2022-05-30 Nr. AB-14150-4-49-3-00107-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2709-822/2022

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00107-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5.

(N)(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Vilijos Mikuckienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant vertėjui Hicham Ibrahim,

(duomenys neskelbtini) pilietei I. G. D. H.,

(duomenys neskelbtini) pilietės I. G. D. H. atstovui advokatui Dmirtrijui Korsakovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės I. G. D. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) pilietės I. G. D. H. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. 22S6560 dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja I. G. D. H. (toliau – ir pareiškėja, Užsienietė) skundu prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2022 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. 22S6560 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl Užsienietės laikino apgyvendinimo ir taikyti pareiškėjai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skunde nurodyta, kad Užsienietė nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nėra pažeidusi migracijos įstatymų, ji bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, davė parodymus, todėl prašė taikyti jai Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietę VSAT Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu atveju būtų užtikrintas užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.

2. Departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Departamento 2022 m. kovo 2 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis Įstatymo nuostatomis. Departamentas nurodė, kad Užsienietės atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl jos sulaikymo, pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti ją į Lietuvos Respubliką ir ją apgyvendinti, nesuteikiant teisės jai laivai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėja nėra sulaikyta. Nurodo, jog Užsienietės tapatybė nustatyta ir ji nekelia grėsmės viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui. (Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalis, 113 straipsnio 4 dalies 5 punktas), todėl galima būtų taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę. Taip pat nurodė, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko pažeisdama migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną, nepateikė kelionės dokumentų. Nurodė, kad pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties. Užsienietė kreipėsi su prašymu dėl prieglobsčio suteikimo. Departamentas, išnagrinėjo Užsienietės prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 21M37138, kuriuo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikė. Sprendimą ji 2022 m. sausio 28 d. apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, skundas yra nagrinėjamas, todėl Departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs.

3. Užsienietė I. G. D. H. teismo posėdyje paaiškino, kad skundą palaiko, 10 mėn. gyvena stovykloje, jai apribota laisvė, ji nori pakeisti aplinką, nori gyventi laisvėje. Nurodė, kad praktika yra pakeista, ji nenori pabėgti, nekenkia tyrimui. Prašė apgyvendinti Užsienietę VSAT Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

4. Departamentas prašė tenkinti skundą teikime nurodytomis aplinkybėmis.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Byloje teismas nustatė, kad Užsienietė - (duomenys neskelbtini) pilietė – I. G. D. H., (duomenys neskelbtini), neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės. Užsienietės tapatybė nustatyta. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) sistemoje Užsienietė buvo užregistruota 2021 m. rugpjūčio 27 d.

7. Departamentas išnagrinėjo Užsienietės prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 21M37138, kuriuo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikė. Sprendimą ji 2022 m. sausio 28 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl Departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs.

8. Departamentas 2022 m. kovo 2 d. priėmė Sprendimą įleisti Užsienietę I. G. D. H. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Užsienietė su sprendimu supažindinta 2022 m. kovo 4 d. Skundas teisme gautas 2022 m. kovo 17 d., sprendimas per 14 dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas apylinkės teismui.

9. Įvertinus susidariusią situaciją, kad Užsienietė yra apgyvendinta VSAT Centre, ji turi galimybę judėti Centro teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, įskaitant ir galimybę susitikti su jos interesus atstovaujančiu advokatu, teismas teigė neturėjęs pagrindo šio apgyvendinimo vertinti kaip de facto sulaikymą. Jai taikoma priemonė savo turiniu atitinka Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjai paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga šios priemonės taikymo tikslams.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad Užsienietė neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės, atvykęs į Baltarusiją, ten neliko ir prieglobsčio neprašė, tik pristačius į užkardą pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje, todėl pagrįstai manytina, kad Užsienietė gali pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę.

11. Teismas, išnagrinėjęs Užsienietės skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus nusprendė, kad Departamentas, ginčijamo Sprendimo priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką Užsienietės situacijos vertinimą ginčijamo sprendimo kontekste, Užsienietės nesutikimas su priimtu Sprendimu (jo dalimi) nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, todėl skundas atmestinas.

III. 12. Užsienietė apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A20.-647-675/2022 ir priimti naują sprendimą - sutrumpinti pareiškėjo apgyvendinimo terminą ir/arba netaikyti judėjimo apribojimo;

13. Užsienietė pabrėžia, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti vieną iš šių alternatyvių sulaikymui priemonių : užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 straipsnis.).

14. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjos atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti ją į Lietuvos Respubliką ir ją apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

16. Teigia, kad priešingai nei teigiama skunde, pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdama migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių dokumentų, kirto sieną. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš savo kilmės valstybės pareiškėja teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjai pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Departamentas vertina, kad pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo, kuriuo teismas atmetė Užsienietės skundą, kuriuo ji prašė pakeisti jai šiuo metu taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje į švelnesnę priemonę - apgyvendinti Užsienietę Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

18. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 117 straipsniu ir 1408 straipsnio 9 dalimi, atmetė Užsienietės skundą, padaręs išvadą kad Užsienietė pasiprašė prieglobsčio tik sulaikoma pareigūnų, į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai.

19. Užsienietės apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad, jos pačios teigimu, ji šiuo metu bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui ir viešajai tvarkai, nedaro jokių pažeidimų, todėl yra pagrindas taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas priemones.

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 2 d. Užsienietė MIGRIS buvo užregistruota 2021 m. rugpjūčio 27 d. Departamentas 2021 m. lapkričio d. Sprendimu nusprendė, be kita ko, nesuteikti Užsienietei pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti ją į (duomenys neskelbtini), šis sprendimas buvo apskųstas.

21. Departamentas 2022 m. vasario 2 d., priėmė Sprendimą įleisti Užsienietę į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, ir apgyvendinti ją Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d.

23. Nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2-4, 6-9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 1408 str. 10 d.), tačiau taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos, reglamentuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

24. Įstatymo 1407 straipsnio, reglamentuojančio X2 skyriaus taikymą, 1 dalis nustato, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, o 3 dalis – kad kitos šio Įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.

25. Įstatymo 1408 straipsnis, reglamentuojantis užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą, be kita ko, nustato: prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 1408 str. 3 d.); jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (Įstatymo 1408 str. 5 d.); jeigu Migracijos departamentas, priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (Įstatymo 1408 str. 6 d.); jeigu Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 14016 straipsniuose nustatyta tvarka (Įstatymo 1408 str. 8 d.); skundas dėl Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nurodytų sprendimų apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka (Įstatymo 1408 str. 8 d.).

26. Taigi, pagal aptartą teisinį reguliavimą, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, ir Migracijos departamentui priėmus sprendimą įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kartu priimamas sprendimas prieglobsčio prašytoją apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Tačiau vien tai, kad alternatyvių apgyvendinimui priemonių taikymas galiojančiame įstatyme nėra numatytas, negali būti vertinama, kaip taisyklė, eliminuojanti bet kokias išimtis. Konstitucinis veiksmingos teisminės gynybos principas, konstitucinė nuostata, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismas (Konstitucijos 109 str.), taip pat iš Konstitucijos kylantys proporcingumo imperatyvai suponuoja, kad teismas, vykdydamas teisingumą, esant individualiai svarbių/reikšmingų teisinių argumentų, pagrįstų faktinių aplinkybių visapusišku įvertinimu (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi teisę pripažinti, kad prieglobsčio prašytojui pritaikyta priemonė apgyvendinimas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, yra neproporcingas siekiamam tikslui asmens teisių suvaržymas ir taikyti prieglobsčio prašytojui UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose įtvirtintas alternatyvias nustatytajam judėjimo laisvės ribojimui priemones (ABTĮ 4 str. 7 d.).

27. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teisė į veiksmingą teisminę gynybą turi būti aiškinama taip, kad, nesant Įstatymo dėl Užsieniečių teisinės padėties nuostatų, kuriose būtų nustatyta galimybė skirti prieglobsčio prašytojui alternatyvias apgyvendinimui, nesuteikiant judėjimo laisvės, priemones, teismas turi pripažinti savo jurisdikciją priimti sprendimą dėl tokio užsieniečio apgyvendinimo, nesuteikiant judėjimo laisvės, proporcingumo ir turi teisę skirti švelnesnes jo teisių ir laisvių ribojimo priemones, jeigu nustato, kad užsieniečio apgyvendinimas, nesuteikiant judėjimo laisvės, neatitinka proporcingumo principo.

28. Pažymėtina, kad anksčiau paskelbtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1846-525/2022 teisėjų kolegija (panašiai, kaip paaiškinta pirmiau) nurodė, jog galiojantis reglamentavimas alternatyvių apgyvendinimui priemonių taikymo nenustato. Nors ir nurodydama kitus motyvus, susijusius su taikytina teise, teisėjų kolegija nagrinėjo užsieniečio patiriamų ribojimų proporcingumą, t. y. sprendė, ar asmens teisės nebuvo pernelyg suvaržytos (šiuo klausimu žr. nutarties 23 punktą). Taigi nagrinėjamo klausimo sprendimas šioje ir apžvelgtoje byloje iš esmės nesiskiria. Šiomis aplinkybėmis kyla poreikis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo poziciją toliau plėtoti, aiškiai nurodant, kad tarptautinės apsaugos prašytojai teisme pagal nacionalinę teisę gali remtis argumentais dėl alternatyvių apgyvendinimui, nesuteikiant judėjimo laisvės, priemonių taikymo neproporcingumo.

29. Iš Užsienietės apeliacinio skundo matyti, kad ji teigia, jog pakankama ir proporcinga priemonė yra jos apgyvendinimas Centre, netaikant judėjimo laisvės ribojimų. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teismas sutinka. Byloje nustatyta, kad galutinis sprendimas dėl pareiškėjos teisinės padėties nėra priimtas, todėl yra pagrindas padaryti išvadą, kad visos jos teisinei padėčiai apibrėžti reikšmingos aplinkybės dar nėra nustatytos. Kita vertus, teismas pabrėžia, kad nebendradarbiavimo faktui nustatyti nepakanka to, kad užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, tačiau turi būti nustatyta ir tai, kad užsienietis nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (t. y. rizikos veiksnio egzistavimui būtina nustatyti abi šias sąlygas kartu). Byloje nėra duomenų, kad Užsienietė būtų bandžiusi bėgti ar būtų kitaip pažeidusi gyvenimo laikino apgyvendinimo vietoje tvarką.

30. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas (ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

(duomenys neskelbtini) pilietės I. G. D. H. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti (duomenys neskelbtini) pilietei I. G. D. H., (duomenys neskelbtini), apgyvendinimą VSAT Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Vilija Mikuckienė

Skirgailė Žalimienė