1f4a5010-e5ca-4d3c-a6f6-68e56ad208a7 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2YT-20175-820/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14478-2019-5 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 4 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. D. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio, palikimo priėmimo, fakto nustatymo, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V.

D. po savo sutuoktinio V. D. mirties jo palikimÄ priėmė pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. PareiÅ¡kime nurodyta, jog pareiÅ¡kėjo motina su V. D. buvo susituokę ir gyveno kartu. Po pareiÅ¡kėjo motinos V. D. mirties paaiÅ¡kėjo, kad palikėja nėra priėmusi savo sutuoktinio V. D. palikimo, mirusio 2009 m. sausio 27 d. Palikėjo turtÄ sudaro santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas – namas su priklausiniais, kuriais pareiÅ¡kėjo motina po sutuoktinio mirties rÅ«pinosi, juos prižiÅ«rėjo, toliau ten gyveno.

PareiÅ¡kėjo teigimu į notarÄ pareiÅ¡kėjo motina po sutuoktinio mirties nesikreipė dėl paveldėjimo bylos užvedimo, o turtÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog jos motina V. D. faktiÅ¡kai valdydama, priėmė savo sutuoktinio V. D. palikimÄ reikalinga tam, kad pareiÅ¡kėjas galėtų įgyvendinti paveldėtojo teises ir gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog teismui nustačius, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis palikimo priėmimo faktui nustatyti priežastimis, suinteresuotasis asmuo neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymui.

PareiÅ¡kimas tenkintinas. Teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimÄ mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ , nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo, tačiau faktiÅ¡kai pradėjo palikimÄ valdyti.

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį arba bet kokį daiktÄ , laikomas priėmusiu palikimÄ , nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali bÅ«ti priimtas pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Å is teisių ir pareigų perėmimas turi bÅ«ti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Tam, kad teises į paveldėtÄ turtÄ galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotinÄ turtÄ , sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali praÅ¡yti notaro iÅ¡duoti dokumentÄ , kuris patvirtina jo teisių į palikimÄ Ä¯gijimÄ - paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties.

Ä®statyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali bÅ«ti iÅ¡duotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimÄ priėmęs įpėdinis gali praÅ¡yti iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , t. y. Å¡ios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Todėl faktiniu valdymu priėmęs palikimÄ paveldėtojas gali bet kada kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo.

CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ . Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimÄ faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savu turtu. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus).

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjo motina V. D. priėmė mirusio sutuoktinio V. D. palikimÄ , pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti. IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad V. D. mirė 2019 m. balandžio 29 d. (e. b. l. 11), sutuoktinis V. D. mirė 2009 m. sausio 27 d. (e. b. l. 10). IÅ¡ Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis bei santuokos liudijimo matyti (e. b. 4 – 5, 7), jog V. D. ir V. D. buvo susituokę.

Duomenų apie V. D. ir V. D. iÅ¡tuokÄ nėra, todėl konstatuotina, kad V. D. ir V. D. buvo sutuoktiniai iki V. D. mirties. IÅ¡ Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro iÅ¡rašų matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo V. D. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (e. b. l. 14). PareiÅ¡kėjas yra V. D. įpėdinis (e. b. l. 9). Teismui pateiktas VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad V.

D. ir V. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvo įgiję nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ su namu, garažu, kiemo rÅ«siu, Å«kiniu pastatu, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje (e. b. l. 12 - 13). PareiÅ¡kėjo motina V. D. po savo sutuoktinio V. D. mirties priėmė palikėjo V. D. palikimÄ , nes toliau naudojosi turtu, mokėjo mokesčius, prižiÅ«rėjo jį, gyveno ten. PareiÅ¡kėjo teigimu, kadangi turtas buvo registruotas pareiÅ¡kėjo motinos vardu, pastaroji visuomet laikė save esanti viso turto savininke, kuriame liko gyventi ir po sutuoktinio mirties.

Å ios aplinkybės leidžia manyti, jog V. D. po palikėjo V. D. mirties turtÄ prižiÅ«rėjo kaip savo, juo rÅ«pinosi ir tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai pradėję valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savu, laikomi priėmusiais visÄ palikimÄ . Todėl darytina iÅ¡vada, kad V. D. po sutuoktinio V. D. mirties faktiniu valdymu priėmė visÄ V. D. palikimÄ (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis). PraÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas reikÅ¡mingas, sprendžiant turto, likusio po V.

D. ir V. D. mirties, paveldėjimo klausimÄ . Kitokia tvarka pareiÅ¡kėjas, kaip mirusiosios V. D. įpėdinis, negali gauti turto, likusio po V. D. mirties, palikimo priėmimo faktÄ patvirtinančių dokumentų. Todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas nustatyti faktas nustatytinas teismo sprendimu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 445 straipsnis). Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiÅ¡kėjo V. D. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ paveldėtÄ turtÄ . PareiÅ¡kėja už pareiÅ¡kimÄ sumokėjo žyminį mokestį 38 EUR.

Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Teismas, vadovaudamasis CPK 259-260, 268-270, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: tenkinti pareiÅ¡kėjo V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2009 m. sausio 27 d., priėmė V.

D. palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama paveldėtÄ turtÄ valdyti. Å is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, paveldėjimo. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Vaidas Pajeda