2025-12-03 Nr. AB-21512-3-65-3-00820-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1457-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00820-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Aukštaičių g. 80-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) išreikalauti iš Aukštaičių g. 80-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – ir Bendrija) ir jos pirmininkės pareiškėjui rūpimą informaciją; 2) įpareigoti Bendriją panaikinti pareiškėjui padarytą 1 626,90 Eur žalą, 3) įpareigoti Bendriją nurodyti akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Panevėžio butų ūkis“ nebeskaičiuoti Bendrijos rinkliavų butui ((duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas)), kadangi butas nėra Bendrijos narys.

Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. spalio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-1213-442/2025 pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė, o Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartį paliko nepakeistą.

Pareiškėjas Regionų administraciniam teismui 2025 m. spalio 10 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra klastotė. Pareiškėjas teigė, kad ginčas yra administracinis, kadangi pareiškėjas neturi sutartinių santykių su Bendrija, Bendrija ir AB „Panevėžio butų ūkis“ yra viešojo administravimo subjektai. Kadangi teismo nutarties rengėjai neišmano teisės, pareiškėjas prašė nurodyti, pagal kokį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) straipsnį, kai nėra jokių sutartinių santykių, t. y. civilinių santykių, jis turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, taip pat perduoti visą šios bylos medžiagą parinktam teismui.

Pareiškėjas Regionų administraciniam teismui 2025 m. spalio 11 d. pateikė prašymą / pareiškimą (teisme gautas 2025 m. spalio 13 d., toliau – ir 2025 m. spalio 13 d. prašymas), kuriame nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-339-940/2019, teisėja A. J.-P. fiksavo 2 548 eurų bendrijų rinkliavų sumą, nors tos rinkliavos teisėtumo nenagrinėjo. Pareiškėjas nurodė, kad sukčiaujama dėl finansinės naudos, klastojami dokumentai, piktnaudžiaujama valdžia (t. y. daromos akivaizdžiai baudžiamosios veikos), todėl pareiškėjas teismo prašo kreiptis į prokuratūrą.

Regionų administraciniame teisme 2025 m. spalio 14 d. pareiškėjo prašymas pridėti prie bylos 2014 m. kovo–balandžio mėn. ir 2023 m. rugsėjo mėnesių UAB „Panevėžio butų ūkis“ sąskaitas bei Panevėžio apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-339-940/2019 pirmo lapo kopiją.

Pareiškėjas 2025 m. spalio 14 d. Regionų administraciniam teismui pateikė prašymą, kuriame prašė paaiškinti, kodėl iki šiol nėra priimta nutartis pagal CPK 34 straipsnio 2 dalį dėl bylos perdavimo kitam teismui (prašoma priimti nutartį).

II. Regionų administracinis teismas 2025 spalio 14 d. nutartimi pareiškėjo 2025 m. spalio 10 d. prašymo netenkino ir atsisakė išaiškinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartį. Teismas taip pat atsisakė priimti pareiškėjo 2025 m. spalio 13 d. prašymą, 2025 m. spalio 14 d. prašymą dėl dokumentų pridėjimo ir 2025 m. spalio 14 d. prašymą dėl bylos perdavimo kitam teismui.

Teismas vertino, kad pareiškėjas 2025 m. spalio 10 d. prašyme prašė išaiškinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartį. Teismas vadovavosi ABTĮ 96 straipsnio 3 dalimi ir 84 straipsniu bei pažymėjo, kad teismo sprendimo išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu. Teismas nurodė, kad ABTĮ yra įtvirtintas būtent (tik) sprendimo, kuris priimamas išnagrinėjus bylą iš esmės, išaiškinimo institutas, tačiau nenumatytas nutarties išaiškinimo institutas, todėl atsisakė išaiškinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartį, kuria buvo nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.

Dėl pirmosios instancijos teisme 2025 m. spalio 13 d. gauto pareiškėjo prašymo / pareiškimo teismas nurodė, jog ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Teismas konstatavo, kad atskirosios nutarties priėmimo (ABTĮ 110 str.) ar pranešimo prokurorui klausimą teismas sprendžia tik nagrinėdamas administracinę bylą, todėl nurodė, kad pareiškėjo 2025 m. spalio 13 d. pareiškimas / prašymas, atsižvelgiant į tai, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. įsiteisėjusia nutartimi nutarta pareiškėjo skundą atsisakyti priimti, negali būti nagrinėjamas ir atsisakė priimti šį prašymą.

Atsižvelgęs į tai, kad įsiteisėjusia Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsisakyta pareiškėjo skundą priimti ir pasiūlyta pareiškėjui kreiptis į Panevėžio apylinkės teismą, teismas atsisakė priimti pareiškėjo 2025 m. spalio 14 d. prašymą dėl dokumentų pridėjimo prie bylos. Vadovaudamasis ABTĮ 69 straipsniu ir pažymėjęs, kad pareiškėjo skundas nepriimtas, teismas atsisakė priimti pareiškėjo 2025 m. spalio 14 d. prašymą dėl bylos perdavimo kitam teismui.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartį ir nagrinėti bylą iš esmės bei ją perduoti bendrosios kompetencijos teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad jis visiškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartimi. Pareiškėjas veikė nuosekliai ir atsakingai, kad visi jo teikti prašymai būtų pateikti į civilinę bylą. Pareiškėjo teigimu, teismų pagrindinis uždavinys yra greitai ir kokybiškai vykdyti teisingumą, tačiau skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas bylą vilkina ir neveikia pagal ABTĮ nuostatas (neatlieka elementaraus techninio veiksmo).

Pareiškėjas 2025 m. spalio 20 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė įrodymus – Bendrijos narių susirinkimo protokolą ir AB „Panevėžio butų ūkis“ raštą, kurie patvirtina, jog Bendrijos pirmininkė su AB „Panevėžio butų ūkis“ bendrininkavo ir veikė nusikalstamai. Pareiškėjas nurodo, kad jį žemina Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio nuostatos, kadangi jos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsniui. Todėl pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas išaiškinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir atsisakyta priimti pareiškėjo teiktus prašymus, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pagal ABTĮ 96 straipsnio 3 dalį, kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. Šios teisės normos paskirtis yra ta, kad teismas gali išaiškinti savo galutinį sprendimą, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės, tačiau teismo sprendime esantys neaiškumai trukdo jį tinkamai vykdyti ar suprasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-511-552/2019).

Savo priimto sprendimo, kuris jau yra paskelbtas, teismas pats nebegali nei panaikinti, nei pakeisti (jeigu įstatyme nėra įtvirtintos išimtys). Kai priimant ir rašant sprendimą padaroma neesminių klaidų, ateityje trukdysiančių jį įvykdyti, ABTĮ įtvirtina teismo sprendimo trūkumų šalinimo būdus: sąlygiškai formalių teismo sprendimo netikslumų ištaisymą, papildomo sprendimo priėmimą ir sprendimo išaiškinimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ įtvirtinto teismo sprendimo trūkumų šalinimo vieno iš būdų (sprendimo išaiškinimo) taikymas negalutinių nutarčių išaiškinimui būtų nesuderinamas su teismo sprendimo išaiškinimo instituto tikslais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eAS-677-602/2024).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjas prašė išaiškinti įsiteisėjusią Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje numatytas teismo sprendimo išaiškinimo institutas šiuo atveju negali būti taikomas, kadangi galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo nebuvo priimtas. Pareiškėjo skundo nepriėmimas suponuoja, kad teismo žinioje nėra administracinės bylos pagal pareiškėjo skundą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl teismo procesinio dokumento išaiškinimo.

Dėl apelianto pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas vilkino bylą ir nesiėmė veiksmų, kad byla būtų perduota bendrosios kompetencijos teismui, teisėjų kolegija akcentuoja, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2025 m. spalio 8 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, pareiškėjas po minėtos nutarties įsiteisėjimo pirmosios instancijos teismui teikė prašymus dėl įrodymų pridėjimo, kreipimosi į prokuratūrą, bylos perdavimo kitam teismui. Šioje byloje skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo teiktus prašymus sprendė, t. y. atsisakė priimti pareiškėjo prašymus, atsižvelgęs į tai, kad įsiteisėjus Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarčiai, t. y. atsisakius priimti skundą, byla administraciniame teisme nenagrinėjama.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti administracinio proceso principai reikalauja, kad proceso šaliai būtų suteikta galimybė apskųsti, jos manymu, nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Tokiais atvejais paduodamas atskirasis skundas, kuriam paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ III dalies IV skyriuje numatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). Tačiau būtina pabrėžti, kad atskirojo skundo objektais gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys. Pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio įstatymo nustatytais atvejais (1 p.) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 p.). Nesant ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) priimtos nutartys atskiraisiais skundais negali būti skundžiamos.

Įvertinusi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo aplinkybes, turinį bei tai, kad administraciniame teisme pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymus, negali būti paduotas atskirasis skundas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje galioja bendra taisyklė, kad, nesant ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų atskirajam skundui paduoti, teismas neturi pagrindo priimti asmens atskirąjį skundą ir apeliacinis procesas pagal tokį atskirąjį skundą iš viso neturi būti pradėtas (žr., pvz., 2017 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-190-146/2017; kt.). ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartį, konstatuoja, kad šiuo atveju nutarties dalis dėl pareiškėjo 2025 m. spalio 13 d. ir 14 d. procesinių prašymų nepriėmimo nepriskirtina teismo procesiniams dokumentams, kurie gali būti skundžiami atskiruoju skundu (ABTĮ 152 str. 1 d.), todėl negali būti apeliacijos dalyku, kas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti nagrinėti tokį atsakovo atskirąjį skundą (ABTĮ 153 str. 1 d. 3 p.). Teisėjų kolegija šioje dalyje apeliacinį procesą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 14 d. nutarties panaikinimo nutraukia (ABTĮ 138 str. 8 d., 151 str.).

Teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo dėl bylos perdavimo, įrodymų prijungimo ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, kadangi teismo žinioje nėra nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 8 dalimi, 151 straipsniu, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. J. atskirojo skundo dalį, kuriuo prašoma panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 14 d. nutarties dalį dėl atsisakymo išaiškinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartį, atmesti, o skundžiamą šios nutarties dalį palikti nepakeistą,

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 14 d. nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo V. J. 2025 m. spalio 13 d. prašymą, 2025 m. spalio 14 d. prašymą dėl dokumentų prijungimo ir 2025 m. spalio 14 d. prašymą dėl bylos perdavimo kitam teismui, nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Milda Vainienė

Virginija Volskienė