2023-03-29 Nr. AB-6816-3-61-3-00162-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-379-821/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00162-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. S. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – VDAI, atsakovas) 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 3R-1096(2.13-1.) (toliau – ir Sprendimas); 2) pripažinti, kad VDAI, nagrinėdama D. S. 2019 m. lapkričio 19 d. pareiškimą, pažeidė gero administravimo principą; 3) pripažinti, kad VDAI 2020 m. vasario 13 d. rašte Nr. 2R-741(2.13.), adresuotame antstolei J. J., atskleidė duomenis apie pareiškėjo asmeninį gyvenimą nesant teisėto pagrindo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Sprendimo priėmimo pagrindas yra VDAI 2020 m. spalio 19 d. sprendimas Nr. 3R-900(2.13-1), kuriame buvo nustatyta, jog pareiškėjas, 2019 m. lapkričio 4 d. Antstolių informacinėje sistemoje (toliau – ir AIS) atlikęs D. S. asmens duomenų paiešką, sužinojo jo elektroninio pašto adresą. Pareiškėjas teigė, kad D. S. elektroninio pašto adresą žinojo dar iki 2019 m. lapkričio 4 d., o šį teiginį VDAI pagrindė 2019 m. rugsėjo 10 d. ir 2019 m. rugsėjo 12 d. elektroniniais laiškais, gautais iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini). Minėtuose laiškuose pareiškėjas rado dokumentų kopijas, kuriose nurodytas tiek D. S. elektroninio pašto adresas, tiek ir kiti jo duomenys, kadangi pareiškėjas, įsigijęs reikalavimo teises iš buvusios UAB „Šilo statyba“, šiuos dokumentus gavo iš bankroto administratoriaus UAB „Valdsita“ elektroniniu paštu.

2.2. Antstolės N. B. 2019 m. balandžio 16 d. patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą Nr. S-790 nurodyta, kad „Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis, D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), direktorius“. Taip pat Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas (duomenys neskelbtini) vadovo D. S. elektroninio pašto adresas „(duomenys neskelbtini)“, į kurį antstolė N. B. siuntė 2019 m. kovo 29 d. patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą Nr. S-674. Pareiškėjo vertinimu, tai įrodo, jog jis dar iki 2019 m. lapkričio 4 d. žinojo D. S. asmens kodą ir jo elektroninio pašto adresą, taip pat gyvenamosios vietos adresą ir kitus viešai prieinamus duomenis internete.

2.3. Pareiškėjas gavęs VDAI 2019 m. gruodžio 11 d. raštą peržiūrėjo visus popierinius dokumentus, gautus iš bankroto administratorės UAB „Valdsita“. Juose pareiškėjas nerado (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. S. elektroninio pašto adreso. Pareiškėjas iš UAB „Valdsita“ 2019 m. rugsėjo 10 d. ir 12 d. gautus elektroninius laiškus rado tik rengdamas VDAI 2020 m. lapkričio 20 d. prašymą dėl sprendimo panaikinimo, o iki tol manė, jog elektroniniais laiškais bankroto administratorė buvo atsiuntusi tuos pačius teismų dokumentus, kuriuos kartu su varžytynių aktu atsiuntė paštu. Jei pareiškėjas 2019 m. lapkričio 4 d. AIS galėjo matyti D. S. elektroninio pašto adresą, tai savaime nereiškia, kad šį elektroninio pašto adresą pareiškėjas matė ar pasinaudojo. AIS dažnai veikia su trikdžiais, netinkamai.

2.4. VDAI nesilaikė įstatymo nustatyto skundo nagrinėjimo ir kitų procesinių terminų. D. S. skundas buvo tiriamas nesilaikant nustatyto maksimalaus termino. VDAI skundą nagrinėjo 11 mėnesių. Be to, VDAI 2020 m. spalio 20 d. rašte dėl siūlymo skirti baudą nurodė, kad informaciją pareiškėjas galėjo pateikti iki 2020 m. lapkričio 5 d., tačiau pareiškėjui neaišku, kuo remiantis nustatytas būtent toks terminas. Pareiškėjui informavus VDAI apie tai, kad nespės pateikti duomenų iki nurodytos datos, VDAI 2020 m. lapkričio 17 d. rašte nurodė terminą iki 2020 m. lapkričio 24 d., tačiau, pareiškėjo vertinimu, toks terminas taip pat neatitiko teisės aktuose nustatytų terminų, numatančių terminą ne trumpesnį nei 10 darbo dienų. Dokumentai buvo netinkami pavirtinti ir jam išsiųsti, kadangi pašte 2020 m. lapkričio 10 d. atsiėmęs VDAI 2020 m. spalio 20 d. raštą dėl siūlymo skirti baudą jis tą pačią dieną elektroniniu paštu nusiuntė elektroniniu parašu pasirašytą prašymą atsiųsti 2020 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 3R-900(2.13-1) bei nustatyti naują terminą, atsižvelgiant į minėto rašto gavimo datą. VDAI 2020 m. lapkričio 17 d. atsiuntė elektroninį laišką, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjas gali peržiūrėti dokumento turinį bei patikrinti parašų galiojimą adresu: adoc.archyvai.lt/eais-lpp/app/view“. Pareiškėjo nuomone, jam turėjo būti atsiųstas dokumentas, patvirtintas kvalifikuotu elektroniniu parašu, tačiau prie elektroninio laiško buvo prikabintas skenuotas dokumentas, t. y. 2020 m. lapkričio 17 d. raštas Nr. 2R- 5705(2.13.), nepatvirtintas elektroniniu parašu, todėl toks raštas neturi jokios teisinės galios.

2.5. Pareiškėjas nesutiko su VDAI 2020 m. spalio 19 d. sprendime Nr. 3R-900(2.13-1.) pateiktu išaiškinimu apie galimybę susipažinti su išnagrinėta ir vykdomąja byla. Jo nuomone, tekste painiojamos ir tapatinamos skirtingos sąvokos, pavyzdžiui, civilinė byla tapatinama su vykdomąja byla, ir panašiai, nurodomi ne tie teisės aktai.

2.6. Darant prielaidą, jog trečiojo suinteresuotojo asmens D. S. elektroninio pašto adresas buvo gautas iš AIS, užbaigtos elektroninės vykdomosios bylos peržiūra buvo vienkartinė ir jis dėl to nepatyrė žalos. Be to, pareiškėjas taip pat negavo jokios finansinės naudos, nebandė išvengti nuostolių. Skirdama baudą VDAI atsižvelgė į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tačiau klaidinančia aplinkybe laikė tai, jog pareiškėjas nenurodė, jog D. S. elektroninio pašto adresą sužinojo atlikęs paiešką AIS. Pareiškėjas šį elektroninio pašto adresą žinojo dar prieš du mėnesius iki užbaigtos elektroninės vykdomosios bylos peržiūros. Sprendime VDAI neatsižvelgė į jokius pareiškėjo atsakomybę lengvinančius veiksnius, nors prieš tai buvo nurodyta, jog nėra duomenų, kad pareiškėjas anksčiau būtų pažeidęs 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 Dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR) nuostatas. Pareiškėjas teigė, kad pats tyrimas jam sukėlė didelių nepatogumų, kadangi truko pernelyg ilgai (11 mėnesių), apie jį sužinojo ne tik darbdavys, bet ir jo profesinę veiklą kontroliuojančios institucijos, kurios prašė jo pateikti paaiškinimus. Be to, skirta bauda yra neproporcingai didelė pareiškėjo gaunamoms pajamoms, skirtoms būtinoms išlaidoms ir dviejų mažamečių vaikų išlaikymui.

2.7. VDAI 2020 m. vasario 13 d. rašte Nr. 2R-741(2.13.), adresuotame antstolei J. J., atskleidė duomenis apie jo asmeninį gyvenimą bei veiklą, nurodydama, kad iš nepažįstamo asmens E. B. gavo pranešimą apie trijų įmonių nupirktas skolas. Ši rašte nurodyta informacija, pasak pareiškėjo, nesusijusi su antstolei pateiktais klausimais ir yra akivaizdžiai perteklinė. Kitiems adresatams ši informacija nebuvo nurodyta. Šiais veiksmais pati VDAI atskleidė duomenis apie jo asmeninį gyvenimą darbdaviui nesant tam jokio teisėto pagrindo.

3. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Sprendimas kartu su lydraščiu pareiškėjui siųstas dviem būdais, t. y. registruotu paštu, ir elektroniniu paštu. Patikrinus siuntos numerį, nustatyta, kad registruotu paštu siųstas Sprendimas siuntos gavėjui įteiktas 2020 m. gruodžio 17 d. Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimo originalas pareiškėjui išsiųstas registruotu paštu, elektroniniu paštu buvo siunčiama tik Sprendimo nuskenuota kopija.

3.2. Pareiškėjas klaidina teismą ir painiojasi savo paaiškinimuose, nurodydamas, kada iš tikrųjų sužinojo D. S. elektroninio pašto adresą. Pareiškėjas iš pradžių nurodė, kad D. S. elektroninio pašto adresą žinojo jau nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. elektroninio laiško gavimo, vėliau aiškino, kad šį elektroninį laišką, gautą iš bankroto administratorės, jis rado tik rengdamas 2020 m. lapkričio 20 d. prašymą VDAI dėl sprendimo panaikinimo. D. S. elektroninio pašto sužinojimo data šiuo atveju neturi esminės reikšmės, nes pastarojo skundo tyrimo metu buvo neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 4 d.

AIS neteisėtai atliko D. S. asmens duomenų peržiūrą. Nors pareiškėjas teigė, kad AIS veikia netinkamai, su trikdžiais, atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti duomenys nepatvirtina, jog AIS netinkamai veikė būtent 2019 m. lapkričio 4 d., kai pareiškėjas peržiūrėjo D. S. asmens duomenis AIS. Trečiasis suinteresuotasis asmuo D. S. 2019 m. lapkričio 19 d. su skundu kreipėsi į VDAI, prašydamas nustatyti, iš kur E. B., 2019 m. lapkričio 4 d. atsiuntęs jam į elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) pranešimą apie trijų įmonių nupirktas skolas, gavo jo elektroninio pašto adresą.

Skundo nagrinėjimo metu E. B. VDAI pateiktame atsakyme nurodė, kad šį elektroninio pašto adresą jis rado internete, ieškodamas (duomenys neskelbtini) kontaktinių duomenų, kad galėtų išsiųsti pranešimą apie reikalavimo teisių perleidimą. Pareiškėjas nenurodė, kuriame interneto puslapyje rado nurodytą elektroninio pašto adresą. Skundo tyrimo metu iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro gautas raštas, kuriame nurodyta, jog patikrinus AIS nustatyta, kad D. S. yra skolininkas ir jo asmens duomenų paiešką 2019 m. lapkričio 4 d. 11:08 val. atliko antstolės J.

J. padėjėjas E. B.. Rašte taip pat pažymėta, kad AIS duomenimis antstolė J. J. bylų D. S. atžvilgiu neturėjo. Atsakovas 2020 m. vasario 13 d. raštu prašė antstolės J. J. nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu, nustatytu BDAR 6 straipsnio 1 dalyje ar kitame teisės akte, ir kokiu tikslu AIS atlikta D. S. asmens duomenų paieška. Atsakyme antstolė nurodė, kad D. S. atžvilgiu vykdomųjų bylų nėra (nebuvo) vykdoma, o E. B. paaiškinimu nurodyto asmens paieška AIS galėjo būti atlikta vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 10 straipsnio 1 dalies pagrindu.

3.3. VDAI 2020 m. kovo 9 d. raštu pareiškėjui pateikė skundo medžiagos kopiją ir nustatė papildomą terminą papildyti savo atsakymą. 2020 m. kovo 24 d. atsakyme pareiškėjas nurodė, kad D. S. asmens duomenų paiešką atliko CPK 10 straipsnio 1 dalies pagrindu, o jokių duomenų registrų nebuvo užklausta. VDAI 2020 m. gegužės 7 d. raštu prašė VĮ Registrų centro nurodyti, kokia konkrečiai informacija buvo matoma E. B. 2019 m. lapkričio 4 d. AIS atlikus asmens duomenų paiešką. VĮ Registrų centro VDAI pateiktame atsakyme patvirtinta, kad antstolės padėjėjas E. B. atliko D.

S. asmens duomenų paiešką. Rašte nurodyta, kad atlikus asmens paiešką bylų paieškos skirtuke, AIS naudotojui pateikiamas asmens atžvilgiu vykdomų bei užbaigtų bylų sąrašas, kuriame nurodomas bylos numeris, bylos eilės numeris, bylą vykdantis ar vykdęs antstolis, skolininkas, išieškotojas, jų asmens kodai, institucija, išdavusi vykdomąjį dokumentą, vykdomojo dokumento numeris, vykdomojo dokumento kategorija, vykdymo pradžios ir užbaigimo datos, bylos būsena ir pagrindas, išieškoma suma. Taip pat VĮ Registrų centras nurodė, kad E. B. 2019 m. lapkričio 4 d. 11:08:51 val. atliko D.

S. atžvilgiu užbaigtos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) peržiūrą. AIS naudotojui, be jau minėtos informacijos, pateikiama bendra bylos informacija: skolininko asmens kodas, deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, elektroninio pašto adresas, telefono numeris, šeiminė padėtis, informacija apie išieškojimo dalyką, būtinąsias vykdymo išlaidas, antstolio atlygį. Skundo nagrinėjimo metu buvo neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 4 d. AIS atliko D. S. asmens duomenų paiešką ir tokiu būdu susipažino su jo asmens duomenimis, įskaitant elektroninio pašto adresą.

Tiek duomenų rinkimas, tiek susipažinimas su asmens duomenimis pagal BDAR 4 straipsnio 2 punktą yra asmens duomenų tvarkymo veiksmai, dėl to VDAI konstatavo, kad E. B. atlikta D. S. asmens duomenų paieška AIS atitiko asmens duomenų tvarkymo veiksmus. Pareiškėjui teigiant, kad D. S. asmens duomenų paieška AIS buvo atlikta remiantis CPK 10 straipsnio 1 dalimi, Sprendime VDAI nurodė, kad tiek susipažinimui su išnagrinėtos civilinės bylos medžiaga, tiek susipažinimui su vykdomosios bylos medžiaga yra teisės aktais patvirtintos tvarkos, o pareiškėjas nepateikė duomenų, kad su D.

S. asmens duomenimis susipažino pagal teisės aktais reglamentuotą tvarką.

3.4. Iš VĮ Registrų centro pateiktos 2012 m. sausio 17 d. AIS naudojimo sutarties Nr. AIS-95 (su vėlesniais pakeitimais), sudarytos tarp VĮ Registrų centro ir antstolės J. J., 8 punkto, reglamentuojančio duomenų teikimo ir naudojimo tikslą, matyti, kad iš AIS gaunami duomenys antstolio turi būti naudojami atliekant antstolių funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – ir Antstolių įstatymas) 21 straipsnio 1 dalyje. Minėtos sutarties 2 priede nurodyta, kad antstolės padėjėjas E. B. yra įtrauktas į AIS naudotojų sąrašą ir paskirtas atsakingu asmeniu. Tiek VĮ Registrų centro pateiktame rašte, tiek antstolės J. J. VDAI pateiktame rašte nurodyta, kad D. S. atžvilgiu vykdomųjų bylų antstolės J. J. kontoroje nėra (nebuvo) vykdoma. Todėl VDAI pripažino, kad D. S. asmens duomenų peržiūra AIS 2019 m. lapkričio 4 d. atlikta ne sutartyje nustatytu tikslu. Skundo nagrinėjimo metu nustačius, jog prieiga prie AIS duomenų E. B. suteikta kitais tikslais nei buvo panaudota, VDAI konstatavo, kad E. B., atlikęs AIS D. S. asmens duomenų peržiūrą, nesant tam teisėto pagrindo, pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose įtvirtintus teisėtumo ir tikslo apribojimo principus.

3.5. VDAI neneigė, jog skundas buvo nagrinėjamas ilgiau nei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ, ir Įstatymas) 30 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas, tačiau pažymėjo, kad tam įtakos turėjo ir paties pareiškėjo bandymas klaidinti VDAI, nurodant, jog D. S. elektroninio pašto adresą surado internete. VDAI stengėsi išsiaiškinti galimo teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, siekdama nustatyti, ar padarytas teisės pažeidimas, teikė užklausas įvairioms institucijoms ir panašiai. Skundo nagrinėjimas užtruko dėl objektyvių priežasčių – ribotų žmogiškųjų išteklių, personalo kaitos, didėjančio specialistų darbo krūvio, gaunamų skundų pobūdžio ir sudėtingumo. Skundo nagrinėjimo termino praleidimas šiuo atveju neturi būti laikomas esminiu pažeidimu, o dėl užsitęsusio skundo tyrimo pareiškėjo teisės, įskaitant teisę į gynybą, nebuvo pažeistos.

3.6. Pareiškėjui VDAI 2020 m. spalio 20 d. raštu pasiūlė iki 2020 m. lapkričio 5 d. raštu pateikti informaciją, reikšmingą skiriant administracinę baudą, nustatant jos dydį, pareikšti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo žodinės procedūros tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad tiksli pašto siuntos įteikimo gavėjui data nėra ir negali būti žinoma, siekdama operatyvesnio ginčo išnagrinėjimo, VDAI nustato konkrečius terminus atsakymui pateikti, kuris, esant prašymui, gali būti pratęstas. Šiuo atveju VDAI nustatė 16 kalendorinių dienų (11 darbo dienų terminą) atsakymui pateikti. Pareiškėjas paaiškino, jog pirmasis bandymas įteikti jam pašto siuntą 2020 m. spalio 26 d. dieną nepavyko, ją atsiėmė pašte tik 2020 m. lapkričio 10 d. VDAI elektroniniu paštu 2020 m. lapkričio 11 d. gavo pareiškėjo raštą, kuriame prašė nustatyti naują terminą atsakymui pateikti, todėl nustatė naują terminą informacijai pateikti iki 2020 m. lapkričio 24 d.

3.7. VDAI skirdama baudą atsižvelgė į E. B. padarytą pažeidimą – AIS atlikta asmens duomenų peržiūra, pažeidžiant pagrindinius duomenų tvarkymo principus, įtvirtintus BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, pagal savo pobūdį toks pažeidimas priskirtinas sunkesnių pažeidimų kategorijai. Nors padarytas pažeidimas siejamas tik su vienu asmeniu, t. y. D. S., ir dėl šio pažeidimo jam materialinė žala galbūt nebuvo padaryta, tačiau atsižvelgta į duomenų tvarkymo tikslą. VDAI konstatavo, kad pažeidimas padarytas tyčia, t. y. pareiškėjas pasinaudojo antstolės padėjėjui suteikta prieiga prie AIS duomenų kitais tikslais, žinodamas, jog šie duomenys gali būti naudojami tik atliekant antstolių funkcijas, numatytas Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje. Pagal VĮ Registrų centro pateiktus duomenis, pareiškėjas AIS naudotojų sąraše nurodytas atsakingu asmeniu. VDAI apie pažeidimą sužinojo skundo nagrinėjimo metu, pareiškėjas vengė pripažinti jį, bandė klaidinti atsakovą, nurodydamas, jog D. S. elektroninį pašto adresą surado internete, o gavęs siūlymą dėl baudos nurodė dar kitokias elektroninio pašto adreso gavimo aplinkybes. Tai VDAI vertino kaip atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Spręsdama dėl baudos dydžio VDAI atsižvelgė ir į tai, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas ankščiau būtų pažeidęs BDAR nuostatas, be to, padarytas pažeidimas nėra susijęs su specialiųjų kategorijų duomenų tvarkymu, numatytu BDAR 9 ar 10 straipsniuose. VDAI 2020 m. spalio 20 d. rašte prašė pareiškėjo pateikti informaciją, reikšmingą skiriant administracinę baudą, nustatant jos dydį, tačiau duomenų apie savo finansinę padėtį jis nepateikė. Teismui pareiškėjas pateikė tik banko išrašą apie 2018 metais gautas pajamas (atlyginimą), tačiau vien tik banko išrašas apie 2018 metus gautas darbines pajamas neparodo tikrosios asmens turtinės padėties.

3.8. Atsakovas nurodė ADTAĮ 12 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir paaiškino, kad VDAI kreipėsi į antstolę dėl informacijos pateikimo, siekiant išsiaiškinti, ar antstolė J. J. turi vykdomųjų bylų D. S. atžvilgiu ir kokiu teisiniu pagrindu, kokiu tikslu AIS buvo atlikta šio asmens duomenų paieška.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. S. atsiliepime prašė sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą. Taip pat prašė priimti atskirąją nutartį ir perduoti šią bylą tirti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, kadangi E. B., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu (antstolės padėjėju), neteisėtai rinko ir platino duomenis apie privatų asmenį, t. y. D. S., ir šiuo atveju padarė nusikaltimus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 166, 167, 168, 196, 197, 198, 1981, 1982, 202, 228, 300 ir kt. straipsnius.

5. Atsiliepime pažymima, jog trečiasis suinteresuotas asmuo E. B. nepažįsta ir mano, kad skundas turi būti atmestas. Jo nuomone, pareiškėjas privalo būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn kartu su antstole J. J., kadangi neteisėtai renkant ir platinant privataus fizinio asmens duomenis šiam asmeniui yra padaroma didžiulė žala. Be to, tvirtino, kad E. B., siekdamas išvengti tarnybinės nuobaudos, sąmoningai ilgą laiką vilkino tyrimo eigą, melavo ir trukdė nustatyti pažeidimą. Iš oficialių įrodymų matyti, jog E. B. vertėsi ir tebesiverčia įstatymo uždrausta veikla – skolų supirkimu su tikslu pasipelnyti, dėl to padarė ir nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 202 straipsnyje.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nustatė, kad D. S. kreipėsi į VDAI, nurodydamas, kad 2019 m. lapkričio 4 d. į savo elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) iš E. B. elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) gavo pranešimą apie trijų įmonių nupirktas skolas. Tyrimo metu VDAI gavo duomenis iš VĮ Registrų centro, kad E. B., kaip antstolio padėjėjas, 2019 m. lapkričio 4 d. 11:08:51 val. atliko D. S. atžvilgiu užbaigtos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) peržiūrą, o AIS jis galėjo matyti D. S. asmens kodą, deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, elektroninio pašto adresą, telefono numerį ir kitus duomenis. Pareiškėjo E. B. aiškinimu, D. S. elektroninio pašto adresą jis žinojo dar iki 2019 m. lapkričio 4 d., t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. elektroninio laiško gavimo iš bankroto administratorės, vėliau nurodė, kad šį laišką jis rado tik rengdamas 2020 m. lapkričio 20 d. prašymą VDAI dėl sprendimo panaikinimo. Teismas, įvertinęs tai, kad E. B. 2019 m. lapkričio 4 d. 11:08:51 val., turėdamas prieigą prie AIS, būdamas antstolio padėjėju ir tikrindamas asmens duomenis apie D. S., turėjo prisiimti atsakomybę ir įgyvendinti visas prievoles, susijusias su asmens duomenų tvarkymu, nustatytas BDAR, o šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, kad trečiojo suinteresuoto asmens AIS esančius asmeninius duomenis tvarkė teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu bei tikslu, tokiu būdu pažeisdamas BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktą.

8. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas į bylą nepateikė jokių dokumentų, iš kurių jis konkrečiai sužinojo D. S. elektroninio pašto adresą, nepateikė ir interneto svetainės, kurioje matė ar ieškojo (duomenys neskelbtini) kontaktinių duomenų, adreso. Pagal E. B. paaiškinimą, veikdamas kaip fizinis asmuo, jis iš viešųjų varžytynių įsigijo trijų įmonių skolas, kurias pardavinėjo bankrutuojančios įmonės administratorius. E. B. pažymėjo, kad skolų supirkimas nėra jo profesinė veikla ar verslas, nevykdė jokios individualios veiklos, neturi verslo liudijimo, o įmonių skolas pirko pirmą kartą. Dėl šių priežasčių, jis, įsigijęs reikalavimo teises į (duomenys neskelbtini) skolas, ieškojo šios bendrovės kontaktinių duomenų, siekdamas išsiųsti pranešimą apie reikalavimo teisių perleidimą.

9. Teismas akcentavo, kad antstolės J. J., kurios padėjėjas yra E. B., žinioje nėra jokių vykdomų bylų D. S. atžvilgiu. E. B. niekaip nepaneigė fakto, jog 2019 m. lapkričio 4 d. AIS sistemoje tikrino D. S. duomenis, įskaitant ir elektroninį paštą, be teisėto pagrindo. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų pagrįsti tokį asmens duomenų rinkimą, nepagrindė ir kitų motyvų, dėl ko rinko duomenis apie trečiąjį suinteresuotą asmenį. Pareiškėjo argumentai, kad D. S. duomenys buvo gauti iš viešai prieinamų duomenų internete, nedavė pagrindo skundžiamą Sprendimą laikyti neteisėtu ir nepagrįstu bei padaryti byloje kitas išvadas, kadangi šių aplinkybių pareiškėjas niekaip neįrodė. Be to, asmens duomenų apsaugą reglamentuojantys teisės aktai nenumato asmenų duomenų menkesnės apsaugos ar nesaugojimo vien dėl to, kad šie asmens duomenys yra viešame registre. Tai, kad registro duomenys prieinami kitiems suinteresuotiems asmenims, nedavė pagrindo išvadai, jog asmenys, nepagrindę savo teisinio intereso ir teisėto duomenų rinkimo iš registrų, gali tvarkyti asmens duomenis nesilaikydami asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų.

10. Teismas konstatavo, kad antstolio padėjėjas E. B., 2019 m. lapkričio 4 d. AIS svetainėje ieškodamas duomenų apie D. S. ir tą pačią dieną jo elektroniniu paštu išsiuntęs pranešimą apie trijų įmonių nupirktas skolas, rėmėsi savo, kaip fizinio asmens, interesu gauti informaciją apie trečiojo suinteresuoto asmens duomenis. Be to, kaip nurodė VĮ Registrų centras, atlikus asmens paiešką bylų paieškos skirtuke, AIS naudotojui pateikiamas asmens atžvilgiu vykdomų bei užbaigtų bylų sąrašas, kuriame nurodomas bylos numeris, bylos eilės numeris, bylą vykdantis ar vykdęs antstolis, skolininkas, išieškotojas, jų asmens kodai, institucija, išdavusi vykdomąjį dokumentą, vykdomojo dokumento numeris, vykdomojo dokumento kategorija, vykdymo pradžios ir užbaigimo datos, bylos būsena ir pagrindas, išieškoma suma. Taip pat pateikiama ir bendra bylos informacija: skolininko asmens kodas, deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, elektroninio pašto adresas, telefono numeris, šeiminė padėtis, informacija apie išieškojimo dalyką, būtinąsias vykdymo išlaidas, antstolio atlygį. E. B. patikrinus informaciją apie D. S. jam buvo atskleista reikšminga informacija apie trečiojo suinteresuoto asmens privatų gyvenimą ir tokios informacijos apsauga buvo viršesnis interesas nei E. B. interesas tokius duomenis gauti. Nors pareiškėjas teigė, kad D. S. asmens duomenų paiešką atliko CPK 10 straipsnio 1 dalies pagrindu, o jokių duomenų registrų nebuvo užklausta, be to, jam nekilo jokie padariniai, tačiau nagrinėjamu atveju pakanka konstatuoti faktą, jog buvo padaryti BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktų pažeidimai.

11. Šiuo atveju, nors nagrinėdama D. S. skundą VDAI galimai ir pažeidė ADTAĮ 30 straipsnyje nustatytą terminą, tačiau tai nesudarė teisinio pagrindo naikinti Sprendimą, kadangi nenustatyta, jog nurodyto termino praleidimas būtų lėmęs netinkamą aplinkybių nustatymą ir jų vertinimą. Be to, termino praleidimas neturi įtakos pareiškėjo padaryto pažeidimo kvalifikavimui ir negali panaikinti jo atsakomybės.

12. Teismas pažymėjo, kad VDAI, tinkamai pritaikiusi BDAR nuostatas, paskyrė proporcingą padarytiems pažeidimams 600 Eur baudą, kuri vertino kaip atgrasanti ir veiksminga. Iš Sprendimo matyti, kad VDAI parinkdama baudos dydį, įvertino tai, kad AIS atlikta asmens duomenų peržiūra, pažeidžiant pagrindinius duomenų tvarkymo principus, įtvirtintus BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, pagal savo pobūdį priskirtina sunkesnių pažeidimų kategorijai. Be to, pažeidimas padarytas tyčia, pareiškėjui pasinaudojus antstolio padėjėjui suteikta prieiga prie AIS duomenų kitais tikslais. VDAI apie šį pažeidimą sužinojo tik skundo nagrinėjimo metu, pats pareiškėjas vengė pripažinti jį, bandė klaidinti atsakovą, nurodydamas vis skirtingas versijas dėl duomenų gavimo. Be to, VDAI vertino ir tai, jog nėra duomenų, kad pareiškėjas ankščiau būtų pažeidęs BDAR nuostatas, o padarytas pažeidimas nėra susijęs su specialiųjų kategorijų duomenų tvarkymu, numatytu BDAR 9 ar 10 straipsniuose. Pažymėtina, kad pareiškėjas tiek VDAI, tiek teismui pateikė banko išrašą, kuriame atsispindi jo gaunamas atlyginimas 2018 metais, tačiau nėra jokių duomenų apie pajamas 2019–2020 metais. Atkreiptinas dėmesys, kad jis nurodė auginantis mažamečius vaikus, tačiau duomenų byloje taip pat nėra. Įvertinus tai, kad skiriamos administracinės baudos pagal BDAR reikalavimus turi būti ne tik proporcingos, bet ir veiksmingos bei atgrasomos, konstatuota, kad VDAI pagrįstai skyrė pareiškėjui 600 Eur baudą.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti bei VDAI iš naujo pradėti administracinės baudos skyrimo procedūrą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo:

14.1. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas skundą gilinosi tik į Sprendimo turinį, bet visiškai nepasisakė apie šio sprendimo gavimo (tiksliau – negavimo) ir netinkamo jo siuntimo aplinkybių, tarsi visa tai nėra susiję. Sprendimo originalo, siųsto registruota pašto siunta, pareiškėjas iki šiol negavo. Pirmosios instancijos teismas byloje nenagrinėjo ir nei patvirtino, nei paneigė, kad skenuota Sprendimo kopija, siųsta elektroniniu paštu, yra tinkamas procesinio dokumento įteikimas, arba, nei, kad išsiųsta registruotoji pašto siųsta su Sprendimu buvo tinkamai įteikta. Pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo Sprendimo siuntimo / gavimo aplinkybių, todėl liko neatsakyta į klausimą, kokiu adresu ir kam konkrečiai buvo (ar nebuvo) įteikta registruotoji siunta su Sprendimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjui negali tekti pareiga įrodyti aplinkybę, apie kurią jis neturi ir negali gauti objektyvių duomenų.

14.2. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad AIS naudotojai gautus duomenis gali naudoti Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka. Šiuo atveju buvo atlikta užbaigtos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) peržiūra. Teisės susipažinti su užbaigtos elektroninės vykdomosios bylos medžiaga ir jos įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK 10 straipsnio 1 dalyje bei Antstolių įstatymo 431 straipsnio 2 dalyje. Be to, įstatymų nustatyta tvarka asmenys turi teisę susipažinti su užbaigtomis vykdomosiomis bylomis. AIS elektroninės vykdomosios bylos duomenys nėra taip paprastai (vos vienu spragtelėjimu) matomi, kaip kad galėjo susidaryti iš Sprendimo turinio.

14.3. Pirmosios instancijos teismas sprendime nekonstatavo akivaizdžių faktų dėl VDAI įstatymuose nustatytų terminų nesilaikymo, t. y. kad VDAI pažeidė ADTAĮ 17 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 30 straipsnio 2 dalį, 34 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju skundo nagrinėjimas VDAI truko beveik dvigubai ilgiau, nei numato įstatymas ir tai buvo akivaizdžiai nepagrįsta bei neproporcinga.

14.4. VDAI tiek 2020 m. lapkričio 17 d., tiek 2020 m. gruodžio 11 d. siųstuose elektroniniuose laiškuose klaidingai nurodė, kad šiais laiškais siunčiami elektroniniai dokumentai, nes pateikta nuoroda yra į Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos svetainės puslapį „Elektroninių dokumentų sudarymas ir tikrinimas“, kur galima sudaryti, peržiūrėti ir tikrinti dokumentus, kurie atitinka specifikaciją ADOC-V1.0. Iš VDAI elgesio matyti, kad toks klaidingas nurodymas, jog siunčia elektroninį dokumentą, o atsiunčia tik paprasto dokumento kopiją, yra tapusi norma. Tai tyčinis klaidinimas, į kurį pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo paaiškinimuose nurodyto teismo precedento ir dėl jo taikymo ar netaikymo motyvų. Kodėl pirmosios instancijos teismas Sprendime visiškai nepasisakė dėl tokių „elektroninių dokumentų“ siuntimo ir netaikė identiškomis aplinkybėmis priimto precedento, sukurto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-1586- 811/2020, nėra aišku. Analogiškos pozicijos Vilniaus apygardos administracinis teismas laikėsi ir 2020 m. vasario 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-1159-595/2020 – dokumentas, siunčiamas elektroniniu paštu, turi būti pasirašytas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo saugiu elektroniniu parašu. VDAI siųsdama dokumentų kopijas kaip elektroninius dokumentus elektroniniu paštu pažeidė ne tik BDAR, bet ir nacionalinės teisės aktų normas: Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 16 punktą, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2019 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. VE-67 dėl oficialiųjų elektroninių dokumentų specifikacijų taikymo 1.1. punktą, Elektroninių dokumentų specifikacijų reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. VE(1.3 E)-41, 30 punktą.

14.5. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė bei nevertino skundo argumentų. Procesinių dokumentų įteikimo institutas yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie procesą ir būti išklausytam – pateikti institucijai argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti. Tai viena iš asmens teisės į teisingą (objektyvų) skundo tyrimą garantijų. Tam, kad asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į gynybą, taip pat tam, kad proceso šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą skundo tyrimą, apie konkrečius VDAI atliekamus procesinius veiksmus, apie gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus. Šiuo atveju, ADTAĮ numatytų procesinių dokumentų įteikimo taisyklių laikytasi nebuvo.

15. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:

16.1. Sprendimas kartu su lydraščiu pareiškėjui buvo siųstas dviem būdais, t. y. registruotu paštu ir elektroniniu paštu. Patikrinus pagal siuntos numerį, nustatyta, kad registruotu paštu siųstas Sprendimas kartu su lydraščiu siuntos gavėjui įteiktas 2020 m. gruodžio 17 d. Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimo originalas pareiškėjui buvo išsiųstas registruotu paštu, elektroniniu paštu jam buvo siunčiama tik sprendimo nuskenuota kopija (PDF failas), kurią, kaip patvirtino pats pareiškėjas, jis gavo 2020 m. gruodžio 17 d.

16.2. Asmens duomenys turi būti tvarkomi (tame tarpe susipažįstama su jais) laikantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Iš AIS gaunami duomenys antstolio turi būti naudojami atliekant antstolių funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje. Skundo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad D. S. atžvilgiu vykdomųjų bylų antstolės J. J. kontoroje nėra (nebuvo) vykdoma. Dėl to VDAI sprendė, kad D. S. asmens duomenų peržiūra AIS 2019 m. lapkričio 4 d. buvo atlikta ne sutartyje nustatytu tikslu. D. S. skundo nagrinėjimo metu nustačius, kad prieiga prie AIS duomenų pareiškėjui buvo suteikta kitais tikslais, nei ji buvo panaudota, VDAI konstatavo, kad pareiškėjas, atlikęs AIS D. S. asmens duomenų peržiūrą, nesant tam teisėto pagrindo, pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose įtvirtintus teisėtumo ir tikslo apribojimo principus.

16.3. VDAI neneigia, jog D. S. skundas buvo nagrinėjamas ilgiau nei ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas, tačiau pažymi, kad tam įtakos turėjo ir pareiškėjo bandymas klaidinti VDAI, skundo nagrinėjimo metu nurodant skirtingas versijas dėl D. S. duomenų gavimo. VDAI dėjo visas pastangas aiškinantis galimo teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, siekdama nustatyti, ar buvo padarytas teisės pažeidimas, teikė užklausas įvairioms institucijoms. Skundo nagrinėjimas užtruko ir dėl objektyvių priežasčių (ribotų žmogiškųjų išteklių, personalo kaitos, didėjančio specialistų darbo krūvio, gaunamų skundų pobūdžio ir sudėtingumo). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog ADTAĮ 30 straipsnyje nustatyto termino praleidimas nesudaro teisinio pagrindo naikinti Sprendimą, nes nebuvo nustatyta, jog termino praleidimas būtų lėmęs netinkamą aplinkybių nustatymą ir jų vertinimą. Be to, teismas pagrįstai nurodė, jog termino praleidimas neturi įtakos pareiškėjo padaryto pažeidimo kvalifikavimui ir negali panaikinti jo atsakomybės.

16.4. VDAI nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog buvo pažeistas ADTAĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas. Pareiškėjui 2020 m. spalio 20 d. raštu pasiūlyta iki 2020 m. lapkričio 5 d. raštu pateikti VDAI informaciją, reikšmingą skiriant administracinę baudą, nustatant baudos dydį bei pareikšti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo žodinės procedūros tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad tiksli pašto siuntos įteikimo gavėjui data nėra ir negali būti žinoma, VDAI, siekdama operatyvesnio ginčo išnagrinėjimo, nustato konkrečius terminus atsakymui pateikti, kuris, esant prašymui, gali būti pratęstas. Šiuo atveju VDAI nustatė 16 kalendorinių dienų (11 darbo dienų terminą) atsakymui pateikti. Pagal skundo medžiagos duomenis, pirmas bandymas įteikti pašto siuntą 2020 m. spalio 26 d. nepavyko, pareiškėjas pašto siuntą atsiėmė pašte tik 2020 m. lapkričio 10 d. VDAI 2020 m. lapkričio 11 d. elektroniniu paštu buvo gautas pareiškėjo raštas, kuriuo, be kita ko, buvo prašoma nustatyti naują terminą atsakymui pateikti, atsižvelgiant į rašto gavimo datą. VDAI 2020 m. lapkričio 17 d. raštu, atsižvelgdama į tai, kad 2020 m. spalio 20 d. raštas „Dėl siūlymo skirti baudą“ pareiškėjui įteiktas 2020 m. lapkričio 10 d., vadovaudamasi ADTAĮ 34 straipsnio 1 dalimi, nustatė naują terminą – nurodė informaciją pateikti iki 2020 m. lapkričio 24 d., t. y. nustatė 10 darbo dienų terminą nuo dokumento gavimo dienos, taigi ADTAĮ 34 straipsnio 1 dalies reikalavimai buvo įgyvendinti tinkamai.

16.5. VDAI nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog buvo netinkamai įgyvendinta jo teisė susipažinti su skundo medžiaga. Pažymėtina, kad 2020 m. sausio 6 d. VDAI buvo gautas pareiškėjo 2020 m. sausio 2 d. atsakymas į raštą 2R-5868(2.13.), kuriuo VDAI pareiškėjo prašė pagrįsti asmens duomenų tvarkymo teisėtumą. Minėtame atsakyme pareiškėjas teikė savo paaiškinimus dėl skundo ir prašė skundą atmesti, o tuo atveju, jei VDAI nuspręs netenkinti šio prašymo, pareiškėjas prašė atsiųsti skundo ir jo priedo bei kitos medžiagos kopijas, kad galėtų tinkamai suformuoti savo poziciją. VDAI, gavusi pareiškėjo, toliau aiškinosi skundo aplinkybes, teikė užklausas įvairioms institucijoms, siekdama nustatyti, iš kur pareiškėjas galėjo gauti D. S. elektroninio pašto adresą ir 2020 m. vasario 5 d. gavusi informaciją iš VĮ Registrų centro, jog AIS duomenimis D. S. asmens duomenų paiešką 2019 m. lapkričio 4 d. atliko antstolės J. J. padėjėjas E. B. bei 2020 m. vasario 26 d. gavusi antstolės atsakymą, jog D. S. atžvilgiu vykdomųjų bylų kontoroje nėra ir nebuvo vykdoma, 2020 m. kovo 9 d. raštu Nr. 2R-1281(2.13.) pateikė pareiškėjui visą surinktą skundo medžiagą ir nustatė terminą papildomiems paaiškinimams pateikti. Pareiškėjas papildomus paaiškinimus VDAI pateikė 2020 m. kovo 31 d., kuriame nepripažino padaryto pažeidimo. Taigi, pareiškėjo teisė susipažinti su skundo medžiaga buvo įgyvendinta tinkamai.

16.6. Dokumentas, kuriame buvo išdėstytas siūlymas skirti administracinę baudą buvo ne pareiškėjo nurodomas 2020 m. lapkričio 17 d. raštas Nr. 2R-5705(2.13.), o VDAI 2020 m. spalio 20 d. raštas Nr. 2R-5219(2.13.), kuris pareiškėjui buvo siunčiamas registruotu paštu su įteikimu, ir kuris pareiškėjui buvo įteiktas 2020 m. lapkričio 10 d. Atsižvelgiant į gautą pareiškėjo prašymą, VDAI 2020 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 2R-5705(2.13.) pateikė 2020 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 3R-900(2.13-1) patvirtintą kopiją bei nustatė naują terminą paaiškinimams dėl VDAI 2020 m. spalio 20 d. rašte išdėstyto siūlymo skirti baudą pateikti. Nėra jokių abejonių dėl VDAI 2020 m. lapkričio 17 d. rašto Nr. 2R-5705(2.13.) teisinės galios, kadangi šis raštas pasirašytas VDAI direktoriaus, o pats pateikimo būdas (elektroniniu paštu) dokumento nedaro neteisėtu, juo labiau, kad pats pareiškėjas inicijavo tokį bendravimo būdą. Šiuo atveju nebuvo sudaromas elektroninis dokumentas, kuriam būtų taikomi pareiškėjo minimi reikalavimai, keliami elektroniniams dokumentams. Pareiškėjas, gavęs VDAI 2020 m. lapkričio 17 d. raštą su pridėtu dokumentu, 2020 m. lapkričio 20 d. teikė VDAI prašymą dėl sprendimo panaikinimo, kuriame abejonių dėl šio rašto ar jo priedo teisinės galios nekėlė. Taigi, pareiškėjas turėjo visas galimybes pateikti VDAI savo paaiškinimus bei įrodymus, reikšmingus skiriant administracinę baudą. Tokius įrodymus pareiškėjas galėjo teikti ir pirmosios instancijos teismui, skųsdamas Sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 3R-1096(2.13-1.), kuriuo pareiškėjui skirta bauda dėl BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose įtvirtintų teisėtumo ir tikslo apribojimo principų pažeidimų renkant trečiojo suinteresuoto asmens duomenis, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Apelianto manymu pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai jų neištyrė bei nevertino jo skundo argumentų, todėl teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

19. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo skundo argumentų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus VDAI pažeidimus. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir papildomai jų nekartoja, o pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakant į esminius apeliacinio skundo argumentus.

21. Nagrinėjamoje byloje ginčijamu Sprendimu VDAI konstatavo, kad pareiškėjas rinkdamas asmens duomenis pažeidė Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo ( a punktas) ir tikslo apribojimo (b punktas).

22. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo ir VDAI sprendimu pareiškėjas teigia, jog tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10 straipsnio 1 dalis, tiek Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 431 straipsnio 2 dalis suteikia teisę bet kuriam asmeniui susipažinti su visa užbaigta vykdomąja byla ir taip yra pagrindžiami BDAR reikalavimai dėl teisėtumo bei tikslo apribojimo principo.

23. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog, kaip matyti iš Reglamento 2016/679 10 konstatuojamosios dalies, juo, be kita ko, siekiama užtikrinti vienodo ir aukšto lygio fizinių asmenų apsaugą Sąjungoje ir taip visoje Sąjungoje užtikrinti nuoseklų ir vienodą taisyklių, kuriomis reglamentuojama fizinių asmenų pagrindinių teisių ir laisvių apsauga tvarkant asmens duomenis, taikymą (pvz., 2022 m. spalio 20 d. sprendimo Digi Távközlési és Szolgáltató Kft. prieš N. A. és Információszabadság Hatóság, C‑77/21, 48 punktas). Šiuo tikslu šio reglamento II ir III skyriuose atitinkamai numatyti asmens duomenų tvarkymo principai ir duomenų subjekto teisės, kurių turi būti paisoma tvarkant asmens duomenis. Konkrečiai kalbant, bet koks asmens duomenų tvarkymas turi, pirma, atitikti minėto reglamento 5 straipsnyje nurodytus su duomenų tvarkymu susijusius principus ir, antra, atsižvelgiant ypač į šio straipsnio 1 dalies a punkte numatytą duomenų tvarkymo teisėtumo principą, tenkinti vieną iš to paties reglamento 6 straipsnyje išvardytų teisėto tvarkymo sąlygų (šiuo klausimu žr. 2021 m. birželio 22 d. sprendimo Latvijas Republikas Saeima (Baudos taškai), C‑439/19, 96 p. ir 2022 m. vasario 24 d. sprendimo Valsts ieņēmumu dienests (Asmens duomenų tvarkymas mokesčių tikslais), C‑175/20, 50 p.).

24. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Reglamento 2016/679 5 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmens duomenų tvarkymo principai, kurie taikomi duomenų valdytojui ir kurių laikymąsi jis turi sugebėti įrodyti, kaip to reikalaujama pagal šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintą atskaitomybės principą (2022 m. spalio 20 d. sprendimo Digi Távközlési és Szolgáltató Kft. prieš N. A. és Információszabadság Hatóság, C‑77/21, 22 p.). Konkrečiai kalbant, pagal šio reglamento 5 straipsnio 1 dalies b punktą, kuriame įtvirtintas „tikslo ribojimo“ principas, asmens duomenys, pirma, turi būti renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir, antra, toliau negali būti tvarkomi su šiais tikslais nesuderinamu būdu.

25. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas apeliaciniame skunde ir nurodo, jog pagal Antstolių įstatymo nuostatas asmenys turi teisę susipažinti su užbaigtomis vykdomosiomis bylomis, tačiau pagal Antstolių įstatymo 431 straipsnio 2 dalį susipažinimas vyksta įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 patvirtinti Antstolių informacinės sistemos nuostatai (toliau – AIS nuostatai) be kita ko reglamentuoja Antstolių informacinės sistemos steigimo teisinį pagrindą, tikslą, uždavinius, pagrindines funkcijas, duomenų teikimo ir naudojimo tvarką (1 punktas).

Registrų centras AIS duomenis gavėjams teikia pagal duomenų teikimo sutartis (daugkartinio teikimo atveju), kuriose turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo ir gavimo teisinis pagrindas, sąlygos, tvarka ir teikiamų asmens duomenų apimtis, arba pagal prašymus (vienkartinio teikimo atveju), kuriuose turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo ir gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis (24 punktas). Byloje nustatyta, kad D. S. asmens duomenis pareiškėjas rinko ir su jais susipažino, pasinaudodamas prieiga, kuri jam buvo suteikta kaip antstolės padėjėjui.

Pagal antstolės su VĮ Registrų centru sudarytos 2012 m. sausio 17 d. AIS naudojimo sutarties Nr. AIS-95 8 punktą, iš AIS gaunami duomenys antstolio turi būti naudojami atliekant antstolių funkcijas, nustatytas Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu byloje nustatyta, jog antstolė, kurios padėjėju dirbo pareiškėjas, neturėjo trečiojo suinteresuoto asmens vykdomųjų bylų. Aplinkybė, kad pareiškėjas naudojosi AIS prieiga, kuri jam suteikta kaip antstolio padėjėjui, rinkdamas D. S. asmens duomenis ir su jais susipažindamas ne atliekant antstolių funkcijas tikslais reikšminga pareiškėjo veiksmus vertinant BDAR 5 straipsnyje su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, konkrečiai teisėto duomenų tvarkymo ir tikslo apribojimo (BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktas) aspektu.

Pažymėtina, kad asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu atitinka Reglamento (ES) 2016/679 5 ir 6 straipsnių nuostatas. Duomenų tvarkymo teisėtumas reiškia, kad asmens duomenys turi būti tvarkomi remiantis bent viena BDAR įtvirtinta teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga: duomenų subjekto sutikimu; sutarties su duomenų subjektu vykdymu; teisine prievole; duomenų subjekto ar kito fizinio asmens gyvybinių interesų apsauga; užduoties, viešojo intereso labui, vykdymu; teisėtais duomenų valdytojo ar trečiosios šalies interesais.

Pareiškėjas skunde nors ir nurodo, kad jis susipažino su užbaigtos vykdomosios bylos duomenimis, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo veiksmai VDAI buvo vertinami būtent teisėto/neteisėto duomenų tvarkymo (BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktas) aspektu. Nustačius, kad prieiga prie AIS duomenų pareiškėjui buvo suteikta kitais tikslais, nei buvo panaudota, VDAI ir pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pareiškėjo veiksmus vertino kaip neteisėtus BDAR nuostatų kontekste ir pažeidžiančius BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo ( a punktas) ir tikslo apribojimo (b punktas) principus.

26. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamų procedūrinių pažeidimų pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog atsakovas, nagrinėdamas trečiojo suinteresuoto asmens skundą, nesilaikė teisės aktuose (ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalyje) nustatytų terminų, tačiau šis atsakovo padarytas pažeidimas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas VDAI Sprendimas, kuris turėjo būti panaikintas.

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog procedūriniai terminai sprendimui priimti yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestas kompetencijas (žr., pvz., 2013 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1189/2013). Viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas administraciniam sprendimui priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą, su sąlyga, jei nesuėjęs senaties terminas šioms procedūroms vykdyti (šiais aspektais žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2327/2012; 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; kt.).

28. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog ADTAĮ 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nustatyti procedūrinio pobūdžio nurodymai VDAI pranešti pareiškėjui apie skundo nagrinėjimo pažangą, taip pat aplinkybės, kurias nustačius galima skundo nagrinėjimą pratęsti. Terminas, per kurį VDAI turi išnagrinėti skundą, taip pat atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus, skirtas valstybės institucijos funkcijoms įgyvendinti. Byloje nėra duomenų, kad VDAI būtų sąmoningai vilkinusi trečiojo suinteresuoto asmens skundo nagrinėjimą. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėju, kad netoleruotina situacija, kai skundo nagrinėjimo procedūra vyksta ilgą laiką, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovo atliktų veiksmų pavėlavimas nevertintinas kaip esminis procedūrinis pažeidimas, kuris būtų lėmęs skundą padavusio asmens ar/ir pareiškėjo teisių pažeidimą ir kuris galėtų būti pagrindu panaikinti skundžiamą Sprendimą. ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis, todėl nenustačius, kad senaties terminas šioms procedūroms vykdyti būtų praėjęs, naikinti Sprendimą vien tik dėl to, kad jis buvo priimtas praleidus įstatyme nustatytą terminą, nėra teisinio pagrindo.

29. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog atsakovas pažeidė ADTAĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą ir neužtikrino jo teisės pateikti paaiškinimus, suteikiant tam ne trumpesnį, nei 10 darbo dienų terminą. Byloje nustatyta, kad išnagrinėjusi trečiojo suinteresuoto asmens skundą VDAI, laikydamasi ADTAĮ nustatytos administracinių baudų skyrimo tvarkos, nusprendė pradėti baudos pareiškėjui skyrimo procedūrą ir, vadovaudamasi ADTAĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui pateikė 2020 m. spalio 20 d. raštą dėl siūlymo skirti baudą, prašydama pateikti informaciją, reikšmingą skiriant administracinę baudą ir nustatant jos dydį. Minėtas raštas pareiškėjui buvo įteiktas 2020 m. lapkričio 10 d., o įvertinus pareiškėjo 2020 m. lapkričio 11 d. elektroniniu paštu pateiktą prašymą pareiškėjui 2020 m. lapkričio 17 d. raštu buvo nustatytas naujas terminas (iki 2020 m. lapkričio 24 d.) informacijai pateikti. Taigi atsakovas laikėsi ADTAĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatytą termino paaiškinimams pateikti. Minėtame atsakovo 2020 m. spalio 20 d. rašte buvo detaliai pateikta visa pažeidimo esmė, o iš ginčijamo atsakovo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimo turinio matyti, kad jį priimdama VDAI išanalizavo ir įvertino visus esminius pareiškėjo 2020 m. sausio 6 d. ir 2020 m. kovo 31 d. paaiškinimuose bei 2020 m. lapkričio 20 d. prašyme nurodytus argumentus. Pažymėtina, jog pareiškėjo minimas 2020 m. lapkričio 17 d. raštas buvo pasirašytas VDAI direktoriaus ir jam pateiktas elektroniniu paštu, atsakant į pareiškėjo 2020 m. lapkričio 11 d. elektroniniu paštu pateiktą prašymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, pareiškėjo manymu, akivaizdžių faktų dėl įstatymuose nustatytų terminų nesilaikymo, nepasisakė dėl VDAI elektroniniu paštų siųstų raštų teisinės galios bei teisės pateikti paaiškinimus ribojimo, ir juos atmeta, kaip nepagrįstus.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir VDAI priimtus administracinius aktus, siekiant surinkti informaciją, reikalingą skundo išnagrinėjimui, neturi pagrindo sutikti su pareiškėju, kad atsakovas pažeidė gero administravimo principą. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas rinko skundo išnagrinėjimui reikalingą informaciją ir sudarė pareiškėjui galimybę pateikti paaiškinimus ir informaciją, nustatydamas naujus terminus informacijai pateikti.

31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė