1f4f1f79-79f2-44c0-b6fc-4eaeaddc3b22 · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-195-354/2018 (S) Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37688-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.22.9.2; 2.4.6.1                                                                                 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 18 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alfredo Vilbiko ir Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Jolantai Plungienei, dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui,nuteistajam N. A., jo gynėjui advokatui Daliui Vaičiuliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo N. A. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo N. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 258 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 12 MGL (451,92 Eur) dydžio bauda, įpareigojant jÄ sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės N. A. nuteistas už tai, kad neteisėtai neÅ¡iojo smogiamojo poveikio Å¡altÄ jį neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ metalinę teleskopinę lazdÄ , pagamintÄ pramoniniu bÅ«du, jÄ vežiodamasis be specialaus dėklo automobilyje „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės durelėse iki tol, kol 2017 m. liepos 25 d. 21.55 val. automobilio apžiÅ«ros metu metalinę teleskopinę lazdÄ rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai Apeliaciniu skundu nuteistojo N. A. gynėjas advokatas praÅ¡o N. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnis), o netenkinus Å¡io praÅ¡ymo, įvertinti nuteistojo veikos subjektyviÄ jÄ pusę dėl BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Skunde gynėjas nurodo, kad nuteistasis pripažino esmines veikos aplinkybes, tačiau teigia, jog lazda vairuotojo durelėse buvo palikta per užmarÅ¡umÄ (neapdairumÄ ), kuomet buvo perkeliami daiktai.

Teigiama, kad lazda įgyta prieÅ¡ daugiau nei 10 metų, tačiau jokiais aspektais apelianto nebuvo naudota, iÅ¡skyrus atvejį, kuomet disponuojant kita transporto priemone yra naudojęs rato nuėmimui palengvinti. Pažymima, kad nuteistasis nėra teisininkas, todėl nesidomėjo įstatymo reikalavimais, kadangi lazda oficialiai ir teisėtai buvo įgyta R. turgavietėje ir nebuvo iÅ¡ pardavėjo ar kitų asmenų nuorodos, kad jos negalima turėti, laikyti, prieÅ¡ingu atveju net jos nebÅ«tų įgijęs, be to, ir pareigÅ«nai teismo posėdyje nurodė, jog lazdÄ Ä¯gyti ir turėti galima, negalima tik pažeisti kitų nuostatų.

Be to, skunde teigiama, jog nei vienas pareigÅ«nas netikrino lazdos objektyvių panaudojimo galimybių realiomis sÄ lygomis, t. y. kiek laiko truktų asmeniui sustoti su transporto priemone, iÅ¡lipti iÅ¡ jos ir panaudoti lazdÄ . Tyrimo metu nebuvo įrodyta ir nustatyta, kad lazdÄ nedelsiant galima panaudoti bÅ«nant automobilyje, tokiu bÅ«du nėra nustatyta vieno iÅ¡ teismo inkriminuotų aspektų, kad apeliantas lazdÄ galėjo panaudoti nedelsiant. Nurodoma, kad nagrinėjamu atveju yra aktuali Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. 1A-778-134/2013.

Akcentuojama, kad byloje nepatikrinta, ar apeliantas realiai turėjo galimybę nedelsiant panaudoti lazdÄ .Atkreipiamas dėmesys, jog argumentas, kad lazda nebuvo specialiame dėkle, nėra visiÅ¡kai pagrįstas, kadangi iÅ¡ bylos medžiagos ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų buvo nurodyta, kad anksčiau buvęs medžiaginis dėklas susidėvėjo, apie bÅ«tinumÄ Ä¯gyti naujÄ nuteistasis nežinojo, o buvęs dėklas neįrodo, kad lazdos panaudojimo trukmė dėl to bÅ«tų esmingai pakitusi, jei medžiaginį dėklÄ galima lengvai atidaryti.

Teigiama, kad teismo iÅ¡vados, jog N. A. gerai žinojo, kad teleskopinę lazdÄ uždrausta gabenti, nes žinojo, jog jÄ reikia gabenti dėkle, nėra pakankamai pagrįstos, todėl teismui tinkamai neįvertinus fakto, kad lazda galėjo bÅ«ti transportuojama, o ne neÅ¡iojama, galėjo priimti neteisingÄ nuosprendį.Pažymima, kad G. B. teisme apibÅ«dino visai kitÄ lazdÄ , nei nurodoma specialisto iÅ¡vadoje. Atkreipiamas dėmesys, kad į bylÄ posėdžiui buvo pristatytas paketas su visiÅ¡kai ne ta lazda, kuri apraÅ¡yta specialisto iÅ¡vadoje, nors paketo duomenys buvo su nuteistojo rekvizitais.

Pažymima, kad kita lazda atitiko G. B. pateiktÄ apibÅ«dinimÄ , kas liudija, jog asmuo galėjo byloje liudijant kalbėti apie kitÄ Ä¯vykį bei painioti esamos situacijos aplinkybes, tačiau byloje nebuvo paÅ¡alintos abejonės, kodėl pareigÅ«nas nurodė neteisingus duomenis, teismas tik apsiribojo argumentais, kad abejones paÅ¡alina 2018 m. vasario 28 d. tarnybinis praneÅ¡imas.Skunde nurodoma, kad byloje yra visos sÄ lygos N. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nes jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 258 straipsnio 2 dalyje, tai iÅ¡ esmės pripažino nuteistasis, veika yra priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų, taigi akivaizdu, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji iÅ¡ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų, susijusi su nusikaltimo klasifikacija (priskyrimu baudžiamajam nusižengimui), Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra.

Apeliantas nurodo, jog teismui vertinant, kad yra pagrindai N. A. baudžiamajai atsakomybei, praÅ¡ys perduoti jį asmens, kuris gali turėti autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir gali jam daryti teigiamÄ Ä¯takÄ , žiniai. Atkreipiamas dėmesys, jog N. A. praeityje nėra teistas, t. y. pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , nepaisant pozicijos nenuoseklumo, iÅ¡ esmės prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, nusikaltimo sudėtis formali, todėl niekam žala nėra padaryta, todėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimas – visiÅ¡kai ar bent iÅ¡ dalies atlyginti ar paÅ¡alinti žalÄ , iÅ¡ esmės tenkinamas.

Gynėjo manymu, įvertinus, kad N. A. praeityje neteistas, veika nėra itin sunki, todėl jo atžvilgiu galima taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, kadangi yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ir jo atleidimas atitiks bausmės tikslus. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis N. A. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Nuteistojo N. A. gynėjo advokato D.

Vaičiulio apeliacinis skundas atmestinas. Dėl N. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuota, jog tam, kad asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visuma ir tik visų Å¡ių sÄ lygų buvimas sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011).

Taigi, tokiu atveju asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis:

1) pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.Kolegija pažymi ir tai, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sÄ lygų nustatymu.

Å ių sÄ lygų buvimÄ teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ ir, padaręs iÅ¡vadÄ , kad yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamÄ sprendimÄ . Tik įvertinęs bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ teismas prieina prie iÅ¡vados dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo kaltininkui galimybės. Teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomÄ pareigÄ , priimti bÅ«tent tokį sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-84/2010, 2K-P-82/2010).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo N. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nes byloje nėra nustatyta vienos iÅ¡ privalomų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų, t. y. visiÅ¡ko kaltės pripažinimo ir gailėjimosi padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiÅ¡kas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi Å¡ios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai bÅ«na susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiÅ¡ki. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis iÅ¡reiÅ¡kiamas ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviu atsipraÅ¡ymu.

GailėjimÄ si gali iÅ¡reikÅ¡ti asmens savikritiÅ¡kas požiÅ«ris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalÄ , jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiÅ¡kintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.).

Tai reiÅ¡kia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sÄ lygÄ , bÅ«tinÄ laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2017). IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu N. A. savo pozicijÄ dėl nusikalstamos veikos padarymo keitė, pirmosios apklausos metu pastarasis savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir iÅ¡reiÅ¡kė nuoÅ¡irdų gailestį (1 t., b. l. 91–92), tačiau kitoje ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje N. A. savo kaltės visiÅ¡kai nebepripažino (1 t., b. l. 101–102), o apylinkės teismo posėdžio metu N. A. savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies ir neiÅ¡reiÅ¡kė jokio gailesčio dėl padarytos nusikalstamos veikos (1 t., b. l. 163–165).

Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog ir apeliaciniame skunde yra iÅ¡reiÅ¡kiama dvejopa N. A. pozicija dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, t. y. tik dalinis kaltės pripažinimas (skundo dalyje dėl laidavimo – savo kaltę pripažįsta, o skundo dalyje dėl praÅ¡ymo iÅ¡teisinti – neigia savo kaltę), kas nagrinėjamu atveju leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad N. A. savo elgesio visiÅ¡kai nevertina kritiÅ¡kai, nesigaili, o tik stengiasi keldamas įvairias versijas dėl bylos aplinkybių suÅ¡velninti savo teisinę padėtį arba iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina ir tai, kad N. A. apklausus apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, pastarasis nors jau ir teigė prisipažįstantis kaltu visiÅ¡kai dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tuo pačiu, bandydamas suÅ¡velninti savo teisinę padėtį, nurodė, jog jis teleskopinės lazdos negalėjo panaudoti nedelsiant, kad lazda maÅ¡inoje buvo palikta per neapdairumÄ .

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis N. A. nesigaili dėl padarytos nusikalstamos veikos, nes savo veiksmų nevertina kritiÅ¡kai. Atsižvelgiant į tai, kad N. A. viso proceso metu keitė pozicijas ir versijas dėl padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių, siekdamas suÅ¡velninti savo padėti arba apskritai iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybes, savo elgesio nevertina kritiÅ¡kai, teisėjų kolegija sprendžia jog nėra pagrindo N. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos laidavimo instituto taikymo sÄ lygos (visiÅ¡kas kaltės pripažinimas ir nuoÅ¡irdus gailestis padarius nusikalstamÄ veikÄ ).

   Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad N. A. kaltė padarius BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Å iaulių apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį dėl N. A. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 258 straipsnio 2 dalyje.Dėl konkrečios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimo paminėtina tai, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 straipsnio 5 dalyje.

Čia nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Å ios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieÅ¡ kitus įrodymus – jie turi bÅ«ti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, visetÄ .

Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamÄ veikÄ , nustatyti jo kaltę bei iÅ¡spręsti kitus kiekvienai bylai reikÅ¡mingus klausimus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). TeisingÄ teismo baudžiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

Å iuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pakankamai atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetÄ , iÅ¡dėstė kaltinančius N. A. bylos duomenis, pakankamai motyvuotai atmetė nuteistojo keltÄ versijÄ dėl to, kad teleskopinę lazdÄ automobilyje paliko atsitiktinai, jog neturėjo galimybės jos nedelsiant panaudoti, ir visiÅ¡kai pagrįstai rėmėsi liudytojų G. B., A. B. parodymais, specialistų duotais paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu, 2017 m. rugpjūčio 7 d. specialisto iÅ¡vada, savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo, apžiÅ«ros protokolais bei kitais byloje esančiai įrodymais, dėl to teisingai konstatavo, kad N. A. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to Å¡iuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui ar rodančios teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad BK 258 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai įgijo ar neÅ¡iojo neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytÄ daiktÄ .

Neribotas neÅ¡aunamųjų ginklų neÅ¡iojimasis kelia pavojų, kad ginklai gali bÅ«ti neatsakingai naudojami įvairiose konfliktinėse situacijose, taip sukeliant grėsmę visuomenės saugumui, o ginklo panaudojimo atveju kyla padidinta rizika padaryti žalÄ Å¾mogaus gyvybei ar sveikatai.Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Ginklų ir Å¡audmenų įstatymas) 31 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ neÅ¡aunamojo ginklo, iÅ¡skyrus gynybinio pobÅ«džio elektros Å¡oko įtaisus ir dujinius ginklus, neÅ¡iojimas yra uždraustas.

Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad minėto įstatymo nuostatos nenumato iÅ¡imties iÅ¡ Å¡io draudimo ir tais atvejais, kai neÅ¡aunamasis ginklas neÅ¡iojamas savigynos tikslais ar kai asmeniui įstatymo nustatyta tvarka leidžiama turėti kurios nors kitos kategorijos ginklÄ . Ginklo ir Å¡audmenų neÅ¡iojimosi sÄ voka pateikta Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 13 punkte, kur iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ginklo (taip pat ir neÅ¡aunamojo) neÅ¡iojimasis – tai ginklo turėjimas su savimi tokiomis sÄ lygomis, kuriomis ginklÄ galima panaudoti nedelsiant.

Pažymėtina, kad Ginklų ir Å¡audmenų įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nurodyta, kokioms aplinkybėms esant nelaikytina, jog ginklas (įskaitant ir neÅ¡aunamuosius) yra gabenamas tokiomis sÄ lygomis, kurios užtikrina, jog ginklo nebus galima panaudoti nedelsiant, t. y. ginklas neužtaisytas, įdėtas į dėklÄ ar kitÄ tam tinkamÄ daiktÄ , dėtuvė iÅ¡imta iÅ¡ ginklo, Å¡audmenys iÅ¡imti iÅ¡ dėtuvės, bÅ«gnelio ir vamzdžio, todėl visiÅ¡kai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju norint nustatyti požymio – „galimybė nedelsiant panaudoti ginklÄ â€œ – buvimÄ kaltininko veikoje, bÅ«tina atlikti eksperimentÄ . Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad N. A. negalėjo automobilyje buvusios teleskopinės lazdos panaudoti nedelsiant, tačiau iÅ¡ byloje esančių nustatytų aplinkybių (teleskopinė lazda, kuri priskiriama D kategorijos neÅ¡aunamiesiems ginklams, buvo rasta N. A. vairuoto automobilio vairuotojo pusėje esančių durelių daiktadėžėje, N. A. patvirtino, kad minėtas neÅ¡aunamasis ginklas priklauso jam ir jis į tÄ daiktadėžę lazdÄ buvo įdėjęs be jokio specialaus dėklo), kurių neginčijama ir apeliaciniame skunde, matyti, jog N. A., sėdinčiam automobilyje ir net iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, nebuvo apsunkinta galimybė pasiimti ginklÄ ir juo pasinaudoti nedelsiant.

VisiÅ¡kai nelogiÅ¡ka ir nepagrįsta apelianto keliama versija, kad lazda maÅ¡inoje buvo palikta per neapdairumÄ , nes pats N. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 91–92, 101–102), tiek apylinkės teisme nurodė, jog teleskopinę lazdÄ pats įdėjo į savo vairuojamos maÅ¡inos vairuotojo pusėje esančiÄ daiktadėžę, be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apylinkės teisme N. A. nurodė, kad įsigijęs teleskopinę lazdÄ , jÄ vis perdėdavo į kitÄ savo naujai įsigyjamÄ automobilį, o tai rodo, kad minėtas ginklas buvo N. A.

žinioje ir nuteistasis turėjo tyčiÄ Å¡Ä¯ ginklÄ neÅ¡iotis su savimi, o ne netyčiÄ (neapdairiai) palikti maÅ¡inos daiktadėžėje. Esant nustatytoms Å¡ioms aplinkybėms, nuteistojo N. A. veika atitinka BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytÄ Â baudžiamÄ jį nusižengimÄ â€“ neteisėtÄ neÅ¡aunamojo ginklo neÅ¡iojimÄ , nes nuteistasis N. A. šį ginklÄ turėjo su savimi tokiomis sÄ lygomis, kurios leido ginklu pasinaudoti nedelsiant.Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog apylinkės teismas nepaÅ¡alino byloje kilusių prieÅ¡taravimų dėl G.

B. duotų parodymų apie tai, ar Å¡is tikrai davė parodymus apie bÅ«tent N. A. priklausančiÄ teleskopinę lazdÄ . Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje G. B. parodymai skyrėsi nuo kitų byloje esančių įrodymų tik ta apimtimi, kuria buvo apibÅ«dinta N. A. maÅ¡inoje rasta teleskopinė lazda, tačiau paties ginklo suradimo ir buvimo maÅ¡inoje aplinkybės sutampa su visais kitais byloje esančiais įrodymais. Pats nuteistasis N. A. neginčija fakto, kad jo maÅ¡inos daiktadėžėje buvo įdėta teleskopinė lazda.

Byloje esminis ginčas kilo ne dėl to, kaip atrodė ginklas, o ar jį galima panaudoti nedelsiant, todėl ginklo apibÅ«dinimo netikslumai nagrinėjamoje byloje neturi esminės reikÅ¡mės. Be to, dėl ginklo priklausomumo kilę prieÅ¡taravimai apylinkės teisme buvo paÅ¡alinti 2018 m. vasario 28 d. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus vedėjo pateiktu tarnybiniu praneÅ¡imu, kuriame nurodytos teismo nagrinėjimui pateiktos ne tos teleskopinės lazdos aplinkybės (1 t., b. l. 178).Nesutiktina su skundo argumentais, kad Å¡iuo atveju yra aktuali Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. 1A-778-134/2013, nes nurodomoje byloje ir nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės skiriasi bylos faktinės aplinkybės. Nagrinėjamu atveju N. A. priklausantis D kategorijos neÅ¡aunamasis ginklas buvo rastas maÅ¡inos daiktadėžėje, esančioje vairuotojo pusėje, daiktadėžė nėra kaip nors specialiai pritaikyta apriboti prieinamumÄ prie jos viduje esančių daiktų (nėra uždengiama, rakinama ir pan.), o nurodomoje Panevėžio apygardos teismo nutartyje Nr. 1A-778-134/2013 D kategorijos neÅ¡aunamasis ginklas buvo rastas automobilio bagažinėje.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo atsižvelgti į Panevėžio apygardos teismo nutartyje Nr. 1A-778-134/2013 nurodytÄ nusikalstamos veikos aplinkybių vertinimÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo N. A. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundÄ atmesti. TeisėjaiNijolė Matuzevičienė Alfredas Vilbikas Virginija Žindulienė