1f564dba-61ff-4855-bf95-ece5cccd9347 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-288-601/2010(Proceso Nr. 2-19-3-00498-2009-7)                                      Procesinio sprendimo kategorija 14.1; 14.4; 14.6; 15.3.2; 15.4; 16.2.4; 18.2.2; 121.18; 121.21 (S) Pirmos instancijos teismo teisėjas Saulius Mikšys KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. vasario 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės, Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, dalyvaujant, atsakovo atstovui adv.

Linui MeÅ¡kiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Jurbarko rajono Klausučių ŽŪB apeliacinį skundÄ dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-817-384/2009 pagal ieÅ¡kovo K. A. ieÅ¡kinį atsakovui Jurbarko rajono Klausučių žemės Å«kio bendrovei dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir kompensacijos bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

Ieškovas teismo prašė:

1) pripažinti neteisėtu Klausučių žemės ūkio bendrovės pirmininko 2009-05-29 potvarkį Nr.15, kuriuo ieškovas nuo 2009-05-29 atleistas iš darbo Klausučių žemės ūkio bendrovėje pagal DK 136 str. 3 d. 2 p.;

2) priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo:2.1) penkių vidutinių mėnesinių atlyginimų – 7 326 Lt dydžio iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos - 2009-05-29- iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;2.2) 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti;2.3) bylinėjimosi iÅ¡laidas.Jurbarko rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies (b. l. 101-105). Teismas sprendime nustatė, kad ieÅ¡kovas K. A. 1994 m. gegužės 27 d. buvo priimtas dirbti sargu Klausučių žemės Å«kio bendrovėje (b. l. 9). 2009 m. gegužės 29 d. Klausučių žemės Å«kio bendrovės pirmininko potvarkiu Nr. 15 ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. (b. l. 25), už tai, kad jis nuo 2009-05-25 iki 2009-05-29 neatvyko į darbÄ , t. y. padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ . Teismas laikė, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo atleistas neteisėtai, dėl Å¡ių aplinkybių:

1) jau 2009-01-07 pokalbio metu bendrovės pirmininkas S. D. ieškovui paaiškino, jog dėl bendrovės sunkios padėties ir organizacinių pasikeitimų ieškovas bei kiti du sargai bus atleisti iš darbo, o sargo funkcijas atliks technologas E. S., kuris apsigyvens tose pačiose patalpose, kur buvo įrengtas sargų kambarys, todėl ieškovui buvo aišku, kad jis bus atleistas iš darbo;

2) iÅ¡ byloje esančio įspėjimo apie atleidimÄ iÅ¡ darbo projekto matyti, kad ieÅ¡kovÄ buvo planuojama atleisti iÅ¡ darbo nuo 2009-03-09, iÅ¡mokant jam 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių iÅ¡mokÄ ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas (b.l.10), teismas laikė, jog projekte siÅ«loma piniginė iÅ¡moka prieÅ¡tarauja DK 140 str. 1 d. 5 p. reikalavimams, kadangi ieÅ¡kovas iÅ¡dirbo Klausučių žemės Å«kio bendrovėje virÅ¡ 15 metų ir jį atleidžiant iÅ¡ darbo pagal DK 130 str., priklausytų 5 vidutinių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡moka;

3) ieÅ¡kovo ligos metu (nuo 2009-01-12 iki 2009-01-26) buvo atlikti organizaciniai pakeitimai, po kurių sargų paslaugos (tarp jų ir ieÅ¡kovo) atsakovui tapo nereikalingos, kÄ patvirtino liudytojas E. S., kuris paaiÅ¡kino, kad 2009 m. jis apsigyveno sargų kambaryje ir vykdo sargo funkcijas, o tuo metu, kai jis bÅ«na iÅ¡vykęs, sargauja A. S., bendrovėje anksčiau dirbę sargai Å . G. ir O. M. atleisti iÅ¡ darbo (b. l. 57-58);

4) nedarbingumo pažymėjimÄ ieÅ¡kovas pristatė bendrovės buhalterei E. G., teismas laikė tikėtinu ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimÄ , kad susitikimo metu E. G. pasakė ieÅ¡kovui, kad sargu jis jau nebedirba ir jam reikalinga susitikti su bendrovės vadovu dėl iÅ¡mokos dydžio, jo aiÅ¡kinimÄ patvirtina ir kitos bylos aplinkybės: bendrovėje jau buvo atlikti organizaciniai pakeitimai (sargo funkcijas nuolatinai vykdė E. S., o reikalui esant jį pavaduodavo A. S.), be to iÅ¡ ieÅ¡kovo ir liudytojos J. A. (ieÅ¡kovo žmonos), paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog 2009-05-18 ieÅ¡kovui nuvykus pas bendrovės vadovÄ S. D., pastarasis paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas sargu nebedirbs ir jam bus iÅ¡mokėta 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių iÅ¡moka, nors atsakovo atstovas neigia tokio pokalbio buvimÄ , tačiau teismas manė, kad toks pokalbis buvo, nes S. D. parodymai nenuoseklÅ«s, t. y. 2009-10-05 įvykusio teismo posėdžio metu jis neigė kalbėjęs telefonu su ieÅ¡kovo žmona (b. l. 75), tačiau ieÅ¡kovui pateikus telefono sÄ skaitos iÅ¡klotinę, iÅ¡ kurios matosi, jog su S. D. buvo kalbėta ir 2009-05-26, 2009-05-27 (3 kartus), 2009-05-28 (b. l.

87) atsakovas pripažino šį faktÄ . Todėl teismas laikė, jog bendrovės pirmininkas, jeigu jam buvo reikalingos ieÅ¡kovo, kaip sargo, paslaugos, turėjo realias galimybes pasiteiravimui apie ieÅ¡kovo nevykimo į darbÄ priežastis;

5) ieÅ¡kovas 2009 m. sausio mėn. ligos metu, raktus nuo sargų patalpų atidavė buhalterei E. G., kuri perdavė raktus A. S., kuris parodė, kad jam pradėjus dirbti sargu, raktus nuo sargo patalpų jam atidavė tuo metu sargu taip pat dirbęs Å . G., todėl teismas sprendė, jog bendrovės administracija net neplanavo, jog ieÅ¡kovas po ligos ir atostogų (į darbÄ ieÅ¡kovas privalėjo ateiti 2009-05-25) dirbs toliau sargu, todėl ieÅ¡kovui ir buvo neperduoti raktai nuo sargų patalpų, tuo pažeidžiant DK 229 str. reikalavimus;

6) atsakovas pripažino, kad, atleisdamas ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, prieÅ¡ tai nepareikalavo iÅ¡ jo pasiaiÅ¡kinimo, tuo pažeisdamas drausminės nuobaudos skyrimo tvarkÄ , numatytÄ DK 240 str. 1 d., kas patvirtina, jog atsakovui buvo visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kad ieÅ¡kovas nevyksta į darbÄ dėl to, kad nebėra jo darbo vietos, t. y. atsakovas siekė atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo neiÅ¡mokant jam priklausančių piniginių iÅ¡mokų. IeÅ¡kovas atleidimo iÅ¡ darbo dokumentus gavo tik po to, kai 2009-06-02 raÅ¡tu kreipėsi į atsakovÄ .(b. l. 13-15).

Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad Klausučių žemės Å«kio bendrovė ieÅ¡kovÄ atleido iÅ¡ darbo Å¡iurkščiai pažeisdama DK reikalavimus, siekdama iÅ¡vengti finansinių įsipareigojimų virÅ¡ 15 m. pas atsakovÄ dirbusiam ieÅ¡kovui. Teismas nelaikė ieÅ¡kovo neatvykimo į darbÄ nuo 2009-05-25 iki 2009-05-29 pravaikÅ¡ta, kadangi ieÅ¡kovas į darbÄ nevyko, nes darbdavys tinkamai nesuorganizavo jo darbo, todėl patenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti 2009-05-29 Klausučių žemės Å«kio bendrovės pirmininko potvarkį Nr.15 neteisėtu.

Taip pat teismas patenkino ieÅ¡kinio dalį, kuria ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos, t.y. nuo 2009-05-29 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (sprendimo paskelbimo dienÄ priteistina pinigų suma už priverstinę pravaikÅ¡tÄ 4 932,84 Lt: 06 mėn.-21 d.d.x48,84 (48,84 Lt yra vidutinis darbo dienos užmokestis, (b. l. 19); 07 mėn.-22 d.d.x48,84; 08 mėn.-20 d.d.x48,84; 09 mėn.-22 d.d.x48,84; 10 mėn.x16 d.d.x48,84; o tolesnę pinigų skaičiuotę už priverstinę pravaikÅ¡tÄ atliktų atsakovas arba antstolis) bei penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡moka, nes iÅ¡ bylos aplinkybių matosi, jog ieÅ¡kovas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl organizacinių priežasčių.

Kadangi ieÅ¡kovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 1 092,25 Lt (2008 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėn. darbo) (b.l.59), ieÅ¡kovui priteisė 5 462,51 Lt iÅ¡mokÄ , o likusioje dalyje ieÅ¡kinį dėl iÅ¡mokos dydžio priteisimo atmetė. Nors liudytoja J. A. patvirtino apie ieÅ¡kovo iÅ¡gyvenimus, dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo, tačiau teismas laikė neįrodyta, jog atsakovas naudojo prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ grasinimus susidorojimu, nors akivaizdu, jog Å¡i situacija ieÅ¡kovui teigiamų emocijų nesukėlė, tačiau tai nėra pagrindas neturtinei žalai atlyginti ir todėl Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinį teismas patenkino iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo iÅ¡ dalies priteisė 1 200 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidas bei 443,86 Lt žyminį mokestį ( 132 Lt už neturtinį ginÄÄ ir 311,86 Lt už turtinę ieÅ¡kinio dalį) bei 8 Lt paÅ¡to iÅ¡laidos, valstybei.Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009-10-22 sprendimÄ toje dalyje, kurioje ieÅ¡kinys patenkintas, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir kompensacijos priteisimo atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Motyvuose nurodo:

1) byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovas darbe nepasirodė visÄ darbo savaitę (nuo 2009-05-25 iki 2009-05-29), todėl atsakovas pagrįstai nutraukė su darbuotoju darbo sutartį DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu;

2) teismas nepagrįstai iÅ¡imtinai rėmėsi tik ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybėmis ir neobjektyviai vertino byloje esančius įrodymus;3) vadovaujantis LAT praktika (Nr. 3K-3-1298/2002, Nr. 3K-3-446/2003, Nr. 3K-3-462/2005, Nr. 3K-3-93/2008) ir darbo teisės subjektų lygybės principu, laikytina, jog ieÅ¡kovas, net žinodamas apie tikimybę bÅ«ti atleistam iÅ¡ darbo, turėjo pareigÄ dėti visas nuo jo priklausančias pastangas ir tinkamai vykdyti darbo sutartį, turėjo pareigÄ nustatytu laiku eiti į darbÄ ir atlikti darbo funkcijas, prieÅ¡ingu atveju, jam be pateisinamų priežasčių neatvykus į darbÄ visÄ savaitę, laikytina, jog jis Å¡iurkščiai pažeidė darbo pareigas, be to, dėl netinkamų darbo sÄ lygų sudarymo ieÅ¡kovas turėjo teisę kreiptis į darbdavį, o ne vienaÅ¡aliÅ¡kai nuspręsti nevykdyti savo darbo funkcijų;4) teismas nepagrįstai suabsoliutino aplinkybę, jog atsakovas planavo ieÅ¡kovÄ atleisti iÅ¡ darbo, ir dėl to pateisino ieÅ¡kovo neatvykimÄ Ä¯ darbÄ , taip iÅ¡kreipdamas darbo subjektų teisių ir pareigų bei atsakomybės pusiausvyrÄ , pažeisdamas pamatinį darbo santykių stabilumo principÄ ir sudarydamas prielaidas darbuotojams piktnaudžiauti savo teisėmis bei vienaÅ¡aliÅ¡kai nevykdyti įsipareigojimų darbdaviui;5) liudytojų E. G. ir R.

B. parodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės neegzistuoja;6) ieÅ¡kovui raktai buvo neperduoti, kadangi jis neatvyko į darbo vietÄ , be to aplinkybė, jog ieÅ¡kovas atostogaudamas ir sirgdamas perdavė savo raktus kitam sargui yra normali ir priimtina praktika siekiant užtikrinti bendrovės turto apsaugÄ ;7) teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bendrovėje dirbantis E. S. gyvena iki tol buvusiame sargų kambaryje, kadangi sargų kambarys yra atskira patalpa, kurioje minėtas asmuo negyvena.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir apeliacinį skundÄ atmesti; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 48,84 Lt už kiekvienos priverstinės pravaikÅ¡tos dienÄ nuo teismo sprendimo priėmimo iki apeliacinės instancijos teismo nutartis paskelbimo dienos; priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

Motyvuose nurodo: 1) 2009-05-15, ieÅ¡kovui atneÅ¡us nedarbingumo pažymėjimÄ E. G., jam buvo praneÅ¡ta, kad visi sargai atleisti, 2009-05-18 susitikimo su bendrovės vadovu S. D. metu, jis ieÅ¡kovui patvirtino, kad sargai atleisti, ir kilo konfliktas dėl iÅ¡eitinės paÅ¡alpos dydžio, ieÅ¡kovui nesutikus su 2 mėn. paÅ¡alpos dydžiu, ieÅ¡kovui nebuvo įteiktas įspėjimas apie atleidimÄ iÅ¡ darbo, bet buvo pareikÅ¡ta, kad jis bus atleistas kaip pravaikÅ¡tininkas;2) ieÅ¡kovas buvo atvykęs į darbÄ 2009-05-20 ir 2009-05-25, tačiau jam raktai nebuvo perduoti, kadangi visi sargai jau buvo atleisti.        Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti.        Apeliacinis skundas atmestinas.        Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).        Nustatyta, kad ieÅ¡kovas K. A. 1994 m. gegužės 27 d. buvo priimtas dirbti pas atsakovÄ sargu. 2009 m. sausio mėnesį atsakovas dėl ekonominių priežasčių pradėjo struktÅ«rinius pertvarkymus, mažinant darbuotojų skaičių – ieÅ¡kovui buvo praneÅ¡ta, jog jis bus atleistas iÅ¡ darbo (b. l. 10, 57, 58). Nuo 2009 m. sausio 12 d. iki 2009 m. gegužės 25 d. ieÅ¡kovas buvo nedarbingas bei buvo atostogose. 2009 m. gegužės 29 d. ieÅ¡kovas, nepareikalavus jo raÅ¡tu pasiaiÅ¡kinti dėl darbo drausmės pažeidimo, buvo atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 136 str, 3 d. 2 p. (DK 235 str. 9 p.) – Å¡iurkščiai pažeidęs darbo drausme, t. y. neatvykęs į darbÄ nuo 2099 m. gegužės 25 d. iki 2009 m. gegužės 29 d. (b. l. 17-18).        Apeliacinio skundo esmė – ieÅ¡kovas be pateisinamų priežasčių neatvyko į darbÄ nuo 2009 m. gegužės 25 d. iki 2009 m. gegužės 29 d., kas buvo pagrindu atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo bei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybėmis.        Spręsdama ginÄÄ , teisėjų kolegija vadovaujasi tuo, kad darbuotojas darbo teisiniuose santykiuose yra silpnesnioji Å¡alis, kuriai yra sudėtingiau įrodinėti savo nurodomas aplinkybes.

       Lietuvos Respublikos CPK 78 str. numatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus <...>. CPK 185 str. numatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiÅ¡kiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 str. suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡analizavo ir įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįsta iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtinos yra ieÅ¡kovo ir jo žmonos ( J. A.) nurodomos aplinkybės sprendžiant ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo klausimÄ . IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių nėra pagrindo tvirtinti, kad ieÅ¡kovas turėjo pagrindo tikėtis, jog jis nuo 2009 m. gegužės 25 d. vis dar laikomas atsakovo darbuotoju ir jam yra darbas (sargo) pas atsakovÄ .

Tai, kad ieÅ¡kovas neatvyko į darbÄ 2009 m. gegužės 25 d., žinant, jog jo darbo vietos nėra (apie kÄ jam pranešė tiek bendrovės buhalterė, tiek pats direktorius), negali bÅ«ti laikoma neatvykimu į darbÄ be pateisinamų priežasčių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie atsakovo veiksmai, yra formalus ir nesÄ Å¾iningas, darbuotojo atžvilgiu, įstatymo taikymas (klaidinant ieÅ¡kovÄ dėl jo darbo), siekiant atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, nesumokant jam priklausančios iÅ¡eitinės 5 mėnesių iÅ¡mokos.

IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, akivaizdu, jog ieÅ¡kovo, kaip sargo, paslaugų įmonei nereikėjo, tačiau atsakovas nesinaudojo objektyviai egzistuojančiomis įmonėje aplinkybėmis (atleidžiami sargai, Å¡ios funkcijos bendrovei nereikalingos) bei netaikė teisėtų ieÅ¡kovo atleidimo priemonių, t. y. neatleido ieÅ¡kovo pagal LR DK 129 str. Atvirkščiai, atsakovas siÅ«lė neteisėtÄ atleidimo bÅ«dÄ (kÄ pats pripažino) - atleisti ieÅ¡kovÄ pačiam praÅ¡ant ir iÅ¡mokant 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ .

        Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė atsakovo darbuotojų - E. G., R. B. parodymais, nes jos buvo tiesiogiai priklausomos nuo darbdavio (atsakovo). Paties atsakovo (bendrovės pirmininko) parodymai buvo nenuoseklÅ«s, klaidinantys teismÄ dėl pokalbių su ieÅ¡kovu ir jo žmona, nes tik pateikus objektyvius įrodymus (telefono pokalbių iÅ¡klotines), Å¡is pripažino buvus ieÅ¡kovo nurodomiems pokalbiams.         Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad įstatyme nenustatyta, kad darbdaviui pažeidus DK 240 str. 1 d. reikalavimÄ raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo, paskirta drausminė nuobauda vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo savaime bÅ«tų laikoma neteisėta.

Tačiau pažymėtina, kad Å¡io įstatyminio reikalavimo tikslas yra ne tik užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiÅ¡kinti darbdaviui dėl darbo drausmės pažeidimo, kurį, darbdavio nuomone, darbuotojas yra padaręs, bet ir maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , žinotų visas aplinkybes, reikÅ¡mingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Pažeisdamas DK 240 str. 1 d. reikalavimus, darbdavys pats sau apriboja galimybę iÅ¡siaiÅ¡kinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikÅ¡mingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti.

Nepareikalaudamas darbuotojo pasiaiÅ¡kinti dėl darbo drausmės pažeidimo, darbdavys save stato į blogesnę padėtį ir prisiima galimų neigiamų padarinių rizikÄ , nes darbuotojas, nesutikdamas su paskirta drausmine nuobauda ir jÄ ginčydamas, gali nurodyti aplinkybes, netgi eliminuojančias galimybę taikyti jam drausminę atsakomybę arba skirti tam tikros rÅ«Å¡ies nuobaudÄ , kurias žinodamas darbdavys bÅ«tų kitaip iÅ¡sprendęs Å¡io darbuotojo drausminės atsakomybės klausimÄ . Taigi aptariamos teisės normos nuostatos apie darbuotojo pasiaiÅ¡kinimo reikalavimÄ atitinka tiek darbdavio, tiek ir darbuotojo interesus, o Å¡io reikalavimo vykdymo pažeidimas prieÅ¡tarauja abiejų darbo sutarties Å¡alių interesams.

Ä® visa tai atsižvelgtina vertinant DK 240 str. 1 d. pažeidimo įtakÄ atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumui. GinÄÄ nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant DK 240 str. 1 d. reikalavimus, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino esant šį pažeidimÄ ir tai, kad Å¡is pažeidimas parodė atsakovo nenorÄ gauti ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimÄ (nors ieÅ¡kovo neatvykimo į darbÄ metu buvo bendrauta su atsakovu, tačiau atsakovas neužsiminė apie ieÅ¡kovo neatvykimÄ Ä¯ darbÄ ir galimybę jį atleisti dėl to) dėl neatvykimo į darbÄ , nes atsakovo darbo vietos nebuvo, t. y. parodė atsakovo siekį atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo, nemokant iÅ¡eitinės iÅ¡mokos.        Lietuvos Respublikos DK 297 str. 4 d. numatyta, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, tai priima sprendimÄ pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir priteisia Å¡io Kodekso 140 str. 1 d. nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Å iuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pripažinęs ieÅ¡kovo atleidimÄ neteisėtu ir dėl organizacinių priežasčių negrÄ Å¾inęs ieÅ¡kovo į darbÄ , sprendimo revoliucinėje dalyje nenurodė ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo (darbo sutarties nutraukimo) pagrindo, dėl ko sprendimo revoliucinė dalis patikslintina, nurodant, jog jis atleistas teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.        Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

        Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, tačiau sprendimas tikslintinas dėl aukščiau nurodytų aplinkybių.        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., n u t a r i a :                Apeliacinį skundÄ atmesti.        Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimÄ patikslinti, nurodant, kad K.

A., a. k. (duomenys neskelbtini) laikytinas atleistu iÅ¡ darbo pagal DK 279 str. 4 d. (teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos). Kolegijos pirmininkas                                                                                Evaldas Burzdikas Kolegijos teisėjai                                                                                 Nijolia Indreikienė  Egidijus TamaÅ¡auskas                                                                         Â