2024-05-29 Nr. AB-8760-3-61-3-00109-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1661-1047/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00109-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Y. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Y. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė Y. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 23S234014 „Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėja prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad Migracijos departamentas Sprendimu panaikino jai išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2024 m. rugsėjo 26 d., nes pareiškėja nutraukė studijas. Paaiškino, kad ji iki 2023 m. gegužės 2 d. studijavo (duomenys neskelbtini), o 2023 m. gegužės 2 d. buvo pašalinta iš studentų sąrašų dėl studijų programoje nustatytų reikalavimų nevykdymo. Pareiškėja, studijuodama (duomenys neskelbtini), pradėjo vykdyti individualią veiklą ir įsidarbino pagal darbo sutartį.

3. Pareiškėja teigė, kad Migracijos departamentas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas ir neįvertino pareiškėjos situacijai reikšmingų aplinkybių. Sprendimas yra formalus, nemotyvuotas, jame nenurodomi Sprendimo priėmimo teisiniai ir faktiniai pagrindai. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, nesilaikė gero administravimo principo, apimančio teisę būti išklausytam ir užtikrinančio, kad valstybės institucijos laikytųsi visų teisės aktų nuostatų.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nesutiko su pareiškėjos skundu ir prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, jog pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 26 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina studijuoti (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei 46 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą Nr. 22S130263 išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2024 m. rugsėjo 26 d. Atsakovas per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) 2023 m. gegužės 4 d. gavo (duomenys neskelbtini) pranešimą Nr. 2305-PRNŠ-0562, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos studijos nutrauktos 2023 m. gegužės 3 d. Migracijos departamentas, įvertinęs nurodytus duomenis, priėmė Sprendimą.

6. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu (duomenys neskelbtini), o ne kitos mokymosi įstaigos ar darbovietės pagrindu, todėl pasikeitus aplinkybėms leidimas laikinai gyventi yra panaikinamas. Aplinkybės, kad pareiškėja šiuo metu studijuoja kitoje mokymosi įstaigoje ir vykdo individualią veiklą bei dirba pagal darbo sutartį, neleidžia vertinti, kad Sprendimas yra nepagrįstas. Nuo studijų nutraukimo dienos (2023 m. gegužės 3 d.) iki Sprendimo priėmimo dienos (2023 m. gruodžio 27 d.) pareiškėja neinformavo Migracijos departamento apie pasikeitusias aplinkybes ir nesikreipė dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.

7. Atsakovas teigė, kad pareiškėjos teiginiai, jog jis neužtikrino jai galimybės pateikti prašymą dėl naujo leidimo gyventi kitu pagrindu neatitinka tikrovės. Atsakovas nenustatė jokių kliūčių pareiškėjai kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi, be to, tokios teisės neapribojo skundžiamu Sprendimu. Atsakovas pažymėjo, jog užsieniečio apklausa nėra privaloma ir tokios pozicijos laikomasi teismų praktikoje. Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, teisės normos pritaikytos tinkamai, Sprendimo motyvai yra adekvatūs, aiškūs ir pakankami, paremti surinktais duomenimis.

II. 8. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjos Y. S. skundą.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 26 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina studijuoti (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei 46 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą Nr. 22S130263 išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2024 m. rugsėjo 26 d. Atsakovas 2023 m. gegužės 4 d. per MIGRIS gavo (duomenys neskelbtini) pranešimą Nr. 2305-PRNŠ-0562, kuriame nurodyta, kad 2023 m. gegužės 3 d. pareiškėjos studijos nutrauktos. Įvertinęs gautus duomenis, atsakovas priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad pareiškėjai tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose. Užsienietis turi pareigą atitikti Įstatyme jam keliamus reikalavimus ne tik leidimo laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį.

11. Teismas nurodė, jog pagal Įstatymo 40 straipsnio 5 dalį užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pareiškėja apie pasikeitusias aplinkybes nuo studijų nutraukimo dienos iki Sprendimo priėmimo dienos Migracijos departamento neinformavo ir nesikreipė dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Teismas sprendė, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad ji šiuo metu studijuoja kitoje mokymosi įstaigoje, vykdo individualią veiklą ir dirba pagal darbo sutartį, nesudaro pagrindo pripažinti, kad Sprendimas yra nepagrįstas. Pareiškėja pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi studijų (duomenys neskelbtini) pagrindu, o ne kitos mokymosi įstaigos ar darbovietės pagrindu, todėl nutraukus studijas (duomenys neskelbtini), leidimas laikinai gyventi pareiškėjai buvo pagrįstai panaikintas.

12. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas Sprendimu neapribojo pareiškėjos teisės pateikti naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kitu pagrindu, nenustatytos ir kliūtys, dėl kurių pareiškėja negalėjo kreiptis į Migracijos departamentą. Teismas vertino, jog tai, kad pareiškėja nuo studijų nutraukimo dienos iki Sprendimo priėmimo dienos nepasinaudojo šia galimybe, yra jos pačios pasirinkimas ir tai neturi jokios įtakos Sprendimo teisėtumui.

13. Teismas nesutiko su pareiškėja, kad Migracijos departamento Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nurodydamas, kad Sprendime nurodytas jo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai. Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, teisės aktų nuostatos susietos su faktiniais duomenimis, ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) ir teismų praktikoje įtvirtintus reikalavimus.

III. 14. Pareiškėja Y. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjos skundą. Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėja nurodo, kad teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo visais atvejais panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje esant Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytam pagrindui. Migracijos departamentui nustačius Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas aplinkybes, nepakanka formaliai konstatuoti esant vienam iš alternatyvių Įstatyme įtvirtintų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų. Priešingai, turi būti imamasi papildomų priemonių, siekiant nustatyti aplinkybes, susijusias su studijų nutraukimu ir kt. Ir tik nustačius bei įvertinus nurodytas aplinkybes, priimti sprendimą (ne) panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

16. Pareiškėja teigia, kad Migracijos departamentas neatsižvelgė į jos individualią situaciją, t. y. neįvertino, kad pareiškėja šiuo metu studijuoja kitoje mokymo įstaigoje, o taip pat vykdo individualią veiklą ir dirba pagal darbo sutartį. Migracijos departamentas neįvertino ir kitų reikšmingų aplinkybių, sudarančių pagrindą tvirtinti, kad pareiškėja, nutraukusi studijas, turi kitą teisėtą pagrindą gyventi ir būti Lietuvoje dėl vykdomos individualios veiklos ir darbo santykių su uždarąja akcine bendrove (duomenys neskelbtini) ir turi teisę pakeisti buvimo Lietuvoje pagrindą. Sprendimas buvo priimtas negavus jokių pareiškėjos paaiškinimų arba papildomų dokumentų, atsakovas Sprendimą priėmė neinformavęs pareiškėjos apie ketinimą priimti tokį sprendimą. Pareiškėjai, be kita ko, nebuvo sudaryta galimybė pateikti prašymą pakeisti pagrindą leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduoti.

17. Pareiškėja tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas Migracijos departamento padarytų pažeidimų nepašalino ir paliko galioti neteisėtą Sprendimą ir tai sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą. Teismas nepagrįstai skundžiamu sprendimu atsisakė pripažinti, kad Migracijos departamento Sprendimas neatitinka VAĮ keliamų reikalavimų administraciniam aktui.

18. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19. Atsakovas nurodo, jog nepagrįsti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo visais atvejais panaikinti leidimą laikinai gyventi esant Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytam pagrindui. Minėtoje teisės normoje yra įtvirtinti savarankiški ir imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną iš šių pagrindų, atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Aplinkybės, kad pareiškėja šiuo metu studijuoja kitoje mokymo įstaigoje, vykdo individualią veiklą ir dirba pagal darbo sutartį, neleidžia Sprendimo vertinti kaip nepagrįsto.

20. Atsakovas pažymi, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento darbuotojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų, be to, neprivaloma ir užsieniečio apklausa.

21. Atsakovas teigia, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėja atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų, todėl atmestini pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas nesudarė jai galimybės pateikti prašymą pakeisti arba išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nenustatyta kliūčių, dėl kurių pareiškėja negalėjo to padaryti.

22. Atsakovas patvirtino, kad priimdamas Sprendimą, jis atliko išsamų faktinių aplinkybių įvertinimą, o pareiškėja nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo atliktą vertinimą.

23. Atsakovas nesutinka, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, jame nurodyti jo priėmimo faktinis ir teisinis pagrindai. Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, faktinės aplinkybės susietos su teisės aktų nuostatomis, atitinka VAĮ ir teismų praktikoje įtvirtintus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 23S234014, kuriuo panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

25. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, jis atitinka VAĮ individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, yra pagrįstas bei teisėtas.

26. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjos skundą. Pareiškėja iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu.

27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

28. Pareiškėjai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, o skundžiamas Sprendimas buvo priimtas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

29. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuotis ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių.

30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad yra priimta studijuoti (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kartu su prašymu pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą), vizas, pažymą apie (ne) teistumą, (duomenys neskelbtini) tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo Nr. 20220922-141636, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – studijos (numatoma studijų pabaiga – 2025 m. birželio 30 d.). Pareiškėja prašyme patvirtino, kad jai yra žinomos užsieniečių, turinčių leidimą laikinai gyventi, išduotą studijų pagrindu, pareiga informuoti Migracijos departamentą apie pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl pateikto prašymo. (Duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės 4 d. pranešimu Nr. 2305-PRNŠ-0562 informavo Migracijos departamentą, kad pareiškėjos studijos yra nutrauktos – pareiškėja (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2023 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. S-475 „Dėl išbraukimo iš studentų sąrašų už studijų programoje nustatytų reikalavimų nevykdymą“ 2023 m. gegužės 2 d. buvo išbraukta iš (duomenys neskelbtini) studentų sąrašų. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja skundžiamo Sprendimo priėmimo metu, kurio pagrįstumas ir teisėtumas yra vertinamas šioje byloje, neatitiko leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindų.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamai išaiškinęs ginčui taikytiną teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu jis neatitinka Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos. Kadangi šiuo atveju studijos buvo nutrauktos ir pareiškėja buvo išbraukta iš studentų sąrašų, atsirado Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėja neatitinka Įstatyme numatyto leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindo, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2833-442/2022, 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-821/2022, 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1837-629/2023 ir kt.).

32. Pažymėtina, jog pareiškėjos skunde ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad ji vykdo individualią veiklą ir dirba pagal darbo sutartį Lietuvos Respublikoje bei į bylą pateikti šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai (Nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. sausio 31 d. darbo sutartis Nr. V-500) nėra reikšmingi skundžiamo Sprendimo panaikinimo kontekste, kadangi pareiškėjai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas tuo pagrindu, kad ji yra priimta studijuoti į Lietuvos mokslo ir studijų instituciją pagal konkrečią studijų programą. Pareiškėja, be kita ko, nurodo, kad ji studijuoja kitoje mokymo įstaigoje, tačiau į bylą nėra pateikti šią aplinkybę patvirtinantys įrodymai, be to, pasikeitus nurodytai aplinkybei Sprendimo priėmimo metu, pareiškėja turėjo pareigą informuoti apie tai Migracijos departamentą, tačiau to nepadarė, nors teikdama prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ji patvirtino, kad jai apie tokią pareigą yra žinoma. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aplinkybė, kad Užsienietis studijuoja kitoje mokymo įstaigoje, Sprendimo panaikinimo kontekste nėra reikšminga, kadangi Užsieniečiui leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas tuo pagrindu, jog jis yra priimtas studijuoti į konkrečią Lietuvos mokslo ir studijų instituciją pagal konkrečią studijų programą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-821/2022).

33. Dėl pareiškėjos argumentų, kad Migracijos departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, turėjo kreiptis į pareiškėją dėl paaiškinimų ir papildomų dokumentų, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų. Teismų praktikoje, be kita ko, laikomasi pozicijos, kad užsieniečio apklausa nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018, 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022, 2023 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023). Be to, pareiškėja nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė konkrečių aplinkybių ir įrodymų, kuriuos ji galėjo pateikti Migracijos departamentui ir kurie sudarytų pagrindą kitaip įvertinti skundžiamo Sprendimo motyvus, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui. Sprendimas yra pagrįstas faktiniais duomenimis, kurie susieti su teisės aktų nuostatomis, aktualiomis nagrinėjamam ginčui, yra aiškus ir motyvuotas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

34. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis padarytomis šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, įvertino proceso šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą. Teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

35. Atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos Y. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis