1f3f4d02-9ad9-41ed-832d-73dcf5d280f7 · Vilniaus apygardos teismas

Nuorašas                                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-403/2016 m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51771-2015-2                                                        Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.2;1.1.3.3;1.2.30.5;2.1.7;2.4.7;                               VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2016 m. birželio 28d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės, teisėjų Virginijos Švedienės, Stasio Lemežio,sekretoriaujant Linai Butkuvienei,                                                         dalyvaujant prokurorei Eglei Grigaitytei,gynėjui advokatui Andriui Neverai,išteisintajam J.

J. Ž.,             teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 1-ojo skyriaus prokurorės Eglės Grigaitytės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. Ž. iÅ¡teisintas pagal LR BK 310 str. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

J. J. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad žiauriai elgėsi su gyvūnu, o būtent: jis 2015 m. rugsėjo 6 d. apie 10.00 val., grandine pririšęs Vokiečių aviganių veislės šunį prie savo automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio kablio, važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, kol tai pastebėjo iš paskos automobiliu „Toyota Corola“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusi T. A., kuri bandė sustabdyti „VW Passat“ automobilį, bet jam didinant greitį, o šuniui parkritus, vilko jį asfaltu, taip kankino šunį, po ko ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), T.

A., aplenkusi jo vairuojamÄ automobilį ir sustojusi, užtvėrė jam keliÄ savo automobiliu, priversdama sustoti. Tokiu bÅ«du žiauriai elgdamasis su gyvÅ«nu, padarė jam gilius kairės pusės priekinės kojos 1 ir 2 plaÅ¡takos sÄ narių ir užpakalinės kojos 1 ir 2 pėdos sÄ narių pažeidimus su intensyvia aplinkinių minkÅ¡tųjų audinių nekroze, masyviÄ , negyjančiÄ hematomÄ krÅ«tinės sienos minkÅ¡tuosiuose audiniuose, daugybinius nekrozinius, pÅ«lingus bei silpnai inkapsuliuotus židinėlius kepenyse, nuo kurių 2015-09-10 Å¡uo nugaiÅ¡o.

Å iais veiksmais J. J. Ž. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 310 str.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžiu J. J. Ž. iÅ¡teisino, motyvuodamas tuo, jog pastarojo veiksmuose nenustatytas bÅ«tinas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 310 str. kilti elementas – tyčia. Teismas pripažino, kad J. J. Ž. pasirinktas Å¡uns transportavimo bÅ«das negali bÅ«ti pripažintas tinkamu, tačiau pastarojo veiksmus įvertino kaip neatsargius baudžiamosios teisės prasme.

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-24 nuosprendį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, t.y. J. J. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 310 str. ir paskirti jam 20 MGL (753,20 EUR) dydžio baudÄ . Patenkinti VÅ¡Ä® „T“ civilinį ieÅ¡kinį 265,17 EUR sumai.Prokurorė skunde teigia, kad nuosprendis naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, kadangi įrodymai iÅ¡tirti nutylint itin svarbias faktines aplinkybes ir yra esminių loginių bei sisteminių teisės normų aiÅ¡kinimo spragų, kas, pasak prokurorės, sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį.Skunde nurodoma, kad akivaizdu, jog iÅ¡teisintasis J.

J. Ž.. norėdamas jam priklausantį šunį pervežti iš savo namų į sūnaus namus, esančius už 2 km, pasirinko jį transportuoti tokiu būdu, kuris akivaizdžiai neužtikrino šuns saugumo. Toks būdas minėtoje situacijoje buvo akivaizdžiai netoleruotinas ir nepagrįstas būtinumu. Prokurorė nurodo, kad iš liudytojų parodymų matyti, jog šuo, būdamas pririštas prie automobilio, neturėjo laisvės ir buvo visiškai priklausomas nuo automobilio judėjimo greičio, kadangi didžioji grandinės dalis buvo apvyniota aplink automobilio kablį, o J.

J. Ž. sustojus, grandinės ilgis buvo ne didesnis nei 1 m. Pasak prokurorės, iÅ¡teisintojo pozicija, jog Å¡uns transportavimo bÅ«das pririÅ¡ant jį prie automobilio buvo vienintelis galimas toje situacijoje, teismo turėjo bÅ«ti vertinamas kritiÅ¡kai. Nurodo, kad teismo nebuvo įvertinta ir itin svarbi liudytojos T. A. nurodyta aplinkybė, kad J. J. Ž. automobiliu važiuojant ir nedideliu greičiu, matėsi, kad Å¡uo sunkiai spėjo bėgti paskui automobilį, tai rodė jo iÅ¡kiÅ¡tas liežuvis. SkundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas šį faktÄ nutylėjo, nepagrįstai tokį Å¡uns transponavimo bÅ«dÄ pripažindamas nepavojingu Å¡uns sveikatai ir klaidingai nurodydamas, kad Å¡uo buvo pajėgus bėgti paskui važiuojantį automobilį.

Prokurorė nurodo ir tai, kad tokiÄ teismo iÅ¡vadÄ paneigia liudytojos T. A. parodymai, kad jai bandant sustabdyti J. J. Ž. vairuojamÄ automobilį, pastarasis netgi padidino greitį, dėl ko Å¡uo nebepajėgė bėgti, nugriuvo ir kurį laikÄ jis buvo velkamas keliu. Tokiu bÅ«du, pasak prokurorės, teismas nepagrįstai rėmėsi iÅ¡teisintojo bei jo gynėjo versija, neva Å¡uo susižalojo J. J. Ž. staigiai stabdant dėl chuliganiÅ¡ko T. A. vairavimo. Prokurorės teigimu, Å¡i versija yra gynybinė ir paneigta ikiteisminio tyrimo metu nustatytais duomenimis: liudytojų J.

B., A. B. parodymais, policijos pareigÅ«nės E. K. tarnybiniu praneÅ¡imu.Prokurorės teigimu, skundžiamÄ nuosprendį priėmusio teismo iÅ¡vada, kad priežastinis ryÅ¡ys tarp J. J. Ž. veiksmų ir Å¡uns mirties Å¡iuo atveju neegzistuoja, taip pat prieÅ¡tarauja įstatymui, LR BPK 20 str. 5 d. įtvirtintai įrodymų vertinimo taisyklei, jog įrodymai turi bÅ«ti vertinami pagal teisėjo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir ne Å¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Pasak prokurorės, byloje esantys duomenys – liudytojos T. S. parodymai, gaiÅ¡enos patologinio tyrimo aktas Nr. 24225 P1 patvirtina, kad buvo akivaizdus tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp J. J. Ž. veiksmų, t. y. Å¡uns, pririÅ¡to prie automobilio grandine, tempimo ir atsiradusių padarinių – Å¡uns mirties.Skunde nurodoma ir tai, kad nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir surinktiems įrodymams prieÅ¡tarauja ir Vilniaus miesto apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, jog nėra, kad J. J. Ž., pririÅ¡damas Å¡unį prie savo vairuojamo automobilio ir tokiu bÅ«du transportuodamas savo Å¡unį iÅ¡ vienos vietos į kitÄ , veikė tiesiogine ar netiesiogine tyčia, kadangi, pasak prokurorės, bÅ«tent netiesioginės tyčios buvimas J.

J. Ž. veikoje Å¡iuo atveju yra akivaizdus. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad didelę gyvenimiÅ¡kÄ patirtį bei aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ turinčio iÅ¡teisintojo J. J. Ž. elgesys pririÅ¡ant Å¡unį prie itin trumpos grandinės nepaliekant Å¡uniui judesio laisvės ir tokiu bÅ«du sukeliant pavojų Å¡uns gyvybei, parodo iÅ¡teisintojo abejingumÄ Å¡uns atžvilgiu. Taip pat pažymi ir tai, kad teismo kritiÅ¡kai turėjo bÅ«ti įvertintas iÅ¡teisintojo manymas, kad atstumas iki kelionės tikslo yra tik 500 m, kadangi J.

J. Ž. nurodė ne kartÄ lankęsis savo sÅ«naus namuose, todėl neabejotinai turėjo žinoti, koks yra atstumas nuo jo iki sÅ«naus namų. Netiesioginės tyčios iÅ¡teisintojo veikoje buvimÄ , pasak prokurorės, įrodo ir tai, kad J. J. Ž., pamatęs kitÄ , neva chuliganiÅ¡kai vairuojamÄ automobilį, didino greitį vietoje to, kad imtis visų įmanomų Å¡uns saugumo užtikrinimo priemonių.Prokurorė teigia esant nesuprantama teismo iÅ¡vada ir apie tai, jog nenustatyta, kad iÅ¡teisintasis iki įvykio bÅ«tų netinkamai elgęsis su savo Å¡unimi, kadangi bÅ«tent šį faktÄ patvirtina byloje surinkti įrodymai – liudytojų T.

S., N. K. parodymai, tiek paties J. J. Ž. parodymai, kurie, pasak prokurorės, akivaizdžiai parodo, kad iÅ¡teisintasis savo nusikalstamų veiksmų padarinių atžvilgiu buvo abejingas.Skunde nurodoma ir tai, kad teismui konstatavus nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 310 str., požymių nebuvimÄ , tačiau kartu ir tam tikro pažeidimo faktÄ , teismas privalėjo pasisakyti dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto, tačiau skundžiamame nuosprendyje Å¡is aspektas nenagrinėtas.Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ Â patenkinti, iÅ¡teisintasis  J.

J. Ž. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ Â atmesti.Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus  apylinkės prokuratÅ«ros 1-o skyriaus prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.Pirmos instancijos teismo iÅ¡teisinamasis nuosprendis , priimtas J. J. Ž. atžvilgiu , yra pagrįstas ir teisėtas, teismo iÅ¡vados atitinka bylos faktinius duomenis , kurie buvo tinkamai iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje bei tinkamai teisiÅ¡kai įvertinti  skundžiamame nuosprendyje. Pagal Lietuvos Respublikos BK 310 str. atsako  tas , kas žiauriai elgėsi su gyvÅ«nu , jeigu dėl to gyvÅ«nas žuvo arba buvo suluoÅ¡intas , arba kankino gyvÅ«nÄ .Nagrinėjamu atveju  J.

J. Ž. buvo kaltinamas žiauriu elgesiu su savo Vokiečių aviganių veislės šunimi, dėl ko jis žuvo.Bylos faktiniais duomenimis , kurių niekas neginčija, yra nustatyta , kad J. J. Ž. 2015 m. rugsėjo 6d. apie 10 val. grandine pririšęs Vokiečių aviganių veislės šunį prie savo automobilio "VW Passat „ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio kablio, važiavo (duomenys neskelbtini), šuniui parkritus , jis buvo velkamas , dėl ko buvo sužalotas ir po šių sužalojimų padarymo  2015-09-10 šuo nugaišo.

Byloje yra įrodinėjama, kad  aptariamu laiku ir vietoje J. J. Ž. elgesys su savo šunimi buvo žiaurus dėl to, kad jis  važiavo savo automobiliu , prie jo galinio kablio pririšęs  savo šunį trumpu pavadžiu ir liudytojai T. A. stabdant jo automobilį, jis padidino greitį, šuniui parkritus, jį  vilko , dėl ko  šuo buvo sunkiai sužalotas , dėl šių sužalojimų vėliau nugaišo.Kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas mano, kad   byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų , kad aptariamoje situacijoje J.

J. Ž. turėjo tiesioginę ar netiesioginę tyčiÄ Â Å¾iauriai elgtis su savo Å¡unimi , t.y. kad jis suprato , kad elgiasi su gyvÅ«nu žiauriai , numato, kad dėl to gyvÅ«nas  gali žūti ar bÅ«ti suluoÅ¡intas ir Å¡ių padarinių nori arba nors ir nenori , tačiau sÄ moningai  leidžia jiems atsirasti.Kaip pažymėta skundžiamame nuosprendyje,  žiaurus elgesys su gyvÅ«nais pasireiÅ¡kia visuomenėje netoleruotinais ir bÅ«tinumu nepagrįstais  veiksmais, kuriais iÅ¡reiÅ¡kiamas nepateisinamas negailestingumas ir  savivalė gyvÅ«nų atžvilgiu .

Aptariamoje situacijoje tokio J. J. Ž. elgesio nenustatyta . IÅ¡ jo parodymų yra žinoma, kad jis  įvykio dienÄ Â turėjo iÅ¡gabenti iÅ¡ savo parduoto namo į už 2 km esantį sÅ«naus namÄ Â Â savo Vokiečių aviganių veislės Å¡unį. Jis bandė Å¡unį įvilioti į automobilio salonÄ , tačiau šuo nėjo,  tada bandė jį įkelti, tačiau, bÅ«damas garbaus amžiaus, silpnos sveikatos , neturėjo jėgų pakelti šuns ,  su pavadėliu vedinas nueiti iki sÅ«naus namų neturėjo jėgų, todėl pasinaudojo kažkur matytu vaizdu, kai Å¡uo lengva ristele bėga pririÅ¡tas prie automobilio, pririÅ¡o savo Å¡unį 3 metrų virve prie automobilio galinio kablio ir važiavo iki 15 km/ val. greičiu, kad Å¡uo lengva ristele galėtų bėgti paskui automobilį .

Jis visÄ laikÄ stebėjo pro Å¡oninius vaizdo veidrodėlius bėgantį Å¡unį ir viskas buvo tvarkoje, iki jo nepasivijo iÅ¡ paskos važiuojantis automobilis , kuris važiavo vingiais, signalizavo garsiniu signalu, pasivijęs jo automobilį, užstojo jam keliÄ , dėl ko jis staigiai stabdė, greičio nedidino. Mano, kad  šuo , iÅ¡sigandęs tos situacijos, galėjo suklupti ir tada  galėjo bÅ«ti kiek pavilktas, dėl ko ir buvo sužalotas.Liudytoja T. A. , sustabdžiusi  J.

J. Ž. automobilį , savo parodymais patvirtino, kad ji važiuodama jam iš paskos, matė, kad  jo automobilis važiuoja lėtai, bet šuo, pririštas prie automobilio  galo ,  bėgo iš paskos , lekavo, iškišęs liežuvį , todėl jai pasirodė , kad su šunimi elgiamasi netinkamai, ji , važiuodama iš paskos, pradėjo signalizuoti , tuo norėdama sustabdyti    automobilį, bet vairuotojas nesustojo, važiavo toliau , padidino greitį, dėl ko šuo nebesuvaldė kojų, pargriuvo  ir trumpai, iki sustojo automobilis , buvo pavilktas.Šie liudytojos parodymai  akivaizdžiai patvirtina J.

J. Ž. parodymus, kad kol ji, manydama, kad su Å¡unimi elgiamasi netinkamai , neįsikiÅ¡o, šuo bėgo ristele paskui  nedideliu greičiu važiuojantį automobilį , tai rodo, kad    jis , vairuodamas automobilį su gale pririÅ¡tu Å¡unimi bėgančiu paskui automobilį, elgėsi atsargiai , važiavo  negreitai, taikydamas į Å¡uns bėgimo tempÄ . Toks atsargus  J. J. Ž. elgesys  nepatvirtina jam inkriminuojamo žiauraus elgesio su šunimi. Liudytoja T. A. parodo, kad ji matė Å¡unį bėgantį paskui automobilį lekuojantį, tai jai pasirodė, kaip netinkamas elgesys, kad Å¡uo pavargęs, bet vis vien turi bėgti paskui automobilį. Kolegijos nuomone, Å¡uns lekavimas visiÅ¡kai nepatvirtina jo nuovargio, tuo pačiu subjektyvios liudytojos T.

A. nuomonės   dėl netinkamo elgesio su Å¡unimi, tai  daugumai Å¡unų įprastinė bÅ«sena, jiems judant, tai bÅ«dinga ir Vokiečių aviganių veislės Å¡unims, kÄ patvirtina tokio Å¡uns nuotraukos prie tokios šuns veislės apraÅ¡ymo, kur abiejose nuotraukose šuo yra su iÅ¡kiÅ¡tu liežuviu  ( b.l. 97-101). Įvertinus Å¡ias aplinkybes, liudytojos T. A. pastebėtas šuns bėgimas iÅ¡kiÅ¡tu liežuviu paskui J.J. Ž. vairuojamÄ automobilį , Å¡iam lėtai važiuojant, nevertinamas kaip žiaurus elgesys su juo , nes ta bÅ«sena , kurioje jį matė liudytoja, buvo normali tokios veislės šuns fizinei bÅ«senai.

Prokurorė , kritikuodama teismo iÅ¡vadÄ , kad šuo buvo pajėgus bėgti paskui J.J. Ž. vairuojamÄ Â Â automobilį , nepagrįstai tokiÄ iÅ¡vadÄ Â grindžia subjektyvia liudytojos T. A. nuomone, kuri nėra  tokios srities specialistė, o situacijÄ vertino buitiÅ¡kai , taip kaip ji tÄ suprato įvykio  metu.J. Ž. yra kaltinamas kankinęs šunį , nes  , padidinęs savo vairuojamo automobilio greitį, Å¡uniui parkritus , jį vilko . J. J. Ž. neigia padidinęs greitį , nurodo, kad Å¡uo galėjo parkristi dėl liudytojos T.

A. garsinių signalų  ar jai automobiliui užstojus jo  važiavimo keliÄ Â ir jam staiga stabdant , liudytoja  T. A. teigia , kad  šuo nukrito  ir buvo pavilktas J. J. Ž. padidinus automobilio važiavimo greitį. Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, kad J. J. Ž. padidinus automobilio vairavimo greitį, Å¡uo nukrito ir buvo velkamas , dėl to jis susižalojo ir kad už tai atsakingas yra J. J. Ž. , tokiÄ iÅ¡vadÄ Â prokurorė argumentuoja liudytojos T.

A. parodymais . Be Å¡ios liudytojos parodymų  byloje kitų įrodymų , patvirtinančių minėtÄ aplinkybę, nėra. Kolegija mano, kad Å¡iuo atveju tikėti liudytojos  T. A. parodymais dėl greičio padidinimo , teisinio pagrindo nėra, nes  greičio įvertinimas iÅ¡ „akies“ yra gana subjektyvus dalykas ir liudytoja dėl to gali sÄ Å¾iningai klysti ,    o esant tik subjektyviems liudytojos T. A. parodymams dėl greičio padidinimo , Å¡ioje situacijoje nėra galimybės nustatyti, kad Å¡uo parkrito   ir buvo velkamas  dėl J.

J. Ž. automobilio vairavimo greičio padidinimo.  Įvertinus susidariusiÄ situacijÄ , kolegija mano, kad nenustačius dėl ko pargriuvo šuo , nėra teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti, jog    J. J. Ž. turėjo tyčiÄ Â Â automobiliu vilkti prie jo pririÅ¡tÄ Â ir parkritusį šunį , ir taip jį sužaloti. Byloje nėra jokių įrodymų , kurie patvirtintų, kad J. J. Ž. , matydamas, kad šuo nukritęs, toliau vairuotų  automobilį , taip jį tyčia vilkdamas asfaltuotu keliu.

Jo parodymais, jis iÅ¡kart sustabdė automobilį, kai nebematė veidrodėlyje bėgančio paskui automobilį Å¡uns. TÄ patvirtina savo parodymais ir liudytoja T. A., parodžiusi, kad šuniui parkritus, jis buvo velkamas labai trumpai, iki sustojo J. J. Ž. automobilis. J. J. Ž. veiksmai nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti vertinami tik kaip neatsargÅ«s , nes jis   galėjo numatyti , kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti  tam tikri padariniai, numatyti Baudžiamajame kodekse, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi jų iÅ¡vengti (Lietuvos Respublikos BK 16 str.), y. apeliacinės instancijos nuomone, J.

J. Ž. galėjo numatyti, kad jam vairuojant automobilį su pririÅ¡tu iÅ¡ paskos bėgančiu Å¡unimi ir važiuojant     keliu, gali kilti eismo įvykis , tačiau jis lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi, kad jam atsargiai vairuojant, Å¡unį saugiai pristatys į tÄ vietÄ , į kuriÄ vežė. Kaip jau buvo paminėta anksčiau, neatsargÅ«s veiksmai, kurių pasekoje buvo sužalotas Å¡uo ir kuris dėl Å¡ių sužalojimų vėliau nugaiÅ¡o, nesudaro baudžiamosios veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 310 str. sudėties.Byloje tiek prokurorės apeliaciniame skunde , tiek liudytojų T.

A., sutuoktinių A. B., J. B. parodymuose, akcentuojant netinkamÄ Â J.J. Ž. elgesį su jam priklausiusiu šunimi,  pabrėžiama, kad transportuojant pasirinktu bÅ«du  šunį, buvo parinkta per trumpa virvė, trukdanti šuns judėjimo laisvę. Kolegijos nuomone, važiuojant keliu , trumpa virvė, leidžianti šuniui bėgti paskui  automobilį, prie kurio jis buvo pririÅ¡tas, buvo ne Å¡uns judėjimo laisvę varžanti priemonė, o priemonė , užtikrinanti jo saugų bėgimÄ Â ta trajektorija, kuria judėjo  automobilis, prieÅ¡ingu atveju šuo , bÅ«damas pririÅ¡tas per ilga virve, turėdamas    niekuo neribojamÄ Â judėjimo laisvę, neatsargiai galėtų iÅ¡bėgti į kitÄ kelio pusę ir pan. , ir taip papulti į eismo įvykį.

Kolegija pripažįsta, kad virvės ilgio, pakankamo valdyti iÅ¡ paskos automobiliui bėgančio Å¡uns judėjimo laisvę, pasirinkimas buvo tinkama atsargumo priemonė, kuriÄ Â pasirinko J. J. Ž. ir tai jokiu bÅ«du nepatvirtina jo žiauraus elgesio su gyvÅ«nu.Prokurorės apeliaciniame skunde minimi Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo (2014-10-01 redakcija Nr. VIII-500) 4 str. 2d.20p., Kelių eismo taisyklių 206 p.  numatyti pažeidimai nurodyti netinkamai , nes  J.J.

Ž. Å¡uns nevežė transporto priemonėje, todėl Å¡iame procesiniame dokumente jie nesvarstytini.Prokurorė apeliaciniame skunde  pateikia  kaltinančius argumentus, kurie nėra tiesiogiai susijęs kaltinimu , kad jau iki įvykio J. J. Ž. nežiÅ«rėjo savo Å¡uns, tÄ argumentuodama liudytojos T. S., gyvÅ«nų prieglaudos „T“, priėmusios po įvykio sužalotÄ Å¡unį , parodymais, kad neva jai gydytojai sakė, kad šuns kailis nebuvo geras, jam trÅ«ko svorio , liudytojos N. K. , kuri tik retsykiais lankydavosi sode, kur kaimynuose gyveno J.

J. Ž., parodymais, kad šuo buvo blogai prižiūrimas, nevedžiojamas, nemaitinamas ir pan. Išdėstydama tokius argumentus, prokurorė   kažkodėl nutylėjo liudytojo V. B., šalia  išteisintojo nuolat gyvenusio kaimyno parodymus , kuris teigia priešingai , nurodydamas, kad šuo buvo gerai prižiūrimas , gerai maitinamas, liudytojo R. P. (išteisintojo žento), kuris taip pat patvirtina, kad J. J. Ž. ar jo šeimos nariai  tinkamai rūpinosi šunimi . Iš Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akto matyti, kad šuo svėrė 35 kg. (b.l. 16), iš Vokiečių aviganio veislės aprašymo matyti, kad suaugęs šuo sveria nuo 30 iki 40 kg, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad šuo buvo nemaitinamas ir blogai išsivystęs .Taip pat prokurorė apeliaciniame skunde nurodė, kad apylinkės teismas, pripažinęs, kad J.

J. Ž. veiksmuose nėra baudžiamojo nusikaltimo sudėties požymių , nesvarstė , ar nėra jo veikoje administracinio pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 90 str. , požymių. Visų pirma , teismas nėra ta institucija, kuri svarstytų pagal kokį įstatymÄ Â bÅ«tų galima nubausti asmenį , tokio ar panaÅ¡aus klausimo svarstymas, inicijavimas yra ne teismo, o prokuroro pareiga, kuriÄ realizuodamas prokuroras ir be teismo iÅ¡sakytos  pozicijos gali inicijuoti tiek baudžiamÄ jį procesÄ , tiek administracinį procesÄ . Be to  ir administracinei atsakomybei kilti turi bÅ«ti tyčinis pažeidimas.

Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų motyvų  nėra  nei teisinio nei faktinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ nuosprendį.Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1d. 1 p., n u t a r ė :Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 1- skyriaus prokurorės apeliacinį skundÄ Â atmesti.Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Kolegijos pirmininkė (paraÅ¡as)                                                Laureta UlbienėTeisėjai                (paraÅ¡ai)                                            Virginija Švedienė                                                                           Stasys Lemežis                                          NuoraÅ¡as tikras :Kolegijos pirmininkė                                       Laureta Ulbienė                                                                Â