1f577b97-e138-4f18-bad8-7a28687659be · Vilniaus apygardos teismas

  Bylos Nr. e2A-1776-803/2016                                                      Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34202-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.3.6.3.1.; 1.3.6.4.; 3.3.1.21.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Onos Gasiulytės, Virginijaus Kairevičiaus ir RÅ«tos Petkuvienės (kolegijos pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apeliantų atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ ir trečiojo asmens D.

V. (D. V.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieÅ¡kinį dėl atsisakymo duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinei sÄ jungai „Solidarumas“, trečiajam asmeniui D. V.. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė Ginčo esmė 1. Byloje kilo ginčas dėl atsisakymo duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ Â â€“ papeikimÄ , teisėtumo.2.

IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ 2015-09-22 atsakymÄ duoti sutikimÄ skirti trečiajam asmeniui D. V. drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ (raÅ¡to Nr.10-199) ir priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad trečiasis asmuo D. V. dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų Å«kio Vagonų techninės priežiÅ«ros punkto VI kategorijos vagonų tikrintoju remontininku. Vilniaus regiono stočių skyriaus virÅ¡ininko Vaidotų geležinkelio stoties virÅ¡ininko įsakymu patvirtintuose Vagonų techninės priežiÅ«ros punkto VI kategorijos vagonų tikrintojo remontininko pareiginiuose nuostatuose nurodoma, kad vagonų tikrintojas remontininkas turi pareigÄ techniÅ¡kai tikrinti ir, jei reikia, remontuoti prekinius vagonus visuose atvykstančiuose ir stotyje suformuotuose traukiniuose (5.1 punktas).

4. IeÅ¡kovas įrodinėja, kad atsisakymas duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ Â â€“ papeikimÄ , nepagrįstas, nes: 4.1. trečiasis asmuo D. V. nevykdė 2015-08-26 AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų Å«kio Vagonų techninės priežiÅ«ros punkto I kategorijos operatorės I. K. 8 val. 21 min GSM-R radijo ryÅ¡iu duoto nurodymo trečiajam asmeniui ir A. T. atlikti 48 kelyje suformuoto sÄ stato techninę apžiÅ«rÄ .

Pažymėjo, jog trečiasis asmuo atsisakė vykdyti nurodyto sÄ stato techninę priežiÅ«rÄ , nurodydamas, jog jis Å¡iuo metu vykdo aukÅ¡tesnio vadovo, t.y. Vilniaus regiono stočių skyriaus Vaidotų geležinkelio stoties virÅ¡ininko reikalavimÄ Nr. 2(VRSS)-1605 pateikti raÅ¡tiÅ¡kÄ pasiaiÅ¡kinimÄ dėl ankstesnio darbo drausmės pažeidimo. Apie Pareiginiuose nuostatuose numatytų pareigų vykdymÄ D. V. informavo Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų Å«kio Vagonų techninės priežiÅ«ros punkto II kategorijos inžinierius G.

K., o trečiajam asmeniui ir toliau atsisakius vykdyti jam Pareiginiuose nuostatuose įtvirtintas pareigas, pavedimÄ vykdyti tiesiogines pareigas GSM-R radijo ryÅ¡iu nurodė ir Vilniaus regiono stočių skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojas (vagonų Å«kiui) V. O., informuodamas, jog D. V. pasiaiÅ¡kinimÄ gali raÅ¡yti esant laisvam nuo darbo laikui. Nurodė, kad trečiajam asmeniui ir toliau nevykdant darbinių funkcijų, jam pavedimÄ vykdyti darbo sutartyje numatytas pareigas davė Vilniaus regiono stočių skyriaus Vaidotų geležinkelio stoties virÅ¡ininkas R.

K., primindamas, jog raÅ¡ytinį pasiaiÅ¡kinimÄ jis turi teisę pateikti iki Å¡. m. rugpjūčio 28 d., t.y. dar tik po dviejų dienų. Kadangi po Vilniaus regiono stočių skyriaus-Vaidotų geležinkelio stoties virÅ¡ininko R. K. skambučio, D. V. GSM-R radijo ryÅ¡iu informavo, jog be nurodymo raÅ¡tu nevykdys 48-ame kelyje suformuoto traukinio techninės priežiÅ«ros, 2015-08-31 buvo suraÅ¡ytas aktas Nr. LS(VRSS)-I253 dėl vagonų tikrintojo remontininko D. V. pareigų nevykdymo ir pateiktas reikalavimas Nr. 2(VRSS)-1648 pateikti raÅ¡tiÅ¡kÄ pasiaiÅ¡kinimÄ dėl pareigų nevykdymo.

Pažymėjo, jog 2015-09-01 pateikdamas raÅ¡tiÅ¡kÄ paaiÅ¡kinimÄ trečiasis asmuo nenurodė objektyvių pareigų nevykdymo aplinkybių; 4.2. D. V. nepagrįstai nevykdė 2015-09-01 Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų Å«kio Techninės vagonų priežiÅ«ros punkto I kategorijos operatorės V. K. 12 val. 34 min. GSM-R radijo ryÅ¡iu duoto nurodymo atlikti 23 kelyje suformuoto sÄ stato techninės priežiÅ«ros. Nurodė, jog apie duotÄ pavedimÄ D.

V. pakartotinai informavo Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų Å«kio Vagonų techninės priežiÅ«ros punkto virÅ¡ininkas D. S. GSM-R radijo ryÅ¡iu. Pažymėjo, jog dėl trečiojo asmens pareigų nevykdymo atlikti sÄ stato techninę priežiÅ«rÄ buvo siųstas kitas vagonų tikrintojas remontininkas - R. Z., o D. V. 2015-09-01 buvo suraÅ¡ytas aktas Nr. LS(VRSS)-1273 dėl vagonų tikrintojo remontininko D. V. pareigų nevykdymo, nurodant 2015-09-03 reikalavime Nr. 2(VRSS)-1687 trečiajam asmeniui pateikti raÅ¡tiÅ¡kÄ pasiaiÅ¡kinimÄ , dėl kokios priežasties nebuvo vykdoma jam pateikto 23-arne kelyje suformuoto sÄ stato techninė priežiÅ«ra.

IeÅ¡kovo teigimu, D. V. 2015-09-07 pateiktame raÅ¡tiÅ¡kame paaiÅ¡kinime nenurodė objektyvių vadovybės nurodymų nevykdymo priežasčių.5. Kreipusis į atsakovÄ dėl sutikimų skirti D. V. drausmines nuobaudas, ieÅ¡kovas 2015-09-22 duodamas neigiamÄ atsakymÄ nurodė, jog visi motyvai dėl atsisakymo duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ bus detaliai iÅ¡dėstyti tarybos 2015-06-22 posėdžio protokole, kuris nebuvo pateiktas.

6. IeÅ¡kovas įrodinėja, kad atsakovas nepagrįstai ir nemotyvuotai riboja jo teisę įgyvendinti įstatyme numatytÄ pareigÄ užtikrinti darbo drausmę, nesigilina į konkrečius trečiojo asmens veiksmus ir padarytus darbo drausmės pažeidimus, o atsisakyme skirti drausminę nuobaudÄ nėra nė vieno argumento, susijusio su drausminės nuobaudos skyrimu D. V.. Pažymi, jog atsakovui tik iÅ¡ principo nesutinkant leisti skirti drausminės nuobaudos yra užkertamas kelias ieÅ¡kovui tinkamai įgyvendinti įstatyme numatytÄ pareigÄ užtikrinti darbo drausmę, be to, kuriama diskriminacinė situacija, kadangi ne visi darbuotojai priklauso Å¡iai profesinei sÄ jungai.

Mano, jog atsakovo elgesys trukdo darbdaviui tinkamai organizuoti darbÄ . 7. Atsakovas ir trečiasis asmuo atsiliepime su ieÅ¡kovo reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti. NesutikimÄ grindžia tokiais argumentais:7.1. darbo drausmės pažeidimas nepadarytas, kadangi buvo vykdomi Vilniaus regiono stočių skyriaus (toliau – VRSS) Vaidotu geležinkelio stoties virÅ¡ininko R. K. nurodymai pateikti pasiaiÅ¡kinimus. Nurodo, jog tokie veiksmai atitinka VRSS vagonų technines priežiÅ«ros punkto VI kat. vagonų tikrintojo-remontininko pareiginių nuostatų Nr.4, patvirtintų 2014-08-05 įsakymu Nr. f (VRSS)-143 5.8; 5.10; 7,1; 7.2 punktus.

Pažymėjo, jog tokius nurodymus vykdė beveik kiekvienÄ savaitę, todėl parašė raÅ¡tus įmonės vadovybei bei darbo inspekcijai dėl priekabiavimo ir psichinės prievartos, praÅ¡ydamas paskaičiuoti piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ , kiek per tÄ laikÄ trečiasis asmuo galėjo patikrinti bei iÅ¡leisti traukinių, padidinant bendrovei pelnÄ ;7.2. ieÅ¡kinys grindžiamas hiperbolizuotais motyvais, nepagrįstai nurodant, jog atsisakymas duoti sutikimÄ skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudÄ iÅ¡ esmės pažeidžia ieÅ¡kovo interesus.

Mano, jog esminis darbdavio interesų pažeidimas kaip motyvas galimas tik sprendžiant ginÄÄ dėl atsisakymo duoti sutikimÄ atleisti iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 134 straipsnio 3 dalis, o ne skirti kitokiÄ drausminę nuobaudÄ ;7.3. įrodinėja, jog 2015-08-26 pažeidimo nepadarė, kadangi gavęs VRSS Vaidotų geležinkelio stoties virÅ¡ininko R. K. reikalavimÄ dėl pasiaiÅ¡kinimo, jį ėmė nedelsiant vykdyti, apie tai informavo ir vagonų techninio punkto operatorę I.

K.. Nurodo, jog atlikęs raÅ¡ytinį reikalavimÄ apie 12.20 val., jis apie tai nedelsiant pranešė VTPP operatorei, kuri jam davė nurodymÄ apžiÅ«rėti vagonus. Mano, jog pagal trečiojo asmens darbo apimtį jis visiÅ¡kai neturėjo laisvo laiko pasiaiÅ¡kinimui paraÅ¡yti; 7.4. 2015-09-01 nepadarė darbo drausmės pažeidimo, kadangi taip pat gavęs reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti ėmė jį nedelsiant vykdyti, o atlikęs pavedimÄ , informavo vagonų techninio punkto operatorę V. K.. Nurodė, jog vykdant reikalavimÄ pateikti raÅ¡tiÅ¡kÄ pasiaiÅ¡kinimÄ buvo reikalingi papildomi dokumentai, personalo skyriaus informacija, bei kita informacija, kuria galima gauti tik darbo dienomis ir tuo metu, kai dirba administracija;7.5. pažymi, jog Vagonų Å«kio virÅ¡ininkai „pastoviai priekabiauja“, todėl jam darbo metu tenka skirti darbo laikÄ pasiaiÅ¡kinimams parengti, nors per tÄ laikÄ galima patikrinti bei iÅ¡leisti daug traukinių ir vagonų, tokiu bÅ«du padidinant įmonės pelnÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 22 d. sprendime konstatuodamas, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindÄ tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, panaikino atsakovo 2015-09-22 atsisakymÄ duoti sutikimÄ ieÅ¡kovui skirti D. V. drausminę nuobaudÄ â€“papeikimÄ .

9. Teismas įvertino teisinį reguliavimÄ , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-24 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012, pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , reglamentuojantį darbdavio teisę ginčyti atitinkamo profesinės sÄ jungos renkamojo organo atsisakymÄ duoti sutikimÄ darbdaviui skirti darbuotojui drausminę nuobaudÄ , ir konstatavo, jog darbdavys turi teisę ginčyti atsisakymÄ duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ tiesiogiai teisme bei ieÅ¡kovas Å¡iuo atveju turi kreiptis į darbo ginčų komisijÄ , o ne tiesiogiai į teismÄ , nepagrįsti.10.

Teismas konstatavo, jog profesinių sÄ jungų renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ darbuotojui, iÅ¡rinktam į įmonėje veikiančios profesinės sÄ jungos komitetÄ , nėra absoliutaus pobÅ«džio; jis gali bÅ«ti teismo panaikintas. Nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ darbdavys turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad ginčijamas sprendimas iÅ¡ esmės pažeidžia darbdavio interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012).11.

Skundžiamame sprendime teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas įrodė jo interesų pažeidimÄ , atsakovui atsisakius duoti sutikimÄ skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudÄ . Nurodė, jog ieÅ¡kovo veiklos užtikrinimui svarbus tinkamas darbo drausmės laikymasis, jog darbuotojai tinkamai vykdytų jiems pavestas užduotis. Pripažino, jog darbdavio veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti darbo drausmę ir lokalinių teisės aktų vykdymÄ bei saugos reikalavimus yra įstatymo saugomas darbdavio interesas, kurio pažeidimas sudaro esminį darbdavio interesų pažeidimo faktÄ .

12. Teismas nenustatė, jog ketinamos skirti drausminės nuobaudos iniciavimas yra susijęs su trečiojo asmens dalyvavimu profesinės sÄ jungos veikloje. Pažymėjo, jog atsakovo ir trečiojo asmens teiginiai paremti tik hipotetinėmis prielaidomis ir subjektyviu vertinimu, o trečiojo asmens asmeninė pozicija dėl raÅ¡ytinio pasiaiÅ¡kinimo prioriteto prieÅ¡ jo pareiginiuose nuostatuose numatytÄ pagrindinių darbo pareigų vykdymÄ negali bÅ«ti pagrindu atsisakyti leisti skirti darbuotojui drausminę nuobaudÄ .13.

Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatavo, jog nenustatytas darbdavio prieÅ¡taravimas ar trukdymas darbuotojo profsÄ junginei veiklai. Pripažino, jog ginčijamas atsakovo nesutikimas skirti nuobaudÄ trečiajam asmeniui iÅ¡ esmės motyvuojamas abstraktaus pobÅ«džio teiginiais apie persekiojimÄ už profsÄ junginę veiklÄ , o tai nėra įrodyta leistinomis proceso įstatymo įrodinėjimo priemonėmis.14. Dėl kitų Å¡alių iÅ¡sakytų argumentų teismas nepasisakė, kadangi juos laikė teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 15. Apeliantai (atsakovas ir trečiasis asmuo) pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydami panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-22 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus:15.1. pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Pažymėjo, jog pasiaiÅ¡kinimas raÅ¡omas laisvu nuo darbo metu, tačiau trečiajam asmeniui prastova pasiaiÅ¡kinimui raÅ¡yti arba „laisvam nuo darbo laikui“ nebuvo skelbiama;15.2. priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir faktines aplinkybes: 15.2.1. mano, jog GSM-R grupinio pokalbio analizė bei pateiktas kompaktinis diskas yra galimai suklastoti, todėl pirmosios instancijos teismo prašė minėtų įrodymų nelaikyti įrodinėjimo priemones; 15.2.2. teismas neįvertino aplinkybės, jog reikalavimai pasiaiÅ¡kinti parengti anksčiau negu įteikti trečiajam asmeniui;15.2.3. pateiktos V-14 žurnalo kopijos pagrindžia aplinkybę, jog trečiasis asmuo darbo metu neturėjo laisvo laiko, nors ieÅ¡kovas reikalauja, kad trečiasis asmuo raÅ¡ytų pasiaiÅ¡kinimÄ laisvu nuo darbo metu; 15.2.4. pažymėjo, jog teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybę, jog ieÅ¡kovo bendrovės praktikoje už tokio pobÅ«džio pažeidimÄ niekas nebuvo baustas, o darbuotojai pasiaiÅ¡kinimus raÅ¡o ne laisvo nuo darbo, o darbo metu; 15.3. mano, jog teismas palaiko darbdavį, kaip stipriÄ jÄ darbo santykių Å¡alį, todėl teismo sprendime iÅ¡dėstyti argumentai turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai;15.4. mano, jog darbo ginčas yra teismingas darbo ginčų komisijai ir ieÅ¡kovas gali tokia teise pasinaudoti.

             16. IeÅ¡kovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti. Nurodo Å¡iuos atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus:16.1. teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir visus įrodymus iÅ¡tyrė tinkamai. Pažymėjo, jog teismas, siekdamas visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ , atsakovui ir trečiajam asmeniui pageidaujant, į teismo posėdį, kuriame byla buvo nagrinėjama iÅ¡ esmės, iÅ¡kvietė liudytojas - AB „Lietuvos geležinkeliai" Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų Å«kio Vagonų techninės priežiÅ«ros punkto I kategorijos operatores I.

K. ir V. K., patvirtinusias, jog GSM-R pokalbio analizės iÅ¡raÅ¡ai suraÅ¡yti teisingai, bei iÅ¡samiai atsakė į visus iÅ¡kilusius klausimus; 16.2. nesutinka su apeliantų argumentais, kad GSM-R grupinio pokalbio analizė bei kompaktinis diskas galimai yra suklastoti. Mano, jog apeliantai turi pateikti suklastojimo įrodymus arba teismo praÅ¡yti skirti ekspertizę, tikslu nustatyti įrodymų suklastojimo faktÄ , arba iÅ¡reikalauti kitus įrodymus. Kadangi teismui jokie įrodymai nepateikti, mano, jog Å¡is teiginys yra nepagrįstas ir apeliacinės instancijos teisme keliamas be pagrindo.

Pažymi, jog įrodymų turinys neprieÅ¡tarauja ir atitinka kitus byloje esančius įrodymus;16.3. nurodo, jog nėra suprantama, kokiÄ reikÅ¡mę sprendimo pagrįstumui turi apelianto argumentai, jog tiesioginis virÅ¡ininkas apie reikalavimÄ pateikti raÅ¡tiÅ¡kÄ pasiaiÅ¡kinimÄ Å¾inojo prieÅ¡ parÄ ; 16.4. trečiajam asmeniui visada buvo skiriamas kelių dienų terminas pasiaiÅ¡kinimams pateikti, todėl apeliantas nepagrįstai remiasi aplinkybe, jog neturėjo laisvo laiko nuo darbo. Pažymėjo, jog trečiasis asmuo nekreipė dėmesio į vadovybės paaiÅ¡kinimus dėl raÅ¡ytinių pasiaiÅ¡kinimų pateikimo, į tai, kad trečiasis asmuo turi pareigÄ vykdyti tiesiogines darbines funkcijas;16.5. mano, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo atsisakymas skirti drausminę nuobaudÄ trečiajam asmeniui iÅ¡ esmės pažeidžia ieÅ¡kovo interesus.

Pažymėjo, jog pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog trečiasis asmuo netinkamai vykdė savo pareigas ir tokiu bÅ«du pažeidė pareiginių nuostatų reikalavimus. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas nenurodė jokių motyvų, nesigilindamas į konkrečius trečiojo asmens veiksmus ir padarytus darbo drausmės pažeidimus, o atsisakymÄ duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ grindė tik prielaidomis, tokiu bÅ«du trukdydamas ieÅ¡kovui organizuoti darbo santykius; 16.6. nurodo, jog ieÅ¡kovo siekis skirti drausminę nuobaudÄ trečiajam asmeniui yra susijęs ne su jo dalyvavimu profesinės sÄ jungos veikloje, bet atitinkamai su jo tiesioginių darbinių funkcijų netinkamu vykdymu (nevykdymu).

Pažymi, jog atsakovo atsisakymo duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ argumentai, jog drausminę nuobaudÄ siekiama skirti vien dėl darbuotojų profesinės sÄ jungos „Solidarumas" narių persekiojimo, siekio sužlugdyti profesinę sÄ jungÄ , grindžiami tik prielaidomis ir nepagrįsti jokiais įrodymais;                           16.7. nesutinka su apeliantų argumentu, jog ginčas neteismingas pirmosios instancijos teismui. Pažymi, jog minėtu klausimu yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-05-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012, o profesinės sÄ jungos atsisakymo leisti skirti drausminę nuobaudÄ apskundimo tvarka nustatyta taikant DK 134 straipsnio 3 dalies analogijÄ .

    Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo D. V. yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų Å«kio Vagonų techninės priežiÅ«ros punkto VI kategorijos vagonų tikrintojas remontininkas, be to, jis yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtos darbuotojų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ tarybos narys (el. b. priedo b/. l. 8-23, 100-101).

Dėl Å¡ios priežasties darbdavys AB „Lietuvos geležinkeliai“ privalo prieÅ¡ skirdamas drausmines nuobaudas kreiptis į atsakovÄ profesinę sÄ jungÄ â€žSolidarumas“. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – atsisakymo duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl atsisakymo duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ 18. Nagrinėjamoje byloje DK 240 straipsnio 2 dalis įpareigoja darbdavį gauti iÅ¡ankstinį profesinės sÄ jungos sutikimÄ prieÅ¡ skiriant drausminę nuobaudÄ (DK 134 straipsnis, Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymo (toliau – Profesinių sÄ jungų įstatymas) 21 straipsnio 2 dalis).

Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 135, kuriÄ 1994-06-23 ratifikavo ir Lietuvos Respublika, 1 straipsnyje yra pažymėta, kad darbuotojų atstovai įmonėje naudojasi efektyviu gynimu nuo bet kokių veiksmų, kurie gali padaryti jiems žalÄ , įskaitant atleidimÄ iÅ¡ darbo dėl jų statuso arba jų, kaip darbuotojų atstovų, veiklos, arba dėl jų narystės profesinėse sÄ jungose, arba veiklos profesinėse sÄ jungose tokiu mastu, kokiu jie veikia pagal galiojančius įstatymus ar kolektyvinius susitarimus, arba pagal kitas bendrai suderintas sÄ lygas.19.

Profesinių sÄ jungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sÄ jungos atstovauja profesinės sÄ jungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotu atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Å ia norma profesinėms sÄ jungoms suteikta teisė, kartu nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti Å¡ias teises įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2011, 2012-05-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012).

Inter alia, kasacinis teismas nurodė, kad darbdavio praÅ¡ymÄ nagrinėjantis atitinkamas subjektas ne tik turi laikytis DK 134 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų (nuspręsti per keturiolika dienų nuo praÅ¡ymo gavimo ir sutikimÄ ar nesutikimÄ pateikti raÅ¡tu), bet savo nesutikimÄ turi motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2011).20. Nurodytas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktika sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad nagrinėjant aptariamo pobÅ«džio bylas neanalizuojami, netiriami ir nenustatinėjami darbuotojo galimo darbo drausmės pagrįstumo faktai.

Drausminės nuobaudos skyrimo pagrįstumas ir teisėtumas gali bÅ«ti patikrinti tik po to, kai Å¡is veiksmas – paskiriama drausminė nuobauda, įvyksta, o suinteresuotas asmuo pareiÅ¡kia ieÅ¡kinį teisme. Taigi nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas ginčas dėl drausminės nuobaudos skyrimo trečiajam asmeniui teisėtumo, o tik atsakovo atsisakymas duoti sutikimÄ skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudÄ , siekiant nustatyti, ar tokiu atsisakymu nevaržoma darbdavio galimybė vykdyti pagrindines įmonės funkcijas bei ar nepažeidžiami jo teisėti interesai.21.

Nustatyta, kad ieÅ¡kovas į atsakovÄ dėl sutikimo skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudÄ kreipėsi 2015-09-10 raÅ¡tu, nurodydamas pastarojo padarytÄ pažeidimÄ bei pateikdamas su pažeidimu susijusius dokumentus. Atsakovas 2015-09-22 praneÅ¡imu Nr. 10-199 „Dėl sutikimo skirti drausminę nuobaudÄ D. V.“ atsisakė duoti sutikimÄ , kaip pagrindÄ nurodydamas nuolatinį ieÅ¡kovo sekimÄ bei persekiojimÄ atsakovo narių tikslu sužlugdyti profesinę sÄ jungÄ . Nurodė, jog toks sprendimas priimtas 2015-09-22 (praneÅ¡ime nurodyta 2015-06-22) tarybos posėdyje, o visi motyvai detaliai bus iÅ¡dėstyti minėto posėdžio protokole.

Byloje pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ 2015-09-26 atsakovo tarybos posėdžio protokolo, iÅ¡ kurio turinio matyti, jog yra svarstomos su ieÅ¡kovo nurodytais trečiojo asmens veiksmais 2015-08-26 ir 2015-09-01 susijusios aplinkybės.  22. IeÅ¡kovas įrodinėjo, jog atsakovo atsisakymas yra visiÅ¡kai nemotyvuotas, o tokie veiksmai užkirto keliÄ tinkamai įgyvendinti įstatyme nustatytÄ pareigÄ užtikrinti darbo drausmę, tokiu bÅ«du sukuriant diskriminacinę situacijÄ darbuotojų, kurie nepriklauso Å¡iai profesinei sÄ jungai, teisėms.

Pirmosios instancijos teismas su tokiais ieÅ¡kovo argumentais sutiko.23. DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas darbo teisės subjektų lygybės nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, ketinimo turėti vaikÄ (vaikų), santuokinės ir Å¡eiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiÅ«rų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, principas.24.

Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo nepritarti apylinkės teismo argumentams dėl nemotyvuoto atsakovo atsisakymo duoti sutikimÄ skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudÄ . Pažymėtina, jog byloje nėra pateikta prima facie įrodymų, kad trečiasis asmuo galėtų bÅ«ti persekiojamas dėl kokios nors konkrečios profsÄ junginės veiklos (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra taip pat ir tikėtinų duomenų apie tai, kad reikalavimas vykdyti darbo funkcijas ir drausminė atsakomybė už panaÅ¡ius darbo drausmės pažeidimus iÅ¡imtinai yra taikoma tik profesinės sÄ jungos nariams, taip juos diskriminuojant, be to, byloje nėra ir duomenų apie tai, jog darbo atlikimo metu prioritetas taikomas tarnybinių pasiaiÅ¡kinimų raÅ¡ymui, o ne darbo funkcijų atlikimui (CPK 178, 185 straipsniai).

Taigi vertintina, jog atsakovas, netenkindamas darbdavio prašymo, iš esmės nurodė abstraktaus pobūdžio deklaratyvius teiginius.

25. Kaip jau buvo pažymėta, tokio pobÅ«džio bylose vertinama, ar atsakovo atsisakymu duoti sutikimÄ skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudÄ , nevaržoma darbdavio galimybė vykdyti pagrindines įmonės funkcijas bei ar nepažeidžiami jo teisėti interesai. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovo nemotyvuotas ir nepagrįstas atsisakymas pažeidžia darbdavio interesus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti tokiai iÅ¡vadai. IÅ¡ byloje pateiktų ieÅ¡kovo Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus 2015-08-26 akto Nr. LS (VRSS)-1253 „Dėl vagonų tikrintojo remontininko D.

V. pareigų nevykdymo“ ir 2015-09-01 akto Nr. LS (VRSS)1273 „Dėl vagonų tikrintojo remontininko D. V. pareigų nevykdymo“, Operatorės I. K. 2015-08-26 tarnybinio praneÅ¡imo ir Operatorės V. K. 2015-09-01 tarnybinio praneÅ¡imo, GSM-R grupinio pokalbio analizių turinio nustatyta, jog darbdavys organizavo ir paskirstė darbÄ , nurodydamas trečiajam asmeniui atlikti suformuotų sÄ statų technines apžiÅ«ras (48 ir 23 keliuose). Trečiasis asmuo neginčija aplinkybės, jog atsisakė vykdyti darbdavio nurodymus, pažymėdamas, jog tuo metu vykdė nurodymus raÅ¡yti tarnybinius pasiaiÅ¡kinimus.

Taigi vertinama, jog darbdavio organizuojamas ir paskirstomas darbas efektyviai užtikrinamas tik tuo atveju, kai darbuotojai tiksliai vykdo perduotus nurodymus (DK 229 straipsnis). PrieÅ¡ingu atveju, nevykdant tiesioginių darbo funkcijų, darbdavys gali patirti nuostolių, sutrikti ieÅ¡kovo organizuojamas bei valdomas traukinių eismas. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovas pateikė pakankamai atsakovui duomenų tiek apie galimÄ trečiojo asmens darbo drausmės pažeidimÄ , tiek apie jo pobÅ«dį. Remiantis iÅ¡dėstytu vertintina, jog atsakovas, nepagrįstai atsisakydamas duoti sutikimÄ trečiajam asmeniui skirti drausminę nuobaudÄ , trukdo ieÅ¡kovui organizuoti darbÄ bei sukuria diskriminacines sÄ lygas, kadangi darbuotojui, esančiam profesinėje sÄ jungoje, suteikiama didesnė galimybė iÅ¡vengti atsakomybės, nustačius netinkamÄ jo darbo funkcijų atlikimÄ .

26. Vertintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į aplinkybę, kad atsakovas atsisakė duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ 2015-09-22 praneÅ¡imu Nr. 10-199 „Dėl sutikimo skirti drausminę nuobaudÄ D. V.“, kai tuo tarpu tarybos posėdis, kuriame svarstytas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas, įvyko gerokai vėliau – 2015-09-26. Pasisakydamas dėl minėtos aplinkybės apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tokie faktiniai duomenys taip pat pagrindžia atsakovo nemotyvuotÄ bei formalaus pobÅ«džio atsisakymÄ , paremtÄ tik deklaratyvaus pobÅ«džio prielaidomis apie tariamai vykdomÄ trečiojo asmens persekiojimÄ .

Kita vertus, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai nepasižymi iÅ¡samiu faktinių aplinkybių nurodymu, jame aiÅ¡kiai nurodyta, kad viskÄ jau yra iÅ¡dėstęs ankstesniuose paaiÅ¡kinimuose, didesnioji dalis paaiÅ¡kinimo skirta kitų darbuotojų kritikai (b.l.27,28). Tai reiÅ¡kia, kad laikas, kurį trečiasis asmuo nurodė kaip bÅ«tinÄ pasiaiÅ¡kinimui raÅ¡yti, nebuvo objektyviai pagrįstas, dėl ko bÅ«tų galima pripažinti, jog D. V. nebÅ«tų užtekę laiko ir tiesioginio darbdavio pavedimui įvykdyti, ir pasiaiÅ¡kinimui paraÅ¡yti.

27. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime iÅ¡aiÅ¡kino, kad Profesinių sÄ jungų įstatymo normomis, kuriose nustatyta, kad profesinės sÄ jungos gina savo narių teises ir interesus, siekiama apsaugoti profesinių sÄ jungų renkamų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sÄ jungos renkamuose organuose.28. Teisėjų kolegija, remdamasi teisiniu reglamentavimu, pažymi, jog profesinei sÄ jungai nėra suteikta teisė vertinti darbuotojo pareigų vykdymo tinkamumÄ .

TokiÄ diskrecijÄ turi darbdavys (DK 238, 240 straipsniai). Kaip minėta, profesinių sÄ jungų nariams įstatymo normomis numatyta didesnė jų teisių apsauga iÅ¡skirtinai tik dėl jų veiklos profesinėje sÄ jungoje, ginant kitų darbuotojų teises, siekiant iÅ¡vengti už tai galimo persekiojimo. Suteikta teisė atstovauti ir ginti savo narius nereiÅ¡kia ginti nuo atsakomybės už darbo drausmės pažeidimÄ . Pagal normos esmę profesinė sÄ junga galėtų tik patikrinti, ar nėra siekiama skirti drausminę nuobaudÄ dėl nario veiklos profesinėje sÄ jungoje.

Bet kuriuo atveju, turėtų bÅ«ti nustatinėjama, ar darbdavio veiksmais nėra daromas sistemingas ir tendencingas poveikis nariui, siekiant jį paveikti kaip profesinės sÄ jungos veikėjÄ . 29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovo tarybos 2015-09-26 posėdyje buvo vertinamos trečiajam asmeniui duotų nurodymų bei jo atsisakymo vykdyti nurodymus, prioritetu pasirenkant pasiaiÅ¡kinimų raÅ¡ymÄ , aplinkybės. Taigi iÅ¡ esmės buvo vertinama tai, kas atsakovui pagal įstatymÄ nesuteikta teisė spręsti.

Pažymėtina, jog minėta aplinkybė įrodo, kad minėtame posėdyje iÅ¡ esmės buvo sprendžiamas darbuotojo drausminės atsakomybės klausimas, bet ne dėl trečiojo asmens teisių apsaugos už veiklÄ profesinėje sÄ jungoje.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantų argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo įrodymų vertinimo nepagrįsti. IÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nesprendė galimos bÅ«simos darbo drausmės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo, o atliko tik preliminarų darbo drausmės pažeidimo sudėties tyrimÄ , apsiribodamas įsitikinimu, jog veika, kurios padarymu yra kaltinamas profesinės sÄ jungos renkamo organo narys, realiai galėjo bÅ«ti padaryta ir ar ji nėra fiktyvi.

Pažymėtina, jog nors apeliantai apeliaciniame skunde įrodinėja tinkamÄ trečiojo asmens darbo pareigų vykdymÄ (laisvo nuo darbo laiko neturėjimÄ , laiku neįteiktÄ pareikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti ir kt.), tačiau minėtų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo dėl nagrinėjamos bylos pobÅ«džio. 31. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija, nekartodama nutartyje nurodytų argumentų, sprendžia, jog ieÅ¡kovo reikalavimas panaikinti atsakovo 2015-09-22 raÅ¡tu Nr. 10-199 įformintÄ atsisakymÄ duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ , yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 178, 185 straipsniai), todėl vertintina, jog pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

32. Nepagrįstas apeliantų argumentas, kad ieÅ¡kovas neturi teisės ginčyti atsisakymo duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ , kadangi tokios teisės nenumato Å¡iuo metu galiojantis teisinis reguliavimas. Sisteminis Profesinių sÄ jungų įstatymo 22 straipsnio 2 dalies ir DK 299 straipsnio 2 dalies 4 punkto aiÅ¡kinimas pagrindžia, kad kompetentinga institucija nagrinėti tokio pobÅ«džio ginÄÄ yra teismas. DK 285 straipsnis aiÅ¡kiai nurodo, kad Darbo ginčų komisijoje gali bÅ«ti nagrinėjamas individualus darbo ginčas, kilęs tarp darbdavio ir darbuotojo.

Atsisakius duoti sutikimÄ , ginčas kyla tarp profesinių sÄ jungų ir darbdavio, nors ir dėl įrodinėjamo darbuotojo netinkamo darbo pareigų, numatytų įstatyme ar sutartimis, vykdymo.33. Dėl kitų apeliantų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, kadangi jie neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamam ginčui. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų34. CPK normos yra vieÅ¡osios teisės normos. Bylinėjimosi iÅ¡laidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grÄ Å¾inimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio.35.

Atmetus apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovas nenurodė, jog patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, nepateikė bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų, todėl dėl jų nesvarstoma (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r ė : atmesti apeliacinį skundÄ .Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                         Ona Gasiulytė                                                                                                                                                                                                                     Virginijus Kairevičius                                                                                                           Rūta Petkuvienė