1f48af1a-e5bd-4ccc-b596-d3a8bbf728eb · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Viktoras PreikÅ¡as             Baudžiamoji byla Nr. 1A-680-327-2013Teisėjas Rimantas Grigas             Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01742-2010-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.1.;1.2.18.10.; 1.2.18.11.; 1.2.29.1.;1.1.4.5.1.; 1.1.8.; 1.1.7.2.4.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.6.4.2. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 2 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Vik­to­ro PreikÅ¡o (kole­gi­jos pirmininkas), Algimanto Smolsko ir Olego Å ibkovo, sekre­to­riau­jant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, iÅ¡teisintiesiems J.

Å . ir Ž. Å ., jų gynė­jui advokatui Mantui Å riupÅ¡ai, vieÅ¡ame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo bau­džia­mÄ ­jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės pro­ku­ra­tÅ«­ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apy­lin­kės teismo 2013 m. ge­gu­Å¾Ä—s 24 d. nuosprendžio, kuriuo:- J. Å . iÅ¡teisintas pagal Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – BK) 25 str. 2 d., 182 str. 1 d., 222 str. 1 d., 223 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusi­kal­ti­mo požymių.- Ž.

Å . iÅ¡teisinta pagal BK 25 str. 2 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.Nukentėjusiosios G. B. civilinis ieÅ¡kinys atmestas.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , iÅ¡klausiusi proceso dalyvių, n u s t a t ė : J. Å . buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje, apgaule savo ir Ž. Å . naudai įgijo svetimÄ G. B. (buvusi pavardė G.) 6200 Lt turtÄ , o bÅ«tent: susitaręs ir bendrai veikdamas kartu su Ž. Å ., turėdamas tikslÄ apgaule savo ir Ž.

Å . naudai įgyti svetimÄ turtÄ , laikotarpiu nuo 2004-02-04 iki 2009-04-03 dirb­damas UAB (duomenys neskelbtini), įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direk­to­riaus pareigose, pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889) 37 str. „Bendrovės vadovas“ 10 d. 1 p., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas bÅ«damas atsakingas už ben­dro­vės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ , pagal UAB (duomenys neskelbtini) įstatų, 2004-02-03 įregistruotų juridinių asmenų registre, X skyriaus „Bendrovės vadovas“ 50 punktÄ turėdamas teisę vienasmeniÅ¡kai sudaryti sandorius bendrovės vardu, 2008-07-04 žodiniu susitarimu sudary­da­mas sandorį su G.

B. ir V. B., kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo už 21653 litus atlikti židinio pastatymo ir marmuro apdailos darbus (duomenys neskelbtini), tuo tikslu 2008-07-04 iÅ¡ banko (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. paėmusi 20000 litų kreditÄ , 2008-07-04 UAB (duomenys neskelbtini) salono pa­tal­po­se, esančiose (duomenys neskelbtini), sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkei Ž. Å . 10000 litų, 2009-03-18 UAB (duomenys neskelbtini) patalpose V.

B. sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui J. Å . 11653 litus, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) neatliko 3000 litų vertės židinio mar­mu­ro apdailos darbų bei G. B. negrÄ Å¾ino 3200 litų už UAB (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾intÄ brokuotÄ Å¡i­lumokaitį, tokiu bÅ«du apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ â€“ G. B. 6200 litų ir padarė jai 6200 litų turtinę žalÄ , tai yra J. Å . buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 str. 2 d., 182 str. 1 d. Be to, J.

Å . buvo kaltinamas tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos buhal­te­ri­nės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. 2 d. reikalavimus bÅ«damas atsakingas už aps­kai­tos organizavimÄ ir dokumentų iÅ¡saugojimÄ : pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Res­pu­blikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str., nustatantį, kad „ūkio subjektai aps­kai­tÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų:

1) tinkama, objektyvi ir palyginama;

2) pa­tei­kia­ma lai­ku;

3) iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams“, 12 str. 1 d., nus­ta­tan­ÄiÄ , kad „visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. Aps­kaitos do­ku­men­tai turi bÅ«ti suraÅ¡yti Å«kinės operacijos metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, UAB (duomenys neskelbtini) bu­halterinėje apskaitoje neapskaitė 2008-07-04 UAB (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) 5000 litų sumai, dėl ko laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-07-01 iÅ¡ dalies nebu­vo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžių ir struktÅ«ros, tokiu bÅ«du ap­gaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ , tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nu­ma­ty­tÄ BK 222 str. 1 d.Be to, J.

Å . buvo kaltinamas tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos buhal­te­ri­nės aps­kaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. 2 d. reikalavimus bÅ«damas atsakingas už ap­s­kaitos organizavimÄ ir dokumentų iÅ¡saugojimÄ : pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhal­te­ri­nės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 19 str. „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir fi­nansinės ats­kai­tomybės saugojimo tvarka” 1 d., nustatančiÄ , kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nus­ta­tyta tvarka, kuri turi nu­matyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ â€ ir 2 d., nustatančiÄ , kad „pa­tvir­tinus fi­nansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto va­do­vo nu­statyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vy­riau­sybės nus­ta­tytų dokumentų saugojimo terminų”, neiÅ¡saugojo ir tyrimui nepateikė grynų pinigų kvitų serija KRL Nr. (duomenys neskelbtini) bei PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, iÅ¡raÅ¡ytiems grynų pinigų kvitams serija KRL Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodytas pagrindas, kad pinigai priimami už darbus, už gaminius, dėl ko lai­ko­tarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-07-01 iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsi­pa­reigojimų dydžių ir struktÅ«ros, tokiu bÅ«du aplaidžiai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę aps­kaitÄ , tai yra buvo kal­ti­na­mas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 223 str. 1 d.Ž.

Å . buvo kaltinama tuo, kad veikdama bendrininkų grupėje, apgaule savo ir J. Å . naudai įgijo svetimÄ G. B. 6200 Lt turtÄ , o bÅ«tent: laikotarpiu nuo 2004-02-04 iki 2009-04-03 dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vadybininkės pareigose, veikdama kartu su įmonės direktoriumi J. Å ., turė­da­ma tikslÄ apgaule savo ir J. Å . naudai įgyti svetimÄ turtÄ , 2008-07-04 žodiniu susitarimu J. Å . sudarius sandorį su G. B., kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo už 21653 litų at­lik­ti židinio pastatymo ir marmuro ap­dai­los darbus, adresu (duomenys neskelbtini), po ko 2008-07-04 iÅ¡ G.

B. UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), paėmė 10000 litų, užpildydama 2008-07-04 UAB (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) 5000 litų sumai, tai yra įrašė žinomai neteisingus duomenis, tokiu bÅ«du suklastojo tikrÄ do­kumentÄ â€“ UAB (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra buvo kaltinama padariusi nu­sikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 str. 1 d.Taip pat Ž. Å . buvo kaltinama tuo, kad tęsdama nusikalstamÄ sumanymÄ , 2009-03-18 UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), G.

B. su­mo­kėjus UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui J. Å . 11653 litus, tačiau pinigų priėmimo kvito neiÅ¡­ra­Å¡ius ir UAB (duomenys neskelbtini) neatlikus 3000 litų vertės židinio marmuro apdailos darbų bei G. B. negrÄ Å¾inus 3200 litų už UAB (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾intÄ brokuotÄ Å¡ilumokaitį, tokiu bÅ«du ap­gau­le savo ir J. Å . naudai įgijo svetimÄ turtÄ â€“ G. B. 6200 litų ir padarė jai 6200 litų tur­ti­nę žalÄ , tai yra buvo kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 str. 2 d.,182 str. 1 d.Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorė ape­liaciniame skunde praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuos­pren­dį panaikinti ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo pripažinti:

J. Å . kaltu pagal BK 25 str. l d., 182 str. l d. 222 str. l d. 223 str. l d. ir pagal BK 182 str. l d. skirti 60 MGL dydžio bau­dÄ , pagal 222 str. l d. skirti 30 MGL baudÄ , pagal BK 223 str. l d. skirti 20 MGL baudÄ . Va­do­vau­jan­tis BPK 63 str. 1 ir 4 d., bausmes iÅ¡ dalies sudėti ir skirti galutinę subendrintÄ bausmę – 100 MGL baudÄ ; Ž. Å . pripažinti kalta pagal BK 182 str. l d. ir skirti 30 MGL baudÄ , pripažinti kalta pagal BK 300 str. l d. ir skirti 40 MGL baudÄ . Vadovaujantis BPK 63 str. 1 ir 4 d., bausmes iÅ¡ dalies sudėti ir skirti galutinę bausmę – 60 MGL baudÄ .

KardomÄ sias priemones, nuos­prendžiui įsiteisėjus, panaikinti.Apeliaciniame skunde prokurorė nurodė, kad J. Å . ir Ž. Å . iÅ¡teisinti ne­pa­grįstai. Teismas, pažeisdamas BPK 20 str. reikalavimus nepagrįstai nuvertino liudytojų D. S., E. B. ir A. B. pa­ro­dy­mų, kaip netiesioginių įrodymų, reikÅ¡mę. Teismas, pri­im­da­mas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teikė prio­ritetÄ kaltinamųjų Ž. Å . ir J. Å . paro­dy­mams, kurie yra prieÅ¡taringi, nenuo­seklÅ«s, nelogiÅ¡ki, prieÅ¡tarauja byloje esančių įrodymų vi­su­mai.

Kaltinamųjų parodymai neparemti ob­jektyviais duomenimis, kaltinamieji linkę meluoti ir sie­kė iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas.Skunde pažymima, kad teismas, vertindamas kaltinamosios Ž. Å . parodymų pa­ti­kimumÄ , nurodė, kad jos parodymai sutampa su liudytojo D. K. parodymais. Tačiau liudytojas D. K. parodė, kad pirkti židinio kapsulę iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) jis ruošėsi 2007 m., o pinigų pri­Ä—­mi­mo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) 5000 litų sumai iÅ¡raÅ¡ytas 2008-07-04, todėl D.

K. paro­dy­mų negalima ver­tinti kaip kaltinamųjų versijÄ pagrindžiančių parodymų. Teismas taip pat netin­ka­mai įvertino E. B. ir D. S. parodymus kaip įrodymus, pagrin­džian­Äius civilinius santykius tarp J. Å . ir V. B., kadangi teisminio nagrinėjimo metu E. B. ir D. S. paro­dė, kad jie buvo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Pas G. ir V. B. jie montavo židinį J. Å . nurodymu, darbo lai­kas buvo nuo 10 iki 17 val., me­džia­gos židiniui statyti bÅ«davo parduotuvėje, jas iÅ¡duodavo Ž. ar J.

Å .. IÅ¡ J. Å . papildomo at­ly­gio negavo, tik darbo užmokestį. Å ie E. B. ir D. S. parodymai neprieÅ¡tarauja nuken­tė­ju­sio­sios G. B., liudytojo V. B. ir A. B. parodymams. Nukentėjusioji G. B. ir liudytojas V. B. nurodė, kad jie buvo esminiai su­klai­din­ti dėl 10000 litų, kadangi Å¡ak­ne­lė­je buvo apiforminta 5000 Lt suma, o kal­ti­na­mie­ji, pa­teikdami tik­ro­vės neatitinkančius duomenis, t. y. paaiÅ¡kindami G. ir V. B., kad prekę jau turi, o jiems ge­riau dėl mokesčių raÅ¡yti mažesnę sumÄ .

Priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teis­mas taip pat neat­si­Å¾velgė į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikÄ , kurioje tei­gia­ma, kad ap­gau­lin­gos apskaitos tvarkymo padariniai gali bÅ«ti nustatomi tiek kompetentingų įs­tai­gų patikrinimu, tiek spe­cialisto iÅ¡vada, tai ir buvo padaryta suraÅ¡ant spe­cia­listo iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir apklausiant spe­cia­listę, kuri teisminio nagrinėjimo metu patvirtino iÅ¡va­dos pagrįstumÄ ir tei­sė­tumÄ .Skunde nurodoma, kad specialistė, įvertinusi papildomai pateikus doku­men­tus, teisme pa­Å¾y­mėjo, kad pagal tyrimui pateiktus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus iÅ¡ da­lies nega­li­ma nustatyti turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, nes bendrovė (duomenys neskelbtini) nesi­va­do­vavo Lie­tu­vos Respublikos Finansų ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 340 patvirtintų Pinigų priė­mi­mo ir pi­ni­gų iÅ¡mokėjimo kvitų blankų gamybos, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo taisyklių 13 p., kuriame nurodyta, kad „Kvitai iÅ¡raÅ¡omi Å«kinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus" ir Lie­tuvos Res­pu­blikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 20 str.

„Apskaitos dokumentų, aps­kaitos registrų dingimo ir paėmimo įforminimas" 1 d., kurioje nurodyta, kad „Jei dingsta arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas Å«kio subjekto vadovui raÅ¡o pasiaiÅ¡kinimÄ . Ūkio subjekto vadovas priima sprendimÄ dėl jų atkÅ«rimo Vyriausybės nustatyta tvarka“, nes tyrimo metu neužfiksuoti ats­kai­tin­gam asmeniui grÄ ­Å¾inamų nepanaudotų kvitų blankų atvejai ir grynų pinigų kvitų serija KRL Nr. (duomenys neskelbtini), jų panaudojimas nenustatytas taip pat.

Specialistė įvertinusi pa­pil­do­mai pateik­tus dokumentus nurodė, kad kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡duotas va­dy­bi­nin­kei Ž. Å ., tačiau data nenu­rodyta, tik žurnale įraÅ¡yti 2008 metai. Kvitas buhalterinėje apskai­to­je neapskaitytas, Å¡i suma į kasos knygÄ nebuvo įtraukta. Ji suvedė visus kasos kvitus, pagal kuriuos užpajamuoti pinigai 127267,97 Lt. Tačiau papildomam tyrimui jai pateikė ad­vo­katai sÄ raÅ¡Ä pinigų priėmimo kvitų, ku­ria­me nurodyti kaip sugadinti ar nepanaudoti.

Nors kvitas Nr. KRL (duomenys neskelbtini) įraÅ¡ytas tarp nepa­nau­do­tų kvitų, tačiau jo vie­nas egzem­plio­rius yra pateiktas prie baudžiamosios bylos medžiagos. UAB (duomenys neskelbtini) doku­mentas nebuvo at­kurtas Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat atkreiptinas dėme­sys, kad per­Å¾iÅ«rėjus pa­pil­do­mai pa­teiktÄ pinigų priėmimo kvitų sÄ raÅ¡Ä ji nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrimui atlikti buvo pa­teikti kvitai kaip panaudoti. Gy­nėjas pateikė sÄ raÅ¡Ä pini­gų priė­mi­mo kvitų, kuriame dalis anksčiau pateiktų pinigų kvitų nurodyti kaip sugadinti ar nepa­nau­doti, antai kvitas serija KRL (duomenys neskelbtini), kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas kaip iÅ¡raÅ¡ytas 2008-01-24 V.

G., kuri įnešė į kasÄ 4000 litų, pa­pildomai gynėjo pateiktuose do­ku­men­tuose nuro­dy­tas kaip nepanaudotas. Pagal kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris irgi nu­ro­dytas kaip nepanaudotas, N. B. į kasÄ Ä¯nešė 4000 litų. IÅ¡vados priede yra pinigų pri­Ä—­mi­mo kvitai. Kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) perbrauktas kaip nepa­nau­dotas, tačiau yra ir kitas kvitas, kuris nu­rodo, kad yra iÅ¡ B. priimti pinigai, kuriame yra ir vadybininkės paraÅ¡as. Pagal grynų pinigų kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) V.

L., data nenurodyta, į kasÄ Ä¯neÅ¡ta 2000 litų, taip pat nenu­rodyta ant sÄ skaitos. Tie kvitai buvo pa­naudoti, nors buvo įraÅ¡yti į sÄ raÅ¡Ä kaip nepanaudoti.IÅ¡teisintieji atsikirtime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad iÅ¡ skundžiamo teismo nuosprendžio bei visos baudžiamosios bylos medžiagos akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡­na­grinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ ir priėmė motyvuotÄ bei teisiÅ¡kai pagrįstÄ nuosprendį. Savo skunde pro­kurorė nurodė nelogiÅ¡kus ir teisiÅ¡kai nepagrįstus apeliacinio skundo pagrindus, todėl nu­teistieji pra­Å¡o atmesti prokurorės skundÄ kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurody­tais mo­ty­vais.IÅ¡teisintieji ir jų gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės ape­liacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Pagal Lietuvos Res­pu­blikos bau­džia­mo­jo proceso ko­dekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Å ioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įver­ti­na pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡na­gri­nė­ji­mu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pa­grįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡na­gri­nė­jimu.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 str. 2 d., 182 str. l d. ir 222 str. l d., J. Å . atžvilgiu ir dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 str. 2 d., 182 str. l d. ir 300 str. l d., Ž. Å . atž­vilgiu Å¡ioje byloje iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų.

Teismas dėl Å¡ių veikų skun­džiamu nuos­pren­džiu iÅ¡teisindamas J. Å . ir Ž. Å . rėmėsi įstatymo nustatyta tvar­ka ikiteis­mi­nio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duo­menimis. Tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes, sprendžia, jog apylinkės teismo iÅ¡vados dėl J. Å . iÅ¡teisinimo pagal BK 223 str. l d. yra nepagrįstos. Dėl J. Å . iÅ¡teisinimo pagal BK 25 str. 2 d., 182 str. l d. ir 222 str. l d. ir dėl Ž.

Å . iÅ¡teisinimo pagal BK 25 str. 2 d., 182 str. l d. ir 300 str. l d.Pagal BK 182 str. 1 d. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas savo ar kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės ar jÄ panaikino. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymÄ netei­sėtÄ , yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių ži­nio­je yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens suklaidinimo ir turto už­val­dy­mo bÅ«das.

Apgaulė sukčiavimo atveju turi bÅ«ti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Paprastai suklaidinama pateikiant su­klas­totus dokumentus, liudijančius teisę į turtÄ , arba tikri kaltininko ketinimai maskuojami su­klai­di­nant dėl esminių sutarties aplinkybių ar asmens identifikacinių duomenų, siekiant apsunkinti su­tar­ties vykdymÄ ar asmens, užvaldžiusio turtÄ , nustatymÄ . Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininkÄ praneÅ¡damas neteisingus duomenis, me­luodamas, nutylėdamas ar iÅ¡kraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu bÅ«du įgyti svetimÄ turtÄ .

Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 182 str. taikomas naudotos apgaulės esmingumo reika­la­vi­mas. Jei svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama arba kaltininko turtinė prievolė panaikinama nors ir neteisėtai, tačiau apgaulė nepadaro esminės įtakos nukentėjusiajam ar kitam asmeniui apsispręsti dėl Å¡ių veiksmų atlikimo, tokiu atveju apgaulė nedaro veikos sukčiavimu BK 182 str. prasme. Teis­mų praktikoje pa­Å¾y­mi­ma, kad veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui bÅ«tina įrodyti, kad savo ke­tinimus nesilaikyti su­tar­ties sÄ lygų ir užvaldyti turtÄ asmuo maskuoja apgaule, suklaidindamas kitÄ su­tarties Å¡alį dėl savo ketinimų, pateikdamas save kaip kitÄ asmenį ar panaudodamas kitokius bÅ«­dus, nulemiančius kitos pusės apsisprendimÄ perduoti turtÄ ir suvaržančius jo atgavimÄ , ir visa tai su­vokia.Ž. ir J.

Å . pagal BK 182 str. buvo kaltinami, kad žodiniu susitarimu sudarę sandorį su G. B. ir V. B., kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo už 21653 litus atlikti židinio pa­sta­tymo ir marmuro apdailos darbus, ir 2008-07-04 UAB (duomenys neskelbtini) salono patalpose G. B. su­mokėjus UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkei Ž. Å . 10000 litų, o 2009-03-18 UAB (duomenys neskelbtini) patalpose V. B. sumokėjus UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui J. Å . 11653 litus, neatliko 3000 litų vertės židinio marmuro apdailos darbų bei G.

B. negrÄ Å¾ino 3200 litų už UAB (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾intÄ brokuotÄ Å¡ilumokaitį. Nukentėjusioji G. B. ir liudytojas V. B. nurodė, kad jie buvo esminiai su­klai­din­ti dėl 10000 litų, kadangi Å¡ak­ne­lė­je bu­vo apiforminta 5000 Lt suma, o kaltinamieji, pa­aiÅ¡kino G. ir V. B., kad prekę jau turi, o jiems geriau dėl mokesčių raÅ¡yti mažesnę sumÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Ž. ir J. Å . neneigia susitarimo su G. ir V. B. fakto ir buvusių savo įsipareigojimų bei nurodė, kad jie, kaip fiziniai asmenys, žodžiu susi­tarė, kad V.

B. atlikus J. Å . priklausančių žemės sklypų geodezinius matavimo darbus, J. Å . savo ruožtu padės V. B. ir G. B. įsigyti židinio kapsulę.Kaip matyti, ginčas tarp asmenų kilo dėl neatliktų darbų ir pinigų už brokuotÄ prekę grÄ ­Å¾i­ni­mo, todėl jis vertintinas tik kaip civilinis ginčas, o ne kaip nusikaltimas. Sprendžiant, ar ci­vi­li­nių su­tarčių neįvykdymo atveju kartu su civiline taikytina ir baudžiamoji atsakomybė, teismų prak­tikoje vadovaujamasi esminės apgaulės, kuri naudojama įtraukiant asmenį į jam žalingÄ san­do­rį, kri­te­ri­ju­mi.

Vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sÄ lygų pa­Å¾ei­di­mas pats sa­vai­me dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai sutarties Å¡alių nepa­da­ro­ma žala arba nėra kliūčių padarytÄ Å¾alÄ atlyginti civilinės teisės priemonėmis (Lietuvos AukÅ¡­Äiau­sio­jo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-299/2011, 2K-329/2011).Motyvuojant baudžiamosios atsakomybės pagrįstumÄ arba nepagrįstumÄ teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys į nukentėjusiojo galimybių apginti savo teisę civilinio proceso priemonėmis sumenkinimÄ kaip prievolės iÅ¡vengimo bÅ«dÄ ir laikomasi nuostatos, kad baudžiamosios atsako­my­bės taikymo pagrįstumÄ tokiais atvejais rodo tai, jog kaltinamas asmuo sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų pasunkintas, pvz.: be teisėsaugos institucijų pagalbos neį­ma­no­ma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sÄ moningai sudarytas taip, kad vėliau bÅ«tų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informacijÄ apie didelę skolų naÅ¡tÄ ir nemokumÄ , vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebÅ«tų į kÄ nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys by­lose Nr. 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008).

Tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių ne­nustatyta. Teismas kritiÅ¡kai vertino nukentėjusiosios G. B. parodymus, kad pastačius ži­di­nį ir sugedus Å¡ilumokaičiui, J. Å . jį išėmė, tačiau pinigų už jį negrÄ Å¾ino ir po to pradėjo slap­s­tytis, kadangi nukentėjusiajai G. B. buvo žinomi Ž. Å . ir J. Å . an­ke­ti­niai duomenys, jų buvimo vieta. Taigi jie sÄ moningais veiksmais nukentėjusiosios neklaidino, jiems nebuvo apsunkinta galimybė kreiptis dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvar­ka, tačiau jie net nebandė ginti savo pažeistas teises pareikÅ¡dami civilinį ieÅ¡kinį.

Aplinkybė, kad nu­ken­tė­ju­sysis G. B. ir iÅ¡teisintasis J. Å . dėl darbų atlikimo susitarė žodžiu, raÅ¡ytinės sutarties ne­su­darė, negali bÅ«ti pakankamu pagrindu pripažinti, kad dėl to nukentėjusiojo teisių gynyba ci­vi­li­ne tvarka buvo apsunkinta, nes pats nukentėjusysis sutiko su tokia sutarties forma, todėl negalima iÅ¡ kitos sutarties Å¡alies atsakomybės už sutarties vykdymÄ reikalauti baudžiamojo proceso tvarka.Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra pateikta jokių raÅ¡ytinių dokumentų, kurie patvirtintų tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir G. ir V.

B. buvusį sandorį. Liudytojai E. B., D. S. patvirtino, kad jie pas G. B. statė židinio kapsulę, tačiau dokumentų dėl darbų priė­mi­mo niekas nesuraÅ¡inėjo. Jokių finansinių operacijų su G. ir V. B. nenustatyta ir spe­cialisto iÅ¡vadoje dėl UAB (duomenys neskelbtini) Å«kinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų Nr. (duomenys neskelbtini), ku­rio­je buvo analizuojami UAB (duomenys neskelbtini) finansiniai dokumentai. Å ioje specialisto iÅ¡vadoje nu­ro­dy­ta, kad pagal tyrimui pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus nenustatyta, kad bÅ«tų atlikti G.

G. (dabartinė pa­vardė B.) kokie nors darbai, nes nepateiktos su­tartys darbams atlikti, nėra suraÅ¡ytų darbų atlikimo priėmimo aktų.Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad teismas netinkamai įvertino liudytojų E. B. ir D. S. parodymus, kaip įrodymus, pagrindžiančius civilinius santykius tarp J. Å . ir V. B., nes minėti liudytojai, kai atliko židinio montavimo darbus, buvo bendrovės (duomenys neskelbtini) dar­buotojai ir iÅ¡ J. Å ., kaip bendrovės direktoriaus, negavo jokio papildomo at­ly­gio, dirb­da­vo darbo laiku.

Pažymėtina, kad vien tai, kad minėti liudytojai buvo bendrovės (duomenys neskelbtini) darbuo­tojai ir negavo pa­pil­do­mo atlygio, nesuteikia pagrindo teigti, kad židinys buvo statomas bendrovės vardu.IÅ¡ byloje esančių elektroninio paÅ¡to laiÅ¡kų nustatyta, kad tarp G. G. (B.) ir V. B. vyko susiraÅ¡inėjimas. IÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) elektroninio paÅ¡to (duomenys neskelbtini) 2008-07-21 iÅ¡siųstas laiÅ¡kas V. B. (adresu (duomenys neskelbtini)). LaiÅ¡ko tema – apdaila, prie laiÅ¡­ko pridėtas židinio paveiksliukas, kuriuo pateikta sÄ mata V. 21653 Lt sumai.

Tačiau sÄ ­ma­ta jos sudarytojos Ž. Å . nepasiraÅ¡yta, taip pat nenurodyta ir jos sudarymo data. IÅ¡ AB (duomenys neskelbtini) banko V. B. atsiskaitomosios sÄ skaitos banko iÅ¡ra­Å¡o nustatyta, kad J. Å . 2009-08-10 jam pervedė 600 Lt. Pažymėtina, kad uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės asmuo, pagal kurio prievoles juridinio asmens organai neatsako asmeniniu turtu.Nors nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu pateikė UAB (duomenys neskelbtini) 2008-07-04 kvitÄ KRL Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad vadybininkė Ž.

Å . gavo 5000 Lt už „1-18 pa­no­ramÄ dalimis“, tačiau kvite neįraÅ¡yta pinigus įmokėjusio asmens pavardė, kas nepatvirtina fakto, jog kvitas buvo iÅ¡duotas bÅ«tent G. B.. Be to, kvitas nurodyto pinigų gavėjo vardu nepa­si­ra­Å¡y­tas, todėl nepaneigtas Ž. Å . teiginys, kad kvitas buvo raÅ¡omas numa­ty­tam nurodytos pinigų sumos gavimui iÅ¡ D. K.. Specialisto iÅ¡vadoje nustatyta, kad 2008-07-04 UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡ra­Å¡ytas pinigų priėmimo kvitas KRL Nr. (duomenys neskelbtini) į apskaitÄ nebuvo įtrauktas.

Pirmosios ins­tan­cijos teismo posėdyje apklausta specialistė, įvertinusi papildomai pa­tei­kus doku­men­tus, patvirtino, kad pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡duotas va­dy­bi­nin­kei Ž. Å ., tačiau buhalterinėje apskaitoje, kasos knygoje nebuvo apskaitytas, Å¡i suma į kasos knygÄ nebuvo įtraukta, žurnale data nenu­rodyta.Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 įstatymas Nr. IX-574) 12 str. „Ūkinių opera­ci­jų ir Å«kinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 d. nurodyta, kad „Visos Å«kinės operacijos ir Å«ki­niai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, iÅ¡skynus Å¡io straipsnio 2 d. numatytÄ atvejį.

Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“. Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 340 patvirtintų „Pinigų pri­Ä—mimo ir pinigų iÅ¡mokėjimo kvitų blankų gamybos, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tai­syk­lių“ 13 punkte nurodyta, kad „Kvitai iÅ¡raÅ¡omi Å«kinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus. Kvitai pildomi raÅ¡alu ar tuÅ¡u dviem egzemplioriais taip, kad abiejų egzempliorių duomenys butų vie­nodi ir aiÅ¡kiai įskaitomi.

Pirmasis kvito egzempliorius lieka Å«kio subjekto darbuotojui, iÅ¡ra­Å¡iu­siam kvitÄ , o antrasis atiduodamas klientui (pinigų mokėtojui ar prekę pristačiusiam asmeniui).“ Nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad pagal 2008-07-04 UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡­raÅ¡ytÄ pinigų priėmimo kvitÄ KRL Nr. (duomenys neskelbtini) jokia finansinė operacija bendrovėje įvykdyta ne­bu­vo. Tai patvirtina ir Ž. Å . parodymai, kad šį kvitÄ ji užpildė dalinai, kai buvo at­vy­kęs galimas pirkėjas D.

K., su kuriuo sutarė, kad jis pirks židinio kapsulę. Kadangi D. K. ne­pirko prekės, kvitas ir liko dalinai užpildytas, t.y. jame buvo nurodyta pinigų suma – 5000 Lt, ku­riuos kaip avansÄ turėjo sumokėti D. K.. Å iuos Ž. Å . pa­rodymus patvirtino liu­dy­to­jas D. K..Nors skunde prokurorė nurodo, kad teismas neteisingai įvertino kaltinamosios Ž. Å . parodymų patikimumÄ , kadangi tai prieÅ¡tarauja liudytojo D. K. parodymams, nes jis nu­rodė, kad bendrovėje (duomenys neskelbtini) židinio kapsulę ketino pirkti 2007 metais, o pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡raÅ¡ytas 2008-07-04.

Tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad liudytojas D. K. tikslios įvykio datos neprisiminė.Prokurorės apeliacinio skundo teiginiai apie J. Å . ir Ž. Å . parodymų prieÅ¡­ta­rin­gu­mÄ , nenuoseklumÄ , nelogiÅ¡kumÄ ir prieÅ¡taravimÄ byloje esančių įrodymų visumai iÅ¡ esmės nekon­kretizuoti, todėl teisėjų kolegija Å¡ių teiginių negali patikrinti.Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teis­­mas taip pat neatsižvelgė į suformuluotÄ Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikÄ , kurioje tei­gia­ma, kad apgaulingos apskaitos tvarkymo padariniai gali bÅ«ti nustatomi tiek kompetentingų įs­tai­gų patikrinimu, tiek specialisto iÅ¡vada, kas buvo padaryta suraÅ¡ant spe­cialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir apklausiant specialistę, kuri patvirtino iÅ¡vados pagrįstumÄ ir teisėtumÄ .

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi specialisto 2011-09-28 iÅ¡vada dėl UAB (duomenys neskelbtini) Å«kinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų Nr. (duomenys neskelbtini) ir teisme apklaustos specialistės L. B. parodymais. Pažymėtina ir tai, kad specialisto iÅ¡vadoje ar ekspertizės akte esantys duo­me­nys, atitinkantys BPK 20 str. nustatytus reikalavimus, turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis tomis pa­Äio­mis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai – pagal teisėjo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Nuosprendį grindžiant specialisto iÅ¡­vada ar ekspertizės aktu, Å¡ie procesiniai dokumentai neturi kelti jokių abejonių dėl savo pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-245/2012). Prokurorės apelia­ciniame skunde nenu­rodyta kokie bÅ«tent specialisto iÅ¡vados teiginiai patvirtina J. Å . ir Ž. Å . ap­gaulę santykiuose su G. B.. Teisėjų kolegija specialisto iÅ¡vadoje tokių duomenų neįžvelgia.Prokurorės skunde teigiama, kad J. Å . buvo nepagrįstai iÅ¡teisintas ir pagal BK 222 str. 1 d., kadangi jis pagal Lietuvos Respublikos buhal­te­ri­nės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. 2 d. reikalavimus bÅ«damas atsakingas už aps­kaitos orga­ni­za­vimÄ ir dokumentų iÅ¡­sau­gojimÄ : pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Res­pu­blikos bu­hal­terinės apskaitos įs­ta­ty­mo Nr. IX-574 4 str., nustatantį, kad „ūkio subjektai aps­kai­tÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų:

1) tinkama, objektyvi ir palyginama;

2) pa­tei­kia­ma laiku;

3) iÅ¡­sa­mi ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams, ir 12 str. 1 d., nus­ta­tan­ÄiÄ , kad „visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. Aps­kaitos dokumentai turi bÅ«ti suraÅ¡yti Å«kinės operacijos metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 2008-07-04 UAB (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) 5000 litų sumai, dėl ko laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-07-01 iÅ¡ dalies nebu­vo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžių ir struktÅ«ros, tokiu bÅ«du ap­gaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ .Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su Å¡iais skundo argumentais nesu­tin­ka.

BK 222 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų rei­ka­lau­jamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to ne­galima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsi­pa­rei­go­jimų dy­džio ar struktÅ«ros. Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 įstatymas Nr. IX-574) 12 str. „Ūki­nių operacijų ir Å«kinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 d. nurodyta, kad „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 d. nu­ma­tytÄ atvejį.

Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pa­sibaigus ar įvykus“. Kaip jau buvo nurodyta, iÅ¡ byloje esančios specialisto iÅ¡vados ir pir­mo­sios ins­tancijos teismo posėdyje apklaustos specialistės parodymų matyti, kad 2008-07-04 UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡ytas pinigų priėmimo kvitas KRL Nr. (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, kasos kny­goje ne­bu­vo apskaitytas, Å¡i suma į kasos knygÄ nebuvo įtraukta ir, remiantis byloje nustatytų ap­lin­kybių vi­suma, yra pagrindo manyti, kad jokios finansinės operacijos pagal šį kvitÄ UAB (duomenys neskelbtini) neatliko.

Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad J. Å . tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų rei­ka­lau­jamÄ buhalterinę apskaitÄ .Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje ap­klaus­ta specialistė, įvertinusi papildomai pateikus doku­men­tus, patvirtino, kad pagal tyrimui pateik­tus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus iÅ¡ da­lies negalima nustatyti turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, nes UAB (duomenys neskelbtini) nesi­va­do­vavo ne tik Lietuvos Respublikos Finansų minis­tro 2002-10-30 įsakymu Nr. 340 patvirtintų Pinigų priė­mi­mo ir pinigų iÅ¡mokėjimo kvitų blankų ga­my­bos, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo taisyklių 13 punk­tu, kuriame nurodyta, kad „Kvitai iÅ¡­ra­Å¡omi Å«kinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus", bet ir Lietuvos Respublikos buhal­te­ri­nės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 20 str.

„Apskaitos dokumentų, apskaitos re­gis­trų dingimo ir paėmimo įforminimas" 1 d., kurioje nurodyta, kad „Jei dingsta arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas Å«kio subjekto vadovui raÅ¡o pasiaiÅ¡kinimÄ . Ūkio subjekto vadovas priima sprendimÄ dėl jų atkÅ«rimo Vy­riau­sybės nustatyta tvarka“. Specialisto iÅ¡vadoje nustatyta, kad tai, jog UAB (duomenys neskelbtini) kasoje neap­skaitė 5000 Lt, kuriuos pagal 2008-07-04 pinigų kvitÄ KRL Nr. (duomenys neskelbtini) vadybininkė Ž.

Å . gavo iÅ¡ neįvardinto asmens, duoda pagrindÄ spręsti, kad UAB (duomenys neskelbtini) nesivadovavo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo orga­ni­za­vimų ir operacijų taisyklių patvirtinimo“ 10 punktu, kuriose nurodyta, kad „Į kasÄ pinigai pri­imami iÅ¡ atskaitingo asmens, kuris įmonės vardu gavo pinigus iÅ¡ kitų Å«kio subjektų arba gyventojų už jiems parduotÄ turtÄ , suteiktas paslaugas arba avansÄ . Jeigu naudoti kasos aparatų neprivaloma, atskaitingas asmuo, gavęs iÅ¡ gyventojų arba Å«kio subjektų pinigus, iÅ¡raÅ¡o pinigų priėmimo kvitÄ .

Vie­nas pinigų priėmimo kvito egzempliorius lieka atskaitingam asmeniui, o antrasis atiduodamas pi­nigų mokėtojui“ ir 16 punktu, kuriuo nurodyta, kad „Visos kasos operacijos įraÅ¡omos į kasos kny­gÄ . Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi bÅ«ti iÅ¡saugoti visi bÅ«tinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderių numeriai, iÅ¡ ko pri­imta arba kam iÅ¡mokėta pinigų suma pagal kiekvienÄ orderi bendra gautų ir bendra iÅ¡mokėtų per dienÄ pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir finansininko paraÅ¡ai“.Tačiau BK 222 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos do­kumentus.

Å ios nusikalstamos veikos kvalifikavimui yra bÅ«tina konstatuoti kaltininko tyčiÄ . Re­miantis bylos aplinkybėmis, nenustatyta, kad 2008-07-04 UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡ytas pinigų priė­mi­mo kvitas KRL Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitÄ , buvo suga­din­tas apgaulės bÅ«du ir tyčia. Tuo pačiu pagrindu atmestinas ir apeliacinio skundo reikalavimas dėl Ž. Å . pripažinimo kalta pagal BK 300 str. 1 d., kurioje numatyta baudžiamoji atsa­ko­my­bė už netikro dokumento pagaminimÄ , tikro dokumento suklastojimÄ arba žinomai netikro ar žino­mai suklastoto tikro dokumento laikymÄ , gabenimÄ , siuntimÄ , panaudojimÄ ar realizavimÄ , nes nusi­kals­tama veika, numatyta BK 300 str. 1 d., taip pat padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai.Kadangi kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str., 222 str. ir 300 str., yra padaromos tyčia, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad iÅ¡tirti įrodymai ir bylos aplinkybės neteikia pagrindo pripažinti įrodytu buvus pas kalti­na­muo­sius tokiÄ tyčiÄ .

Dėl J. Å . iÅ¡teisinimo pagal BK 223 str. l d.Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus duomenis daro iÅ¡vadÄ , kad nuos­prendžio dalis, kuria J. Å . pagal BK 223 str. 1 d. iÅ¡teisintas, turi bÅ«ti panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).Pagal BK 223 str. 1 d. atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų rei­ka­lau­ja­mos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , arba įstatymų nustatytÄ laikÄ nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai pasibaigus" ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 20 str.

„Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų dingimo ir paėmimo įforminimas" 1 d., kurioje nurodyta, kad „Jei dingsta arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas Å«kio subjekto vadovui raÅ¡o pasiaiÅ¡kinimÄ . Ūkio subjekto vadovas priima sprendimÄ dėl jų atkÅ«rimo Vyriausybės nustatyta tvarka,“ nes tyrimo metu neužfiksuoti ats­kai­tingam asmeniui grÄ Å¾inamų nepanaudotų kvitų blankų atvejai ir grynų pinigų kvitų serija KRL Nr. (duomenys neskelbtini), jų panaudojimas nenustatytas.Pagal tyrimui pateiktus kasos pirminius dokumentus nustatyta, kad bendrovės vadybininkė Ž.

Å . pagal iÅ¡raÅ¡ytus grynų pinigų kvitus į kasÄ Ä¯nešė 127367,97 Lt. Grynų pinigų kvi­tuo­se nurodytas pagrindas, kad pinigai priimami už darbus ir už gaminius pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ s­kai­tas – faktÅ«ras, tačiau tyrimui pagal iÅ¡vardintus kvitus pinigų priėmimo sÄ skaitos faktÅ«ros nepa­teik­tos, todėl tyrimo metu nėra galimybės nustatyti už kÄ turėjo bÅ«ti įmokėti pinigai ir nurodyti ar as­menys pilnai atsiskaitė. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisindamas J.

Å . dėl BK 223 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, nepagrįstai nesirėmė teisme apklaustos specialistės L. B. paro­dy­mais, kuriais ji patvirtino savo iÅ¡vadÄ . Specialistė patvirtino, kad tyrimo metu jai buvo pateikta 2008-07-04 kvito Nr. KRL (duomenys neskelbtini) kopija, iÅ¡raÅ¡yta Ž. Å . 5000 litų. Kvite įmokėjusio asmens pavardė neįra­Å¡yta ir pati vadybininkė nepasiraÅ¡iusi. Å is dokumentas turėjo privalomai bÅ«ti pasiraÅ¡ytas. IÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotų pinigų priėmimo kvitų žurnalo specialistė nustatė, kad Å¡ito numerio kvitas iÅ¡duotas vadybininkei Ž.

Å .. Kvitas buhalterinėje apskaitoje neaps­kai­ty­tas, Å¡i suma į kasos knygÄ neįtraukta. Specialistė nustatė, kad pagal visus kasos kvitus už­pa­ja­muoti 127267,97 litai. Papil­do­mam tyrimui advokatai pateikė sÄ raÅ¡Ä , kuriame nurodyti sugadinti ir nepa­naudoti ka­sos kvitai ir pinigų priėmimo kvitai. Kvitas Nr. KRL (duomenys neskelbtini) įraÅ¡ytas tarp nepanaudotų pinigų priėmimo kvitų. Kvitas negali bÅ«ti nepa­nau­do­tas. Kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) į apskaitÄ neįtrauktas.

PeržiÅ«rėjusi papildomÄ pateiktÄ sÄ raÅ¡Ä nustatė, kad kai kurie kvitai buvo panaudoti, nors ir buvo įraÅ¡yti į sÄ raÅ¡Ä kaip nepanaudoti, todėl tas nepanaudotų kvitų sÄ raÅ¡as neatitinka tikrovės. Ä®monės bu­hal­terinė apskaita susideda iÅ¡ pirminių duomenų, pa­grįs­tų dokumentais, o jų neturėjo. IÅ¡ pirminių do­­kumentų sudaromi registrai, o jų pagrindu regis­truo­ja­mos visos įvykusios operacijos ir sudaromas balansas. Kadangi 2009-07-17 UAB (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta bankrutavusia, visus dokumentus ty­rimui pateikti turėjo bankroto ad­mi­nistratorius.

Jai buvo pateikti kasos pajamų kvitai, balansas su visais priedais, tame tarpe buvo ir pažyma apie sugadintus kvitus, o re­gistrai pateikti nebuvo. Spe­cialistei buvo pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) sugadintų pinigų priėmimo kvitų sÄ raÅ¡as ir nepanaudotų pi­ni­gų priėmimo kvitų sÄ raÅ¡as. SÄ raÅ¡ai buvo pas bankroto administratorių, tačiau ne visi kvitai pa­teik­ti ir perduoti ad­mi­nis­tra­toriui. Kai kurie kvitai pateikti ad­mi­nis­tra­toriui kaip nepa­naudoti, tačiau ka­so­je aps­kai­tyti.

Å ių kvitų viena dalis yra pateikta kaip ne­pa­naudota, o kita – kaip Å«kinė operacija. Nustatydama, ar kvitai buvo panaudoti ar nepanaudoti, spe­cialistė rėmėsi su­ves­tine, buhalterinės apskaitos dokumentais, kvitais, kurie yra užpajamuoti ka­so­je. Už kvito įrašų tei­sin­gu­mÄ atsako jį surašęs ir pasirašęs asmuo. Kvitai turi bÅ«ti įtraukiami į re­gistro žurnalÄ . Dėl Å¡ių ap­linkybių iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad UAB (duomenys neskelbtini) va­do­vas J.

Å . pažeidė Lietuvos Respublikos buhal­te­ri­nės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 19 str. „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės ats­kai­tomybės sau­go­ji­mo tvar­ka” 1 d., nustatančiÄ , kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės ats­kai­to­my­bės patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi nu­matyti prie­mo­nes, už­ti­krinančias dokumentų saugumÄ â€ ir 2 d., nustatančiÄ , kad „patvirtinus fi­nansinę ats­kai­to­mybę, aps­kai­tos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto vadovo nu­statyta tvarka, lai­kantis Ar­chyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų sau­go­jimo ter­minų”, kadangi neiÅ¡saugojo ir tyrimui nepateikė grynų pinigų kvitų serija KRL Nr. (duomenys neskelbtini) bei PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, iÅ¡raÅ¡ytiems grynų pinigų kvitams serija KRL Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodytas pagrindas, kad pinigai priimami už darbus, už gaminius, dėl ko laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-07-01 iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžių ir struk­tÅ«­ros, tokiu bÅ«du aplaidžiai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ , tai yra padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 223 str. 1 d.Pažymėtina, kad kaltinamajame akte dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo kaip neiÅ¡­sau­go­tas ir tyrimui nepateiktas buvo nurodytas ir 2008-07-04 UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡ytas pinigų priė­mi­mo kvitas KRL Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip jau buvo nustatyta Å¡iuo nuosprendžiu, kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitÄ , remiantis byloje nustatytų aplinkybių visu­ma, nustatyta, kad pagal šį kvitÄ jokia finansinė operacija nebuvo atlikta, todėl aplinkybę dėl kvito KRL Nr. (duomenys neskelbtini) neiÅ¡saugojimo apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alina.Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str.

„Atsakomybė už apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ â€œ 1 d. ir 2 d. rei­ka­la­vi­mus, kuriuose nurodyta, kad „už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“, o laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-07-01 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pa­reigas vykdė J. Å ., todėl jis yra atsakingas už Å¡ios bendrovės buhalterinės apskaitos or­ga­ni­zavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ .Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į visas BK 54 str. numatytas ap­lin­ky­bes – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , kaltės formÄ bei rūšį, veikos motyvus bei tiks­lus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei tai, kad J.

Å . nusikalto pirmÄ kartÄ , yra vedęs, neįgalus, 75 proc. nedarbingas, padarė nesunkų nusikaltimÄ , kaltės forma – netiesioginė ty­Äia, jam skirtina bausmės rÅ«Å¡is – bauda, kurios dydis nustatytinas žymiai mažesnis nei Å¡ios bausmės vidurkis, numatytas BK 47 str. už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 3 d. ir 4 d., 329 str. 2 p., n u s p r e n d ž i a : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės apeliacinį skun­dÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendį dalyje dėl J. Å . iÅ¡teisinimo pagal BK 223 str. 1 d. ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ nuosprendį:J. Å . pripažinti kaltu pagal BK 223 str. 1 d. ir nuteisti jį 20 MGL (dviejų tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų litų) dydžio bauda.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai             Viktoras PreikÅ¡as              Algimantas Smolskas              Olegas Å ibkovas