2020-08-19 Nr. AB-15362-3-62-3-01821-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1748-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01821-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja J. J. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, atsakovo atstovas), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2018 m. gegužės 9 d. 13.30 val. atvyko į LAVL, nuo išvykimo iš Panevėžio pataisos namų iki 19.30 val. jai nebuvo duodamas maistas, išskyrus sausas davinį (konservus), kuris buvo duotas išvažiuojant iš Panevėžio pataisos namų, tačiau pareiškėja neturėjo su kuo jo atidaryti. Atvykus į LAVL, pareiškėjai nebuvo leista nusiprausti duše, pareiškėja nebuvo supažindinta su LAVL vidaus tvarkos taisyklėmis. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad parduotuvėje negalėjo įsigyti norimų prekių, nebuvo aprūpinta higienos priemonėmis. LAVL nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas. Atvykus į LAVL iš pareiškėjos buvo paimti asmeniniai daiktai, pareigūnai netinkamai atliko kratą. LAVL neregistravo pareiškėjos skundų, prašymų, nedavė pasirašyti, kad prašymas priimtas. Pareiškėjos teigimu, būdama LAVL ji pateikė prašymą dėl papildomo skambučio namiškiams, tačiau papildomas skambutis jai nebuvo suteiktas, dėl to pareiškėja patyrė psichologinį stresą. Išvažiuojant iš LAVL buvo atliekama krata patalpose, kurios nebuvo pritaikytos atlikti kratą ir persirengti, drabužiai buvo dedami ant žemės. Dėl tokių atsakovo atstovo veiksmų pareiškėja teigė daug nervavusis, jautė pažeminimą, patyrė depresiją.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LAVL atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. LAVL nurodė, kad pareiškėja LAVL buvo gydoma nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. gegužės 16 d., buvo patalpinta Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 301, kurioje jai teko 7,9 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėja pasirašytinai buvo supažindinta su LAVL vidaus tvarkos taisyklėmis, jai įteikta atmintinė. Asmenų krata LAVL atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Pagal LAVL vidaus tvarkos taisykles infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, išskyrus apatinį trikotažą, marškinėlius, pižamą (skirtą miegui), kojines ir vieną porą batų, LAVL paliekami saugoti tam skirtose patalpose, išduodant Perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitą. LAVL Priėmimo–skubios pagalbos skyriuje visiems naujai atvykusiems nuteistiesiems (suimtiesiems) suteikiama galimybė nusiprausti duše. Duomenų, kad pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė tinkamai maitinis nėra. Pareiškėja ginčui aktualiu laikotarpiu buvo moki, todėl LAVL neturėjo pareigos ją aprūpinti higienos priemonėmis. LAVL parduotuvė dirba tik dvi dienas per savaitę, kai kurių maisto prekių galiojimo terminas labai trumpas, nežinomas tą dieną perkančiųjų nuteistųjų (suimtųjų) skaičius bei prekių poreikis, todėl parduotuvė ne visada gali turėti viso asortimento ir didelių prekių atsargų. Visi pareiškėjos prašymai ir skundai buvo įteikti Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistui ir užregistruoti tą pačią dieną. Nuteistųjų, suimtųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų, adresuotų įstaigos direktoriui, apskaitos žurnalas buvo pateiktas pareiškėjai pasirašyti, tačiau tokia teise ji nepasinaudojo.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjos J. J. skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjos teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo LAVL sąlygas, kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja LAVL buvo gydoma nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. gegužės 16 d. Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 301, kurios gyvenamasis plotas – 31,98 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui šioje palatoje teko 7,99 kv. m gyvenamojo ploto. Vertindamas pareiškėjos teiginius, kad palatoje buvo 6 lovos ir buvo apgyvendintos 5 nuteistosios, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad net ir tokiu atveju pareiškėjai buvo užtikrinta reglamentuota vienam nuteistajam (suimtajam) tenkanti gyvenamojo ploto norma, nes pareiškėjai teko 6,39 kv. m.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje pateiktas 2018 m. gegužės 9 d. LAVL suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas patvirtina, kad pareiškėja pasirašytinai buvo supažindinta su LAVL vidaus tvarkos taisyklėmis, jai buvo įteikta atmintinė. Suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokole yra tai patvirtinantis pareiškėjos parašas. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagrindinės nuteistų asmenų teisės ir jiems taikomi suvaržymai yra nustatyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir Taisyklėse, tai yra norminiai, visuotinai taikomi teisės aktai, jie viešai paskelbti, todėl atsakovui negali kilti pareiga papildomai su jais supažindinti pareiškėją.

8. Pareiškėjos argumentus, kad jai nebuvo užtikrinta teisė nusiprausti duše, pirmosios instancijos teismas vertino kaip abstrakčius ir juos atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje pateikto LAVL Apsaugos ir priežiūros skyriaus Tarnybinio pranešimo apie budėjimą Psichiatrijos skyriuje (korpusas Nr. 11, III aukštas) grafoje 1.2 (atsisakė praustis) nėra įrašo, kad pareiškėja atsisakė praustis, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėja 2018 m. gegužės 9 d. atvykusi į LAVL dušu pasinaudojo.

9. Įvertinęs byloje pateiktą Suimtųjų (nuteistųjų) rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registrą (ginčo laikotarpio) pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jame yra užregistruoti pareiškėjos skundai, prašymai, tačiau prie įrašų nėra pareiškėjos parašo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Taisyklių 194 punkte įtvirtinta speciali tvarka, pagal kurią nuteistieji rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus įteikia pataisos įstaigos direktoriaus paskirtam administracijos atstovui pasirašytinai, yra nustatyta siekiant užtikrinti tinkamą nuteistųjų teisės kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, visuomenines organizacijas bei tarptautines institucijas įgyvendinimo kontrolę. Tokiai kontrolei užtikrinti pareigūnai, priimantys ir registruojantys minėtus nuteistųjų raštus, turi būti įstaigos direktoriaus tam įgalioti, o pareiškimų, skirtų pataisos įstaigos direktoriui, priėmimo metu registracijos žurnalai turi būti pateikiami nuteistiesiems pasirašyti. Priešingas nustatyto teisinio reglamentavimo interpretavimas sudarytų sąlygas pataisos įstaigos pareigūnams piktnaudžiauti jiems priskirtais įgaliojimais ir pavėluotai užregistruoti nuteistojo prašymą arba apskritai jo neregistruoti. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, LAVL pareigūnai nagrinėjamu atveju neveikė taip, kaip privalėjo elgtis pagal įstatymus, t. y. LAVL atstovas, užregistravęs pareiškėjos rašytinį pasiūlymą, prašymą (pareiškimą), peticiją, skundą registre, nedavė pareiškėjai pasirašyti, todėl pareiškėjos argumentai, jog dėl minėtų pareigūnų veiksmų ji patyrė nepatogumus, yra pagrįsti.

10. Dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su papildomo skambučio nesuteikimu, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje pateikta pareiškėjos telefoninių pokalbių apskaitos kortelė patvirtina, jog pareiškėja 2018 m. gegužės 10 d. skambino tris kartus, 2018 m. gegužės 14 d. – vieną kartą, 2018 m. gegužės 15 d. – vieną kartą. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų siekusi gauti papildomą skambutį. Skunde teismui pareiškėja taip pat nekonkretizavo, kada ji kreipėsi į LAVL administraciją su tokiu pageidavimu, o vien abstraktūs pareiškėjos teiginiai dėl papildomų skambučių nesuteikimo nesudaro pagrindo teigti, jog LAVL pažeidė teisės aktų nuostatas.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu buvo moki, todėl, nesant pareiškėjos prašymų, LAVL neturėjo teisinio pagrindo išduoti pareiškėjai higienos priemones.

12. Pareiškėjos teiginius apie LAVL neteisėtus veiksmus neleidžiant per pirmąsias 60 dienų įsigyti norimų prekių pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstais, pažymėjo, jog teisės aktuose įtvirtinta nuteistųjų teisė už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti ne bet kokių reikmenų, o tik būtiniausių, teisės aktų nuostatos nenumato nuteistųjų teisės besąlygiškai visada reikalauti atitinkamų konkrečių prekių ar konkrečių gamintojų prekių. Teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad LAVL turėtų visais atvejais užtikrinti, jog būtų tiekiami visi maisto produktai, reikmenys, neįtraukti į asortimento sąrašą. Byloje pateikta LAVL Socialinės reabilitacijos skyriaus pažyma patvirtina, kad atsivežamoms bei įsigyjamoms higienos priemonėms nėra taikomi jokie apribojimai. Nuteistiesiems LAVL suteikta teisė įstaigos parduotuvėje apsipirkti 1 kartą per savaitę. Pareiškėja nuteistųjų parduotuvėje apsipirkinėjo 2018 m. gegužės 11 d. bei 2018 m. gegužės 15 d. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjos teisė už asmeninėje sąskaitoje turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, buvo nepagrįstai apribota.

13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėja visiškai neargumentavo, kokie neigiami padariniai, sudarantys pagrindą atlyginti neturtinę žalą, jai kilo dėl galbūt neteisėtai paimtų daiktų. Byloje pateiktame perduotų saugoti ir turimų daiktų 2018 m. gegužės 9 d. kvite Nr. PS-7665 ir LAVL suimtojo (nuteistojo) asmens kratos 2018 m. gegužės 5 d. protokole Nr. PS-7698, kurie yra pareiškėjos pasirašyti, nėra duomenų apie pareiškėjos turėtus ir iš jos paimtus maisto produktus ar higienos priemones. Protokole pareiškėja nepareiškė jokių pretenzijų, jame pasirašydama patvirtino, kad visi iš jos paimti daiktai įrašyti, įrašai yra teisingi, todėl abejoti minėtų dokumentų teisingumu nėra pagrindo.

14. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėja tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo faktines aplinkybes dėl antisanitarinėmis sąlygomis atliekamų kratų, tačiau nepaaiškino dėl to jai kilusių konkrečių neigiamų pasekmių bei nepagrindė tiesioginio priežastinio ryšio, t. y. neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto.

15. Dėl pareiškėjos maitinimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja į LAVL atvyko 13.30 val., t. y. pasibaigus pietų laikui. Kol buvo forminami reikalingi dokumentai bei atlikta visuminė krata, daiktų patikrinimas, pareiškėja buvo laikoma trumpalaikio laikymo patalpoje, po to nuvesta į kamerą Nr. 301, todėl 2018 m. gegužės 9 d. dėl objektyvių priežasčių pareiškėjai nebuvo galima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai išvykstant iš pataisos namų buvo išduotas sauso maisto davinys. Pareiškėjos teiginių, kad ji neturėjo su kuo atidaryti sausą davinį (konservus), pirmosios instancijos teismas nelaikė pagrįstais, pažymėjo, jog LVAL nurodė, kad visiems nuteistiesiems (suimtiesiems), prašant pareigūnai atidaro maisto konservus (skardines), byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai buvo atsisakyta atidaryti konservus.

16. Įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, taip pat tai, kad byloje nėra įrodymų, jog dėl nepasirašymo Suimtųjų (nuteistųjų) rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registre pareiškėja patyrė reikšmingų neturtinių praradimų, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos patirti nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, jog būtų įvertinti pinigais, todėl nepriteisė pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiribojo jos teisės į laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų teisės aktais garantuojamų teisių užtikrinimą pažeidimo pripažinimu.

III. 17. Pareiškėja J. J. apeliaciniame skunde palaiko pirmosios instancijos teismui teiktą skundą, prašo jį peržiūrėti ir iš atsakovo priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

18. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LAVL atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. LAVL nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų argumentų ar motyvų, dėl kurių nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu. Pareiškėja abstrakčiai nurodo aplinkybes, nepateikia jokių neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, nepagrindžia priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir nurodytos žalos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjai J. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį dėl netinkamų kalinimo sąlygų LAVL.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – nustatęs, kad ginčo laikotarpiu LAVL užregistravus pareiškėjos rašytinius kreipimusis nebuvo duodama pareiškėjai pasirašyti, konstatavo, kad atsakovo atstovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti, tačiau pareiškėjos dėl to patirti nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, kad juos būtų galima įvertinti pinigais, todėl pripažino pareiškėjos teisės į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo LAVL sąlygas pažeidimą, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

22. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį peržiūrėti ir priteisti jai 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėja iš esmės yra nepatenkinta tuo, kad už pirmosios instancijos teismo nustatytus jos teisių pažeidimus jai nebuvo priteista jos prašyta piniginė kompensacija. Kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvų pareiškėja nenurodo.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti teismo sprendimo motyvuojamajai daliai keliami reikalavimai, t. y. motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

25. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais (neveikimu) pareiškėjai neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų; netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ar kuriuos nors iš jų nemotyvuotai atmetė; ir (ar) nenurodė teisės aktų, kuriais grindė priimtą sprendimą.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pareiškėjos nurodytų pažeidimų, juos išanalizavo ypač detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjos apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis reikėtų keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl pareiškėjos kalinimo sąlygų LAVL.

27. Pareiškėja apeliaciniame skunde jokiais bylos faktais ir teisiniais argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių ir nusiskundimų padarytų išvadų. Kaip minėta, pareiškėja šių išvadų ir neginčija (konkrečių pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo argumentų apeliaciniame skunde nenurodo), o tik prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Taigi iš apeliacinio skundo turinio galima manyti, kad pareiškėja juo siekia, kad apeliacinėje instancijoje byla būtų išnagrinėta iš naujo, tačiau apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, todėl ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktuose yra įtvirtinti reikalavimai, kad apeliaciniame skunde būtų nurodyti įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas teismo sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas) bei įrodymai, patvirtinantys apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes (apeliacinio skundo faktinis pagrindas).

28. Pareiškėjos apeliacinis skundas yra grindžiamas deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėja nedetalizavo ir neindividualizavo, t. y. nenurodė, kaip konkrečiai jos skundo nagrinėjimo metu nustatyta aplinkybė, kad ginčo laikotarpiu LVAL pareiškėjai nebuvo duodama pasirašyti Suimtųjų (nuteistųjų) rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registre, pareiškėjos nuomone, neigiamai tiesiogiai paveikė jos teises. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra nesudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus.

29. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018; kt.).

30. Paprastai esant tik nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018; kt.).

31. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmiau nurodytas pažeidimas pareiškėjai sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Byloje nėra duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjos psichinei ir fizinei sveikatai, taip pat įrodymų, kad LAVL būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjos orumą ar nežmoniškai su ja elgtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas pareiškėjos teisių pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjai atlyginimo. Šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

32. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Virginija Volskienė