1f572da7-0c0b-46e8-95c2-fe22bf64a5b2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?BaudžBaudžiamoji byla Nr. 1-2235-990/2019 Teisminis procesas Nr. 1-01-1-00532-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorėms Ingridai Valickienei, Rasai Glovickytei - Liobienei, kaltinamajam D. K., jo gynėjui advokatui Jurijui Kovalenkai, nukentėjusiajai V.

J., jos atstovui advokato padėjėjui Simonui Makrickui, prokurorėms Olgai Å leiterienei, Audronei Å ukienei, vieÅ¡uose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, deklaruojantis gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, susituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas nustatė: I. Teismo nustatytos aplinkybės 2018 m. gruodžio 26 d. apie 17.00 val. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), D. K. konflikto su savo Å¡eimos nare - kartu su juo gyvenusia ir bendrai Å«kį tvarkiusia V. J. metu pastarajai įkando į kairės rankos dilbį, tokiu bÅ«du padarė V. J. poodines kraujosruvas su audinių patinimu kairiojo dilbio viduriniame trečdalyje bei nežymiai sutrikdė V. J. sveikatÄ . II. Ä®rodymai ir jų vertinimo motyvai Teisiamojo posėdžio metu D.

K. parodė, kad kaltinimÄ jis supranta, kaltu jis neprisipažįsta ir sutinka duoti parodymus. Su V. J. jis buvo pažįstamas apie metus laiko iki nagrinėjamo įvykio. Jis mylėjo V. J.. IÅ¡ pradžių jie buvo pora, vėliau ji tai ateidavo, tai dingdavo, vyko intrigos, jis septynis mėnesius buvo apgaudinėjamas dėl nėštumo. Santykių pradžioje (2017 m. spalio mėn.) jis pas V. J. gyveno tris mėnesius, nes tuo metu jis neturėjo, kur apsistoti, vyko skyrybų procesas su jo sutuoktine. Jokio susitarimo dėl gyvenimo kartu tarp jo ir V.

J. nebuvo, už suteiktÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ V. J. jis nemokėjo. Tuo metu jis pas V. J. namuose darė remontÄ , jis turėjo raktus nuo jos namų. Kartu su jais gyveno ir V. J. sÅ«nus. Gyvendamas pas V. J. maistÄ pirkdavo jis. Vėliau jis iÅ¡sikėlė gyventi pas savo motinÄ , tačiau santykius su V. J. tęsė toliau. Jis žadėjo V. J., kad jis su ja susituoks. Su V. J. jis susitikdavo pasimylėti, nueiti į kinÄ , praleisti laisvalaikį. Valgyti jis pirkdavo sau, tačiau duodavo valgyti ir V. J.. V. J. pažinojo jo tėvÄ .

Per Naujuosius metus jis kartu su V. J. važiavo į (duomenys neskelbtini). V. J. jam sakė nuo jo besilaukianti, siųsdavo jam vaisiaus ultragarso nuotraukas, taigi jis toliau bendravo su V. J., jautėsi pastarajai įsipareigojęs, važiavo pirkti vežimėlio, padovanojo V. J. žiedÄ , nes buvo Naujieji metai, o jis jautėsi įsimylėjęs, tačiau žiedas tebuvo paprasčiausia dovana. 2018 m. vasarÄ jis pristatė V. J. savo vaikams, jie visi kartu praleido savaitgalį. Jis pažįsta V. J. mamÄ â€“ pas pastarÄ jÄ jis vyko iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar V.

J. laukiasi, tačiau V. J. mama jam pasakė, kad V. J. nesilaukia. Vėliau V. J. teigė pasidariusi abortÄ . Tariamai besilaukdama V. J. nuo jo kurį laikÄ slėpėsi, jis pamatydavo jÄ tik per balkonÄ . Tuo metu V. J. jo neprisileido bei tvirtino besilaukianti, o negimusiam vaikui buvo sugalvojusi ir vardÄ D.. Kartu su V. J. nuvykęs pas gydytojus dėl V. J. nėštumų jis nebuvo. Jo manymu, V. J. nėštumus iÅ¡sigalvojo. Su V. J. pas gydytojus jis ėjo tuomet, kai jai buvo (duomenys neskelbtibi) ir jai įtarė (duomenys neskelbtini).

Tuomet jis jÄ palaikė. Nepaisydamas V. J. melo jis pastarÄ jÄ mylėjo ir norėjo su ja bÅ«ti. Jis planavo iÅ¡siskirti su sutuoktine, su kuria jis gyvena atskirai, nors santuoka iki Å¡iol formaliai nėra nutraukta. Santuokos iÅ¡irimo priežastis buvo bÅ«tent jo bendravimas su V. J.. V. J. susiraÅ¡inėjo tiek su jo giminaičiais, tiek su jo sutuoktine, kuri žinojo apie jo ir V. J. santykius. 2018 m. jis iÅ¡sinuomojo butÄ , nuo kurio raktus turėjo tik jis pats ir jo mama. V. J. raktų nuo jo buto neturėjo. 2018 m.

žiemÄ V. J. buvo atvykusi su policijos pareigÅ«nais, nes norėjo atsiimti savo daiktus, tačiau pasiėmė tik žaisliukÄ . PareigÅ«nai atėjo, pažiÅ«rėjo, nieko nepaėmė ir išėjo. V. J. jo nuomojamame bute neturėjo jokių daiktų. V. J. jam grasindavo pareigÅ«nais, buvo užpuolusi jį su dantų Å¡epetėliu. Praeityje prieÅ¡ V. J. jis nesmurtavo, nagrinėjamo įvykio metu jis jai neįkando. Nagrinėjamo įvykio vakarÄ jis su V. J. buvo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) mikrorajone.

Parduotuvėje jie pirko maisto. IÅ¡ parduotuvės jie išėjo susikibę rankomis. V. J. ėjo jam iÅ¡ kairės, ji vilkėjo pÅ«kinį paltÄ , po kuriuo dėvėjo megztinį ilgomis rankovėmis. Tiek parduotuvėje, tiek eidami iÅ¡ parduotuvės jie kalbėjosi apie tarpusavio santykius - V. J. pavydėjo, kad jis lanko Å¡okius, nenorėjo, kad jis Å¡oktų, dėl to kildavo pavydo scenos. Supykęs jis pasakė, kad jam užtenka, ir išėjo į savo nuomojamÄ butÄ . Buvo vakaras, aplink buvo daug žmonių.

Jis V. J. nekando. Jis buvo įsimylėjęs V. J., tačiau kurti Å¡eimÄ su ja jis neplanavo. Bendro Å«kio su V. J. jis netvarkė ir ilgÄ laikÄ kartu su ja jis negyveno, jokių įsipareigojimų tarp jų nebuvo. Jis V. J. pasipirÅ¡o 2018 m. vasarÄ , tačiau viskas nutrÅ«ko, nes V. J. melavo, esÄ ji tris kartus laukėsi, be to, septynis mėnesius nuo jo slėpė nėštumÄ . V. J. terorizavo visÄ jo giminę, skambino, rašė jo giminaičiams žinutes, internetiniuose puslapiuose komentavo, kad jis yra smurtautojas.

Jis norėjo su V. J. susitaikyti, nes jÄ mylėjo, bet vėliau jis viskÄ pamatė. Ikiteisminio tyrimo metu D. K. parodė, kad jie su V. J. buvo meilužiais apie metus laiko, tačiau dienÄ prieÅ¡ Naujuosius metus jis su ja nutraukė bendravimÄ . 2018 m. gruodžio 26 d. jie su V. J. susitiko jo gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini). V. J. atvyko apie 13.00 val., jiedu kalbėjosi ir tikrai nesipyko. Apie 17.00 val. jie nusprendė nueiti iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. V. J. parduotuvėje pradėjo kelti pavydo scenas, o jis pasakė neklausysiÄ s jos ir jie kartu išėjo iÅ¡ parduotuvės. Jis pasakė eisiÄ s vienas ir nuėjo savo namų link, o V.

J. galėjo nueiti iki savo automobilio, stovėjusio netoli jo namų. PrieÅ¡ V. J. jis nesmurtavo. TÄ dien V. J. pas jį nebegrįžo. 2018 m. gruodžio 28 d. jis susiskambino su V. J. ir jie susitiko prie Operos ir baleto teatro, tačiau apie 2018 m. gruodžio 26 d. įvykius nekalbėjo, ant V. J. rankų jokių sužalojimų ar įkandimo žymių bei mėlynių jis nematė, o ji tokių sužeidimų jam nerodė. V. J. yra ne kartÄ raÅ¡iusi pareiÅ¡kimus, apsimetinėjo besilaukianti, reikalavo pinigų, kaltino jį, kad jai besilaukiant jis jÄ mušė.

Vėliau V. J. sakė pasidariusi abortÄ . VienÄ dienÄ jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas V. J. mamÄ , kuri jam pasakė, kad jos dukra jį gali apgaudinėti. Dar po Å¡io įvykio jis kartu su V. J. planavo sutikti Naujuosius metus, tačiau 2018 m. gruodžio 30 d. jie nutraukė visus ryÅ¡ius ir nebendravo. Išėjęs po policijos komisariate atliktos akistatos jis su V. J. bendravo, kalbėjo, kad reikia vėl kažkÄ bandyti iÅ¡ naujo, nuvažiavo iÅ¡gerti kavos, tačiau vėl prasidėjo nesutarimai (T. 1, b. l. 94-96, 101).

Teisiamojo posėdžio metu V. J. parodė, kad su D. K. ji susipažino 2017 m. spalio mėn.: ji samdė įmonę savo buto įrengimui, remonto darbus atliko D. K.. VienÄ vakarÄ D. K. prisipažino jÄ mylintis, ji jam jautė tÄ patį. D. K. iÅ¡ karto pripažino, kad yra susituokęs. Kadangi ji nenorėjo bendrauti su susituokusiu vyru, D. K. pažadėjo iÅ¡siskirsiantis su sutuoktine. Ji D. K. aiÅ¡kiai nurodė nebendrausianti su juo, jeigu jis neiÅ¡siskirs su savo sutuoktine. Nepraėjus nei savaitei D. K. paliko žmonÄ ir tris vaikus, o 2017 m. spalio 28 d. atsikraustė gyventi pas jÄ ir jos sÅ«nų K.. 2017 m. lapkričio mėn. D.

K. pradėjo skyrybų procesÄ . Ji su D. K. 2018 metus sutiko (duomenys neskelbtini), o grižus iÅ¡ kelionės 2018 m. sausio 4 d. D. K. jai pasipirÅ¡o. 2018 m. sausio 7 d. ji su D. K. susikivirčijo ir jie nusprendė, jog D. K. pas jÄ nebegyvens. Vėliau D. K. pradėjo ieÅ¡koti buto jai, jos sÅ«nui K. ir sau. D. K. norėjo, kad ji savo butÄ iÅ¡nuomotų, o už tuos pinigus jis surastų trijų kambarių butÄ , bet jai Å¡i mintis nepatiko. D. K. nepatiko jos sÅ«nui, tačiau D. K. pasiprašė pas juos pagyventi kelis mėnesius.

Vėliau ji sužinojo, kad D. K. prieÅ¡ teismo posėdį pavogė iÅ¡ žmonos namų dokumentus, kuriuos pastaroji buvo pasiruoÅ¡usi. Ji prieÅ¡taravo tokiems D. K. veiksmams, dėl to jie susiginčijo, o po teismo posėdžio D. K. iÅ¡sikraustė gyventi pas savo tėvÄ . Ji toliau bendravo su D. K., nors jie ir pykosi. Jie su D. K. ieÅ¡kojo buto, kuriame galėtų gyventi drauge. D. K. iÅ¡sinuomojo dviejų kambarių butÄ (duomenys neskelbtini). Jos sÅ«nus K. tuo metu gyveno pas jos mamÄ , o ji su D. K. gyveno pastarojo nuomojamame bute.

Dėl Å¡io buto nuomos su nekilnojamojo turto brokeriu jie bendravo abu. D. K. norėjo į nuomos sutartį įtraukti ir jÄ , tačiau ji nesutiko. Naujasis butas jai nepatiko, nes pastarajame buvo labai prastos gyvenimo sÄ lygos, o ji nėra pratusi taip gyventi. 2018 m. gegužės mėnesį naktį iÅ¡ 28 dienos į 29 dienÄ D. K. jÄ stumdė, dėl ko ji susižalojo kojÄ , tačiau ji jam atleido, tačiau 2018 m. birželio 22 d. ji D. K. paliko, iÅ¡sikraustė iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, bei atidavė D.

K. sužadėtuvių žiedÄ . Po to jie Å¡iek tiek bendravo, jausmai nebuvo iÅ¡blėsę, bet ji kurį laikÄ D. K. vengė. 2018 m. rugpjūčio mėn. D. K. buvo nuvykęs pas jos mamÄ , kuriai perdavė žiedÄ , kurį ji prieÅ¡ tai jam grÄ Å¾ino, ir iÅ¡važiavo. Po kelių dienų grįžusi į (duomenys neskelbtini) ji susitiko su D. K., su kuriuo apie viskÄ pakalbėjo ir nusprendė toliau tęsti santykius. Ji vėl persikraustė pas D. K. į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Apie mėnesį laiko viskas buvo gerai. 2018 m. spalio mėn. jie kartu vyko į (duomenys neskelbtini), vėliau trumpam vėl buvo susipykę, tačiau 2018 m. lapkričio mėn. jie vėl susitaikė. 2018 m. lapkričio 9 d. D. K. jÄ sumušė, smaugė, iÅ¡metė pro duris. Pas gydytojus jÄ nuvežė draugė. Po minėto įvykio D. K. jos atsiprašė, atvežė gėlių, ji jam vėl atleido. 2018 m. gruodžio mėn. D. K. elgėsi kaip iÅ¡protėjęs. TÄ mėnesį jie daug kartų pykosi ir taikėsi.

Tuo metu jie abu gyveno pas jį, tačiau nuolat konfliktavo. 2018 m. gruodžio 21 d. ji norėjo pasiimti savo daiktus, kurių D. K. jai neatidavė, todėl ji kvietė policijos pareigÅ«nus, parašė pareiÅ¡kimÄ , bet daiktų ji taip ir neatgavo. Tarp minėtų daiktų buvo ir jos pasas. Kartu su D. K. ji gyveno nuo 2018 m. gruodžio 2 d., nes jis buvo paprašęs jÄ sugrįžti ir ji sutiko. Tuo metu jie ruošėsi Kalėdoms, drauge pirko dovanas, tame tarpe ir jo vaikams bei mamai. Ji turėjo raktus nuo D.

K. nuomojamo buto, tÄ butÄ laikė bendrais jų namais. Visgi konfliktų metu jai iÅ¡važiavus D. K. pakeisdavo buto durų spynÄ . Gyvendami kartu jiedu eidavo pirkti maisto, D. K. nuomojamame buvo jos daiktai, kosmetika, drabužiai, pasas, indai, patalynė, higienos reikmenys. 2018 m. gruodžio 19 d. jie vėl pradėjo konfliktuoti ir ji, susirinkusi dalį savo daiktų, vėlai vakare iÅ¡važiavo, tačiau 2019 m. gruodžio 23 d. D. K. pakvietė jÄ ir jie vėl susitaikė, nusprendė bÅ«ti kartu ir kartu kurti ateitį. 2018 m. gruodžio 26 d. ji pas D.

K. atvažiavo iÅ¡ savo namų. TÄ dien jie abu gražiai pabendravo, pasikalbėjo dėl to, kad neturėtų konfliktuoti. Pabendravę jiedu išėjo į prekybos centrÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, ėjo susikabinę rankomis. Einant iÅ¡ parduotuvės, nepraėjus net minutei po išėjimo iÅ¡ parduotuvės, D. K. netikėtai įkando jai į rankÄ . Ten buvo vaizdo stebėjimo kameros, tačiau aplinkui buvo pakankamai tamsu, todėl įkandimo galėjo niekas nepastebėti. Toliau aikÅ¡telėje buvo policijos pareigÅ«nų, kuriuos matydama ji pagalvojo, kad užteks D.

K. jÄ skriausti, taigi ji nuėjo prie policijos pareigÅ«nų. Pastarieji iÅ¡sikvietė kitus policijos pareigÅ«nus, kurie kartu su ja vyko pas D. K. į namus. D. K. namuose degė Å¡viesa, tačiau jis neįleido policijos pareigÅ«nų. Tada ji nuvyko į policijos komisariatÄ , kur parašė pareiÅ¡kimÄ , o vėliau su sÅ«numi vyko į ligoninę. Ä®kandimo žymes ant savo rankos ji rodė ir policijos pareigÅ«nams. 2018 m. gruodžio 28 d. D. K. jai paskambino, norėjo atvežti pasÄ , taigi jie susitiko prie Operos ir baleto teatro.

D. K. bandė jos atsipraÅ¡yti, siÅ«lė taikytis, kartu Å¡vęsti Naujuosius metus, tačiau ji nesutiko. 2019 m. kovo 25 d. D. K. jai į elektroninį paÅ¡tÄ pradėjo siuntinėti nuorodas su meilės dainomis, tačiau ji D. K. ignoravo. Po 2019 m. gegužės 28 d. policijos komisariate vykusios akistatos D. K. jai skambinėjo, kvietė praleisti savaitgalį Trakuose. 2018 m. gruodžio 26 d. įvykio metu ji vilkėjo nestorÄ paltÄ , po kuriuo - palaidinę trumpomis rankovėmis. Rankose ji nieko neturėjo, rankinės nesinešė.

PrieÅ¡ įkandimÄ jiedu aiÅ¡kinosi santykius. Apie santykius jie kalbėjosi tiek parduotuvėje, tiek išėję iÅ¡ pastarosios. D. K. ėjo Å¡alia jos, tačiau ji tiksliai neatsimena, iÅ¡ kurios pusės (galbÅ«t jai iÅ¡ deÅ¡inės). Eidamas D. K. sugriebė jos rankÄ . Ji galvojo, kad D. K. rankÄ ima norėdamas pastarÄ jÄ pabučiuoti, nes jis taip darydavo, tačiau tÄ syk D. K. įkando jai į kairę rankÄ ir, nieko nepasakęs, nuėjo. Greičiausiai D. K. keliant jos rankÄ palto rankovė pasikėlė ir D.

K. jai kando ne per paltÄ . Dėl tokių D. K. veiksmų jai buvo Å¡okas. Ä®kandimo žymės buvo matomos ir po Naujųjų metų. Jos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį sudaro vaistai, gydymas, jos patirtas skausmas ir pažeminimas. 2018 m. gruodžio 26 d. V. J. pareiÅ¡kime nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 26 d. D. K., gyvenantis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), parašė jai SMS žinutę, papraÅ¡ydamas, kad ji atvažiuotų pas jį į namus. Jai nuvykus pas D. K. jis paprašė, kad jie bÅ«tų kartu.

Ji atsisakė, be to, prašė jo grÄ Å¾inti daiktus. D. K. sutiko grÄ Å¾inti daiktus ir pasiÅ«lė jai nueiti pasivaikščioti iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). Eidami į parduotuvę jie diskutavo apie santykius, parduotuvėje susipyko. Išėjus iÅ¡ parduotuvės D. K., tuo metu laikęs jÄ už rankos, per paltÄ stipriai įkando jai į kairės rankos rieÅ¡Ä ir nuėjo link namų. Pastebėjusi policijos pareigÅ«nus, buvusius prie parduotuvės, pastariesiems ji pranešė apie jai sukeltÄ fizinį skausmÄ .

Ant rankos liko žymės, be to, ji jaučia didelį skausmÄ Ä¯kandimo vietoje (T. 1, b. l. 4). Ikiteisminio tyrimo metu V. J. parodė, kad su D. K. ji susipažino 2017 m., 2017 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais jie gyveno kartu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o po to kartas nuo karto gyvendavo drauge pas jį bute, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau susipykusi ji iÅ¡ karto grįždavo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ji su D. K. gyveno nuo 2018 m. gegužės mėn. jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Ji ten gyveno periodiÅ¡kai, t. y. mėnesį gyvendavo, po to porÄ savaičių dėl nesutarimų gyvendavo atskirai, vėliau vėl grįždavo pas jį. 2018 m. gruodžio 26 d. ji atvyko pas D. K. į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nes jis jai parašė SMS žinutę, kviesdamas jÄ atvažiuoti. Ji pas D. K. atvažiavo apie 14.30 val. ir jie kalbėjosi apie santykius, D. K. norėjo taikytis, o ji norėjo baigti santykius bei pasiimti iÅ¡ jo buto jai priklausančius daiktus. D. K. pasiÅ«lė drauge nueiti į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančiÄ (duomenys neskelbtini).

Ä® parduotuvę jie išėjo apie 17.10 val. Nuėję į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ jie susipyko ir išėjo iÅ¡ parduotuvės. Einant iÅ¡ parduotuvės ir besileidžiant kalneliu, vedančiu nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, jie ėjo susikibę už rankų ir eidami barėsi. D. K. pasilenkė prie jos kairės rankos, kuriÄ laikė, ir per striukę įkando jai į rankÄ Å¡iek tiek virÅ¡ rieÅ¡o, dėl ko liko įkandimo žymės. Ji pajuto fizinį skausmÄ .

Ä®kandęs D. K. jÄ paliko ir nuėjo link savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, o ji grįžo atgal prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, nes matė, kad aikÅ¡telėje yra policijos ekipažas. Ji policijos pareigÅ«nams papasakojo, kas įvyko. D. K. smurtÄ prieÅ¡ jÄ naudojo ne pirmÄ kartÄ . Dėl smurto su pareiÅ¡kimu ji kreipėsi į policijÄ 2018 m. birželio mėn. Ji su D. K. iÅ¡siskyrė 2018 m. gruodžio 30 d. Po atliktos akistatos D. K. bandė su ja bendrauti (T. 1, b. l. 18-21, 25-26).

Akistatos tarp D. K. ir V. J. metu prieštaravimų, esančių jų parodymuose, pašalinti nepavyko (T. 1, b. l. 64-65). Teisiamojo posėdžio metu K. Ž. parodė, kad V. J. yra jo mama. Šiuo metu jis gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su mama. Prieš metus jis gyveno su mama ir D. K., kuris susitikinėjo su jo mama. D. K. su jais gyveno nuo 2017 m. spalio mėn. ir išsikraustė po Naujųjų metų. Iki D. K. atsikraustymo jis miegojo miegamajame kartu su mama vienoje lovoje, tačiau atsikrausčius D.

K. jis persikėlė miegoti į svetainę. Jo mama su D. K. miegojo viename kambaryje vienoje lovoje. D. K. jo mamai prisipažino jÄ mylintis ir norėjo gyventi kartu su ja. D. K. vykdavo į darbÄ , o vakare jie visi eidavo miegoti, savaitgaliais jie visi kartu eidavo į miestÄ vakarieniauti. D. K. jį buvo supažindinęs su savo vaikais, su kuriais jie visi drauge važiavo prie ežero - tÄ syk jie trise iÅ¡važiavo iÅ¡ namų, nuvyko į D. K. sutuoktinės namus, iÅ¡ kur pasiėmė D. K. vaikus ir visi jo mamos automobiliu važiavo į gamtÄ .

Namuose maistÄ pirkdavo tiek jo mama, tiek D. K.. D. K. jam atvežė lovÄ , pats atsivežė savo drabužius, kosmetikÄ . D. K. turėjo labai daug ateities planų, su jo mama norėjo susituokti Bahamuose, taip pat jis girdėjo, kad buvo kalbama apie namo statybas. D. K. iÅ¡sikraustė žiemÄ po Naujųjų metų, tačiau su jo mama bendravo toliau, susiskambindavo, susitikdavo. Vėliau D. K. vėl prašėsi grįžti pas juos gyventi. Jie visi trys kalbėjosi, kad D. K. nori grįžti. D. K. žadėjo iÅ¡siskirti su savo žmona, norėjo susituokti su jo mama.

Po minėto pokalbio D. K. 2018 m. vasario arba kovo mėnesį vėl buvo atsikraustęs pas juos su daiktais bei drabužiais, tačiau pas juos pagyveno apie savaitę. Vėliau D. K. gyveno pas savo tėvÄ , po to nuomojosi butÄ . Jo mama bÅ«davo D. K. iÅ¡nuomotame bute, ten gyvendavo iÅ¡tisas savaites. Pas jį atvažiuodavo močiutė, o mama gyvendavo D. K. iÅ¡nuomotame bute - nebuvo taip, kad mama tik nakčiai iÅ¡važiuotų ir ryte grįžtų. 2018 m. lapkričio mėn. jo mama buvo sumuÅ¡ta - jis matė mėlynes ant mamos krÅ«tinės ir prie ausų.

Tuomet mama jam sakė, kad jÄ sumušė D. K.. Taip pat mama jam pasakojo, kad 2019 m. gruodžio mėn. D. K. įkando jai į rankÄ . Jis paties įvykio nematė, tačiau matė įkandimo žymes ant mamos rankos, kartu su mama važiavo į gydymo įstaigÄ . Mėlynė ant jo mamos rankos buvo matoma ilgÄ laikÄ , buvo matyti dantų žymės. Teisiamojo posėdžio metu G. J. parodė, kad ji yra policijos pareigÅ«nė. Nagrinėjamo įvykio dienÄ kiti policijos patruliai policijos budėtojui perdavė informacijÄ , jog į juos kreipėsi moteris, kuriai sugyventinis įkando į rankÄ .

Jai atvykus į įvykio vietÄ lauke buvo tamsu, Å¡alta ir Å¡lapia. Nukentėjusi moteris rodė rankÄ bei aiÅ¡kino, kad supykęs sugyventinis jai įkando. Nukentėjusi moteris vilkėjo paltÄ , po kuriuo galėjo bÅ«ti palaidinė arba plonas megztukas. Ikiteisminio tyrimo metu G. J. parodė, kad 2018 m. gruodžio 26 d. apie 17.00 val. ji gavo praneÅ¡imÄ , kad kitam policijos ekipažui reikalinga pagalba prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus į įvykio vietÄ pastarojoje buvę patruliai nurodė, kad į juos kreipėsi moteris, kuri paaiÅ¡kino, kad jos draugas įkando jai į rankÄ .

Pranešėja nurodė, kad bÅ«nant parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ tarp jos ir jos draugo įvyko konfliktas, o jiems išėjus iÅ¡ parduotuvės jos draugas jai įkando į rankÄ . Moteris bendravo ramiai, rankos jai nerodė (T. 1, b. l. 60). Teisiamojo posėdžio metu V. N. parodė, kad jis yra policijos pareigÅ«nas. 2018 m. antrÄ jÄ Å ventų Kalėdų dienÄ buvo gautas iÅ¡kvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Prie (duomenys neskelbtini) mikrorajone, Vilniuje, esančio prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ juos pasitiko pranešėja, kuri pasakė vaikščiojusi su sugyventiniu, kuomet pastarasis stipriai sugriebė jÄ už rankos, dėl ko ji patyrė fizinį skausmÄ , ir pasiÅ¡alino.

Vėliau jis kartu su pranešėja nuvažiavo prie galėjusio smurtauti vyro gyvenamosios vietos, beldė į duris, tačiau durų niekas neatidarė. Tuomet jis kartu su minėta moterimi nuvažiavo į policijos komisariatÄ . Moteris rodė jam rankÄ , ant kurios jis matė įspaudimo ar įgnybimo žymes. Žymės buvo prie rieÅ¡o. Moteris vilkėjo paltÄ . Su nukentėjusiÄ jÄ pirmiau bendravo kiti policijos pareigÅ«nai. Jo kolega buvo nuėjęs į prekybos centrÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ dėl vaizdo įrašų.

Ikiteisminio tyrimo metu V. N. parodė, kad 2018 m. gruodžio 26 d. apie 18.00 val. dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Å¡eÅ¡tojo policijos komisariato tyrėju A. Ž. buvo gautas praneÅ¡imas, kad prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), konflikto metu D. K. įkando V. J. į kairės rankos rieÅ¡Ä . Nuvykęs į įvykio vietÄ jis pamatė stovintį patrulių ekipaÅ¾Ä , prie kurio privažiavus iÅ¡ patrulių automobilio iÅ¡lipo moteris, prisistačiusi V.

J., ir nurodė kvietusi policijÄ . V. J. paaiÅ¡kino, kad eidama iÅ¡ parduotuvės ji sukonfliktavo su D. K., kuris pasilenkęs įkando jai į rankÄ Å¡iek tiek aukščiau rieÅ¡o. Jo kolega A. Ž. tuo metu buvo nuėjęs į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kur bendravo su apsaugos darbuotoju. V. J. parodė savo kairę rankÄ , ant kurios buvo matomas patinimas. Jie kartu su V. J. nuvyko iki jos nurodyto buto, tačiau buto durų niekas neatidarė (T. 1, b. l. 51-54). Teisiamojo posėdžio metu A.

Ž. (A. Ž.) nurodė, kad 2018 m. gruodžio mėn. buvo gautas praneÅ¡imas nuvykti prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kur į kelių policijos pareigÅ«nus kreipėsi moteris, patyrusi smurtÄ . Ä®vykio vietoje pirmines aplinkybes paaiÅ¡kino kolegos kelių patruliai, kurie nurodė gavę praneÅ¡imÄ dėl eismo įvykio ir nuvykę į pastarÄ jį, tačiau pradėjus dirbti įvykio vietoje į juos kreipėsi moteris, kuri paaiÅ¡kino patyrusi smurtÄ .

Policijos pareigÅ«nai per budėtojÄ pasikvietė pagalbÄ . Nukentėjusi moteris paaiÅ¡kino su draugu buvusi parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ kurios einant kilo konfliktas, kurio metu jos draugas ar buvęs draugas įkando jai į rankÄ . Tyrėjas V. N. su pranešėja pasiliko prie tarnybinio automobilio, o jis nuėjo į parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos skyrių. Apsaugos darbuotojai nurodė, kad prekybos centro aikÅ¡telės pakraÅ¡tys nefilmuojamas. IÅ¡siaiÅ¡kinęs Å¡ias aplinkybes jis grįžo prie tarnybinio automobilio.

Moteris paaiÅ¡kino pageidaujanti raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . Moters teigimu, jos draugas nuėjo namo, jai žinomas galimo kaltininko adresas. Jie nuvažiavo pranešėjos nurodytu adresu. Buvo matyti, kad bute įjungta Å¡viesa, tačiau pabeldus į duris pastarųjų niekas neatidarė. Vėliau jie vyko į policijos komisariatÄ , kur moteris parašė pareiÅ¡kimÄ . Moteris skundėsi dėl įkandimo į rankÄ , ant moters rankos tarp alkÅ«nės ir rieÅ¡o buvo paraudimas, galimai patinimas, dantų įspaudų jis neprisimena.

TÄ vakarÄ lauke jau buvo tamsu, moteris vilkėjo paltÄ arba striukę. Nukentėjusi moteris buvo susijaudinusi, galėjo verkti, sakė vyksianti į ligoninę. AiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes žmonių aplinkui nebuvo, įvykio liudytojų nenustatyta. Moteris galėjo turėti nedidelį moteriÅ¡kÄ rankinukÄ . Moteris sakė, kad krepÅ¡ius po įvykio iÅ¡sinešė jos draugas. Ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. parodė, kad 2018 m. gruodžio 26 d. apie 18.00 val. dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Å¡eÅ¡tojo policijos komisariato tyrėju V.

N. buvo gautas praneÅ¡imas, kad prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), konflikto metu D. K. įkando V. J. į kairės rankos rieÅ¡Ä . Nuvykus į įvykio vietÄ kolegos, pirmieji bendravę su V. J., nurodė, kad V. J. Å¡iems paaiÅ¡kino, jog apie 17.30 val. einant keliuku nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)”, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telės link žodinio konflikto metu D. K. pasilenkęs įkando į kairę rankÄ (Å¡iek tiek aukščiau rieÅ¡o) V.

J. ir nieko nesakęs nuėjo namo, esančio (duomenys neskelbtini), link. Ant V. J. rankos jis matė paraudimÄ ir patinimÄ . Ä®vykio vietoje jo kolega bendravo su V. J., o jis nuėjo iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos posto, kuriame bendravo su apsaugos darbuotoju O. F.. Pastarasis jam paaiÅ¡kino, kad vaizdo stebėjimo kameromis Å¡io prekybos centro automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, esanti iÅ¡ kairės pusės nuo įėjimo į prekybos centrÄ , taip pat vieta automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, kur, V.

J. teigimu, įvyko konfliktinė situacija, nefilmuojama, ir monitoriaus ekrane parodė, kokiu spinduliu yra filmuojama. Maždaug apie 18.25 val. jie kartu su V. J. nuvyko iki buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pro langÄ jis buto viduje matė Å¡viesas, tačiau buto durų niekas neatidarė (T. 1, b. l. 56-58). V. J. pateiktose fotonuotraukose užfiksuota ant kairės rankos vidinės pusės virÅ¡ rieÅ¡o esanti mėlynė (T. 1, b. l. 41-49, T. 2, b. l. 5-13). 2018 m. gruodžio 26 d. VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau – ir RVUL) medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡e/siuntime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V.

J. į gydymo įstaigÄ kreipėsi dėl dilbio skausmo, jai nustatytas kairiojo dilbio suspaudimas, įkandimas (sužalojimo pobÅ«dis - suspaudimas). V. J. kairysis dilbis patinęs, viduryje 1/3 poodinės hematomos, pirÅ¡tus ji judina, kraujotaka ir jutimai nesutrikę, žaizdų nestebima (T. 1, b. l. 66-68). Specialistas, apžiÅ«rėjęs V. J. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä /siuntimÄ , konstatavo, kad V. J. 2018 m. gruodžio 26 d. RVUL nustatyta poodinės kraujosruvos su audinių patinimu kairiojo dilbio viduriniame trečdalyje.

Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ ir galėjo bÅ«ti padarytas paveikus kietu buku daiktu ar daiktais prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos (T. 1, b. l. 70). Teisiamojo posėdžio metu ekspertas J. M. P. nurodė, jog teismo posėdžio metu jam pateiktos nuotraukos, kurias teisiamojo posėdžio metu teismui pateikė V. J., nelabai tinka vertinimui, nes daug kas priklauso nuo nuotraukos apÅ¡vietimo. Mėlynės gali atsirasti labai įvairiai: jei sužalotos kraujagyslės pavirÅ¡iniuose odos sluoksniuose, tai mėlynė iÅ¡ryÅ¡kėja gana greitai.

Mėlynė gali iÅ¡ryÅ¡kėti ir po kurio laiko, po kelių dienų. IÅ¡ pradžių kraujosruvos bÅ«na raudonos, melsvos. Maždaug trečiÄ parÄ po kontakto mėlynė ima keistis, nes iÅ¡siliejęs kraujas yra. Nagrinėjamu atveju 2018 m. gruodžio 30, 31 dienomis bei 2019 m. sausio 1 d. mėlynės turėjo bÅ«ti gelsvos – žalsvos spalvos, tačiau tai priklauso nuo kontakto intensyvumo. 2018 m. gruodžio 26 d. nuotraukos negalima vertinti, nes iÅ¡ jos nieko nematyti. Jis negali paneigti, kad 2018 m. gruodžio 26 d.

V. J. patyrė sužalojimÄ . Kastinis sužalojimas bÅ«na su žaizdelėmis, odos nubrozdinimais. Å iuo atveju jis negali atsakyti, kokiu bÅ«du V. J. buvo sužalota. IÅ¡ nuotraukų matyti, jog sužalota kairioji ranka. Dantys gali bÅ«ti laikomi kietu buku daiktu, o žieminiai drabužiai gali turėti įtakos įkandimui ir mėlynės atsiradimui, tačiau tai priklauso nuo drabužio. Vertindamas baudžiamojo proceso metu surinktus duomenis teismas pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu D.

K. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. įkandęs V. J. į rankÄ , teigdamas, kad nagrinėjamo įvykio dienÄ jis su V. J. ėjęs į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančiÄ (duomeny neskelbtini), kurioje su ja kalbėjęsis apie tarpusavio santykius, tačiau išėję iÅ¡ parduotuvės jie su V. J. susikivirčiję, todėl jis tiesiog nuėjęs namo, o V. J. likusi viena ir galėjusi nueiti iki savo automobilio. Teismas pažymi, kad nors įvykis įvyko vieÅ¡oje vietoje, tačiau, kaip matyti tiek iÅ¡ V.

J., tiek iÅ¡ įvykio vietoje buvusių policijos pareigÅ«nų parodymų, įvykio metu buvo tamsus paros metas, aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes žmonių aplinkui nebuvo, įvykio vieta nėra filmuojama, taigi nėra galimybės nagrinėjamai veikai tirti ir nagrinėti reikÅ¡mingos informacijos gauti iÅ¡ kitų betarpiÅ¡kai minėtuose įvykiuose dalyvavusių asmenų ar Å¡altinių. Suvokdamas nagrinėjamos situacijos specifikÄ , t. y. tai, kad nagrinėjamame įvykyje dalyvavo tik D. K. ir V. J., kurie yra suinteresuoti duoti jiems palankius parodymus, siekdamas iÅ¡vengti situacijos, kuomet sprendimas priimamas remiantis tik vieno nagrinėjamame įvykyje dalyvavusio proceso dalyvio- kaltinamojo arba nukentėjusiojo parodymais, tokiu bÅ«du esant grėsmei priimti neteisingÄ sprendimÄ , teismas pažymi, kad teismo pareiga yra atidžiai įvertinti visus baudžiamojo proceso metu gautus duomenis- tiek kaltinančius, tiek teisinančius D.

K., ir Å¡iuos duomenis įvertinti kitų baudžiamojo proceso metu gautų duomenų kontekste. Vertindamas V. J. parodymų teisingumÄ teismas pažymi, kad V. J. jau kreipdamasi į policijos pareigÅ«nus, dirbusius kito įvykio vietoje, nurodė aplinkybes, kurias vėliau nuosekliai tvirtino ir apklausų bei akistatos tarp jos ir D. K. metu, taip pat policijos pareigÅ«nams rodė žymes ant savo rankos. Teismas pažymi ir tai, kad, kaip teisiamojo posėdžio metu parodė į įvykio vietÄ atvažiavę policijos pareigÅ«nai, ant V.

J. rankos matėsi paraudimas, panaÅ¡us į žymes, liekančias po įgnybimo ar suspaudimo, V. J. buvo susijaudinusi, verkė. Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡iais policijos pareigÅ«nų parodymais, kadangi, viena vertus, teismas nenustatė, kad minėti policijos pareigÅ«nai bÅ«tų suinteresuoti bylos baigtimi; kita vertus, minėti policijos pareigÅ«nai nagrinėjamai veikai tirti ir nagrinėti reikÅ¡mingas aplinkybes, tame tarpe ir žymes ant V. J. rankų matė tinkamomis apÅ¡vietimo sÄ lygomis ir iÅ¡ arti, nesant jokių indikacijų manymui, kad dėl blogų apÅ¡vietimo ar kitokių sÄ lygų (pavyzdžiui, prasto regėjimo) minėti policijos pareigÅ«nai galėjo suklysti vertindami matomas aplinkybes.

Pažymėtina ir tai, kad sužalojimus ant V. J. rankos identifikavo ir gydytojas, tuoj po nagrinėjamo įvykio apžiÅ«rėjęs V. J. kÅ«nÄ , o teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas detaliai paaiÅ¡kino kraujosruvų atsiradimo po kontakto priežastis, kraujosruvų kitimo dinamikÄ , kuri, anot specialisto, patvirtina, kad V. J. pateiktose fotonuotraukose, kuriose, anot V. J., ji fiksavo D. K. jai padarytus sužalojimus, pavaizduoti sužalojimai pagal jų spalvÄ galėjo bÅ«ti padaryti nagrinėjamo įvykio metu ir V.

J. nurodomu būdu – įkandant. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad V. J. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys- K. Ž., G. J., V. N., A. Ž. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kuriuos patvirtina jų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat V. J. gydymo dokumentuose, jos pateiktose fotonuotraukose užfiksuoti duomenys, specialisto išvada bei paaiškinimai. Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais.

Pagrindo netikėti Å¡iais įrodymais nėra, jie yra neprieÅ¡taringi, papildo vieni kitus. Å ių įrodymų pakanka iÅ¡vadai, kad 2018 m. gruodžio 26 d. apie 17.00 val. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), D. K. konflikto su V. J. metu pastarajai įkando į kairės rankos dilbį, tokiu bÅ«du padarė V. J. poodines kraujosruvas su audinių patinimu kairiojo dilbio viduriniame trečdalyje bei nežymiai sutrikdė V. J. sveikatÄ . D. K. kaltinamas nežymiai sutrikdęs sveikatÄ savo Å¡eimos narei.

Teismas pažymi, kad D. K. neigė, kad tiek nagrinėjamo įvykio metu, tiek ir anksčiau V. J. buvo jo Å¡eimos narė, teigdamas, kad V. J. buvo tik jo meilužė, su kuria jis susitikdavo norėdamas lytiÅ¡kai pasantykiauti su ja, o jo V. J. padovanotas žiedas buvo ne pirÅ¡lybų simbolis, bet dovana Naujųjų metų proga – tuoktis V. J. jis siÅ«lęs tik bÅ«damas susijaudinęs lytinių santykių metu. PrieÅ¡ vertindamas santykių, nagrinėjamo įvykio metu sietų V. J. ir D. K., pobÅ«dį bei jų atitikimÄ Å¡eimos nario sampratai, teismas mano esant reikalinga trumpai aptarti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus Å¡iuo klausimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išaiškino, kad „<...> konstitucinė šeimos samprata grindžiama <...> santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.

Dėl to bÅ«tų klaidinga teigti, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia, jos 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, nėra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos Å¡eimos <...>. Kita vertus, iÅ¡ konstitucinės jurisprudencijos iÅ¡plaukia ir tai, kad bendras gyvenimas nesudarius santuokos atitinka Å¡eimos sampratÄ , jei jis grindžiamas pastoviais emocinio prieraiÅ¡umo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panaÅ¡iais ryÅ¡iais bei savanoriÅ¡ku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurie yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas.

Taigi konstitucinė Å¡eimos samprata grindžiama Å¡eimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraiÅ¡umu, pagalba ir panaÅ¡iais ryÅ¡iais bei savanoriÅ¡ku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas <...>“. Remdamasis Å¡ia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl partnerystės (bendro gyvenimo kartu neįregistravus santuokos) fakto, atsižvelgiama į aplinkybių, rodančių kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, visumÄ .

Nustatant, ar kartu gyvenusių, bet santuokos neįregistravusių asmenų santykiai laikomi Å¡eimos narių santykiais, paprastai atsižvelgiama į Å¡ių asmenų tarpusavio atsakomybės supratimÄ , savanoriÅ¡kus abipusius įsipareigojimus (atitinkamų pareigų prisiėmimÄ vieno kitam), emocinį prieraiÅ¡umÄ ir panaÅ¡ius tarpusavio ryÅ¡ius (pagarbÄ , pagalbÄ , supratimÄ ir kt.), kaltininko požiÅ«rį į kartu su juo gyvenantį asmenį ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2010,2K-327/2013, 2K-487/2013, 2K-301-139/2016).

Pagal kasacinės instancijos teismo praktikÄ vien tik tai, kad bendrai gyvenusių asmenų partnerystė neįregistruota, netrukdo pripažinti nukentėjusį asmenį kaltininko (su kuriuo Å¡is asmuo gyveno) Å¡eimos nariu (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-615/2004, 2K-401/2012, 2K-327/2013). Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327/2013 Å¡eimos narių teisinis statusas buvo pripažintas nustačius, kad kaltininkas ir nukentėjusysis kartu gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį: pardavę metalÄ , akmenis, pinigus dėdavo į vienÄ vietÄ ir iÅ¡leisdavo bendram pragyvenimui, gyveno kaip vyras ir žmona, miegojo ant vieno čiužinio; kaltininkas liepdavo nukentėjusiajai visus uždirbtus pinigus parneÅ¡ti į namus.

Kita vertus, pagal teismų praktikÄ Å¡eimos santykių nepaneigia tai, kad bendrai gyvenantis asmuo niekur nedirba ar negauna pajamų, todėl neįneÅ¡a savo finansinio indėlio į bendrÄ namų biudžetÄ . Toks iÅ¡aiÅ¡kinimas suformuluotas, pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-487/2013, kurioje pažymėta ir tai, kad bendro namų Å«kio tvarkymas konstatuojamas įvertinus ne tik abiejų asmenų finansinį indėlį į bendro namų Å«kio iÅ¡laikymÄ , bet ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Prisidėti prie namų ūkio tvarkymo galima ir kitais veiksmais, pavyzdžiui, namų ūkio ruošos darbais ir pan. (beje, minėtoje byloje kaltinamasis taip pat teigė, kad jo ir nukentėjusiosios šeimos santykiai nesiejo, o nukentėjusioji buvo jo sugulovė, pas jį nakvodavo, buvo jo „tarnaitė“, jie tik bendrai vartodavo alkoholį, bendro ūkio nevedė dėl to, kad nukentėjusioji tuo metu nedirbo). Vadovaujantis suformuota teismų praktika partnerystės santykių savaime nepaneigia ir tai, kad bendrai gyvenę asmenys dažnai konfliktavo ir susipykę tam tikrais laikotarpiais gyveno atskirai (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235-222/2016, 2K-301-139/2016).

Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301-139/2016, be kita ko, atkreiptas dėmesys į tai, kad nurodytos aplinkybės atskleidžia ne tokių santykių (Å¡eiminių ar neÅ¡eiminių) turinį, o gyvenimo bÅ«dÄ , kuris gali bÅ«ti bÅ«dingas ir įregistravusiems santuokÄ asmenims: „<...> nukentėjusioji G. D. viso baudžiamojo proceso metu iÅ¡ esmės nuosekliai teigė, jog nuo pažinties su kasatoriumi pradžios jie intensyviai bendravo, kartu vykdavo į keliones, Å¡vęsdavo Å¡ventes (taip pat ir su nukentėjusiosios Å¡eima), nukentėjusioji iÅ¡sinuomojo butÄ , kurį kartu su A.

B. remontavo ir jame kartu apsigyveno. A. B. turėjo Å¡io buto raktÄ , buvo atsinešęs savo asmeninius daiktus, pirkdavo produktus, apmokėdavo kai kurias sÄ skaitas, paimdavo nukentėjusiosios dukrÄ iÅ¡ darželio; 2014 metų gegužės mėnesį jie kartu susilaukė kÅ«dikio, o kasatoriui nusipirkus savo butÄ , nukentėjusioji buvo persikrausčiusi pas jį. Nors A. B. nutraukė santuokÄ , bet lankydavo ir savo vaikus, gyvenančius su buvusia sutuoktine. Taip pat nukentėjusioji neneigė ir kasaciniame skunde akcentuojamų aplinkybių, kad tarp jos ir kasatoriaus dažnai kildavo konfliktai, jie bardavosi, pykdavosi, iÅ¡siskirdavo, o po to taikydavosi.

Tačiau vien tokios aplinkybės (kad Å¡ie asmenys dažnai pykosi (konfliktavo) ir susipykę atskirais laikotarpiais gyveno atskirai) savaime nepaneigia jų partnerystės; minėtos aplinkybės atskleidžia ne Å¡eiminių ar neÅ¡eiminių santykių turinį, o gyvenimo bÅ«dÄ , kuris lygiai taip pat pasitaiko ir tarp įregistruotoje santuokoje gyvenančių asmenų. Taigi iÅ¡dėstyti bylos faktai rodo, kad tarp kasatoriaus ir nukentėjusiosios G. D. susiklostę santykiai buvo pagrįsti tarpusavio atsakomybe, savanoriÅ¡kais abipusiais įsipareigojimais (finansiniais ir kitokiais), stipriais emociniais tarpusavio ryÅ¡iais ir emociniu prieraiÅ¡umu, siekiu sukurti Å¡eiminius santykius, todėl savo turiniu buvo bÅ«dingi Å¡eimos (atitinkančios partnerystės formÄ ) nariams.

Baudžiamojo proceso metu surinktus ir iÅ¡tirtus duomenis vertinant minėtų teismų nuostatų kontekste pažymėtina, kad D. K. pozicija Å¡iuo klausimu nebuvo nuosekli: apklausiamas teismo posėdžių metu D. K. pora kartų patvirtino pasipiršęs V. J., nurodė, jog dėl jo santykių su V. J. iÅ¡iro jo santuoka, jis inicijavo skyrybas, norėdamas bÅ«ti su V. J., kuriÄ labai mylėjęs, tačiau vėliau D. K. savo parodymus pakeitė, teigdamas, kad santykių pradžioje pas V. J. gyveno tik dėl to, kad prasidėjus skyryboms jis neturėjo kur apsistoti, o su V.

J. jį siejo iÅ¡imtinai lytiniai santykiai, kurių metu jis galėjo pasipirÅ¡ti V. J., tokiu bÅ«du norėdamas jÄ paskatinti intymiam bendravimui. Tuo tarpu V. J. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, jog nuo pažinties su D. K. pradžios jie intensyviai bendravo, nors jis oficialiai buvo susituokęs su kita moterimi, tačiau pradėjo skyrybų procedÅ«rÄ , jai pasipirÅ¡o, jie kartu vykdavo į keliones, Å¡vęsdavo Å¡ventes (taip pat ir su jos sÅ«numi bei jo vaikais), 2017 m. pradžioje keletÄ mėnesių D.

K. gyveno pas jÄ , vėliau pakeitė kelias gyvenamÄ sias vietas, kol galų gale jie nutarė abu iÅ¡sinuomoti butÄ ir ten drauge gyventi. V. J. teigė Å¡eimyniÅ¡kus santykius su D. K. palaikiusi iki pat nagrinėjamo įvykio ir, nors nuolatos su D. K. konfliktavusi, tačiau pastarojo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenusi beveik nuolat, ten turėjusi daug daiktų (kosmetikos, drabužių, pasÄ , indų, patalynę, higienos reikmenis), o kuriam laikui iÅ¡vykdavusi tik po kivirčų, kurių metu, be kita ko, D.

K. pakeisdavo buto spynÄ . Teismo posėdžio metu V. J. sÅ«nus K. Ž. parodė, kad D. K. su jais gyveno nuo 2017 m. spalio mėn. ir iÅ¡sikraustė po Naujųjų metų. Jie visi laikÄ leisdavo kartu, taip pat bendravo su D. K. vaikais, D. K. su jo mama norėjo susituokti, kalbėjosi apie namo statybas. K. Ž. teigimu, D. K. pas juos gyveno kelis mėnesius, po kiek laiko buvo vėl atsikraustęs trumpam, vėliau gyveno pas savo tėvÄ , o dar vėliau iÅ¡sinuomojo butÄ , kuriame gyvendavo ir jo mama. Mama D.

K. nuomojamame bute bÅ«davo iÅ¡tisas savaites ir nebuvo taip, kad mama pas D. K. iÅ¡važiuotų tik nakčiai. Teismas pažymi, kad, nepaisant to, kad, D. K. teigimu, jis nesijautė įsipareigojęs V. J., tačiau pats D. K. parodė kurį laikÄ galvojęs, jos V. J. laukiasi, jis važiavo pirkti vežimėlio vaikui, jautėsi įsipareigojęs ir, nepaisant visų pykčių, iÅ¡laikė jai Å¡iltus jausmus, lydėjo jÄ Ä¯ gydymo įstaigÄ , kai buvo įtariama, jog V. J. serga (duomenys neskelbtini).

Be to, D. K. V. J. ir pastarosios sÅ«nų buvo supažindinęs su savo vaikais, jie visi kartu leido laikÄ , kas patvirtina, kad nagrinėjamo įvykio metu V. J. ir D. K. siejo Å¡eimos teisiniai santykiai. Teismas pakartoja, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ partnerystės santykių savaime nepaneigia tai, kad bendrai gyvenę asmenys dažnai konfliktavo ir susipykę tam tikrais laikotarpiais gyveno atskirai, taigi nagrinėjamu atveju nesvarbu, ar nagrinėjamo įvykio dienÄ D. K. gyveno kartu su V.

J. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) – iÅ¡ D. K. ir V. J. tarpusavio santykių dinamikos akivaizdu, kad D. K. ir V. J. drauge keletÄ mėnesių gyveno nuo 2017 m. rudens, vėliau daugybę kartų skyrėsi ir taikėsi; iÅ¡ teismui pateikto jų tarpusavio susiraÅ¡inėjimo matyti, kad jų bendravimas buvo itin emocingas ir dramatiÅ¡kas, tarp jų vyko nuolatinis santykių aiÅ¡kinimasis, tačiau, nepaisant to, juos siejo nuolatiniai tarpusavio įsipareigojimai, o gyventi į savo butÄ V. J. grįždavo tik po konfliktų su D.

K., po ko, su pastaruoju susitaikiusi, vėl grįždavo gyventi pas jį. Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus darytina iÅ¡vada, kad tarp D. K. ir V. J. susiklostę santykiai buvo pagrįsti tarpusavio atsakomybe, savanoriÅ¡kais abipusiais įsipareigojimais, stipriais emociniais tarpusavio ryÅ¡iais ir emociniu prieraiÅ¡umu, siekiu sukurti Å¡eiminius santykius, todėl savo turiniu buvo bÅ«dingi Å¡eimos (atitinkančios partnerystės formÄ ) nariams. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nagrinėjamo įvykio metu V.

J. ir D. K., nepaisant to, kad jie nebuvo sudarę santuokos (įregistravę partnerystės), siejo santykiai, kurių turinys atitinka šeimos teisinius santykius. III. Veikos kvalifikavimo motyvai Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos: BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

2. Tas, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ padarė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. D. K. įkando V. J., tokiu bÅ«du nežymiai sutrikdė V. J. sveikatÄ . Nagrinėjamo įvykio metu V. J. buvo D. K. Å¡eimos narė - jie kartu gyveno, bendrai tvarkė Å«kį, taigi D. K. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai Å iai bylai nagrinėti reikÅ¡mingos teisės normos: BK 41 straipsnis.

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui.

2. Bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . BK 42 straipsnio 6 dalis.

6. Padariusiam nusikalstamÄ veikÄ asmeniui kartu su bausme, remiantis Å¡io kodekso 67, 68, 681, 682, 72, 721, 722 ir 723 straipsniais, gali bÅ«ti skiriamos viena arba daugiau Å¡ių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, iÅ¡plėstinis turto konfiskavimas. 48 straipsnis. Laisvės apribojimas 1. Laisvės apribojimo bausmę teismas skiria Å¡io kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais.

2. Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

3. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

4. Asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vienÄ ar kelis draudimus bei įpareigojimus.

5. Teismas gali uždrausti:

1) lankytis tam tikrose vietose;

2) bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;

3) turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims tam tikrus daiktus.

6. Teismas gali įpareigoti:

1) tam tikru laiku būti namuose;

2) atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ ar jos dalį arba tokiÄ Å¾alÄ paÅ¡alinti savo darbu;

3) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis;

4) gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka;

5) neatlygintinai iÅ¡dirbti iki 200 valandų per teismo nustatytÄ , bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laikÄ sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

7. Teismas vietoj Å¡io straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių praÅ¡ymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamÄ Ä¯takÄ jo elgesiui.

8. Teismo nustatytų nuteistajam draudimų ir apribojimų skaičius nenustatomas, tačiau jie turi būti suderinami.

9. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

10. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

2. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalys.

1. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

3. Uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, iÅ¡plėstinis turto konfiskavimas gali bÅ«ti skiriami kartu su bausme. BK 722 straipsnis. Teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui.

Å is įpareigojimas turi bÅ«ti įvykdytas per teismo nustatytÄ terminÄ . Spręsdamas dėl D. K. skirtinos bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. D. K. padarė vienÄ tyčinį nusikaltimÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai. D. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. D. K. yra neteistas (T. 1, b. l. 86), dirba (T. 1, b. l. 88), baustas administracinėmis nuobaudomis (T. 1, b. l. 90), taigi D.

K. skirtina Å¡velniausios rÅ«Å¡ies bausmė, kuriai nereikalingas nuteistojo sutikimas- laisvės apribojimo bausmė, kurios terminas nustatytinas artimas Å¡ios bausmės vidurkiui ir už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ D. K. skirtina vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant D. K. bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu. D. K. nusikalstama veika pasireiÅ¡kė smurtinio pobÅ«džio veiksmais prieÅ¡ Å¡eimos narę - kartu gyvenančiÄ ir bendrai Å«kį tvarkančiÄ V.

J., dėl ko teismas mano esant tikslinga D. K. skirti BK 722 straipsnyje įtvirtintÄ baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aÅ¡tuonis mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. V. Civiliniai ieÅ¡kiniai Å iai bylai reikÅ¡mingos teisės normos: Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 106 straipsnio 2 dalis.

2. Pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 115 straipsnio 1 dalis.

1. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieÅ¡kinį, teismas gali nesilaikyti ieÅ¡kinio ribų, jeigu ieÅ¡kinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Å io baudžiamojo proceso metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 15,26 eurų dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl D.

K. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos (T. 1, b. l. 73-79), V. J. pareiÅ¡kė 1 000 eurų dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl D. K. nusikalstamais veiksmais jai padarytos neturtinės žalos, kuriÄ sudaro jos patirtas fizinis skausmas ir neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai (T. 1, b. l. 152-169). Vertindamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį teismas pažymi, kad, kaip nurodyta priede prie civilinio ieÅ¡kinio (T. 1, b. l. 75), V. J. konsultacija pas ortopedÄ -traumatologÄ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui kainavo 15,26 eurų.

Teismas nustatė, jog sužalojimÄ V. J. sukėlė D. K., kuris pripažintinas kaltu, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos D. K. baudžiamojo proceso metu neatlygino, dėl ko Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dėl prieÅ¡ V. J. padarytos nusikalstamos veikos patirtos 15,26 eurų dydžio žalos tenkintinas visiÅ¡kai ir iÅ¡ D. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 15,26 eurų. Vertindamas V. J. civilinį ieÅ¡kinį teismas pažymi, kad teismui nekilo abejonių, kad V.

J. dėl D. K. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , taigi V. J. turi teisę į Å¡ios žalos atlyginimÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į minėto CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytus tokio pobÅ«džio žalos apskaičiavimo kriterijus - į neturtinės žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Å is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiÅ¡kindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiÅ¡kai suvienodinti teismų praktikos Å¡ioje srityje iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis. D. K. nusikalstamais veiksmais nežymiai sutrikdė V. J. sveikatÄ . Nusikaltimas padarytas tyčiniais veiksmais.

Dėl D. K. įkandimo kurį laikÄ buvo patinęs V. J. kairysis dilbis, jame buvo susidariusios hematomos, dėl ko V. J. neabejotinai juto fizinį skausmÄ . Kita vertus, negalima nevertinti to, jog sužalojimas padarytas rankos vidinėje pusėje, Å¡i vieta nėra matoma aplinkiniams asmenims, juo labiau nusikalstama veika padaryta žiemos metu, kuomet gali bÅ«ti dėvimi drabužiai ilgomis rankovėmis. Teismas neturi duomenų apie tai, jog D. K. įkandimas turėjo įtakos V. J. gebėjimui dirbti ar sudarė kliÅ«tis užsiimti kokia nors kita veikla.

Suprantama, jog V. J. patyrė nepatogumų ir gėdÄ , kuomet turėjo kreiptis į policijos pareigÅ«nus pagalbos, vykti į gydymo įstaigÄ ir policijos pareigÅ«nams bei medikams pasakoti galimai žeminančias įvykio aplinkybes, dėl ko ji patyrė jos nurodytus dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimo jausmÄ , kas neigiamai įtakojo jos asmeninio gyvenimo kokybę. Nustatant neturtinės žalos dydį reikÅ¡minga ir kaltinamojo turtinė padėtis. D. K. yra dirbantis, gaunantis stabilias pajamas. Pagal teismų praktikÄ priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais svyruoja nuo 300 eurų iki 1 500 eurų (apeliacinės bylos Nr. 1A-203-337/2019, 1A-460-576/2019, 1A-515-654/2019, 1A-425-654/2019, 1A-517-468/2019, 1A-305-383/2019).

Atsižvelgiant į tai, kad V. J. padaryti nežymÅ«s sužalojimai yra rankos srityje, t. y. ne itin matomoje vietoje, įvykio liudininkų nebuvo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad D. K. turtinė padėtis nėra sunki, neturtinės žalos dydis (teismų suformuotos praktikos panaÅ¡iose bylose ribose), nustatomas artimas minimaliam ir iÅ¡ D. K. V. J. naudai priteistina 500 eurų neturtinės žalos. V. J. teismo posėdžio metu, be kita ko, prašė priteisti jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. už advokato padėjėjo paslaugas sumokėtÄ 363 eurų sumÄ , kuriÄ sudaro atstovavimas, procesinio dokumento suraÅ¡ymas, patarimai bei kitos teisinės paslaugos.

Teismo nuomone, atsižvelgus į D. K. padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir sunkumÄ , faktinį ir teisinį bylos sudėtingumÄ ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę, darytina iÅ¡vada, kad V. J. už teisinę pagalbÄ sumokėtas honoraras advokato padėjėjui atitinka proporcingumo kriterijus. Atsižvelgiant į iÅ¡vardintas aplinkybes, kaltinamojo ir nukentėjusiosios turtinę padėtį, priteistinÄ civilinio ieÅ¡kinio sumÄ , teisinės pagalbos bÅ«tinumo pagrindÄ ir apimtį procese, teismas sprendžia, kad V.

J. prašomos priteisti išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra pagrįstos, dėl ko iš D. K. V. J. naudai priteistina 363 eurų proceso išlaidų, turėtų atstovo paslaugoms apmokėti. VI. Procesinės prievartos priemonės Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos: BPK 139 straipsnio 1 ir 3 dalys.

1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar Å¡velnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. KardomÄ jÄ priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

3. Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus iÅ¡teisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymÄ . Ikiteisminio tyrimo metu D. K. skirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (T. 1, b. l. 102), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymÄ - naikintina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 48 straipsnio 9 ir 10 dalimis, 722 straipsniu, 74 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi, nusprendžia:

Pripažinti D. K. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. K. visÄ bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu. Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Skirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aÅ¡tuonis mėnesius nuo Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. K. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymÄ - panaikinti. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ D. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 15,26 eurų. V. J. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ D. K. V. J. naudai priteisti 500 eurų neturtinės žalos ir 363 eurų proceso iÅ¡laidų. IÅ¡aiÅ¡kinti D. K., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu, o asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Mindaugas Ražanskas