1f5894ce-abe8-4e36-b6e2-831a62029dcb · Klaipėdos apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-180-903/2020 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00491-2020-1 Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.3.; 21.10.4 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2020 m. birželio 22 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus, sekretoriaujant Agnei Butkutei, dalyvaujant pareiškėjo T. V. įstatyminio atstovo D. V. atstovui advokatui D. K., viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo T. V. įstatyminio atstovo D. V. atstovo advokato D.

K. skundÄ dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK, ir Institucija) 2020 m. balandžio 28 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenÄ panaikinimo ir bylos grÄ Å¾inimo Institucijai. Teismas n u s t a t ė : Klaipėdos AVPK 2020 m. balandžio 28 d. priėmė nutarimÄ nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ nepilnamečio T. V. atžvilgiu. Nutarime nurodyta, kad 2019 m. birželio 14 d. nepilnamečio asmens (10 m.) T.

V. atžvilgiu pradėta administracinė teisena dėl to, kad jis 2019 m. birželio 14 d. 21.20 val. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, neįsitikinęs, kad kirsti važiuojamÄ jÄ kelio dalį bus saugu, kirto važiuojamÄ jÄ kelio dalį, kai matomumo zonoje pėsčiųjų perėjos ar sankryžos nėra, taip buvo kliudytas pravažiuojančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. Č., ir eismo įvykio metu apgadintas minėto automobilio kairės pusės užpakalinio veidrodėlis.

Atlikusi tyrimÄ byloje, 2019 m. liepos 24 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausioji patrulė V. K. priėmė sprendimÄ administracinėje byloje ROIK19103847729 „Dėl informacijos perdavimo savivaldybės administracijos direktoriui“. 2020 m. balandžio 7 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnyba iÅ¡ T. V. įstatyminio atstovo D. V. atstovo advokato D. K. gavo praÅ¡ymÄ atnaujinti administracinio nusižengimo bylÄ , kuriame nurodyta, kad Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos pareigÅ«nai netinkamai įvertino bylos aplinkybes, neįvertino, kad eismo įvykis įvyko gyvenamojoje zonoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr.552 „Gyvenamoji zona“.

Gavus atstovo praÅ¡ymÄ , buvo tikslinamos eismo įvykio aplinkybės, t. y. papildomai buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini) ir papildomai padarytos teritorijos foto nuotraukos, apžiÅ«rėti kelio ženklai. Papildomai yra apklaustas apie įvykį bendruoju pagalbos telefonu pranešęs L. B., kuris nepateikė tyrimui reikÅ¡mingos informacijos. Atsižvelgiant į tai, kad ANK nenumato administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo galimybės dėl sprendimo „Dėl informacijos perdavimo administracijos direktoriui“, o ANK 591 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad administracinė teisena nutrauktina, jei prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ padarė jaunesnis negu 16 metų asmuo, Å¡iuo atveju tikslinga administracinę teisenÄ nutraukti, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Skundu praÅ¡oma panaikinti Klaipėdos AVPK 2020 m. balandžio 28 d. nutarimÄ nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti Institucijai. Skunde nurodyta, kad skundžiamame nutarime nurodyta, jog galimybė atnaujinti administracinę teisenÄ dėl priimto sprendimo „Dėl informacijos perdavimo administracijos direktoriui“ nėra numatyta ANK 658 straipsnio 4 dalyje kaip vienas iÅ¡ proceso atnaujinimo pagrindų. Klaipėdos AVPK vyriausioji patrulė V. K. 2019 m. liepos 24 d. sprendimu „Dėl informacijos perdavimo savivaldybės administracijos direktoriui“ nusprendė surinktÄ medžiagÄ perduoti Klaipėdos administracijos direktoriui procesiniam sprendimui priimti.

Minėtas procesinis sprendimas nebuvo įteiktas nei T. V., nei jo įstatyminiams atstovams. Be to, minėtame sprendime nėra numatyta teisė jį apskųsti. Tokiu atveju akivaizdu, jog policijai priėmus nepagrįstÄ procesinį sprendimÄ , asmuo, kurio atžvilgiu priimtas policijos procesinis sprendimas, neturėjo teisės jo apskųsti. Taip pat Klaipėdos AVPK skundžiamame nutarime nurodo, jog T. V. bei jo įstatyminiai atstovai neturi teisės pateikti praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo, kadangi ANK nenumato galimybės teikti praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ dėl priimto sprendimo.

Akivaizdu, jog tokiu atveju yra pažeidžiama T. V. bei jo įstatyminių atstovų konstitucinė teisė kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo. PrieÅ¡ingas teisinis aiÅ¡kinimas reiÅ¡kia, jog policijai priėmus ne nutarimÄ ar administracinį nurodymÄ , o kitÄ procesinį sprendimÄ , asmuo neturi teisės ginčyti jo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ . Akivaizdu, jog toks teisinis aiÅ¡kinimas yra nepagrįstas ir pažeidžiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamas teises. T. V. negali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kadangi nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio asmenys atsako administracine tvarka.

Tačiau Klaipėdos AVPK sprendimu T. V. iÅ¡ esmės pripažintas kaltu dėl eismo įvykio ir jam/jo įstatyminiams įpėdiniams gali kilti civilinė atsakomybė, kadangi Draudikas pateikė pretenzijÄ dėl žalos atlyginimo. Å iuo konkrečiu atveju, T. V. teisinė padėtis iÅ¡ esmės yra tapati asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, padėčiai. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka daryti iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka bÅ«tent kaltinimÄ pateikusiai institucijai, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Pažymėtina, jog Å¡iuo konkrečiu atveju buvo praÅ¡oma atnaujinti procesÄ siekiant nustatyti eismo įvykio kaltininkÄ , o ne administracinėn atsakomybėn patraukti mažametį asmenį.

Akivaizdu, jog iÅ¡vadÄ apie tai, kas kaltas dėl eismo įvykio, galima daryti tik tada, kai iÅ¡nagrinėjami visi reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. BÅ«tent atnaujinus administracinio nusižengimo bylÄ ir galima iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas įvykio aplinkybes bei nustatyti kaltÄ asmenį. Tuo tarpu Å¡iuo konkrečiu atveju, Klaipėdos AVPK, net neatnaujinusi tyrimo, nusprendė, jog kaltas mažametis asmuo, o administracinė teisena tokio asmens atžvilgiu negalima, todėl administracinę teisenÄ nutraukė.

Akivaizdu, jog toks procesinis sprendimas yra priimtas tinkamai neišnagrinėjus visų aplinkybių, be to, T. V. bei jo įstatyminiams atstovams nebuvo suteikta teisė pareikšti prašymus, išreikalauti duomenis, kviesti liudytojus ir pan. Klaipėdos AVPK buvo atliekamas administracinio nusižengimo bylos tyrimas dėl eismo įvykio Nr. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos AVPK 2020 m. sausio 28 d. pranešime draudimo bendrovei „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje nurodyta, jog eismo įvykio data — 2019 m birželio 14 d., 21.20 val.; eismo įvykio vieta - (duomenys neskelbtini); eismo įvykio rūšis - užvažiavimas ant pėsčiojo; eismo įvykio galimas kaltininkas – T.

V. (pėsčiasis). Klaipėdos AVPK atlikusi tyrimÄ konstatavo, jog eismo įvykio, įvykusio 2019 m birželio 14 d., 21.20 val. (duomenys neskelbtini), kaltininkas yra ne transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoja G. Č., o pėsčiasis T. V., kuris pažeidė KET 42 punkto reikalavimus bei ANK 428 straipsnio 6 dalį. ANK 428 straipsnio 6 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytų KET pažeidimus, iÅ¡skyrus kodekse numatytuosius.

KET 42 punkte nustatyta, jog į kitÄ važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virÅ¡ kelio) perėjomis, o kur jų nėra, - sankryžose pagal Å¡aligatvių arba kelkraščių linijÄ . Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu. Rekomenduojama, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui pėstieji, eidami į kitÄ važiuojamosios dalies pusę, neÅ¡tųsi Å¡viečiantį žibintÄ arba vilkėtų ryÅ¡kiaspalvę liemenę su Å¡viesÄ atspindinčiais elementais arba bÅ«tų prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atÅ¡vaitÄ .

Klaipėdos AVPK Sprendime yra nurodyta, jog T. V., bÅ«damas nepilnametis, nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kirto važiuojamÄ jÄ kelio dalį, kai matomumo zonoje pėsčiųjų perėjos ar sankryžos nėra, taip buvo kliudytas pravažiuojančio automobilio, t. y. T. V. pažeidė KET 42 punkto reikalavimus. T. V. bei jo įstatyminiai atstovai gavę dokumentus iÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nustatė, jog Klaipėdos AVPK pareigÅ«nai netinkamai įvertino bylos aplinkybes.

Atkreiptinas dėmesys, jog minėtas eismo įvykis įvyko gyvenamojoje zonoje, o transporto eismui minėtoje zonoje taikomos Å¡iek tiek kitokios taisyklės negu nustatytos KET 42 punkte, t. y. pėstieji gyvenamojoje zonoje turi daugiau teisių. Eismo gyvenamojoje zonoje taisykles reglamentuoja KET XXI skyrius. (duomenys neskelbtini) punkte nustatyta, jog pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamÄ ja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui. Gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieÅ¡ transporto priemones.

Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo galimybę nustatė tam, kad bÅ«tų užtikrinama reali galimybė iÅ¡taisyti esmines klaidas, padarytas vykdant teisingumÄ , apsaugoti asmenis nuo akivaizdžių teisės pažeidimų, turinčių tiesioginę įtakÄ jų teisinei padėčiai. Tokios nuomonės laikosi ir teismai (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-262-360/2019). Akivaizdu, jog Å¡iuo konkrečiu atveju, Klaipėdos AVPK pareigÅ«nai neiÅ¡siaiÅ¡kino visų bylai svarbių aplinkybių, bylos tinkamam iÅ¡nagrinėjimui itin svarbi aplinkybė (tinkama eismo įvykio vieta) paaiÅ¡kėjo tik T.

V. bei jo įstatyminiams atstovams gavus dokumentus iÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, todėl buvo ir yra teisinis pagrindas atnaujinti administracinio nusižengimo bylÄ . Institucija atsiliepimu praÅ¡o skundo netenkinti. Nurodo, kad vadovaujantis ANK 591 straipsnio 2 dalies punktu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, kadangi prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ padarė jaunesnis negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmuo. Remiantis administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatyta, jog T. V. nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, neįsitikinęs, kad kirsti važiuojamÄ jÄ kelio dalį yra saugu, jÄ kirto, kai matomumo zonoje pėsčiųjų perėjos ar sankryžos nėra, ir taip buvo kliudytas pravažiuojančio automobilio.

IÅ¡ administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad visa reikalinga informacija yra užfiksuota procesiniuose dokumentuose. Konkrečiu atveju pagrįstai nustatyta, jog eismo įvykį lėmė bÅ«tent T. V. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, padaryta veika jo atžvilgiu kvalifikuota tinkamai. Naikinti, keisti skundžiamÄ nutarimÄ ar grÄ Å¾inti bylÄ institucijai D. V. skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo T. V. įstatyminio atstovo D.

V. atstovas advokatas D. K. skundÄ palaikė, prašė panaikinti skundžiamÄ 2020 m. balandžio 28 d. nutarimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti Institucijai tirti iÅ¡ naujo. PaaiÅ¡kino, kad Klaipėdos AVPK pareigÅ«nai netinkamai įvertino bylos aplinkybes, t. y. kad T. V. pažeidė KET 42 punkto reikalavimus. Eismo įvykis įvyko gyvenamojoje zonoje, o transporto eismui minėtoje zonoje taikomos Å¡iek tiek kitokios taisyklės negu nustatytos KET 42 punkte, t. y. pėstieji gyvenamojoje zonoje turi daugiau teisių. Eismo gyvenamojoje zonoje taisykles reglamentuoja KET XXI skyrius. (duomenys neskelbtini) punkte nustatyta, jog „pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamÄ ja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui.

Gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieÅ¡ transporto priemones“. Jų nuomone, kaltu, Å¡iuo atveju, turėtų bÅ«ti pripažintas kitas asmuo, nes pareigÅ«nai netinkamai įvertino tiesinę situacijÄ , teisinį režimÄ , faktines aplinkybes. Teismas k o n s t a t u o j a : skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigÅ«nas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.

Priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.

Pažymėtina ir tai, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto iÅ¡vados pareigÅ«nai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimÄ (ANK 569 straipsnio 2 dalis), o teismas ir administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) iÅ¡ esmės juos tik tiria ir vertina (ANK 569 straipsnio 3 ir 4 dalis). Administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo bÅ«ti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi bÅ«ti nustatytos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybės, paÅ¡alinti galimi prieÅ¡taravimai.

IÅ¡ skundžiamo nutarimo turinio teismas sprendžia, kad atlikus tyrimÄ buvo padaryta iÅ¡vada, kad aptarto 2019 m. birželio 14 d. eismo įvykio kaltininkas yra pėsčiasis T. V., kuris pažeidė KET 42 punkto reikalavimus, t. y. nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, neįsitikinęs, kad kirsti važiuojamÄ jÄ kelio dalį bus saugu, kirto važiuojamÄ jÄ kelio dalį, kai matomumo zonoje pėsčiųjų perėjos ar sankryžos nėra, taip buvo kliudytas pravažiuojančio automobilio.

Tuo tarpu byloje yra pateikta informacija, kad aptartas eismo įvykis įvykio gyvenamojoje zonoje, kur galioja (duomenys neskelbtini) punkte nustatytas režimas, jog „pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamÄ ja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui. Gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieÅ¡ transporto priemones“. IÅ¡ to seka, kad eismo įvykio kilimÄ galėjo lemti ne tik pėsčiojo T. V. veiksmai, pažeidžiant KET 42 punkto reikalavimus, bet ir automobilio „Mazda“ vairuotojos G.

Č. veiksmai, pažeidžiant (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus. Gi skundžiamame nutarime tokia situacija neįvertinta, kas teismui leidžia teigti, kad skundžiamo nutarimo iÅ¡vada, jog eismo įvykio kilimÄ lėmė T. V. veiksmai, yra ankstoka. Taigi siekiant nustatyti, kurio iÅ¡ eismo dalyvių aptarti veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimÄ , teismo nuomone, reikia atlikti didelės apimties papildomÄ bylos aplinkybių tyrimÄ , t. y. papildomai apklausti T. V. ir G. Č. dėl eismo įvykio aplinkybių (matomumo, greičio ir kt.), galimai atlikti jų parodymų patikrinimÄ vietoje, siekiant surinkti kuo tikslesnius duomenis apie jų judėjimo trajektorijas ir susidÅ«rimo mechanizmÄ , galimai atlikti eksperimentÄ dėl galimybės pamatyti kliÅ«tį susidariusioje situacijoje, gauti eismo įvykio ekspertų paaiÅ¡kinimus, o surinkus visus galimus reikÅ¡mingus duomenis, esant bÅ«tinumui, paskirti ir eismo įvykio ekspertizę.

Tuo bÅ«du konstatuotina, kad Klaipėdos AVPK 2020 m. balandžio 28 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ nepilnamečio T. V. atžvilgiu naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grÄ Å¾inama Klaipėdos AVPK nusižengimui tirti iÅ¡ naujo, nes reikia atlikti didelės apimties papildomÄ bylos aplinkybių tyrimÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r ė: Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. balandžio 28 d. nutarimÄ nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ nepilnamečio T.

V. atžvilgiu panaikinti ir administracinio nusižengimo bylÄ grÄ Å¾inti Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui administraciniam nusižengimui tirti iÅ¡ naujo. Nutartis per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėjas Gintaras Stonkus