1f47271d-726e-414e-bf3e-0abed00a97a1 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-634-790/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01309-2020-2 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.39.2.6.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos GudžiÅ«nienės ir Vilijos Mikuckienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Aksa“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Aksa“ ieÅ¡kinį atsakovei „ERGO Insurance SE“, veikiančiai per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialÄ , dėl nesumokėtos draudimo iÅ¡mokos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė bendrovė „Aksa“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti jai iÅ¡ atsakovės „ERGO Insurance SE“ nesumokėtÄ 85 000 Eur dalį draudimo iÅ¡mokos ir 6 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2020 m. rugsėjo 26 d. buvo apdraudusi jos civilinę atsakomybę dėl vykdomos veiklos (gelžbetonio konstrukcijų ir blokelių gamyba), dėl veikloje tiekiamo produkto, dėl valdomų žemės sklypų ir (ar) patalpų. Å ios rizikos yra apdraustos 100 000 Eur suma vieno draudžiamojo įvykio atveju ir 100 000 Eur suma už visus draudžiamuosius įvykius per draudimo laikotarpį. Å alys taip pat susitarė dėl standartinės draudimo apsaugos iÅ¡plėtimo apdraudžiant papildomas rizikas, be kita ko, ieÅ¡kovės civilinę atsakomybę dėl daikto, kurį trečiasis asmuo susiejo (atskiriamai arba neatskiriamai) su daiktu, įgytu tiesiogiai iÅ¡ ieÅ¡kovės arba per kitus asmenis, sugadinimo ar sunaikinimo. 3. 2019 m. liepos 15 d. ieÅ¡kovė sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su uždarÄ ja akcine bendrove (toliau – UAB) „Naresta“ ir įsipareigojo pagaminti bei pristatyti gelžbetoninius rygelius.

UAB „Naresta“ statybos rangovė, sumontavusi statybos objekte dalį rygelių, kreipėsi į ieÅ¡kovę dėl nustatytų septynių gelžbetoninių elementų defektų (įtrÅ«kimų), dėl kurių kilo grėsmė viso statinio stabilumui. UAB „Naresta“ dėl rygelių defektų Å¡alinimo darbų faktiÅ¡kai patyrė 131 608,53 Eur turtinę žalÄ . IeÅ¡kovės prievolė atlyginti UAB „Naresta“ patirtÄ Å¾alÄ buvo įvykdyta atliekant prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymus.

Ä®vykus draudžiamajam įvykiui, ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovės 100 000 Eur draudimo iÅ¡mokos. Tačiau atsakovė informavo ieÅ¡kovę, kad jai už šį draudžiamÄ jį įvykį iÅ¡mokėtina tik 15 000 Eur draudimo iÅ¡moka.

4. Atsakovė, nurodydama, kad ieÅ¡kovei mokėtina tik 15 000 Eur suma, vadovavosi draudimo liudijimo 1 priedo 4 punktu, kuriuo buvo apdrausta ieÅ¡kovės civilinė atsakomybė, atsirandanti dėl daikto, kurį trečiasis asmuo susiejo su iÅ¡ ieÅ¡kovės įgytu daiktu, sugadinimo ar sunaikinimo. Pagal šį draudimo apsaugos iÅ¡plėtimÄ yra atlyginamos tik sugadinto daikto atkÅ«rimo iÅ¡laidos ir vieno draudžiamojo įvykio atveju iÅ¡mokama maksimali 15 000 Eur suma. Gelžbetoniniai rygeliai buvo pagaminti ieÅ¡kovės; ieÅ¡kovei faktiÅ¡kai juos perdavus UAB „Naresta“, Å¡i bendrovė, atlikdama rygelių montavimo darbus, nesusiejo jų su jai priklausančiais kilnojamaisiais daiktais ir (ar) žaliavomis.

IeÅ¡kovės civilinė atsakomybė kilo už žalÄ , atsiradusiÄ dėl trečiajam asmeniui perduoto materialaus kilnojamojo daikto – gelžbetoninių rygelių. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinio netenkino.

6. Teismas nurodė, kad atsakovė buvo apdraudusi ieÅ¡kovės civilinę atsakomybę dėl apdraustos veiklos, dėl Å¡ioje veikloje tiekiamo produkto ir dėl žemės sklypų, statinių ir (ar) patalpų valdymo. Nedraudžiamaisiais įvykiais yra laikomi atvejai, kai tretieji asmenys reikalauja atlyginti nuostolius dėl kito daikto, kurį trečiasis asmuo susiejo (atskiriamai ar neatskiriamai) su įgytu iÅ¡ draudėjo tiesiogiai ar per kitus asmenis daiktu, sužalojimo, praradimo ar sunaikinimo, iÅ¡skyrus atvejus, kai draudėjas pasirenka draudimo apsaugos iÅ¡plėtimÄ .

Å alys susitarė, kad standartinė draudimo apsauga Å¡iuo aspektu yra iÅ¡plečiama. Tačiau iÅ¡plėsta draudimo apsauga buvo ribojama nustatant atlyginamus nuostolius, kuriuos sudaro sugadinto ar sunaikinto daikto tiesioginės atkÅ«rimo iÅ¡laidos (žaliava, gamybos iÅ¡laidos ir pan.), ir nuostolius, kurie bet kuriuo atveju nėra atlyginami (nuostoliai dėl draudėjo produkto taisymo ar dėl pakeitimo į tinkamos kokybės produktÄ , taip pat dėl žalos pačiam draudėjo produktui, atÅ¡aukimo iÅ¡ rinkos iÅ¡laidos, netesybos, baudos ir pan.).

Atsakovės atsakomybė ribojama 15 000 Eur draudimo suma.

7. Teismas pažymėjo, kad tiek atsakovės pasitelktas ekspertas dr. D. K. savo parengtame vertinimo akte, tiek teismo ekspertai V. R. ir R. U. patvirtino, jog ieÅ¡kovės pagaminti nekokybiÅ¡ki rygeliai buvo sumontuoti į UAB „Naresta“ statomÄ objektÄ ir sukėlė viso statinio avarinę bÅ«klę. Tai patvirtina, kad UAB „Naresta“ iÅ¡ ieÅ¡kovės įgytus rygelius susiejo su statinio konstrukcijomis. IÅ¡ teismo ekspertizės akto matyti, kad rygeliai buvo sumontuoti į konstrukcijas neatsiejamai, kadangi vien darbų, susijusių su jų iÅ¡montavimu, vertė sudaro 86 233,52 Eur. Teismo ekspertizė yra iÅ¡sami ir motyvuota, jÄ atliko du Å¡alių pasiÅ«lyti ekspertai, Å¡alys neprašė apklausti juos teismo posėdyje ar paskirti papildomÄ ekspertizę. Tai netiesiogiai patvirtina, kad ieÅ¡kovė neturėjo esminių pastabų dėl atliktos ekspertizės.

8. Nustatęs, kad ieÅ¡kovės pagaminti nekokybiÅ¡ki rygeliai buvo neatskiriamai sujungti su UAB „Naresta“ statomu statiniu, teismas pažymėjo, kad toks įvykis pagal bendrÄ sias draudimo sutarties sÄ lygas bÅ«tų laikomas nedraudžiamuoju ir atsakovei nekiltų pareiga iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei draudimo iÅ¡mokÄ . Tačiau Å¡alys susitarė dėl draudimo apsaugos iÅ¡plėtimo. Todėl atsakovė pagrįstai sumokėjo ieÅ¡kovei draudimo iÅ¡mokÄ remdamasi draudimo liudijimo 1 priedo 4 punkte nustatytu draudimo sutarties iÅ¡plėtimu.

Byloje nėra ginčo, kad Å¡iame punkte Å¡alys atsakovės atsakomybę apribojo 15 000 Eur suma, todėl atsakovei nekilo pareiga mokėti didesnę iÅ¡mokÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 9.1. IeÅ¡kovės gaminama produkcija – tai statybinė medžiaga, sudaranti įvairių statinių konstrukcijas ar jų sudedamÄ sias dalis.

Å is produktas nėra naudojamas savarankiÅ¡kai ir visada yra sumontuojamas statinyje. Tiekdama produktus, ieÅ¡kovė susiduria su rizika, kad po jų sumontavimo statinyje paaiÅ¡kės, jog produktas yra netinkamos kokybės. Tokiu atveju produkto defektų paÅ¡alinimas (demontavimas ir pakeitimas tinkamos kokybės produktu) gali sukelti jai nuostolių. IeÅ¡kovė siekė apsidrausti nuo tokių nuostolių rizikos. IeÅ¡kovė aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė atsakovei savo poreikius ir draudimo apsaugos tikslÄ . 9.2. Ä®vertinusi ieÅ¡kovės poreikius, atsakovė pasiÅ«lė produktų civilinės atsakomybės draudimÄ .

Atsakovė paaiÅ¡kino, kad bÅ«tent Å¡is draudimas padės apsisaugoti nuo žalos, padarytos tretiesiems asmenims (rangovams) ir garantuos, kad ji bus bent iÅ¡ dalies padengta. Papildomai atsakovė pasiÅ«lė ieÅ¡kovei iÅ¡plėsti draudimo apsaugÄ ir taikyti jÄ nuostoliams, padarytiems ne tik trečiajam asmeniui (rangovui), bet ir daiktui, kuris statybų procese dažniausiai priklauso kitam asmeniui – statytojui. Jei dėl produkto padarytos žalos atlyginimo kreiptųsi ne tik rangovas, bet ir daikto savininkas (statytojas), tokiu atveju bÅ«tų taikoma papildoma draudiminė apsauga prieÅ¡ statytojÄ dėl daiktui padarytos žalos; rangovui žalos atlyginimas apribotas 100 000 Eur, o statytojo daiktui – 15 000 Eur.

Toks apsaugos iÅ¡plėtimas yra logiÅ¡kas – montuojant ieÅ¡kovės produktÄ statiniuose, gali atsirasti ne tik iÅ¡laidos dėl poreikio pakeisti trÅ«kumų turintį produktÄ ; žalingi padariniai gali iÅ¡plisti ir padaryti poveikį statiniui (jo konstrukcijoms, elementams ir kt.). 9.3. Susipažinusi su draudimo taisyklėmis, ieÅ¡kovė buvo įsitikinusi, kad nustatyta draudimo apsaugos suma galioja visiems jos veikloje pagamintiems produktams, kurie gali sukelti žalÄ tik naudojami pagal paskirtį, t. y. visada juos susiejant su statiniu.

Tokia situacija susiklostė ir Å¡iuo atveju. IeÅ¡kovė perdavė trečiajam asmeniui rygelius, kurie buvo panaudoti statant statinį, tačiau vėliau paaiÅ¡kėjo, kad jie nėra tinkamos kokybės. Dėl to buvo nuspręsta paÅ¡alinti defektus – pakeisti netinkamÄ produktÄ tinkamu ir atlikti su tuo susijusius rangos ir projektavimo darbus. UAB „Naresta“ dėl nekokybiÅ¡kų produktų patyrė papildomas iÅ¡laidas, kurios apėmė rygelių pakeitimo darbus. Nei statytojas, nei UAB „Naresta“ nepareiÅ¡kė jokių reikalavimų dėl žalos statiniui atlyginimo.

UAB „Naresta“ patirtos iÅ¡laidos dėl nekokybiÅ¡ko produkto defektų paÅ¡alinimo atitinka draudimo sutartyje aptartÄ draudiminį įvykį, kuriam atsiradus atsakovė įsipareigojo atlyginti trečiojo asmens patirtÄ Å¾alÄ . Pats produkto draudimas suprantamas kaip sÄ lyga, apimanti bendruosius atvejus dėl nekokybiÅ¡ko produkto sukeltos žalos atlyginimo. Todėl atsakovės pareiga atlyginti žalÄ buvo apribota 100 000 Eur. 9.4. Atsakovė laikosi nesÄ Å¾iningos pozicijos, kad ieÅ¡kovės pagamintam produktui nėra taikoma standartinė draudimo apsauga, bet taikomas jos iÅ¡plėtimas, kadangi rygeliai buvo sumontuoti statinyje ir jam buvo padaryta žala.

Atsakovei buvo žinoma, kad visi ieÅ¡kovės gaminami produktai visada yra sumontuojami arba susiejami su statiniais. Žala Å¡iuo atveju kilo UAB „Naresta“ (rangovei), ji pasireiÅ¡kė papildomais defektų Å¡alinimo kaÅ¡tais; žala nebuvo padaryta daiktui (statiniui) ir statinio savininkas (statytojas) nereiÅ¡kė reikalavimo atlyginti žalÄ ; UAB „Naresta“ neturi teisės reikÅ¡ti reikalavimÄ atlyginti žalÄ padarytÄ daiktui, kadangi neturi jokių teisių į daiktÄ ir nėra daikto savininkė ar jo įgaliotas asmuo. 9.5.

Atsakovė ir teismas nesÄ Å¾iningai aiÅ¡kino sutartį. Pagal jų pateiktÄ draudimo sutarties interpretacijÄ , bendroji draudiminė 100 000 Eur apsauga, taikoma produkto civilinei atsakomybei prieÅ¡ trečiuosius asmenis, prarastų prasmę, nes visi ieÅ¡kovės gaminiai yra skirti sumontuoti kitame daikte, todėl jai visada turėtų bÅ«ti taikomas draudimo apsaugos iÅ¡plėtimas ir 15 000 Eur žalos atlyginimo suma, nepaisant to, žalÄ patyrė trečiasis asmuo pakeisdamas trÅ«kumų turinčius produktus ar žala buvo padaryta daiktui ir jo savininkui.

Draudiminės apsaugos iÅ¡plėtimas – tai draudiminės apsaugos padidinimas. Tačiau Å¡iuo atveju jis naudojamas kaip įrankis, ribojantis ieÅ¡kovės rizikos draudimÄ ir sudarantis sÄ lygas atsakovei nemokėti visos draudimo sumos, bet visus atvejus kvalifikuoti kaip žalÄ , padarytÄ daiktui. Pagal atsakovės pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , Å¡alims nesusitarus dėl draudimo apsaugos iÅ¡plėtimo, draudiminė apsauga dėl produkto sukeltos žalos tretiesiems asmenims atlyginimo ieÅ¡kovei visai negaliotų, nes visi jos produktai susieti su daiktais.

Toks aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja produkto civilinės atsakomybės draudimo esmei ir paskirčiai – atlyginti žalÄ , kuriÄ produktas sukėlė tretiesiems asmenims. Atsakovė pasiÅ«lė ieÅ¡kovei draudimÄ , kuris yra beprasmis. Jei teismas nustatytų, kad bendrosios produkto civilinės atsakomybės draudiminės apsaugos ir jos iÅ¡plėtimo sÄ lygos yra prieÅ¡taringos, jos turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamos ieÅ¡kovės naudai, nepaneigiant draudimo apsaugos esmės. 9.6. Teismas turėtų vadovautis ieÅ¡kovės pateiktu sutarties aiÅ¡kinimu, kad Å¡alys sutarė dėl dvejopos draudiminės apsaugos: 1) apdrausti žalos atlyginimo rizikÄ , kuriÄ produktas sukėlė trečiajam asmeniui (rangovui); 2) apdrausti žalos atlyginimo rizikÄ , kuriÄ produktas sukėlė konkrečiam daiktui ir to daikto savininkui (statytojui).

Teismo ekspertų pateikta iÅ¡vada patvirtina, kad žala buvo padaryta trečiajam asmeniui, o ne daiktui. Ekspertai vertino, kokias konkrečias sÄ naudas patyrė UAB „Naresta“ dėl rygelių defektų ir ar Å¡ios sÄ naudos tiesiogiai susijusios su defektų paÅ¡alinimu. Jie nevertino ir netyrė, ar žala buvo padaryta statiniui ir jo savininkui (statytojui). Žalos padarymas daiktui (statiniui) ir statytojui nėra bylos dalykas, daikto statytojas nereiÅ¡kė byloje jokių reikalavimų.

10. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 10.1. IeÅ¡kovė netinkamai aiÅ¡kina draudimo sutartį ir nepagrįstai siekia, kad ji bÅ«tų aiÅ¡kinama tik atsižvelgiant į jos ketinimus. IeÅ¡kovė – tai didelę patirti turinti statybos produktų gamintoja, todėl ji gali suprasti, kada jos gaminys yra sujungtas su statiniu ir statinys yra sugadinamas, o kada susiklosto kitokio pobÅ«džio įvykiai. 10.2. Trečiaisiais asmenimis pagal draudimo sutartį buvo laikomi visi asmenys (ne tik statybos proceso dalyviai), kurie nėra susiję su Å¡alimis pagal draudimo sutartį, o draudimo sumos ar kitos draudimo sutarties sÄ lygos nebuvo diferencijuojamos pagal nukentėjusio asmens statusÄ ar sugadinto daikto priklausomybę.

Å alys susitarė apdrausti ieÅ¡kovės civilinę atsakomybę už trečiajam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl gelžbetonio konstrukcijų ir blokelių gamybos, pagaminto ir tretiesiems asmenims perduoto produkto, taip pat žemės sklypų, statinių ir (ar) patalpų valdymo. Esant tokiai draudimo apsaugos apimčiai, atsakovė turėjo atlyginti ne tik žalÄ , padarytÄ rangovui ar sugadinus statytojo daiktÄ , bet ir žalÄ , patirtÄ kitų trečiųjų asmenų, kurių ratas draudimo sutartyje nebuvo apibrėžtas.

Tačiau Å¡i žala turėjo bÅ«ti atlyginama pagal draudimo sutarties sÄ lygas. 10.3. 100 000 Eur draudimo suma (jeigu ji draudžiamojo įvykio dienÄ nebus sumažėjusi dėl draudimo iÅ¡mokų pagal kitus anksčiau įvykusius draudžiamuosius įvykius pagal tÄ pačiÄ draudimo sutartį) buvo taikoma ne visais atvejais, kai yra padaroma žala tretiesiems asmenims. Standartinė draudimo apsauga neapėmė atvejo, kai nuostolių atlyginimo buvo reikalaujama už trečiojo asmens daiktÄ , kuris buvo sugadintas dėl ieÅ¡kovės nekokybiÅ¡ko gaminio, susieto su minėtu trečiojo asmens daiktu.

Å alys individualiai susitarė dėl tokios draudimo apsaugos, apribodamos atsakovės atsakomybę 15 000 Eur suma. Å ios draudimo sÄ lygos neeliminuoja viena kitos, bet papildo. 10.4. Ekspertų iÅ¡vadose iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovės pagaminti rygeliai buvo susieti su trečiajam asmeniui priklausančiu daiktu (statiniu) ir kad Å¡is statinys buvo sugadintas dėl jų kokybės trÅ«kumų. IeÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, kad statinio savininkas nereiÅ¡kė reikalavimo atlyginti žalÄ ir kad UAB „Naresta“ nėra daikto savininkė ar jo įgaliotas asmuo, galintis pareikÅ¡ti tokį reikalavimÄ , nėra reikÅ¡minga. 10.5.

IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, esÄ draudimo apsauga 100 000 Eur sumai yra beprasmė. Draudimo sutartimi buvo apdrausta ne tik ieÅ¡kovės civilinė atsakomybė už trečiajam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl pagaminto ir tretiesiems asmenims perduoto produkto, bet ir jos civilinė atsakomybė dėl gelžbetonio konstrukcijų ir blokelių gamybos bei žemės sklypų, statinių ir (ar) patalpų valdymo. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti ir draudikas, prisiimdamas draudimo rizikÄ , nustato suteikiamos draudimo apsaugos ribas.

Å alys, įgyvendindamos sutarčių laisvės principÄ , susitarė, kad tais atvejais, kai dėl ieÅ¡kovės nekokybiÅ¡ko gaminio, susieto su trečiajam asmeniui priklausančiu daiktu, yra sugadinamas minėtas daiktas, maksimali draudimo iÅ¡moka sudarys 15 000 Eur. Å i draudimo sutarties sÄ lyga netaikoma kitai trečiųjų asmenų patirtai turtinei žalai, kai yra sugadinamas ne tas daiktas, kuris buvo sujungtas su nekokybiÅ¡ku gaminiu, taip pat neturtinei žalai. IeÅ¡kovė negalėjo tikėtis, kad visais atvejais produkto civilinė atsakomybė bus apdrausta 100 000 Eur suma, kadangi Å¡i suma buvo maksimali draudimo suma tiek dėl vieno draudžiamojo įvykio, tiek už visus draudžiamuosius įvykius, atsitikusius per draudimo laikotarpį.

Pagal standartinę draudimo apsaugÄ ginčo atvejis bÅ«tų pripažintas nedraudžiamuoju įvykiu, o draudimo liudijimo 1 priedo 4 punktu apsauga buvo iÅ¡plėsta. 10.6. Ginčui aktualiame draudimo liudijimo 1 priedo 4 punkte Å¡alys susitarė, kad pagal šį draudimo apsaugos iÅ¡plėtimÄ yra atlyginamos tik sugadinto, sunaikinto daikto tiesioginės atkÅ«rimo iÅ¡laidos (žaliava, gamybos iÅ¡laidos ir pan.) ir nėra atlyginami nuostoliai dėl draudėjo produkto taisymo ar dėl pakeitimo į tinkamos kokybės produktÄ , taip pat iÅ¡laidos dėl žalos pačiam draudėjo produktui ar dėl jo atÅ¡aukimo iÅ¡ rinkos, netesybos, baudos ir pan.

Teismo ekspertizės akte buvo nustatyta, kad statybos montavimo darbų, tiesiogiai susijusių su rygelių pakeitimo darbais, kaina yra 71 267,38 Eur. Vadinasi, reikalavimas priteisti Å¡iÄ sumÄ yra nepagrįstas net neatsižvelgiant į kitas draudimo sutarties sÄ lygas. Pagal standartinę draudimo apsaugÄ iÅ¡laidos, susijusios su nekokybiÅ¡kų rygelių pakeitimu, taip pat nebÅ«tų atlyginamos. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės 12. Iš byloje pateikto 2019 m. rugsėjo 13 d. draudimo liudijimo matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2020 m. rugsėjo 26 d. apdraudė ieškovės civilinę atsakomybę dėl: 1) apdraustos veiklos, t. y. gelžbetonio konstrukcijų ir blokelių gamybos; 2) apdraustoje veikloje tiekiamo produkto; 3) žemės sklypų, statinių (patalpų) valdymo. Draudimo liudijime šalys nurodė, kad draudimo suma sudaro 100 000 Eur vieno draudžiamojo įvykio atveju ir 100 000 Eur už visus draudžiamuosius įvykius už draudimo laikotarpį.

Be pirmiau nurodytos standartinės draudimo apsaugos, draudimo liudijimo 1 priede Å¡alys papildomai susitarė dėl ieÅ¡kovei taikytinos draudimo apsaugos iÅ¡plėtimo. Be kita ko, Å¡io priedo 4 punkte Å¡alys nustatė, kad yra apdraudžiama ieÅ¡kovės civilinė atsakomybė už daikto, kurį trečiasis asmuo susiejo (atskiriamai ar neatskiriamai) su tiesiogiai iÅ¡ jos ar per kitus asmenis įgytu daiktu, sugadinimÄ ar sunaikinimÄ . Draudimo liudijimo priede nurodyta, kad pagal šį draudimo apsaugos iÅ¡plėtimÄ yra atlyginamos tik sugadinto ar sunaikinto daikto tiesioginės atkÅ«rimo iÅ¡laidos (žaliava, gamybos iÅ¡laidos ir pan.), tačiau bet kuriuo atveju nėra atlyginami nuostoliai, atsiradę dėl draudėjo produkto taisymo ar pakeitimo į tinkamos kokybės produktÄ , taip pat dėl žalos pačiam draudėjo produktui, atÅ¡aukimo iÅ¡ rinkos iÅ¡laidos, netesybos, baudos ir pan.

Aptariamoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad draudimo suma tokiu atveju sudaro 15 000 Eur vienam draudžiamajam įvykiui ir 15 000 Eur bendrai per draudimo laikotarpį. 13. 2019 m. liepos 15 d. ieÅ¡kovė ir UAB „Naresta“ sudarė sutartį, kuria ieÅ¡kovė įsipareigojo pateikti Å¡iai bendrovei gelžbetonio gaminius – kolonas, rygelius (sijas), perdangas, laiptų aikÅ¡teles ir laiptų marÅ¡us, reikalingus jos vykdomoms statyboms. 2020 m. vasario 26 d. UAB „Naresta“ pateikė ieÅ¡kovei pretenzijÄ , kurioje nurodė, kad buvo pastebėti sumontuotų gelžbetoninių rygelių, esančių tarp aÅ¡ių Y8–Y9, atraminių vietų įtrÅ«kimai, todėl statinio techninės priežiÅ«ros vadovas sustabdė tolesnius darbus tarp Å¡ių aÅ¡ių.

Atsižvelgdama į tai, UAB „Naresta“ pareikalavo ieÅ¡kovės nedelsiant pateikti defektų iÅ¡taisymo sprendinius ir atlikti defektų Å¡alinimo darbus. UAB „Naresta“ taip pat informavo ieÅ¡kovę, kad ji reikalaus iÅ¡ jos atlyginti su minėtais defektais susijusius nuostolius. IÅ¡ byloje pateiktų UAB „Naresta“ atliktų darbų aktų Nr. 1 ir Nr. 2 bei jos 2020 m. gegužės 25 d. sÄ skaitų matyti, kad UAB „Naresta“ nurodė ieÅ¡kovei patyrusi 131 608,53 Eur iÅ¡laidas (su pridėtinės vertės mokesčiu) Å¡alindama atsiradusius defektus ir pareikalavo jos sumokėti Å¡iÄ sumÄ .

Byloje pateikti ieÅ¡kovės ir UAB „Naresta“ 2020 m. liepos 31 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktai patvirtina, kad bendrovės atliko prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ ir tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė atlygino savo kontrahentės patirtas defektų Å¡alinimo iÅ¡laidas.

14. UAB „Naresta“ pareikalavus ieÅ¡kovės atlyginti jos patirtas iÅ¡laidas, atsiradusias dėl ieÅ¡kovės pateiktų netinkamos kokybės gaminių (rygelių), ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę, apdraudusiÄ jos civilinę atsakomybę, su reikalavimu atlyginti patirtÄ Å¾alÄ . Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų elektroninių laiÅ¡kų, ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino atsakovei, kad žala UAB „Naresta“ kilo dėl to, jog ieÅ¡kovė pateikė jai septynis defektų turinčius gelžbetonio rygelius ir dėl Å¡iuose ieÅ¡kovės gaminiuose atsiradusių įtrÅ«kimų iÅ¡kilo grėsmė UAB „Naresta“ statomo pastato stabilumui.

Atsakovė, įvertinusi įvykio aplinkybes, pripažino, kad susiklosčiusi situacija atitinka draudimo liudijimo 1 priedo 4 punkte aptartÄ draudamo apsaugos iÅ¡plėtimÄ . Todėl atsakovė 2020 m. rugpjūčio 7 d. raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovę, kad jai bus atlyginti nuostoliai, sumokant 15 000 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . IÅ¡ byloje esančio 2020 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad Å¡i suma buvo pervesta ieÅ¡kovei.

15. IeÅ¡kovė, nesutikdama su atsakovės priimtu sprendimu sumokėti jai 15 000 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , pateikė atsakovei pretenzijÄ , reikalaudama nedelsiant, bet ne vėliau kaip per septynias dienas nuo pretenzijos gavimo, iÅ¡mokėti jai likusiÄ 85 000 Eur draudimo iÅ¡mokos dalį. Grįsdama savo pozicijÄ , ieÅ¡kovė nurodė, kad draudimo liudijimo 1 priedo 4 punkte yra apdrausta ieÅ¡kovės civilinė atsakomybė už daikto, kurį trečiasis asmuo atskiriamai ar neatskiriamai susiejo su daiktu, įgytu iÅ¡ ieÅ¡kovės, sugadinimÄ ar sunaikinimÄ , tačiau Å¡iuo atveju rygeliai buvo pagaminti iÅ¡imtinai tik pačios ieÅ¡kovės, o ne UAB „Naresta“, be to, pastaroji bendrovė, atlikdama statybos objekte rygelių montavimo darbus, nesusiejo jų su jai priklausančiais kilnojamaisiais daiktais ir (ar) žaliavomis, kadangi ji niekada neužsiėmė gamyba.

IeÅ¡kovės vertinimu, žala buvo patirta dėl jos nekokybiÅ¡kai ir netinkamai pagamintų gelžbetoninių rygelių, o ne dėl daikto, kurį UAB „Naresta“ su jais susiejo, todėl, jos teigimu, atsakovė nepagrįstai taikė draudimo liudijimo 1 priede 4 punkte nurodytÄ draudimo apsaugos iÅ¡plėtimÄ . IeÅ¡kovės teigimu, Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti taikoma standartinė draudimo apsauga ir jai turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta 100 000 Eur draudimo iÅ¡moka. Vis dėlto atsakovė, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės pretenzijÄ , 2020 m. spalio 5 d. raÅ¡tu jÄ informavo neturinti teisinio pagrindo pakeisti anksčiau priimtÄ sprendimÄ .

16. Å alims nesutarus dėl ieÅ¡kovei mokėtinos draudimo iÅ¡mokos dydžio, ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti jai iÅ¡ atsakovės pagal draudimo liudijimÄ turėtos sumokėti 100 000 Eur draudimo iÅ¡mokos ir atsakovės sumokėtos 15 000 Eur draudimo iÅ¡mokos skirtumÄ , t. y. 85 000 Eur. Tačiau pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovės reikalavimų. Teismas nurodė, kad atsakovė Å¡iuo atveju pagrįstai taikė draudimo liudijimo 1 priedo 4 punkte nustatytÄ draudimo apsaugos iÅ¡plėtimÄ , kadangi susiklosčiusi situacija atitinka Å¡ioje nuostatoje iÅ¡dėstytas sÄ lygas – ieÅ¡kovės pagaminti rygeliai buvo neatskiriamai susieti su UAB „Naresta“ statomo statinio konstrukcijomis ir sukėlė viso statinio avarinę bÅ«klę.

Teismas taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu Å¡alys nebÅ«tų sutarusios dėl Å¡io draudimo apsaugos iÅ¡plėtimo, įvykis, dėl kurio ieÅ¡kovė praÅ¡o atlyginti jos patirtÄ Å¾alÄ , bÅ«tų pripažintas nedraudiminiu įvykiu ir atsakovė neturėtų pareigos sumokėti ieÅ¡kovei draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, apeliaciniame skunde nurodo, kad, aiÅ¡kinant draudimo sutartį taip, kaip jÄ aiÅ¡kino atsakovė ir jos pozicijai pritaręs pirmosios instancijos teismas, bÅ«tų paneigta draudimo sutarties esmė ir prasmė.

IeÅ¡kovė nurodo, kad jos gaminami produktai patys savaime neturi jokios paskirties ir visais atvejais yra sumontuojami konkrečiame statinyje, todėl ir žalÄ jie gali sukelti tik naudojami pagal paskirtį statant įvairius statinius. Todėl, ieÅ¡kovės vertinimu, Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti taikoma standartinė draudimo apsauga. Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo sumokėti jai likusiÄ draudimo iÅ¡mokos dalį 17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

Taigi, draudimo sutartis pagal savo pobÅ«dį yra rizikos sutartimi. Draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo rizikÄ pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugÄ â€“ įsipareigodamas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯vykus draudžiamajam įvykiui. Tačiau draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visÄ Ä¯manomÄ , bet ribotÄ draudimo rizikÄ ; suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje, kuri paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rÅ«Å¡ies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sÄ lygų, pagrindu prisijungimo bÅ«du (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2013).

18. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos Å¡alių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis. Dėl Å¡ios priežasties draudimo sutarties Å¡alys privalo bÅ«ti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visÄ informacijÄ , kuri gali bÅ«ti reikÅ¡minga Å¡iai sutarčiai sudaryti bei jos sÄ lygoms nustatyti ir vykdyti. Draudimo santykių ypatumai lemia Å¡ių santykių dalyvių pareigÄ ypač glaudžiai bendradarbiauti ir kooperuotis, padedant įgyvendinti vienas kitam savo teises ir vykdyti pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2011).

Toks Å¡alių kooperavimasis, pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, leidžia draudikui prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastÄ , o draudėjui – užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2018). Tik visiems draudimo sutarties sudarymu suinteresuotiems asmenims glaudžiai bendradarbiaujant, atskleidžiant sutartimi siekiamus tikslus ir kitÄ reikÅ¡mingÄ informacijÄ , galima pasiekti, kad bÅ«tų iÅ¡vengta teisėtų lÅ«kesčių neatitinkančios sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011).

19. Kita vertus, nors abi draudimo sutarties Å¡alys turi pareigÄ bendradarbiauti ir aktyviai dalytis informacija, draudiko pareigos Å¡iuose teisiniuose santykiuose yra platesnės. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad bÅ«tent draudikas, bÅ«damas draudimo srities profesionalas, žinodamas, kokia informacija pageidaujamai sudaryti draudimo sutarčiai bÅ«tų reikÅ¡minga, turėtų siekti jÄ gauti iÅ¡ visų sutarties sudarymu suinteresuotų asmenų ir pats pateikti Å¡iems aiÅ¡kiÄ informacijÄ , sudarančiÄ sÄ lygas pasirinkti tinkamiausiÄ draudimo rūšį.

Savo ir kitų draudimo santykių dalyvių teisėtiems lÅ«kesčiams bei teisiniam apibrėžtumui užtikrinti draudikas turi įvertinti ne tik praÅ¡yme draudimo sutarčiai sudaryti, bet ir kitÄ informacijÄ , kuriÄ pateikia draudėjas, naudos gavėjas ir pats reikalauti jų papildomos informacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011). Be to, draudikas taip pat privalo užtikrinti draudimo sutarties sÄ lygų teisinį apibrėžtumÄ ir jų suderinamumÄ , draudimo taisyklėse pateiktos sÄ vokos turi bÅ«ti kiek įmanoma aiÅ¡kiau atskleistos ir konkretizuotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2018).

Tokios aplinkybės sudaro pagrindÄ vertinti, kad didesnė atsakomybė aiÅ¡kinantis konkrečias draudimo sutarčiai sudaryti reikÅ¡mės galinčias turėti aplinkybes ir pasiÅ«lant draudėjui tinkamÄ apsaugÄ tenka draudimo srities profesionalui, t. y. draudikui, kuris turi tinkamai atskleisti draudėjui siÅ«lomos apsaugos turinį ir ribas.

20. Kaip minėta anksčiau, draudiko teikiama draudiminė apsauga nėra absoliuti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nėra draudžiama draudimo sutartyje nustatyti iÅ¡imčių, kuriomis remdamasis draudikas turi teisę atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ arba jÄ sumažinti. Tačiau kartu kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad Å¡i teisė neturi paneigti civilinės atsakomybės draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų, todėl draudimo sutarties sÄ lyga, ribojanti draudžiamosios apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sÄ lyga, dėl kurios Å¡alys turi aiÅ¡kiai susitarti, kiek įmanoma jÄ sukonkretinti, kad nebÅ«tų sudarytos sÄ lygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , paneigiant pačiÄ draudimo sutarties esmę.

Kasacinis teismas Å¡iuo aspektu pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu draudikas nustato tokias standartines sutarties sÄ lygas arba jas aiÅ¡kina tokiu bÅ«du, jog draudėjui nustatytų prievolių apimties atžvilgiu draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnis visiÅ¡kai iÅ¡nyksta arba tampa toks minimalus, kad iÅ¡ esmės paneigiamas, tokios sÄ lygos arba toks jų turinio aiÅ¡kinimas neatitinka pačios draudimo esmės ir tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-684/2017).

Todėl draudikas, įvertinęs konkrečius draudėjo iÅ¡sakytus lÅ«kesčius dėl siekiamos draudimo apsaugos ir savo galimos prisiimti rizikos mastÄ , neturėtų siÅ«lyti draudimo, kuris nesuteiks draudėjui jo siekiamų interesų apsaugos ar bus jam beprasmis.

21. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ ieÅ¡kovės procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytų paaiÅ¡kinimų matyti, kad ieÅ¡kovės gaminama produkcija – tai statybos metu naudojami statinių konstrukcijų elementai, kurie patys savaime neturi savarankiÅ¡kos paskirties ir negali bÅ«ti naudojami kitaip, nei juos sumontuojant statinyje. TokiÄ aplinkybę, be ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, patvirtina ir byloje pateiktos ieÅ¡kovės bei UAB „Naresta“ sutarties nuostatos, kuriose iÅ¡vardyti ieÅ¡kovės tiekiami gelžbetonio gaminiai, taip pat teismo ekspertų bei specialistų parengtuose aktuose iÅ¡dėstyti duomenys apie ieÅ¡kovės pagamintų rygelių panaudojimÄ statinyje.

Atsižvelgdama į jos gaminamos produkcijos pobÅ«dį, ieÅ¡kovė pagrįstai nurodo, kad bÅ«dami statinio sudėtine dalimi, jo struktÅ«ros elementu, Å¡ie gaminiai, tuo atveju, jeigu jie yra pagaminti su trÅ«kumais, iÅ¡ esmės visada sukelia žalÄ bÅ«tent tuo metu, kai jie jau yra sumontuojami statinyje, ir Å¡i žala, visų pirma, yra susijusi su objektu, kuriame jie yra montuojami – sumontavus statinio konstrukcijose netinkamos kokybės gaminius, gali kilti poreikis iÅ¡taisyti dėl to atsiradusius statinio defektus, sutvirtinti statinį ir pan.

Dėl Å¡ios priežasties, ieÅ¡kovės teigimu, ji siekė apsidrausti nuo įvykių, kai, sumontavus jos gaminius į statomÄ objektÄ , paaiÅ¡kėja, kad jie turi defektų, todėl atsiranda bÅ«tinybė juos keisti ar kitokiu bÅ«du Å¡alinti žalÄ . Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ neginčija Å¡ių aplinkybių, taip pat neįrodinėja, kad draudimo sutarties sudarymo metu jai nebuvo ir (ar) negalėjo bÅ«ti žinoma ieÅ¡kovės gaminama produkcija, jos panaudojimo bÅ«dai ir ieÅ¡kovės siekiai dėl jai teikiamos draudimo apsaugos apimties.

Todėl pirmiau nurodytos aplinkybės turėjo bÅ«ti įvertintos ir parenkant ieÅ¡kovės lÅ«kesčius atitinkančiÄ draudimo rūšį.

22. Kaip minėta anksčiau, Å¡iuo atveju Å¡alys susitarė, kad atsakovė, be kita ko, apdraus ieÅ¡kovės civilinę atsakomybę dėl apdraustoje veikloje teikiamo produkto, draudimo liudijime nustatydamos, kad draudimo suma tokiu atveju sudaro 100 000 Eur vieno draudžiamojo įvykio atveju ir 100 000 Eur už visus draudžiamuosius įvykius per draudimo laikotarpį. Å ios draudimo apsaugos turinys yra atskleistas įmonių civilinės atsakomybės draudimo taisyklių specialiosios dalies 3.2.1 papunktyje, kuriame yra pateikta bendro pobÅ«džio sÄ voka, kad produkto civilinė atsakomybė – tai draudėjo civilinė atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl tretiesiems asmenims perduoto materialaus kilnojamojo daikto.

Aptariamoje nuostatoje nėra detalizuojama nei kokio pobÅ«džio tai gali bÅ«ti žala, nei kokiems konkretiems tretiesiems asmenims ji gali pasireikÅ¡ti. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovė, įvertinusi įmonių civilinės atsakomybės draudimo taisyklėse pateiktÄ bendrÄ produkto civilinės atsakomybės sampratÄ ir atsižvelgdama į savo gaminamos produkcijos ypatybes, galėjo pagrįstai tikėtis, kad jai yra suteikiama jos siekiama draudimo apsauga, galiosianti, be kita ko, tuo atveju, jei paaiÅ¡kėtų, kad statinyje sumontuota ieÅ¡kovės produkcija turi defektų ir kiltų poreikis atlyginti tretiesiems asmenims Å¡alinant Å¡iuos defektus atsiradusius nuostolius.

23. Be pirmiau nurodytos bendros produkto civilinės atsakomybės sampratos, įmonių civilinės atsakomybės draudimo taisyklėse yra pateiktos ir kitos nuostatos, susijusios su produkto civilinės atsakomybės draudimu teikiamos apsaugos mastu. Å ių taisyklių specialiosios dalies 7 skyriaus, kuriame iÅ¡vardyti nedraudžiamieji įvykiai, 7.1.47 papunktyje nurodyta, kad nedraudžiamaisiais įvykiais yra laikomi atvejai, kai tretieji asmenys reikalauja atlyginti nuostolius dėl kito daikto, kurį trečiasis asmuo susiejo (atskiriamai ar neatskiriamai) su įgytu tiesiogiai iÅ¡ draudėjo ar per kitus asmenis daiktu, sužalojimÄ , praradimÄ ar sunaikinimÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai draudėjas pasirenka draudimo apsaugos iÅ¡plėtimÄ , nurodytÄ Å¡ių taisyklių 6.8 papunktyje.

Taigi, taikant standartiniu produkto civilinės atsakomybės draudimu suteikiamÄ apsaugÄ , draudėjui yra eliminuota galimybė reikalauti draudiko atlyginti nuostolius tuo atveju, kai dėl apdrausto produkto padaroma žala kitam daiktui, su kuriuo Å¡is produktas yra susietas. Tokia rizika nepatenka į draudžiamųjų rizikų sÄ raÅ¡Ä ir gali bÅ«ti atlyginta tik tada, kai draudėjas pasirenka draudimo taisyklių 6.8 papunktyje nustatytÄ draudimo apsaugos iÅ¡plėtimÄ , pagal kurį, iÅ¡plečiant standartinę draudimo apsaugÄ , gali bÅ«ti apdrausta draudėjo atsakomybė dėl daiktų susiejimo.

Tokiu atveju yra apdraudžiama civilinė atsakomybė už daikto, kurį trečiasis asmuo susiejo (atskiriamai ar neatskiriamai) su įgytu tiesiogiai iÅ¡ draudėjo ar per kitus asmenis daiktu, sugadinimÄ ar sunaikinimÄ . Draudimo taisyklėse nurodyta, kad pagal šį draudimo apsaugos iÅ¡plėtimÄ yra atlyginamos tik sugadinto ar sunaikinto daikto tiesioginės atkÅ«rimo iÅ¡laidos (žaliava, gamybos iÅ¡laidos ir pan.), tačiau bet kuriuo atveju nėra atlyginami nuostoliai, atsiradę dėl draudėjo produkto taisymo ar dėl pakeitimo į tinkamos kokybės produktÄ , taip pat dėl žalos pačiam draudėjo produktui, atÅ¡aukimo iÅ¡ rinkos iÅ¡laidos, netesybos ir pan.

24. Ä®vertinus pirmiau aptartas sÄ lygas, matyti, kad, viena vertus, ieÅ¡kovei suteikta standartinė produkto civilinės atsakomybės draudimo apsauga turėjo užtikrinti, jog bus atlyginta žala, kuriÄ jos pagaminta produkcija sukels tretiesiems asmenims, nedetalizuojant tokios žalos padarymo aplinkybių. Kita vertus, iÅ¡ ankstesniame Å¡io sprendimo punkte aptartų draudimo taisyklių nuostatų dėl nedraudžiamųjų įvykių ir draudimo apsaugos iÅ¡plėtimo matyti, kad standartinė produkto civilinės atsakomybės draudimu teikiama apsauga negalėjo bÅ«ti taikoma ieÅ¡kovei tuo atveju, jei jos gaminys bÅ«tų susietas su kitu daiktu ir padarytų žalos Å¡iam daiktui, nors, kaip minėta, ieÅ¡kovės gaminiai, dėl kurių galimos sukelti žalos Å¡iuo atveju ji siekė apsidrausti, visais atvejais yra sumontuojami statinyje ir sukelia žalÄ bÅ«tent Å¡iam statiniui.

Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad draudimo taisyklių sÄ lygos, apibrėžiančios produkto civilinės atsakomybės iÅ¡plėtimo taikymo sÄ lygas, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje situacijoje negali bÅ«ti vertinamos kaip pakankamai aiÅ¡kios ir nedviprasmiÅ¡kos. Nors atsakovė, jas aiÅ¡kindama, vienareikÅ¡miÅ¡kai teigia, kad ieÅ¡kovei suteikta standartinė civilinės atsakomybės produkto draudimo apsauga ir 100 000 Eur draudimo suma yra taikoma visais atvejais, kai tretiesiems asmenims kils žala dėl ieÅ¡kovės perduoto daikto, iÅ¡skyrus atvejus, kai dėl ieÅ¡kovės nekokybiÅ¡ko gaminio, sujungto su trečiajam asmeniui priklausančiu daiktu, Å¡iam daiktui yra padaroma žala, nes tokiu atveju pagal draudimo apsaugos iÅ¡plėtimÄ draudimo iÅ¡moka negali virÅ¡yti 15 000 Eur, pateikdama tokį Å¡ių nuostatų aiÅ¡kinimÄ atsakovė nevertina aplinkybės, kad ieÅ¡kovės gaminama produkcija nėra naudojama kitaip, kaip tik sujungiant jÄ su kitomis statinių konstrukcijomis, todėl pati savaime ji iÅ¡ esmės negali sukelti žalos tretiesiems asmenims.

Taigi, toks šių nuostatų aiškinimas neatspindi individualių nagrinėjamu atveju susiklosčiusios situacijos aplinkybių ir ieškovės gaminamos produkcijos ypatybių.

25. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad, atsižvelgiant į jos gaminamos produkcijos panaudojimo bÅ«dus, įmonės civilinės atsakomybės draudimo taisyklių 6.8 ir 7.1.47 papunkčių nuostatos iÅ¡ esmės paÅ¡alina galimybę taikyti jai standartinę produkto civilinės atsakomybės draudimu suteikiamÄ apsaugÄ ir 100 000 Eur draudimo iÅ¡mokÄ tuo atveju, jeigu jos pagamintas produktas sukels žalÄ tretiesiems asmenims, kadangi ieÅ¡kovės gaminio keliama žala faktiÅ¡kai visais atvejais yra susijusi su statiniu, kurio konstrukcijų dalimi tampa Å¡is gaminys.

Tai reiÅ¡kia, kad, nors ieÅ¡kovei yra suteikta standartinė produkto civilinės atsakomybės draudimo apsauga, Å¡i apsauga, vadovaujantis pirmiau minėtomis draudimo taisyklių nuostatomis ir atsižvelgiant į ieÅ¡kovės gaminamos produkcijos panaudojimo galimybes, iÅ¡ esmės jokiais atvejais negalėtų bÅ«ti taikoma. Tretiesiems asmenims kilusi žala, atsiradusi tuo atveju, jeigu dėl ieÅ¡kovės pagaminto ir pagal paskirtį panaudoto produkto kokybės trÅ«kumų bÅ«tų sužalotas ar sunaikintas statinys, galėtų bÅ«ti atlyginta tik taikant draudimo iÅ¡plėtimÄ .

Tokios aplinkybės sudaro pagrindÄ sutikti su ieÅ¡kovės padaryta iÅ¡vada, kad, taikant aptariamas sÄ lygas, ieÅ¡kovei pasiÅ«lytas standartinis produkto civilinės atsakomybės draudimas realiai nepaÅ¡alina ieÅ¡kovės produkto galimos sukelti žalos atsiradimo rizikos ir iÅ¡ esmės netenka savo prasmės.

26. Atsakovė, nesutikdama su išvada, kad aiškinant pirmiau nurodytas draudimo taisyklių nuostatas jos nurodytu būdu, produkto civilinės atsakomybės draudimo taikymas ieškovei prarado prasmę, teigia, jog draudimo liudijimu ieškovei buvo suteiktas ne tik civilinės atsakomybės draudimas dėl jos veikloje tiekiamo produkto, tačiau ir dėl apdraustos veiklos (gelžbetonio konstrukcijų ir blokelių gamybos) bei dėl žemės sklypų, statinių (patalpų) valdymo. Tačiau iš draudimo liudijime ir įmonės civilinės atsakomybės draudimo taisyklėse išdėstytų nuostatų matyti, kad atsakovės nurodytos draudimo rizikos yra savarankiškos, todėl tai, jog atsakovė apdraudė ieškovę nuo minėtų kitų dviejų rizikų, nepaneigia fakto, kad standartinis produkto civilinės atsakomybės draudimas ieškovei nesuteikia realios ir ieškovės siekius atitinkančios apsaugos.

Atsakovės teiginiai, kad ieÅ¡kovė – tai patyrusi statybos produktų gamintoja, todėl jai turėjo bÅ«ti suprantama, kada jos pagaminta produkcija yra sujungiama su statiniu ir statinys yra sugadinamas, o kada įvyksta kitokio pobÅ«džio įvykiai, taip pat kad hipotetiÅ¡kai ieÅ¡kovės produkcija galėtų sukelti žalÄ ir iki tol, kai ji bus sumontuota statinyje, nesudaro pagrindo vertinti, kad pirmiau aptartos sÄ lygos dėl draudimo apsaugos netaikymo ir iÅ¡plėtimo yra vienareikÅ¡miÅ¡kai aiÅ¡kios ar kad jos turėtų bÅ«ti taikomas neatsižvelgiant į ieÅ¡kovės vykdomos veiklos ypatumus.

27. Å iame sprendime jau minėta, kad draudimo teisiniai santykiai pasižymi tuo, jog jų Å¡alys turi ypatingai glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje ir atskleisti viena kitai visÄ Å¡iai sutarčiai sudaryti ir vykdyti reikÅ¡mės galinčiÄ turėti informacijÄ . Savo ruožtu draudikas, kaip savo srities specialistas, turi užtikrinti, kad sudarant draudimo sutartį bÅ«tų atskleistos visos reikÅ¡mingos aplinkybės ir bÅ«tų pasirinkta tinkama draudimo rÅ«Å¡is, taip pat jis turi užtikrinti, kad jo nustatyti draudimo apribojimai nepaneigtų draudimo esmės. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovės pasiÅ«lytos draudimo sÄ lygos, pagal kurias draudėjo civilinė atsakomybė už daikto, kurį trečiasis asmuo susiejo su įgytu iÅ¡ draudėjo daiktu, sužalojimÄ , yra apribojama 15 000 Eur suma, vertinant jas ieÅ¡kovės vykdomos veiklos kontekste ir atsižvelgiant į jos gaminamos produkcijos ypatybes, iÅ¡ esmės paÅ¡alina galimybę taikyti ieÅ¡kovei standartinę produkto civilinės atsakomybės taikomÄ apsaugÄ ir paneigia Å¡io draudimo prasmę.

Tokios nuostatos, prieštaraujančios draudimo esmei, negali būti taikomos, todėl šiuo atveju ieškovei taikytina standartinė produkto civilinės atsakomybės draudimo apsauga.

28. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė sumokėjo ieÅ¡kovei 15 000 Eur draudimo iÅ¡mokos dalį. Draudimo liudijime nustatyta, kad taikant standartinę draudimo apsaugÄ mokėtina suma vieno draudžiamojo įvykio atveju sudaro 100 000 Eur, todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti jai likusiÄ 85 000 Eur draudimo iÅ¡mokos dalį (100 000 Eur – 15 000 Eur). IÅ¡ byloje pateikto teismo ekspertizės akto matyti, kad iÅ¡laidos, atsiradusios Å¡alinant dėl ieÅ¡kovės pagamintos nekokybiÅ¡kos produkcijos sukeltÄ Å¾alÄ , sudaro 108 767,38 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (131 608,53 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu). Teismo ekspertai ekspertizės akte taip pat nurodė, kad atliktų darbų aktuose nurodyti atlikti darbai, jų apimtys ir turinys yra pagrįsti. IÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ vertinti, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti jai likusiÄ nesumokėtÄ 85 000 Eur draudimo iÅ¡mokos dalį yra pagrįstas.

29. Nurodytos iÅ¡vados nepaneigia atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ pateiktas argumentas, kad net ir taikant ieÅ¡kovei standartinę draudimo apsaugÄ , jai nebÅ«tų atlygintos iÅ¡laidos, susijusios su nekokybiÅ¡kų rygelių pakeitimu. Grįsdama tokiÄ pozicijÄ , atsakovė remiasi įmonės civilinės atsakomybės draudimo taisyklių 7.1.48 papunkčiu, kuriame nurodyta, kad nedraudžiamaisiais įvykiais yra laikomi atvejai, kai tretieji asmenys reikalauja atlyginti nuostolius dėl žalos draudėjo gaminamai (pagamintai) produkcijai, atliekamų darbų objektui, atlikto darbo rezultatui arba dėl draudėjo darbo broko iÅ¡taisymo.

IÅ¡ atsakovės atsiliepime iÅ¡dėstytų aplinkybių galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė Å¡iuo atveju remiasi Å¡ios nuostatos dalimi, pagal kuriÄ nėra atlyginamos iÅ¡laidos dėl draudėjo darbo broko iÅ¡taisymo. Vis dėlto nagrinėjamu atveju žala kilo ne dėl to, kad atsakovė netinkamai atliko darbus objekte ir turėjo bÅ«ti Å¡alinami Å¡ių darbų trÅ«kumai, bet dėl to, kad jos pateiktas gaminys, sumontuotas į statinį, buvo nekokybiÅ¡kas ir sukėlė žalÄ . Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i nuostata nagrinėjamu atveju nėra taikoma.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo 30. Å iame sprendime iÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ vertinti, kad atsakovė nepagrįstai, nustatydama ieÅ¡kovei mokėtinÄ draudimo iÅ¡mokÄ , netaikė standartinio produkto civilinės atsakomybės draudimo ir vadovavosi draudimo liudijimo 1 priedo 4 punkte nustatytu draudimo iÅ¡plėtimu. Todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti jai neiÅ¡mokėtÄ 85 000 Eur draudimo iÅ¡mokos dalį yra pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku nesumokėjo ieÅ¡kovei nurodytos sumos ir abi Å¡alys – tai privatÅ«s juridiniais asmenys, ieÅ¡kovė taip pat pagrįstai reikalauja sumokėti jai 6 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos laiku nesumokėtos sumos, kurios turi bÅ«ti skaičiuojamos nuo 2020 m. spalio 29 d., kai teisėjo rezoliucija buvo priimtas ieÅ¡kinys (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Kadangi pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nepagrįstai netenkino šių ieškovės reikalavimų, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas.

31. Panaikinusi pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priėmusi naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas, teisėjų kolegija perskirsto Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, 2020 m. spalio 23 d. ieÅ¡kovė sumokėjo 1 500 Eur žyminį mokestį, o 2021 m. rugpjūčio 2 d. – 1 000 Eur už byloje atliktÄ ekspertizę. IeÅ¡kovė taip pat pateikė teismui praÅ¡ymÄ priteisti jai 1 415 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, bei Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus – 2020 m. gruodžio 8 d. ir 2021 m. kovo 2 d. sÄ skaitas, taip pat 2021 m. vasario 12 d. ir 2021 m. kovo 2 d. mokėjimÄ pagrindžiančius dokumentus.

Pažymėtina, kad Å¡ios ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų didžiausių už tokio pobÅ«džio procesinių veiksmų atlikimÄ priteistinų iÅ¡laidų sumų. Atsižvelgiant į tai, kad visos nurodytos ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos yra pagrįstos ir realiai patirtos, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisiama bendra 3 915 Eur (1 500 Eur + 1 000 Eur + 1 415 Eur) iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, suma.

Teikdama apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovė 2022 m. vasario 25 d. sumokėjo 1 500 Eur žyminį mokestį, todėl, patenkinus apeliacinį skundÄ , Å¡i suma taip pat priteistina ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ .

IeÅ¡kovės akcinės bendrovės „Aksa“ ieÅ¡kinį patenkinti. Priteisti ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Aksa“ (juridinio asmens kodas 133502520) iÅ¡ atsakovės „ERGO Insurance SE“, veikiančios per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialÄ (juridinio asmens kodas 302912288), 85 000 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkių tÅ«kstančių eurų) nesumokėtÄ draudimo iÅ¡mokos dalį ir 6 procentų dydžio palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2020 m. spalio 29 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Aksa“ (juridinio asmens kodas 133502520) iÅ¡ atsakovės „ERGO Insurance SE“, veikiančios per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialÄ (juridinio asmens kodas 302912288), 3 915 Eur (tris tÅ«kstančius devynis Å¡imtus penkiolika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, ir 1 500 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marius Bajoras Rasa Gudžiūnienė Vilija Mikuckienė