2025-04-09 Nr. AB-6172-3-62-3-02513-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-68-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02513-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 15.7; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus (dabar Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, toliau – ir NŽT, ir atsakovas) vedėjos 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. 2VĮ-634-(14.2.2 E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2022 m. rugpjūčio 12 d. išvados Nr. 2ITP-159-(14.2.159 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo vietovėje arba žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“ pripažinimo netekusia galios (toliau – ir Įsakymas, ir 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakymas); 2) panaikinti NŽT vedėjos 2022 m. rugsėjo 22 d. raštą „Dėl išvados parengimo“ Nr. 2SD-5053-(14.2.137 E) (toliau – ir Raštas, ir 2022 m. rugsėjo 22 d. raštas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 7,4000 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas). Kadastrinius matavimus atlieka uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Geodėja“. 2022 m. liepos 21 d. jos matininkas A. B. per geoportal.lt pateikė prašymą parengti išvadą. NŽT vedėjas 2022 m. rugpjūčio 12 d. priėmė išvadą „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“ (toliau – ir Išvada, ir 2022 m. rugpjūčio 12 d. išvada), kuria nustatė, kad žemės sklypo ribos ir plotas yra tikslintinos, šio žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbai gali būti tęsiami pagal parengtą situacijos brėžinį, o už nustatytą žemės ploto skirtumą valstybei bus kompensuojama teisės aktų nustatyta tvarka. 2022 m. rugsėjo 7 d.

UAB „Geodėja“ matininkas pateikė prašymą patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą. 2022 m. rugsėjo 21 d. žemės sklypo kadastro duomenų byla patikrinta ir surašytas 2022 m. rugsėjo 21 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. KAM-86882-(10.9 E.) (toliau – ir 2022 m. rugsėjo 21 d. tikrinimo aktas), kuriuo byla atmesta, nes naikinamas bendro naudojimo kelias (keičiama vieta) tarp matuojamo sklypo ir gretimo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (ties (duomenys neskelbtini) tašku), kelio plotis apie 3,5 m). 2022 m. rugsėjo 21 d.

NŽT vedėja priėmė Įsakymą dėl Išvados pripažinimo netekusios galios. Rengiant Išvadą joje nebuvo apspręsta kelio vietos keitimo situacija, todėl Išvada buvo pripažinta netekusia galios. 2022 m. spalio 27 d. UAB „Geodėja“ matininkas pateikė prašymą patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą. 2022 m. lapkričio 7 d. žemės sklypo kadastro duomenų byla patikrinta ir surašytas 2022 m. lapkričio 7 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. KAM-101867-(10.9 E.) (toliau – ir 2022 m. lapkričio 7 d. tikrinimo aktas), kuriuo byla atmesta, nes keičiama projekte numatyto bendro naudojimo kelio vieta.

Atsakovo Išvada yra panaikinta NŽT Įsakymu, todėl šia išvada vadovautis negalima. Apie tai matininkas informuotas 2022 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 2SD-5053-(14.2.137 E.).

3. Pareiškėjas paaiškino, kad ginčai dėl kelio buvimo pareiškėjo žemės sklype vyksta jau seniai. Pareiškėjas susirašinėjo dėl kelio sklype suprojektavimo su NŽT, Žemės ūkio ministerija ir NŽT Alytaus skyriumi. Savo raštuose šios institucijos laikėsi pozicijos, kuri buvo pateikta NŽT 2013 m. balandžio 10 d. rašte Nr. 1SS-(10.5)-748 „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kad pareiškėjo žemės sklype buvo įsiterpęs 4 m pločio kelias, kurio plotas neįskaičiuotas į sklypo plotą. Minėtos institucijos taip pat apkaltino pareiškėją, kad kelią užėmė jį išardamas. NŽT 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu pareiškėją nubaudė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas žemės sklypo savininku suardamas ir užsėdamas savavališkai užėmė ir savo reikmėm naudoja valstybinę žemę, t. y. 4 m pločio bendro naudojimo kelią. Alytaus apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 27 d. nutarimu administracinę bylą Nr. II-41-791/2017 išsprendė teisingai ir NŽT 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą panaikino ir administracinę teiseną nutraukė. Tačiau Kauno apygardos teismas Alytaus apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutarimą panaikino, priėmė naują nutarimą – NŽT 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą paliko nepakeistą. Taip padaręs teismas vėliau rėmėsi pareiškėjo privačioje žemėje, prieš jo valią, sudarytais dokumentais.

4. Pareiškėjas skunde nesutiko su Įsakymu ir Raštu, nurodė, kad atsakovas pažeidė jo teises, nes privačioje nuosavybės žemėje klasta vykdė žemėnaudos elementų projektavimus be jo žinios. Pareiškėjui sukurtos problemos, dėl kurių jis yra nubaustas ir sudaryta kliūtis atlikti sklypų kadastrinius matavimus pagal nuosavybės atkūrimo dokumentus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas negali patvirtinti ir registruoti atliktus nuosavos žemės sklypų kadastrinius matavimus. Jam yra sudarytos kliūtys naudoti žemę ir valdyti sklypą. Dėl sklypo keliu („įsiterpusiu“) dalijimo žemės naudojimas neracionalus, labai didelės kliūtys ją naudoti ir dirbti. Kelias, jeigu jis būtinas, galima suprojektuoti rastoje vietoje pagal matininko situacijos schemą, tęsiant darbus pagal NŽT Išvadą.

5. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 7,4000 ha ploto žemės sklypo, kuris nuosavybės teise priklauso pareiškėjui J. A., kadastrinius matavimus atlieka UAB „Geodėja“. 2022 m. liepos 21 d. jos matininkas A. B. per geoportal.lt pateikė prašymą parengti išvadą. 2022 m. rugpjūčio 12 d. NŽT Alytaus skyriaus vedėja priėmė Išvadą, kuria nustatė, kad žemės sklypo ribos ir plotas yra tikslintinos, šio žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbai gali būti tęsiami pagal parengtą situacijos brėžinį, o už nustatytą žemės ploto skirtumą valstybei bus kompensuojama teisės aktų nustatyta tvarka. 2022 m. rugsėjo 7 d. UAB „Geodėja“ matininkas pateikė prašymą patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą. 2022 m. rugsėjo 21 d. žemės sklypo kadastro duomenų byla patikrinta ir surašytas 2022 m. rugsėjo 21 d. tikrinimo aktas, kuriuo byla atmesta, nes naikinamas bendro naudojimo kelias (keičiama vieta), tarp matuojamo sklypo ir gretimo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (ties (duomenys neskelbtini) tašku), kelio plotis apie 3,5 m). 2022 m. rugsėjo 21 d. NŽT Alytaus skyriaus vedėja priėmė Įsakymą, kuriuo nustatyta, kad rengiant Išvadą joje nebuvo apspręsta kelio vietos keitimo situacija, todėl Išvada buvo pripažinta netekusia galios. 2022 m. spalio 27 d. UAB „Geodėja“ matininkas pateikė prašymą patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą. 2022 m. lapkričio 7 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylą patikrinta ir surašytas 2022 m. lapkričio 7 d. tikrinimo aktas, kuriuo byla atmesta, nes keičiama projekte numatyto bendro naudojimo kelio vieta. Išvada yra panaikinta Įsakymu, todėl šia išvada vadovautis negalima. Apie tai matininkas informuotas 2022 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 2SD-5053-(14.2.137 E.).

7. Atsakovas pažymėjo, kad žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo atmesta, nes buvo keičiama žemės sklype esančio bendro naudojimo kelio vieta. Skundžiamas Įsakymas, kuriuo panaikinta Išvada, buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad rengiant ir priimant Išvadą buvo neteisingai įvertinti žemės sklypo suformavimo dokumentai, preliminarių matavimų planas, besiribojančių žemės sklypų dokumentai ir kita kartografinė medžiaga („GeoMatininkas“ bei „Geoportal“ informacinėse sistemose esantys Venciūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, patvirtintas Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 33¬1257, (toliau – ir Venciūnų kadastro vietovės žemėtvarkos projektas) bei ortofotografiniai žemėlapiai).

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo J. A. skundą atmetė.

9. Teismas byloje nustatė, kad:

9.1. Pareiškėjui Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 33-9999 (toliau – ir Sprendimas atkurti nuosavybes teisę) buvo atkurta nuosavybės teisė į 7,65 ha žemės sklypą: į 6,25 ha žemę ir į 1,40 ha mišką, esantį (duomenys neskelbtini). Šio sprendimo pagrindu nuosavybės teisė buvo įregistruota į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). 2000 metais šis žemės sklypas buvo padalintas į du žemės sklypus: į 0,2498 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir į ginčo žemės sklypą, t. y. į 7,4000 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)

9.2. 7,4000 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas), yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Taigi, pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 7,4000 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) Kadastrinius matavimus atlieka UAB „Geodėja“.

9.3. 2022 m. liepos 21 d. UAB „Geodėja“ matininkas A. B. per geoportal.lt pateikė prašymą parengti išvadą. NŽT Alytaus skyriaus vedėja 2022 m. rugpjūčio 12 d. priėmė išvadą „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“ (Išvada), kuria nustatė, kad žemės sklypo ribos ir plotas yra tikslintinos, šio žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbai gali būti tęsiami pagal parengtą situacijos brėžinį, o už nustatytą žemės ploto skirtumą valstybei bus kompensuojama teisės aktų nustatyta tvarka.

9.4. 2022 m. rugsėjo 7 d. UAB „Geodėja“ matininkas pateikė prašymą patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą. 2022 m. rugsėjo 21 d. žemės sklypo kadastro duomenų byla patikrinta ir surašytas 2022 m. rugsėjo 21 d. tikrinimo aktas, kuriuo byla atmesta, nes naikinamas bendro naudojimo kelias (keičiama vieta) tarp matuojamo sklypo ir gretimo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (ties (duomenys neskelbtini) tašku), kelio plotis apie 3,5 m). NŽT 2022 m. rugsėjo 21 d. priėmė Įsakymą, kuriuo pripažino, kad rengiant Išvadą nebuvo apspręsta kelio vietos keitimo situacija, todėl Išvada buvo pripažinta netekusia galios.

9.5. 2022 m. spalio 27 d. UAB „Geodėja“ matininkas pateikė prašymą patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą. 2022 m. lapkričio 7 d. žemės sklypo kadastro duomenų byla patikrinta ir surašytas 2022 m. lapkričio 7 d. tikrinimo aktas, kuriuo byla atmesta, nes keičiama projekte numatyto bendro naudojimo kelio vieta. Išvada panaikinta Įsakymu, todėl ja vadovautis negalima. Apie tai matininkas informuotas 2022 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 2SD-5053-(14.2.137 E.).

10. Teismas, aptaręs ginčo teisiniams santykiams aktualias teisės normas (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, (toliau – ir Nuostatai) 22 punktą bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, (toliau – ir Taisyklės), 6 punktą), pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra svarbu išanalizuoti ginčo žemės sklypo pirminius dokumentus, esančius nuosavybės teisių atkūrimo byloje.

11. Teismas nustatė, kad:

11.1. Pareiškėjui J. A. Sprendimu atkurti nuosavybės teisę buvo atkurta nuosavybės teisė į 7,65 ha žemės sklypą: į 6,25 ha žemę ir į 1,40 ha mišką, esantį (duomenys neskelbtini). Šio sprendimo pagrindu nuosavybės teisė buvo įregistruota į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). 2000 metais šis žemės sklypas buvo padalintas į du žemės sklypus: į 0,2498 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir į ginčo žemės sklypą, t. y. į 7,4000 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini)

11.2. Pirmiausia 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias (toliau – ir Kelias), kaip įsiterpęs į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo pažymėtas Venciūnų kadastro vietovės žemėtvarkos projekto planinėje dalyje. Iš 7,65 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) buvusio savininko V. A. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių dokumentų matyti, kad ginčo žemės sklype yra bendro naudojimo kelias. Byloje pateiktas 1999 m. kovo 3 d. Abrisas, valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybinio žemėtvarkos instituto 1999 m. kovo 6 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas M 1: 10000 (toliau – ir 1999 m. kovo 6 d. Planas, ir Planas) ir 1999 m. kovo 6 d. žemės naudojamų plotų eksplikacija (toliau – ir 1999 m. kovo 6 d. Eksplikacija, lentelė forma Nr. 12). Minėti dokumentai patvirtina, kad ginčo žemės sklype yra 0,13 ha ploto Kelias, kuris į žemės sklypo plotą neįskaičiuotas.

11.3. 2000 metais žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), į kurį pareiškėjui buvo atkurta nuosavybės teisė, buvo padalintas į du žemės sklypus: į 0,2498 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir į ginčo žemės sklypą, t. y. į 7,4000 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) Tokiu padalinimu namų valda buvo atskirta nuo žemės ūkio sklypo. Atliekant žemės sklypo padalijimą bendro naudojimo kelio vieta pasikeitė, nes tuometinėje bendro naudojimo kelio vietoje pareiškėjas pasistatė gyvenamąjį namą. Byloje pateiktas 2000 m. balandžio 10 d. Abrisas ir VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto 2000 m. balandžio mėnesio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalijimo projekto planas M 1: 10000, kurie patvirtina, kad ginčo žemės sklype yra 0,13 ha ploto Kelias, kuris į žemės sklypo plotą neįskaičiuotas.

11.4. Kelio, kertančio pareiškėjui priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), egzistavimą neginčijamai įrodo Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema, patvirtinta Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. K-189 „Dėl žemėtvarkos schemos tvirtinimo“ (šioje schemoje kelio Nr. (duomenys neskelbtini)).

12. Įvertinęs aptartus įrodymus, teismas priėjo prie išvados, kad jie patvirtina aplinkybę, jog ginčo žemės sklype yra įsiterpęs 0,13 ha ploto Kelias, kuris į žemės sklypo plotą neįskaičiuotas. Teismas nustatė, kad kadangi priimant Išvadą nebuvo įvertinta, jog žemės sklype yra bendro naudojimo kelias, atsakovas šią Išvadą laikė pagrįstai neteisėta bei prieštaraujančia planinei medžiagai ir teisės aktams, todėl pagrįstai priėmė skundžiamą Įsakymą, kurio pagrindu Išvadą pripažino netekusia galios.

13. Teismas pažymėjo, kad bendro naudojimo kelias, esantis pareiškėjo sklype, yra valstybinė žemė. Pasak teismo, žemės sklypo perkėlimas į kitą vietą prilygsta valstybinės žemės mainams, tačiau teisės aktai nenumato galimybės mainyti valstybinę žemę (Žemės įstatymo 11 straipsnis nuo 2007 m. liepos 1 d. neteko galios), todėl pareiškėjas, atlikdamas 7,4000 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, nepagrįstai siekia bendro naudojimo kelią perkelti į kitą vietą.

14. Teismas taip pat konstatavo, kad Kauno apygardos teismui nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. AN-89-530/2018 ir priimat 2018 m. vasario 27 d. nutarimą buvo nustatytas prejudicinis faktas, kad 7,65 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įsiterpęs 0,13 ha ploto Kelias, kuris į žemės sklypo plotą neįskaičiuotas.

15. Teismas atmetė kaip deklaratyvius bei išreiškiančius pareiškėjo nuomonę teiginius, kad dalis dokumentų (abrisai, žemės sklypo planai) yra suklastoti. Teismo pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog dėl dokumentų klastojimo fakto nustatymo jis kreipėsi į tai tiriančias institucijas, ir nepateikė duomenų, jog tokie faktai nustatyti.

III. 16. Pareiškėjas J. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas taip pat prašo prie bylos prijungti papildomus įrodymus.

17. Pareiškėjas, išsamiai aptardamas nuosavybės teisių atkūrimo jam aplinkybes, apeliaciniame skunde nurodo šiuos nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus:

17.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad 0,13 ha ploto Kelias, įsiterpęs, bet neįskaičiuotas 7,65 (atidalintame 7,4) ha sklype, yra nepagrįsta, padaryta neįvertinus visų byloje esančių įrodymų ir duomenų. Nuosavybę pagrindžiančiuose dokumentuose nei V. A. 1937 m. rugsėjo 7 d. Pranešime dėl žemės paskirstymo mokesčių apdėjimo reikalų, nei A. J. 1940 m. birželio 13 d. išduotame leidime statyti tvartą ir kluoną ir 7,65 ha ūkio sodybos, (duomenys neskelbtini) plane, 7,65 ha sklype nėra nurodomas joks Kelias, galėjęs eiti per sklypą arba pro ten buvusią sodybą. Šioje sodyboje gimė ir su tėvais gyveno pareiškėjas. Gyvenamas namas ir leidimu leisti statyti statiniai (tvartas ir kluonas) buvo toje pačioje vietoje, kurioje pareiškėjas 2002 m. pastatė naujus pastatus. Jokio kelio senelio žemėje nebuvo, kelio natūroje nebuvo ir vėliau.

17.2. Atkuriant nuosavybės teises rengiami nuosavybę atkuriantys dokumentai. Pareiškėjas pretenduojantis į žemės nuosavybės atkūrimą tik kai kuriuos rengiamus dokumentus matė ir juose pasirašė, todėl, kad 1999 m. kovo 3 d. Abrisas ir 1999 m. kovo 3 d. žemės parodymo – paženklinimo aktas sudaromi žemės buvimo vietoje, o visus kitus dokumentus projekto autorius sudaro savo darbo vietoje. Esminis ir svarbiausias jų, žemės buvimo vietoje yra sudarytas 1999 m. kovo 3 d. Grąžinamos natūra žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktas (toliau – ir 1999 m. kovo 3 d. Aktas, ), kurio 3 punkte nustatyta, kad žemės sklype nėra įsiterpusios kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar valstybei priklausančios žemėnaudos, taigi nėra jokio kelio sklype, ar įsiterpusio (sklypą dalijančio) Kelio. Toks konstatavimas pareiškėją tenkino, nes jis atitiko faktinę situaciją. 1999 m. kovo 3 d. Akte jokio – įsiterpusio į 7,65 ha sklypo plotą neįskaičiuoto Kelio, pareiškėjo sklype nenumatyta. 1999 m. kovo 3 d. parodymo – paženklinimo Aktą pasirašė ne tik dokumentą sudaręs inžinierius, bet ir pareiškėjas ir du kviestiniai asmenys: S. V. ir Č. Ž. Šį Aktą suderino Alytaus raj. žemėtvarkos skyriaus darbuotoja D. S.. Šio akto 7 punkte nurodoma, kad jokių servitutų nėra nustatyta. Akto pabaigoje yra pažymima, kad paženklintų vietovėje žemės sklypų ribos atitinka žemės reformos projektą ir pažymėtos kartografinėje medžiagoje, parengiant gražinamos žemės sklypų planą. Šis aktas yra pagrindas rengti visiems kitiems žemės nuosavybės teisių atkūrimo veiksmams ir pagrindu rengti sudaromiems dokumentams: 1999 m. kovo 3 d. Abrisui, 1999 m. kovo 6 d. Planui, 1999 m. kovo 6 d. Eksplikacijai, 1999 m. kovo 6 d. žemės sklypo kadastro duomenims, žemėtvarkos projektui ir dar kitiems dokumentams. Teismas (taip pat ir institucijos ikiteisminiuose procesuose), nagrinėdamas ir spręsdamas bylą turėjo šiuo aktu vadovautis, tačiau to nepadarė, skundžiamame sprendime taip pat nėra jo įvertinimo.

17.3. Kai 1999 m. kovo 3 d. Abrisą pasirašė pareiškėjas, jame nebuvo pažymėta jokio bendro naudojimo Kelio, išskyrus kelią vedantį į buvusią senelio sodybą. Skirtingai nei 1999 m. kovo 3 d. Aktą, kurį neįmanoma pakeisti, abrisą galima pakeisti tokiu būdu, jau sudarytame punktyrine linija pažymint Kelią. Taip projekto autorius S. J. ir padarė – punktyrine linija pažymėdamas Kelią, einantį per visą sklypą į šiaurę. Pirmosios instancijos teismas 1999 m. kovo 3 d. Abrisą vertino, kaip Kelio buvimo įrodymu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo teiginį, kad dokumentas suklastotas, atmetė kaip deklaratyvų. Teismas, vertindamas 1999 m. kovo 3 d. Abrisą, neatsižvelgė į 1999 m. kovo 3 d. Akto 3 punkte nurodytas aplinkybes, kad sklype nėra įsiterpusios kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar valstybei priklausančios žemėnaudos, t. y. bendro naudojamo Kelio.

17.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino 1999 m. kovo 6 d. Planą, kuriame pažymėtas bendro naudojimo Kelias, einantis per visą sklypą į šiaurę. Šį dokumentą, kaip ir 1999 m. kovo 3 d. Abrisą, yra galimybė pakeisti, pažymint jame Kelią, netgi ir tuo atveju, jei jame pareiškėjas būtų pasirašęs. Vertindamas šio dokumento tikrumą, teismas neatsižvelgė į 1999 m. kovo 3 d. Akto duomenimis, kad jokio (įsiterpusio ir neįskaičiuoto) kelio buvimas sklype nenumatytas.

17.5. 1999 m. kovo 3 d. Abrise ir 1999 m. kovo 6 d. Plane vizualiai matosi ryškesne rašymo priemone vėliau įbraižyto Kelio duomenys.

17.6. Tai, kad bendro naudojimo Kelio nebuvo pagrindžia 1999 m. kovo 6 d. Eksplikacija, nes eilutėje „Keliai“, padėti brūkšniai, t. y. pažymėta, kad jokio Kelio nėra. Kelio nebuvimas užfiksuotas taip pat ir 1999 m. kovo 6 d. Žemės sklypo kadastro duomenyse – jo 05 skyriuje, skiltyje Kelių plotas – brūkšniai, reiškia kad Kelių nėra.

17.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai grindė savo išvadas Venciūnų kadastro vietovės žemėtvarkos projekto planine dalimi. Šis įrodymas netinkamas dėl jo chronologinio neatitikimo. Venciūnų kadastro vietovės žemėtvarkos projektas patvirtintas beveik po pusės metų (1999 m. gruodžio 16 d). Šiame projekte rodomas ginčo Kelias, kuris suprojektuotas žemės grąžinimo metu, einantis per sklypą į šiaurę. Tačiau 1999 m. gruodžio 16 d. projekte yra taip pat rodomas Kelias, vedantis į rytus. Pirmosios instancijos teismas klaidingai darė išvadą, kad Kelio vieta pasikeitė dėl pareiškėjo pastatyto gyvenamo namo, nes gyvenamą namą pareiškėjas pastatė po sklypo padalijimo 2002 m. istorinės sodybos vietoje. Teismui atsakovo pateiktame Venciūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte yra abu Keliai pažymėti kaip esantys – vienas vedantis į šiaurę, o kitas į rytus, todėl neaišku, kuris Kelias tikras. Pareiškėjo nuosavybė į atkurtą 7,65 ha žemę buvo įregistruota 1999 m. birželio 28 d., o Venciūnų kadastro vietovės žemėtvarkos projektas, su Keliu sklype į šiaurę, patvirtintas 1999 m. gruodžio 16 d., t. y. Kelias projekte pažymėtas žemei esant privačiai – po beveik pusės metų. Pagal įvykių datų nuoseklumą, akivaizdu, kad 1999 m. gruodžio 16 d. projekte ginčo Kelias suprojektuotas pareiškėjo privačioje žemėje, kur joks projektavimas be jo raštiško sutikimo nėra galimas. Ir dar, šie Keliai Venciūnų kadastro vietovės žemėtvarkos projekte negali būti, nes nenumatyta 1999 m. kovo 3 d. Akte.

17.8. 2013 m. prasidėjus ginčui dėl Kelio buvimo, pareiškėjas pateikė atsakovui 2013 m. liepos 11 d. prašymą, kuriame pakartotinai pranešė, kad nesutinka, jog per jo sklypą būtų projektuojamas servitutinis kelias, taip pat pateikė paaiškinimus abiejų pasirašiusių 1999 m. kovo 3 d. Akte kviestinių S. V. ir Č. Ž. S. V. 2013 m. rugsėjo 16 d. paaiškinime nurodė, kad jokie servitutiniai keliai nebuvo nustatyti ir 1999 m. kovo 3 d. Abrise, todėl jokie Keliai nebuvo pažymėti 1999 m. kovo 3 d. Akte. Č. Ž. 2013 m. rugsėjo 18 d. paaiškinime taip pat pažymėjo, kad panašias aplinkybes. Šie dokumentai pateikti atsakovui, tačiau į bylą jie nepateikti, todėl pareiškėjas juos teikia dabar ir prašo apeliacinės instancijos teismo juos priimti.

17.9. Pareiškėjui nepavyko apsiginti dėl NŽT Alytaus skyriaus 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo, kuriuo buvo nubaustas už savavališką Kelio užėmimą (suarimą ir užsėjimą), tačiau iki šiol nežino už kurio Kelio užėmimą yra nubaustas – už kelią vedantį į šiaurę ar už kelią vedantį į rytus, nes abu keliai Venciūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte yra. Venciūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą pareiškėjas pamatė tik šio teismo procesu metu. Kelių vietos jam nebuvo žinomos, nes nei vienas kelias vietovėje nebuvo pažymėtas, o natūroje nei vieno kelio nebuvo ir nėra. Už pareiškėjo žemės sklypo ribų jokių toliau einančių kelių nėra, keliai rodomi Venciūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte vedantys į niekur.

17.10. Byloje yra du 1999 m. kovo 3 d. ir 2000 m. balandžio 10 d. Abrisai, kuriuos pareiškėjas matė be įbraižyto Kelio, tačiau atsakovas pareiškėjui pateikė abrisus su įbraižytais Keliais. Skunde teismui pareiškėjas nurodė, kad šie abrisai (ir planai) suklastoti, tačiau teismas šiuos pareiškėjo teiginius nepagrįstai laikė deklaratyviais, neįvertinęs pareiškėjo nurodytų dokumentų suklastojimo požymių.

17.11. Pagal atsakovą, su kuriuo sutinka ir teismas, ginčo Kelias yra valstybinė žemė, tačiau V. A. iki nacionalizacijos turėtoje žemėje kelio nebuvo ir pareiškėjui už norimą įrengti kelio vietą neužmokėta. Kai paskutiniais kadastriniais matavimais matininkas aptiko laisvą valstybinę žemę už pareiškėjo sklypo ribos pietuose ir rytuose ir prašė leisti projektuoti kelią šioje žemėje, atsakovas, taip pat ir teismas, teigė, kad tai yra privačios ir valstybinės žemės mainymas ir tai daryti įstatymu draudžiama. Tačiau tai nėra privačios ir valstybinės žemės mainymas, nes V. A. žemėje valstybinio kelio nebuvo, o jo projektavimas matininko rastoje vietoje yra paprasčiausias Kelio iš pareiškėjo žemės sklypo iškėlimas. Suprojektavus kelią matininko rastoje laisvoje valstybės žemėje, būtų atstatytas istorinis teisingumas ir nebūtų pažeistos pareiškėjo teisės ir Lietuvos Respublikos Konstitucija. 2022 m. rugpjūčio 12 d. NŽT Alytaus skyriaus vedėja priėmė Išvadą, kuria buvo leista 7,40 ha žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbus tęsti pagal parengtą situacijos brėžinį, t. y. Kelią projektuojant už pareiškėjo žemės sklypo ribų. Toks kelio projektavimas rastoje laisvoje valstybės žemėje, atitinka protingumo kriterijus, nes nepažeidžia nei pareiškėjo, nei valstybės interesų. Tačiau ši išvada nepagrįstai buvo panaikinta.

18. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsakovas atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

19.1. Atsižvelgus į Taisyklių 6 punktą, Nuostatų 22 punktą, įvertinus 7,65 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) buvusio savininko V. A. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus, yra akivaizdu, kad ginčo žemės sklype yra bendro naudojimo Kelias. Prie atsiliepimo pridėti 1999 m. kovo 3 d. Abrisas, 1999 m. kovo 6 d. Planas ir 1999 m. kovo 6 d. Eksplikacija (lentelė forma Nr. 12) patvirtina, kad ginčo žemės sklype yra 0,13 ha ploto Kelias, kuris į žemės sklypo plotą neįskaičiuotas.

19.2. Atliekant žemės sklypo padalijimą bendro naudojimo kelio vieta pasikeitė, nes tuometinėje bendro naudojimo kelio vietoje pareiškėjas buvo pasistatęs gyvenamąjį namą. Prie šio atsiliepimo pridedamas 2000 m. balandžio 10 d. Abrisas ir VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto 2000 m. balandžio mėn. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalijimo projekto planas M 1:10000 patvirtina, kad ginčo žemės sklype yra 0,13 ha ploto Kelias, kuris į žemės sklypo plotą neįskaičiuotas.

19.3. Venciūnų kadastro vietovės žemėtvarkos projekto planinėje dalyje taip pat buvo pažymėtas 4 metrų pločio bendro naudojimo Kelias, kaip įsiterpęs į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

19.4. Bendro 4 m pločio naudojimo kelio (kertančio pareiškėjui priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) egzistavimą neginčijamai įrodo Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema, patvirtinta Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. K-189 „Dėl žemėtvarkos schemos tvirtinimo“ (šioje schemoje kelio Nr. (duomenys neskelbtini)).

19.5. Šio ginčo atveju prie atsiliepimo pridedami rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjui priklausančiame žemės sklype yra bendro naudojimo Kelias. Kadangi priimant Išvadą nebuvo vertinta, kad žemės sklype yra bendro naudojimo Kelias, todėl atsakovas šią Išvadą laikė neteisėta bei prieštaraujančia teisės aktams ir esant šiai aplinkybei priėmė skundžiamą Įsakymą, kurio pagrindu Išvadą pripažino netekusia galios. Ginčijami dokumentai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra teisinio pagrindo.

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjos 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 2VĮ-634-(14.2. E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjos 2022 m. rugpjūčio 12 d. išvados Nr. 2ITP-159-(14.2.159 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo vietovėje arba žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“ pripažinimo netekusia galios, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjos 2022 m. rugsėjo 22 d. rašto „Dėl išvados parengimo“ Nr. 2SD-5053-(14.2.137 E) teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl administracinių aktų panaikinimo atmetė padaręs išvadą, kad atsakovas 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakymu pagrįstai panaikino Alytaus skyriaus vedėjos 2022 m. rugpjūčio 12 d. išvadą, nustatęs, kad į pareiškėjui priklausančio 7,4 ha ploto žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įsiterpęs 0,13 ha ploto, 4 m pločio bendro naudojimo kelias, kuris yra nurodytas 2000 m. balandžio 10 d. Abrise, patvirtintoje Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemoje; jo plotas nėra įskaičiuotas į pareiškėjui priklausančio žemės sklypo plotą, todėl atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus toks žemės sklypas turi būti formuojamas į atskirus žemės sklypus. Spręsdamas, kad pareiškėjui atkuriant nuosavybės teises suteiktame ginčo žemės sklype buvo bendro naudojimo kelias, teismas rėmėsi 1999 m. kovo 6 d. Abriso, 1999 m. kovo 6 d. Plano, 1999 m. kovo 6 d. Eksplikacijos (lentelė forma Nr. 12), Venciūnų kadatro vietovės žemės reformos projekto duomenimis.

22. Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutiko su teismo sprendime atliktu įrodymų vertinimu, nurodė, kad teismas netinkamai įvertino ginčo žemės sklypo pirminius dokumentus, esančius nuosavybės teisių atkūrimo byloje; pareiškėjas teigė, kad nuosavybės teisėmis atkuriamo 7,65 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiame 1999 m. kovo 3 d. sudarytame Abrise, tos pačios dienos sklypo parodymo – paženklinimo vietoje Akte nėra pažymėta kitiems asmenims ar valstybei priklausančių žemėnaudų, kelias nėra nurodytas 1999 m. kovo 6 d. parengtoje Eksplikacijoje; nuosavybės teisės atkurtos Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. balandžio 27 d. sprendimu į 7,65 ha žemės sklypą, t. y. į 6,25 ha žemės ir 1,40 ha miško, esančių (duomenys neskelbtini). Alytaus apskrities viršininko 2000 m. balandžio 26 d. įsakymu pagal 7,65 ha žemės sklypo padalijimo projektą buvo įregistruoti du žemės sklypai – 7,4 ha ir 0,25 ha, kuriuose, pareiškėjo teigimu, nebuvo bendro naudojimo kelio. Teismas nepagrįstai rėmėsi administracinio nusižengimo byloje 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarime nurodytomis aplinkybėmis apie kelio užėmimą – suarimą ir užsėjimą. Tie duomenys byloje, kuriais rėmėsi teismas spręsdamas apie kelio egzistavimą, yra vėlesnio laikotarpio negu sprendimas atkurti nuosavybės teises – Venciūnų kadastro vietovės žemėtvarkos projektas patvirtintas 1999 m. gruodžio 16 d., Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema patvirtinta 2010 m. birželio 3 d. (kelias (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas teigia, kad kelias 1999 m. kovo 3 d. sudarytame abrise bei 2000 m. balandžio 10 d. abrise kelias buvo įbraižytas vėliau, po to, kai pareiškėjas buvo su jais supažindintas, tą patvirtina liudininkai, buvę kviestiniais 1999 m. – S. V. ir Č. Ž.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 7,4000 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), suformuotas pagal preliminarius matavimus. Pareiškėjui J. A. Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. balandžio 27 sprendimu Nr. 33-9999 buvo atkurta nuosavybės teisė į 7,65 ha žemės sklypą: į 6,25 ha žemę ir į 1,40 ha mišką, esantį (duomenys neskelbtini). Alytaus apskrities viršininko 2000 m. balandžio 26 d. įsakymu šis žemės sklypas buvo padalintas į du žemės sklypus: į 0,2498 ha ploto namų valdos žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir į ginčo žemės sklypą, t. y. į 7,4000 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

25. Byloje ginčijamu atsakovo 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakymu buvo pripažinta netekusia galios Alytaus skyriaus vedėjo 2022 m. rugpjūčio 12 d. išvada Nr. ITP-159-(14.2.143 E) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo vietovėje arba žemės sklypų ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba valdos projekte būtinumo“. Byloje ginčijamu atsakovo 2022 m. rugsėjo 22 d. raštu „Dėl išvados parengimo“ nurodyta, kad atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, privaloma vadovautis žemės sklypo privatizavimo dokumentuose esančiais duomenimis, 1999 m. parengtu Venciūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, žemės sklypo padalijimo 2000 m. projektiniais sprendiniais, susijusiais su bendro naudojimo kelių tinklu; atliekant žemės sklypo paženklinimą vietovėje valstybinės žemės plotas, užimtas bendro naudojimo kelias negali būti įtrauktas į žemės sklypo ribas, o turi būti išskirtas kaip atskiras žemės sklypas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

26. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

27. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad teismas laikėsi ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei skundo argumentus, motyvavo išvadas byloje dėl ginčui reikšmingų faktų nustatymo.

28. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad žemė, užimta valstybės ir savivaldybės kelių, yra priskiriama valstybės išperkamai žemei. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 22 punkte reglamentuota, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 6 punkte nurodyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus. Atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus taip pat naudojama ši medžiaga: Nekilnojamojo turto registro išrašas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį; Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištrauka iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės; žemės reformos žemėtvarkos projektų fragmentų kopijos; žemės valdos projektų kopijos; žemės sklypų abrisų, kopijos; Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 arba M 1:5 000 skaitmeniniai rastriniai ortofotografiniai žemėlapiai (toliau – ortofotografiniai žemėlapiai), topografiniai žemėlapiai ir topografiniai planai, inžinerinių tinklų planai.

29. Pareiškėjui grąžinamo atkuriant nuosavybės teises natūra 7,65 ha žemės sklypo, projekto (duomenys neskelbtini) Venciūnų kadastro vietovėje, Plane, parengtame 1999 m. kovo 6 d., esantys įrašai patvirtina, kad žemės sklypo ribos suderintos su kitais rengiamo žemės projekto sprendimais; žemės sklypo pažymėjimo kadastro vietovės plano fragmento duomenys patvirtina, kad per sklypą eina Kelias; bendro naudojimo Kelias pažymėtas ir Venciūnų kadastro vietovės žemėtvarkos projekte, patvirtintame 1999 m. gruodžio 16 d., bei Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemoje, patvirtintoje 2010 m. birželio 3 d. (kelias (duomenys neskelbtini)). Nustatytų byloje duomenų kontekste teisėjų kolegija nereikšmingais pripažįsta pareiškėjo argumentus, kad iki nacionalizacijos žemės sklype, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra, nebuvo bendro naudojimo kelio, nes svarbi faktinė padėtis, buvusi žemės sklypo pareiškėjui grąžinimo metu, apimanti ir per laikotarpį po nacionalizacijos įvykusius pokyčius.

30. Teismas, spręsdamas dėl bendro naudojimo Kelio buvimo fakto žemės sklype, pagrįstai rėmėsi tiek Venciūnų kadastro vietovės žemėtvarkos projektu, patvirtintu 1999 m. gruodžio 16 d., tiek Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema, patvirtinta 2010 m. birželio 3 d. Pareiškėjui 1999 m. kovo 6 d. parengtame 7,65 ha žemės sklypo Plane esanti Venciūnų kadastro vietovės plano fragmento kopija su pažymėtu Keliu atitinka Venciūnų kadastro vietovės žemėtvarkos projekte, patvirtintame 1999 m. gruodžio 16 d., esančius duomenis apie tame pačiame sklype esantį Kelią. Planas yra neatsiejama Sprendimo atkurti nuosavybės teises dalis, todėl pareiškėjui turėjo būti žinoma apie bendro naudojimo Kelią žemės sklype, pareiškėjas yra pasirašęs 1999 m. kovo 3 d. Abrise, sklypo ribų parodymo vietoje – paženklinimo 1999 m. kovo 3 d. Akte. 1999 m. kovo 6 d. parengtoje lentelėje forma Nr. 12 (be pavadinimo) tarp žemės sklypo naudmenų nurodomas 4 m pločio 0,13 ha ploto kelias, kuris nėra įtrauktas į grąžinamo 7,65 žemės sklypo plotą. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad 1999 m. kovo 3 d. Akte 3 punkte nėra duomenų apie kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims ar valstybei priklausančias žemėnaudas, savaime negali paneigti aukščiau paminėtų aptartų duomenų, kurie yra atitinkantys vieni kitus, todėl išvados apie byloje ginčijamą aplinkybę darytinos atsižvelgiant į įrodymų visumą, neišskiriant kurio nors vieno dokumento. Duomenų prieštaringumas šalintinas teikiant prioritetą oficialiuose dokumentuose užfiksuotiems duomenims, kurie yra nenuginčyti ir galiojantys (Planas, Venciūnų kadastro vietovės žemėtvarkos projektas).

31. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip niekuo nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad 1999 m. kovo 3 d. Abrise, taip pat 2000 m. balandžio 10 d. Abrise duomenys apie kelią žemės sklype suklastoti, nes, pareiškėjo teigimu, jų nebuvę nurodyta pareiškėjui pasirašant dokumentus. Minėti Abrisai yra parengti, be kita ko, remiantis kitais duomenimis, nagrinėjamu atveju – rengiamu, vėliau patvirtintu Venciūnų kadastro vietovės žemėtvarkos projektu, kurio sprendiniai yra galiojantys, todėl teisėjų kolegijai nėra pagrindo abejoti Abrisuose užfiksuotų duomenų patikimumu. Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema, patvirtinta 2010 m. birželio 3 d., taip pat yra galiojanti, duomenų, kad būtų padaryti pakeitimai, susiję su bendro naudojimo Kelio iškėlimu iš ginčo žemės sklypo, byloje nėra. Minėtuose oficialiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų negalima paneigti pareiškėjo nurodomų liudytojų parodymais, todėl jų apklausa teisme netikslinga, dokumentų klastojimo faktas taip pat negali būti įrodinėjamas liudytojų parodymais, tam reikalinga eksperto išvada (ABTĮ 61 str.).

32. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad 7,65 ha žemės sklypo Žemės naudojimo plotų eksplikacijoje, sudarytoje 1999 m. kovo 6 d., bei sudarytoje 2000 m. balandžio 13 d., nėra įtrauktas bendro naudojimo kelias, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad tokio kelio nėra, nes jis nepriskirtinas privačiai nuosavybei, duomenis apie bendro naudojimo Kelio buvimą, kas jau buvo minėta, patvirtina informacija Venciūnų kadastro vietovės žemėtvarkos projekte. Be to, Kelias pažymėtas tiek 2000 m. balandžio 10 d. Abrise, tiek Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalijimo projekte. Byloje nustatyta aplinkybė, kurią patvirtina 2000 m. balandžio 10 d. Abrisas ir padalijimo projektas apie Kelio padėties pasikeitimą po žemės sklypo padalijimo 2000 m., nes buvusioje Kelio vietoje pareiškėjas pasistatė gyvenamuosius pastatus, sprendžiant kilusį ginčą dėl Įsakymo ir Rašto teisėtumo ir pagrįstumo laikytina neturinčia esminės reikšmės, nes galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose duomenys apie bendro naudojimo Kelią, kaip objektą, kuris negali būti perduodamas į privačią nuosavybę, nesikeitė.

33. Nepagrįstais laikyti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad teismo sprendimo išvados negalėjo būti grindžiamos, be kitų duomenų, ir Kauno apygardos teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN-89-530/2018 2018 m. vasario 27 d. priimtame nutarime nustatytais faktais, t. y. kad pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu nubaustas 400,00 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininku, savavališkai suardamas ir užsėdamas užėmė ir naudoja savo reikmėms valstybinės žemės (bendro naudojimo Kelio) dalį. Kauno apygardos teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN-89-530/2018 2018 m. vasario 27 d. nutarimu buvo nustatytas prejudicinis faktas, kad 7,65 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įsiterpęs 0,13 ha ploto, 4 m pločio bendro naudojimo kelias, kuris į žemės sklypo plotą neįskaičiuotas. Nutarimas įsiteisėjęs. ABTĮ 57 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia administracinėje byloje įrodinėti iš naujo aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Remiantis ABTĮ 16 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjo subjektyvus nesutikimas su administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo pagrįstumu neturi reikšmės sprendžiant dėl įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei juo nustatytų aplinkybių vertinimo.

34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad UAB „Geodėja“ 2022 m. gegužės 18 d. parengtame pareiškėjo žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plane, atlikus kadastrinius matavimus, nurodomas plotas nuo 7,4 ha padidėja iki 7,6915 ha, kas leidžia daryti prielaidą, kad į plotą faktiškai įskaičiuotas ir bendro naudojimo kelio plotas. Šiame plane pažymėtas tik kelias – privažiavimas prie pareiškėjui priklausančio kito, namų valdos žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas pagrįstai 2022 m. birželio 22 d. rašte, remdamasis Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Taisyklių 11 punktu bei Nuostatų 22 punktu nurodė, kad į žemės sklypą įsiterpęs Venciūnų kadastro vietovės žemėtvarkos projekte pažymėtas 4 m pločio kelias negali būti privatizuojamas, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai turi būti atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, bei kad žemės plotai, kuriuos skiria keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai.

35. Teisėjų kolegija neprideda prie bylos pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui papildomai teikiamų dokumentų (atsikirtimo į atsiliepimą, liudytojų rašytinių paaiškinimų, pareiškėjo 2013 m. m. liepos 11 d. kreipimosi į Alytaus žemėtvarkos skyrių), nes visi paaiškinimai bei įrodymai galėjo būti teikiami pirmosios instancijos teismui, o atsikirtimo į atsiliepimą pateikimas nėra numatytas administracinių bylų nagrinėjimo apeliaciniame procese.

36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, motyvuotas, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, pareiškėjas teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgyja (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė