK vadovų sprendimų. (duomenys neskelbtini) supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 47 ir 48 punktai reikalauja aiÅ¡kiai apraÅ¡yti planuojamus įgyti objektus, tų pačių taisyklių 52 punktas draudžia nurodyti konkrečias prekes, gamintojus ir pan.

Tokių duomenų R. K. susiraÅ¡inėjime su P. M. ir nėra. Laikrodžių graviravimo darbus atliko ne UAB „A.“, nes pirkimÄ apklausos bÅ«du laimėjo reikiamÄ patentÄ turintis fizinis asmuo. Laikrodžių apraÅ¡ymo tikslinimÄ inicijavo ne R. K., o AVPK Logistikos skyrius. Å iÄ aplinkybę patvirtina 2011-09-02 7.41 val. R. K. elektroninis laiÅ¡kas (4 t. 63, 64, 65, 89 b. l.). Be to, tikrovėje pagrindinį laikrodžių graviravimo apraÅ¡ymÄ parengė R. K., o P. M. pridėjo tik vienÄ elementariÄ paaiÅ¡kinančiÄ operacijÄ â€žlaikrodžio iÅ¡ardymas“ (4 t. 68, 97 b. l.).Apeliantai taip pat nesutinka su nuosprendžio teiginiu, kad R.

K. neva teikė UAB „A.“ direktoriui duomenis apie vieÅ¡ajame pirkime gautus kitų tiekėjų pasiÅ«lymus, kadangi perkant laikrodžius ir jų graviravimo paslaugas 2011 metais, taip pat pradėjus piniginių su ženklu bei ženklo dėžutėje pirkimus apklausos bÅ«du 2012 metais R. K. neteikė duomenų apie esminį ir lemiamÄ pirkimo elementÄ â€“ kainÄ . Byloje nėra jokio duomens apie tai, kad R. K. pateikė informacijÄ apie kitų tiekėjų pasiÅ«lymų turinį ir kainas, nors bÅ«tent mažiausios kainos kriterijus buvo lemiamas pasirenkant laimėtojÄ .

IÅ¡vardinimas dalyvaujančių apklausoje potencialių tiekėjų neturi ir negali turėti įtakos pirkimo rezultatui, kadangi jį lemia tik mažiausios kainos kriterijus.Apeliantų nuomone, nepagristos teismo prielaidos apie tai, kad neva R. K. susitarė su UAB „A.“ direktoriumi padėti laimėti vieÅ¡Ä pirkimÄ dėl ženklo piniginėje ir ženklo dėžutėje, kadangi (duomenys neskelbtini) supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 123 punktas leidžia vykdyti supaprastintÄ mažos vertės pirkimÄ apklausos bÅ«du kreipiantis į vienÄ ar kelis tiekėjus, tų pačių taisyklių 128 punktas tokiems vieno tiekėjo atvejams priskiria dovanų ir suvenyrų pirkimÄ , už reprezentacines lėšas įgyjamoms prekėms, taip pat pirkimÄ tik iÅ¡ vieno žinomo tiekėjo perkant meninio pobÅ«džio prekes.

Be to, R. K. neturėjo galimybės įtakoti pirkimų apklausos bÅ«du rezultatų, kadangi lemiamas buvo mažiausios kainos veiksnys ir bet kuris apklausos dalyvis galėjo siÅ«lyti mažesnę ir laimėti Tik (duomenys neskelbtini) virÅ¡ininkas ir jo įgaliotas asmuo (V. A.) turėjo teisę pasiraÅ¡yti sutartis su tiekėjais, R. K. negalėjo daryti jokios įtakos savo vadovams. Objektyvių duomenų apie neteisėtÄ tarimÄ si nėra, P. M. bylÄ nagrinėjant teisme taip pat paneigė neteisėto tarimosi versijÄ .Apeliantai teigia, jog nepagrįstos teismo prielaidos ir apie tai, kad neva R.

K. teikė UAB „A.“ direktoriui duomenis apie gautus kitų tiekėju pasiÅ«lymus dėl ženklo piniginėje ir ženklo dėžutėje gaminimo. ,,Duomenys apie kitų tiekėjų pasiÅ«lymus“ turi bÅ«ti suprantami kaip informacija apie prekių pobÅ«dį, siÅ«lomas kainas, pasiÅ«lymų turinį, tačiau informacijos bÅ«tent apie tokių duomenų teikimÄ byloje nėra. IÅ¡ 2012-08-27 telefoninių pokalbių matyti, kad R. K. P. M. nurodė kreiptis į atsakingÄ už pirkimus R. K. bei pareiÅ¡kė, kad negali jai skambinti ar spausti.

TÄ pačiÄ dienÄ SMS žinute R. K. P. M. nurodė klausimus užduoti per (VPT IS) sistemÄ (5 t. 113-114 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad R. K. P. M. perdavė informacijÄ apie tai, kokias kainas siÅ«lė kiti pirkimo dalyviai.Nepagristos teismo prielaidos, kad neva R. K. sudarė iÅ¡skirtines sÄ lygas UAB „A.“ įgyti pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitas bendroves ir tapti realia kandidate laimėti vieÅ¡Ä pirkimÄ apklausos bÅ«du dėl ženklo piniginėje ir ženklo dėžutėje. Skundo autorių nuomone, negali bÅ«ti vertinama kaip nusikalstamos veikos įrodymas tai, kad kuri nors bendrovė tapo realia kandidate laimėti pirkimÄ , nes visi pateikę paraiÅ¡kas dalyvauti apklausoje, o nuo 2012-08-02 – paraiÅ¡kas VPT IS, yra realÅ«s kandidatai.

             Byloje nėra duomenų, kad R. K. nustatė tokias sÄ lygas, kurios tiktų tik UAB ,,A.“ ir kurios atitiktų (duomenys neskelbtini) supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 52 punkte suformuluotÄ draudimÄ . Sprendimus dėl pirkimų sÄ lygų patvirtinimo ir sutarčių su tiekėjais pasiraÅ¡ymo priėmė tik (duomenys neskelbtini) vadovai (K. L. ir V. A.), o R. K. neįtakojo ir negalėjo įtakoti savo vadovų sprendimų. Byloje apklausti kaip liudytojai A.

F., R. K., D. M., A. M., V. A., T. P., V. B., L. P., K. U., S. Å ., R. Z., R. Z. parodė, kad nei UAB „A.“, nei jokiai kitai bendrovei nebuvo sudaromos jokios iÅ¡skirtinės sÄ lygos, jiems R. K. neiÅ¡sakė jokių praÅ¡ymų dėl kokių nors privilegijų teikimo. IÅ¡ byloje esančio elektroninio susiraÅ¡inėjimo matyti, kad T. P. 2012-06-07 elektroniniu laiÅ¡ku pasiÅ«lė K. K. (UAB „Service group“) patikslinti savo pasiÅ«lymÄ (4 t. 138, 158, 160 b. l.), o R. K. – 2012-06-19 elektroniniu laiÅ¡ku pasiÅ«lė sumažinti kainÄ (4 t. 144, 192 b. l.).

Nurodyta aplinkybė paneigia kaltinimÄ dėl tariamų privilegijų UAB „A.“.Be to, UAB „A.“ 2011 metais dalyvavo ne tik laikrodžių ir jų graviravimo pirkime apklausos bÅ«du, bet ir tuo pačiu metu ir tais pačiais dokumentais inicijuotame skulptÅ«rėlių bei raÅ¡iklių pirkime apklausos bÅ«du. Tai, kad dėl to nėra pareikÅ¡tas kaltinimas, apeliantai daro iÅ¡vadÄ , jog ikiteisminis tyrimas buvo sukoncentruotas iÅ¡imtinai į laimėtÄ laikrodžių pirkimÄ , kadangi tyrėjams grasinimais sužlugdyti verslÄ bei pažadais atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pavyko iÅ¡gauti jokiais objektyviais duomenimis neparemtus parodymus apie tariamai mokėtus jokia ekonomine logika nepaaiÅ¡kinamus kyÅ¡ius.Skundo autoriai taip pat teigia, jog viso ikiteisminio tyrimo metu P. M. parodymai buvo prieÅ¡taringi.

Jų prieÅ¡taringumo priežastis P. M. nurodė bylÄ nagrinėjant teisme. Todėl tokie pastarojo parodymai yra netinkami apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti. Kaip minėta. Nuteistasis P. M. ikiteisminio tyrimo metu patyrė pareigÅ«nų grasinimus, buvo stresinėje bÅ«senoje dėl faktinio sulaikymo bei žmonos nėštumo, todėl gavęs pažadÄ , kad bus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , neturėdamas galimybės pasitarti su advokatu, sutiko patvirtinti pareigÅ«nų nurodytas aplinkybes apie tariamÄ neteisėtÄ R.

K. veikimÄ . Nuteistasis teikė neteisingÄ informacijÄ , todėl negalėjo nurodyti tikslių detalių. IÅ¡ P. M. apklausų protokolų matyti, kad visos esminės aplinkybės nurodytos abstrakčiai ar net prieÅ¡taringai. Tariamo 3 000 Lt kyÅ¡io 2011 metais perdavimo laikas nurodytas rugpjūčio mėn. pabaiga ar rugsėjo mėn. pradžia, tuo tarpu tÄ pačiÄ dienÄ vykusioje ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausoje (protokolas suraÅ¡ytas ne tyrėjos, o teismo posėdžių sekretorės) nurodytas laikas „rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje“ (9 t. 19-23 b. l.), tyrėjos suraÅ¡ytame 2012-09-25 parodymų patikrinimo protokole – rugpjūčio - rugsėjo mėn. laikotarpis (9 t. 26 b. l.).

P. M. 2012-09-05 parodė, kad paskolos iÅ¡ jo buvo papraÅ¡yta birželio mėnesį. Pastarasis nė vienoje apklausoje nenurodė, kuriuo tų pačių metų birželio mėn. laiku iÅ¡ jo buvo reikalaujama ir jis neva perdavė 6 000 Lt. 2012-09-06 apklausoje P. M. paminėjo ilgesnį gegužės-birželio mėn. laikotarpį, o papildomai apklaustas 2013-04-11, tyrėjai pateikus R. K. elektroninį 2012-03-09 laiÅ¡kÄ , parodė, kad bÅ«tent tuo metu, t. y. kovo mėn. buvo reikalaujama sumokėti pinigus.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas P. M. nenurodė esminių tariamo kyÅ¡io perdavimo aplinkybių – tikslaus laiko, pinigų gavimo Å¡altinio ir kt. Tai paneigta teisiamajame posėdyje nuteistajam nurodžius aiÅ¡kius motyvus.Apeliantai nurodo, jog teisiamajame posėdyje tyrėja D. B. patvirtino, kad pirmÄ kartÄ apklaustas P. M. davė labai nenuoseklius ir prieÅ¡taringus parodymus. 2012-09-05 P. M. apklausos garso įraÅ¡as patvirtina, kad buvo nurodomos prieÅ¡taringos, prieÅ¡ tai aptartos su kitais pareigÅ«nais aplinkybės, tikslesnių detalių iÅ¡vis nenurodant ar aiÅ¡kiai vengiant tai padaryti.

P. M. tėvas teisiamajame posėdyje patvirtino sÅ«naus nurodytas aplinkybes dėl pareigÅ«nų pažadų apklausti jį tik kaip liudytojÄ , taip pat keistÄ sÅ«naus skambutį iÅ¡ policijos bei užuominas dėl neteisingų paaiÅ¡kinimų davimo.Be to, apeliantai teigia, jog teismas rėmėsi įstatyme nenumatytu įrodinėjimo Å¡altiniu – gynėjo dalyvavimo įtariamojo apklausose faktu, neva patvirtinančiu įtariamojo parodymų teisingumÄ . Skundo autorių nuomone toks požiÅ«ris pažeidžia įtariamojo teisių apsaugos ir procesinės gynybos principus.

Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmÄ kartÄ P. M. apklaustas nedalyvaujant gynėjui, pastarasis į apklausÄ kviestas nebuvo, nesuraÅ¡ytas ir dokumentas dėl gynėjo atsisakymo.Baudžiamieji įstatymai ir teismų praktika draudžia kaltinimÄ grįsti prielaidomis ir spėjimais, taip pat gautais esmingai pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso taisykles ir įtariamojo teises duomenimis. Teismų praktika reikalauja, kad tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigÅ«nai (ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas),?bÅ«tina patikrinti, ar jie gauti įstatyme numatytu bÅ«du ir ar nebuvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-510/2005).

Be to, duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių duomenų patikimumu ir Å¡ių abejonių nėra galimybės paÅ¡alinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus, įrodymais nepripažįstami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132/2004 ir kt.). BPK pažeidimai pripažintini esminiais tuo atveju, kai jie suvaržo įstatymo garantuotas kaltinamojo teises arba sukliudo teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-512/2005).

Atliekant įstatyme numatytus veiksmus, gauti duomenys dėl leistinumo reikalavimo pažeidimo, negali bÅ«ti laikomi įrodymais, jei atliekant Å¡iuos veiksmus buvo nepagrįstai suvaržytos žmogaus teisės, pažeisti proceso principai ar proceso veiksmas bÅ«tų atliktas nepakankamai tiksliai laikantis tam veiksmui atlikti nustatytų pagrindinių taisyklių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4/2007).Apeliantai nurodo, jog nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prieÅ¡ pirmÄ apklausÄ 2012-09-05 P. M. faktiniame sulaikyme ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų žinioje iÅ¡buvo 3,5 val. laiko, jam buvo daromas poveikis grasinant žlugdyti verslÄ bei žadant atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, įtariamojo teisės neiÅ¡aiÅ¡kintos, gynėjo dalyvavimas neužtikrintas, prieÅ¡ antrÄ apklausÄ perskaitytas pirmosios turinys ir t. t.

Dėl to P. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu įrodymais nepripažintini. Be to, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos įtariamųjų, kaltinamųjų naudai, o nesurinkus pakankamai kaltę pagrindžiančių duomenų ikiteisminį tyrimÄ privalu nutraukti. BPK 1 straipsnis įpareigoja tyrėjÄ ir prokurorÄ iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. Teismai ne kartÄ Ä¯tvirtino taisyklę, kad visos abejonės ir ikiteisminio tyrimo duomenimis neparemtos prielaidos turi bÅ«ti vertinamos iÅ¡imtinai įtariamojo ar kaltinamojo naudai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177/2009, 2K-49/2006, 2K-611/2004, 2K-132/2004 ir kt.).Apeliantai taip pat teigia, jog duomenys apie R.

K. paneigia bet kokį motyvÄ daryti nusikalstamas veikas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo patikrintos visos įmanomos R. K. tarnybos ir netgi asmeninio gyvenimo aplinkybės, atliktas tarnybinis patikrinimas. Patikrinus asmeniniuose užraÅ¡uose esančius automobilių registracijos numerius bei asmenų kodus nustatyta, kad R. K. tokių duomenų prieÅ¡ingais teisei veiksmais nerinko (4 t. 210 b. l.), taip pat nepažeidė asmens duomenų tvarkymo taisyklių. Tyrėjų pavedimu (duomenys neskelbtini) VMI atliko R. K. ir jos sutuoktinio finansų rizikos vertinimÄ pagal tris Imuniteto skyriaus virÅ¡ininko raÅ¡tus, kuriais pateikti bankiniai duomenys ir kratos metų paimti asmeniniai užraÅ¡ai. 2012-10-15 raÅ¡tu konstatuota, kad R.

K. Å¡eimos pajamos atitinka iÅ¡laidas ir turimÄ turtÄ , tik netinkamai deklaruoti 960 Lt už trumpalaikę buto nuomÄ (6 t. 185 b. l.). Be to, prokuroro 2013-01-14 pavedimu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir 2013-04-15 Lietuvos policijos generalinis komisaras patvirtino iÅ¡vadÄ Nr. 5-16-IS-2, kurioje konstatuota, kad nenustatyta duomenų apie tai, kad R. K. pažemino pareigÅ«no vardÄ , nors buvo patikrintos ir automobilio techninės apžiÅ«ros galiojimo, policijos rėmėjų skyrimo, nuomininkų asmens duomenų tvarkymo, buto nuomos deklaravimo aplinkybės. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-02-17 sprendimu konstatuota, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-07-22 įsakymas dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo yra neteisėtas.

R. K. anksčiau nėra nusikaltusi, dirba policijos sistemoje nuo 2000 metų, per visÄ tarnybos laikotarpį drausminių nuobaudų neturėjo, buvo 9 kartus skatinta padėkomis bei piniginėmis premijomis, 2003-07-11 buvo apdovanota 2-ojo laipsnio Vidaus reikalų ministerijos atminimo ženklu „Tėvynės labui“, 2009-11-03 Talino PrefektÅ«ros pasižymėjimo ženklu už tarptautinį bendradarbiavimÄ , 2010-06-28 Trečiojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus“, VRM II pulko pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus“, darbinė veikla buvo vertinama tik labai gerai, 2009-05-12 atestuota kaip tinkama užimamoms pareigoms.

R. K. yra charakterizuojama tik teigiamai, todėl analizuojamu atveju nėra objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad ji gali bÅ«ti linkusi daryti nusikalstamas veikas.Apeliantų nuomone, nuosprendyje suformuluota prielaida dėl tariamų finansinių R. K. Å¡eimos sunkumų turi bÅ«ti atmesta kaip nepagrįsta, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog tiriamuoju laikotarpiu su banku buvo suderintos refinansavimo sÄ lygos. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad iÅ¡vados dėl aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, daromos tik tada, kai pakanka iÅ¡tirtų įrodymų.

Jei objektyvių įrodymų apie konkrečios nusikalstamos veikos padarymÄ nėra, tai vertintina, kad asmuo nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-611/2004, 2K-462/2009). Be to, teismų nuosprendžiuose turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.

Vertinant įrodymus teismai privalo laikytis BPK nustatytų reikalavimų. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Å ie nurodyti įrodymų vertinimo pažeidimai sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti Å¡iÄ BaudžiamÄ jÄ bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ . Apeliantai teigia, jog iÅ¡dėstyti apeliacinio skundo argumentai bei teismo iÅ¡tirti duomenys paneigia nuosprendyje suformuluotas iÅ¡vadas apie tai, kad R.

K. neva reikalavo ir priėmė 3 000 ir 6 000 Lt kyÅ¡ius. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismas netinkamai iÅ¡tyrė įrodymus. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, BPK 1, 22, 44 ir 45 straipsniai apibrėžia kaltinamojo teisę ir atitinkamai teismo pareigÄ užtikrinti teisingÄ procesÄ ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. Apeliaciniame skunde nuteistoji ir jos gynėjas praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 22 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo R.

K. iÅ¡teisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atlikti įrodymų tyrimÄ ir teismo posėdyje iÅ¡tirti P. M. 2012-09-05 apklausos garso įraÅ¡us.Teismo posėdyje dalyvavę nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras – atmesti.Apeliaciniai skundai atmetami.Nuteistoji R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei savo apeliaciniame skunde, o nuteistasis P. M. – bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir gynėjo apeliaciniame skunde neigia padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Abu nuteistieji tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nepagrįstai juos pripažino kaltais dėl kyÅ¡ių 2011 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje – spalio mėnesio pradžioje ir 2012 m. birželio mėnesį valstybės tarnautojui davimo (P. M.) bei dėl savo naudai tiesiogiai priimtų reikalautų kyÅ¡ių 3 000 Lt ir 6 000 Lt už neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus (R. K.). Tačiau, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ paduotų apeliacinių skundų ribose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistiesiems P. M. bei R.

K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų sudėties, P. M. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 227 straipsnio 2 dalyje, R. K. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 2 dalyje, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Nuteistojo gynėjo bei nuteistosios ir jos gynėjo apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas prielaidomis, kad teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais nuteitųjų kaltę, prieštarauja priimto nuosprendžio turiniui.

Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis.

Pagal jÄ teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BPK 301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje. Å i norma neturi bÅ«ti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo iÅ¡tirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271-292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali bÅ«ti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, nustačius BPK 276 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytas sÄ lygas (viena iÅ¡ jų kai yra esminių prieÅ¡taravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu), perskaityti dokumentus bei apžiÅ«rėti daiktus.

Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nuteistasis P. M. kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo nepripažino ir nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dėl pinigų perdavimo R. K. už dalyvavimÄ ir laimėjimÄ vieÅ¡uosiuose pirkimuose nepatvirtina, kadangi apkalbėjo R. K. pasidavęs pareigÅ«nų provokacijai ir jų psichologiniam poveikiui. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis P. M. davė iÅ¡ esmės kitokius parodymus.

Pastarasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡samiai paaiÅ¡kino visas nusikaltimų padarymo aplinkybes. Asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai Å¡ie parodymai, nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos, yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nuteistasis P. M., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kad ne vienÄ kartÄ bendravo su R.

K. dėl nagrinėjamų viešųjų pirkimų (duomenys neskelbtini) policijos komisariate ir Å¡io bendravimo metu pastaroji paminėjo, jog smulkioms reprezentacijoms reikalingos iÅ¡laidos, t. y. 3 000 Lt, vėliau R. K. paprašė jo suteikti 6 000 Lt ,,paskolÄ â€œ. P. M. suprato, kad reikia duoti pinigus tam, kad sudalyvauti ir laimėti konkursus. Todėl jis R. K. jos darbo kabinete pirmÄ kartÄ perdavė 3 000 Lt, antrÄ kartÄ â€“ 6 000 Lt (9 t. 19-23 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinęs nuteistojo P. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, t. y. nuteistojo ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus perskaitęs ir paskelbęs teisiamajame posėdyje bei sugretinęs juos su kitais byloje esančiais įrodymais, pagrįstai jais rėmėsi priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, kadangi, bÅ«tent ikiteisminio tyrimo metu duotus P. M. parodymus, o ne parodymus, duotus nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

IÅ¡ teisme kaip liudytojais apklaustų ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikusių pareigÅ«nų T. A. ir J. R. parodymų matyti, kad BPK 145 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės taikymo metu jiems bendraujant su P. M., pastarasis minėjo 6 000 Lt sumÄ , susijusiÄ su vieÅ¡aisiais pirkimais (12 t. 144, 145 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas P. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad P. M., bÅ«damas policijos komisariate, skambino liudytojui (P. M.) bei sakė, kad yra apklausiamas dėl viešųjų pirkimų ir kad yra davęs pinigų (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato vieno skyriaus virÅ¡ininkei (1 t. 159-160 b. l.).

Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole užfiksuotas 2012 m. rugsėjo 5 d. P. M. pokalbis telefonu su tėvu P. M., kurio metu P. M. jam (P. M.) pasako, kad davė 6 000 Lt kyšį (5 t. 92-93 b. l.). Be to, kaip jau minėta Å¡ioje nutartyje, parodymų patikrinimo vietoje metu P. M. R. K. darbo kabinete parodė, kokiu bÅ«du jis perdavė R. K. pinigus – pirmÄ kartÄ 3 000 Lt, antrÄ â€“ 6 000 Lt (9 t. 26-30 b. l.). Taigi, byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas – nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų T.

A. ir J. R. bei P. M. parodymai, taip pat elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos kontrolės bei įrašų darymo protokole užfiksuoti duomenys – paneigia ir apeliacinių skundų teiginius, jog skundžiamas nuosprendis paremtas iÅ¡imtinai vienintelio P. M. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas, be anksčiau nurodytų įrodymų, skundžiamÄ nuosprendį grindė duomenimis, gautais atlikus P. M. apklausÄ , kurioje jis buvo apklaustas kaip liudytojas apie savo paties galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Apeliaciniuose skunduose teigiama, jog minėta liudytojo apklausa buvo atlikta pažeidžiant Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu apeliantų teiginiu ir apklausos metu gautų duomenų nepripažįsta įrodymais. IÅ¡ byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) VPK Imuniteto skyriaus tyrėja D. B., vadovaudamasi Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros ONKT skyriaus prokuroro nutarimu, 2012 m. rugsėjo 5 d. apklausė kaip liudytojÄ P. M. apie savo paties galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (9 t. 4-7 b. l.).

BPK 183 straipsnyje numatytos sÄ lygos, kurių privalu laikytis atliekant liudytojo apklausÄ , t. y. prieÅ¡ pradėdamas liudytojo apklausÄ , prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas įsitikina liudytojo asmens tapatybe, iÅ¡siaiÅ¡kina reikiamus duomenis apie liudytojo asmenybę ir jo santykius su įtariamuoju, iÅ¡aiÅ¡kina jam BK 81 ir 83 straipsniuose numatytas liudytojo teises ir pareigas. IÅ¡ pateikto protokolo matyti, jog prieÅ¡ pradedant apklausÄ , liudytojui P. M. BPK 183 straipsnio pagrindu buvo iÅ¡aiÅ¡kintos BPK 81 straipsnio, BPK 82 straipsnio 3 dalies, BPK 83 straipsnio 1 dalies ir BPK 163 straipsnyje numatytos liudytojo teisės, pareigos ir atsakomybė.

Tačiau apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimÄ ir perklausius aptariamos apklausos garso įraÅ¡Ä , nustatyta, jog prieÅ¡ pradedant liudytojo apklausÄ , P. M. įstatyme numatytomis liudytojo teisėmis, pareigomis ir atsakomybe supažindintas nebuvo. Aptartos aplinkybės rodo, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nė nesilaikė įstatyme nustatytų liudytojo apklausos atlikimo sÄ lygų. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi viena iÅ¡ tinkamo įrodymų vertinimo sÄ lygų – ta, kad teisėjų vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Neatsiejamos įrodymų vertinimo sÄ lygos – įrodymų leistinumas ir liečiamumas. Ä®rodymų leistinumas reiÅ¡kia, kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys.

Spręsdamas klausimÄ , ar duomenys yra gauti teisėtais bÅ«dais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo bÅ«das neprieÅ¡tarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams. Pagal teismų praktikÄ , tais atvejais, kai reikÅ¡mingus bylai duomenis pateikia proceso dalyviai (įtariamasis, kaltinamasis, gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieÅ¡kovas, civilinis atsakovas, taip pat įtariamojo, kaltinamojo, nukentėjusiojo, civilinio ieÅ¡kovo, civilinio atsakovo atstovas) arba bet koks fizinis ar juridinis asmuo, teismas turi patikrinti, ar Å¡ie duomenys gauti įstatyme neuždraustu bÅ«du (principas „galima tai, kas neuždrausta įstatymo“).

Tuo tarpu tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigÅ«nai (ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas), bÅ«tina patikrinti, ar jie gauti įstatyme nurodytu bÅ«du (principas „leidžiama tai, kas numatyta įstatyme“) ir ar nebuvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka. Nustačius, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, bÅ«tina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl Å¡ių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisės.IÅ¡ byloje pateiktos P. M. apklausos garso įraÅ¡o stenogramos turinio matyti, kad pradėjus liudytojo P. M. apklausÄ , ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nė liudytojo neinformavo, jog apklausos metu daromas garso įraÅ¡as, prieÅ¡ apklausÄ liudytojui nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta jo teisė apklausos metu turėti įgaliotÄ jį atstovÄ , reikalauti bÅ«ti pripažintam įtariamuoju, susipažinti su savo parodymų protokolu ir daryti jame pakeitimus bei pastabas, neiÅ¡aiÅ¡kinta ir tai, kad liudytojas neatsako pagal BK 253 straipsnį už melagingų parodymų davimÄ ir kt.

PrieÅ¡ingai, prieÅ¡ pradedant apklausÄ pats liudytojas paklausė, kÄ sako BPK 80 straipsnis dėl specialių liudytojų. Tyrėja liudytojui atsakė, kad galima apklausti asmenį kaip specialųjį liudytojÄ , kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei nurodė, jog reikia pasiraÅ¡yti, kad liudytojas (P. M.) sutinka bÅ«ti apklaustas kaip liudytojas apie savo paties darytÄ nusikalstamÄ veikÄ (13 t. 36-51 b. l.). Akivaizdu, kad apklausos metu nebuvo paisoma fundamentalių liudytojų teisių neduoti parodymų prieÅ¡ save, naudotis gynėjo paslaugomis, tuo esmingai suvaržant įstatymų garantuotos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teises.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, tokiu būdu gauti duomenys neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies įrodymams keliamų reikalavimų ir negali būti pripažinti įrodymais. Todėl kolegija šiais duomenimis nesiremia ir jų detaliau nevertina. Kita vertus, nurodytos aplinkybės nėra pagrindas vėliau duotus nuteistojo P. M. parodymus vertinti kaip nepatikimus kaltinimui pagrįsti. Apeliantai, teigdami, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis P. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nurodo, jog šie jo parodymai išgauti neteisėtai.

Tokį neteisėtumÄ apeliantai grindžia tuo, jog iki pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai atliko ir kitus veiksmus, kurių metu pastarais buvo verčiamas prisiminti pareigÅ«nams reikÅ¡mingas aplinkybes, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai taip pat grasino sužlugdyti verslÄ , todėl dėl patirto streso tiek dėl pareigÅ«nų grasinimų, tiek dėl faktinio sulaikymo bei žmonos nėštumo, iÅ¡ pareigÅ«nų gavęs pažadÄ atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , sutiko patvirtinti pareigÅ«nų nurodytas aplinkybes dėl neteisėtų R.

K. veiksmų. Apeliantų nuomone, nurodytas aplinkybes dėl P. M. daryto poveikio patvirtina liudytojų T. A., J. R. bei P. M. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad atliekamos kratos metu P. M. buvo sutrikęs, nustebęs (liudytojo T. A. parodymai), kad pirmos apklausos metu jis jautėsi nejaukiai (liudytojo J. R. parodymai), kad P. M. grįžęs iÅ¡ policijos buvo sutrikęs, nervingas, telefoninio pokalbio metu taip pat buvo sutrikęs (liudytojo P. M. parodymai). Å ie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, jog po to, kai P. M. 2012 m. rugsėjo 5 d. buvo apklaustas kaip liudytojas apie savo paties galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pastarasis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas dar keturis kartus, tame tarpe ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, kurių metu dalyvavo tas pats gynėjas.

Visų apklausų, o taip pat parodymų patikrinimo vietoje metu P. M. dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių iš esmės davė analogiškus parodymus. Iš bylos matyti, jog nei nuteistasis, nei jo gynėjas neskundė nė vieno ikiteisminio tyrimo metu atlikto veiksmo, tuo tarpu didžioji nuteistojo P. M. gynėjo apeliacinio skundo dalis susijusi ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų neteisėtumu. Tačiau nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokio logiško paaiškinimo, kodėl P. M., kaip teigia dėl pareigūnų neteisėto poveikio ir dėl patirto streso pirmos apklausos metu save ir R.

K. apkalbėjęs, vėlesnių apklausų metu dalyvaujant gynėjui nurodė iš esmės tas pačias nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde abejojant P. M. parodymų patikimumu, nepagrįstai akcentuojama ir aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo veiksmai iš esmės buvo atlikti per kelias dienas. Iš tiesų, P. M. tris kartus apklaustas dviejų dienų bėgyje, tačiau, kaip minėta, analogiškas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes nuteistasis parodė 2012 m. rugsėjo 25 d.

įvykusio parodymų patikrinimo vietoje metu, t. y. praėjus dvideÅ¡imčiai dienų nuo pastarojo pirmos apklausos, papildomų apklausų metu 2013 m. sausio 3 d. bei 2013 m. balandžio 11 d. metu, t. y. atitinkamai praėjus keturiems ir septyniems mėnesiams (9 t. 24-25, 26-30, 36-38 b. l.). Å ios aplinkybės rodo, jog P. M. turėjo visas galimybes aptarti su savo gynėju bylos aplinkybes bei pasirinkti gynybos taktikÄ , ir neabejotinai paneigia niekuo neparemtus nuteistojo gynėjo skundo argumentus, jog vėlesni P. M. parodymai yra užfiksuoti pirminių parodymų pagrindu.

Be to, visiÅ¡kai nepagrįstos ir apeliantų skunduose akcentuojamos liudytojų T. A., J. R., P. M. nurodytos P. M. emocinės bÅ«senos atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir po jų, neva patvirtinančios apie pastarajam darytÄ neteisėtÄ poveikį, kadangi akivaizdu, jog su nuteistuoju atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo jam įprastas dalykas, todėl tai, kad P. M. buvo ,,sutrikęs”, ,,pasimetęs” ir pan. yra visiÅ¡kai natÅ«ralu. Å iuo aspektu pažymėtina ir tai, jog prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, P. M. sulaikytas nebuvo, iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog pastarasis pats savo automobilio atvažiavo į apklausÄ , be to, iÅ¡ byloje pateiktos P. M. apklausos garso įraÅ¡o stenogramos turinio matyti, kad apklausos metu P. M. joks poveikis nebuvo daromas, be to, apklausos metu pats nuteistasis duodamas parodymus nuolat tikslino kai kurias įvykių aplinkybes nurodydamas pareigÅ«nei kokius bÅ«tent duomenis įraÅ¡yti į protokolÄ , o tai paneigia apeliantų aiÅ¡kinimÄ apie patirtÄ neteisėtÄ poveikį.

Pažymėtina ir tai, jog bylos duomenys nei paneigia, nei patvirtina D. B. parodymų, jog ji girdėjo, kad kiti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai kalbėjo apie P. M. atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tačiau tai nereiÅ¡kia, kad dėl to žmogus turi apkalbėti save ar kitÄ asmenį. Å iame kontekste teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo pažymėtoms aplinkybėms, jog P. M. yra įmonės direktorius, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , iÅ¡ abiejų kaltinamųjų parodymų matyti, jog jų santykiai iki nagrinėjamų pirkimų buvo geri, todėl galima teigti, kad jis suvokė duodamų parodymų reikÅ¡mę bei pasekmes, apkalbėti R.

K. pagrindo neturėjo.Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistosios R. K. bei jos gynėjo skundo teiginiu, jog P. M. parodymų patikrinimas vietoje atliktas vengiant objektyvaus fiksavimo. Å ioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad Å¡is procesinis veiksmas atliktas dalyvaujant gynėjui. Atlikus parodymų patikrinimÄ vietoje tiek įtariamasis P. M., tiek jo gynėjas pareiÅ¡kimų dėl atlikto veiksmo nepateikė (9 t. 26-27 b. l.). Dėl apeliantų skunde iÅ¡sakytų argumentų, jog ikiteisminis tyrimas atliktas neiÅ¡samiai prokurorui atsisakius atlikti akistatÄ , pažymima, kad baudžiamojo proceso įstatymas neįpareigoja prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu tiriamu atveju atlikti visus minėtame įstatyme numatytus procesinius veiksmus.

Baudžiamojo proceso paskirties esmei bÅ«dingi ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo, greitumo principai, įpareigojantys už ikiteisminį tyrimÄ atsakingus pareigÅ«nus per trumpiausiÄ laikÄ atlikti tyrimÄ ir atskleisti nusikalstamÄ veikÄ (BPK 2 straipsnis). Taigi, kokius procesinius veiksmus, tyrimus ir pan. reikalinga atlikti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas ir už ikiteisminį tyrimÄ atsakingas prokuroras, ir vien tai, kad kažkurie, pareigÅ«nų manymu, nebÅ«tini tyrimai nebuvo atlikti, nesurinkti tam tikri ikiteisminiam tyrimui nereikÅ¡mingi duomenys, nėra pagrindas iÅ¡vadai, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neiÅ¡samiai.Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas apeliantų dėmesys ir į kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-529/2014, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Baudžiamojo proceso principas visas abejones vertinti kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), draudimas grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį prielaidomis yra pažeidžiami tada, kai apkaltinamasis nuosprendis priimamas neiÅ¡siaiÅ¡kinus visų teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių.

Tačiau vien tik baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens manymas, kad jo gynybinė versija nėra tinkamai paneigta, nėra pagrindas konstatuoti, kad sprendimas byloje yra priimtas pažeidžiant BPK nuostatas. Kaltinamojo parodymų pripažinimas neatitinkančiais tikrovės esminiu BPK pažeidimu nepripažįstamas, jei Å¡ių parodymų turinys yra paneigiamas įvertinus kitų byloje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ . Kaltinamojo, kuriam už melagingų parodymų davimÄ negali bÅ«ti taikoma jokia atsakomybė, keliamoms versijoms paneigti neturi bÅ«ti atliekami visi kaltinamojo pageidaujami veiksmai.

Ikiteisminio tyrimo subjektai bei bylas nagrinėjantys teismai neprivalo atlikti proceso veiksmų, kuriais būtų siekiama tikrinti nekonkrečius, nerealius, o tam tikrais atvejais iš viso nepatikrinamus baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens parodymus.Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių apeliantų skundų teiginius, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo P. M. duoti parodymai buvo gauti neteisėtais būdais ir, kad jam buvo daromas neteisėtas poveikis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi pastarojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Analizuojant nuteistojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, matyti, jog pirminiai P. M. parodymai yra nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, esminėse detalėse sutampa. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos dėl kyÅ¡io davimo laiko (2011 m. rugsėjo mėnesio pabaiga – spalio mėnesio pradžia) nustatytos remiantis nuteistojo P. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Tai, kad parodymų patikrinimo vietoje metu pastarasis nurodė nusikalstamos veikos padarymo laikÄ â€“ rugpjūčio mėnesio pabaigÄ â€“ rugsėjo mėnesio pradžiÄ , negali bÅ«ti vertinama iÅ¡ esmės prieÅ¡taringai nurodytos aplinkybės. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis parodymus davė praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl natÅ«ralu, kad kai kurie nuteistojo parodymai galin bÅ«ti nevisiÅ¡kai tikslÅ«s. Skunde nurodyti nuteistojo parodymų netikslumai nėra pagrindas pastarojo parodymus vertinti kaip nepatikimus, juolab, kaip jau buvo pirmiau minėta Å¡ioje nutartyje, juos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys.Apeliaciniuose skunduose vertinant liudytojų T.

A. ir J. R. parodymų patikimumÄ nurodoma, jog pastarieji, patvirtinę iÅ¡ P. M. girdėję kyÅ¡io perdavimo aplinkybes, yra suinteresuoti bylos baigtimi. Teisėjų kolegija neįžvelgia nurodytų liudytojų, atlikusių byloje ikiteisminio tyrimo veiksmus, suinteresuotumo bylos baigtimi. Visų pirma, BPK normos nedraudžia apklausti kaip liudytojÄ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ ir remtis, grindžiant apkaltinamÄ jį nuosprendį, tokio liudytojo parodymais, vertinant juos visų iÅ¡tirtų bylos duomenų kontekste (BPK 78, 79, 80 straipsniai, BPK 276 straipsnio 4 dalis, BPK 301 straipsnis).

Antra, liudytojų parodymai logiÅ¡ki, iÅ¡samÅ«s, atitinka kitus byloje BPK nustatyta tvarka surinktus įrodymus. Be to, byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad liudytojai bÅ«tų suinteresuoti duoti neteisingus parodymus prieÅ¡ P. M., todėl nesivadovauti jais nėra pagrindo. Nuteistosios ir jos gynėjo apeliaciniame skunde nepagrįstai akcentuojama aplinkybė, jog kratÄ atlikęs tyrėjas T. A. kratos protokole nepažymėjo apie P. M. nurodytas kyÅ¡io davimo R. K. aplinkybes. Dėl P. M. nurodytų aplinkybių tyrėjas surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ bei pasiÅ«lė P. M. nuvykti į (duomenys neskelbtini) VPK Imuniteto skyrių ir apie šį įvykį duoti iÅ¡samius parodymus (9 t. 1 b. l.).

Vertinant apeliantų skunduose nurodytus argumentus dėl elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole užfiksuoto P. M. pokalbio telefonu su tėvu P. M. apie duotÄ 6 000 Lt kyšį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iÅ¡ liudytojo P. M. parodymų matyti, kad jis (P. M.) apie sÅ«naus (P. M.) duotus pinigus nieko nežinojo, todėl natÅ«ralu, kad sÅ«nui pasakius apie tai telefonu tėvui, pastarasis, kaip nurodo apeliantai, buvo ,,nustebęs“.

Be to, teisėjų kolegijos nuomone, niekuo nepagrįstas apeliantų skundo teiginys, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, žinodami, kad telefoninis pokalbis bus įraÅ¡ytas, sudarė sÄ lygas P. M. paskambinti tėvui (P. M.). Byloje nėra duomenų, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai liepė P. M. paskambinti tėvui ir jam prisipažinti, kad jis (P. M.) yra davęs kyšį. Be to, P. M. sulaikytas nebuvo, pastarajam nebuvo atimta galimybė naudotis mobiliojo ryÅ¡io priemonėmis, todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis P. M. gera valia paskambino artimam žmogui, kuris yra jo tėvas, su kuriuo kartu dirbo bei papasakojo jam aplinkybes dėl ko yra apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų.Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodžius, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad P. M. pažadėjo, susitarė duoti kyšį, teisėjų kolegija pažymi, jog P. M. nuteistas už tai, kad tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui.

BK 227 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiÅ«lė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamÄ valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus, o to paties straipsnio 2 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus padarė siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus.

Kadangi BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl baudžiamajai atsakomybei atsirasti pakanka atlikti bent vienÄ iÅ¡ straipsnio dispozicijoje apraÅ¡ytų alternatyvių veiksmų, nagrinėjamu atveju – davimo. Be to, tiek nuteistojo gynėjo, tiek nuteistosios ir jos gynėjo apeliaciniuose skunduose tvirtinama, jog įrodinėjant nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nebuvo nustatytas nusikaltimo dalykas – pinigai. Å iuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kyÅ¡io davimo metu pinigų nesuradimas ir nepaėmimas netrukdo daryti iÅ¡vadų dėl kaltumo padarius tiek BK 225 straipsnyje, tiek ir BK 227 straipsnyje numatytas veikas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012).Nuteistosios R.

K. ir jos gynėjo apeliaciniame skunde be jau pirmiau aptartų nuteistojo P. M., liudytojų T. A., J. R., P. M. parodymų vertinimo, teigiama, jog byloje nėra techninėmis priemonėmis užfiksuotų įrodymų apie kyÅ¡io reikalavimÄ ir priėmimÄ . Apeliantai taip pat nurodo, jog byloje nėra duomenų apie R. K. žodžiu ar raÅ¡tu teiktÄ informacijÄ apie konkursuose dalyvavusių kitų tiekėjų pasiÅ«lytas kainas, kurių dydis buvo vienintelis ir lemiamas kriterijus laimėti pirkimus. Be to, akcentuojami liudytojų parodymai, kad jokių nurodymų iÅ¡ R.

K. negavo, apklausos dalyvius parinko savo nuožiūra, R. K. neišsakė jokių pageidavimų dėl privilegijų UAB ,,A.”. Apeliantai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2012 m. gegužės 12 d. pradėto viešojo pirkimo nelaimėjo. Teisėjų kolegijos nuomone, šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir atmetami.Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2011 m. liepos 22 d. (duomenys neskelbtini) VPK apklausos būdu buvo pradėtas vykdyti viešasis pirkimas dėl rankinių laikrodžių įsigijimo, 2012 m. gegužės 12 d. (duomenys neskelbtini) VPK apklausos būdu buvo pradėtas vykdyti viešasis pirkimas dėl suvenyrinio ženklo piniginėje pagaminimo, 2012-06-05 (duomenys neskelbtini) VPK apklausos būdu pradėtas vykdyti viešasis pirkimas dėl suvenyrinio ženklo ir ženklelio odos pakaitalo dėžutėje pagaminimo.

Iš liudytojų A. F., V. A., R. K., D. M., T. P., S. Š., V. B. parodymų, nuteistosios pasirašytų tarnybinių pranešimų dėl suvenyrinio ženklo piniginėje pagaminimo bei suvenyrinio ženklo ir ženklelio odos pakaitalo dėžutėje pagaminimo, kitų rašytinių bylos duomenų matyti, jog R. K., nusikalstamų veikų padarymo metu eidama (duomenys neskelbtini) VPK Valdymo organizavimo skyriaus viršininkės pareigas ir 2010 m. lapkričio 15 d. (duomenys neskelbtini) VPK viršininko įsakymu Nr. 10-V-678 būdama paskirta (duomenys neskelbtini) VPK Nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos pavaduotoja, buvo nagrinėjamų rankinių laikrodžių su Lietuvos policijos ženklo graviravimu viduje ir suvenyrinio ženklo piniginėje pagaminimo viešųjų pirkimų iniciatorė.Iš liudytojų A.

F., R. K., D. M. teisiamojo posėdžio metu parodymų matyti, jog nuteistoji R. K. aktyviais veiksmais siekė, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi supaprastinta tvarka apie tai nepaskelbiant Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Liudytoja R. K. parodė, jog R. K. klausė dėl viešųjų pirkimų išskaidymo į dalis, atliekant pirkimus apklausos būdu, neskelbiant jų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinės sistemoje. R. K. pateikus dvi tiekėjų apklausos pažymas dėl suvenyrų pirkimo, liudytoja pastarajai nurodė, kad pirkimus reikia skelbti Centrinėje viešųjų pirkimų sistemoje (12 t. 49-51 b. l.).

IÅ¡ liudytojos A. F. parodymų matyti, kad R. K. jai pasakė, jog jos (R. K.) bei kitų komisariato darbuotojų pavizuotų sutarčių komisariato pavaduotojas V. A. sutarčių nepasirašė, todėl ji sutartis pateiks komisariato virÅ¡ininkui K. L., kuris tuomet atostogavo. Liudytoja A. F. pažymėjo, kad K. L. minėtų sutarčių taip pat nepasirašė bei liepė viešųjų pirkimų konkursÄ organizuoti skelbiant Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Dėl to vėlesnio susitikimo su R.

K. metu pastaroji reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ (12 t. 48-49 b. l.). Nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytoja D. M., parodžiusi, jog pavizuotos sutartys dėl nagrinėjamų pirkimų buvo pateiktos komisariato pavaduotojui V. A., tačiau jis sutarčių nepasirašė, todėl buvo parengta ta pati sutartis, kuriÄ turėjo pasiraÅ¡yti komisariato virÅ¡ininkas K. L.. D. M. taip pat nurodė, jog iÅ¡ R. K. ji gavo nurodymÄ greičiau parengti sutartis (12 t. 52-57 b. l.). Liudytojas V. A. paaiÅ¡kino, kad jis aptariamų sutarčių nepasirašė atsižvelgdamas į tai, jog apklausos bÅ«du buvo organizuojami du visiÅ¡kai identiÅ¡ki pirkimai, jam visų tiekėjų kainos pasirodė per didelės, todėl nurodė pirkimÄ atlikti per Centinę viešųjų pirkimų informacinę sistemÄ (12 t. 58-62 b. l.).

Taigi, nurodyti liudytojų parodymai patvirtina, jog nuteistajai R. K. buvo žinoma, kad aptariamų viešųjų pirkimų konkursai turėjo bÅ«ti skelbiami informacinėje sistemoje, tačiau, nepaisant to, ji siekė tai padaryti supaprastintos tvarkos bÅ«du. Å iuo aspektu svarbu pažymėti, jog liudytoja R. K. taip pat parodė, kad nors R. K. atostogavo, tačiau buvo atėjusi į darbÄ ir teiravosi, ar yra pateiktų pasiÅ«lymų dėl paskelbto vieÅ¡ojo pirkimo. Taigi toks nuteistosios elgesys neabejotinai rodo, kad R.

K. buvo suinteresuota paskelbtų viešųjų pirkimų baigtimi. Tai, kad R. K. domino būtent UAB ,,A.“ laimėjimas paskelbtuose viešųjų pirkimų konkursuose, patvirtina liudytojos A. F. nurodyta aplinkybė, kad R. K. jai pasakė, kad nelaimėjusi konkurso UAB ,,A.“ jau yra pagaminusi pinigines su ženkliukais (12 t. 48-49 b. l.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai įvertino ir pagrįstai vadovavosi minėtų liudytojų parodymais, nes jie iš esmės atitinka rašytinius bylos įrodymus: daiktų/dokumentų apžiūros protokoluose ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose užfiksuotais duomenimis.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad R. K. teikė P. M. duomenis apie vieÅ¡ajame pirkime gautus kitų tiekėjų pasiÅ«lymus, informavo P. M. apie numatomÄ vykdyti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ dėl suvenyrinio ženklo piniginėje pagaminimo ir dėl suvenyrinio ženklo ir ženklelio odos pakaitalo dėžutėje pagaminimo, suderino su juo suvenyrinio ženklo piniginėje, suvenyrinio ženklo ir ženklelio odos pakaitalo dėžutėje pagaminimo sÄ lygas bei tiekėjų, kuriems bÅ«tų galima iÅ¡siųsti kvietimÄ pateikti komercinį pasiÅ«lymÄ dėl suvenyrinio ženklo piniginėje pagaminimo ir dėl suvenyrinio ženklo ir ženklelio odos pakaitalo dėžutėje pagaminimo, sÄ raÅ¡Ä , teikė jam duomenis apie vieÅ¡ajame pirkime gautus kitų tiekėjų pasiÅ«lymus dėl suvenyrinio ženklo piniginėje pagaminimo ir dėl suvenyrinio ženklo ir ženklelio odos pakaitalo dėžutėje pagaminimo (4 t. 59-123, 131-192 b. l.).

Å iuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į liudytojo K. K. parodymus, iÅ¡ kurių matyti, jog dar iki konkurso organizavimo P. M. jam (K. K.) atsiuntė suvenyrinio ženkliuko techninę specifikacijÄ . Pati nuteistoji R. K. taip pat neneigė, kad gaminio techninę specifikacijÄ ji rengė kartu su P. M., nors nagrinėjamų pirkimų laikotarpiu komisariate buvo Materialinio aprÅ«pinimo Å«kio bei Logistikos skyriai, kurie turėjo organizuoti vieÅ¡uosius pirkimus, ir galėję parengti gaminių techninę specifikacijÄ .

Be to, elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole nustatyti nuo 2012-05-21 iki 2012-09-04 vykę P. M. pokalbiai ir susiraÅ¡inėjimai trumposiomis žinutėmis telefonu su R. K. apie vykdomÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ dėl suvenyrinio ženklo piniginėje pagaminimo ir dėl suvenyrinio ženklo ir ženklelio odos pakaitalo dėžutėje pagaminimo (5 t. 98-118 b. l.). IÅ¡ Å¡ių telefoninių pokalbių suvestinių turinio matyti, kad R. K. skambina P. M., siÅ«lo nepergyventi, nes viskas bus gerai ir nurodo, kad kol kas nėra nė vieno pasiÅ«lymo, tačiau domėjosi dvi įmonės. Be to, telefoninio pokalbio su R.

K. metu, P. M. nurodo, kad yra keturi dalyviai ir jiems reiktų susitikti dėl kainų (5 t. 100, 115 b. l.). Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino ne atskirai, o visumoje, kiek jie atitiko kitus įrodymus ir neprieštaravo kitoms faktinėms bylos aplinkybėms. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad apeliantai vadovaujasi tik jiems palankiais įrodymais, juos selektyviai vertina, nesiedami jų tarpusavyje su visa bylos medžiaga.

Byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad R. K., kaip valstybės tarnautojos veiksmai, yra glaudžiai susiję su UAB „A.“ konkursuose laimimais užsakymais ir galimybe juos laimėti ateityje. Iš telefoninių pokalbių turinio ir pirmiau minėtų rašytinių įrodymų darytina išvada, kad nuteistųjų veiksmai akivaizdžiai viršija organizuotų viešųjų pirkimų apklausos būdu leistinas bendravimo normas. Toks itin neformalus R. K. ir P. M. bendravimas taip pat rodo, kad R.

K. stengėsi sudaryti ir sudarė UAB ,,A.“ iÅ¡skirtines sÄ lygas, kurios turėjo lemti pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus viešųjų pirkimų dalyvius. Nepagrįstais teisėjų kolegija taip pat pripažįsta apeliantų argumentus, kuriais jie siekia įtikinti, kad tariamai sumokėti kyÅ¡iai yra neadekvatÅ«s, nelogiÅ¡ki ir ekonomiÅ¡kai nuostolingi. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pirmÄ kartÄ P. M. davė R. K. kyšį už pastarosios padėjimÄ UAB ,,A.” laimėti 2011 m. liepos 22 d. pradėtÄ vykdyti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ .

Kitas kyÅ¡is R. K. duotas už tai, kad R. K. veiktų UAB ,,A.“ interesais ir padėtų laimėti 2012 m. gegužės 12 d. bei 2012 m. birželio 5 d. pradėtus vykdyti vieÅ¡uosius pirkimus. Taigi nėra pagrindo teigti, jog kyÅ¡ių sumos viso 9 000 Lt sumai sudaro beveik pusę sumos, kuriÄ UAB ,,A.“ gavo laimėjusi pradėtÄ pirmÄ jį vieÅ¡Ä jį pirkimÄ . Be to, iÅ¡ elektroniniais ryÅ¡iais užfiksuoto nuteistųjų bendravimo matyti, kad P. M. nuolat skambino R. K., domėjosi pirkimų eiga, kas visiÅ¡kai nebÅ«tų bÅ«dinga užsakymus vos spėjančios vykdyti bendrovės direktoriui, nesuinteresuotam laimėti paskelbtus vieÅ¡uosius pirkimus.Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistosios ir jos gynėjo skundo argumentai, kad byloje pateikti duomenys apie R.

K. nepriekaiÅ¡tingÄ reputacijÄ paneigia bet kokį motyvÄ daryti nusikalstamas veikas, nėra įtikinami ir nepaneigia nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų skundo argumentu dėl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo. Kaip ir nurodyta skunde, teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Å io principo esmė, jog kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo byla bÅ«tų nagrinėjama per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ lygybės ir vieÅ¡umo sÄ lygomis pagal įstatymÄ sudaryto nepriklausomo ir neÅ¡aliÅ¡ko teismo, todėl Å¡ių reikalavimų pažeidimas nagrinėjant bylÄ teisme – besÄ lygiÅ¡kas pagrindas panaikinti priimtÄ sprendimÄ .

Å ias nuostatas detalizuojantis BPK 58 straipsnis pateikia sÄ raÅ¡Ä aplinkybių, kurioms esant teisėjas gali bÅ«ti laikomas Å¡aliÅ¡ku ir negalinčiu byloje priimti objektyvų sprendimÄ . Apeliaciniame skunde nenurodyta nė viena iÅ¡ Å¡iame proceso įstatyme numatytų aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios teismas bÅ«tų buvęs Å¡aliÅ¡kas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, ar bÅ«tų pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino ne taip, kaip pageidavo apeliantai, nereiÅ¡kia, kad teismas ar teisėjas buvo Å¡aliÅ¡ki.

Taigi, pagal nuteistosios R. K. ir jos gynėjo apeliacinio skundo kontekstÄ nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas.Atsižvelgiant į visumÄ iÅ¡dėstytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs visus nusikaltimų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje, BK 227 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius, ir pagrįstai R. K. (dvi nusikalstamos veikos pagal BK 225 straipsnio 2 dalį) ir P. M. (dvi nusikalstamos veikos pagal BK 227 straipsnio 2 dalį) pripažino kaltais už Å¡ių nusikaltimų padarymÄ .Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo P. M. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko ir nuteistosios R.

K. (buvusios S.) bei jos gynėjo advokato Rolando Tilindžio apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                    Valdimaras Bavėjanas Teisėjai                                                                 Daiva Pranytė – Zalieckienė                                                                  Linas Žukauskas