1f6671dc-38e2-41a2-b33f-bcbd8527ac58 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-5-254/2016;proceso Nr. 2-21-3-01553-2012-7;procesinio dokumento kategorijos: 2.6.2;.4.3; 2.6.2.8; 2.6.4.4.2.; 2.6.4.4.4; 2.6.5.2.2; 3.3.1.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 11 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Galinos Blaževič, Dalės Burdulienės (kolegijos pranešėja) ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Vytautei Rolskytei, dalyvaujant ieškovei V.

G., jos atstovui advokatui Gyčiui Jaliniauskui, apeliantui D. S., jo atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo D. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-226-191/2014 pagal ieÅ¡kovės V. G. ieÅ¡kinį atsakovui D. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo vaikui priteisimo ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl kompensacijos priteisimo ir bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, tretieji asmenys AB Danske bankas, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos:

Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė V. G. galutiniu patikslintu ieÅ¡kiniu teismo prašė nutraukti tarp Å¡alių sudarytÄ santuokÄ dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieÅ¡kovei pavardę – G., o atsakovui – S.; pripažinti, jog nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), yra ieÅ¡kovės V.

G. ir D. S. bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Santuokoje įgytÄ turtÄ padalyti taip: V. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti: - Nissan X-trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos kaina yra 20200Lt; ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), indeksuota žemės sklypo vertė - 2142,00 Lt; 2/3 0,64 dalių Pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 127283,00 Lt;

½ 64/100 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 1652,48 Lt; butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, vidutinė rinkos vertė - 83902,00 Lt; žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė - 511,00 Lt; žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) vertė - 1240,00 Lt, arba iÅ¡ viso priteisti turto už - 162057,24 Lt. D.

S. asmeninės nuosavybės teise priteisti: - FIAT DUCATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos kaina yra 11700,00 Lt; ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), indeksuota žemės sklypo vertė - 2142,00 Lt; 1/3 0,64 pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 127283,00 Lt; ½  0,64 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė- 2582,00 Lt; butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 33100,00 Lt; 32/100 pastato - Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, vidutinė rinkos vertė - 483,00 Lt; - žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė -782,00 Lt; - žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) indeksuota žemės sklypo vertė - 7568,00 Lt., arba iÅ¡ viso priteisti turto už 82355,92 Lt.

IeÅ¡kovė taip pat prašė nustatyti dukters O. S. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina bei priteisti jos iÅ¡laikymui iÅ¡ atsakovo po 600 Lt kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų iki vaiko pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , lėšų tvarkytoja paskirti ieÅ¡kovę; priteisti iÅ¡ atsakovo 7400 Lt skolos už patalpų nuomÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, dėl jo nesugyvenamo bÅ«do, fizinio ir psichologinio smurto, neiÅ¡tikimybės. Be to atsakovas nevykdo savo kaip sutuoktinio, tėvo pareigų, menkai dalyvauja vaiko auklėjime, neprisideda prie bendrų Å¡eimos poreikių tenkinimo, nesirÅ«pina Å¡eima.

IeÅ¡kovė nurodė, kad dėl atsakovo psichologinio smurto iÅ¡puolių, su vaiku išėjo iÅ¡ namų ir Å¡alys dėl Å¡ių priežasčių nuo 2011 m. gruodžio pradžios nebegyvena kartu.Atsakovas D. S. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame prašė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisti 12 724,34 Lt kompensacijÄ ir nurodė, kad prievolė Danske Bank A/S Lietuvos filialui pagal 2006 m. lapkričio mėn. 29 d. kredito sutartį Nr. BP2029061140 yra solidari. Atsakovas atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies tik dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo jam priteisimo.

Nurodė, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ieÅ¡kovė negerbė jo kaip sutuoktinio, nebuvo lojali ir netoleravo jo pomėgių, nenorėjo leisti laisvalaikio kartu, Å¡eima neturėjo bendrų interesų, atsirado susvetimėjimas, o tai, kad jis smurtavo prieÅ¡ sutuoktinę, ji neįrodė. IeÅ¡kovė pati paliko Å¡eimÄ ir 2011 metų gruodžio mėnesį išėjo su dukra gyventi pas savo tėvus. Atsakovo teigimu, nepagrįsti ieÅ¡kovės teiginiai, kad jis nesirÅ«pino dukra, nedalyvavo jos auklėjime.

Su dukra jis norėjo bendrauti, tačiau tam trukdė ieÅ¡kovė, todėl atsakovas atsiliepime prašė teismo nustatyti bendravimo su dukra tvarkÄ , kad nekiltų trukdymų po santuokos nutraukimo su vaiku bendrauti. Atsakovas sutiko mokėti 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų vaiko iÅ¡laikymui. Atsakovas nesutiko dėl turto padalijimo ir nurodė, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai praÅ¡o pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe jo asmeninį turtÄ - 64/100 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 35 441 Lt) ir jame esančio 64/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (vertė -214 000 Lt).

Minėtas turtas yra atsakovo asmeninis turtas, įgytas iki santuokos 1997 m. spalio mėn. 21 d. dovanojimo sutarties pagrindu ir jis nebuvo pagerintas iÅ¡ esmės. IeÅ¡kovė kurį laikÄ gyveno jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, todėl kaip jo naudotoja turėjo pareigÄ atlikti einamÄ jį gyvenamojo namo remontÄ . Gyvenant su ieÅ¡kove santuokoje, buvo atlikta ne gyvenamojo namo rekonstrukcija, o tik Å¡ie remonto darbai: pakeista dalis langų ir aptinkuota dalis gyvenamojo namo, tačiau Å¡ie darbai buvo atlikti iÅ¡ atsakovo asmeninių lėšų, gautų pardavus loterijoje laimėtÄ automobilį Renault Clio už 33 219 Lt ir dovanotomis lėšomis ir Å¡is turtas nelaikytinas Å¡eimos turtu.

Atsakovo manymu, nepagrįsti ieÅ¡kovės praÅ¡ymai padalinti žemės sklypus, nes minėti žemės sklypai yra atsakovo asmeninė nuosavybė, atkÅ«rus į juos nuosavybės teisę. Dalijant turtÄ natÅ«rÄ atsakovas sutiko, kad ieÅ¡kovei bÅ«tų priteistas Å¡is turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini),vertė 119000Lt ; automobilis Nissan X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė yra 20 000 Lt. Bendrai ieÅ¡kovei priteistina santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto už 139 000 litų.

Atsakovui priteistinas Å¡is turtas: butas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini),  su priklausiniu  32/100  dalimis ūkinio pastato, unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini),  esantys (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė pagal atliktÄ nekilnojamojo turto vertinimÄ yra 66 000 litų; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 782, 00 Lt; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė - 511,00 Lt; automobilis FIAT DUCATO, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos kaina yra 7000 Lt arba turto iÅ¡ viso už 74293 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovei atitenka didesnė dalis santuokoje įgyto, t. y. ieÅ¡kovei tenka turto už 139 000 Lt, kai ½ dalis turto sudarytų 106 646 Lt, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistina 32 354 Lt piniginė kompensacija. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Teismas nutraukė Å¡alių santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliko santuokines pavardes: ieÅ¡kovei pavardę – G., atsakovui– S.; nustatė nepilnametės dukters O. S. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina V. G. iki vaiko pilnametystės; priteisė dukters O. S. iÅ¡laikymui iÅ¡ atsakovo po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų iki vaiko pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos 2012-07-09, lėšų tvarkytoja paskyrė ieÅ¡kovę; nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra O.

S. tvarkÄ : tėvas D. S. pasiima dukrÄ (duomenys neskelbtini), kiekvienÄ mėnesio antradienį ir ketvirtadienį iÅ¡ darželio ir grÄ Å¾ina jÄ mamai į dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 20 val. 30 min.; pasiima dukrÄ O. S. kiekvieno mėnesio pirmÄ ir trečiÄ penktadienį iÅ¡ darželio ir grÄ Å¾ina dukrÄ mamai sekmadienį į dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ 18 val.; poriniais metais pasiima dukrÄ Kūčių dienÄ 15 val. ir bendrauja su dukra iki Kalėdų pirmos dienos 20 val.; neporiniais metais pasiima dukrÄ iÅ¡ dukters gyvenamosios vietos antrÄ Kalėdų dienÄ 10 val. ryto ir grÄ Å¾ina dukrÄ iki 20 val.; neporiniais metais dukrÄ pasiima 10 val. pirmÄ Velykų dienÄ ir grÄ Å¾ina vakare 22 val., poriniais metais pasiima dukrÄ antrÄ Velykų dienÄ iÅ¡ dukters gyvenamosios vietos 10val. ryto ir grÄ Å¾ina dukrÄ Ä¯ dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ 20 val.; neporiniais metais pasiima dukrÄ gruodžio 31d. iÅ¡ darželio ir grÄ Å¾ina dukrÄ Ä¯ dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ sausio 1d. iki 16 val.

D. S. turi teisę kiekvienais metais pasiimti dukrÄ per Tėvo dienÄ , poriniais metais turi teisę pasiimti dukrÄ per dukters O. S. gimtadienį, turi teisę su dukra praleisti per metus 2 kartus po 2 savaites atostogas. Vaiko tėvai iÅ¡ anksto telefonu sutaria ir suderina susitikimo vietÄ . IÅ¡kilusius nesutarimus, tėvai ginÄÄ sprendžia su Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistais ar teismine tvarka. Teismas ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priteisė: automobilį Nissan X-trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ 0,64 dalių pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune;

žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė: automobilį FIAT DUCATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ 0,64 pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, su 32/100 pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune;

žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Taip pat teismas priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 2400 Lt skolÄ už patalpų nuomÄ ; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui piniginę kompensacijÄ Â už kreditorinę prievolę – 8995,32 Lt. Prievolę trečiajam asmeniui Danske bankui pagal 2006 m. lapkričio 29 d. kredito sutartį Nr. BP2029061140 pripažino solidaria ieÅ¡kovės ir atsakovo prievole.

IÅ¡ atsakovo priteisė ieÅ¡kovei 8100,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, o iÅ¡ ieÅ¡kovės V. G. priteisė atsakovui 450,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. IÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė valstybei 150,00 Lt žyminio mokesčio, o iÅ¡ atsakovo valstybei 60,00 Lt žyminio mokesčio. Teismas sprendimÄ grindė Å¡iais motyvais:1. Teismas sprendė, kad santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o santuokos iÅ¡irimÄ lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas, bendro gyvenimo taisyklių pažeidimas: sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalÅ«s, trÅ«ko pagarbos vienas kitam, kÄ patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu reiÅ¡kiami vienas kitam kaltinimai dėl santuokinių pareigų nevykdymo, dėl to, teismo vertinimu, sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieÅ¡koma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryÅ¡ius, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas, tolerantiÅ¡kumo stoka vienas kitam, dėl to jų bendras gyvenimas tapo nebegalimas.

Teismas pažymėjo, kad liudytojais apklausti ieškovės tėvai patvirtino, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, tačiau teismas jų parodymus vertino kritiškai dėl siekio padėti dukrai.

2. Nesant byloje ginčo, teismas Å¡alių vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su ieÅ¡kove, tačiau atsižvelgė į tai, kad tarp tėvų santykiai yra konfliktiÅ¡ki, todėl tenkino atsakovo praÅ¡ymÄ ir nustatė atsakovo bendravimo tvarkÄ su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ . Teismas nustatė, kad atsakovas prie dukters iÅ¡laikymo prisideda, perka drabužius, taip pat drabužius atsiunčia ir jo sesuo, gyvenanti JAV, todėl iÅ¡ atsakovo dukters iÅ¡laikymui priteisė tik po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki vaiko pilnametystės.

3. Teismas konstatavo, kad žemės sklypas, 64/100 dalys gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo santuokos sudarymo (iki Å¡alims gyvenant kartu iki santuokÄ sukuriant) Å«kio bÅ«du, pasitelkiant savo ir savo Å¡eimos narių darbo jėgÄ , lėšas, buvo atlikti gyvenamojo namo dalies rekonstravimo darbai ir remonto darbai, esmingai įtakoję namo dalies ir žemės sklypo bÅ«klę. 2010-03-22 buvo iÅ¡duotas leidimas rekonstruoti gyvenamÄ jį namÄ (1 t, b. l. 23).              IÅ¡ techninio projekto (2 t. b. l.

63) teismas sprendė, kad pasikeitė namo tÅ«ris ir konfigÅ«racija, aplink pastatÄ buvo suklotos plytelės. Lyginant pirmo aukÅ¡to inventorizuotas iki rekonstrukcijos patalpas ir techninio projekto, kuris rekonstruojant statinį, buvo įgyvendintas, brėžinius (2 t., b. l. 70-103) matyti, kad buvo naujai sukurta patalpa 18, suprojektuotas tambÅ«ras 19, pertvarkytos rÅ«sio patalpos, antrame namo aukÅ¡te sukurta 34,92 kv. m. terasa, dėl rekonstrukcijos pasikeitė namo iÅ¡vaizda. Taip pat buvo suprojektuoti lauko dujotiekio tinklai, įrengtas suskystintų naftos dujų požeminis rezervuaras.

Byloje esančios fotonuotraukos taip pat patvirtina, kad namas ir jo aplinka buvo iš esmės pagerinti. Byloje apklausti liudytojai: T. V., R. V., I. A. patvirtino, kad minėti darbai buvo atliekami bendru sutuoktinių darbu ir bendromis lėšomis. Be to, byloje paskirta ekspertizė taip pat patvirtino, kad gyvenamasis namas rekonstrukcijos metu buvo pagerintas iš esmės, atliktų darbų vertė – 137 513 Lt (4 t. b. l. 7-61). Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vertė pagal 1998-03-02 kadastro duomenimis – 127 283 Lt, statybos vertė - 235 201 Lt. 2013 metais, užregistravus rekonstrukcijos pakeitimus, atkuriamoji vertė nurodoma 554 000 Lt, o statybinė vertė 738 000 Lt. Taigi, namo statybos vertė padidėjo daugiau nei 2 kartus, o namo atkuriamoji vertė 2,46 karto.

Teismas įvertinęs faktÄ , kad namo statybinė vertė buvo 277 357 Lt iki Å¡alims sudarant santuokÄ , o po atliktos rekonstrukcijos – 802 000Lt, atlikto namo pagerinimo vertę laikė žymia ir sprendė, kad įdėjimo kaÅ¡tai sudaro pusę buvusio namo vertės. IeÅ¡kovės pozicijÄ patvirtino ir atsakovo į bylÄ pateikta UAB „Skena“ ataskaita, pagal kuriÄ Â statybinių pagerinimo darbų statybinė vertė pagal atsakovo asmeniÅ¡kai nurodytus atliktus statybos darbus yra 93 896,13 Lt.

Atsakovo argumentus teismas laikė nenuosekliais ir sprendė, kad atsakovas neįrodė, kad pagerinimo darbams panaudojo savo asmenines lėšas. Pasak teismo, byloje nėra duomenų, jog bÅ«tent pinigai už gautÄ automobilį buvo panaudoti gyvenamojo namo rekonstrukcijai, be to, automobilis buvo laimėtas 2000-02-01 ir perleistas tretiesiems asmenims 2000- 03- 01 (t.1, b. l. 98-99), taigi, jau Å¡alims gyvenant santuokoje. Be to, pateikti dokumentai patvirtina, kad buvo įgyti Å¡ildytuvai, indaplovė, orkaitė, kaitlentė, dujinis įrenginys (2007 m.), 2010 metais buvo atlikti duÅ¡o kabinų montavimo darbai.

Teismas pažymėjo ir tai, kad aplinkybę, jog namas buvo pagerintas iÅ¡ esmės patvirtinto ir kito specialisto aktas (4 t., b. l. 156-159). Teismas minėtÄ turtÄ nusprendė padalinti natÅ«ra ir gyvenamÄ jį namÄ padalino ieÅ¡kovei ir atsakovui lygiomis dalimis, nes teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad Å¡alių nepilnametė dukra lieka gyventi su ieÅ¡kove nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo.

4. Teismas butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kaune priteisė ieÅ¡kovei, motyvuojant tuo, kad įgyjant minimÄ turtÄ buvo panaudotos ieÅ¡kovės (jos tėvų) asmeninės lėšos (buto vertė 116 000 Lt). Byloje nekilus ginčo atsakovui priteistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, su priklausiniais (vertė 66 000 Lt). Teismas tenkino ieÅ¡kinį dalyje, kurioje ieÅ¡kovė prašė priteisti du žemės sklypus, nes vertė ženkliai mažesnė už atsakovui jos ieÅ¡kinyje skirtinus žemės sklypus, taip pat teismas tenkino ieÅ¡kinį dalyje dėl transporto priemonių padalinimo.5.

Teismo teigimu, iÅ¡ atsakovo atsiliepimo buvo matyti, kad jis siÅ«lo santuokoje įgytÄ turtÄ padalinti kitu bÅ«du nei prašė ieÅ¡kovė. Teismas sprendė, kad reiÅ¡kiant konkrečius reikalavimus ieÅ¡kovei, jie turėjo bÅ«ti įforminti įstatymo nustatyta tvarka pateikiant prieÅ¡ieÅ¡kinis, už kurį turėjo bÅ«ti sumokėtas įstatymo nustato dydžio žyminis mokestis. Todėl, nesant byloje atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl jam priteistino turto, teismas tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies.

6. IeÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 7400 Lt skolÄ už patalpų nuomÄ taip pat buvo tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista 2400 Lt suma. Teismas nustatė, kad butas (duomenys neskelbtini), Kaune buvo iÅ¡nuomotas nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. už 1210 Lt (įskaitant PVM) per mėnesį, tačiau pagal Å¡alių sudarytas nuomos sutartis piniginių lėšų gavėjas yra UAB „Nerman“, todėl sprendė, kad ieÅ¡kovė reikalavimÄ turi reikÅ¡ti ne atsakovui, o bendrovei, todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

Tačiau teismas priteisė skolÄ už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomÄ , nes nustatė, kad minėtos patalpos buvo iÅ¡nuomotos nuo 2013 m. gruodžio mėn. Pagal 2014-05-02 UAB „Laudomus“ iÅ¡vadÄ apie nekilnojamojo turto nuomos kainas nustatė, kad Å¡io turto vidutinė nuomos kaina 2014 m. I pusmetį buvo 800 Lt per mėnesį, todėl iÅ¡ atsakovo priteisė ieÅ¡kovei priklausančiÄ nuomos mokesčio dalį, t.y. po 400 Lt per mėnesį už 6 mėnesius, iÅ¡ viso 2400 Lt.

7. Atsakovo reikalavimas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 12 724,34 Lt piniginę kompensacijÄ buvo tenkintas iÅ¡ dalies. Atsakovas nurodė, kad nuo 2012-05-24 iki 2014 02 24 jis yra sumokėjęs 25 448,67 Lt pagal prievolę Danske bank. Tačiau teismas, įvertinęs pateiktÄ Danske bank sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , sprendė, kad ne visi atlikti mokėjimai gali bÅ«ti įtraukti į atsakovo praÅ¡omÄ priteisti sumÄ . Kadangi Å¡alys nesitarė, kad Å¡iam bankui prievolę vykdys abu, tai teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neatsakinga už delspinigius, be to iÅ¡laidas už valiutos keitimÄ .

Teismas nustatė, kad paskolai padengti nuo 2012 metų gegužės mėnesio iki 2014 metų vasario 4 d. D. S. yra sumokėjęs jo priešieškinyje nurodytiems kreditoriniams įsipareigojimams padengti: 2012-05-24 1641,60 Lt (IV t. b. l. 97), 2012-05-24 279,86 Lt, 2012-05-24 377,34 Lt, 2012-07-09 835,34 Lt, 2012-07-09 141,53 Lt, 2012-07-09 21,93 Lt (IV t. b.l. 98), 2012-07-24 628,58 Lt, 2012-07-24 370,22 Lt, 2012-09-05 840,53 Lt, 2012-09-05 142,61 Lt, 2012-09-05 214,66 Lt (IV t. b. l. 99), 2012-10-22 422,19 Lt, 2012-10-22 71,71 Lt, 2012-10-22 308,09 Lt, 2012-10-22 334,89 Lt, 2012-10-22 373,98 Lt, 2012-10-22 392,07 Lt, 2012-10-22 95,87 Lt (IV t. b. l. 100), 2012-12-21 132,44 Lt, 2012-12-21 227,96 Lt, 2012-12-21 227,96 Lt, 2012-12-21 34,40 Lt (IV t. b.l. 101), 2013-02-25 193,56 Lt, 2013-02-25 385,65 Lt, 2013-02-25 191,60 Lt, 2013-02-25 190,60 Lt (IV t. b.l. 102), 2013-02-25 190,22 Lt, 2013-02-25 189,97 Lt, 2013-02-25 175,57 Lt, 2013-02-25 77,81 Lt, 2013-02-25 71,98 Lt (IV t. b.l. 103), 2013-02-25 138,89 Lt, 2013-02-25 176,24 Lt, 2013-02-25 56,94 Lt, 2013-02-25 72,25 Lt, 2013-02-25 137,14 Lt, 2013-02-25 176,91 Lt (IV t. b.l. 104), 2013-02-25 112,46 Lt, 2013-02-25 72,53 Lt, 2013-05-20 72,80 Lt, 2013-05-20 137,14 Lt, 2013-05-20 177,58 Lt (IV t. b.l. 105), 2013-05-20 56,16 Lt, 2013-05-20 73,08 Lt, 2013-05-20 136,98 Lt, 2013-05-20 178,25 Lt (IV t. b.l. 106), 2013-06-03 1128,80 Lt, 2013-09-09 1797,47 Lt, 2013-09-09 201,33 Lt, 2013-10-01 318,03 Lt, 2013-10-01 225,19 Lt (IV t. b.l. 107), 2013-10-01 169,67 Lt, 2013-10-01 438,04 Lt, 2013-10-01 287,92 Lt, 2013-10-01 167,64 Lt, 2013-10-01 329,05 Lt, 2014-02-17 117,16 Lt, 2014-02-17 1252,28 Lt (IV t. b.l. 108) – viso 17990,65 Lt.

Todėl, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui teismas priteisė pusę Å¡ios sumos – 8995,32 Lt. Teismas nustatė, kad Å¡alims gyvenant santuokoje atsakovas yra paėmęs paskolÄ iÅ¡ Danske banko, todėl Å¡iÄ prievolę bankui pagal 2006 m. lapkričio mėn. 29 d. kredito sutartį Nr. BP2029061140 pripažino solidariÄ ja ieÅ¡kovės ir atsakovo prievole.8. Teismas, patenkinęs didesnę dalį ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, proporcingai priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidos: iÅ¡ atsakovo priteisė ieÅ¡kovei 8100,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei 150,00 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio dalies ieÅ¡kovė buvo atleista; iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 450,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ atsakovo valstybei 60,00 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio dalies atsakovas buvo atleistas.

IÅ¡ Å¡alių lygiomis dalimis, t.y. po 37,00 Lt priteistos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas D. S. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį, kuria nekilnojamas turtas buvo pripažintas Å¡eimos turtu bei bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti bei sprendimo dalį, kuria turtas buvo padalintas.

Atsakovas praÅ¡o padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ , ieÅ¡kovei priteisiant: butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, vertė – 116 000 Lt, automobilį Nissan X-trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos kaina yra 20 200 Lt; žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) , kurio vertė 2056 Lt, viso turto už 138 256 Lt, atsakovui priteisiant: butÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, su 32/100 pastato - Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, vertė – 66 000 Lt, automobilį FIAT DI.JCATO, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos kaina yra 7000,00 Lt; žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 782,00 Lt; žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 511 Lt, žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė - 775 Lt, viso turto už 75 068 Lt. Taip pat priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 31 614 Lt piniginę kompensacijÄ , o ieÅ¡kinį dėl nuomos mokesčio priteisimo atmesti bei pakeisti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , Å¡iais motyvais:1.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad 324/817 dalių žemės sklypas, 64/100 dalys gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Apelianto vertinimu, teismas sprendime nenurodė argumentų kaip buvo pagerintas minėtas žemės sklypas, kuris atsakovo buvo įgytas dar iki santuokos su ieškove sudarymo, todėl teismo sprendimas yra be motyvų.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad gyvenamasis namas buvo pagerintas santuokoje iš esmės. Atliktos ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad dabartinė namo vertė be rekonstrukcijos metu išvardintų pagerinimų 219 000 Lt, o dabartinė vertė su pagerinimais 233 000 Lt. (t. 4 12, 14), taigi, namo vertė padidėjo tik 14 000 Lt (6 proc.), todėl tai negali būti laikoma pagerinimu iš esmės. Pažymima, kad teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog projekto realizavimo eigoje namo techniniai rodikliai pasikeitė: bendras plotas 345,50 kv. m., suprojektuotas - 366,38 kv. m., vadinasi, po rekonstrukcijos namo plotas padidėjo tik 10,88 kv. m. (3,95 proc.), kas taip pat negali būti laikoma pagerinimu iš esmės. Be to, teismas nenustatė, kad būtų perstatytos statinio laikančiosios konstrukcijos, ar būtų pakeisti statinio išorės matmenys.

Apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra teisinio pagrindo minėtame nekilnojamame turte atliktus darbus pripažinti rekonstrukcija, todėl teismui pateikta ekspertės Z. B. iÅ¡vada, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atlikti pagerinimo darbai yra priskiriami rekonstravimo statybos rÅ«Å¡iai, yra nepagrįsta. Apeliantas nesutinka, kad turtas buvo pagerintas santuokos metu ir nurodo, kad santuokos metu buvo atlikti tik Å¡ie darbai: pakeista dalis langų ir aptinkuota dalis gyvenamojo namo, kurie buvo atlikti iÅ¡ atsakovo asmeninių lėšų.

Pažymima, kad ieÅ¡kovė 2015 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdžio metu nurodė ir tai patvirtino byloje apklausta jos mama, liudytoja G. bei liudytoja R. V., kad ieÅ¡kovei apsigyvenus pas atsakovÄ iki santuokos sudarymo, t.y. iki leidimo gavimo buvo pradėti namo pagerinimo darbai. Teismas nenustatė, kokie darbai buvo atliekami iki santuokos sudarymo, o kokie santuokos metu, todėl neatskleidė bylos esmės. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vada, kad turtas buvo pagerintas santuokoje įgytomis bendromis lėšomis, nes ieÅ¡kovės pajamos 2009 metais buvo 16 810 Lt (deklaracija už 2009 metus), 2010 metais ieÅ¡kovės pajamos buvo 14 378 Lt (deklaracija už 2010 metus), už 2011 metus - 22 883 Lt (deklaracija už 2011 metus).

Atsakovės mėnesinis atlyginimas 2007 metais buvo 700 Lt, 2008 metais 292 Lt, 2009 m. - 1051 Lt, 2010 metais - 686 Lt (pažymos pridedamos prie apeliacinio skundo). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ minėtų pajamų buvo galima tik pragyventi, o ne atlikti statybos darbus. Apelianto lėšos tuo metu taip pat buvo ne tokios, kad atlikti darbus, nurodytus UAB „Skena“ ataskaitoje, pagal kuriÄ atsakovo nurodytų darbų vertė yra 93 896 Lt. Be to, teismas neįvertino atsakovo turėtų ir panaudotų asmeninių lėšų, nes 2008 m. birželio 11 d. dovanojimo sutarties pagrindu atsakovas gavo 50 000 Lt dovanų bei 2008 m. rugpjūčio 18 d. dovanojimo sutarties pagrindu gavo 20 000 Lt dovanų, taip pat gavo lėšų pardavęs asmeninį laimėtÄ automobilį, pagal dar iki santuokos įsigytÄ abonentÄ .

Taikant CK 3.89 straipsnio 7 dalį, jis yra asmeninė atsakovo nuosavybė, todėl teismas netinkamai taikė CK3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taigi, bendra asmeninių piniginių lėšų suma 103 219 Lt, iÅ¡ kurių ir buvo atliktas namo remontas.3. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymo vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas. Teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertizės aktu, kadangi jis neatitiko Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio reikalavimų, dėl Å¡io atsakovo argumento teismas nepasisakė.

Akcentuojama, kad ekspertė neatliko matavimų, nepateikė skaičiavimų, neaprašė vertinamo objekto, o ekspertizės akte pažymėti darbai, kurie nebuvo atlikti. Tai patvirtino ir ekspertė, apklausta teismo posėdžio metu, kartu pripažino, kad nėra pilnai atlikti darbai: tai nėra uždengtas naujas stogas, nėra įrengta vėdinimo ir kondicionavimo sistema ir ekspertė negalėjo atsakyti kaip gauti nurodyti ekspertizės akte skaičiai. Tai, kad ekspertizės akte įrašyti darbai, kurie nebuvo atlikti patvirtina 2014 m. vasario 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0088/14/21.

Be to, ekspertė nepagrįstai darbų atlikimo kainas skaičiavo 2013 metų kainomis, kai darbai buvo atlikti krizės laikotarpiu, kai kainos buvo žymiai mažesnės.

4. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai atsižvelgė į turto vertę 1998 m ir 2013 m. bei skirtumÄ laikė vertės padidėjimu, nes vertinant tokio laikotarpio kainų pokyčius, bÅ«tina įvertinti daugelį kitų veiksnių, kurie įtakoja vertės padidėjimÄ . Nekilnojamo turto vertė didžiÄ ja dalimi padidėjo dėl nekilnojamo turto rinkos pokyčių, t.y. vertės didėjimo, o ne dėl atliktų darbų. Be to, minėti teismo argumentai prieÅ¡tarauja ekspertizės iÅ¡vadai, kad rinkos vertė dėl atliktų darbų padidėjo 14 000 Lt, nes ekspertizės akto 24 punkte nurodyta, kad dabartinė namo vertė be rekonstrukcijos metu iÅ¡vardintų pakeitimų yra 219 000 Lt., o 21 punkte, kad 2013 03 05 buvo 233 000 Lt, todėl teismas atsakovei galėjo priteisti tik 7000 Lt kompensacijÄ už vertės padidėjimÄ .5.

Pasak apelianto, byloje nustatyta, kad po remonto darbų atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusi gyvenamojo namo dalis yra iÅ¡likusi ir sudaro didesnę dalį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Å¡iÄ esminę aplinkybę. Net ir laikant, kad atsakovo asmeninė nuosavybė buvo pagerinta santuokos metu iÅ¡ bendrų lėšų, teismas privalėjo priteisti atsakovui didesnę dalį gyvenamojo namo, kadangi tokiu sprendimu pažeidžiamas konstitucinis principas, kad nuosavybė neliečiama, nes iÅ¡ apelianto visiÅ¡kai atimta jam asmeninės nuosavybės teise turėta nuosavybė.

6. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra šeimos turtas. Atsakovė jame negyveno nuo 2011 m. gruodžio mėn., kuomet su dukra išėjo gyventi pas savo tėvus, todėl šis turtas neatitinka CK 3.84 straipsnio 2 dalies kriterijų.

7. Apeliantas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pasirinko netinkamÄ santuokinio turto padalinimo bÅ«dÄ ir nurodo, kad jis neįvertino aplinkybės, kad gyvenamojo namo dalis yra nedali, techniÅ¡kai negalima paskirstyti atskirų izoliuotų patalpų ir be didelių investicijų įrengti atskirų butų. Tai yra objektyvios priežastys, dėl kurių gyvenamojo namo negalima padalinti natÅ«ra. Be to, yra ir subjektyvių priežasčių, dėl kurių turtas negali bÅ«ti dalinamas natÅ«ra – tai Å¡alių konfliktiÅ¡ki santykiai, kurie pažeistų nepilnamečio vaiko interesus.

8. Apeliantas nurodo, kad teismas sprendimu priteisė ieÅ¡kovei ir atsakovui po 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nors atsakovui priklausė tik 324/817 minėto žemės sklypo, o 493/817 dalys Å¡io žemės sklypo priklausė O. L. K.. Be to, žemės sklypas negali bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, nes nebuvo pagerintas.

9. Apeliantas nurodo, kad santuokoje įgijo turto už 212 293 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas dalindamas turtÄ lygiomis dalimis turėjo nustatyti, kiek turto kiekvienam sutuoktiniui atitenka, tai yra kiekvienam už kokiÄ sumÄ . Pasak apelianto, iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad kiekvienam sutuoktiniui atiteko turto už 106 146, 50 Lt. Tuo tarpu iÅ¡ teismo sprendimo matyti, kad ieÅ¡kovei priteista turto už 137 951 Lt, t.y., daugiau nei 31 804,50 Lt, todėl teismas, nepriteisdamas apeliantui kompensacijos, pažeidė lygiateisiÅ¡kumo principÄ .

10. Teigiama, kad teismas nepagrįstai nekilnojamÄ turtÄ vertino ne turto rinkos kainomis, galiojančiomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, o remdamasis nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko 2012-01-03 iÅ¡raÅ¡o duomenimis, t.y. 2- 5 metų senumo. Toks turto vertinimas, pasak apelianto yra nepagrįstas ir neteisėtas. Taip pat teismas pažeidė turto įkainavimo nuostatas, kadangi skirtingÄ turtÄ vertino skirtingomis kainomis: vienus žemės sklypus – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) vertino vidutine rinkos verte, o likusius du - indeksuota žemės sklypo verte.

Paskyrus apeliantui žemės sklypÄ , įvertintÄ indeksuota žemės sklypo verte, kai jo rinkos vertė mažesnė, teismas pažeidė apelianto teises. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įkainavo atsakovui priteistÄ automobilį FIAT DUCATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 17 000 Lt, kadangi ieÅ¡kovė 2014 m gegužės 12 d. patikslintame ieÅ¡kinyje automobilį įvertino 7000 Lt.

11. Teismo iÅ¡vada, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, įgytas už ieÅ¡kovei dovanotas lėšas, padaryta pažeidžiant CK 6.469 straipsnio 2 dalį, kadangi 59 996 Lt dovanojimo sutartis privalėjo bÅ«ti sudaryta notarine forma. Be to, teismo iÅ¡vada, kad butas įgytas už ieÅ¡kovei dovanotas lėšas yra nelogiÅ¡kas, nes lėšos buvo pravestos ne ieÅ¡kovei, o atsakovui. Todėl esant tokioms aplinkybėms teismas galėjo padaryti iÅ¡vadÄ , kad lėšos dovanotos atsakovui arba abiems sutuoktiniams. Be to, teismas nepagrįstai nevertino atsakovo paaiÅ¡kinimų, kad minėta suma apeliantui buvo grÄ Å¾inta, kaip suteikta ieÅ¡kovės tėvui.

12. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai ieÅ¡kovei priteisė žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kadangi byloje yra pateikti duomenys, jog atsakovas yra Å«kininkas ir minėtas sklypas yra Å«kininko sodyba. IeÅ¡kovė 2007-07-30 sutikimu (t. 1 b.l. 176 ) sutiko, kad atsakovas minėtame sklype įkurtų Å«kininko sodybÄ , todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nurodytÄ sklypÄ ieÅ¡kovei, nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3k-3-304/2008.

13. Akcentuojama, kad atsakovas dėl turto padalijimo savo pozicijÄ iÅ¡dėstė atsiliepime, todėl teismas turėjo į jÄ atsižvelgti. Å iuo atveju, nepriklausomai kokia gynimosi nuo ieÅ¡kinio priemonė pasirinkta, atsakovas turi teisę naudotis visomis procesinėmis teisėmis reikalavimams ar atsikirtimams į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį pagrįsti.14. Apeliantas nesutinka su priteista skola už patalpų nuomÄ . Pažymima, kad 2014 m. balandžio 22 d. faktinių aplinkybių protokole konstatuota, jog vyras, vardu „(duomenys neskelbtini)" patvirtino, kad „bute jis gyvena, nuomojasi, jį įleido į butÄ D. S., per Kūčias jis jau gyveno Å¡iame bute“, tačiau teismas nevertino raÅ¡ytinio įrodymo - sutarties, kuri yra galiojanti, o vadovavosi nežinomo asmens pasakymu.

15. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės reglamentuojančias bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , nes nenustatė kokia dalimi buvo patenkintas ieÅ¡kinys. IeÅ¡kovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti Å¡iais motyvais:1. IeÅ¡kovė pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo neginčytinai nustatytos aplinkybės, jog namas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡ esmės pagerintas. Byloje esantys įrodymai patvirtina atliktus rekonstrukcijos darbus: 2010-03-22 leidimas rekonstruoti gyvenamÄ jį namÄ , techninis projektas, iÅ¡ kurio matyti, kad jame buvo apraÅ¡yti pakankamai didelis darbų kiekis, kurių apimtis iÅ¡ esmės neatitinka atsakovo iÅ¡reikÅ¡tai pozicijai apie pakeistus namo langus ir aptinkuotas namo sienas.

Skirtingai nei nurodo apeliantas, namo kokybiniai ir techniniai rodikliai pasikeitė esmingai. Iš inventorinių duomenų ir techninio projekto statinio brėžinio, matyti, kad pasikeitė namo tūris ir konfigūracija. Dėl projekto įvykdymo namo techniniai rodikliai pasikeitė: bendras namo plotas buvo 345,50, kv.m. - suprojektuotas - 366,38 kv.m.; statinio tūris buvo 1366 kūb.m., projekte - 1546 kūb.m, užimamas žemės plotas buvo 183 kv.m., projektuojamas 213 kv.m., sklypo užstatyta dalis buvo 21,4 proc, suprojektuota -26 proc., pasikeitė užstatymo intensyvumas, privažiavimo plotas: buvo 22 kv.m.

– projekte - 37 kv.m., šaligatvių plotas buvo 68 kv.m, projekte -73 kv.m., suprojektuoti dujų tinklai (T.2, b.l. 102). Lyginant pirmo aukšto inventorizuotas iki rekonstrukcijos patalpas ir techninio projekto, kuris, rekonstruojant statinį, buvo įgyvendintas, brėžinius (t.2, b.l. 70-103) matyti, kad buvo sukurta nauja patalpa 18, tambūras 19, pertvarkytos rūsio patalpos, antrame namo aukšte sukurta nauja 34,92 kv.m. terasa. Taigi, pasikeitė namo išvaizda, namo apšildymo sistema, buvo suprojektuoti lauko dujotiekio tinklai, numatant, kad dujos bus tiekiamos iš suprojektuotos požeminės cisternos, bus naudojamos pastato šildymui ir karšto vandens ruošimui, cisterna komplektuojama su uždaroma bei apsaugos reguliavimo armatūra ir pamatine konstrukcija.

Ä®rengtas suskystintų naftos dujų požeminis rezervuaras, taip pat buvo atlikti ir daugelis kitų namo pagerinimo darbų, kurie buvo nustatyti ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, fotonuotraukomis, medžiagų pirkimo kvitais ir t.t. Daroma iÅ¡vada, kad atsakovo paaiÅ¡kinimai, kaip įrodymų Å¡altinis, Å¡ioje byloje negali bÅ«ti vertinami dėl akivaizdaus jų prieÅ¡taravimo objektyviems bylos duomenims ir teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijams. Atsakovo pasvarstymai apie turto vertę, nustatytÄ masinio vertinimo bÅ«du (219 000 Lt ir 233 000 Lt) neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi Å¡ioje byloje nebuvo atliktas individualus turto vertinimas LR Turto ir verslo pagrindų vertinimo tvarka.

Taigi, turto rinkos vertės pokyčiai, net ir šio turto masinio vertinimo būdu, pasak ieškovės, neturi įtakos aplinkybės nustatymui dėl esminio turto pagerinimo. Akcentuojama, kad byloje atliktos ekspertizės išvadoje nurodyta įdėjimo kaštų suma (137 513 Lt) sudaro daugiau kaip pusę ginčo turto rinkos vertės (233 000 Lt). Ieškovė nurodo, kad ekspertizės aktu padaryta išvada, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atlikti pagerinimo darbai yra priskiriami rekonstravimo statybos rūšiai ir yra esminiai.

Atliktų darbų vertė -137 513 Lt. Ä®vertinus faktÄ , kad namo statybinė vertė buvo 277 357 Lt, įdėjimo kaÅ¡tai sudaro pusę buvusio namo vertės ir vertintini kaip žymÅ«s. Pažymima, kad ekspertė vertino tik pagal iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ atliktus darbus ir jų vertę. Tuo tarpu namo pagerinimo darbai vyko ilgÄ laikÄ ir jų kiekis yra žymiai didesnis nei buvo atlikta darbų rekonstrukcijos metu.2. Teigiama, kad apelianto nurodomi turto rinkos vertės pokyčiai Å¡iuo atveju yra neaktualÅ«s ir nereikÅ¡mingi, nes turėtų bÅ«ti vertinama namo statybinė vertė ir atkuriamoji vertė, kadangi bÅ«tent Å¡ios charakteristikos apibÅ«dina įdėjimo į statinį kaÅ¡tus.

Iki Å¡alių santuokos gyvenamojo namo atstatomoji vertė, skaičiuojat turto sukÅ«rimo atkÅ«rimo sÄ naudomis buvo 225704 Lt, statybos vertė 277357 Lt. 2013 metais, užregistravus rekonstrukcijos pakeitimus atkuriamoji vertė nurodoma 554000 Lt., o statybinė vertė 738000 Lt. Taigi, namo statybos vertė padidėjo 2,7 karto, o namo atkuriamoji vertė - 2,46 karto. Pažymima, kad ekspertizės metu VÄ® Registrų centras 2013-10-30 atliko perkainavimÄ ir nurodė, kad gyvenamojo namo atkÅ«rimo kaÅ¡tai yra 802000 Lt, atkuriamoji vertė – 577 000 Lt.

Akcentuojama, kad aplinkybę, jog namas buvo pagerintas iÅ¡ esmės patvirtino ir kito specialisto aktas (4 t. b.l. 156-159) - kuriame nustatyta, kad namas buvo pagerintas iÅ¡ esmės. Atsikertant į atsakovo argumentÄ dėl žemės sklypo pagerinimo, pažymima, kad žemės sklypo dalis teisiÅ¡kai registruota D. S. vardu, taip pat buvo esmingai pagerinta - sklypo dalyje pastatytas dujų rezervuaras, sklypo dalis iÅ¡klota trinkelėmis, apželdinta, pilnai sutvarkytas gerbÅ«vis, žemės sklypo dalyje stovi židinys.

IeÅ¡kovė nesutinka su apelianto teiginiu, kad teismas sprendime nurodė netikslias turto kainas, kadangi teismas Å¡io ginčo atveju rėmėsi kainomis, kurios labiausiai iÅ¡reiÅ¡kė turtÄ kainÄ teismo sprendimo priėmimo metu, be to rėmėsi konkrečiais bylos duomenimis.

3. Ieškovės vertinimu, byloje nebuvo pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Pažymima, kad gyvenamas namas, esantis (duomenys neskelbtini) yra šeimos turtas, kuris yra dalintinas, nes jis sudarytas iš atskirų izoliuotų patalpų. Ieškovė nurodo, kad išsikraustė iš šeimos gyvenamojo namo dėl atsakovo veiksmų, tačiau dukra yra pripratusi prie šių namų ir jų ilgisi.

4. Dalinant santuokoje įgytÄ ieÅ¡kovei ir atsakovui bendros jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , teismas pagrįstai vertino tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, buvo įgytas panaudojanti ieÅ¡kovės mamos pinigines lėšas. Iki 2006-11-14 minimas nekilnojamasis turtas priklausė ieÅ¡kovei, kuri 2006-11-13 dovanojimo sutartimi turtÄ padovanojo savo mamai. Å alys minimÄ butÄ pirko iÅ¡ K. G. 2006-11-27 pirkimo - pardavimo sutartimi. Butas buvo pirktas už 100 000 Lt, iÅ¡ kurių po dviejų dienų nuo pinigų gavimo iÅ¡ D.

S. 59 996 Lt buvo grÄ Å¾inti atgal į D. S. sÄ skaitÄ (t. l, b. l. 12). Taigi, apie 60 procentų Å¡io buto vertės buvo padengta ieÅ¡kovės tėvų pinigais. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl Å¡ios lėšos galbÅ«t buvo sugrÄ Å¾intos. Jis nurodė, kad tai buvo paskola, tačiau Å¡ios aplinkybės nesugebėjo pagrįsti. Apklausta liudytoja K. G. nurodė, kad Å¡iuos pinigus ji skyrė savo dukrai, padengdama buto įsigijimo iÅ¡laidas. Taigi, pasak ieÅ¡kovės, bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo turtui įgyti ieÅ¡kovės mama skyrė nemaÅ¾Ä piniginių lėšų dalį.

Apelianto teiginys, kad Å¡iuo atveju privalėjo bÅ«ti sudaryta notarinė dovanojimo sutartis prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijams. Tėvų skirtos lėšos akivaizdžiai laikytinos ieÅ¡kovės asmeninėmis lėšomis. Nėra ginčo dėl to, kad jos buvo panaudotos Å¡iam turtui įgyti, todėl teismo padarytos iÅ¡vados yra visiÅ¡kai teisėtos ir pagrįstos.5. Atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai jam nepriteisė žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), nes byloje buvo pateikti duomenys, kad atsakovas yra Å«kininkas ir minėtas sklypas yra Å«kininko sodyba.

Tokie teiginiai, pasak ieÅ¡kovės, visiÅ¡kai neatitinka tikrovės. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovas yra tik iÅ¡klausęs Å«kininkavimo kursus, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas nustatyta tvarka bÅ«tų įsteigęs Å«kininko Å«kį ir, kad minimas žemės sklypas bÅ«tų naudojamas Å¡iems tikslams. PrieÅ¡ingai, šį žemės sklypÄ naudoja ieÅ¡kovės Å¡eima ir su atsakovo interesais jis niekaip nėra susijęs. Be to, Å¡ioje byloje atsakovas nereiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinio - taigi nustatyta tvarka nėra iÅ¡reiÅ¡kęs savo reikalavimų dėl turto padalijimo bÅ«do, nėra apmokėjęs Å¡io reikalavimo žyminiu mokesčiu, o atsiliepime iÅ¡dėstyta pozicija negali bÅ«ti vertinama kaip Å¡alies reikalavimas, nes tai akivaizdžiai pažeistų Å¡alių procesinė lygybę ir rungtyniÅ¡kumo principÄ .6.

Pažymima, kad teismas pagrįstai priteisė skolÄ už patalpų nuomÄ , kadangi atsakovas savarankiÅ¡kai, be kito bendraturčio žinios, disponavo butu ir iÅ¡ jo gavo pajamas. IeÅ¡kovė nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune yra nuomojamas nuo 2013 m. gruodžio mėnesio ir Å¡iÄ aplinkybę patvirtino antstolio M. P. 2014 m. balandžio 22 d. faktinių aplinkybių protokolas. Jame konstatuota, jog vyras, vardu „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino, kad „bute jis gyvena, nuomojasi, jį įleido į butÄ D.

S., per Kūčias jis jau gyveno Å¡iame bute“. Todėl siekiant nustatyti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos kainas, ieÅ¡kovė teismui pateikė UAB „Laudomus“ vertinimÄ dėl nekilnojamojo turto nuomos kainos nustatymo. Vadovaujantis 2014-05-02 UAB „Laudomus“ iÅ¡vada buvo nustayta, kad nekilnojamojo turto - 34,13 kv.m bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name 2A2p su priklausiniu iÅ¡ kito registro - 32/100 Å«kinio pastato 151 lm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno m. sav.

Kauno m. (duomenys neskelbtini), vidutinė nuomos kaina 2014 m. I pusmetį yra 800 Lt per mėnesį. Tokiu būdu atsižvelgiant į tai, kad butas su 32/100 dalimi pastato - ūkinio pastato buvo nuomojami nuo 2013 m. gruodžio mėnesio, iš atsakovo teismas pagrįstai priteisė ieškovei 2400 Lt. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Teisėja CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Dėl turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jos padalinimo bÅ«do Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes ir netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kuomet 324/817 žemės sklypÄ , 64/100 dalių pastato – gyvenamojo namo ir 64/100 kitų statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) pripažino bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Taip pat nurodo, kad net ir pripažinęs šį gyvenamÄ jį namÄ pagerintÄ iÅ¡ esmės santuokos metu, teismas pasirinko netinkamÄ Å¡io turto padalinimo bÅ«dÄ , nes padalinimas natÅ«ra nepriimtinas dėl to, kad yra nedalus, o tam, kad jame galėtų gyventi dvi Å¡eimos, reikėtų didelių investicijų. Be to, dėl konfliktinių tarpusavio santykių Å¡alys negalėtų gyventi viename name. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, turėjo teisinį pagrindÄ padaryti priimtame procesiniame sprendime iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas dėl paminėto turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes byloje buvo nustatytos tokiam sprendimui priimti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės. Ginčo turtÄ apeliantas įgijo 1997-10-21 dovanojimo sutartimi (reg.

Nr. 2-3679), pagal kuriÄ jo tėvas J. S. padovanojo sÅ«nui 0,6 dalis, paskaičiuotas nuo 235,83 bendro ploto mÅ«rinio gyvenamojo namo su rÅ«siu, priestatu, mezoninu, kuriame yra 231,04 kv. m. bendro ploto su dalimi kiemo įrenginių ir 324 kv. m. ploto žemės sklypÄ , esančius adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 82, 1 t., b. l. 39, 41-42). Sutartyje nurodyta, kad dovanojamo gyvenamojo namo dalis įkainuota pagal 1997-10-20 detalizuotÄ pažymėjimÄ rinkos verte 83 264,96 Lt , o žemės sklypo – 665 Lt.

Kadangi Å¡alių santuoka buvo įregistruota 1999-11-05, tai Å¡is turtas, vertinant tik jo įgijimo laikÄ , turėtų bÅ«ti laikomas jo asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali bÅ«ti teismo pripažintas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu Å¡is turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatoma teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės; antra, kad asmeninis turtas iÅ¡ esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iÅ¡ esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J.

S. v. A. S. , bylos Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. V. v. A. V. , bylos Nr. 3K-3-49/2008; ir kt.). IeÅ¡kovė šį turtÄ prašė pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes laikė, kad jis buvo iÅ¡ esmės pagerintas santuokos metu, jį rekonstruojant sutuoktinių bendromis lėšomis, su kuo apeliantas nepagrįstai nesutinka. Apeliantas 2009-09-24 Kauno raj. savivaldybės Urbanistikos skyriui pateikė paraiÅ¡kÄ dėl planuojamos statybos projekto ir projektavimo sÄ lygų rengimo (2 t., b.l. 64).

ParaiÅ¡koje nurodė, kad nori rekonstruoti gyvenamÄ jį namÄ ir įrengti suskystintų dujų įrenginį. Leidimas statinio rekonstrukcijai apeliantui buvo iÅ¡duotas 2010-03-22 (1 t., b. l. 23-24), taigi, jau po santuokos įregistravimo. Atliktų statybos darbų priskyrimÄ gyvenamojo namo rekonstrukcijai patvirtina ne tik leidimo vykdyti rekonstrukcijÄ turinys, tačiau ir rekonstrukcijos aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas. Jame nurodyta rekonstrukcijos apimtis, pagal kuriÄ padidėjo gyvenamojo namo bendras plotas, t.t. gyvenamasis plotas, pastato tÅ«ris, aukÅ¡tų skaičius (+ mansarda) (2 t., b.l. 93-100).

Todėl apeliantas be pagrindo nurodo, kad nebuvo pakeisti statinio iÅ¡orės matmenys, kuomet vien statiniu užimtas plotas pasikeitė nuo 183 kv. m. prieÅ¡ rekonstrukcijÄ iki 213 kv. m. po rekonstrukcijos. IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ teismo eksperto V. Å . 2013-04-15 ekspertizės aktÄ (4 t., b. l. 156-159), kuriame konstatuota, kad ginčo gyvenamajame name buvo atlikta rekonstrukcija ir gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė po rekonstrukcijos padidėjo daugiau kaip dvigubai – prieÅ¡ rekonstrukcijÄ ji buvo 127283 Lt, po rekonstrukcijos – 262 685 Lt.

Atsakovas pateikė į bylÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ UAB „Skena“ ataskaitÄ (5 t. priedas), parengtÄ pagal atsakovo užduotį - paskaičiuoti santuokos metu atliktų statybinių pagerinimo darbų statybinę vertę ir jam pačiam nurodant atliktus statybos darbus. Å ioje ataskaitoje konstatuota, kad Å«kio bÅ«du atliktų darbų vertė yra 93896,13 Lt. Kaip jau minėta, dovanojimo sutarties sudarymo dienÄ gyvenamojo namo rinkos vertė buvo 83 264,96 Lt. Ä®vertinus Å¡ios ataskaitos priedÄ -lokalinę sÄ matÄ akivaizdu, kad apelianto nurodomi argumentai, jog santuokos metu buvo tik pakeista dalis langų ir aptinkuota dalis gyvenamojo namo, yra nepagrįsti.

Byloje 2013-07-19 nutartimi (3 t., b. l. 136-139) buvo paskirta statybinė ekspertizė. Jos išvadoje (4 t. b. l. 7-14) konstatuota, kad atlikti pagerinimo darbai priskiriami rekonstravimo statybos rūšiai ir yra esminiai. Todėl remiantis jau paminėtais įrodymais (atsakovo paraiška, statybos leidimu, V. Š. aktu, UAB „Skena“ ataskaita, teismo statybinės ekspertizės aktu) nesutiktina su apeliantu, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas santuokos metu atliktus statinio pagerinimo darbus priskyrė statinio rekonstrukcijai.

Apeliantas nurodo, kad statybinės ekspertizės iÅ¡vadoje konstatavus, jog iki rekonstrukcijos gyvenamojo namo rinkos vertė buvo 219000,00 Lt, o rekonstruoto gyvenamojo namo – 233000,00 Lt, todėl pagerinimų vertė yra tik 14000 Lt, o gyvenamojo namo vertė padidėjo tik 6 proc., kas reikÅ¡tų, kad turtas nebuvo iÅ¡ esmės pagerintas. Su tokiais apelianto argumentais taip pat nesutiktina, nes jis vertina duomenis, kurie įrodinėjamų aplinkybių nepagrindžia. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , esant ginčui dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių asmeninio turto pagerinimo ir reikalavimo tokį turtÄ pripažinti bendrÄ ja jungtine Å¡alių nuosavybe reikia nustatyti turto vertę iki pagerinimų atlikimo ir vertės pokytį po turto pagerinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-639-686/2015).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad turto vertė jo įsigijimo metu, pagal 1997-10-20 detalizuotÄ pažymėjimÄ , kaip nurodyta dovanojimo sutartyje, buvo 83 264,96 Lt. Byloje dar yra duomenys, pagal kuriuos galima spręsti apie turto vertę iki rekonstrukcijos (nustatyti 1998-03-02): NTR centrinio duomenų banko 2010-02-25 iÅ¡raÅ¡as (2 t., b.l. 75-76) bei namų valdos įkainavimo suvestinė (2 t., b. l. 134) patvirtina, kad iki Å¡alių santuokos namų valdos statybinė vertė buvo 273567 Lt, o atstatomoji vertė 225704 Lt, t.t. gyvenamojo namo, atitinkamai 235201 Lt ir 195820 Lt, o pagal NTR iÅ¡raÅ¡Ä gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė nurodyta 127283 Lt.

Atliktos ekspertizės duomenimis (21 p.): 2010 m. atkuriamoji vertė buvo 195820,00 Lt, o vidutinė rinkos vertė – 127283,00 Lt; 2013-03-05 atkuriamoji vertė buvo 554000,00 Lt, vidutinė rinkos vertė – 233000,00 Lt; atliktų darbų vertė yra 127048,71 Lt, įvertinus nepilnÄ gerbÅ«vį, o įvertinus pilnÄ gerbÅ«vį – 137513,24 Lt. Atsakovo užsakymu atliktos UAB „Skena“ ataskaitos duomenis santuokos metu atliktų statybinių pagerinimo darbų vertė pagal jo paties nurodytÄ darbų apimtį yra 93896,13 Lt.

Pažymėtina, kad VÄ® Registrų centrui 2013-10-30 atlikus statinio perkainavimo po jo rekonstrukcijos, gyvenamojo namo atkÅ«rimo kaÅ¡tai (statybinė vertė) padidėjo iki 778000 Lt, o atkuriamoji vertė iki 529000 Lt, bei vidutinė rinkos kaina iki 243000 Lt (2 t., b. l. 47), kas duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad nuo turto įsigijimo statybinė vertė padidėjo 2,7 karto o atkuriamoji vertė 2,46 karto, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad turtas iÅ¡ esmės buvo pagerintas ir jo kaina nuo jo įsigijimo momento padidėjo ne dėl atliktų kapitalinio remonto darbų, bet iÅ¡ esmės dėl pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje.

Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad santuokos metu Å¡alių lėšos buvo tokios, kad jų pakako tik pragyvenimui. Jo nuomone teismas neįvertino atsakovo turėtų ir panaudotų 50 000 Lt asmeninių lėšų, kurias gavo 2008 m. birželio 11 d. dovanojimo sutarties pagrindu (1 t., b.l.177) bei 20 000 Lt, kuriuos gavo 2008 m. rugpjūčio 18 d. dovanojimo sutarties pagrindu (1 t., b.l. 178) bei lėšų, kurias gavo pardavęs laimėtÄ automobilį, pagal dar iki santuokos įregistravimo įsigytÄ abonentÄ .

Taigi, Å¡iais argumentais apeliantas siekia įrodyti, kad turtas nebuvo pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, todėl nebuvo pagrindo pripažinti jį bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Dėl aplinkybių, susijusių su automobiliu Renault Clio 5N 1,2 įgijimu, tai byloje yra pateiktas 2000-02-21 priedas prie sutarties 1999-09-08 dėl įsipareigojimų vykdymo apie tai, kad apeliantas 2000-02-10 laimėjo šį automobilį, kuris jam buvo perduotas 2000-02-18 (1 t., b. l. 187). Apeliantas atsiliepime į ieÅ¡kinį buvo nurodęs, kad Å¡is laimėjimas yra pagal dar iki santuokos sudarymo įsigytÄ abonentÄ Ä¯ krepÅ¡inio komandos „Žalgiris“ 1999 m. sezono rungtynes.

Šis automobilis 2000-03-01 buvo parduotas už 33219 Lt (1 t., b. l. 98). Kaip jau minėta, gyvenamojo namo rekonstrukcijos leidimas atsakovui buvo išduotas tik 2010-03-22, todėl laiko tarpas tarp šių piniginių lėšų įgijimo ir gyvenamojo namo rekonstrukcijos pradžios yra labai didelis, kad galima būtų spręsti, jog šios lėšos buvo panaudotos būtent pastarajam tikslui, o ne kitiems šeimos poreikiams tenkinti. Apelianto nurodomos dovanojimo sutartys buvo sudarytos paprastos rašytinės formos ir juose yra nuorodos, kad apeliantas dovanas priėmė.

Duomenų, kad realiai Å¡ios piniginės lėšos jam bÅ«tų perduotos, byloje nėra. IeÅ¡kovė apie tokias dovanojimo sutartis sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu, o atsakovas net atsiliepime į pradinį ieÅ¡kinį apie jas nenurodė ir jų nepateikė, prieÅ¡ingai nei apie laimėtÄ automobilį. Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad apeliantas nei viename procesiniame dokumente nėra konkrečiai nurodęs, kam ar kaip buvo panaudotos motinos jam dovanotos piniginės lėšos. Ä®rodymų, kurie leistų spręsti apie dovanotojos galimybes dovanoti (disponuoti) tokio dydžio piniginėmis lėšomis, byloje taip pat nėra, todėl teisėjų kolegija apelianto nurodomas aplinkybes apie dovanojimo sutarčių pagrindu gautų piniginių lėšų panaudojimÄ vertina kritiÅ¡kai ir laiko jas neįrodytomis (CPK 12, 178 straipsniai).Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu taip pat pripažino žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalino sutuoktiniams po ½ dalį.

Sutiktina su apeliantu, kad jam buvo padovanota tik 324/817 dalis Å¡io sklypo, todėl sprendimo rezoliucinė dalis nėra tiksli. Å io žemės sklypo pripažinimui bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe bÅ«tina nustatyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų visumÄ , kaip ir sprendžiant dėl gyvenamojo namo teisinio statuso (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad žemės sklypas buvo pagerintas santuokoje. Pasikeitimai žemės sklype iÅ¡ esmės sutampa su gyvenamojo namo rekonstrukcija.

Apeliantas apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad tuomet visa sena augmenija buvo iÅ¡kasta ir iÅ¡vežta. Byloje esančios nuotraukos (4 t., b.l. 87-92) patvirtina, kad žemės sklypas buvo naujai apsodintas augmenija, betoniniai takai pakeisti trinkelių danga, įrengta rekreacinė zona su židiniu. Taigi, jis buvo iÅ¡ esmės pagerintas ne tik pakeičiant jo vizualinį vaizdÄ , bet ir jį pritaikant poilsiui bei patogesniam naudojimuisi gyvenamuoju namu (įrengtas lauko dujotiekis, suskystintų dujų rezervuaras).

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad savo darbu prisidėjo tvarkant žemės sklypÄ , puoselėjant augmenijÄ . Apeliantas apeliaciniame skunde tik konstatavo, kad žemės sklypas nebuvo iÅ¡ esmės pagerintas, tačiau kokie skundžiamo teismo sprendimo argumentai dėl žemės sklypo pagerinimo iÅ¡ esmės yra neteisingi, apeliaciniame skunde nenurodoma. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad 1997-10-21 žemės sklypo dovanojimo sutartyje jis buvo įkainotas 665 Lt, o viso žemės sklypo indeksuota vertė buvo 2141 Lt (1 t., b.l. 39).

Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡ VÄ® RC gauti duomenys patvirtina, kad 2014-07-23 masinio vertinimo bÅ«du nustatyta žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 20331 Eur, todėl atitinkamai 324/817 dalis Å¡io sklypo yra daug didesnės vertės (27838,96 Lt) nei jo įsigijimo metu. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, turėjo teisinį pagrindÄ padaryti priimtame procesiniame sprendime iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas dėl 1997-10-21 dovanojimo sutartimi (reg.

Nr. 2-3679) apelianto įgyto turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3.90 straipsnio 1 dalis) ir apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ teismo sprendimÄ laikyti neteisėtu ir nepagrįstu.Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Pagal kasacinio teismo praktikÄ santuokoje įgytas turtas nedalijamas natÅ«ra dėl objektyvaus pobÅ«džio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniÅ¡kai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektÄ , vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natÅ«ra netaikymas ne dėl iÅ¡vardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobÅ«džio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensacijÄ už jam priklausantį turtÄ , įgyvendintų teises, kylančias iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iÅ¡ įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, naÅ¡ta, neatitinka Å¡eimos teisinių santykių reguliavimo ir Å¡eimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2011 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; kt.).

Apeliantas nurodo, kad gyvenamasis namas nepritaikytas gyventi kelioms Å¡eimoms, be to Å¡alių tarpusavio santykiai yra konfliktiÅ¡ki, todėl gyvenimas viename name yra objektyviai negalimas. Pastaruoju aspektu pažymėtina, kad ginčo gyvenamasis namas yra didelio bendrojo (345,50 kv. m.), naudingojo (213,04 kv. m.) ir gyvenamojo ploto (147,28 kv. m.). Name yra keli sanitariniai mazgai abiejuose aukÅ¡tuose, kambariai izoliuoti, todėl Å¡alys gali nustatyti naudojimosi turtu tvarkÄ arba atsidalyti priklausančias nuosavybės dalis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, vien apelianto nenorėjimas gyventi viename name su ieÅ¡kove neįpareigoja teismo namÄ natÅ«ra priskirti tik jam, juolab, kad apeliacinės instancijos teisme apeliantas patvirtino, kad neturi piniginių lėšų iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei kompensacijos. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pasirinko teisingÄ , abiejų Å¡alių ir jų nepilnamečio vaiko interesus atitinkantį pripažinto bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo bÅ«dÄ .

O dėl apelianto nurodomų subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių, remdamasi kasacinio teismo praktika teisėjų kolegija pažymi, kad santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natÅ«ra bÅ«do, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiÅ¡kumų nulemtÄ valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naÅ¡tÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; kt.).CK 3.117 straipsnio 1 dalimi įstatymo leidėjas įtvirtino sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijÄ , kuria teismas privalo vadovautis padalydamas santuokinį turtÄ , jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nustatytų pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo bendro turto lygių dalių ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį.

Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo lygių dalių principo, reikia taip pat nustatyti, kiek tas nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus, vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs sutuoktiniams tenkančių turto dalių nustatymo kriterijai. Kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamu atveju natÅ«ra dalintinas gyvenamasis namas ir žemės sklypas buvo apelianto įgyti iki santuokos bei santuokos metu iÅ¡ esmės pagerinti, todėl į Å¡io turto sukÅ«rimÄ buvo įdėta ir jo asmeninių lėšų. Å ie faktai bÅ«tų pagrindu tai pripažinti svarbia aplinkybe nukrypti nuo lygių dalių principo, dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), arba asmeninių lėšų panaudojimÄ pripažinti kita svarbia aplinkybe, į kuriÄ turi bÅ«ti atsižvelgta parenkant atitinkamÄ turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra (CK 3.127straipsnio 3 dalis), arba taikyti abi Å¡ias teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2014).

Net ir apeliantas neginčija, kad Å¡alims gyvenant santuokoje gyvenamasis namas buvo Å¡eimos gyvenamoji patalpa (CK 3.84 straipsnio 2 dalis), kurioje augo Å¡alių dukra. Apeliantas sutiko, kad Å¡alių dukters gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su motina, kuri nurodo, kad dukra nuolat pasiilgsta savo buvusių namų, kuriuose praėjo jos vaikystė, ten palanki vaikui vystytis aplinka ir oras. Å alių paaiÅ¡kinimai duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė su dukra iÅ¡vyko gyventi kitur pablogėjus Å¡alių tarpusavio santykiams.

Kaip jau minėta, gyvenamasis namas yra 345,50 kv. m. bendrojo ploto ir 147,28 kv. m. gyvenamojo ploto, todėl pritarus apelianto argumentams ir jam priteisus 2/3 dalis gyvenamojo namo, apeliantei su dukra liktų 1/3 dalis ir tik 49,09 kv. m. gyvenamojo ploto. Apeliantas apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad Å¡alių dukra galėtų gyventi su motina bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį jam teismas priteisė, dalindamas santuokoje įgytÄ turtÄ . Tačiau Å¡is butas yra tik 34,13 kv. m. ploto, be to disponavimo teisė juo yra apribota hipoteka, o nuo 2014-02-07 įregistruotas notaro iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as, pagal kurį pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimas (7 t., b. l. 35-36).

Å ios aplinkybės duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad tokie apeliacinio skundo argumentai prieÅ¡tarauja vaiko interesams. Kadangi abu tėvai turi užtikrinti vaiko teisę į tinkamas gyvenimo sÄ lygas, tai teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju teismas turėjo pagrindo taikyti sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijÄ , dalindamas turtÄ natÅ«ra, kuris buvo pripažintas iÅ¡ esmės pagerintu Å¡alių santuokos metu (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), atsižvelgdamas į nepilnametės Å¡alių dukters interesus.Apeliantas nurodo, kad santuokoje įgijo turto už 212 293 Lt, jis buvo padalintas lygiomis dalimis, todėl kiekvienam turėjo bÅ«ti priteista turto už 106 146, 50 Lt, bet iÅ¡ teismo sprendimo matyti, kad ieÅ¡kovei priteista turto už 137 951 Lt, t.y. 31 804,50 Lt daugiau. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sudarydamas tokį balansÄ apeliantas nepagrįstai į jį neįtraukė turto, kuris buvo pripažintas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Kadangi 0,64 dalių gyvenamasis namas su kitais statiniais ir 324/817 dalių žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) pagrįstai buvo padalinti lygiomis dalimis natÅ«ra, tai Å¡io turto kainos (127283 Lt + 1652,48 Lt + 2142 Lt = 131077,48 Lt arba po 65538,74 Lt kiekvienam), nurodytos skundžiamame teismo sprendime, lygių dalių prezumpcijos negalėjo pažeisti. Be Å¡io turto, ieÅ¡kovei tai pat buvo priteista kito turto: automobilis Nissan X-trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos kaina yra 20200 Lt; butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio vertė 116000 Lt (apeliantas nurodo, kad jo vertė nustatytina pagal NT vertinimo ataskaitÄ , (1 t., b. l. 108-127), tačiau Å¡ioje ataskaitoje nurodyta vertės 116000 Lt, bet ne 119000 Lt);

žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 511,00 Lt ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) indeksuota žemės sklypo vertė – 1240,00 Lt. Tai yra ieškovei buvo priteista turto už 203489,74 Lt. Apeliantui be ½ dalies 0,64 dalių gyvenamasis namas su kitais statiniais ir 324/817 dalių žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) buvo priteista turto kito turto: automobilis FIAT DUCATO, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos kaina 11700,00 Lt; butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, su 32/100 pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio vertė 66000 Lt; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 782,00 Lt ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) indeksuota žemės sklypo vertė – 7568,00 Lt.

Tai yra apeliantui buvo priteista turto už 151588,74 Lt. Tokiu atveju santuokoje buvo įgyta turto iÅ¡ viso už 355078,48 Lt (203489,74 Lt + 151588,74 Lt), ½ dalis Å¡ios sumos sudarytų 177539,24 Lt, todėl laikantis lygių dalių prezumpcijos, apeliantui atiteko turto už 25950,50 Lt mažiau (177539,24 Lt – 151588,74 Lt). Tačiau apeliantas neatkreipė dėmesio į tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad įgyjant butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio vertė 116000 Lt, buvo panaudotos ieÅ¡kovės asmeninės lėšos 59996 Lt sumoje.

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad Å¡ias lėšas į apelianto sÄ skaitÄ , kompensuojant Å¡io buto įsigijimo kaÅ¡tus, pervedė ieÅ¡kovės motina (1 t., b.l. 12). Kad piniginės lėšos buvo pervestos atsakovui po buto įsigijimo, Å¡io fakto apeliantas neneigia. Tačiau nurodo, kad tokiu atveju Å¡ias lėšas reikėtų vertinti kaip dovanÄ abiems sutuoktiniams, be to nurodo, kad minėta suma buvo grÄ Å¾inta kaip suteikta ieÅ¡kovės tėvui, tačiau apie jokiÄ paskolÄ ieÅ¡kovės tėvui byloje nėra duomenų.

Esant byloje tokiems įrodymams ir apelianto paaiÅ¡kinimams, kurie taip pat laikytini įrodymais (CPK 177 straipsnio 2 dalis), teisėjų kolegija sprendžia, kad bent ½ dalimi Å¡ių lėšų galima buvo nukrypti nuo lygių dalių principo, dalinant santuokoje įgytÄ butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Tokiu atveju nėra pagrindo spręsti, kad dalinant santuokoje įgytÄ turtÄ lygiomis dalimis apeliantui turėtų bÅ«ti priteisiama kompensacija (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.117 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija Å¡iuo aspektu dar pažymi, kad apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė UAB “Marleksa” 2015-11-03 turto vertės nustatymo pažymÄ (7 t., b.l. 19-31), pagal kuriÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris priteistas apeliantui, įvertinus jį 66000 Lt, vertė santuokos pabaigai yra 37200 Eur arba 128444,16 Lt.

Tai yra pagrindu padaryti iÅ¡vadÄ , jog apeliantui priteisto turto bendra vertė padidėjo net 62444,16 Lt, tuo pačiu tampa visiÅ¡kai nereikÅ¡mingos aplinkybės dėl ieÅ¡kovės motinos į apelianto sÄ skaitÄ pervestų 59996 Lt piniginių lėšų vertinimo, nes Å¡io turto vertės padidėjimas visiÅ¡kai paneigia apelianto argumentus, kad skundžiamu teismo sprendimu jam buvo priteista 25950,50 Lt suma mažiau santuokoje įgyto turto.Apeliantas akcentuoja, kad dėl turto padalijimo savo pozicijÄ jis iÅ¡dėstė atsiliepime, todėl teismas turėjo į jÄ atsižvelgti.

Su Å¡iais argumentais sutiktina, tačiau nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad teismas neįvertino jo atsiliepimuose nurodytų aplinkybių, kuomet sprendė dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Pažymėtina, kad apeliantui priteisus asmeninėn nuosavybėn butÄ (duomenys neskelbtini), Kaune, jis sprendimo Å¡ioje dalyje nekvestionavo ir apeliaciniu skundu šį butÄ bÅ«tent jam prašė priteisti asmeninės nuosavybės teise. Be to, apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nekilnojamÄ turtÄ vertino ne turto rinkos kainomis, galiojančiomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, o remdamasis NTR duomenimis, kurie buvo 2012-01-03 t.y. 2- 5 metų senumo.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pagal CK 3.119 straipsnį, dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galiojo bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Apeliantas šiais argumentais grindžia dalintinų žemės sklypų vertes ir apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus VĮ Registrų centro duomenis (7 t., b.l. 10-16). Pagal pateikus duomenis apie žemės sklypų vidutines rinkos vertes pagal unikalų numerį gauname tokius skirtumus: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė buvo 511,00 Lt arba 147,99 Eur, o pagal naujus duomenis – 1567,57 Lt arba 454 Eur;

žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) indeksuota žemės sklypo vertė buvo 1240,00 Lt. arba 359,13 Eur, ji padidėjo iki 1905,95 Lt arba 552 Eur; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė buvo 782,00 Lt arba 226,48 Eur, ji sumažėjo iki 711,28 Lt arba 206 Eur; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) indeksuota žemės sklypo vertė buvo 7568,00 Lt arba 2191,84 Eur, ji sumažėjo iki 2893,45 Lt arba 838 Eur.

Ä®vertinus Å¡iuos naujus duomenis apie žemės sklypų vertes ir duomenis apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris priteistas apeliantui, vertės padidėjimÄ nuo 66000 Lt iki 128444,16 Lt, apelianto skundžiamu teismo sprendimu ieÅ¡kovei priteista santuokoje įgyto turto už bendrÄ 205212,26 Lt sumÄ , o apeliantui – už bendrÄ 209287,63 Lt sumÄ , net nevertinant pirmiau aptartų teismo sprendimo argumentų dėl ieÅ¡kovės asmeninių lėšų panaudojimo. Todėl Å¡ių faktinių ir teisinių aplinkybių visuma neduoda pagrindo teisėjų kolegijai konstatuoti CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įstatymo leidėjo įtvirtintos sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos pažeidimo.

Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai ieÅ¡kovei priteisė žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kadangi byloje yra pateikti duomenys, jog atsakovas yra Å«kininkas ir minėtas sklypas yra Å«kininko sodyba. Å alims gyvenant santuokoje ieÅ¡kovė 2007-07-30 buvo davusi sutikimÄ , kad atsakovas minėtame sklype įkurtų Å«kininko sodybÄ (t. 1 b.l. 176 ). Tačiau Å¡is sutikimas teismo nesaisto padalinant santuokoje įgytÄ turtÄ sutuoktiniams. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad Å¡iame sklype buvo įkurta Å«kininko sodyba.

IeÅ¡kovė apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad ji su artimais giminaičiais šį žemės sklypÄ Å¡ienauja ir tvarko, kad nebÅ«tų paskirta bauda už jo nepriežiÅ«rÄ . Apeliantas Å¡ių paaiÅ¡kinimų nepaneigė. IeÅ¡kovė į bylÄ taip pat pateikė Vilkijos žemės Å«kio mokyklos pažymėjimÄ (7 t., b.l. 47), kad įgijo kompetencijÄ Å«kininkauti. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nėra suvaržytas konkrečiais sutuoktinių reikalavimais, bet turi iÅ¡spręsti turto padalijimo klausimus tokiu bÅ«du, jog laikantis įstatymų reikalavimų turtas bÅ«tų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrÄ bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2009).

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ esmės ginčas dėl Å¡io žemės sklypo kilo todėl, kad yra realių galimybių jį parduoti gretimai Å«kininkaujančiam asmeniui. Taigi, byloje nėra duomenų, kad Å¡iame žemės sklype apeliantas Å«kininkauja, abi Å¡alys turi įrodytÄ kompetencijÄ Å«kininkauti, todėl apeliantui nepaneigus ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių, kad žemės sklypu ji tik viena rÅ«pinasi, nėra pagrindo konstatuoti, kad jis priskirtas ieÅ¡kovei neteisingai, pažeidžiant teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įkainavo atsakovui priteistÄ automobilį FIAT DUCATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 117 00 Lt, nes ieÅ¡kovė 2014 m gegužės 12 d. patikslintame ieÅ¡kinyje (5 t., b.l.56-64) šį automobilį įvertino 7000 Lt. Pažymėtina, kad Å¡iuo patikslinti ieÅ¡kiniu, kaip ir pradiniu, ieÅ¡kovė prašė priteisti apeliantui bÅ«tent 117 00 Lt vertės automobilį, jo rinkos vertę pagrįsdama vieÅ¡ai prieinamais duomenimis iÅ¡ elektroninės erdvės -autogidas.lt puslapio (1 t., b.l. 1-9, 20).

Apeliantas duomenų apie kitokiÄ Å¡io turto vertę nepateikė, todėl teisėjų kolegija Å¡iuo aspektu daugiau nepasisako. Apeliantas nesutinka su priteista skola už patalpų nuomÄ . Å iuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas, teikdamas atsiliepimÄ (5 t., b.l. 56-64) į patikslintÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį (5 t., b.l. 79-87) nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokios sutarties dėl buto (duomenys neskelbtini), į kuriÄ pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti.

Apeliaciniame skunde taip pat nenurodė, kas jÄ sudarė, koks jos turinys, ar ieÅ¡kovei buvo žinomos sutarties sÄ lygos. Skundžiame teismo sprendime nurodyti argumentai dėl apelianto nuslėptų pajamų už Å¡ių Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomÄ , kurios faktas buvo nustatytas 2014 m. balandžio 22 d. faktinių aplinkybių protokolu (5 t., b.l. 67-69), o nuomos kainos pagal UAB „Laudomus“ iÅ¡vadÄ apie nekilnojamojo turto nuomos kainas (CK 3.123 straipsnio 4 dalis, CPK 12, 178 straipsnis).

Todėl apeliantui nenurodant, kuo jis grindžia sprendimo neteisėtumÄ Å¡ioje dalyje, teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentÄ laiko nepagrįstu.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , nes teismas nenustatė kokia dalimi buvo patenkintas ieÅ¡kinys. Sprendime nurodoma, kad Å¡alys turėjo iÅ¡laidų paduodant ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, teikiant atsiliepimus, iÅ¡laidų atstovaujantiems advokatams, kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų (t. 1, b. l. 10, 70, t. 4, b. l. 81, 168, t. 5, b. l. 4, 65, t. 6, b. l. 58).

Teismas nurodė, kad patenkinus didesnę dalį ieškinio reikalavimų, proporcingai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovo ieškovei 8 100 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 5, b. l. 91-101), iš ieškovės valstybei 150 Lt žyminis mokestis, nuo kurio dalies ieškovė buvo atleista; iš ieškovės atsakovui 450 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 4, b. l. 81, 168, t. 6, b. l. 58), iš atsakovo valstybei 60 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio dalies atsakovas buvo atleistas.Byloje nustatyta, kad ieškovė pareiškė šešis reikalavimus:

1) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės (reikalavimas patenkintas iš dalies – 50 proc.);

2) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (reikalavimas patenkintas visiškai – 100 proc.);

3) dėl išlaikymo vaikui priteisimo (reikalavimas priteisti po 600 Lt kas mėnesį, priteista po 500 Lt – 83 proc.);

4) dėl turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (reikalavimas patenkintas visiÅ¡kai – 100 proc.);

5) turto padalinimo (tenkinta iš dalies – 75 proc. );

6) negautų pajamų už patalpų nuomÄ priteisimo (7 400 Lt, reikalavimas patenkintas 2 400 Lt – 3 proc.). IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkinamas 70 proc., atmetamas 30 proc. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). IeÅ¡kovė byloje turėjo 4034 Eur (t. 1, b. l. 10, 70; t. 5, b. l. 4, 65, t. 5, b. l. 91-101) bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 696 Eur (573 Eur + 59 Eur + 64 Eur) žyminis mokestis ir 3 338 Eur iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.Atsakovas pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė du reikalavimus: priteisti iÅ¡ atsakovės 12 724,36 Lt kompensacijÄ už jo vieno įvykdytÄ solidariÄ prievolę (tenkintas reikalavimas iÅ¡ dalies (8 995,32 Lt) – 71 proc.) bei nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ (tenkintas visiÅ¡kai- 100 proc.).

Todėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis buvo patenkintas 86 proc., atmestas 14 proc. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Atsakovas byloje turėjo 171 Eur (87 Eur + 55 Eur + 29 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 55 Eur žyminis mokestis ir 116 Eur iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.Bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis ir 88 straipsnis), paskirstymo tvarkÄ reglamentuoja CPK 93, 96, 98 straipsnių nuostatos.

Kai pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bylos dalyviams priteisimo, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atitinkamai priešieškinio atveju. Kadangi ieškinys tenkinamas 70 proc., tai bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos priteisiant ieškovei iš atsakovo 2 823,80 Eur.

Atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintas 86 proc., tai atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 147,06 Eur. Atlikus įskaitymÄ , iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei reikėtų priteisti iÅ¡ atsakovo 2676,74 Eur (9242,25 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisė iÅ¡ viso 2345,92 Eur (8100 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl, galiojant draudimui priimti blogesnį sprendimÄ (CPK 313 straipsnis), skundžiamas teismo sprendimas Å¡ioje dalyje nekeistinas. Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, turėjo teisinį pagrindÄ padaryti priimtame procesiniame sprendime iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas dėl byloje reikÅ¡mingų aplinkybių ir teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teisme patirta 20,94 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pažyma apie iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (t. 7, b. l. 3).

Apelianto apeliacinį skundÄ atmetus, Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybės naudai priteistinos iÅ¡ apelianto (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai). Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ . Patikslinti sprendimo dalį dėl priteisimo ieÅ¡kovei V. G. ir atsakovui D. S. po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei nurodyti, kad Å¡alims priteisiama po ½ dalį 324/817 Å¡io žemės sklypo.Priteisti iÅ¡ apelianto D.

S. 20,94 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame teisme, į valstybės biudžetÄ (iÅ¡ieÅ¡kotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660). Teisėjos:                                                                                                                     Galina Blaževič Dalė Burdulienė Izolda Nėnienė