2021-11-03 Nr. AB-22945-3-62-3-02468-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-642-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02468-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 37.3; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas T. D. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, jog jam 2019 m. sausio 31 d. buvo diagnozuotas hepatitas C. Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) kreipėsi į Departamentą, prašydama skirti lėšų pareiškėjo gydymui skirtiems vaistams įsigyti (preparatui „Maviret“), tačiau iki 2019 m. lapkričio 5 d. pareiškėjo gydymas nebuvo pradėtas, nes nebuvo skirta lėšų vaistams įsigyti. Dėl Departamento aplaidumo pareiškėjas patyrė nežmoniškų dvasinių išgyvenimų, stresą, žinodamas, kad serga mirtina liga ir negaudamas gydymo.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patikslino, kad vaistų „Maviret“ pradėjo gauti tik 2019 m. gruodžio mėnesį, tačiau nauji tyrimai po gydymo nėra atlikti.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti, laikydamasis pozicijos, kad byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.

5. Departamentas nurodė, kad 2019 m. birželio 3 d. gavo pareiškėjo prašymą skirti lėšų hepatitui C gydyti. Pareiškėjas buvo informuotas, kad, atsižvelgiant į didelį gydymo poreikį ir ribotą finansavimą, gydymas bus skirtas eilės tvarka pagal diagnozės patvirtinimo datą, taip pat kad, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, gydymas bus apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų (toliau – ir Fondas). Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) pakeitimo nuostatos įsigaliojo 2019 m. gegužės 1 d. Departamente lėšų pakako tik tęsti pradėtą gydymą, gydymas buvo skiriamas tik ūmios infekcijos atvejais, lėtiniais ligos atvejais gydymas buvo planinis. Departamentui buvo pavesta pateikti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos lėšų poreikio prognozes. Lėšos nuteistiesiems gydyti skirtų vaistų įsigijimo išlaidoms padengti buvo skirtos tik 2019 m. lapkričio viduryje. Neturint lėšų, nebuvo galimybės įsigyti reikiamų vaistų, kadangi dėl susidariusių įsiskolinimų tiekėjai atsisakydavo juos tiekti. Pravieniškių PN-AK kreipėsi 3 kartus, prašydama skirti lėšų specifiniam lėtinio virusinio hepatito gydymui, tačiau finansinių galimybių tenkinti šiuos prašymus Departamentas neturėjo. Paaiškino, kad vykdoma viešųjų pirkimų procedūra vaistams įsigyti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti, laikydamasis pozicijos, kad byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad dėl Pravieniškių PN-AK veiksmų (veikimo, neveikimo) kilo pareiškėjui neturinė žala.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą patekino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnį valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus, įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką. Teismas apibendrino, kad: Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą;

BVK 174 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus; Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiūrai priskiriama, be kita ko, ir nuteistųjų asmens sveikatos priežiūra. Teismas nustatė, kad vaistai, skirti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, ginčo laikotarpiu buvo įsigyjami pagal tuo metu galiojusią tvarką, t. y. dalį ginčo laikotarpio galiojusio (iki 2019 m. liepos 12 d.) Departamento direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d.

įsakymu Nr. V-538 patvirtinto Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas V-538) 4 punkte buvo numatyta, jog įstaigos, planuodamos joms skirtas lėšas ir rengdamos asignavimų sąmatą, šioje sąmatoje numato lėšas vaistiniams preparatams įsigyti. Lėšos turi būti planuojamos taip, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems būtų užtikrintos tos pačios apimties asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kaip ir asmenims, esantiems laisvėje. Analogiška nuostata įtvirtinta ir kitą ginčo laikotarpio dalį galiojusio Departamento direktoriaus 2019 m. vasario 26 d.

įsakymu Nr. V-101 patvirtinto Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas V-101) 4 punkte. Šiuose aprašuose analogiškai buvo nustatyta, kad viešąjį pirkimą vaistinių preparatų tiekėjui parinkti organizuoja, skelbia ir pirkimo procedūrą vykdo Departamento už viešuosius pirkimus atsakingas administracinis padalinys, o viešojo pirkimo būdu įsigyjamų vaistinių preparatų sąrašus sudaro Departamento Sveikatos priežiūros skyrius, apibendrinęs įstaigų pateiktus pasiūlymus.

9. Įvertinęs nustatytą teisinį reguliavimą, teismas padarė išvadą, kad Departamentas turėjo pareigą organizuoti ir vykdyti viešuosius pirkimus vaistiniams preparatams įsigyti pagal pataisos įstaigų pateiktus sąrašus ir šiuo požiūriu buvo atsakingas už tai, kad pataisos įstaigose gydomi nuteistieji būtų laiku aprūpinti vaistais ir medicinos priemonėmis.

10. Teismas apibrėžė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl Departamento neveikimo, neužtikrinant, jog būtų laiku nupirkti ir pareiškėjui suteikti jam gydytojo skirti vaistai. Nustatęs, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Departamento neveikimo, susijusio su administravimo veikla, kuri atliekama specialių bausmių vykdymo ir administracinės teisės normų nustatyta tvarka, teismas padarė išvadą, kad ginčas teismingas administraciniam teismui. Todėl atmetė kaip nepagrįstus Departamento ir Pravieniškių PN-AK argumentus, kad byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui 2019 m. sausio 31 d. buvo diagnozuotas lėtinis virusinis hepatitas C ir paskirtas gydymas vaistais „Maviret“. Tuo metu pareiškėjas bausmę atliko Pravieniškių PN-AK. Pravieniškių PN-AK 2019 m. kovo 12 d. raštu Nr. 14-1057, 2019 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 14-1434 ir 2019 m. birželio 18 d. raštu Nr. 14-1139 kreipėsi į Departamentą, prašydama skirti lėšų specifiniam lėtinio virusinio hepatito C gydymui, Departamente 2019 m. birželio 3 d. buvo gautas paties pareiškėjo prašymas skirti lėšų jo ligai (hepatitui C) gydyti. Departamentas neginčijo aplinkybių, kad pareiškėjui nebuvo išduotas paskirtas vaistas „Maviret“ laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2019 m. lapkričio 5 d. Departamentas paaiškino, kad iki 2019 m. gegužės 1 d. Departamento biudžete buvo numatytos tikslinės lėšos pavojingoms ir ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms gydyti, kurios buvo perskirstomos pavaldžioms įstaigoms pagal faktą. Lėšos buvo planuojamos iki 2019 m. balandžio 30 d., kadangi 2019 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Įstatymo pakeitimai, numatantys, kad išlaidos, patirtos įsigyjant specifinius vaistus, skirtus suimtųjų ir nuteistųjų gydymui, kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos fondo biudžeto. Lėšos nuteistiesiems gydyti skirtų vaistų įsigijimo išlaidoms padengti buvo skirtos tik 2019 m. lapkričio viduryje, todėl iki to laiko nebuvo galimybės įsigyti reikiamų vaistų, kadangi dėl susidariusių įsiskolinimų tiekėjai atsisakydavo juos tiekti.

12. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir Departamento argumentus, padarė išvadą, kad lėšos, skirtos nuteistųjų (įskaitant pareiškėją) gydymui nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų (konkrečiu atveju virusinio hepatito C) reikalingiems vaistams įsigyti, iki 2019 m. balandžio 30 d. Departamento buvo suplanuotos netinkamai. Šią išvadą iš esmės pagrindė faktas, jog tris mėnesius iki teisinio reguliavimo pasikeitimo (nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2019 m. balandžio 30 d.) pareiškėjui nebuvo išduoti jam gydytojo paskirti vaistai, nesant tam skirto finansavimo. Departamento 2019 m. liepos 9 d. rašte nurodyta, kad nuteistųjų, sergančių hepatitu C ir laukiančių eilėje gydymo paskyrimo, liepos mėnesį buvo apie 100. Pravieniškių PN-AK 2019 m. rugpjūčio 20 d. rašto Nr. 7-4199 nurodyta, kad tarp šių 100 asmenų yra asmenų, kuriems diagnozė patvirtinta dar 2018 m. vasarą. Departamento 2019 m. birželio 25 d. rašte Nr. 1S-1740 nurodyta, kad 2019 m. nuo hepatito C buvo gydomi tik 7 nuteistieji. Tai patvirtino teismui, kad Departamentas lėšas iki 2019 m. balandžio 30 d. planavo netinkamai, neatsižvelgdamas į sergančiųjų pavojingomis ligomis poreikį ir tokie Departamento veiksmai tiesiogiai lėmė, kad nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. pareiškėjui nebuvo išduoti gydytojo jam paskirti vaistai hepatitui C gydyti. Teismo vertinimu, Departamentas neveikė taip, kaip pagal teisės aktus buvo būtina ir tokios išvados nepaneigia Departamento pasiaiškinimas, kad nuo 2019 m. gegužės 1 d. pasikeitus teisiniam reguliavimui jis laukė, kol bus skirtos lėšos vaistų, skirtų nuteistiesiems, įsigijimui, ir tik jas skyrus 2019 m. lapkričio mėnesį pradėjo organizuoti viešuosius pirkimus vaistams įsigyti.

13. Teismas nustatė, kad 2019 m. sausio 12 d. priėmus Įstatymo 6 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1950 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), nuo 2019 m. gegužės 1 d. įsigaliojo laikinas teisinis reguliavimas (galiojęs dalį ginčo laikotarpio, t. y. nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. lapkričio 5 d.), pagal kurį buvo nustatyta, kad nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, sveikatos priežiūra yra apmokama iš Fondo. Taigi, priėmus Pakeitimo įstatymą, buvo pakeistas disponavimo šiomis lėšomis šaltinis, tačiau Departamento pareiga organizuoti ir vykdyti viešuosius pirkimus vaistams įsigyti išliko.

Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad Pakeitimo įstatyme juo buvo nustatyta pareiga Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki 2019 m. balandžio 30 d. priimti šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Lėšų skyrimo pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems gydyti tvarka buvo patvirtinta tik 2019 m. birželio 13 d., priėmus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymą Nr. V-709/1R-193. Pagal šią tvarką, vaistus suimtiesiems ir nuteistiesiems gydyti nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka perka asmens sveikatos priežiūros paslaugas suimtiesiems ir nuteistiesiems teikianti įstaiga (perkančioji organizacija), kuri per 5 darbo dienas nuo vaistų, reikalingų suimtiesiems ir nuteistiesiems gydyti, gavimo iš tiekėjo dienos pateikia Valstybinei ligonių kasai reikalingus dokumentus, kuri ne vėliau kaip per 20 darbo dienų perveda lėšas perkančiajai organizacijai atsiskaityti su tiekėjais (3, 4 ir 5 punktai).

Įvertinęs tai, teismas konstatavo, kad Departamento nurodyta aplinkybė, jog Privalomojo sveikatos draudimo taryba tik 2019 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. DT-9/2 nutarė pritarti, kad būtų perskirstytos biudžeto lėšos, paskiriant lėšų pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems gydyti skirtų vaistų įsigijimo išlaidoms apmokėti, nepaneigė Departamento pareigos vykdyti viešųjų pirkimų procedūrą nuteistiesiems skirtų vaistų įsigijimui po jų įsigijimo tvarkos patvirtinimo. Be to, teismas apibendrino, kad Departamento nurodytos aplinkybės dėl teisinio reglamentavimo pasikeitimo, dėl riboto finansavimo neatleidžia valstybės nuo civilinės atsakomybės, pareiškėjo neaprūpinus reikalingais vaistais pavojingos užkrečiamosios ligos gydymui, nes atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį atsiranda ir tais atvejais, kai viešojo administravimo subjekto padaryti teisės aktų pažeidimai buvo nulemti objektyvių sąlygų.

14. Teismas padarė išvadą, kad Departamento veiksmai, nepakankamai rūpestingai vykdant Apraše nustatytus reikalavimus, sudarė sąlygas, dėl kurių pareiškėjui nebuvo užtikrintos tos pačios apimties asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kaip ir asmenims, esantiems laisvėje. Dėl to pareiškėjas tam tikrą laikotarpį (beveik 11 mėnesių) buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (nebuvo išduoti gydytojo paskirti vaistai), t. y. šios institucijos veiksmai buvo neteisėti CK 6.271 straipsnio prasme. Teismui tai sudarė pakankamą pagrindą išvadai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, o to nebūtų atsitikę, jei jis laiku būtų aprūpintas jam skirtais vaistais. Visgi, tai konstatavęs, teismas pripažino, kad nustatytas pažeidimas negali būti laikomas kankinimu ar nežmonišku bei asmens orumą žeminančiu elgesiu. Todėl teismas nepripažino, kad Departamentas pažeidė Konstitucijos 21 straipsnio ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatas.

15. Nors teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo neteisėti veiksmai, tačiau padarė išvadą, kad vaistų negavimas pareiškėjo teisių ribojimas ir sukelti nepatogumai sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamų dvasinių išgyvenimų. Todėl tarp pareiškėjui kilusios žalos ir Departamento neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys.

16. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką, nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę (skirtas vaistinis preparatas pareiškėjui nebuvo išduotas apie 11 mėnesių), jo mastą, intensyvumą, pobūdį, pareiškėjui sukeltas neigiamas pasekmes (dvasinius išgyvenimus, baimę dėl negydomos ligos), įvertinęs tai, jog pareiškėjas dėl ginčo dalyko kreipėsi ir į administraciją, ir į Departamentą, tai, kad paskyrus gydymą vaistais 2019 m. gruodžio 19 d. pareiškėjas nusiskundimų nebeturėjo, teismas nusprendė, kad 600 Eur neturtinės žalos suma yra pakankama pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti, kuri priteistina iš atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Departamento.

III. 17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

18. Departamentas apeliaciniame skunde dėsto tokius argumentus:

18.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl Departamento pareigos organizuoti ir vykdyti viešuosius pirkimus vaistiniams preparatams nupirkti nevykdymo pareiškėjui nebuvo laiku suteiktas gydymas, nepagrįsta. Teismo padarytos išvados pagrįstos netinkamu įrodymu vertinimu. Departamentas, atlikdamas teisės aktuose numatytą pareigą, 2019 m. gegužės 27 d. organizavo vaistinių preparatų, skirtų suimtiesiems ir nuteistiesiems gydyti pirkimą. Pirkimo sutarties projekto 3.1.1 punkte nustatyta, kad vaistai turi būti pristatyti per 3 darbo dienas nuo raštu pateikto užsakymo dienos. Vaistai užsakomi pagal poreikį, kol bus išpirktas visas planuojamas kiekis. Pirkimo paraiška patvirtina, kad tarp vaistus teikiamų vietų buvo ir Pravieniškių PN-AK. Tai patvirtina, kad Departamentas sudarė visas galimybes vaistiniams preparatams įsigyti ir taip įvykdė savo įstatyminę pareigą. Tai patvirtina ir 2019 m. rugpjūčio 29 d. raštas Nr. 1S-2136, kuriuo Departamentas prašė, be kita ko, Pravieniškių PN-AK pasirašyti su tiekėjais sutartis ir jas atsiųsti. Nors Departamentas ir organizavo pirkimą vaistiniams preparatams gydyti hepatitui C įsigyti, tačiau sutartį su tiekėjais turėjo sudaryti Pravieniškių PN-AK, kuri ir turėjo užsakinėti reikiamus vaistus pagal poreikį. Sutartys su tiekėjais (uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Tamro“) sudarytos ir jos yra Pravieniškių PN-AK žinioje. Todėl teismas neteisingai konstatavo, kad Departamentas dėl savo neveikimo, neaprūpino pareiškėją vaistiniu preparatu. Akivaizdu, kad Pravieniškių PN-AK yra atsakinga už vaistinių preparatų įsigijimą. Tačiau teismas, priimdamas sprendimą, Pravieniškių PN-AK veiksmų visiškai nevertino. Todėl teismas neteisingai įvertino argumentus, susijusius su pasikeitusiu teisiniu reguliavimu, nes būtent tai, kad nuo 2019 m. gegužės 1 d. pasikeitė vaistų finansavimo šaltinis nulemia, kad Departamentui nebekyla pareiga finansuoti vaistų įsigijimą, nes jis finansuojamas iš Fondo.

18.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netyrė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuri ir skiria lėšas Departamentui, kurių ne visada užtenka įsigyti pakankamą kiekį vaistinių preparatų, veiksmų, kurie aktualūs ginčo išsprendimui. Departamentas dar 2019 m. kovo 18 d. raštu Nr. 1S-835 kreipėsi į Teisingumo ministeriją, nurodydamas, kad trūksta lėšų įsigyti vaistinių preparatų gydyti užkrečiamoms ligoms, ir prašydamas spręsti susidariusią situaciją. Tačiau Teisingumo ministerija į šį laišką neatsakė. Visgi dėl to įvyko posėdis, kurio metu apie šią situaciją buvo informuotas teisingumo ministras bei kiti asmenys. Buvo pažadėta spręsti problemą, tačiau Departamentas negavo papildomų lėšų tam, kad galėtų užtikrinti visų lėtinėmis ligomis sergančių asmenų poreikius. Todėl, nors neneigiama, kad iki 2019 m. gegužės 1 d. pareiškėjui vaistai nebuvo suteikti, tačiau tai, kas aptarta, patvirtina, kad tai įvyko ne dėl Departamento neveikimo, tačiau dėl Departamentui neskirto finansavimo, kurio Departamentas savo aktyviais veiksmais bandė gauti papildomai.

18.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino visą bylos medžiagą ir pažeidimo tęstinumo laikotarpį, už kurį nepagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinę žalą. Neturtinei žalai atlyginti nebuvo visų atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų, pačios neturtinės žalos ir priežastinio ryšio. Departamentas tik iki 2019 m. gegužės 1 d. turėjo pareigą suplanuoti biudžetą vaistams įsigyti, vėliau Departamentas buvo atsakingas tik už viešųjų pirkimų vaistam įsigyti organizavimą, o nuo 2019 m. gegužės 1 d. pasikeitė finansavimo šaltinis ir Departamentas jau nebeturėjo pareigos planuoti savo biudžetą vaistų įsigijimui. Departamentas jokių neteisėtų veiksmų neatliko, nes iki 2019 m. gegužės 1 d. planavo ir skirstė biudžetą vaistam įsigyti iš turimo finansavimo, kurio pritrūkus, ėmėsi aktyvių veiksmų gauti papildomą finansavimą.

18.4. Iš teismo motyvų nėra aišku, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remdamasis teismas priteisė būtent 600 Eur neturtinę žalą, kai pats sprendime pripažino, kad nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes jo sveikatai ir savijautai. O ir pats pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašomo atlyginti 10 000 Eur neturtinės žalos, kuri kilo dėl to, jog laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2019 m. lapkričio 5 d. pareiškėjas negavo jam paskirtų vaistų, atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad: (i) Departamentas turėjo pareigą organizuoti ir vykdyti viešuosius pirkimus vaistiniams preparatams įsigyti pagal pataisos įstaigų pateiktus sąrašus ir šiuo požiūriu buvo atsakingas už tai, kad pataisos įstaigose gydomi nuteistieji būtų laiku aprūpinti vaistais ir medicinos priemonėmis; (ii) lėšos, skirtos nuteistųjų (įskaitant pareiškėją) gydymui nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų reikalingiems vaistams įsigyti, iki 2019 m. balandžio 30 d. Departamento buvo suplanuotos netinkamai, kas lėmė, jog 2019 m. sausio 31 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. pareiškėjui nebuvo išduoti gydytojo jam paskirti vaistai hepatitui C gydyti; (iii) nors nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. lapkričio 5 d. pasikeitė įstatyminis reguliavimas, kuriuo buvo pakeistas disponavimo lėšomis, skirtomis aprūpinti nuteistuosius vaistas ir medicininėmis priemonėms, šaltinis, tačiau Departamento pareiga organizuoti ir vykdyti viešuosius pirkimus vaistams įsigyti išliko; (iv) Departamentas nepakankamai rūpestingai vykdė Aprašo reikalavimus, dėl ko pareiškėjas 11 mėnesių buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų; pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Departamento 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

21. Departamentas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigdamas, kad: (i) pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad visą ginčo laikotarpį Departamentas neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, dėl ko pareiškėjas negavo jam paskirtų vaistų, nepagrįstai nevertino kitų institucijų, t. y. Pravieniškių PN-AK ir Teisingumo ministerijos veiksmų, kurios taip pat atsakingos už vaistų įsigijimą; (ii) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Departamentas elgėsi ne pagal teisės aktų reikalavimus, nes iki 2019 m. gegužės 1 d. Departamentas planavo ir skirstė biudžetą vaistam įsigyti iš turimo finansavimo, kurio pritrūkus, ėmėsi aktyvių veiksmų gauti papildomą finansavimą; (iii) pirmosios instancijos teismas nepagrindė priteistos neturtinės žalos dydžio, pats nustatęs, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos ir savijautos pablogėjimą.

22. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Departamento apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina minėtų ribų neperžengdama.

23. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (2 d.). Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (3 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (4 d.).

24. BVK 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą.

25. Siekdamas užtikrinti vienodą vaistų ir vaistinių medžiagų įsigijimo, saugojimo, apskaitos ir nurašymo Departamentui pavaldžiose laisvės atėmimo vietų įstaigose (toliau – ir įstaigos) tvarką Departamento direktorius patvirtino Aprašą V-538 (galiojo nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. liepos 11 d.) ir Aprašą V-101 (galiojo nuo 2019 d. liepos 12 d. iki 2021 m. gegužės 6 d.).

26. Apraše V-538, be kita ko, nustatyta, kad: įstaigos, planuodamos joms skirtas lėšas ir rengdamos asignavimų sąmatą, šioje sąmatoje numato lėšas vaistiniams preparatams įsigyti, lėšos turi būti planuojamos taip, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems būtų užtikrintos tos pačios apimties asmens sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir asmenims, esantiems laisvėje (4 p.); viešąjį pirkimą vaistinių preparatų tiekėjui parinkti organizuoja, skelbia ir pirkimo procedūrą vykdo Departamento už viešuosius pirkimus atsakingas administracinis padalinys, viešojo pirkimo būdu įsigyjamų vaistinių preparatų sąrašus sudaro Departamento Sveikatos priežiūros skyrius (5 p.);

įstaigos su laimėjusiais konkursą vaistinių preparatų tiekėjais sudaro pirkimo-pardavimo sutartis, kuriose nustatomos vaistinių preparatų tiekimo sąlygos, šalių įsipareigojimai ir kitos nuostatos, nurodytos Viešųjų pirkimų įstatyme (6 p.); vaistiniai preparatai vartoti išduodami, vadovaujantis įrašais Gydytojo paskyrimų lape, suimtajam ar nuteistajam suvartojus vaistinį preparatą, slaugos specialistas tai pažymi Gydytojo paskyrimų lape, vaistiniai preparatai somatinėms ligoms gydyti gali būti išduodami suimtajam ar nuteistajam asmeniškai, jam pasirašant, ribojant kiekį: lėtinėms ligoms gydyti – septynioms dienoms, o ūmioms – vienam gydymo kursui, suimtajam ar nuteistajam išduodamas Medicininis pažymėjimas (forma Nr. 046), kuriame pažymimas išduoto vaisto pavadinimas, kiekis bei terminas, per kurį išduoti vaistai turi būti suvartoti (17 p.); vaistinių preparatų atsargos įstaigos vaistinėje turi būti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių poreikis (19 p.); vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, išduodami vartoti vadovaujantis rašytiniais reikalavimais, surašytais vadovaujantis suimtąjį arba nuteistąjį gydančio gydytojo įrašais Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-l/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-l/ap), ar Stacionarinėje tuberkuliozės ligos istorijoje (forma Nr. 003-9/a) ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a) (20 p.); visose įstaigose vaistinių preparatų įsigijimas, laikymas ir įtraukimas į apskaitą organizuojamas vadovaujantis Aprašu (42 p.).

Analogiškas aptartų punktų turinys įtvirtintas ir Apraše V-101, tik nuostata, kad „visose įstaigose vaistinių preparatų įsigijimas, laikymas ir įtraukimas į apskaitą organizuojamas vadovaujantis Aprašu“ įtvirtinta 51 punkte.

27. Apeliacine tvarka tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą bylose dėl neturtinės žalos, kuri kilo dėl to, kad asmenys, kurie atliko laisvės atėmimo bausmę vienoje iš įstaigų, negavo jiems paskirtų vaistų, atlyginimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išanalizavęs šios nutarties 24–26 punktuose aptartą teisinį reglamentavimą, suformulavo nuoseklią praktiką, pagal kurią tokio pobūdžio ginčuose atsakovo Lietuvos valstybės atstovas yra viena iš įstaigų, nes jos yra atsakingos už jose gydomų ligonių aprūpinimą vaistais ir medicinos priemonėmis (žr., pvz., 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-353-789/2021; 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-62-492/2021; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2526-261/2020; 2020 m. liepos 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2214-662/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1563-662/2020; 2020 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-756/2020; 2020 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-516-756/2020; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-514-575/2020; 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-513-1062/2020).

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčas būtent ir kilo dėl to, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu negavo jam paskirtų vaistų. Tačiau byloje atsakovo Lietuvos valstybės atstovu yra tik Departamentas, o Pravieniškių PN-AK, kur pareiškėjas ginčo laikotarpiu ir buvo laikomas, įtraukta į bylą tik trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

29. Pirmosios instancijos teismas turi bendrąją pareigą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 str.). Atitinkamai ABTĮ 53 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skunde (prašyme, pareiškime) nurodytas ne tas valstybės atstovas, jį pakeičia.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo skundo turinį ir argumentus, išdėstytus teismo posėdyje, Departamento ir Pravieniškių PN-AK argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje, Departamento apeliacinio skundo argumentus, ypač dėl to, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas Departamento veiksmus, visiškai neanalizavo ir nevertino kitų institucijų veiksmų, tiesiogiai susijusių su nuteistiesiems paskirtų vaistų ir vaistinių medžiagų įsigijimu, vadovaudamasi aptartu teisiniu reguliavimu ir jį tam tikra šiam ginčui aktualia apimtimi aiškinančia teismų praktika, nenustatė pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės dėl įstaigų atsakomybės už jose laikomų asmenų aprūpinimą vaistais ir medicinos priemonėmis (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.), todėl ir pagrindų, kodėl pirmosios instancijos teismas nesirėmė analogiško pobūdžio ginčuose suformuota teismų praktika.

31. Įvertinusi tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje atsakovo Lietuvos valstybės atstovu, be kita ko, turėjo būti įtraukta ir Pravieniškių PN-AK. Pirmosios instancijos teismas, neįtraukdamas į bylą atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių PN-AK, nesilaikė aptartos „Netinkamos ginčo šalies pakeitimo“ tvarkos, nustatytos ABTĮ 53 straipsnyje. Aplinkybė, jog Pravieniškių PN-AK į bylą įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, neturi teisinė reikšmės, nustačius, kad teismas neįvykdė jam nustatytos pareigos, išsiaiškinti, kokie atsakovo Lietuvos valstybės atstovas ar atstovai yra tinkami kilusio ginčo visapusiškam ir objektyviam išsprendimui. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. spalio 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr. TA-621-602/2021 34 p.; 2021 m. balandžio 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-951-552/2021 55 p.).

32. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimą, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.). Šiuo atveju padarytas procesinės teisės normų pažeidimas nulėmė ir tai, kad teismas padarė materialinės teisės pažeidimą, dėl kurio pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės nebuvo neišnagrinėtas. Tokio pažeidimo ištaisyti bylą nagrinėjant apeliacinio proceso stadijoje negalima. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 3 p.). Kadangi byla iš esmės bus nagrinėjama iš naujo, likę apeliacinio skundo argumentai nėra vertinami ir dėl jų detaliau nepasisakoma. Teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turės ABTĮ 53 straipsnyje nustatyta tvarka tinkamai išspręsti atsakovo Lietuvos valstybės atstovo ar atstovų klausimą, spręsti dėl Departamento kartu su apeliaciniu skundu pridėto 2019 m. kovo 18 d. rašto Nr. 1S-835 prijungimo prie bylos.

33. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvada, kad Departamento apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan