1f5fe092-e478-41b6-ae38-c3662ee4c236 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-9975-1125/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05122-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė, sekretoriaujant Astai Šėžienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. U., ieÅ¡kovo A. U. atstovui advokatui Dainiui Kenstavičiui, atsakovės akcinės bendrovės „LTG Infra“ įgaliotiems atstovams D. R. ir V. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. U. ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei „LTG Infra“ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo. Teismas n u s t a t ė:

1. Ieškovas A. U. pareikštu ieškiniu prašo:

1) pripažinti atsakovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „LTG Infra“ 2020 m. spalio 29 d. įsakymÄ dėl darbo sutarties su ieÅ¡kovu nutraukimo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ (pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ ) negaliojančiu, o Å¡iuo pagrindu įvykdytÄ darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir negaliojančiu;

2) pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindÄ iÅ¡ DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto į DK 59 straipsnio 1 dalį ir įpareigoti atsakovę sumokėti 6 mėnesių darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , t. y. 19 200 Eur (3 200 Eur x 6), neatskaičius mokesčių;

3) priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2020 m. spalio 29 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos;

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, kad 2014 m. birželio 6 d. ieÅ¡kovas ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ sudarė darbo sutartį Nr. DS(DK)-4147, kuria ieÅ¡kovas buvo įdarbintas neterminuotai dirbti Krovinių vežimo direkcijos Logistikos projektų skyriaus Vilniaus intermodalinio terminalo vadovu. Nuo 2015 m. vasario 1 d. ieÅ¡kovas buvo paaukÅ¡tintas pareigose Geležinkelių infrastruktÅ«ros direkcijos Terminalų valdymo centro (toliau – TVC) vadovu. IeÅ¡kovas dar du kartus dalyvavo atrankose dėl savo pareigybės ir abu kartus darbdavys atrinko bÅ«tent jį tęsti darbÄ TVC vadovo pareigose. Å ias pareigas vykdė iki neteisėto atleidimo 2020 m. spalio 29 d.

3. IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad 2020 m. rugsėjo mėn. Vilniaus intermodaliniame terminale, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – VIT) AB „Lietuvos geležinkeliai“ prevencijos skyriaus darbuotojai kartu su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovais atliko VIT saugomų prekių revizijÄ , sudarė saugomų prekių likučių skaičiavimo aktÄ , dalį saugomų prekių perėmė VMI tyrimams atlikti. IeÅ¡kovas atliktame patikrinime nedalyvavo, informacijos apie užfiksuotus saugomų prekių kiekius bei paimtÄ / sugadintÄ prekių dalį negavo. Informacija kokiu pagrindu buvo atliktas bÅ«tent VIT saugomų prekių patikrinimas ieÅ¡kovui taip pat nebuvo suteikta.

4. Teigia, kad 2020 m. spalio 1 d. darbdavys – po įvykusios reorganizacijos, akcinė bendrovė „LTG Infra“ – iÅ¡leido įsakymÄ â€žDėl A. U. nuÅ¡alinimo nuo darbo“, kuriuo nuÅ¡alino ieÅ¡kovÄ nuo darbo funkcijų vykdymo bei įpareigojo grÄ Å¾inti visas bendrovės iÅ¡duotas darbo priemones ir daiktus, iÅ¡skyrus mobilųjį telefonÄ dėl galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo. Jokios detalesnės informacijos apie galimai padarytÄ darbo pareigų pažeidimÄ Ä¯sakyme nepateikta.

Su įsakyme minima informacija ir įrodymais ieškovas nebuvo supažindintas. 5. 2020 m. spalio 14 d. darbdavys persiuntė ieškovui „Reikalavimas paaiškinti raštu“, kuriuo pareikalavo ieškovo atsakyti į reikalavime nurodytus klausimus susijusius su VIT nuo 2017 m. gruodžio mėnesio saugomais 9 konteineriais su alkoholiniais gėrimais (toliau – krovinys) ir su Estijos Respublikoje registruota bendrove (duomenys neskelbtini) sudaryta konteinerių krovos, sandėliavimo ir kitų paslaugų teikimo sutartimi Nr. SP(TVC)-72.

Reikalavime nurodyta, kad ieÅ¡kovas, kaip Terminalų valdymo centro vadovas, yra atsakingas už jam pavaldžių padalinių, įskaitant VIT, veiklÄ ir juose dirbančių darbuotojų tinkamÄ darbo organizavimÄ , o Å¡iuo atveju pagal ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytÄ sutartį neva nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir mokestinių prievolių buvo saugomas krovinys bei už saugojimo paslaugÄ nėra laiku atsiskaitoma su bendrove. Pažymėtina tai, kad kartu su reikalavimu jokie papildomi dokumentai, įskaitant ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ Saugos ir rizikų valgymo departamento (toliau – SRVD) tyrimo medžiagÄ , kuria buvo remiamasi, ieÅ¡kovui pateikta nebuvo.

6. Nurodo, kad 2020 m. spalio 15 d. 21:07 val. ieÅ¡kovas gavo darbdavio pasiÅ«lymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo ir nekonkuravimo projektus. Tačiau jų sÄ lygos buvo aiÅ¡kiai diskriminuojančios, apsunkintos menamų ir bÅ«simų žalų atlyginimu, mokėjimus iÅ¡dėstant, kad galima bÅ«tų juos sulaikyti arba visai nemokėti. IeÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė nesutikimÄ su tokiomis sÄ lygomis ir pateikė jam priimtinas sÄ lygas, tačiau jokio atsakymo iÅ¡ atsakovės nesulaukė.

7. Supratęs, kad susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo bendru sutarimu pasiekti nepavyks, 2020 m. spalio 21 d. ieÅ¡kovas pateikė darbdavio reikalaujamÄ paaiÅ¡kinimÄ , nurodydamas ir jo pateikimo vėlavimo objektyvias priežastis. PaaiÅ¡kinimuose ieÅ¡kovas taip pat atsakė į pateiktus klausimus bei nurodė, kad krovinys buvo saugomas laikantis visų teisės aktų reikalavimų ir mokestinių prievolių, sutartis su Estijos įmone sudaryta visiÅ¡kai teisėtai ir pagrįstai, o nurodymÄ pareikalauti padengti sutarties pagrindu susidariusį įsiskolinimÄ ieÅ¡kovas buvo davęs ne kartÄ . 8. 2020 m. spalio 29 d. darbdavys iÅ¡leido įsakymÄ â€žDėl darbo sutarties nutraukimo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ â€œ, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu dėl nustatytų Å¡iurkščių darbo pareigų pažeidimų ieÅ¡kovas yra atleidžiamas iÅ¡ užimamų pareigų.

Ä®sakyme nurodyta, kad ieÅ¡kovas neužtikrino tinkamo Terminalų valdymo centro veiklos organizavimo, dėl ko Terminalų valdymo centre nustatyti neteisėto akcizais apmokestinamų prekių sandėliavimo, kliento prekių trÅ«kumo, teisės aktų, reglamentuojančių grynųjų pinigų įneÅ¡imÄ Ä¯ bendrovės kasÄ , pažeidimo atvejai, tačiau jokių Å¡iuos faktus patvirtinančių įrodymų nei kartu su įsakymu, nei anksčiau ieÅ¡kovui susipažinti pateikta nebuvo. Ä®sakyme taip pat konstatuota, kad ieÅ¡kovas prisidėjo prie žalos Lietuvos Respublikos finansų sistemai padarymo (nesumokėtas akcizas į Lietuvos Respublikos biudžetÄ ), galimai padarė turtinę žalÄ bendrovei, nes bendrovė pagal sutartį atsako prieÅ¡ klientÄ dėl jo priimtų sandėliuoti prekių trÅ«kumo bei tikėtinos rizikos, kad VMI, atlikusi mokestinį patikrinimÄ , nukreips reikalavimÄ sumokėti akcizÄ už krovinį į bendrovę, saugant krovinį ir juo disponuojant padaryta nusikaltimo požymių turinti veikla – neteisėtas akcizais apmokestinamų prekių laikymas ir disponavimas jomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1992 straipsnis), tačiau kartu įsakymu nepateiktos jokios tyrimÄ atlikusių institucijų iÅ¡vados, prieÅ¡ingai – ir Å¡iai dienai nei viena institucija dar nėra pripažinusi, kad krovinio laikymas pažeidė teisės aktų reikalavimus ar sudaro nusikalstamos veiklos sudėtį.

Be to, pati bendrovė nurodė, kad dėl susidariusios situacijos jai tik galimai kils turtinė žala, egzistuoja tikėtina rizika ir pan. Taigi, akivaizdu, kad visiÅ¡kai nepagrįstai pripažino ieÅ¡kovÄ Å¡iurkščiai pažeidus darbo pareigas. Atvykęs į darbo vietÄ ieÅ¡kovas susipažino su įsakymu bei nurodė, kad su atleidimo pagrindu bei iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis nesutinka.

9. Pažymi, kad sutartis buvo sudaryta laikantis visų atsakovės vidaus teisės aktų ir juose nustatytų procedÅ«rų. Vadovaujantis atsakovės nustatyta tvarka, sutarties sudarymas iÅ¡ paslaugų teikėjo – AB „Lietuvos geležinkeliai“ pusės buvo patvirtintas bei pasiraÅ¡ytas keturių asmenų paraÅ¡ais: R. Č., kaip sutarties rengėjo, už sutarties rengimo ir vykdymo kontrolę atsakingo VIT grupės tuometinio vadovo T. P., VIT grupės vyresniosios vadybininkės ir TVC vadovo – ieÅ¡kovo. Å iuo atveju, visi nurodyti asmenys dalyvavo sutarties sudaryme ir savo paraÅ¡ais patvirtino, jog sutartis gali bÅ«ti sudaryta ir yra visiÅ¡kai teisėta. Be to, pasiraÅ¡yta sutartis buvo įkelta į darbdavio dokumentų valdymo sistemÄ , taigi darbdaviui buvo žinoma, prieinama ir apskaitoma.

10. Be to, ieÅ¡kovas nebuvo sutarties rengėjas, taip pat nebuvo atsakingas už sutarties sudarymo ir vykdymo kontrolę. IeÅ¡kovas savo paraÅ¡u patvirtino, jog reikiamos sutarties grafos yra tinkamai užpildytos ir sutarties nuostatos neprieÅ¡tarauja galiojantiems vidiniams, nacionaliniams ir supranacionaliniams teisės aktams, tai yra vertino tik iÅ¡imtinai sutartyje pateiktÄ informacijÄ . Pažymi, kad krovos, sandėliavimo ir kitų paslaugų teikimo sutarties forma yra Å¡abloninė ir taikoma visiems AB „Lietuvos geležinkeliai“ klientams, skiriasi tik sudarant sutartį užpildomos tuščios grafos, kurios neapima esminių sutarties sÄ lygų, konkrečios įsigyjamos paslaugos sutarties sudarymo metu nėra detalizuojamos.

11. Teigia, kad šiuo atveju (kaip ir kitais krovos, sandėliavimo ir kitų paslaugų teikimo sutarties sudarymo atvejais), sutarties objektas nurodytas AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos Komercijos departamento Terminalų valdymo centro Konteinerių krovos, sandėliavimo ir kitų paslaugų teikimo taisyklėse numatytų paslaugų teikimas, taigi ieškovas pasirašydamas sutartį objektyviai negalėjo žinoti, kokias būtent paslaugas norės įsigyti klientas ar kad bus pristatytas būtent akcizines prekes sudarantis krovinys.

Prekės, kliento apibÅ«dintos VIT darbuotojams kaip laisvo judėjimo prekė, buvo priimtos tolimesniam iÅ¡vežimui į EstijÄ geležinkeliu. Remiantis sutarties nuostatomis, konkrečius krovos užsakymus klientas (kaip ir kiti klientai) turėjo teikti per paslaugų teikėjo internetinės savitarnos sistemÄ , taigi konkreti krovinių sudėtis ir prekes lydinčių dokumentų teisingumas bei įsigyjamos paslaugų tiekėjo paslaugos nebuvo aiÅ¡kios sutarties sudarymo metu ir negalėjo sÄ lygoti sutarties neteisėtumo.

12. Be to, ieškovas nėra tinkamas subjektas taikyti atsakomybę dėl sutarties sudarymo ir vykdymo. Pačioje sutartyje yra numatyta, jog už sutarties vykdymo kontrolę nuo sutarties sudarymo momento yra atsakingas T. P. kaip VIT tuometinis vadovas, todėl būtent jam kilo pareiga užtikrinti, kad remiantis sutartimi klientui būtų teikiamos tik taisyklėse numatytos paslaugos.

13. AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktÅ«ra“ InfrastruktÅ«ros paslaugų departamento Terminalų valdymo centro Vilniaus intermodalinio terminalo grupės vadovo (toliau – VIT vadovo nuostatai) pareiginiuose nuostatuose numatyta, kad VIT vadovo pareigybės paskirtis: užtikrinti kokybiÅ¡kÄ ir operatyvų teikiamų paslaugų organizavimÄ , užtikrinti tinkamÄ naudojamo turto eksploatavimÄ , kas dar kartÄ patvirtinta, kad bÅ«tent VIT vadovui kilo pareiga užtikrinti, kad VIT bÅ«tų saugomi tik galimi kroviniai ir bÅ«tų laikomasi visų krovinių saugojimÄ reglamentuojančių vidaus ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų.

Be to, VIT vadovo nuostatų 2 punkte įtvirtinta, kad VIT vadovas turi planuoti ir organizuoti padalinio veiklos valdymÄ , o 4 punkte numatyta, kad VIT vadovas turi užtikrinti veiklos procesų operacinį veiksmingumÄ ir efektyvumÄ , analizuoti, inicijuoti ir diegti naujus sprendinius, kas reiÅ¡kia, kad bÅ«tent VIT vadovas buvo atsakingas už VIT darbuotojų darbo organizavimÄ ir Krovinio tinkamÄ ir leistinÄ saugojimÄ VIT padalinyje.

14. Nors Vilniaus intermodalinio terminalo vadovas sutarties sudarymo metu buvo T. P. (todėl bÅ«tent jis sutartyje nurodytas kaip už sutarties vykdymÄ atsakingas asmuo), nuo 2018 m. kovo 1 d. Vilniaus intermodalinio terminalo vadovo pareigas pradėjo eiti D. J., todėl tiek buvęs, tiek esamas Vilniaus intermodalinio terminalo vadovas dalinasi atsakomybe dėl sutarties vykdymo ir bÅ«tent jie privalo atsakyti už su krovinio saugojimu susijusius pažeidimus, galimai netinkamai įvykdytas su akcizu susijusias prievoles.Taigi, pačios sutarties sudarymas buvo visiÅ¡kai teisėtas ir atitinkantis visus vidaus teisės aktus ir jų reikalavimus.

IeÅ¡kovas pasiraÅ¡ydamas sutartį, kurios pagrindu klientas galėjo užsisakyti bet kokiÄ taisyklėse numatytÄ paslaugÄ elgėsi visiÅ¡kai teisėtai ir jam suteiktų įgaliojimų ribose. Dėl Å¡ių priežasčių, atsakovės nurodomi ieÅ¡kovo pažeidimai susiję su sutarties sudarymu ir vykdymu yra atmestini ir negalėjo sudaryti pagrindo atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo.

15. Pasisakydamas dėl krovinio saugojimo, ieÅ¡kovas pažymi, kad krovinys buvo saugojamas laikantis virÅ¡nacionalinių ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių akcizinių prekių judėjimÄ Europos ekonominėje erdvėje. Å iuo atveju, nėra ginčo, jog nuo 2017 m. gruodžio mėnesio VIT buvo pradėtas saugoti Slovakijos Respublikoje registruotos bendrovės (duomenys neskelbtini) siųstas krovinys, kurį sudaro 9 konteineriai su alkoholiniais gėrimais. Krovinio gavėjas nurodytas Estijos įmonė.

Taigi tiek krovinio kilmės Å¡alis, tiek gavėjas yra Europos ekonominei erdvei ir Europos SÄ jungai priklausančios valstybės narės. Atsižvelgiant į tai, kad krovinį sudarė alkoholiniai gėrimai – akcizais apmokestinamos prekės, kurios per Lietuvos teritorijÄ tik keliavo (krovinio siuntėjas ir gavėjas kitos valstybės, prekių nebuvo planuojama realizuoti Lietuvoje), joms buvo taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, todėl prievolė mokėti akcizus į Lietuvos Respublikos biudžetÄ neatsirado ir žala nėra padaryta, teisės aktų reikalavimai nepažeisti.

Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies punktuose iÅ¡vardintas baigtinis sÄ raÅ¡as atvejų, kuomet atsiranda prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje, tačiau nei vienas iÅ¡ nurodytų atvejų nagrinėjamu atveju netaikomas.

16. Aplinkybę, kad kroviniui buvo pritaikytas laikino atidėjimo režimas, patvirtina tai, kad prekės buvo pažymėtos, apklijuotos akcizinėmis markėmis ir turėjo supaprastintÄ akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumentÄ ir kitus krovinį lydinčius dokumentus (CMR, kelionės Invoisus ir akcizinių prekių lydraščius, kurie nurodė, kad prekės gali laisvai judėti Europos SÄ jungos teritorijoje). Atsakovės į darbo bylÄ pateiktame supaprastinto akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumente (administraciniame lydraÅ¡tyje) nurodyta visa esminė informacija susijusi su kroviniu, krovinio siuntėjo ir gavėjo rekvizitai, įskaitant PVM numerius, sandorio nuoroda, deklaracijos data, pristatymo vieta, prekių kodai, kiekis ir vertė, duomenų teisingumo patvirtinimas ir pasiraÅ¡ančiojo asmens duomenys.

Atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog bÅ«tų nustatyti kokie nors su akcizo apmokėjimu Slovėnijos Respublikoje egzistuojantys pažeidimai. Be to, darbdavio SRVD tyrimo iÅ¡vadose yra nurodyta, kad ieÅ¡kovui buvo žinoma, jog Slovėnijoje vyksta teisminė byla dėl sumokėto akcizo grÄ Å¾inimo, tačiau nepaisant to ir toliau darbdavys kaltina ieÅ¡kovÄ , kad akcizai galimai nesumokėti. Teigia, kad per 3 metus, kol Å¡is krovinys buvo saugomas VIT, VMI jokių pažeidimų neužfiksavo, Å¡iai dienai taip pat nėra priėmusi sprendimo, kad krovinys laikytas netinkamai ar už jį vėluojama sumokėti akcizo mokesčius.

17. Be to, taisyklėse galiojusiose sutarties sudarymo ir krovinio pateikimo metu numatyta konteinerių saugojimo paslauga: „konteinerio/puspriekabės saugojimas nuo 46 paros“. Pažymėtina tai, kad krovinys nagrinėjamu atveju buvo saugojamas būtent konteineriuose ir atsakovė šios aplinkybės nepaneigė. Pabrėžia, kad ši konteinerių saugojimo paslauga nėra apribota teikti tik muitinės sandėliuose ar kitose konkrečiai nurodytose vietose, vadinasi – konteinerio saugojimas galėjo būti atliktas bet kurioje terminalo teritorijoje.

18. IeÅ¡kovas nurodo, kad 2015 metais pasitarimo pas AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinį direktorių metu, darbdavys nurodė ieÅ¡kovui didinti terminalų pajamas. Kadangi dėl Europos SÄ jungos finansavimo apribojimų pirmus 5-erius terminalų darbo metus egzistavo galimybė, kad papildomų komercinių paslaugų pajamos galėjo bÅ«ti pareikalautos grÄ Å¾inti Europos SÄ jungai, pasitarimo metu darbdavys leido terminalo aikÅ¡telėse krauti ir saugoti konteineriuose krovinius, taikant jiems galiojančiose taisyklėse iÅ¡vardintas paslaugas, nepildant ir nekeičiant pačių taisyklių.

Siekiant įgyvendinti šį sprendimÄ , darbdavys iÅ¡leido apie tai raÅ¡ytinį įsakymÄ , kuriuo iÅ¡ krovinių vežimo direkcijos 14 konteinerių buvo perduota VIT, taip pat iÅ¡ AB „Lietuvos geležinkeliai“ Kauno konteinerių remonto gamyklos buvo perduota 10 nuraÅ¡ytų ir suremontuotų konteinerių VIT tam, kad VIT galėtų teikti bÅ«tent krovinių konteineriuose saugojimo paslaugas. Pažymi, kad atsakovės grupės įmonės naudoja analogiÅ¡kus į sandėliavimui tinkamas dėžes perdarytus konteinerius materialinių vertybių sandėliavimui ir atsakovė tokio elgesio nekriminalizuoja.

Tik nagrinėjamo ginčo kontekste atsakovė laikėsi pozicijos, kad krovinių saugojimas konteineriuose ir konteinerinėse dėžėse atviroje aikÅ¡telėje yra neteisėta ir negalima teikti paslauga, o jos teikimas reiÅ¡kia ieÅ¡kovo savivaliavimÄ .

19. Pažymi, kad atsakovė iki ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo jokių pretenzijų dėl nepakankamos vidaus aktų leidybos nebuvo pateikusi. Maža to, nei įsakyme dėl atleidimo, nei nagrinėjant darbo bylÄ atsakovė jokių konkrečių trÅ«kstamų vidaus aktų, dėl kurių trÅ«kumo buvo netinkamai organizuojamas bÅ«tent TVC, o ne jo padalinių darbas – nepateikė. Be to, darbdavys nepateikė jokios informacijos ir įrodymų, kad vien dėl aplinkybės, jog ieÅ¡kovas nepriėmė papildomų vidaus aktų, jam kilo žala ar egzistuoja kitos aplinkybės sudarančios pagrindÄ tai laikyti Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu, todėl egzistuoja pagrindas laikyti atsakovės minimÄ tariamÄ vidaus aktų leidybos trÅ«kumÄ tik tariamÄ pažeidimÄ , kuriuo atsakovė siekia pagrįsti iÅ¡ tiesų neteisėtÄ ieÅ¡kovo atleidimÄ .

20. Vertinant kitus atsakovės nurodytus pažeidimus, tai yra tariamai egzistavusius kliento prekių trÅ«kumo, teisės aktų, reglamentuojančių grynųjų pinigų įneÅ¡imÄ Ä¯ bendrovės kasÄ bei delsimo imtis veiksmų dėl įsiskolinimo iÅ¡ kliento iÅ¡ieÅ¡kojimo atvejus, ieÅ¡kovas pažymi, kad negali bÅ«ti laikomas už juos atsakingas, kadangi atsakovės vidiniai teisės aktai ir sudaryti pareiginiai nuostatai ieÅ¡kovui atsakomybės už VIT darbuotojų padarytus pažeidimus nenumato. Teigia, kad vadovaujantis AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktÅ«ros direkcijos Terminalų valdymo centro vadovo pareiginių nuostatų 5 punktu, TVC vadovui yra tiesiogiai pavaldÅ«s centro darbuotojai ir Vilniaus bei Kauno intermodalinių terminalų grupės vadovai. Taigi, ieÅ¡kovui tiesiogiai pavaldÅ«s yra TVC darbuotojai ir Vilniaus bei Kauno intermodalinių terminalų vadovai (5 p.), tačiau ne Vilniaus ir Kauno intermodalinių terminalų darbuotojai.

21. Nurodo, kad nuostatų 7 punkte numatyta, kad pagrindinė centro virÅ¡ininko pareiga yra organizuoti pavaldžių darbuotojų darbÄ , užtikrinti nepertraukiamÄ centro padalinių darbÄ , taigi ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ organizuoti tik TVC vyr. vadybininko M. P., klientų aptarnavimo vyriausiojo specialisto T. P., Vilniaus intermodalinio terminalo vadovo D. J. bei Kauno intermodalinio terminalo vadovo darbÄ , bet ne kitų VIT dirbančių VIT terminalo vadovui pavaldžių darbuotojų darbÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtina ir Nuostatų 8.8 punktas, kuris numato, jog centro virÅ¡ininkas savo kompetencijos ribose organizuoja ir kontroliuoja centro darbuotojų darbÄ ir jiems priskirtų terminalo procesų priežiÅ«rÄ bei valdymÄ .

Taigi, atsakovės nurodyti kliento prekių trÅ«kumo, teisės aktų, reglamentuojančių grynųjų pinigų įneÅ¡imÄ Ä¯ bendrovės kasÄ bei delsimo imtis veiksmų dėl įsiskolinimo iÅ¡ kliento iÅ¡ieÅ¡kojimo pažeidimo atvejai yra susiję ir susiję iÅ¡imtinai su VIT padalinio, bet ne TVC darbuotojų darbo funkcijų vykdymu.

22. Pasisakydamas dėl krovinio kiekio, ieškovas nurodo, kad atsakovė nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, jog krovinio siuntėjas (duomenys neskelbtini) ar gavėjas (duomenys neskelbtini) būtų pareiškęs kažkokių pretenzijų dėl prekių trūkumo ar išdavimo tvarkos. Atsakovės nurodomoje AB „Lietuvos geležinkeliai“ Saugos ir rizikų valdymo departamento išvadoje pripažinta, jog darbovietėje nebuvo prekių apskaitos aprašų ir patikros tvarka bei nepakankama Terminalų valdymo centro padalinių darbuotojų kompetencija, kas leidžia abejoti faktu, jog krovinio dalies išties trūksta.

23. Be to, taisyklių nuostatuose bÅ«tent kliento atsakomybei priskiriamas krovinio kiekio skaičiavimas, dalyvaujant ir stebint krovinio ar jo dalies iÅ¡krovimÄ / pakrovimÄ . Paslaugų teikėjas neatsako už perkraunamÄ krovinio kiekį. Pagal taisyklių 6.2.6. p. klientas įsipareigoja: „užtikrinti, kad paslaugų teikėjui teikiant paslaugas nurodytas Å¡ių taisyklių 2.4.6. p., 2.4.7. p. ir 2.4.9. p. visais dokumentais, konteinerio/ puspriekabės turinio (krovinio) kiekio skaičiavimais ir kitais su konteinerio/ puspriekabės turinio (krovinio) iÅ¡krovimu/ pakrovimu susijusiais klausimais rÅ«pinsis pats klientas ar jo įgaliotas atstovas, dalyvaudamas ir stebėdamas konteinerio/ puspriekabės atidarymÄ ir krovinio ar jo dalies iÅ¡krovimÄ / pakrovimÄ . Taisyklių 10.7. p. įtvirtinta, kad paslaugų teikėjas teikdamas Å¡ių taisyklių 2.4.6. p., 2.4.7. p. ir 2.4.9. p. numatytas paslaugas neatsako už konteinerio/ puspriekabės perkraunamÄ krovinio kiekį.

24. Atsakovė vertindama trÅ«kstamų prekių kiekį taip pat niekur neįvertino dūžių, kuriuos padarė atsakovės darbuotojai ir VMI atstovai skaičiuodami kiekius. Joks dūžius apibrėžiantis aktas taip pat nebuvo įformintas, nors ne vienas VIT darbuotojas patvirtino, jog dalis krovinio atsakovei skaičiuojant likutį buvo sudaužyta, dar dalis krovinio buvo paimta VMI darbuotojų, tačiau jokie tai įtvirtinantys aktai į darbo bylÄ nebuvo pateikti. Taigi, atsakovės neva nustatyti prekių trÅ«kumai yra tik darbdavio interpretacijomis pagrįsti skaičiai, atsakovė nepateikė jokių realių skaičiavimų ar įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės nurodomus skaičius byloje.

Atsakovė taip ir nepateikė ieškovo darbo bylos nagrinėjimo metu reikalautų prekių likučių ir menamo trūkumo skaičiavimo pagrindimų. Ieškovo turimais duomenimis, krovinį sudarė 63 606 vnt. alkoholinių gėrimų, 23 310 vnt. jų buvo išduoti klientui dalimis, todėl prekių likutis turi sudaryti 40 296 vnt. Jokio prekių trūkumo nenustatyta, tačiau atsakovė įsakyme dėl atleidimo nurodė, jog prekių trūkumas yra – 3 052. Be to, SRVD išvadoje nurodoma, kad prekių likutis yra 41 036 vnt., išduota – 18 822 vnt., trūkumas sudaro – 3 748 vnt.

Taigi visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokiais duomenimis remiantis atsakovė gavo nurodomus skaičius. Apibendrindamas ieÅ¡kovas teigia, kad net ir nustačius krovinio dalies trÅ«kumÄ , tai negalėjo bÅ«ti priežastis ieÅ¡kovÄ atleisti iÅ¡ užimamų pareigų dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo, nes bÅ«tent Vilniaus padalinio vadovui, o ne ieÅ¡kovui, turi kilti atsakomybė dėl netinkamo darbo funkcijų vykdymo ir aplaidžios sau pavaldžių darbuotojų kontrolės, galimai atsiradusio prekių trÅ«kumo.

25. Pasisakydamas dėl grynųjų pinigų įneÅ¡imo, ieÅ¡kovas pažymi, kad taisyklių VIII dalyje „Atsiskaitymas už paslaugas“ nurodyta, kad atsiskaitymas už paslaugas gali bÅ«ti vykdomas paslaugų teikimo vietoje priimant grynuosius pinigus iÅ¡ kliento. TVC padaliniai turi įrengtas kasas ir grynųjų pinigų įneÅ¡imÄ vykdė Vilniaus terminalo apskaitininkė, kurios darbo laikas yra 7:00-16:00 val. Pinigų įneÅ¡imas galėjo bÅ«ti vykdomas tik dalyvaujant apskaitininkei. Vis dėlto, VIT Muitinės tarpininkų padalinys dirbo iki 20:00 arba 21:00 val., todėl apskaitininkės darbo laikui esant gerokai trumpesniam nei Muitinės tarpininkų padaliniui, susidarė situacijos, kuomet VIT apskaitininkės nedarbo metu atvykusius klientus turėjo aptarnauti kiti VIT darbuotojai (įskaitant vadybininkus), kad bÅ«tų sudarytos klientams galimybės atsiskaityti grynaisiais pinigais.

Priėmę iÅ¡ klientų grynuosius pinigus, darbuotojai artimiausiu apskaitininkės darbo metu perduodavo juos apskaitininkei įneÅ¡ti į kasÄ . Taigi atsakovės minimu atveju, klientas norintis atsiskaityti grynaisiais pinigais atvyko apskaitininkės ne darbo metu, dėl ko VIT vyr. vadybininkui R. Č. teko pačiam priimti užmokestį už suteiktas paslaugas, tačiau apskaitininkei nedirbant, Å¡ie pinigai tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯ kasÄ Ä¯neÅ¡ti nebuvo.

26. PaaiÅ¡kina, kad sekančiÄ darbo dienÄ Ä¯sigaliojo (vienas iÅ¡ eilinių, kurių buvo keletas) bendrovės administracijos draudimų priimti iÅ¡ klientų pajamas grynaisiais pinigais į tam specialiai įrengtÄ VIT kasÄ . Dėl Å¡ios priežasties VIT darbuotojas jau priėmęs iÅ¡ kliento pinigus, neturėdamas kitos iÅ¡eities, suderinęs su savo tiesioginiu vadovu, padarė pavedimÄ Ä¯ bendrÄ AB „LTG Infra“ sÄ skaitÄ , tačiau toks atvejis buvo vienintelis ir iÅ¡imtinis, taigi jokios realios žalos bendrovei nekilo. Pažymi, kad draudimas įneÅ¡ti lėšas iÅ¡ sÄ skaitos nėra reglamentuotas. Taigi neaiÅ¡ku, kokiais vidaus teisės aktais remiantis ir įrodymais grindžiant, darbdavys nustatė egzistuojant grynųjų pinigų įneÅ¡imo tvarkos pažeidimÄ . VIT darbuotojas įsigaliojus reguliavimo pakeitimams ir uždraudus įneÅ¡ti grynuosius pinigus į VIT esančiÄ kasÄ Å¡io reikalavimo laikėsi ir kliento pinigų į kasÄ neįnešė.

27. Dėl įsiskolinimų iÅ¡ieÅ¡kojimo ir VIT darbo organizavimo ieÅ¡kovas nurodo, kad Terminalų valdymo centras buvo sukurtas Vilniaus ir Kauno intermodalinių terminalų valdymui pagal matricinę schemÄ , jį sudarė vadovas, ekonomistas (analitikas), buhalterė, ofiso vadybininkė ir IT specialistas bei juristas, tačiau buhalterės, juristo ir ekonomisto (analitiko) bei ofiso vadybininkės pareigybės buvo panaikintos, taigi susidarė situacija, kuomet už krovinius lydinčiuose dokumentuose kilusių teisinių klausimų sprendimÄ , skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , netesybas ir sutartinių santykių nutraukimÄ atsakingų asmenų nebeliko, todėl esant nepateisinamai mažam procesų valdymo TVC resursui, ir nuolat didėjant krovos apimtims vis didėjo krovinius lydinčių ir finansinių dokumentų bei jų administravimo klaidų tikimybė.

Po daugkartinių ieÅ¡kovo reikalavimų buvo grÄ Å¾intas vienintelis verslo analitiko etatas, nes vadovybė nebeturėjo iÅ¡ kur gauti tikroviÅ¡kų valdymui ir sprendimams bÅ«tinų skaičių. Tačiau juridinio ir finansinio procesų valdymo resursas TVC taip ir nebuvo grÄ Å¾intas, nors centralizavus bendrovės atsiskaitymų centrÄ iki Å¡iol kartojasi esminės klaidos apskaitant skolų bÅ«klę ir finansinius rodiklius, o juridinis TVC palaikymas yra ypatingai apsunkintas.

28. Teigia, kad AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktÅ«ra“ InfrastruktÅ«ros paslaugų departamento Terminalų valdymo centro Vilniaus intermodalinio terminalo grupės Vyresniojo vadybininko pareigybių nuostatų 1 punkte numatyta, kad bÅ«tent Å¡iai pareigybei priskiriama – užtikrinti tinkamÄ paslaugų teikimÄ , o 4 punkte įtvirtinama pareiga kontroliuoti, kad bendrovės skolininkams nebÅ«tų teikiamos paslaugos. Taigi VIT grupės vyresnysis vadybininkas privalėjo užtikrinti, kad VIT padalinyje bÅ«tų teikiamos tik leistinos paslaugos, tinkamai apskaitomas krovinio gavimas ir atidavimas, tinkamai atliekamos grynųjų pinigų įneÅ¡imo operacijos, kontroliuojami atsakovės skolininkai, iÅ¡reikalaujamos susidariusios skolos, o prieÅ¡ingu atveju nutraukiamas paslaugų teikimas.

Be to, darbdavys spręsdamas susidariusios situacijos sudėtingumÄ ignoruoja aplinkybę, kad klientas nuo krovinio perdavimo už teikiamas paslaugas mokėjo, darbdavio minimas įsiskolinimas susidarė tik nuo 2019 m. gruodžio mėn. IeÅ¡kovas ne kartÄ nurodė VIT grupės vadybininkei raginti klientus susimokėti, o jiems nesumokėjus taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.

29. Taip pat ieÅ¡kovas teigia, kad nuo atsakovės nurodomų pažeidimų susijusių su sutarties sudarymu, vykdymu ir krovinio saugojimu yra suėjęs naikinamasis terminas atsakomybei taikyti, todėl atsakovė neteisėtai priėmė sprendimÄ atleisti ieÅ¡kovÄ dėl Å¡ių aplinkybių. IeÅ¡kovo nuomone, tariamai netinkamas krovinio saugojimas prasidėjo 2017 m. pabaigoje, todėl ieÅ¡kovo atleidimo dienÄ jau buvo pasibaigęs maksimalus 2 metų terminas darbinei atsakomybei pritaikyti ir atleisti ieÅ¡kovÄ dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo.

Nagrinėjamu atveju, atsakovės minimi tariami pažeidimai (sutarties sudarymas ir krovinio priėmimas saugoti į VIT, akcizo nesumokėjimas) buvo atlikti 2017 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais, taigi darbdavys sprendimÄ atleisti darbuotojÄ dėl Å¡ių veiksmų privalėjo priimti ne vėliau kaip 2019 m. pabaigoje. Taigi atsakovės įsakyme nurodytos aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, akcizinių prekių pradėjimu saugoti VIT ir jų apmokestinimu, Å¡iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi dėl jų ieÅ¡kovui atsakomybė negali bÅ«ti taikoma praleidus naikinamÄ jį 2 metų terminÄ .

Be to, vos viena terminalo darbuotojo klaida per 6 metų darbÄ terminaluose, už kuriÄ ieÅ¡kovas net nėra tiesiogiai atsakingas, yra nepakankama pripažinti atlikus Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , dėl kurio egzistuoja pakankamas pagrindas atleisti iÅ¡ darbo – ieÅ¡kovas jokių veiksmų, kuriais tiesiogiai bÅ«tų sukelta žala atsakovei, jo vardui ar reputacijai neatliko.

30. Be to, visiÅ¡kai nepagrįsti atsakovės argumentai susiję su atsakovei gresiančia žala dėl tariamai teisės aktų reikalavimų neatitinkančio krovinio saugojimo bei kiekio neatitikties. Taisyklių 6.2.8. p. numatyta, kad klientas įsipareigoja prieÅ¡ perduodamas muitinės sandėliuose saugoti prekes, raÅ¡tu informuoti paslaugų teikėjÄ apie Å¡ių prekių muitinį statusÄ , paskirtį ir jų saugojimo Muitinės sandėliuose tikslÄ . Taisyklių 10.10. p. numato, kad klientas atsako už teisingos, tikslios ir iÅ¡samios informacijos, įskaitant ir nurodytos krovinį lydinčiuose dokumentuose, kuri susijusi su prekių padėjimu į muitinės sandėlius, saugojimu bei iÅ¡davimu iÅ¡ jo, pateikimÄ , dėl ko paslaugų teikėjui ir/ ar jo darbuotojams gali atsirasti administracinė atsakomybė muitinei nustačius prekių neatitikimus ar kitus pažeidimus, susijusius su prekių sandėliavimu muitinės sandėliuose.

Taisyklių 6.2.20. p. įtvirtina, kad klientas įsipareigoja dėl kliento kaltės muitinei ar kitai atitinkamai institucijai sulaikius arba konfiskavus Muitinės sandėlyje saugomas kliento perduotas prekes, atlyginti paslaugų teikėjui nuostolius, susijusius su Å¡ių prekių krovimu, transportavimu ir saugojimu, taip pat paslaugų teikėjui ir paslaugų teikėjo darbuotojams paskirtas administracines baudas. Taigi visa atsakomybę ir potencialiÄ dėl krovinio saugojimo žalÄ prisiimta bÅ«tent klientas, todėl jokia žala bendrovei negresia.

31. Atsiliepimu atsakovė AB „LTG Infra“ praÅ¡o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad ieÅ¡kovas darbo metu ir darbo vietoje padarė Å¡iurkščius darbo pareigų pažeidimus, Å¡iurkščiais kvalifikuotinus net pagal kelis Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) įtvirtintus pagrindus, t. y. padarė nusikaltimo požymių turinčias veikas, turtinę ir reputacinę žalÄ darbdaviui, taip pat kitus darbo tvarkos taisyklėse numatytus Å¡iurkščius darbo pareigų pažeidimus, todėl atsakovė prarado pasitikėjimÄ ieÅ¡kovu ir pagrįstai atleido jį iÅ¡ darbo; ieÅ¡kovas užėmė vadovaujančias pareigas strateginę reikÅ¡mę turinčioje bendrovėje, todėl jo atliktų darbo pareigų vertinimui ir atsakomybei už netinkamÄ jų atlikimÄ taikytini aukÅ¡tesni ir griežtesni standartai lyginant su kitais darbuotojais; ieÅ¡kovas atleistas laikantis visų DK nustatytų atleidimo procedÅ«rų, nepraleidus atsakomybės už Å¡iurkščius darbo pareigų pažeidimus taikymo terminų, su ieÅ¡kovu yra visiÅ¡kai atsiskaityta, todėl atleidimas yra teisėtas.

32. Nurodo, kad 2014 m. birželio 6 d. ieÅ¡kovas su AB „Lietuvos geležinkeliai“ sudarė darbo sutartį Nr. DS(DK)-4147, kuriÄ sudarant ieÅ¡kovas buvo priimtas dirbti AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Logistikos projektų skyriaus Vilniaus intermodalinio terminalo grupės vadovu. Vėliau darbo sutartis ne kartÄ buvo keista dėl organizacinių ir darbo užmokesčio pokyčių. PrieÅ¡ atleidžiant ieÅ¡kovÄ jis dirbo atsakovės Terminalų valdymo centro vadovu.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdybai 2019 m. spalio 1 d. priėmus sprendimÄ perleisti AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdomÄ vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros valdymo veiklÄ (kaip turtinį kompleksÄ ), nuo 2019 m. gruodžio 8 d. iÅ¡ AB „Lietuvos geležinkeliai“ buvo perkeltas vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros valdytojo verslas į AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktÅ«ra“, įskaitant Å¡iai veiklai vykdyti reikalingÄ turtÄ , darbuotojus bei su vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros valdymo veikla susijusius įsipareigojimus.

Perleidus vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros veiklÄ iÅ¡ AB „Lietuvos geležinkeliai“ į AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktÅ«ra“, Å¡iuo pagrindu buvo pakeista su ieÅ¡kovu sudaryta darbo sutartis ir darbdaviu nurodyta atsakovė.

33. AB „Lietuvos geležinkeliai“ Saugos ir rizikų valdymo departamentas pagal gautÄ informacijÄ atliko tyrimÄ dėl Vilniaus intermodaliniame terminale, adresu (duomenys neskelbtini), saugomo didelio kiekio alkoholinių gėrimų (akcizinės prekės). SRVD tyrimo rezultatai įforminti 2020 m. spalio 6 d. SRVD iÅ¡vadoje. Pagal ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytÄ 2017 m. lapkričio 7 d. konteinerių krovos, sandėliavimo ir kitų paslaugų teikimo sutartį Nr. SP(TVC)-72 tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir (duomenys neskelbtini), pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, į VIT buvo priimtas sandėliuoti ir iki pat pažeidimo paaiÅ¡kėjimo 2020 m. spalio 6 d. sandėliuojamas akcizais apmokestinamas krovinys – didelis kiekis alkoholinių gėrimų.

Krovinio prekes (alkoholinius gėrimus) kliento Estijos įmonės (duomenys neskelbtini) neįgaliotam asmeniui S. K. iÅ¡duodavo ieÅ¡kovui pavaldus VIT darbuotojas R. Č., viso neįgaliotam asmeniui iÅ¡duota 18 822 vnt. butelių alkoholinių gėrimų už 55 911,45 Eur sumÄ . IeÅ¡kovas neginčija, kad tiek apie krovinį, tiek ir apie jo iÅ¡davimÄ dalimis žinojo. 34. 2020 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovai atliko operatyvinį patikrinimÄ dėl VIT sandėliuojamo didelio kiekio alkoholinių gėrimų (akcizinių prekių).

Sulyginus priimtÄ sandėliuoti krovinį sudarančių prekių (alkoholinių gėrimų) kiekį (63 606 vnt.), nurodytÄ krovinio lydinčiuose dokumentuose, t. y. 2017 m. gruodžio 21 d. pristatymo praneÅ¡ime (angl. Delivery note) Nr. EX2017/0001 (SRVD iÅ¡vados p. 51, priedas Nr. 5), 2017 m. gruodžio 21 d. pristatymo praneÅ¡ime (angl. Delivery note) Nr. EX2017/0002 (SRVD iÅ¡vados p. 44, priedas Nr. 5), 2017 m. gruodžio 22 d. pristatymo praneÅ¡ime (angl. Delivery note) Nr. EX2017/0003 (SRVD iÅ¡vados p. 47, priedas Nr. 5), su Kliento neįgaliotam asmeniui S. K. atiduotu alkoholinių gėrimų butelių kiekiu (18 822 vnt.), ir VMI 2020 m. rugsėjo 29 d.

Faktų fiksavimo pažymoje Nr. (21.222)FR-1050-909 nurodytu inventorizuotu butelių skaičiumi (41 036 vnt.) (SRVD išvados p. 87-88, priedas Nr. 5), nustatytas 3 052 butelių trūkumas, kurių vertė, suskaičiuota remiantis krovinį lydinčiais dokumentais, yra apie 7 357,14 Eur.

35. SRVD atlikto tyrimo metu taip pat nustatyta, kad už krovinio saugojimÄ nuo 2017 m. lapkričio mėnesio pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras nebuvo laiku atsiskaitoma su atsakove, skolos dydis SRVD tyrimo atlikimo metu buvo 2 498,67 eurai, o dalį mokėjimų kliento vardu tiesiogiai ar netiesiogiai atliko ieÅ¡kovui pavaldus darbuotojas VIT vyresnysis specialistas R. Č. Be to, nustatyta, kad priimant į VIT sandėliuoti krovinį, saugant krovinį, taip pat neįgaliotiems asmenims iÅ¡duodant krovinio prekes dalimis, priimant grynuosiu pinigus už krovinio saugojimÄ galimai padarytos nusikaltimo požymių turinčios veikos, dėl kurių atsakovė 2020 m. spalio 16 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratÅ«rÄ , praÅ¡ydama pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimÄ . Å iuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas.

36. Darbo pareigų pažeidimo tyrimo metu, gavus duomenų apie ketinimus iÅ¡vežti krovinį, ieÅ¡kovas buvo nuÅ¡alintas nuo darbo atsakovės įgalioto asmens 2020 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. Ä®S-P(LGI)-749 „Dėl A. U. nuÅ¡alinimo nuo darbo“ darbo pareigų pažeidimo tyrimo laikotarpiui. Atsakovė 2020 m. spalio 15 d. įteikė ieÅ¡kovui reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu dėl SRVD ir VMI nustatytų aplinkybių: dėl sutarties sudarymo aplinkybių, krovinio sandėliavimo VIT teritorijoje, dėl krovinio prekių iÅ¡davimo kliento neįgaliotam asmeniui, dėl pavaldaus darbuotojo R.

Č. veiksmų, dėl krovinio, kurio paskirties vieta kita nei VIT, priėmimo sandėliuoti VIT teritorijoje. 37. 2020 m. spalio 22 d. ieÅ¡kovas pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė: krovinys buvo priimtas sandėliuoti į VIT teritorijoje atviroje aikÅ¡telėje esančias metalines dėžes; prie sutarties buvo priedas – įgaliojimas; jei nebÅ«tų buvę priedo – įgaliojimo, sutarties jis nebÅ«tų pasirašęs; VIT vyr. vadybininkei net kelis kartus buvo duotas nurodymas kreiptis į klientÄ dėl skolos už krovinio sandėliavimÄ padengimo; ieÅ¡kovui pavaldaus darbuotojo R.

Č. veiksmus iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos pervedant pinigus už kliento krovinio sandėliavimÄ Ä¯ atsakovės sÄ skaitÄ vertina labai teigiamai, kaip lojalaus darbuotojo pavyzdį; su kliento atstovais niekada nebuvo susitikęs; klientas krovinį pateikė kaip ES laisvo judėjimo prekes.

38. Siekiant nustatyti, ar ieÅ¡kovas, ėjęs TVC vadovo pareigas, tinkamai vykdė darbo pareigas ir ėmėsi visų jo kompetencijai priklausančių priemonių, siekdamas užkardyti neteisėtų veikų vykdymÄ TVC valdomame VIT, buvo nuspręsta atlikti ieÅ¡kovo veiklos patikrinimÄ . Patikrinimui atlikti sudaryta darbo grupė ieÅ¡kovo tiesioginiam vadovui 2020 m. spalio 27 d. pateikė patikrinimo iÅ¡vadÄ â€žDėl Terminalų valdymo centro vadovo veiklos patikrinimo“. Viena iÅ¡ nurodyto ieÅ¡kovo veiklos patikrinimo iÅ¡vadų nurodyta tai, kad TVC vadovas A.

U. (ieÅ¡kovas) neužtikrino tinkamo TVC veiklos organizavimo, neinicijavo jokių vidaus teisės aktų ar projektų, kurie reikalingi taisyklių nuostatoms įgyvendinti kasdienėje TVC veikloje. TVC vadovas taip pat neužtikrino pakankamos TVC darbuotojų kontrolės atliekant kasdienes TVC funkcijas, dėl ko TVC nustatyti klientų prekių trÅ«kumo atvejai. Darbo grupė, atsižvelgdama į ieÅ¡kovo veiklos patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, pateikė ieÅ¡kovo tiesioginiam vadovui rekomendacijÄ Ä¯vertinti TVC vadovo A.

U. (IeÅ¡kovo) aplaidžiai nusikalstamÄ pareigų atlikimÄ , netinkamÄ TVC darbo organizavimÄ , dėl ko prarandamos klientų prekės, TVC valdomoje teritorijoje daroma nusikaltimo požymių turinti veika bei daromi kiti vidinių ir iÅ¡orės teisės aktų pažeidimai.

39. Atsakovė, įvertinusi ieÅ¡kovo padarytus Å¡iurkščius darbo pareigų pažeidimus, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, jo užimtų pareigų reikÅ¡mingumÄ , prarastÄ pasitikėjimÄ ieÅ¡kovu, 2020 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. ĮS-P(LGI)-832 „Dėl darbo sutarties nutraukimo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ â€œ atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo. Atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ su ieÅ¡kovu buvo atsiskaityta, t. y. iÅ¡mokėtas darbo užmokestis už faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ iki 2020 m. spalio 29 d. įskaitytinai ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.

40. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00480-20 dėl nusikalstamų veikų, padarytų VIT sandėliuojant didelį kiekį alkoholinių gėrimų, neteisėtai iÅ¡duodant ženklios vertės alkoholinius gėrimus kliento neįgaliotam asmeniui ir nusikaltimų Lietuvos Respublikos finansų sistemai, kuriais atsakovei padaryta žala, atsakovė 2021 m. kovo 4 d. pateikė praÅ¡ymÄ ikiteisminio tyrimo tyrėjai pripažinti AB „LTG Infra“ civiliniu ieÅ¡kovu ikiteisminiame tyrime su 63 268,59 Eur reikalavimu dėl žalos atlyginimo.

41. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje nepagrįstai susiaurina savo atsakomybės ribas ir siekia suklaidinti teismÄ dėl savo teisinio ir faktinio vaidmens organizuojant TVC veiklÄ , bandydamas perkelti visÄ atsakomybę už padarytus darbo pareigų pažeidimus kitiems TVC darbuotojams. IeÅ¡kovo darbo pareigos buvo nustatytos jo pareiginiuose nuostatuose ir vietiniuose atsakovės teisės aktuose. IeÅ¡kovo darbo pareigos buvo nustatytos Terminalų valdymo centro virÅ¡ininko pareiginiuose nuostatuose, patvirtintuose AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojo – Geležinkelių infrastruktÅ«ros direkcijos direktoriaus 2015 m. vasario 2 d.

įsakymu Nr. Ä®(DI)-18, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2020 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. Ä®S(KORP)-52 patvirtintose AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės darbo tvarkos taisyklėse, su kuriomis ieÅ¡kovas supažindintas, ir kituose lokaliniuose teisės aktuose. Pareiginiuose nuostatuose nustatytos ieÅ¡kovo darbo pareigos: priimdamas sprendimus pagal jam priskirtÄ kompetencijÄ , vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais bendrovės veiklÄ (6 punktas); organizuoti ir kontroliuoti pavaldžių darbuotojų darbÄ (7 punktas); organizuoti ir kontroliuoti centro darbuotojų darbÄ ir jiems priskirtų terminalo procesų priežiÅ«rÄ bei valdymÄ (8.8 punktas); inicijuoti ir koordinuoti naujų komercinių papildomų paslaugų projektų įdiegimÄ centro padaliniuose (8.9 punktas); inicijuoti ir dalyvauti susitikimuose su klientais (8.10 punktas); formuoti teigiamÄ visuomenės nuomonę apie bendrovę (8.23 punktas); kt.

Pareiginiuose nuostatuose apibrėžta ir ieÅ¡kovo atsakomybės apimtis, t. y. ieÅ¡kovas atsako už: pareigų, nustatytų pareiginiais nuostatais, tinkamÄ vykdymÄ (10.1 punktas); savo parengtų, vizuotų ar pasiraÅ¡ytų dokumentų teisėtumÄ (10.2 punktas); centro darbo organizavimÄ , jo tikslų įgyvendinimÄ ir centro bei jo padalinių darbuotojų darbo drausmę (10.8 punktas); kt.

42. TVC nuostatų, patvirtintų 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. Ä®(DI)-149, 7 punkte nustatyta, kad TVC vadovauja centro virÅ¡ininkas, jo laikinai nesant – VIT grupės vadovas. TVC nuostatų 8 punkte įtvirtintos TVC vadovo funkcijos: organizuoja kasdienę centro veiklÄ (8.1 punktas), inicijuoja ir koordinuoja naujų komercinių papildomų paslaugų projektų įdiegimÄ centro padaliniuose (8.5 punktas), analizuoja sandėliavimo, krovos darbų paslaugų paklausÄ bei analizuoja klientų poreikius ir priima bei įgyvendina reikiamus sprendimus jiems įgyvendinti (8.7 punktas), organizuoja centro darbuotojų kvalifikacijÄ kursuose, seminaruose ir kituose renginiuose (8.15 punktas) ir kt.

TVC vadovas atsako TVC ir jo padalinių užsakovų pateiktų užsakymų kokybiÅ¡kÄ , savalaikį įvykdymÄ užsakyta apimti bei pareigų, nustatytų TVC nuostatuose, tinkamÄ vykdymÄ (9.1 punktas), savo parengtų, vizuotų ir pasiraÅ¡ytų dokumentų teisėtumÄ (TVC nuostatų 9.2 punktas), žalos, padarytos bendrovei, atlyginimÄ (TVC nuostatų 9.6 punktas), kt.

43. Be pareiginiuose nuostatuose nurodytų tiesioginių pareigų, nemažiau svarbios ir darbo tvarkos taisyklėse įtvirtintos pareigos, kurių privalėjo laikytis ieÅ¡kovas. Darbo tvarkos taisyklių B dalies „Grupės vertybės“ nuostatos įpareigojo ieÅ¡kovÄ elgtis dorai (elgiuosi teisingai, etiÅ¡kai ir skaidriai; rodau pavyzdį kitiems); C dalies „Grupės darbo etikos principai“ 7 punktas nustatė ieÅ¡kovo pareigÄ atliekant savo darbÄ laikytis įstatymų, kitų teisės aktų ir pareiginių nuostatų, veikti tik pagal suteiktus įgaliojimus, nepiktnaudžiauti suteiktomis teisėmis, savo darbo laikÄ , Grupės įmonės nuosavybę, darbo priemones, žmogiÅ¡kuosius ir materialinius iÅ¡teklius naudoti tinkamai ir tik siekiant Grupės tikslų ir tik Grupės interesais;

E dalies 3 punkte nustatyta, kad tikimės, kad dirbsite dorai, sÄ Å¾iningai, rÅ«pestingai ir kompetentingai, laikysitės darbo, technologinės ar gamybinės drausmės, vykdydami darbo funkcijas vadovausitės Å¡iomis taisyklėmis ir kitais Grupės įmonės vidaus teisės aktais; E dalies 68 punkte įtvirtinta pareiga atliekant priskirtas tarnybines funkcijas vadovautis nulinės tolerancijos korupcijai veiklos principu ir užtikrinti, kad, priimdami sprendimus, susijusius su bet kokiais darbo reikalais, visada atstovauti Grupės įmonės interesams.

44. Taip pat, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2020 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. ĮS(KORP)-104 patvirtinto AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės darbuotojų etikos kodekso 3.1.2 punkte nurodytas teisėtumo principas (LG įmonių grupės darbuotojai atlikdami savo pareigas laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų viršenybės principo, veikia suteiktų įgaliojimų ribose ir jų neviršija, yra susipažinę su vidaus teisės aktais, reglamentuojančiais jų funkcijas ir (ar) pareigas;

LG įmonių grupės darbuotojai situacijose, kurios neaptartos Å¡iame kodekse ir kituose vidaus teisės aktuose, elgiasi vadovaudamiesi LG įmonių grupės vertybėmis, taip pat visuomenėje priimtomis elgesio normomis; LG įmonių grupės darbuotojai netoleruoja kolegų ir kitų asmenų neteisėtų veiksmų, o 3.1.3 punkte nurodyti sÄ Å¾iningumo ir skaidrumo principai (LG įmonių grupės darbuotojai sprendimus priima neÅ¡aliÅ¡kai, apgalvotai ir objektyviai, nepiktnaudžiauja jiems suteiktomis pareigomis;

LG įmonių grupės darbuotojai yra lojalūs LG įmonių grupei, savo sprendimus grindžiantys didžiausios naudos LG įmonių grupei principu. Darbuotojų sprendimai nėra motyvuoti asmeniniais santykiais ir interesais). Šių kodekse įtvirtintų etikos principų ir juos detalizuojančių pareigų privalo laikytis visi AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės, įskaitant atsakovės, darbuotojai, taigi jų laikytis privalėjo ir ieškovas.

45. Atsakovė nurodo, kad VIT grupės vadovas D. J. savo 2020 m. spalio 26 d. paaiÅ¡kinime raÅ¡tu nurodė, kad visÄ situacijÄ , susijusiÄ su kroviniu, žinojo ieÅ¡kovas, todėl jis TVC vadovo ir jo pristatyto kaip labai kompetentingo darbuotojo R. Č. veiksmų teisėtumo sandėliuojant krovinį nekvestionavo; didžiÄ jÄ dalį muitinės klausimų asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovas spręsdavo bÅ«tent kartu su VIT vyresniuoju specialistu R. Č.; ieÅ¡kovas buvo ilgametę patirtį prekių sandėliavime turintis žmogus; ieÅ¡kovas iÅ¡ VIT darbuotojo R. Č. gaudavo mėnesines ataskaitas apie VIT veiklÄ . Taigi, akivaizdu, kad ieÅ¡kovas aktyviai dalyvavo VIT veikloje, o jo ilgametė patirtis prekių sandėliavimo ir logistikos veikloje, kaip atsakovė tikėjosi, turėjo užtikrinti tinkamÄ ir teisėtÄ paslaugų teikimÄ .

46. TVC valdymas vyko pagal matricinę valdymo schemÄ . AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupėje galiojančioje įmonių organizacinių struktÅ«rų formavimo ir keitimo metodikoje Nr. M/FN12/LG/8 matricinė organizacinė struktÅ«ra apibrėžiama kaip „Derinamas tiesioginis ir netiesioginis pavaldumas. Darbuotojas gali turėti kelis vadovus, kuriems atsiskaito. Dažniausiai taikoma, kai reikia vienodų kokios nors srities valdymo sprendimų (pvz.: IT, HR, komunikacijos ir pan.) arba efektyvaus tam tikros kompetencijos iÅ¡teklių panaudojimo, taip pat gali bÅ«ti taikoma, jei vykdoma projektinė veikla, kai darbuotojai laikinai paskiriami įgyvendinti konkretų projektÄ â€œ (4.1.4 p.).

47. Atsakovės nuomone, vertinant Å¡iÄ ieÅ¡kovo pareiginiuose nuostatuose įtvirtintÄ ieÅ¡kovo atsakomybės ribų apibrėžtį kartu su atsakovės bendrovėje įtvirtinta matricinės valdymo struktÅ«ros samprata, akivaizdu, kad TVC vadovui buvo pavaldÅ«s ne tik keletas pareigybių, nepriskirtinų VIT ir KIT, tačiau ir visi kiti VIT ir KIT darbuotojai. Be to, Å¡iuo metu TVC dirba 41 darbuotojas, iÅ¡ kurių tik 3 pareigybės nepriskirtinos VIT ar KIT.

48. Teigia, kad ieÅ¡kovas pažeidė darbo pareigas savo darbe veikdamas prieÅ¡ingai imperatyvioms įstatymų normoms ir lokalinių teisės aktų reikalavimams. Kaip nurodo pats ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje, prekių sandėliavimo paslaugos buvo teikiamos vadovaujantis taisyklėmis. Taisyklėse prekių saugojimas sandėlyje apibrėžtas kaip kliento prekių saugojimas TVC teritorijoje esančiuose sandėliuose arba jo valdomuose Muitinės sandėliuose (taisyklių 2.6.6 p.). Å iuo metu galiojančioje taisyklių redakcijoje yra numatyta ir krovinių sandėliavimo TVC valdomose atvirose aikÅ¡telėse paslaugos teikimo galimybė (taisyklių 2.6.21 p.). Å ios taisyklių nuostatos, atskirai apibrėžiančios prekių sandėliavimÄ muitinės sandėliuose ir krovinių sandėliavimÄ atvirose aikÅ¡telėse, pagrindžia skirtumo tarp Å¡ių dviejų paslaugų egzistavimÄ .

49. Pažymi, kad sutarties sudarymo metu 2017 m. gruodžio mėn. galiojusiose AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos Komercijos departamento Terminalų valdymo centro Konteinerių krovos, sandėliavimo ir kitų paslaugų teikimo taisyklėse, patvirtintose AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojo – Geležinkelių infrastruktūros direkcijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. Į(DI)-235 nebuvo numatyta krovinių ir prekių sandėliavimo atvirose aikštelėse paslaugos teikimo galimybės; buvo teikiama tik prekių saugojimo sandėliuose ir Muitinės sandėliuose paslauga (2017 m. taisyklių 2.4.7 p.).

50. Taigi, pats faktas, kad krovinys buvo priimtas sandėliuoti atviroje aikÅ¡telėje ir sandėliuojamas iki pat pažeidimo paaiÅ¡kėjimo 2020 m. spalio mėn., pažeidė 2017 m. taisyklių nuostatas ir vertintinas kaip savavaliavimas, piktnaudžiavimas pareigomis (Darbo tvarkos taisyklių C dalies 7 punkto, Kodekso 3.1.2 punkto pažeidimas).Be to, krovinys buvo saugomas ne konteineryje, o metalinėje dėžėje. IeÅ¡kovas savo 2020 m. spalio 22 d. paaiÅ¡kinimuose, kuriuos pateikė atsakydamas į darbdavio įgalioto asmens reikalavimÄ pateikti paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu, pats nurodė, kad kliento prekės (alkoholiniai gėrimai) buvo priimtos sandėliuoti į VIT atviroje aikÅ¡telėje esančias metalines dėžes. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas patvirtina, kad krovinys buvo saugomas į sandėliavimui tinkamas dėžes perdarytuose konteineriuose. Taigi ieÅ¡kovas pripažįsta ir neginčija prekių sandėliavimo vietos – atviroje aikÅ¡telėje esančiose metalinėse dėžėse.

51. Taisyklių 2.2 punkte konteineris apibrėžiamas kaip kroviniams gabenti skirta daugkartinio naudojimo standartinė 20 – 45 pėdų tara, užtikrinanti krovinių saugÄ ir pritaikyta mechanizuotai pakrauti ir iÅ¡krauti. Å iuo gi atveju, metalinės dėžės, kuriose buvo saugomas krovinys, nebuvo nei pritaikytos mechanizuotai pakrauti ir iÅ¡krauti, nei užtikrino krovinio saugÄ . PaaiÅ¡kintina, kad metalinės dėžės, prieÅ¡ingai nei klientų saugojimui pristatomi konteineriai, nėra plombuojamos, VIT netgi neturėjo apskaitomų plombų, todėl nebuvo jokių realių galimybių užtikrinti krovinio saugos nuo trečiųjų asmenų neteisėto jo pasisavinimo.

52. Pažymi, kad atsakovė yra valstybės valdoma įmonė, jos veikla griežtai reguliuojama. Atsakovė taisykles patvirtino tam, kad apsibrėžtų savo teikiamas paslaugas ir jų teikimo tvarkÄ , todėl bet kokių kitų paslaugų, nenumatytų taisyklėse, teikimas yra neleistinas ir neteisėtas. PrieÅ¡ingas vertinimas sudarytų nelogiÅ¡kas prielaidas teigti, pavyzdžiui, kad atsakovės nereglamentuotų paslaugų, kurių teikimui taikomas griežtas reguliavimas, teikimas yra teisėtas veikimas, reikėtų sutikti ir su tuo, kad ieÅ¡kovo iniciatyva vykdomas alkoholio pardavimas atsakovės teritorijoje pačių darbuotojų įsirengtoje prekyvietėje neturint prekybos alkoholiu licencijos taip pat turėtų bÅ«ti pripažįstamas teisėtu veikimu.

53. Atsakovės teigimu, krovinio, kurį sudaro akcizo mokesčiu apmokestinami alkoholiniai gėrimai, saugojimas negalėjo būti organizuojamas VIT dėl kroviniui taikytino administracinio režimo. Taisyklių 5.5 punkte nustatyta, kad paslaugos neteikiamos tuo atveju, jeigu paslaugų teikėjas neturi būtinų leidimų, reikalingų norint teikti paslaugas konkrečios rūšies prekėms. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir 2017 m. taisyklių 5.5 p. Taip pat pažymi, kad krovinių, kuriuos sudaro alkoholiniai gėrimai, saugojimas nėra įprasta atsakovės veikla. Šis krovinys su alkoholiniais gėrimais buvo vienintelis žinomas atvejis TVC valdomų terminalų veiklos istorijoje.

54. Pažymi, kad pats ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje pripažįsta ypatingÄ krovinį sudarančių prekių statusÄ â€“ akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas specialus judėjimo, perkrovimo ir laikymo režimas. Tačiau su ieÅ¡kovo, suvokusio, kad prekėms taikytinas specialus teisinis režimas, daromomis prielaidomis, kad prievolė mokėti akcizo mokestį į Lietuvos Respublikos biudžetÄ neatsirado ir krovinio sandėliavimu VIT jokie teisė aktai nebuvo pažeisti sutikti neleidžia galiojantis Lietuvos Respublikos ir Europos SÄ jungos teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas.

Pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymÄ (toliau – Akcizų įstatymas) prekėms, kurioms taikomas akcizų mokesčio laikino atidėjimo režimas (toliau – AMLAR) yra taikomi specialÅ«s sugriežtinti reikalavimai, t. y. Å¡ios prekės turi bÅ«ti gaminamos, perdirbamos, maiÅ¡omos, laikomos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje (toliau – AAPS). Prekių, kurioms taikomas AMLAR, perkrovimas gali bÅ«ti vykdomas tik AAPS, iÅ¡skyrus nenugalimos jėgos ar nenumatytų aplinkybių atvejus.

Tokio statuso TVC priklausantys intermodaliniai terminalai neturi ir niekada neturėjo, todėl krovinys, kuriam taikomas AMLAR, negalėjo bÅ«ti priimtas sandėliuoti VIT, o jo priėmimas vertintinas kaip akivaizdus imperatyvių Europos SÄ jungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimas.

55. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad vienas iÅ¡ krovinį lydinčių dokumentų buvo supaprastintas akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumentas, tačiau atsakovė pažymi, kad jis nėra pilnai užpildytas, nėra nei siuntėjo valstybės – Slovakijos, nei paskirties valstybės – Lietuvos kompetentingų institucijų įrašų, patvirtinančių akcizų sumokėjimÄ . 1992 m. gruodžio 17 d. Europos Komisijos reglamento (EEB) 3649/92 „Dėl supaprastinto administracinio lydraščio, skirto Bendrijos viduje judantiems akcizu apmokestinamiems produktams, kurie iÅ¡leisti vartojimui iÅ¡siuntimo valstybėje narėje“ preambulės 4 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai denatÅ«ruoto alkoholio produktai yra skirti ar ketinami panaudoti komerciniams tikslams kitoje valstybėje narėje, privaloma juos vėl apmokestinti akcizu pagal taisykles, galiojančias paskirties valstybėje narėje, tokiu bÅ«du įgalinant grÄ Å¾inti akcizÄ , sumokėtÄ iÅ¡siuntimo valstybėje narėje.

Taigi, net jei Slovakijoje ir bÅ«tų sumokėtas akcizo mokestis, klientas privalėjo sumokėti akcizÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos biudžetÄ ir tik po to susigrÄ Å¾inti Slovakijoje sumokėtÄ akcizo mokestį. Krovinį lydintys dokumentai neleidžia daryti pagrįstos iÅ¡vados, kad akcizo mokestis buvo sumokėtas Slovakijos Respublikoje, nėra duomenų ir apie tai, kad akcizo mokestis bÅ«tų sumokėtas Lietuvos Respublikoje. IeÅ¡kovas, rÅ«pestingai ir atsakingai vykdydamas savo pareigas, tik įsitikinęs, kad akcizo mokestis už krovinį sumokėtas į Lietuvos Respublikos biudžetÄ , galėjo jį laikyti laisvai judančiu Europos SÄ jungos viduje ir pasiraÅ¡yti sutartį dėl krovinio sandėliavimo VIT ir toleruoti jo ilgalaikį, net tris metus trunkantį, sandėliavimÄ VIT.

56. Taigi, negalima laikyti, kad ieÅ¡kovas atsakingai, atidžiai ir rÅ«pestingai vykdė savo pareigas, kuomet žinodamas, kad krovinys Lietuvos Respublikoje negalėjo bÅ«ti realizuojamas ir per Lietuvos RespublikÄ jis tik keliavo, net tris metus nesiėmė jokių veiksmų tokiam neteisėtam prekių sandėliavimui VIT nutraukti ir užkirsti kelio jų realizavimui Lietuvos Respublikoje. Tai, kad ieÅ¡kovas žinojo apie dalinius alkoholinių prekių iÅ¡davimus patvirtina pats ieÅ¡kovas savo 2020 m. spalio 22 d. paaiÅ¡kinime pateisindamas VIT vyresniojo specialisto R. Č. tiesiogiai vykdytÄ krovinio prekių – alkoholinių gėrimų iÅ¡davimÄ dalimis.

57. Atsakovės teigimu, ieškovas atleistas teisėtai dėl to, kad padarė šiukščius darbo pareigų pažeidimus. Darbo tvarkos taisyklių F dalyje nustatyti atvejai, kuriuos atsakovė, kaip ir visa AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupė, laiko šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, o būtent:

1) darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika (13 punktas);

2) veiksmai, kuriais daroma žala geram Grupės ar Grupės įmonės vardui ir reputacijai (15 punktas);

3) ypatingai nelojalus elgesys Grupės, Grupės įmonės ar jos klientų atžvilgiu (16 punktas);

4) Darbo tvarkos taisyklėse nustatytų Grupės vertybių ir darbo etikos principų nesilaikymas darbo ir nedarbo metu (19 punktas);

5) nerūpestingumas ar tyčinė veika, dėl kurios gali būti / buvo sugadintas, sunaikintas ar pasisavintas Grupės įmonės, jos kliento, trečiųjų asmenų, kitų darbuotojų turtas, pakenkta Grupės ar Grupės įmonės reputacijai (28 punktas);

6) savavaliavimas (30 punktas).

58. IeÅ¡kovas darbo metu ir darbo vietoje padarė nusikaltimo požymių turinčias veikas. Atsakovė ieÅ¡kovo veiksmuose nustatė nusikaltimo požymių turinčių veikų požymių, dėl kurių pateikė praneÅ¡imÄ prokuratÅ«rai. Nors Å¡iuo metu dar nėra kompetentingų institucijų sprendimų ir yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, padarytų VIT sandėliuojant krovinį, tačiau DK nuostatų ir teismų praktikos analizė taikant DK 58 straipsnį tik patvirtina, kad darbdaviui užtenka turėti pagrįstÄ Ä¯sitikinimÄ , kad darbuotojas padarė nusikaltimo požymių turinčiÄ veikÄ , apkaltinamasis nuosprendis nėra bÅ«tinas. Dar daugiau, net jei baigus ikiteisminį tyrimÄ ar baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ bÅ«tų konstatuota, kad nusikalstama veika padaryta nebuvo, tai savaime nesÄ lygoja darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtumo.

59. SRVD tyrimo metu atliekant ieÅ¡kovo darbo pareigų pažeidimo tyrimÄ atsakovės surinkti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas pasirašė sutartį su klientu, kuriÄ vykdant buvo priimtos sandėliuoti ir iki pat pažeidimo paaiÅ¡kėjimo 2020 m. spalio mėn. sandėliuojamos akcizais apmokestinamos prekės – didelis kiekis alkoholinių gėrimų Vilniaus intermodalinio terminalo atviroje aikÅ¡telėje esančioje metalinėje dėžėje, kai tokių paslaugų teikimas apskritai nebuvo įteisintas ir atsakovė iÅ¡vis neturėjo teisės priimti ir sandėliuoti akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokesčio laikino atidėjimo režimas.

60. Nurodo, kad pasitvirtinus įtarimams, kad akcizo mokestis nuo krovinio prekių nebuvo sumokėtas, bus sprendžiamas ne tik baudžiamosios atsakomybės taikymo už BK 199 straipsnio „Kontrabanda“ arba BK 1992 straipsnyje „Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis“ numatytas nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamoji atsakomybė numatyta ir juridiniam asmeniui, taikymo klausimas, tačiau taip pat bus pareikÅ¡tas reikalavimas sumokėti nesumokėtÄ akcizÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos biudžetÄ .

BK 1992 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtÄ disponavimÄ akcizais apmokestinamomis prekėmis. Å ios nusikalstamos veikos dispozicijoje nustatyta, kad tas, kas pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ Ä¯gijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė virÅ¡ija 150 MGL, bet nevirÅ¡ija 250 MGL dydžio sumos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų (BK 1992 straipsnio 1 dalis). Baudžiamoji atsakomybė už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ numatyta ir juridiniam asmeniui (BK 1992 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad neteisėtas akcizais apmokestinamų didelės vertės prekių laikymas buvo vykdomas VIT, jau vien ši veika pagrįstai vertintina kaip formaliai atitinkanti BK 1992 straipsnyje nurodytos nukalstamos veikos sudėtį.

61. Pažymi, kad konteinerių/ puspriekabių saugojimo atveju atsakovė ir jo darbuotojai net neturi teisės atidarinėti krovinio/ puspriekabės, todėl suprantama, kad jie neatsako už jokius kiekio trÅ«kumus. Tuo tarpu priimant sandėliuoti prekes ne konteineryje ar puspriekabėje, o kaip pats ieÅ¡kovas buvo nurodęs ir pripažinęs praÅ¡yme DGK, paletėmis, atsakovė prisiima visÄ atsakomybę už prekių trÅ«kumus, jei tokie atsirastų. Taisyklėse numatyta pareiga patikrinti priimamų sandėliuoti prekių kiekį pagal prekes lydinčius dokumentus, o nustačius jų trÅ«kumÄ â€“ suraÅ¡omas prekių trÅ«kumų aktas (taisyklių 3.13 p.). AnalogiÅ¡ka nuostata buvo įtvirtinta ir 2017 m. taisyklių 3.14 p. Pažymi, kad krovinio prekės – alkoholiniai gėrimai, buvo paimti daug kartų ir iÅ¡vežti nežinoma kryptimi Lietuvos Respublikoje.

62. Tai, kad kliento prekės buvo iÅ¡duodamos neįgaliotam asmeniui ir nesilaikant taisyklių reikalavimų, akivaizdžiai patvirtina atsakovės nustatytos aplinkybės ir surinkti duomenys: nebuvo pateiktas kliento įgaliojimas S. K. paimti krovinio prekes, S. K. užsakymai buvo teikiami netinkama, taisyklių neatitinkančia forma, VIT vyresnysis specialistas R. Č. iÅ¡davimÄ Ä¯formindavo savo paties sugalvotu laisvos formos dokumentu, nepildydama atsakovės patvirtintos ir taisyklėse numatytos prekių iÅ¡davimo formos.

Pažymi, kad kliento prekės pristatymo sandėliuoti dokumentuose nurodytos vienetais, prekės sandėliuoti buvo priimtos paletėmis, o iÅ¡duodamos dalimis dėžėmis, kas akivaizdžiai rodo, kad ieÅ¡kovas nekontroliavo tokio aplaidaus darbuotojų elgesio priimant ir iÅ¡duodant krovinį, neiÅ¡vengiamai sÄ lygojantį prekių praradimÄ . Atsakovė nustatė, kad padaryta reali žala: kliento neįgaliotam asmeniui iÅ¡duotų 18 822 vnt. butelių alkoholinių gėrimų vertė yra 55 911,45 Eur, o prarastų 3 052 butelių vertė 7 357,14 Eur.

Taigi bendra reali turtinė žala yra 63 268,59 Eur.

63. Nurodo, kad tam, kad nekiltų abejonių bendrovei priklausančių pinigų už teikiamas paslaugas pasisavinimu ir siekiant užtikrinti, kad su pinigų priėmimu ir jų apskaita dirbantys atsakingi asmenys neturėtų galimybių piktnaudžiauti, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, reglamentuoti griežtos apskaitos dokumentai, kurie turi būti užpildomi priimant pinigus iš mokėtojų.

SRVD tyrimo metu buvo nustatyta, kad už klientÄ dalį mokėjimų vykdė ieÅ¡kovui pavaldus darbuotojas R. Č. Atliekant SRVD tyrimÄ 2020 m. rugsėjo 30 d. VIT grupės vadybininkė L. G., kuri priimdavo atsiskaitymus už klientui teikiamas paslaugas, paaiÅ¡kino, kad grynųjų pinigų sumokėjimÄ už klientÄ organizuodavo VIT vyresnysis specialistas R. Č., kuriam ji ir iÅ¡raÅ¡ydavo kasos pajamų orderį, tačiau nereikalaudavo, kad ant atsakovei liekančios kasos pajamų orderio dalies už klientÄ grynuosius pinigus mokantis asmuo (neįvardytas vyriÅ¡kis, su kuriuo visada bÅ«davo ieÅ¡kovas, arba pats ieÅ¡kovas) pasiraÅ¡ytų (duomenys užfiksuoti SRVD iÅ¡vadoje).

64. Taigi, VIT vyresniojo specialisto R. Č. atliktas mokėjimas už klientÄ iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos akivaizdžiai rodo netinkamÄ , teisės normas pažeidžiantį pareigų vykdymÄ . IeÅ¡kovo 2020 m. spalio 22 d. paaiÅ¡kinimuose pateiktas VIT vyresniojo specialisto veiksmų iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos mokant už klientui teikiamas paslaugas vertinimas kaip pavyzdinių akivaizdžiai rodo paties ieÅ¡kovo aplaidų, netinkamÄ ir imperatyvioms teisės normoms prieÅ¡taraujantį elgesį, kurio atsakovė toleruoti negali. Taip pat tai, kad VIT grupės vadybininkė L. G. netinkamai apskaitydavo kasos orderius, rodo, kad ieÅ¡kovas iÅ¡vis nekontroliavo arba netinkamai kontroliavo sau pavaldžių darbuotojų darbÄ , TVC buvo nesilaikoma imperatyvių teisės normų ir netinkamai apskaitomos finansinės operacijos.

65. Atsakovė taip pat nurodo, kad 2019 m. gruodžio 9 d. el. laiÅ¡ku tiek ieÅ¡kovas, tiek tiesiogiai grynuosius pinigus priėmęs VIT darbuotojas R. Č. gavo nurodymÄ nuo 2019 m. gruodžio 8 d. nepriimti iÅ¡ klientų grynųjų pinigų, kol nebus įsigyti kasos aparatai ir kortelių skaitytuvai. Kasos aparatai ir kortelių skaitytuvai TVC terminaluose VIT ir KIT paties ieÅ¡kovo 2020 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. Ä®S(LG)-320 „Dėl kasos Kauno ir Vilniaus terminaluose atidarymo“ pradėti naudoti 2020 m. birželio 26 d.

Paskutinė VIT kasos operacija kasos knygoje fiksuota 2019 m. gruodžio 6 d. VIT darbuotojas R. Č. pavedimÄ Ä¯ atsakovės sÄ skaitÄ už krovinio saugojimo paslaugas iÅ¡ savo asmeninės banko sÄ skaitos atliko 2020 m. sausio 23 d. Å ios faktinės aplinkybės, pagrįstos atsakovės teikiamais įrodymais, pagrindžia, kad VIT darbuotojas R. Č. 2020 m. sausio 23 d. iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos atlikdamas pavedimÄ už krovinio saugojimo paslaugas iÅ¡ vakaro iÅ¡ kliento jokių grynųjų pinigų nepriėmė, nes negalėjo priimti dėl dar 2019 m. gruodžio 8 d. panaikintos galimybės priimti iÅ¡ klientų grynuosius pinigus VIT.

66. Taip pat ieškovas padarė darbo tvarkos taisyklėse nustatytus kitus šiurkščius darbo pareigų pažeidimus (DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktas). Darbo tvarkos taisyklių F dalyje „Atsakomybė už darbo pareigų pažeidimus“ nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma, inter alia, darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika (13 punktas); veiksmai, kuriais daroma žala geram AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės ar grupės įmonės vardui ir reputacijai (15 punktas); Darbo tvarkos taisyklėse nustatytų AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės vertybių ir darbo etikos principų nesilaikymas darbo ir nedarbo metu (19 punktas), savavaliavimas (30 punktas).

67. Pažymi, kad atsakovė yra valstybės valdoma įmonė, kuriai ypač svarbi reputacija ir siekis prisidėti prie visos valstybės gerovės. AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupė ne tik vieÅ¡ai deklaruoja siekį kurti naudÄ visai Lietuvos Respublikai ir visuomenei, bet ir imasi aktyvių veiksmų siekdama savo realaus indėlio į visos visuomenės gerovę. Reputacinė žala valstybei naudÄ kuriančiai ir savo socialinę atsakomybę, sÄ Å¾iningumÄ , kovÄ su kontrabanda vieÅ¡ai deklaruojančiai įmonei, kurios akcininkė yra valstybė, neabejotinai bÅ«tų padaryta, jei įvertinęs ieÅ¡kovo veiksmus atsakovė bÅ«tų priėmusi kitokį sprendimÄ , t. y. neatleidusi ieÅ¡kovo. Toks atsakovės sprendimas vienareikÅ¡miÅ¡kai bÅ«tų buvęs įvertintas kaip toleravimas nusikalstamų veikų, su kuriomis kovojanti vieÅ¡ai skelbiasi visa AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupė.

68. Pažymi, kad Terminalų valdymo centro, kurį sudaro Vilniaus intermodalinis terminalas ir Kauno intermodalinis terminalas, vadovo, pareigos pagal savo specifikÄ ir reikÅ¡mingumÄ , įvertinus pareiginius nuostatus, lemia tokio darbuotojo atsakomybės ypatumus, tokio darbuotojo sÄ Å¾iningumas ir darbdavio pasitikėjimas tokiu darbuotoju yra itin svarbus, todėl tokias pareigas einančiam darbuotojui yra taikomi aukÅ¡tesni standartai ir griežtesni reikalavimai lyginant su kitais darbuotojais, savaime suprantama, kad tokias pareigas einantis vadovas negali toleruoti ir pats vykdyti neteisėtų, darbdavio nereglamentuotų paslaugų teikimo klientams, Europos SÄ jungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimų; tai taikoma ne vien dėl tokias pareigas einančiam darbuotojui keliamų aukÅ¡tesnių profesinių ir bendrųjų reputacinių standartų, bet ir autoriteto kitų darbuotojų motyvacijai, darbo aplinkai ir drausmės skatinimui veiksnių; darbdavio pasitikėjimas tokiu darbuotoju yra itin reikÅ¡mingas.

Taigi atsakovė pagrįstai prarado pasitikėjimÄ ieÅ¡kovu, kuris ne tik nusikalstamai aplaidžiai atliko savo pareigas, tačiau ir aktyviais savo veiksmais toleravo neteisėtų, nusikalstamos veikos požymių turinčių veikų vykdymÄ â€“ pažeidžiant imperatyvų Europos SÄ jungos ir Lietuvos Respublikos teisinį reguliavimÄ sudarė sutartį, neužtikrino kliento krovinio iÅ¡saugojimo nekontroliuodamas sau pavaldžių darbuotojų, toleravo netinkamÄ atsiskaitymų už TVC teikiamas paslaugas vykdymÄ .

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovui pritaikyta sankcija yra proporcinga priemonė jo padarytam Å¡iurkščiam darbo pareigų pažeidimui, elgesiui padarius pažeidimÄ , nes pasitikėjimo neturintis asmuo tokioje strateginę valstybinę reikÅ¡mę bendrovėje kaip atsakovė ir tokiose pareigose, susijusiose su muitinės procedÅ«rų vykdymu, negali dirbti.

69. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad neva buvo apribota jo teisė į informacijÄ , nepateikta susipažinti darbdavio surinkta informacija ir buvo ribojama jo teisė pateikti informacijÄ . Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovo darbo pareigų pažeidimo tyrimo metu ieÅ¡kovas nė karto nesikreipė į atsakovę, praÅ¡ydamas supažinti jį su SRVD iÅ¡vada ar kitais darbdavio dokumentais. IeÅ¡kovas tiek savo paaiÅ¡kinimuose raÅ¡tu, tiek praÅ¡yme DGK ir ieÅ¡kinyje labai detaliai ir iÅ¡samiai nurodo visas su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, todėl neabejotina, kad visos aplinkybės jam buvo žinomos.

Taip pat ieÅ¡kovui buvo sudaryta galimybė pateikti paaiÅ¡kinimus atsakovei, kuria jis pasinaudojo. Pažymi, kad ieÅ¡kovo keliami reikalavimai nėra alternatyvÅ«s, o reiÅ¡kiami abu kartu, t. y. ir pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, ir kartu pakeisti vienÄ atleidimo pagrindÄ kitu. Perkvalifikuoti atleidimo pagrindÄ Ä¯ DK 59 straipsnį ir tuo pačiu pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu negali bÅ«ti tenkinami dėl to, kad perkvalifikavus atleidimo pagrindÄ Ä¯ DK 59 straipsnį bÅ«tų pripažįstama, kad pats atleidimo iÅ¡ darbo faktas yra teisėtas.

Pripažinus patį atleidimo iÅ¡ darbo faktÄ teisėtu, darbdaviui negali kilti jokių neigiamų pasekmių, visų pirma, numatytų DK 218 straipsnyje.

70. Pasisakydama dėl atsakomybės taikymo termino, atsakovė pažymi, kad ieškovo padaryti šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai, už kuriuos jis buvo teisėtai atleistas iš darbo, yra tęstinio pobūdžio, todėl jų padarymas negali būti sietinas su sutarties sudarymo ar krovinio pristatymo sandėliuoti data. Paaiškina, kad ieškovo neteisėtai pasirašyta sutartis galiojo iki pat to momento, kada paaiškėjo ieškovo padaryti pažeidimai (2020 m. spalio 6 d. SRVD išvada), neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų ir atsakovės vidinių teisės aktų reikalavimus, krovinys su dideliu kiekiu alkoholinių gėrimų buvo sandėliuojamas VIT iki pat pažeidimo paaiškėjimo momento (2020 m. spalio 6 d.

SRVD iÅ¡vada), paskutinis krovinio prekių iÅ¡davimas kliento neįgaliotam asmeniui buvo 2020 m. rugpjūčio 14 d., krovinio prekių trÅ«kumas paaiÅ¡kėjo tik SRVD atlikus patikrinimÄ 2020 m. spalio 6 d., VIT darbuotojas R. Č. iÅ¡ savo asmeninės banko sÄ skaitos atliko mokėjimo pavedimÄ 2020 m. sausio 23 d.. Taigi, akivaizdu, kad ieÅ¡kovo nusikalstamai aplaidus neveikimas, nesiimant veiksmų jam žinomiems imperatyvių teisės normų pažeidimams nutraukti, toleruojant neteisėtÄ didelio kiekio alkoholinių gėrimų sandėliavimÄ VIT teritorijoje esančiose metalinėse dėžėse, sutarties su klientu nenutraukimas paaiÅ¡kėjus, kad jos pagrindu VIT teritorijoje sandėliuojamas krovinys, kurio darbdavys apskritai neturi teisės sandėliuoti ir už kurio sandėliavimÄ yra ženklus kliento įsiskolinimas, tęsėsi iki pat ieÅ¡kovo Å¡iurkščių darbo pareigų paaiÅ¡kėjimo 2020 m. spalio 6 d. (suraÅ¡ius SRVD iÅ¡vadÄ ).

Ä®vertinus ieÅ¡kovo padarytų Å¡iurkščių darbo pareigų pažeidimų tęstinį pobÅ«dį, akivaizdu, kad atsakovė, atleisdama ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo 2020 m. spalio 29 d., jokių DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatytų atsakomybės už Å¡iurkščius darbo pareigų pažeidimus taikymo terminų nepažeidė, todėl ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo yra teisėtas.

71. Teismo posėdžio metu ieškovas A. U. ir ieškovo A. U. atstovas advokatas Dainius Kenstavičius palaikė ieškinio reikalavimus bei ieškinyje išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti.

72. Teismo posėdžio metu atsakovės AB „LTG Infra“ įgaliotas asmuo V. S. palaikė argumentus išdėstytus atsiliepime. Teigė, kad ieškovo veiksmai pagrįstai buvo traktuojami kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas ir už juos ieškovas pagrįstai buvo atleistas iš darbo pagal 58 straipsnį.

73. Teismo posėdžio metu atsakovės AB „LTG Infra“ įgaliotas asmuo D. R. palaikė argumentus iÅ¡dėstytus atsiliepime. Pažymėjo, kad TVC pareiginiuose nuostatuose numatytas reikalavimas centro vadovui žinoti teisės aktus pagal tÄ sritį kurioje veikia centras. Kadangi centras užsiima krovinių sandėliavimu, todėl ieÅ¡kovas privalėjo žinoti Å¡iÄ veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus, taip pat ieÅ¡kovas dalyvavo įvairiuose mokymuose. Dėl plombų paaiÅ¡kino, kad ji neturėjo jokių identifikacinių numerių, kas reiÅ¡kia, kad nuėmus, buvo galima užplombuoti atgal. IeÅ¡kinys atmestinas.

74. Darbo kodekso (toliau ir DK) 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčo Å¡aliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimÄ atsisakyti atnaujinti praleistÄ terminÄ kreiptis į darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės, darbo ginčo Å¡alis per vienÄ mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Ginčo Å¡alis, pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį teisme, vadinama ieÅ¡kovu, o kita Å¡alis – atsakovu.

75. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl darbuotojo (ieÅ¡kovo) atleidimo iÅ¡ darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ . Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad darbo teisinių santykių Å¡alys net ir esant galimai darbo pareigų pažeidimo situacijai yra saistomos bendrųjų teisės principų. DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sÄ Å¾iningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (2 dalis). Savo teises ir pareigas kiekviena Å¡alis privalo įgyvendinti taip, kad kita Å¡alis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sÄ naudų (3 dalis). Kiekviena iÅ¡ Å¡alių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties Å¡alies teisėtų interesų gynimo (5 dalis).

Jeigu viena Å¡alis nevykdo ar netinkamai vykdo Å¡iame straipsnyje nustatytas pareigas, kita Å¡alis turi teisę į žalos atlyginimÄ ar reikalauti, kad jos teisės bÅ«tų apgintos kitais bÅ«dais (6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021).

76. Darbo sutartis darbdavio iniciatyva gali bÅ«ti nutraukta dėl darbuotojo kaltų veiksmų. DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimÄ . Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimÄ nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumÄ ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iÅ¡ darbo turi bÅ«ti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

77. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. U. 2014 m. birželio 6 d. darbo sutarties Nr. DS(DK)-4147 pagrindu dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Logistikos projektų skyriaus Vilniaus intermodalinio terminalo grupės vadovu (darbo sutarties 1.1, 1.2 punktai). Darbo sutarties prieduose nurodyta, kad nuo 2015 m. sausio 2 d. ieškovas pradėjo dirbti Geležinkelių infrastruktūros direkcijos Komercijos departamento Terminalų valdymo skyriaus viršininku. Pakeitime prie 2014 m. birželio 6 d. darbo sutarties Nr. DS(DK)-4147 nurodoma, kad nuo 2019 m. gruodžio 8 d. darbo santykiai tęsiasi AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“, pareigos:

InfrastruktÅ«ros paslaugų departamentas Terminalų valdymo centras – centro vadovas. Darbo sutartis taip pat buvo keičiama, keičiant darbo užmokesčio dydį ir pagal paskutinį pakeitimÄ nuo 2020 m. balandžio 1 d. ieÅ¡kovui nustatytas 3 200 Eur dydžio darbo užmokestis. 2020 m. spalio 29 d. ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ . Dėl darbo drausmės pažeidimo taikymo termino.

78. IeÅ¡kovas A. U. nurodo, kad nuo atsakovės nurodomų pažeidimų, susijusių su sutarties sudarymu, vykdymu ir krovinio saugojimu yra suėjęs naikinamasis terminas atsakomybei taikyti, todėl atsakovas neteisėtai priėmė sprendimÄ atsakomybei taikyti. Teigia, kad atsakovės minimi tariami pažeidimai padaryti 2017 metais, taigi sprendimÄ dėl drausminės nuobaudos taikymo atsakovas turėjo priimti iki 2019 metų.

79. DK 58 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog sprendimÄ nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo ir ne vėliau kaip per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dviejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiÅ¡kėja atlikus auditÄ , inventorizacijÄ ar veiklos patikrinimÄ .

80. Kasacinis teismas formuojamoje praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant dėl termino drausminei nuobaudai skirti yra reikÅ¡minga ne pažeidimo padarymo diena, o jo paaiÅ¡kėjimo momentas. Darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo diena laikoma ta diena, kuriÄ apie darbuotojo padarytÄ pažeidimÄ tapo žinoma darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-701/2019). Kai darbdavys yra juridinis asmuo (teisinė fikcija), kad bÅ«tų pagrindas pripažinti, jog darbo drausmės pažeidimas paaiÅ¡kėjo darbdaviui – juridiniam asmeniui, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai darbdavys yra juridinis asmuo, darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo jam diena laikoma ta diena, kuriÄ apie darbuotojo padarytÄ pažeidimÄ tapo žinoma darbdavio atstovams – juridinio asmens vadovui, administracijos pareigÅ«nams.

Jeigu apie darbo drausmės pažeidimÄ tapo žinoma darbdavio atstovui, neturinčiam teisės skirti drausminę nuobaudÄ , jis privalo nedelsdamas apie tai praneÅ¡ti darbdavio atstovui, turinčiam teisę skirti drausminę nuobaudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016, 16 punktas).

81. Lietuvos Aukščiausias Teismas, aiÅ¡kindamas sÄ lygas, kas turi įvykti (koks veiksmas, įvykis ar faktas pripažįstamas pakankamu), kad bÅ«tų galima konstatuoti <...> darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo momentÄ , yra konstatavęs, kad darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo diena <...> aiÅ¡kintina kaip ta diena, kuriÄ darbdaviui arba jo atstovui <...> tapo žinomas Å¡ių aplinkybių visetas:

a) darbo drausmės pažeidimo faktas;

b) darbo drausmės pažeidimÄ padaręs konkretus darbuotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016, 29, 30 punktai).

82. Byloje pateikta 2020 m. spalio 6 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ Saugos ir rizikų valdymo departamento Verslo saugos skyriaus Prevencijos ir Tyrimų grupės eksperto išvada „Dėl AB „LTG INFRA“ infrastruktūros paslaugų departamento terminalų valdymo centro Vilniaus intermodaliniame terminale sandėliuojamų prekių“. Tyrimo išvadoje nurodoma, kad 2020 m,. rugsėjo 22 d. nustatyta, jog VIT adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. gruodžio yra saugomi 9 konteineriai su alkoholiniais gėrimais (akcizinė prekė).

Nurodoma, kad konteineriai neužrakinti, tik uždėtos plastikinės plombos, prie konteinerių primėtyta pažeistų plastikinių plombų <...> matomi akivaizdų krovinio trūkumai (akivaizdžiai pakuotės išardymas ir pakuotėje turėjusių būti prekių trūkumas), alkoholiniai gėrimai su 2004 m. Slovėnijos banderolėmis (ar tikros nežinoma). <..> nustatyta, kad nėra aiškios aplinkybės dėl ko prekės saugomos Vilniaus intermodaliniame terminale nuo 2017 metų, o kliento (duomenys neskelbtini) patikimumas kelia abejonių <...>. 2020 m. rugsėjo 29 d.

VMI pradėjo patikrinimÄ , buvo atliktas dalies alkoholinių gėrimų su banderolėmis paėmimas mėginiams <...>. Paėmimo metu užfiksuota, kad 9 konteineriuose yra 41 036 vnt. butelių su įvairiais alkoholiniais gėrimais už 115 865, 96 Eur <...>, pagal dokumentus nustatyta, kad konteineriuose turėjo bÅ«ti 63 606 vnt. butelių su įvairiais alkoholiniais gėrimais už 171 777, 41 Eur <...>. Atlikus paėmimÄ daiktai sudėti į 7 konteinerius ir užplombuoti bei palikti saugoti VIT adresu (duomenys neskelbtini) iki bus priimtas sprendimas dėl Å¡ių daiktų laikymo <...>.

83. Teismo vertinimu, 2020 m. spalio 6 d. tyrimo iÅ¡vada vertinant jos turinį atitinka DK 58 straipsnio 6 dalyje nurodytÄ Ä¯monės veiklos patikrinimÄ . Analizuojant pačios iÅ¡vados turinį pažymėtina, kad buvo vertinamos ir analizuojamos visos aplinkybės susijusios su ginčo krovinio saugojimu, jame dalyvavusių asmenų veiksmai. Tyrimas buvo atliekamas ne dėl konkretaus asmens, ieÅ¡kovo A. U., padarytų pažeidimų nustatymui, o jo padaryti pažeidimai buvo nustatyti tik po atlikto tyrimo dėl krovinio saugojimo.

Teismas nesutinka su ieÅ¡kovo vertinimu, jog baigėsi naikinamasis terminas drausminei nuobaudai taikyti, Å¡iuo atveju pagal aptartas faktines aplinkybes matyti, jog darbo drausmės pažeidimas, kurį darbdavys vertino, (krovinio laikymas) truko nuo 2017 metų iki tyrimo iÅ¡vados suraÅ¡ymo, vėliau krovinio laikymo sÄ lygas nustatė darbdavys, taigi pažeidimas buvo trunkamojo pobÅ«džio, todėl laikytina, kad terminas taikyti nuobaudÄ nebuvo pasibaigęs (pats sutarties dėl krovinio laikymo ir jo sudarymo aplinkybės tiesiogiai susijusios su paslaugos teikimu ir tai pat negali bÅ«ti vertinami atsietai).

84. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei padarytÄ teisinį vertinimÄ , t. y. jog 2020 m. spalio 6 d. tyrimo iÅ¡vada atitiko DK 58 straipsnio 6 dalyje nurodytÄ veiklos patikrinimÄ , nustačius, kad pažeidimas darbdaviui paaiÅ¡kėjo 2020 m. spalio 6 d., o įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo priimtas 2020 m. spalio 29 d. teismas darbo iÅ¡vadÄ , jog procedÅ«rinis terminas darbdaviui priimti sprendimÄ nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo Å¡iuo ginčo atveju nebuvo pažeistas. Dėl pažeidimo vertinimo ir drausminės nuobaudos (atleidimo iÅ¡ darbo) proporcingumo.

85. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnį, kurio 2 dalies 9 punktas iÅ¡ esmės atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ ir dėl to Å¡i jo praktika iÅ¡lieka aktuali, yra konstatavęs, kad kai už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas iÅ¡ darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ teismine tvarka (pagal galiojančio DK 220 straipsnį – ir darbo ginčų komisijoje), darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktÄ , bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip Å¡iurkÅ¡tus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 29 punktas).

86. Sprendžiant klausimÄ , ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie Å¡iurkščių, bÅ«tina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobÅ«dį, dėl Å¡io pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formÄ , darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtakÄ Å¡iam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi bÅ«ti įvertinta, kokio pobÅ«džio gėriai buvo pažeisti, kiek aiÅ¡kiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panaÅ¡ių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018 29, 30 punktus).

87. Kasacinio teismo praktikoje (kuri aktuali ir taikant 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK nuostatas) pažymėta, kad parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (kurie iÅ¡ esmės atitinka nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus kriterijus) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumÄ ir jos įtakÄ darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiÅ«ris į padarytÄ pažeidimÄ , kaltės pripažinimas, kritiÅ¡kas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikÅ¡mės drausminės atsakomybės rÅ«Å¡ies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimÄ padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogÄ stauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų.

Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumÄ darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu iÅ¡vardytos aplinkybės rodo pažeidimÄ padariusio asmens abejingumÄ dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymÄ su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali bÅ«ti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018 30 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

88. Pagal 2020 m. spalio mėn. įsakymÄ Nr. Ä®S-P(LGI) „Dėl darbo sutarties nutraukimo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ â€œ matyti, kad darbo sutarties su ieÅ¡kovu A. U. sutarties nutraukimÄ lėmė iÅ¡ esmės kelios aplinkybių grupės, susijusios su darbuotojo darbo veikla - tai, kad A. U. vadovaujamame Terminalų valdymo centre beveik tris metus pagal A. U. sudarytÄ sutartį yra laikomas akcizais apmokestinamas krovinys pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (leidžiant disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir mokestinių prievolių); už krovinio saugojimÄ nuo 2017 metų lapkričio mėnesio pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras nėra atsikaitoma su paslaugos teikėju skolos dydis bendrovei 2020 m. spalio 15 d. sudarė 2 703, 27 Eur, tačiau Terminalų valdymo centro vadovas A.

U. nekontroliavo ir nesiėmė veiksmų dėl įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimo); klientas (duomenys neskelbtini) atsiskaitymus atlikdavo grynais pinigais per įmonės darbuotojÄ , kuris pavaldus ieÅ¡kovui, ieÅ¡kovas tai žinojo; Geležinkelių infrastruktÅ«ros direkcijos direktoriaus įsakymu Nr. Ä® (DI-235) Taisyklės nenumatė galimybės Terminalų valdymo centro terminaluose priimti sandėliuoti prekes ir krovinius atvirose terminalo teritorijoje esančiose saugomose aikÅ¡telėse, t. y. 2017 m. Taisyklėse buvo numatyta krovinių sandėliavimo galimybė tik muitinės sandėliuose ir laikino saugojimo sandėliuose; nurodoma, kad Terminalų valdymo centro vadovas A.

U. neužtikrino tinkamo Terminalų valdymo centro veiklos organizavimo bei kontrolės (neinicijavo vidaus teisės aktų pakeitimo, nustatyti neteisėtų akcizais apmokestinamų prekių sandėliavimo, kliento prekių trÅ«kumo, teisės aktų, reglamentuojančių grynųjų pinigų įneÅ¡imÄ Ä¯ bendrovės kasÄ , pažeidimo atvejai).

89. VienÄ esminių pažeidimų, dėl ko darbdavys, vertino, jog ieÅ¡kovas A. U. padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , darbdavys nurodė A. U. veiksmus 2017 m. lapkričio 17 d. sudarant Konteinerių krovos, sandėliavimo ir kitų paslaugų teikimo sutartį Nr. SP(TVC-72), kurios pagrindu nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki įsakymo priėmimo saugomi 9 konteineriai su alkoholiniais gėrimais (akcizinėmis prekėmis). Prie Å¡ios pažeidimų grupės taip pat nurodoma, kad ieÅ¡kovo vadovaujami asmenys iÅ¡ krovinio iÅ¡davė akcizais apmokestintas prekes leidžiant disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir mokestinių prievolių, prekės buvo iÅ¡duodamos neįgaliotam asmeniui bei tinkamai nevedant prekių iÅ¡davimo apskaitos (prekių iÅ¡davimÄ fiksuojant nuotraukomis, raÅ¡ant ant paprasto popieriaus lapo ir panaÅ¡iai).

Prie šios aplinkybių grupės priskirtinas ir darbdavio nurodytas pažeidimas dėl Geležinkelių infrastruktūros direkcijos direktoriaus įsakymu Nr. Į (DI-235) taisyklių nesilaikymo sandėliuojant prekes.

90. Ieškovas nesutinka, jog jis padarė darbo drausmės pažeidimus. Teikdamas darbdaviui paaiškinimus ieškovas nurodė, kad ieškovas savo 2020 m. spalio 22 d. paaiškinime buvo nurodęs, kad:

1) krovinys buvo priimtas sandėliuoti į VIT atviroje aikÅ¡telėje esančias konteinerines (saugiai uždaromas) metalines dėžes, nes pagal terminalų veiklos taisykles vieÅ¡osios infrastruktÅ«ros krovos ir sandėliavimo paslaugas klientams privaloma teikti pagal tipines sutartis ir visiems vienodomis sÄ lygomis. Kliento kroviniui taip pat nebuvo padaryta jokių iÅ¡imčių arba nukrypimų nuo tipine sutartimi ir paslaugų teikimo taisyklėmis nustatytų sÄ lygų. Jo ES kilmės laisvo judėjimo prekės buvo priimtos ir saugomos taip pat kaip ir Å¡imtuose kitų konteinerių VIT atviroje aikÅ¡telėje saugomos dažnai ir daug vertingesnės prekės, kurių apsaugÄ užtikrina keliasdeÅ¡imties vaizdo stebėjimo kamerų tinklas ir 24/7 dirbantis VIT apsaugos postas;

2) ieÅ¡kovas nesiėmė veiksmų nutraukti jam pavaldaus darbuotojo R. Č. veiksmus kliento neįgaliotam asmeniui iÅ¡duodant krovinį dalimis, kadangi su klientu pasiraÅ¡ytos paslaugų teikimo sutarties neatskiriama dalimi yra jos priedas Nr. 1 – įgaliojimas, ieÅ¡kovas žinojo, kad toks įgaliojimas prie sutarties buvo, kitaip nebÅ«tų jos pasirašęs, todėl apie krovinio iÅ¡davimÄ neįgaliotam asmeniui negali bÅ«ti nė kalbos. Krovinys yra kliento nuosavybė. Daugeliui klientų iÅ¡davinėjamas krovinys dalimis, skaidomas, konsoliduojamas ir t. t. Dėl to kad klientas atsiima savo krovinį dalimis stabdyti krovÄ nėra jokio pagrindo;

3) vykdant sutartį ir susidarius įsiskolinimui už teikiamas paslaugas nebuvo nutrauktas paslaugų pagal sutartį teikimas, nes ši pareiga numatyta VIT grupės vadovui pavaldžios VIT grupės vadybininkės pareiginių nuostatų 4 dalyje;

4) mažiausiai 2 kartus nurodymÄ iÅ¡siųsti raÅ¡tus klientui (duomenys neskelbtini), kuriais bÅ«tų reikalaujama padengti susidariusį įsiskolinimÄ ir/ ar informuojama apie paslaugų pagal sutartį teikimo nutraukimÄ , jei nebus padengtas įsiskolinimas, girdint ir kitiems darbuotojams, ieÅ¡kovas davė VIT vyr. vadybininkei;

5) ieÅ¡kovas labai teigiamai vertina jam pavaldaus darbuotojo R. Č. veiksmus iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos atliekant mokėjimo pavedimus pagal su (duomenys neskelbtini) pasiraÅ¡ytÄ sutartį, nes tai lojalaus įmonei darbuotojo pavyzdys – valstybė ir LTG turi gauti visas pajamas už suteiktas paslaugas. Tai ne kartÄ pabrėžta darbuotojams savaitiniuose pasitarimuose, o kad LTG vadovybė leidžia investuoti į pajamų kasų įrengimÄ , o įrengus kasas uždraudžia pajamas inkasuoti po to vėl leidžia ir taip ne vienÄ kartÄ , tai ne R. Č., ne jo tiesioginio vadovo ir ne ieÅ¡kovo kaltė – tai nesibaigiančių LTG pokyčių, kai „kairė nebežino, kÄ daro deÅ¡inė“ rezultatas;

6) atsakydamas į klausimÄ , ar į ieÅ¡kovo vadovaujamÄ terminalÄ priimami sandėliuoti kroviniai, kurių transportavimo važtaraščiuose iÅ¡krovimo vieta nurodyta UAB „Vingės terminalas“, ieÅ¡kovas pažymėjo, kad pagal CMR Konvencijos 12 str. l p. krovinio siuntėjas gali vykdant vežimÄ nurodyti vežėjui kitÄ pristatymo adresÄ arba gavėjÄ , o mes važtaraščių neiÅ¡taisinėjam. IeÅ¡kovas neturi pareigos iÅ¡ viso kÄ nors daryti su važtaraščiais; 7) 2017 m. lapkričio 17 d. sutartį Nr. SP(TVC)-72 su Estijos įmonės (duomenys neskelbtini) atstovo paraÅ¡ais pateikė arba T. P., kuris pateikia visas sutartis arba R. Č. kaip ir visas kitas per metus sudaromas apie 100 papildomų paslaugų sutarčių. Kas atstovavo susitikimo metu Estijos įmonę (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas nežino, nes nė karto su jais nebuvo susitikęs;

8) atsakydamas į klausimÄ , kodėl nebuvo užtikrintas viso krovinio iÅ¡saugojimas, užkertant keliÄ Ä¯ Lietuvos RespublikÄ patekti akcizais apmokestinamoms prekėms, kai nebuvo pateikta įrodymų, kad už Å¡ias prekes yra sumokėtas akcizas, ieÅ¡kovas nurodė, jog klientas pateikė krovinį kaip ES kilmės laisvo judėjimo prekes;

9) sutartys su klientais saugomos DVS kontoroje, krovinio dokumentai saugomi VIT muitinės archyve, Avildos programoje. Už sutarčių sudarymÄ , pasiraÅ¡ymÄ su klientais ir įkėlimÄ Ä¯ DVS kontorÄ atsakingas TVC vyr. specialistas klientų aptarnavimo klausimais. Krovinio sandėliavimo dokumentų apskaita vedama excel lentelėje, kuri talpinama TVC darbiniame folderyje. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kinime taip pat pabrėžė, kad neturintis jokio rimto pagrindimo aiÅ¡kiai perteklinis ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimas nuo darbo ir darbo kompiuterio atėmimas sudarė sunkumų pateikti platesnį paaiÅ¡kinimÄ laiku bei pažeidžia ieÅ¡kovo teisę į darbÄ ir kartu su kitom Å¡iandien ieÅ¡kovui žinomom aplinkybėm turi aiÅ¡kius ir įrodomus persekiojimo požymius.

91. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovas nesutikdamas su atleidimo pagrindu nurodė, kad sutartis dėl prekių saugojimo buvo sudaryta laikantis visų reikalavimų ir procedÅ«rų, pasiraÅ¡yta sutartis buvo įgaliotų asmenų, jÄ pasiraÅ¡ius įkelta į bendrÄ sistemÄ ir darbdaviui buvo prieinama. IeÅ¡kovas nebuvo sutarties rengėjas, o tik paraÅ¡u patvirtino, kad reikiamos grafos yra užpildytos ir sutarties nuostatos neprieÅ¡tarauja galiojantiems vidiniams, nacionaliniams ir supranacionaliniams teisės aktams. Teigė, kad pasiraÅ¡ydamas sutartį nežinojo, kokias norės paslaugas įsigyti klientas.

Teigia, kad už sutarties vykdymo kontrolę buvo atsakingas kitas asmuo, nurodytas sutartyje T. P. IeÅ¡kovo manymu, krovinys buvo saugomas tinkamai laikantis virÅ¡nacionalinių ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių akcizinių prekių judėjimÄ Europos ekonominėje erdvėje. Krovinys siųstas Slovakijoje registruotos bendrovės, krovinio gavėjas – Estijos įmonė, taigi ieÅ¡kovas nurodo, kad tai abi ES valstybės. Atsižvelgiant į tai, jo prekės per LietuvÄ tik keliavo joms buvo taikomas akcizų mokėjimo laikinas aidėjimas.

Nurodo, kad prekės buvo pažymėtos, apklijuotos akcizinėmis markėmis ir turėjo supaprastintÄ akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumentÄ ir kitus krovinį lydinčius dokumentus. VisÄ saugojimo laikÄ VMI jokių pažeidimų neužfiksavo. Mano, kad taisyklių nepažeidė, nes konteinerio saugojimas galėjo bÅ«ti atliktas bet kurioje terminalo teritorijoje. IeÅ¡kovas papildomai nurodė, kad nors Vilniaus intermodalinio terminalo vadovas sutarties sudarymo metu buvo T. P. (bÅ«tent jis nurodytas sutartyje kaip atsakingas už sutarties vykdymÄ asmuo), nuo 2018 m. kovo 1 d.

Vilniaus intermodalinio terminalo vadovo pareigas pradėjo eiti D. J., todėl ieÅ¡kovo manymu, Å¡ie asmenys turi atsakyti už su krovinio saugojimu susijusius pažeidimus, galimai netinkamai įvykdytas su akcizu susijusias prievoles. Nurodė, kad nesutinka, jog ieÅ¡kovas netinkamai organizavo darbÄ ar buvo kažkokių vidinių aktų leidybos trÅ«kumų. Pažymi, kad jokie darbdavio teisės aktai nenumato atsakomybės įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimo neinicijavimo, grynų pinigų įneÅ¡imo ar tariamo klientų prekių dingimo.

Pažymi, kad dėl krovinio dalies dingimo klientas nesikreipė, atsakovė vertindama prekių kiekį neįtvertino dužusių prekių, kuriuos padarė atsakovės darbuotojai ir VMI atstovai, dalis krovinio paimta VMI, tačiau jokie aktai nepateikti.

92. Nustatyta, kad 2020 m. spalio 1 d. darbdavys – po įvykusios reorganizacijos, akcinė bendrovė „LTG Infra“ – iÅ¡leido įsakymÄ â€žDėl A. U. nuÅ¡alinimo nuo darbo“, kuriuo nuÅ¡alino ieÅ¡kovÄ nuo darbo funkcijų vykdymo bei įpareigojo grÄ Å¾inti visas bendrovės iÅ¡duotas darbo priemones ir daiktus, iÅ¡skyrus mobilųjį telefonÄ dėl galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo – leidimo disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir mokestinių prievolių. 2020 m. spalio 14 d. reikalavimu darbdavys nurodė ieÅ¡kovui pateikti paaiÅ¡kinimus.

93. Kaip minėta, vertinant aplinkybes susijęs su ginčo krovinio saugojimu 2020 m. spalio 6 d. buvo parengta tyrimo iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad ieÅ¡kovas Terminalų valdymo centro vadovas A. U. (iÅ¡vadoje nurodomi ir kiti darbuotojai, tačiau kadangi sprendžiamas klausimas dėl ieÅ¡kovo atleidimo teisėtumo aptariamos su ieÅ¡kovu susijusios iÅ¡vados) aplaidžiai vykdė savo pareigas bei veikdamas tiesiogiai ir netiesiogiai, sudarė sÄ lygas VIT atvirajame sandėlyje saugoti akcizines prekes – alkoholinius gėrimus, kurių kilmė ir laikymo/ sandėliavimo teisėtumas kelia pagrįstų abejonių.

Taip pat buvo sudarytos sÄ lygos daliai akcizinių prekių iÅ¡vežti iÅ¡ VIT teritorijos be jokių apskaitos dokumentų (transportavimo važtaraščių), dėl ko kilo rizikos, susijusios su Å¡ių prekių gabenimo, laikymo, realizavimo teisėtumu. IÅ¡vadoje nurodoma, kokie teisės aktai bei darbo organizavimo principai buvo pažeisti. 94. 2020 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. Ä®S-P(LGI)-832 darbdavys atleido ieÅ¡kovÄ dėl nustatytų Å¡iurkščių darbo pareigų pažeidimų, nes ieÅ¡kovas neužtikrino tinkamo Terminalų valdymo centro veiklos organizavimo, dėl ko Terminalų valdymo centre nustatyti neteisėto akcizais apmokestinamų prekių sandėliavimo, kliento prekių trÅ«kumo, teisės aktų, reglamentuojančių grynųjų pinigų įneÅ¡imÄ Ä¯ bendrovės kasÄ , pažeidimo atvejai.

Darbdavys nurodė, kad, įvertinęs pažeidimų aplinkybes, pažeidimų sunkumÄ ir trukmę, didelę rizikÄ , kad bendrovei atsiras ženkli reputacinė ir materialinė žala, darbuotojo A. U. elgesį po pažeidimo padarymo, t. y. savo kaltės ir atsakomybės neigimÄ ir bandymÄ atsakomybę perkelti kitiems darbuotojams, tai, kad teikdamas savo paaiÅ¡kinimus darbdavio įgaliotam asmeniui A. U. nepripažino savo darbo pareigų pažeidimų, jų nesuprato arba nenorėjo suprasti, dėl ko prarado darbdavio pasitikėjimÄ bei tai, kad Lietuvos geležinkelių įmonių grupė, siekdama užkirsti keliÄ nelegalioms veikoms ir padėdama jas iÅ¡aiÅ¡kinti, nuolatos kartu su atsakingomis institucijomis vykdo kontrabandos ir kitų nusikalstamų veikų bei teisės pažeidimų prevencines priemones, todėl negali toleruoti jos pačios darbuotojų daromų nusikalstamų veikų, atleido darbuotojÄ iÅ¡ darbo 2020 m. spalio 29 d. (laikant jÄ paskutine darbo diena) pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , bei nurodė iÅ¡mokėti darbuotojui visÄ jam priklausantį darbo užmokestį ir kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas už 13,29 dienų.

95. Ä®sakyme nurodyta, kad A. U. vadovaujamame Terminalų valdymo centre beveik tris metus pagal A. U. sudarytÄ sutartį yra laikomas akcizais apmokestinamas krovinys pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (leidžiant disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir mokestinių prievolių). Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad už krovinio saugojimÄ nuo 2017 m. lapkričio mėnesio pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras nėra laiku atsiskaitoma su paslaugos teikėju, t. y. su AB „LTG Infra“, skolos dydis 2020 m. spalio 15 d. sudarė 2 703,27 Eur, tačiau Terminalų valdymo centro vadovas A.

U. nekontroliavo ir nesiėmė veiksmų dėl įsiskolinimo išieškojimo. Be to, patikrinimo metu nustatyta, kad Terminalų valdymo centro vadovas savavaliavo pasirašydamas sutartį su (duomenys neskelbtini), nes tuo metu galiojusios AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos Komercijos departamento Terminalų valdymo centro Konteinerių krovos, sandėliavimo ir kitų paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojo – Geležinkelių infrastruktūros direkcijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 14 d.

įsakymu Nr. Ä®(DI)-235, nenumatė galimybės Terminalų valdymo centro terminaluose priimti sandėliuoti prekes ir krovinius atvirose terminalo teritorijoje esančiose saugomose aikÅ¡telėse, t. y. 2017 m. taisyklėse buvo numatyta krovinių sandėliavimo galimybė tik muitinės sandėliuose ir laikino saugojimo sandėliuose. Taip pat Terminalų valdymo centro vadovas, akcizais apmokestinamas prekes, leido bendrovės teritorijoje padaryti nusikaltimo požymių turinčiÄ veikÄ â€“ akcizinių prekių laikymÄ ir disponavimÄ jomis nesilaikant nustatytos tvarkos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1992 straipsnis).

Taigi, terminalų valdymo centro vadovas A. U. neužtikrino tinkamo Terminalų valdymo centro veiklos organizavimo, neinicijavo jokių vidaus teisės aktų ar projektų, kurie reikalingi AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ Infrastruktūros paslaugų departamento Terminalų valdymo centro krovos, sandėliavimo ir kitų paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų bendrovės generalinio direktoriaus 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. ĮS(LGI)-266, nuostatoms įgyvendinti kasdienėje Terminalų valdymo centro veikloje.

Terminalų valdymo centro vadovas taip pat neužtikrino pakankamos Terminalų valdymo centro darbuotojų kontrolės atliekant kasdienes Terminalų valdymo centro padalinių funkcijas, dėl ko Terminalų valdymo centre nustatyti neteisėto akcizais apmokestinamų prekių sandėliavimo, kliento prekių trÅ«kumo, teisės aktų, reglamentuojančių grynųjų pinigų įneÅ¡imÄ Ä¯ bendrovės kasÄ , pažeidimo atvejai. Vadovas A. U. tokiais savo veiksmais ir neveikimu tiesiogiai prisidėjo prie žalos Lietuvos Respublikos finansų sistemai padarymo (nesumokėtas akcizas į Lietuvos Respublikos biudžetÄ ), galimai padarė turtinę žalÄ bendrovei, nes bendrovė pagal sutartį atsako prieÅ¡ klientÄ dėl jo priimtų sandėliuoti prekių trÅ«kumo bei tikėtinos rizikos, kad VMI, atlikusi mokestinį patikrinimÄ , nukreips reikalavimÄ sumokėti akcizÄ už krovinį į bendrovę, saugant krovinį ir juo disponuojant padaryta nusikaltimo požymių turinti veika – neteisėtas akcizais apmokestinamų prekių laikymas ir disponavimas jomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1992 straipsnis).

96. Įsakyme konstatuota, kad nurodytais savo veiksmais A. U. šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, o būtent:

1) Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto (Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos), 6 punkto (Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika) ir 7 punkto (Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomi kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos) reikalavimus;

2) AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2020 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. Ä®S(KORP)-52) (toliau – DTT), F dalies 13 punkto nuostatas, kuriose nustatyta, kad Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikysime darbo metu ar darbo vietoje padarytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčiÄ veikÄ , 14 punkto nuostatas – Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikysime grupės Atsparumo korupcijai politikos nuostatų nesilaikymÄ , 15 punkto nuostatas – Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikysime veiksmus, kuriais daroma žala geram grupės ar grupės įmonės vardui ir reputacijai, 16 punkto nuostatas – Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikysime ypatingai nelojalų elgesį grupės, grupės įmonės ar jos klientų atžvilgiu, 17 punkto nuostatas – Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikysime siekimÄ naudos sau, savo artimiems ar tretiesiems asmenims, 19 punkto nuostatas – Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikysime taisyklėse nustatytų grupės vertybių ir darbo etikos principų nesilaikymÄ darbo ir nedarbo metu, 28 punkto nuostatas – Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikysime nerÅ«pestingumÄ ar tyčinę veikÄ , dėl kurios gali bÅ«ti / buvo sugadintas, sunaikintas ar pasisavintas grupės įmonės, jos kliento, trečiųjų asmenų, kitų darbuotojų turtas, pakenkta grupės ar grupės įmonės reputacijai, ir 30 punkto nuostatas – Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikysime savavaliavimÄ .

97. Taip pat įsakyme nurodytais veiksmais A. U. pažeidė:

1) DTT B dalies „Grupės vertybės“ nuostatas, kurios įpareigoja elgtis dorai (elgiuosi teisingai, etiÅ¡kai ir skaidriai; rodau pavyzdį kitiems), C dalies „Grupės darbo etikos principai“ 7 punkte nustatytÄ pareigÄ atliekant savo darbÄ laikytis įstatymų, kitų teisės aktų ir pareiginių nuostatų, veikti tik pagal suteiktus įgaliojimus, nepiktnaudžiauti suteiktomis teisėmis, savo darbo laikÄ , grupės įmonės nuosavybę, darbo priemones, žmogiÅ¡kuosius ir materialinius iÅ¡teklius naudoti tinkamai ir tik siekiant grupės tikslų ir tik grupės interesais, rekomendacijas dėl praneÅ¡imo apie netinkamÄ elgesį, kurį įpareigoja pastebėjus ar manant, kad pastebėjote galimÄ pažeidimÄ , nepagarbų, nesÄ Å¾iningÄ ar kitokį neetiÅ¡kÄ elgesį, praneÅ¡ti savo tiesioginiam vadovui ir elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini), E dalies 3 punkto reikalavimus (tikimės, kad dirbsite dorai, sÄ Å¾iningai, rÅ«pestingai ir kompetentingai, laikysitės darbo, technologinės ar gamybinės drausmės, laiku ir tiksliai vykdysite Jums tiesioginio vadovo ar jo įgaliotų asmenų pavestus darbus ir duotus nurodymus, visÄ darbo laikÄ , savo dėmesį ir kompetencijas skirsite grupės įmonės vykdomai veiklai, tausosite grupės įmonės turtÄ , vykdydami darbo funkcijas vadovausitės Å¡iomis taisyklėmis ir kitais grupės įmonės vidaus teisės aktais), E dalies 68 punkto reikalavimus (atliekant priskirtas tarnybines funkcijas vadovautis nulinės tolerancijos korupcijai veiklos principu ir užtikrinti, kad, priimdami sprendimus, susijusius su bet kokiais darbo reikalais, visada atstovautumėte grupės įmonės interesams.

Bet kokiais darbo reikalais žodžiu ar raÅ¡tu bendraudami su potencialiais ar esamais grupės įmonės tiekėjais ir (ar) klientais (juridiniais ir (ar) fiziniais asmenimis, vykdančiais Å«kinę-komercinę veiklÄ ), verslo partneriais, kitais interesantais, laikytis neÅ¡aliÅ¡kumo principo);

2) AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2020 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. Ä®S(KORP)-104 patvirtinto AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės darbuotojų etikos kodekso 3.1.2 punkte nurodytÄ teisėtumo principÄ (LG įmonių grupės darbuotojai atlikdami savo pareigas laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų virÅ¡enybės principo, veikia suteiktų įgaliojimų ribose ir jų nevirÅ¡ija, yra susipažinę su vidaus teisės aktais, reglamentuojančiais jų funkcijas ir (ar) pareigas;

LG įmonių grupės darbuotojai situacijose, kurios neaptartos Å¡iame kodekse ir kituose vidaus teisės aktuose, elgiasi vadovaudamiesi LG įmonių grupės vertybėmis, taip pat visuomenėje priimtomis elgesio normomis; LG įmonių grupės darbuotojai netoleruoja kolegų ir kitų asmenų neteisėtų veiksmų, nevykdo neteisėtų nurodymų ir apie juos praneÅ¡a LG įmonių grupės Pasitikėjimo linija), 3.1.3 punkte nurodytÄ sÄ Å¾iningumo ir skaidrumo principÄ (LG įmonių grupės darbuotojai sprendimus priima neÅ¡aliÅ¡kai, apgalvotai ir objektyviai, nepiktnaudžiauja jiems suteiktomis pareigomis;

LG įmonių grupės darbuotojai yra lojalÅ«s LG įmonių grupei, savo sprendimus grindžiantys didžiausios naudos LG įmonių grupei principu. Darbuotojų sprendimai nėra motyvuoti asmeniniais santykiais ir interesais. Darbuotojai nenaudoja užimamų pareigų ar autoriteto siekdami turtinės ar kitokios asmeninės naudos ir / ar privilegijų sau ir savo artimiems asmenims“, todėl sudarė sÄ lygas reputacinei ir turtinei žalai atsirasti).

98. Pagal aptartus duomenis matyti, kad darbdavys spręsdamas dėl darbuotojo A. U. darbo sutarties nutraukimo darbuotojui padarius Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ detaliai aptarė tiek patį pažeidimÄ , tiek vidinius ir iÅ¡orinius teisės aktus, kuriuos pažeidė ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas byloje laikėsi ne nuoseklios pozicijos, viena vertus teigė, jog jis nežinojo apie tai, kad bus gabenamos akcizais apmokestinamos prekės, vėliau nurodė, kad jam buvo žinoma ir kokios prekės gabenamos ir kad jos atiduodamos iÅ¡ krovinio dalimis Lietuvos Respublikoje.

99. Pagal 2017 m. lapkričio 17 d. ginčo sutartį dėl konteinerių krovos, sandėliavimo ir kitų paslaugų teikimo, matyti, kad sutartį pasirašė AB „Lietuvos geležinkeliai“ Terminalų valdymo centro viršininkas A. U. bei (duomenys neskelbtini) komercijos direktorius E. V. Sutartyje nurodoma, kad sutarties rengėjas R. Č., o už sutarties vykdymo kontrolę atsakingas T. P. Prie sutarties dalyko nurodoma, kad vadovaujantis šia sutartimi bei AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojo – Geležinkelių infrastruktūros direkcijos direktoriaus įsakymu patvirtintomis konteinerių krovos, sandėliavimo ir kitų paslaugų teikimo taisyklėmis paslaugų teikėjas įsipareigoja teikti klientui paslaugas, kurių apibūdinimas pateiktas taisyklėse, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas atsikaityti šioje sutartyje ir taisyklėse nustatyta tvarka.

Paslaugos teikiamos Vilniaus intermodaliniame terminale (VIT) adresu (duomenys neskelbtini) ar Kauno intermodaliniame terminale (KIT), adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.1.2. punkte nurodyta, kad Å¡alys pareiÅ¡kia ir garantuoja, kad sutartį sudarė nepažeisdamos ir neturėdamos tikslo pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktų ir jų veiklÄ reglamentuojančių dokumentų bei sutartinių įsipareigojimų. Byloje pateiktos AB „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelių infrastruktÅ«ros direkcijos komercijos departamento Terminalų valdymo centro Konteinerių krovos, sandėliavimo ir kitų paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos 2017 m. gruodžio 14 d.

įsakymu Nr. Į (DI)-235, kurios galiojo krovinio priėmimo laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 22 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. saugoti metu, šių taisyklių 2.4.7. punkte nustatyta, kad kliento prekės saugomos paslaugų teikėjo teritorijoje esančiuose sandėliuose arba paslaugos teikėjo valdomuose muitinės sandėliuose. Tokios galimybės kaip buvo priimtas saugoti krovinys atviroje aikštelėje krovinio priėmimo metu nebuvo, krovinys priimtas saugoti pažeidžiant nustatytas taisykles. Taigi, priimdamas krovinį saugoti tokia tvarka darbuotojas pažeidė nustatytas taisykles.

IeÅ¡kovo teiginiai, kad už sutarties kontrolę buvo atsakingas kitas asmuo ar kad jo paraÅ¡as, tik patvirtino, jog sutartis tinkamai užpildyta, nėra pagrindas dėl kurio ieÅ¡kovui neturėtų bÅ«ti taikoma atsakomybė už tinkamÄ , sutarties, kuriÄ jis pasirašė kaip terminalo vadovas vykdymÄ ir vertintini tiesiog kaip ieÅ¡kovo gynybinė pozicija. VidutiniÅ¡kai iÅ¡silavinusiam asmeniui suprantama, jog pasiraÅ¡ydamas sutartį, jis prisiima pagal jÄ prievoles bei įgyja teises. 100. Taigi, nesilaikant taisyklių priimtas saugoti krovinys.

Kaip buvo nustatyta ir Å¡ios aplinkybės ieÅ¡kovas neginčijo, krovinyje buvo akcizais apmokestinamos prekės – alkoholiniai gėrimai. Teismas pažymi, kad Å¡ioje byloje nenagrinėjamos aplinkybės nei dėl mokestinių prievolių, nei dėl baudžiamosios ar kitokios atsakomybės, o tiriamos aplinkybės susijusios su darbuotojo veiksmais, todėl teismas plačiai apie krovinio turinį ir disponavimÄ juo nepasisakysi, pasisakys tiek kiek tai susiję su darbo drausme. Sandėliuojant krovinį, priėmus jį sandėliuoti nesilakinat aptartų taisyklių, be kita ko, buvo vykdomas krovinio atidavimas dalimis.

Tiek darbdavio 2020 m. spalio 6 d. tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, tiek pagal į bylÄ pateiktus duomenis matyti, kad susistemintos krovinio atidavimo apskaitos nebuvo, buvo ranka užraÅ¡inėjama ant pavienių lapų. Pažymėtina ir tai, kad dėl krovinio atidavimo dalimis, byloje pateiktame Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 202 m. sausio mėnesio raÅ¡te Nr. (19.20-20Mr) RAA- adresuotame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybai, nurodoma, kad patikrinimo metu bendrovė (paslaugos gavėja, buvęs pavadinimas (duomenys neskelbtini), dabartinis pavadinimas (duomenys neskelbtini)) jokių dokumentų, susijusių su alkoholinių gėrimų iÅ¡gabenimu iÅ¡ Terminalo teritorijos (PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, CMR, SAAD, nurodymų iÅ¡duoti alkoholiniu gėrimus pagal 2017 m. lapkričio 11 d.

Konteinerių krovos, sandėliavimo ir kitų paslaugų teikimo sutartį Nr. SP(TVC)-72, akcizų sumokėjimo garantų, ar apmokėjimo už bendrovei suteiktas paslaugas) operatyvinio patikrinimo metu nepateikė. Taip pat nustatyta, kad bendrovės vardu laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 22 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. atsivežus į Lietuvos RespublikÄ 63 606 vnt. įvairių prekės ženklų ir rÅ«Å¡ių alkoholinių gėrimų iÅ¡ viso už 171 777, 41 Eur sumÄ , pažeistos Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 8 dalies, 10 straipsnio 6 dalies, 16 straipsnio 5 ir 6 dalies, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo 66 straipsnio 1 dalies ir 73 straipsnio 1 dalies bei 73 straipsnio 1 dalies bei Taisyklių įpareigojančių deklaruoti prekes nuostatos, nustatyta tvarka ir terminais neapskaičiuota, nedeklaruota ir į Lietuvos Respublikos biudžetÄ nesumokėta 213 931, 87 Eur akcizų mokesčio, t. y. pažeidžiant akcizais apmokestinamų prekių gabenimo, laikymo tvarkÄ , kai neteisėtai gabenamų, laikomų prekių vertė virÅ¡ija 250 MGL, padaryta valstybės biudžetui 213 931, 87 Eur žala.

Å ios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad buvo pažeista ir 2017 m. lapkričio 17 d. jau minėta 2.1.2. punkto sÄ lyga, kurioje nurodyta, kad Å¡alys pareiÅ¡kia ir garantuoja, kad sutartį sudarė nepažeisdamos ir neturėdamos tikslo pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktų ir jų veiklÄ reglamentuojančių dokumentų bei sutartinių įsipareigojimų. Visgi, paslaugų užsakovo padarytÄ pažeidimÄ VMI nustatė ir nors ieÅ¡kovas teigia, kad nenustatytas jo valdomo terminalo padarytas pažeidimas, Å¡ios aplinkybės nuosekliai patvirtina, jog ieÅ¡kovas kaip darbuotojas neužtikrino, jog kita sutarties Å¡alis nepažeistų teisės aktų, kaip tai buvo numatytÄ sutartyje. 101.

Byloje taip pat pateiktas Vilniaus apygardos prokuratūros 2 – ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2021 m. liepos 8 d. raštas, kuriame nurodoma, kad 2020 m. rugsėjo 20 d. SRVD aktyvų saugos skyriaus darbuotojai nustatė, jog VIT adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. gruodžio mėnesio yra saugomi 9 konteineriai su įvairių prekinių ženklų ir rūšių alkoholiniais gėrimais, pažymėtais 2004 – 2005 m. Slovakijos Respublikos specialiaisiais ženklais – banderolėmis. Gauta informacija, kad nustatyti požymiai galimai nusikalstamų veikų numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnyje, 300 straipsnio 3 dalyje.

RaÅ¡te nurodoma, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau galutinis procesinis sprendimas nėra priimtas. A. U. procese buvo apklaustas kaip liudytojas. IeÅ¡kovo manymu, tai, kad jis procese apklaustas kaip liudytojas patvirtina, jog jis nėra atsakingas dėl tiriamų aplinkybių ir krovinio laikymo. Pažymėtina, kad civiliniame procese bei baudžiamajame procese atsakomybės ribos yra skirtingos. Å ioje darbo byloje ieÅ¡kovo veiksmai vertinami kaip atsakingo darbuotojo, o ne tuo aspektu, ar atitinka nusikaltimo sudėtį. 102. 2017 m. lapkričio 17 d. sutarties 4.5. punkte nustatyta, kad klientas apmoka PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ pavedimu į paslaugų teikėjo banko sÄ skaitÄ , nurodytÄ Å¡ios sutarties VIII skyriuje.

Atsikaitymo data laikoma pinigų įplaukimo į paslaugų teikėjo banko sÄ skaitÄ diena. Tuo tarpu, kaip tyrimÄ atlikusi darbdavio tyrimų grupė nurodė 2020 m. spalio 6 d. iÅ¡vadoje nustatyta, kad lėšos buvo įneÅ¡amos ir grynais pinigais, darbuotoja, kuri dirbo su kasa, paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad kai klientas ((duomenys neskelbtini)) norėdavo sumokėti grynais pinigais į kasÄ Å¡iai darbuotojai paskambindavo R. Č., kitas darbuotojas, ir pasakydavo, kad reikia įneÅ¡ti grynus pinigus į kasÄ .

Parašų ant Å¡iam klientui iÅ¡raÅ¡omų kasos pajamų orderių nebuvo, buvo atvejų kai pinigus įneÅ¡davo darbuotojas R. Č. SÄ skaitos faktÅ«ros nurodytam klientui taip pat buvo iÅ¡raÅ¡omos per R. Č. 2020 m. pradžioje už klientÄ bankiniu pavedimu atsikaitė darbuotojas R. Č. Å ios aplinkybės byloje nepaneigtos, ieÅ¡kovas A. U. jam pavaldaus darbuotojo R. Č. veiksmus vertino teigiamai ir nurodė, kad kasa dirba trumpiau, todėl Å¡is darbuotojas galėdavo paimti pinigus iÅ¡ kliento ir įneÅ¡ti per savo sÄ skaitÄ .

Aptartos aplinkybės aiÅ¡kiai liudija, jog klientui (duomenys neskelbtini) laikant akcizais apmokestintas prekes ieÅ¡kovo valdomame terminale, akivaizdžiai atstovavo vienas ieÅ¡kovui tiesiogiai pavaldžių darbuotojų R. Č. Be kita ko, aptarti įrodymai taip pat patvirtina, jog klientas (duomenys neskelbtini) neatsiskaitinėjo su paslaugos teikėju taip kaip numatyta 2017 m. lapkričio 17 d. sutartyje, kaip minėta buvo numatyta, jog atsiskaitymas vyks pavedimais, o kažkodėl atsiskaitoma buvo grynais per ieÅ¡kovui pavaldų darbuotojÄ ir netinkamai pildant kasos pajamų orderius.

Aptartos aplinkybės taip pat nuosekliai patvirtina, jog ieÅ¡kovas netinkamai organizavo darbÄ jo valdomame terminale nebuvo tinkamai vedama buhalterija (kaip minėta nustatyta, kad kasos pajamų orderiai nebuvo pildomi tinkamai). Daug abejonių dėl sutarties vykdymo skaidrumo kelia ir tai, kad iÅ¡ esmės faktiÅ¡kai mokėjimus už teikiamas paslaugas atliko vienas iÅ¡ ieÅ¡kovo darbuotojų, kuris ir parengė sutartį. 103. Darbdavio vertinimu, ieÅ¡kovas A. U., be kita ko, padarė pažeidimÄ nesiimdamas veiksmų paslaugos gavėjui (duomenys neskelbtini) (skolininkui) už krovinio saugojimÄ nuo 2017 metų lapkričio mėnesio neatskaitant pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras.

Ä®sakyme dėl sutarties nutraukimo nurodoma, kad bendroves skolos dydis 2020 m. spalio 15 d. sudarė 2 703, 27 Eur. Visų pirma, kad patvirtino ir atsakovės atstovai paslaugos gavėjas periodiÅ¡kai atsiskaitinėjo už teikiamas paslaugas, pagal į bylÄ pateiktus papildomus įrodymus, matyti paslaugos gavėjas pradėjo nebeatsiskaityti nuo 2019 m. lapkričio 30 d., bei pagal patikslintus duomenis matyti, kad įsiskolinimo suma sudarė 3 023, 81 Eur sumÄ . Taigi, teigti, kad nebuvo atsiskaitoma nuo 2017 m. lapkričio mėnesio nepagrįsta.

Tai, kad skola susidariusi nuo 2019 metų nurodoma ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ Saugos rizikų valdymo departamento Verslo saugos 2020 m. spalio 6 d. tyrimo iÅ¡vados 5.4. punkte. Kaip nurodė darbdavio atstovai įmonėje veikia skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo skyrius, įsiskolinimo dydis nebuvo iÅ¡ esmės reikÅ¡mingas ir galintis nulemti įmonės nemokumÄ ar kitaip įtakoti įmonės veiklÄ . Tai, kad vykdant veiklÄ gali atsirasti debitorių yra normali verslo praktika, teismo vertinimu, perkelti atsakomybę dėl skolos susidarymo ar jos administravimo, vadovui nėra pagrįsta, juolab, kad kaip minėta skolos dydis nebuvo reikÅ¡mingas bei netrikdė įmonės veiklos, juolab nepagrįsta tokį pažeidimÄ , net jei jis ir bÅ«tų padarytas, ko Å¡iuo atveju, teismo vertinimu, nebuvo, laikyti Å¡iurkščiu ar vienu iÅ¡ Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo požymių. 104.

Vis dėl to, byloje nustatytos aplinkybės bei aptarti ieÅ¡kovo padaryti pažeidimai pakankami konstatuoti, jog ieÅ¡kovas A. U. eidamas Geležinkelių infrastruktÅ«ros direkcijos Komercijos departamento Terminalų valdymo skyriaus virÅ¡ininko pareigas padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , darbÄ organizavo netinkamai, ne tik priėmė pagal tuo metu galiojusias taisykles krovinį saugoti negalima tvarka, tačiau ir krovinio saugojimo metu tęsė pažeidimus, neužtikrino krovinio iÅ¡davimo kontrolės ir iÅ¡duodamo krovinio apskaitos, netikrino, ar krovinys gali bÅ«ti teisėtai iÅ¡duodamas tranzito Å¡alyje nemokant mokesčių, leido įmonės darbuotojui mokėti už paslaugos gavėjÄ bei paslaugos gavėjui netinkamai vykdyti sutartį, neužtikrino tinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo. 105.

Aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, yra pakankamos konstatuoti netinkamÄ pareigų atlikimÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės, kuris atitinka Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ DK 58 straipsnio 3 dalies prasme. Teismo nuomone, pagrįsta spręsti, jog Å¡iuo atveju darbuotojui taikyta atsakomybė proporcinga padarytiems pažeidimams, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. 106. Pagal bendrÄ taisyklę pralaimėjusi Å¡alis apmoka bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovę atstovavo įmonės darbuotojai, todėl atsakovei nepatyrus papildomų bylinėjimosi iÅ¡laidų, nėra pagrindo jų priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo. 107. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kovo A. U. ieÅ¡kinį pareikÅ¡tÄ atsakovei AB „LTG Infra“ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo atmesti. Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Skaistė Cinkutė