2020-12-02 Nr. AB-22639-3-61-3-00868-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4431-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00868-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 22.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja I. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) viršininkės 2020 m. vasario 10 d. įsakymą Nr. P-569 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo I. K.“ (toliau – ir Įsakymas, ginčijamas įsakymas), kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija (toliau – ir Komisija) 2019 m. lapkričio 7 d. DODVS sistemoje įregistravo išvadą dėl pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo Nr. (6.17‑01)7‑583 (toliau – ir Išvada Nr. 1), kurią pasirašė visi Komisijos nariai, t. y. Komisija iš esmės savo darbą baigė ir teisės aktų nustatyta tvarka perdavė minėtą išvadą VMI viršininkei sprendimo priėmimui pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 17 punktą. 2019 m. lapkričio 13 d. sistemoje atsirado įrašas apie VMI viršininkės priimtą rezoliuciją, tačiau tą dieną jokia rezoliucija nebuvo priimta, o 2019 m. gruodžio 5 d. prie Išvados Nr. 1 buvo sukurta nauja užduotis – Komisijai pavesta atlikti tyrimą pakartotinai. 2019 m. gruodžio 10 d. sistemoje atsirado įrašas, kad „Vadovaujantis tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo 11 punktu, prašoma pratęsti terminą iki 2020 m. sausio 14 d.“ Tokia situacija prieštarauja Tvarkos aprašo nuostatoms, nes šio aprašo 11 punktas numato tarnybinio tyrimo termino pratęsimą motyvuotu prašymu tuo atveju, kai atliekant tyrimą (tačiau jo dar nebaigus, o šiuo atveju 2019 m. lapkričio 7 d. jau buvo surašyta ir registruota išvada) yra aišku, kad dėl objektyvių priežasčių per šį terminą tarnybinis nusižengimas negali būti visapusiškai ir objektyviai ištirtas. Šią užduotį sukūrė ne institucijos vadovas, pavesdamas atlikti tarnybinio tyrimą pakartotinai, o pats Komisijos pirmininkas.

2.2. Tarnybinio nusižengimo tyrimo 2020 m. sausio 14 d. išvada Nr. (6.17-01)7-5 „Dėl (duomenys neskelbtini) galimo tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada Nr. 2) buvo surašyta praėjus 60 darbo dienų, o įsakymas skirti nuobaudą priimtas praėjus 80 darbo dienų nuo pradėto tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios. Jeigu būtų pripažinta, kad rezoliucija atlikti pakartotinį tarnybinio nusižengimo tyrimą turėjo būti priimta 2019 m. lapkričio 13 d. (o ne 2020 m. gruodžio 5 d.), tai nauja išvada turėjo būti pateikta ne vėliau nei 2019 m. gruodžio 12 d. Tačiau tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad terminas naujai išvadai pateikti skaičiuojamas nuo 2019 m. gruodžio 5 d., konstatuotinas kitas pažeidimas, lemiantis tarnybinio nusižengimo tyrimo neteisėtumą, nes tuo metu, kai sistemoje buvo registruota Išvada Nr. 1, ir Komisija iš esmės savo darbą buvo baigusi ir perdavusi tyrimo medžiagą sprendimo priėmimui VMI viršininkei, ir nesant priimto sprendimo (nes rezoliucija sistemoje įrašyta tik 2019 m. gruodžio 5 d.), Komisija ir toliau rinko informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą.

2.3. Pareiškėja, eidama tarnybines pareigas, neatliko ir neatlieka jokių veiksmų bei nepriėmė jokių sprendimų UAB „EM3“ (toliau – ir Bendrovė) atžvilgiu, tiesioginių sandorių su Bendrove niekada neturėjo, įvykdė pareigą privačius interesus deklaruoti nustatytu laiku bei pateikė informaciją apie M. K.. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 7 punkte aiškiai nustatyta, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti savo duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Tuo tarpu Komisija teigė, kad pareiškėja turėjo žinoti apie sandorius, apie kurių egzistavimą ji nežinojo, ir turėjo žinoti (numatyti) apie tokių sandorių galimai keliamą viešųjų ir privačių interesų konfliktą bei deklaruoti ryšius ir sandorius, kurių pareiškėja niekada neturėjo. Tyrimo metu nebuvo surinkta jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėja padarė jai inkriminuotus pažeidimus, nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, kada ir kokiu automobiliu pareiškėja naudojosi (naudojasi), niekas nesiaiškino, ar pareiškėja pati naudojasi automobiliu ir, ar apskritai turi teisę vairuoti automobilį, todėl Komisijos Išvada Nr. 2 grindžiama spėjimais, neparemtais jokiais įrodomais, nenustatyta, kada buvo padaryti ar apskritai buvo padaryti galimi tarnybiniai nusižengimai. Išvadoje Nr. 2 nurodyta, kad automobiliu naudojosi tiek M. K., tiek pareiškėja. Todėl nagrinėjamu atveju neišpildyta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta speciali sąlyga, kad galėtų būti taikomas ne 6 mėnesių, bet 3 metų terminas skirti tarnybinę nuobaudą.

2.4. VMI neteisingai kvalifikavo pareiškėjos nusižengimą kaip šiurkštų, o paskirta nuobauda yra neproporcinga. Dėl pirmojo pareiškėjos atžvilgiu atlikto tarnybinio tyrimo bei jo metu skirtos tarnybinės nuobaudos pareiškėja 2019 m. lapkričio 23 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT), galutinis sprendimas nėra priimtas. Nepaisant to, atsakovas šią aplinkybę pripažino pareiškėjos atsakomybę sunkinančia aplinkybe, taip pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą.

2.5. Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja nurodė, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – ir VTEK) 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. IGN-1 „Dėl I. K. skundo“ (toliau – ir VTEK 2020 m. balandžio 6 d. sprendimas), išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Įsakymo panaikinimo, iš dalies patenkino pareiškėjos skundą, panaikino VMI viršininkės 2020 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. P-569 dalį, kuria nuspręsta, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo (iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusi įstatymo redakcija) 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Pareiškėjos vertinimu, VTEK 2020 m. balandžio 6 d. sprendimas turi prejudicinę galią šioje byloje, todėl teismas inter alia turi teisę remtis minėtos institucijos konstatuotomis aplinkybėmis.

2.6. Pareiškėja nesutiko su atsakovo argumentais, kad jos neteisėtą veiką sudaro: 1) naudojimasis UAB „EM3“ valdytojo teisėmis priklausančiu automobiliu; 2) pareiškėjos ryšių su UAB „EM3“ nedeklaravimas. Iš Išvadoje Nr. 2 nurodytų argumentų sunku suprasti, ar pareiškėjos neteisėta veika laikoma kiekviena iš nurodytų aplinkybių atskirai ar abi šios aplinkybės kartu. Atsakovas neįrodė ir pasekmių, kurias įvardijo kaip atsakovo prestižo menkinimą, visuomenės pasitikėjimo valstybės tarnyba ir pačia valstybe menkinimą. Atsakovo teiginiai dėl pareiškėjai keliamų aukštesnių reikalavimų yra diskriminacinio pobūdžio ir antikonstituciniai, nes pažeidžia įstatymo lygybės visų asmenų atžvilgiu principą.

2.7. Pranešime pareiškėjai suformuluoti kaltinimai skiriasi nuo tų, kurie konstatuoti Išvadoje Nr. 2 ir kurių pagrindu priimtas Įsakymas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos buvo išplėstos, todėl pareiškėja negalėjo pasiaiškinti dėl visų Išvadoje Nr. 2 konstatuotų pažeidimų. Pareiškėja šiame ginče yra silpnesnioji šalis, todėl neturint įrodymų, kad jai buvo žinoma apie inkriminuojamą Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto pažeidimą bei Elgesio kodekso 6.2 punkto pažeidimą, negalima daryti išvados, kad buvo užtikrintas objektyvus, nešališkas, visapusiškas faktinių aplinkybių nustatymas, turimos medžiagos nagrinėjimas, kas laikytina esminiu pažeidimu. Atsakovas peržengė tarnybinio tyrimo ribas, netinkamai kvalifikavo pareiškėjos veiką, nesilaikė tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų bei taisyklių.

3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

3.1. VMI viršininkė 2019 m. lapkričio 13 d. rezoliucija pavedė Komisijos pirmininkui atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą pakartotinai, o ne kaip teigė pareiškėja, jis pats sau tokią užduotį susikūrė. Komisijai atliekant pakartotinį tarnybinio nusižengimo tyrimą, buvo gauta papildomos medžiagos, kurią reikėjo išnagrinėti. Dėl šios priežasties Komisijos pirmininkas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 11 punktu, 2019 m. gruodžio 10 d. per sistemą paprašė VMI viršininkės pratęsti tarnybinio nusižengimo tyrimo terminą. Šis terminas buvo pratęstas iki 2020 m. sausio 14 d., todėl tarnybinio nusižengimo tyrimas iš viso užtruko 40 darbo dienų, t. y. neviršijo Tvarkos aprašo 17.4 ir 11 punktuose nustatytų terminų.

3.2. Komisija nustatė, kad UAB „EM3“ 2018 m. sausio 2 d. sutarties pagrindu laikotarpiui nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. išnuomojo automobilį UAB „Vytenio investicijos“, kurios vienintelis akcininkas nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. buvo M. K.. Laikotarpiais nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 gruodžio 1 d. ir nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „EM3“ nuomojo minėtą automobilį M. K. kaip fiziniam asmeniui.

3.3. Pagal pareiškėjos 2018 m. birželio 18 d. patikslintoje deklaracijoje pateiktus duomenis nuo 2018 m. gegužės 21 d. UAB „Vytenio investicijos“ (2018 m. liepos 9 d. pakeistas pavadinimas į UAB „Veiksmo poilsinė“) akcininkė yra pareiškėja (Komisijos duomenimis – vienintelė). Nors pareiškėja asmeniškai jokių sandorių su UAB „EM3“ nesudarė, tačiau UAB „Vytenio investicijos“ laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. nuomojosi automobilį iš UAB „EM3“, kurios vienintelis akcininkas, pagal VMI turimus duomenis, nuomos laikotarpiu buvo M. K., kurį pareiškėja deklaruoja kaip savo vaikų tėvą ir iš kurio perėmė UAB „Vytenio investicijos“ akcijas. Komisijos nuomone, šiuo atveju pareiškėjos sandoriai su UAB „EM3“ nebūtinai turėjo būti sudaryti asmeniškai, pareiškėjos ryšiai galėjo pasireikšti per susijusius asmenis, šiuo konkrečiu atveju – per pareiškėjos vaikų tėvą M. K.. Komisija Išvadoje Nr. 2 nurodė, kad pareiškėja naudojasi UAB „EM3“ automobiliu, šiuos duomenis pareiškėja turėjo deklaruoti deklaracijoje, vadovaudamasi Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuriame nurodyta, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti savo duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas.

3.4. Pareiškėja dirba VMI (duomenys neskelbtini), kuris įsteigtas siekiant užtikrinti VMI funkcijų, susijusių su apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų kontrolės funkcijas atliekančių administracijos padalinių darbo kontroliavimu, koordinavimu ir metodiniu vadovavimu; mokesčių ir kitų įmokų į valstybės biudžetą bei fondus apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo kontrolės prioritetų nustatymu bei kontrolės vykdymu.

3.5. Pareiškėjai paskirta ankstesnė tarnybinė nuobauda už įstatymų pažeidimus yra galiojanti nuo atitinkamo įsakymo pasirašymo. VAAT sprendimo dėl šios nuobaudos panaikinimo nėra priėmęs. Tai reiškia, kad atsakovas pagrįstai šią aplinkybę laikė pareiškėjos atsakomybę sunkinančia, skirdamas pareiškėjai ginčijamą nuobaudą. Tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta atsižvelgiant į tai, kad ji ne tik kaip valstybės tarnautoja turi tinkamai vykdyti teisės aktuose įtvirtintas pareigas, bet ir kaip VMI (duomenys neskelbtini) būti pavyzdžiu (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojams ir darbuotojams. Tinkamas pareigos deklaruoti privačius interesus nevykdymas rodo pareiškėjos neatsakingumą, nerūpestingumą bei kenkia ne tik pareiškėjos reputacijai, bet ir VMI prestižui, o taip pat mažina visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba. Be to, pareiškėja net ir tuomet, kai viešojoje erdvėje pasirodė straipsniai, savo pateiktos deklaracijos nepatikslino, nenurodė ryšių su UAB „EM3“ ir toliau naudojo minėtą automobilį savo asmeninėms reikmėms. Pareiškėjai paskirta nuobauda yra pagrįsta, paskirta visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus su nusižengimu susijusias aplinkybes.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

5. Teismas nurodė, kad šioje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamu įsakymu pripažinta, kad pareiškėja pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus, Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą, Elgesio kodekso 6.2 punktą ir tokiu būdu padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, kaip jis apibrėžtas VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 1 punkte. Visa medžiaga kartu su Įsakymu 2020 m. vasario 11 d. raštu Nr. (6.15-01 E) R-718 buvo pateikta VTEK. VTEK 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 24 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjos skundą iš dalies tenkino ir panaikino ginčijamo įsakymo dalį, kuria nuspręsta, jog pareiškėja pažeidė Įstatymo (iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusi įstatymo redakcija) 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėja privačių interesų deklaraciją pirmą kartą pateikė 2017 m. sausio 24 d. Pareiškėja deklaracijoje nurodė, kad ji dirba VMI (duomenys neskelbtini) ir užima (duomenys neskelbtini), taip pat pažymėjo ryšį su M. K. – šį asmenį deklaravo kaip savo sutuoktinį, sugyventinį ar partnerį. Pareiškėja deklaracijoje pateikė duomenis apie M. K. vykdomą individualią veiklą (deklaruota veiklos rūšis — teisinė veikla, vykdoma nuo 2005 m. kovo 4 d.); kitų duomenų apie savo sutuoktinį, sugyventinį ar partnerį deklaracijoje nepateikė. Patikslintoje 2018 m. sausio 14 d. deklaracijoje pareiškėja pateikė duomenis apie išsimokėtino pardavimo sandorį (automobilio pardavimas, sandorio sudarymo data – 2017 m. birželio 1 d., sandorio suma – 4 000 Eur). Pareiškėja deklaraciją patikslino 2018 m. birželio 18 d., nurodė, kad nuo 2018 m. gegužės 21 d. yra UAB „Vytenio investicijos“ akcininkė, taip pat deklaravo savo vykdomą individualią veiklą (veiklos rūšis – nuosavo ar nuomojamo nekilnojamo turto nuoma ir eksploatavimas, veiklos vykdymo pradžia – 2018 m. vasario 22 d.). Pareiškėja 2019 m. gruodžio 4 d. patikslino deklaraciją, kurios priede ID001F „Ryšiai su fiziniais asmenimis“ nurodė savo ryšį su M. K., kurį įvardijo savo vaikų tėvu.

7. Komisija 2019 m. spalio 14 d. kreipėsi į VĮ „Regitra“ dėl informacijos pateikimo apie transporto priemonės „Tesla Model S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir automobilis) savininkus ir valdytojus. VĮ „Regitra“ 2019 m. spalio 16 d. raštu informavo, kad automobilio savininkas yra UAB „Nordea Finance Lithuania“, o automobilio valdytojas – UAB „EM3“. Komisija nustatė, kad UAB „EM3“ pagal 2018 m. sausio 2 d. transporto priemonės nuomos sutartį su UAB „Vytenio investicijos“ laikotarpiui nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. automobilį išnuomojo UAB „Vytenio investicijos“, kurios vieninteliu akcininku nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. buvo M. K.. Laikotarpiais nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 gruodžio 1 d. ir nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „EM3“ minėtą automobilį nuomojo M. K. kaip fiziniam asmeniui.

8. Teismas įvertino, kad nustatytos aplinkybės aiškiai patvirtina, jog pareiškėjos deklaruotas vaikų tėvas M. K. automobilio „Tesla Model S“ nuomos sutartį sudarė būtent su UAB „EM3“, o ne su automobilio savininku UAB „Nordea Finance Lithuania“, šį faktą taip pat patvirtina Kontrolės departamento II juridinių asmenų patikrinimo skyriaus gautas raštas su priedais, kuriame nurodyta, jog automobilį M. K. davė savo reikmėms naudotis pareiškėjai; žurnalisto straipsnyje aiškiai pažymėta, kad pareiškėja naudojasi automobiliu „Tesla Model S“, ji neneigia šios aplinkybės; valdytojo teisėmis automobilis priklauso UAB „EM3“; publikuotame straipsnyje nurodyti M. K. su UAB „EM3“ siejantys santykiai (vaikai, akcijų perleidimas). Tai reiškia, kad šioje situacijoje atsirado sąlyga viešo intereso konflikto kilimui, todėl pareiškėja minėtus duomenis turėjo nurodyti savo deklaracijoje, kaip tai nurodyta Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkte.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjai dirbant VMI (duomenys neskelbtini), kuris įsteigtas siekiant užtikrinti VMI funkcijų, susijusių su apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų kontrolės funkcijas atliekančių administracijos padalinių darbo kontroliavimu, koordinavimu ir metodiniu vadovavimu; mokesčių ir kitų įmokų į valstybės biudžetą bei fondus apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo kontrolės prioritetų nustatymu bei kontrolės vykdymu, įgyvendinimą, ryšiai su UAB „EM3“, pasireiškiantys per sandorius, kuriuos su UAB „EM3“ buvo sudariusi UAB „Vytenio investicijos“, ir kurios vienintelis akcininkas tuo metu buvo pareiškėjos deklaruojamas jos vaikų tėvas M. K. (vėliau minėtos bendrovės akcininke tapo pareiškėja), kuris automobilį kaip fizinis asmuo iš UAB „EM3“ nuomojosi, o vėliau šia transporto priemone naudojosi tiek M. K., tiek pareiškėja, gali kelti interesų konfliktą. Todėl pareiškėja naudojimąsi UAB „EM3“ automobiliu turėjo deklaruoti deklaracijoje, vadovaudamasi Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuriame nurodyta, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti savo duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas.

10. Teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos aiškiai matyti, jog UAB „EM3“ pagal 2018 m. sausio 2 d. transporto priemonės nuomos sutartį nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. minėtą automobilį išnuomojo UAB „Vytenio investicijos“, kurios vieninteliu akcininku nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. buvo M. K.. Nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 gruodžio 1 d. ir nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „EM3“ minėtą automobilį nuomojo M. K. kaip fiziniam asmeniui. Pagal pareiškėjos 2018 m. birželio 18 d. patikslintoje deklaracijoje pateiktus duomenis nuo 2018 m. gegužės 21 d. UAB „Vytenio investicijos“ (2018 m. liepos 9 d. pakeistas pavadinimas į UAB „Veiksmo poilsinė“) akcininkė yra pareiškėja. Taigi pareiškėja yra vienintelė šios bendrovės akcininkė, nors paaiškinime teigė, kad asmeniškai jokių sandorių su UAB „EM3“ nebuvo sudariusi. Be to, UAB „Vytenio investicijos“ nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. nuomojosi automobilį iš UAB „EM3“, kurios vieninteliu akcininku nuomos laikotarpiu buvo M. K., kurį pareiškėja deklaruoja kaip savo vaikų tėvą ir iš kurio perėmė UAB „Vytenio investicijos“ akcijas. Teismo vertinimu, pareiškėjos sandoriai su UAB „EM3“ nebūtinai turėjo būti sudaryti asmeniškai, o jos ryšiai galėjo pasireikšti ir per susijusius asmenis – šiuo konkrečiu atveju per pareiškėjos vaikų tėvą M. K..

11. Teismas akcentavo, kad tarp proceso šalių nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja dirba VMI (duomenys neskelbtini), kuris įsteigtas siekiant užtikrinti VMI funkcijų, susijusių su apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų kontrolės funkcijas atliekančių administracijos padalinių darbo kontroliavimu, koordinavimu ir metodiniu vadovavimu; mokesčių ir kitų įmokų į valstybės biudžetą bei fondus apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo kontrolės prioritetų nustatymu bei kontrolės vykdymu, įgyvendinimą. Todėl pareiškėjos ryšiai su UAB „EM3“, pasireiškiantys per sandorius tarp UAB „EM3“ ir UAB „Vytenio investicijos“, kurios vienintelis akcininkas tuo metu buvo pareiškėjos deklaruojamas jos vaikų tėvas M. K. (vėliau minėtos bendrovės akcininke tapo pareiškėja), kuris automobilį kaip fizinis asmuo iš UAB „EM3“ nuomojosi, o vėliau šia transporto priemone naudojosi ir pareiškėja, gali kelti interesų konfliktą. Teismas pažymėjo, kad iš šių aplinkybių aiškiai matyti, jog pareiškėja naudojasi UAB „EM3“ automobiliu, todėl tokius duomenis pareiškėja turėjo deklaruoti deklaracijoje, vadovaudamasi Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, t. y. asmuo deklaracijoje privalo nurodyti savo duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas (automobilio nuomos sutartis).

12. Teismas nurodė, kad atsižvelgus į pareiškėjos užimamas pareigas VMI (duomenys neskelbtini), kurio viena iš pagrindinių funkcijų yra mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kontrolės vykdymas, negali būti eliminuojama tikimybė, jog ateityje gali tekti susidurti su sprendimais dėl UAB „EM3“ ir UAB „Vytenio investicijos“ ir gali kilti interesų konfliktas. Juo labiau, kad Įstatymas savo esme yra prevencinis ir valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo vengti net šališkumo regimybės.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjos teiginius, jog ji turėjo deklaruoti ne automobilio valdytoją UAB „EM3“, o automobilio savininką UAB „Nordea Finance Lithuania“, pažymėjo, kad nustatytos bylos aplinkybės aiškiai patvirtina, jog pareiškėjos deklaruotas vaikų tėvas M. K. automobilio „Tesla Model S“ nuomos sutartį sudarė būtent su UAB „EM3“, o ne su automobilio savininku; šį faktą taip pat patvirtina Kontrolės departamento II juridinių asmenų patikrinimo skyriaus gautas raštas su priedais, kad šį automobilį M. K. davė savo reikmėms naudotis pareiškėjai; žurnalisto straipsnyje aiškiai nurodyta, kad pareiškėja naudojasi automobiliu „Tesla Model S“, ji neneigia šios aplinkybės; automobilis valdytojo teisėmis priklauso UAB „EM3“; publikuotame straipsnyje nurodyti M. K. su UAB „EM3“ siejantys santykiai (vaikai, akcijų perleidimas). Taigi, šioje situacijoje atsirado sąlyga viešo intereso konfliktui kilti, todėl šiuos duomenis pareiškėja turėjo nurodyti savo deklaracijoje, kaip tai nurodyta Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja, kaip valstybės tarnautoja, naudodamasi automobiliu „Tesla Model S“ privalėjo patikslinti deklaraciją, nurodyti automobilio naudojimo pagrindą, atskleisti kitas aplinkybes dėl galimo interesų konflikto.

14. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad nebuvo surinkta įrodymų, pagrindžiančių inkriminuojamų pažeidimų padarymą, jog nėra objektyvių duomenų, kada ir kokiu automobiliu pareiškėja naudojosi ar naudojasi, nustatęs, jog VMI pareiškėjai pranešė apie konkretaus automobilio, t. y. „Tesla Model S“, kuris valdytojo teisėmis priklauso UAB „EM3“, naudojimą; pareiškėja 2019 m. spalio 21 d. paaiškinime teigė, kad šiuo metu nuosavo automobilio neturi, gyvena Vilniaus rajone, augina nepilnamečius vaikus, kuriuos ji turi nuvežti į darželį bei mokyklą, todėl ir naudojasi automobiliu, kurį jai duoda jos vaikų tėvas M. K.. Teismo vertinimu, nustatytos bylos aplinkybės aiškiai patvirtina, kad nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 gruodžio 1 d., nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „EM3“ minėtą automobilį nuomojo būtent M. K. kaip fiziniam asmeniui. VMI, atlikdama tyrimą ir priimdama ginčijamą įsakymą, vadovavosi informacija bei surinktais įrodymais, gautais iš kitų institucijų, įvertino pareiškėjos paaiškinimą bei jos privačių interesų deklaracijoje deklaruotus duomenis.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjos teiginius, kad nebuvo jokių jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skirti jai griežtą papeikimą, nustatė, jog VMI viršininkės 2019 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. P-2264 pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda už VTĮ ir Įstatymo pažeidimus yra galiojanti nuo šio įsakymo pasirašymo, dėl šios nuobaudos panaikinimo teismas jokio sprendimo dar nėra priėmęs. Tai reiškia, kad VMI viršininkė pagrįstai šią aplinkybę laikė pareiškėjos atsakomybę sunkinančia (VTĮ 35 str. 3 d. 3 p.), ginčijamu įsakymu skirdama nuobaudą pareiškėjai.

16. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2019 m. buvo paskelbti dar 3 straipsniai viešojoje erdvėje, kuriuose buvo aprašomi pareiškėjos ryšiai su M. K., minima UAB „EM3“ ((duomenys neskelbtini)). Šiuose straipsniuose įvardijamos pareiškėjos užimamos pareigos VMI, kad pareiškėja, vykdydama jai pavestas darbines funkcijas, galėjo daryti įtaką priimant tam tikrus sprendimus, susijusius su M. K. ir UAB „EM3“. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja neatsižvelgė į minėtų straipsnių viešojoje erdvėje pasirodymą ir savo pateiktos deklaracijos nepatikslino, nenurodė savo ryšių su UAB „EM3“, toliau naudojo minėtą automobilį savo asmeninėms reikmėms, tokiu būdu pažeisdama Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas.

17. Teismas nurodė, kad atsakovas objektyviai įvertino su padarytu tarnybiniu nusižengimu susijusias aplinkybes, t. y. pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, kad jos tarnybinė veikla už 2018 m. įvertinta „gerai“, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė tai, kad per vienerius metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo pradėtas antras tyrimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuris inicijuotas atsižvelgus į viešojoje erdvėje pasirodžiusį straipsnį dėl pareiškėjos ryšių su UAB „EM3“, kurių ji nedeklaravo, tokiu būdu pažeisdama Įstatymą ir Elgesio kodeksą, pareiškėjos elgesys kenkia ne tik jos pačios reputacijai, bet ir VMI prestižui bei diskredituoja valstybės tarnybą.

18. Teismas atmetė pareiškėjos teiginius dėl to, kad jis turi vadovautis VTEK 2020 m. balandžio 6 d. sprendimo išaiškinimais, nes minėtas VTEK sprendimas nėra įsiteisėjęs, jis yra apskųstas VAAT administracinėje byloje Nr. I2‑3552‑789/2020.

19. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes bei ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, padarė išvadą, kad VMI iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą Įsakymą, kurį naikinti nėra jokio pagrindo.

III. 20. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos skundą ir panaikinti ginčijamo įsakymo dalį, kuria pripažinta, kad pareiškėja pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus bei Elgesio kodekso 6.2 punktą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21. Pareiškėja apeliaciniame skunde kartoja savo skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, nurodytus argumentus, taip pat pažymi:

21.1. Pareiškėja teikė pirmosios instancijos teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ši byla teisme pagal jos skundą turi būti nagrinėjama tik dėl Įsakymo dalies, kuria buvo pripažinta, jog ji pažeidė Elgesio kodekso 6.2 punktą. Nepaisant to, teismas išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl Įsakymo dalies, kuria buvo pripažinta, kad ji pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Tokiu būdu teismas išėjo iš pareiškėjos skundo nagrinėjimo ribų. Be to, VTEK, kaip privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo institucija, 2020 m. balandžio 6 d. sprendime nurodė, kad pareiškėja nepažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir atitinkamą Įsakymo dalį panaikino. Dėl šios priežasties teismas turėjo palikti nenagrinėtą ir atitinkamą pareiškėjos skundo dalį (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 str. 1 d. 1 p.), o pareiškėjos skundą nagrinėti kitų argumentų pagrindu, nes būtent šie argumentai ir teisinis jų vertinimas apibrėžė šios bylos nagrinėjimo ribas. Aplinkybė, ar pareiškėja pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir ar pagrįstai jai dėl to buvo skirta tarnybinė nuobauda, bus nustatyta administracinėje byloje Nr. I2‑3552-789/2020, kurioje atsakovas apskundė VTEK 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą.

21.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl bylos esmės, t. y. dėl Elgesio kodekso 6.2 punkto taikymo ir šio kodekso legitimumo, todėl teismo sprendimas, kaip be motyvų, turėtų būti panaikintas ABTĮ 146 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

21.3. Atsakovas ginčijamame įsakyme nurodė, kad pareiškėjos ryšiai su UAB „EM3“, kurių ji nedeklaravo po paskelbto straipsnio naujienų portale „Alfa.lt“, visuomenei sukėlė pagrįstų abejonių dėl jos nešališkumo, objektyvumo ir nepriklausomumo, vykdant jai paskirtas užduotis, pakenkė VMI prestižui bei menkino visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba ir pačia valstybe. Pareiškėjos vertinimu, minėtame atsakovo teiginyje nustatyti tiek pareiškėjos padaryta veika (neveikimas), tiek pasekmės. Aplinkybę, kad pareiškėja neturėjo pareigos deklaruoti ryšių su UAB „EM3“ konstatavo VTEK 2020 m. balandžio 6 d. sprendime, tai reiškia, jog nebuvo padaryta jokia neteisėta veika. Be to, atsakovas neįrodė (nepateikė jokių įrodymų) ir neva pareiškėjos padaryta veika sukeltų pasekmių, kurias įvardijo kaip jo prestižo menkinimą, visuomenės pasitikėjimo valstybės tarnyba ir pačia valstybe menkinimą.

21.4. Atsakovas Įsakyme pripažino, kad pareiškėja pažeidė Elgesio kodekso 6.2 punktą, nors pradinėje tyrimo stadijoje tokių įtarimų jai nereiškė, o tai laikytina grubiu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pažeidimu. Dėl šios priežasties minėta atsakovo priimto Įsakymo dalis turi būti panaikinta kaip pažeidžianti teisės į teisingą teismą principą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus teisingumo ir teisėtų lūkesčių principus.

21.5. Elgesio kodeksas yra norminio pobūdžio teisės aktas, todėl tam, kad jis galiotų, jis turi būti paskelbtas, tačiau nėra, o tai reiškia, kad jis neįsigaliojo, todėl negali būti taikomas pareiškėjos atžvilgiu galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo tyrime. Pareiškėja niekada nebuvo supažindinta su šiuo dokumentu, todėl atsakovas negali remtis ir tuo argumentu, kad neva pareiškėja žinojo ar buvo informuota apie tokį teisės aktą.

22. Atsakovas atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas kartoja Išvadoje, Įsakyme ir atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat pažymi:

22.1. Pareiškėja skunde reikalavo panaikinti visą Įsakymą. Pareiškėja, norėdama pakeisti skundo dalyką, turėjo skundą patikslinti ABTĮ nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė.

22.2. Pranešime pareiškėjai buvo nurodyta, kad ji galbūt, be kita ko, pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuriame įtvirtinta, jog valstybės tarnautojai privalo laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba. Elgesio kodeksas buvo parengtas atsižvelgiant į VTĮ įtvirtintus valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus. Vienas iš šių principų, įtvirtintų tiek VTĮ, tiek ir Elgesio kodekse, yra pagarba žmogui ir valstybei (Elgesio kodekse šis principas yra detalizuotas, tačiau principo esmė išlieka ta pati). Taigi pranešime buvo paminėta VTĮ nuostata, susijusi su galimu valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų pažeidimu. Pranešimas buvo pakankamai aiškus ir išsamus, iš jame pateiktos informacijos buvo galima suprasti apie pareiškėjai pateiktus kaltinimus, ji turėjo galimybę įgyvendinti savo teisę į gynybą, pateikdama paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo, ką ji ir padarė, todėl nei pareiškėjos teisė būti išklausytai, nei pareiškėjos teisė gintis nebuvo pažeistos.

22.3. Pareiškėja 2016 m. lapkričio 2 d. užpildė Elgesio kodekso priedą „Įsipareigojimas laikytis Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso“ ir jame pasirašė, tokiu būdu patvirtindama, kad su kodeksu susipažino, įsipareigojo laikytis jo reikalavimų bei atsakyti už jų pažeidimą. Elgesio kodeksas yra patvirtintas VMI viršininko įsakymu, užregistruotas ir įsigaliojęs. Elgesio kodeksas yra vidaus administravimo aktas, kuriam nėra būdingas visuotinio privalomumo požymis, kylantis iš viešojo administravimo subjektų įgaliojimų savo aktais išreikšti valstybės valią visiems asmenims. Elgesio kodeksas nėra skelbiamas Teisės aktų registre, nes yra adresuotas ir privalomas tik VMI valstybės tarnautojams, įskaitant ir pareiškėją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 23. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl VMI viršininkės 2020 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. P-569 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo I. K.“, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog teisėta ir pagrįsta yra Įsakymo dalis, kuria buvo pripažinta, kad pareiškėja pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nepaisant to, kad VTEK, kaip privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo institucija, 2020 m. balandžio 6 d. sprendime nurodė, kad pareiškėja nepažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir atitinkamą ginčijamo įsakymo dalį panaikino. Pareiškėja nurodė, kad tai, ar pareiškėja pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir ar pagrįstai jai dėl to buvo skirta tarnybinė nuobauda, bus nustatyta administracinėje byloje Nr. I2-3552-789/2020, kurioje atsakovas apskundė VTEK 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą.

25. Pirmiausiai primintina, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

26. Pažymėtina, kad pareiškėjas turi teisę į teisingą bylos nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos ratifikuotos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.), kurią įgyvendinant, be kita ko, turi būti užtikrintas tinkamas teisėjo vadovavimas procesui. ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.), ir kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat ar teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus.

27. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sprendžia, kad tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

28. Remiantis bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad:

(1) ginčijamu įsakymu, kuris grindžiamas Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos 2020 m. sausio 14 d. išvada Nr. (6.17-01)7-5 „Dėl (duomenys neskelbtini) I. K. galimo tarnybinio nusižengimo“ (Išvada Nr. 2), pareiškėjai tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas paskirta, be kita ko, ir už Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto (2015 m. gruodžio 15 d. įstatymo Nr. XII-2180 redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) („deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti šiuos savo ir sutuoktinio, sugyventinio, partnerio duomenis: <...> 7) artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas“) pažeidimą;

(2) pareiškėja 2020 m. vasario 20 d. pateikė skundą VTEK, kuriame paprašė panaikinti Išvadą Nr. 2 ir Įsakymą, kuriais pripažinti Įstatymo pažeidimai;

(3) VTEK 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu, vadovaudamasi aktualios redakcijos Vyriausios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais („VTEK: 1) prižiūri, kaip įgyvendinami Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas <...> šiais klausimais priima sprendimus <...>; <...> 5) šio įstatymo numatytais atvejais veikia kaip privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo institucija <...>“), 24 straipsnio 5 dalimi („VTEK, nagrinėdama pareiškėjo ar asmens, dėl kurio veikos institucijoje ar įstaigoje yra atliktas tyrimas ir priimtas sprendimas, skundą, veikia kaip privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo institucija. VTEK, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies arba atmesti. <...>“), pareiškėjos skundą iš dalies tenkino ir panaikino ginčijamo įsakymo dalį, kuria nuspręsta, jog pareiškėja pažeidė Įstatymo (iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusi įstatymo redakcija) 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą. VTEK 2020 m. balandžio 6 d. sprendime, be kita ko, paminėto teisinio reguliavimo kontekste įvertintos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas Įsakymas;

(4) Nesutikdama su VTEK 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu, VMI 2020 m. gegužės 8 d. padavė skundą VAAT, kuriame prašė šį VTEK sprendimą panaikinti. Šis VMI skundas nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. I2-3552-789/2020. Dėl jo įsiteisėjęs teismo sprendimas nėra priimtas.

29. Iš tikrinamo sprendimo turinio nustatyta, kad apie tai, jog VTEK 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu panaikino ginčijamo įsakymo dalį, kuria nuspręsta, jog pareiškėja pažeidė Įstatymo (iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusi įstatymo redakcija) 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir skundas dėl paminėto VTEK sprendimo yra nagrinėjamas VAAT administracinėje byloje Nr. I2-3552-789/2020, pirmosios instancijos teismui buvo žinoma. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas ginčą dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjo ir priėmė tikrinamą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjos argumentus, kad VTEK 2020 m. balandžio 6 d. sprendimas turi prejudicinę galią nagrinėjant administracinę bylą dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, nes pastarasis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs (žr. tikrinamo sprendimo 29 p.).

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir Vilniaus apygardos administracinio teismo bylos Nr. I2-3552-789/2020 egzistuoja akivaizdus prejudicinis ryšys. Tai buvo akivaizdu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju paminėtos ir nagrinėjamos administracinių bylų dalykas iš esmės sutampa. Todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. I2-3552-789/2020 (ABTĮ 100 str. 1 d. 3 p.). Pirmosios instancijos teismui to nepadarius, nebuvo nustatytos visos bylai svarbios aplinkybės, jos nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos.

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos procesinės teisės normos, o dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.). Tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.). Atsižvelgiant į tai, kad byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo, kiti apeliacinio skundo argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai nėra vertinami. Bylos nagrinėjimas nėra pasibaigęs, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos I. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Rytis Krasauskas Ramutė Ruškytė