Legislator Case Law & Legislation
1f3e7ecf-e244-4b2e-9bd4-26aed1d50f18 AI generated

1f3e7ecf-e244-4b2e-9bd4-26aed1d50f18 · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number 1f3e7ecf-e244-4b2e-9bd4-26aed1d50f18
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                     Procesinio sprendimo kategorija 22. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. A. skundÄ dėl oficialaus

Legislator headnote

AI generated

1f3e7ecf-e244-4b2e-9bd4-26aed1d50f18 · Kauno apygardos administracinis teismas: įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

                                                                                                            Â

Administracinė byla Nr.1-219-402/2011

3-62-3-913-2010-0

                                                                                        Â

                     Procesinio sprendimo kategorija 22.

 (S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

     S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 26 d.

           Kaunas

Kauno apygardos  administracinio  teismo Â

teisėjų  kolegija,  susidedanti  iš  teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė), Astos

Urbonienės, Dainos Kukalienės, sekretoriaujant Daivai Čižinauskienei,

dalyvaujant pareiškėjui T.

A., atsakovo Marijampolės

apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Ričardui Šimčikui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. A. skundÄ dėl oficialaus

perspėjimo panaikinimo atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui,

Teisėjų

kolegija

n ustatė:

       Â

          PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti

atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo

policijos komisariato vadovo 2010-07-16 nutarimÄ pareikÅ¡ti oficialų

perspėjimÄ ir 2010-07-16 oficialų perspėjimÄ .

          Pareiškėjas teismo posėdžio metu visiškai

palaikė skunde išdėstytas aplinkybes. Savo skunde pareiškėjas nurodė, kad 2010-07-16 jis buvo oficialiai perspėtas

policijos komisariato pareigÅ«no pagal 2010-07-16 nutarimÄ patvirtintÄ

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko.

Pareiškėjo teigimu, oficialus perspėjimas yra nepagrįstas ir neteisėtas,

pažeidžia jo teises ir laisves bei orumÄ . Jam

kelia didelių abejonių tiek pats informacijos apie jį rinkimo teisėtumas, tiek

ir toks faktinių ryšių ar faktinių aplinkybių nustatymas, kurio pagrindu

atsakovas įteikė jam oficialų perspėjimÄ .

PareiÅ¡kėjo nuomone, tik teismas, turi teisę ir kompetencijÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡

atsakovo medžiagÄ , kurios pagrindu buvo pareikÅ¡tas oficialus

perspėjimas, bei patikrinti, ar nepažeistos atitinkamos Lietuvos Respublikos

operatyvinės veiklos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos

paslapčių įstatymo bei Lietuvos Respublikos

organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nuostatos. Pareiškėjas skunde teigia, kad jis

neatlieka veiksmų, kuriuos galima būtų vertinti kaip pažeidžiančius kitų žmonių

teises bei laisves. Niekas jam nėra oficialiai pateikęs sÄ rašų asmenų, kurie priklauso

organizuotoms grupėms ar

nusikalstamiems susivienijimams, juo labiau apkaltinamųjų teismo nuosprendžių, kuriuose būtų konstatuotas tokių

susivienijimų buvimas. Todėl reikalavimas - nebendrauti su grupių ar susivienijimų nariais yra sunkiai

įgyvendinamas, nes jam nepateikti reikiami perspėjimui įgyvendinti duomenys.

         Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo

įstatymo 5 str. (2001-06-26 įstatymo Nr.DC-392 redakcija) pateikiama oficialaus

perspėjimo sÄ voka, tai reikalavimas asmeniui bÅ«tinai laikytis LR Konstitucijos ir

įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų.

Iš jo reikalaujama, jog jis nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neremtų

organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veiklos arba jiems

nepriklausytų, neteiktų organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui

finansinės arba materialinės paramos bei informacijos, naudingos nusikalstamai veiklai

plėtoti, nesirengtų padaryti arba nepadarytų nusikaltimų ar nevykdytų kitokios

neteisėtos veiklos, keliančios didelę žalÄ valstybės, visuomenės ar asmenų interesams, ir

vykdytų kitus išvardintus reikalavimus. Kadangi jo įgaliotas policijos pareigūnas

nesupažindino ne tik su medžiaga, kurios pagrindu buvo nuspręsta, kad jo veiksmai kelia

grėsmę visuomenės saugumui, bet ir su Organizuotos grupės ar nusikalstamo

susivienijimo sÄ raÅ¡ais, oficialiame perspėjime esantys nurodymai praktiÅ¡kai yra

neįgyvendinami. O tai savo ruožtu veda prie jo konstitucinių teisių suvaržymo.

        Atsakovas, taikydamas jam prevencinio poveikio priemonę, konstatavo, jog jis

yra artimai susijęs su sunkius ar labai sunkius nusikaltimus darančiais

asmenimis, be to, pats kelia grėsmę visuomenei. Jam nebuvo paaiškinta, kuo

paremtas manymas, kad jis yra pavojingas visuomenei.

        ONUĮ 6 str. 6 d. pabrėžiama, jog tais atvejais, kai asmuo,

kuriam pritaikytas oficialus

perspėjimas, nesilaiko šio perspėjimo reikalavimų, policijos įstaigos vadovas

arba jį pavaduojantis policijos pareigūnas

gali įgalioti policijos pareigÅ«nÄ spręsti, ar praÅ¡yti teismo skirti tokiam asmeniui teismo įpareigojimus.

Laikoma, kad toks perspėjimas galioja vienerius metus, o tai rodo, jog visÄ tÄ laikÄ jam bus grėsmė gauti

griežtesnę prevencinio poveikio

priemonę.

           Atsakovo atstovas paaiškino, kad 2010 m. liepos 16 d. T. A. buvo pritaikyta Lietuvos

Respublikos organizuoto

nusikalstamumo užkardymo įstatyme numatyta prevencinio poveikio priemonė - oficialus

perspėjimas. Minėta priemonė taikyta griežtai laikantis Įstatymo 2 straipsnyje

įtvirtintų principų ir 4 straipsnyje numatytų pagrindų.

         Atsakovas, atsiliepime į skundÄ nurodė, kad 2010 m. liepos 16 d. T. A. buvo pritaikyta

Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme (toliau -

Įstatymas) numatyta prevencinio poveikio priemonė - oficialus perspėjimas,

laikantis Įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintų principų ir 4 straipsnyje numatytų

pagrindų, todėl

jo skunde išdėstyti motyvai dėl jam pritaikytos prevencinės poveikio priemonės

yra nepagrįsti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 29 d.

nutarime yra pažymėjęs, kad ribojant bei mažinant nusikalstamumÄ taikomos ne

tik represinės, bet ir prevencinės priemonės. Nors nusikalstamumo ribojimo bei

mažinimo represinių ir prevencinių priemonių galutinis tikslas yra tas pats - jomis

siekiama Å¡alinti nusikalstamumÄ , jos turi objektyvių skirtumų, jų taikymo pagrindai, poveikio

kryptys, tiesioginė paskirtis, turinys, taip pat taikymo teisinės pasekmės

skiriasi. Represinėmis

priemonėmis yra reaguojama į jau padarytÄ nusikaltimÄ ir siekiama atgrasyti nusikaltusius bei

kitus asmenis nuo naujų nusikalstamų kėsinimųsi, o prevencinėmis priemonėmis siekiama užkirsti

keliÄ nusikaltimams, kurių padarymo tikimybė bÅ«tų didesnė, jeigu tokių priemonių nebÅ«tų

imtasi. Prevencinės poveikio priemonės nėra bausmės, jų paskirtis - neleisti asmeniui nusikalsti

ir Å¡itaip apsaugoti ir vieÅ¡Ä jį interesÄ .

          T. A. įteikto oficialaus perspėjimo Lietuvos Respublikos

Įstatymo vardu forma yra nustatyta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m.

gegužės 19 d. įsakymo Nr.5-V-314 „Dėl Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo

užkardymo įstatymo nuostatų taikymo taisyklių patvirtinimo" 3 priede. Šio įsakymo

36 punktas nurodo, kad „Oficialus perspėjimas pateikiamas asmeniui

susipažindinti ir pasirašyti. Asmeniui turi būti įteiktas oficialaus perspėjimo

nuorašas". Vadovaujantis šiuo punktu T. A. 2010-07-16 d. buvo

įteiktas Oficialaus

perspėjimo nuorašas, kuriame nurodyta, kad 2010-07-16 d. nutarimu Nr.64-7-N-14

priimtas sprendimas jam skirti prevencinio poveikio priemonę „Oficialų

perspėjimÄ ". Todėl T. A. skunde nurodytas teiginys, kad jis nebuvo supažindintas

su VPK vadovo nutarimu, įpareigojančiu skirti „Oficialų perspėjimÄ " yra

nepagrįstas. Sis įsakymas buvo paskelbtas 2006 m. leidinyje „Valstybės

žinios" Nr. 75. Dėl nustatytos šios oficialaus perspėjimo formos dar

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2001 m. gruodžio 10 d.

konsultacijoje nurodyta, kad 1997 m. liepos 1 d. įstatymo redakcijoje numatytų

prevencinių poveikio priemonių taikymo pagrindai, kaip sudėtinė dalis, įeina į dabar galiojančio įstatymo

prevencinių poveikio priemonių taikymo

pagrindus. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal

oficialaus perspėjimo turinį, jis iš esmės atitinka Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 5

straipsnio reikalavimus, todėl reikalavimas, kad pareiškėjas nedarytų oficialiame perspėjime nurodytų teisės

pažeidimų, nėra didesnis pareiškėjo laisvių

suvaržymas nei numato Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis

administracinėje byloje Nr. A -1859/2008).

           Pareiškėjas skundžia taip pat veiksmus, dėl kurių jis

negalėjo susipažinti su policijos disponuojama medžiaga apie jo elgesį. Operatyvinių veiksmų

metu gauta informacija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir

tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktu ir 2 dalies 20

punktu sudaro valstybės arba tarnybos paslaptį. Tokiai informacijai netaikomos ir

Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybės

institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatos (1 straipsnio 3 dalies 6 punktas).

  T. A. prevencinio poveikio

priemonė „Oficialus perspėjimas" taikomas ne pirmÄ kartÄ .

Vadovaujantis 2007-03-19 d. ir 2008-10-07 d. nutarimais ši prevencinio poveikio

priemonė

buvo taikoma ir anksčiau. Taip pat pažymėtina, kad 2008-0.1-03 d. Marijampolės

rajono apylinkės

teismo sprendimu piliečiui A. J., remiantis Organizuoto nusikalstamumo

užkardymo įstatymu buvo paskirti teismo įpareigojimai, kuriame nurodyta, kad

jis negali

palaikyti ryšio su T. A.. Tokios pačios prevencinės poveikio priemonės buvo

taikomos ir asmenimis, kurie susiję su „Jakšto" organizuota nusikalstama

grupuote, tai:

M. S., E. B., M. B.. Teismo sprendimuose

nurodyta, kad T. A. negali palaikyti ryÅ¡io su visais iÅ¡vardintais asmenimis nustatytÄ laikotarpį.

         Skundas

nepagrįstas, todėl atmestinas.

          Marijampolės apskrities

vyriausiojo policijos komisariato vadovo 2010-07-16 nutarimo pagrindu

2010-07-16 T. A. buvo taikytas Lietuvos Respublikos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas ir paskirta

prevencinio poveikio

priemonė - oficialus perspėjimas. Pareiškėjas

prašo panaikinti Marijampolės apskrities

vyriausiojo policijos komisariato vadovo 2010-07-16 nutarimÄ pareikÅ¡ti

oficialų perspėjimÄ ir 2010-07-16 jam

pareikÅ¡tÄ oficialų perspėjimÄ .

         Â

Organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus,

pagrindus, skyrimo tvarkÄ

nustato Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas

(Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1 str.).

Šio įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad

oficialus perspėjimas, kaip prevencinio poveikio priemonė, gali būti taikomas

esant šio įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams. Vadovaujantis

Organizuoto nusikalstamumo užkardymo

įstatymo 4 straipsniu, oficialus perspėjimas gali būti taikomas asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų

duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis,

nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti,

kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, tokia

prevencinio poveikio priemonė taikoma

siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumÄ , užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ

asmenų teises ir laisves.

Vertinant, ar asmeniui galėjo būti pareikštas oficialus

perspėjimas (Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 5 str.), turi būti

nustatyta, ar: 1) apie asmenį turima Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo

4 straipsnyje įvardintos informacijos, sudarančios pagrindÄ pareikÅ¡ti oficialų

perspėjimÄ ; 2) Å¡i informacija gauta įstatymų nustatyta tvarka.

Įstatymų

nustatyta tvarka gauta duomenų apie pareiškėjo elgesį, pasireiškusį tuo, kad

jis palaiko ryšius su asmenimis, kurie veikia organizuotoje nusikalstamoje

grupėje ir vykdo nusikalstamÄ veiklÄ , pasireiÅ¡kiančiÄ sunkių nusikaltimų

vykdymu ir savo veikla kelia didelę žalÄ visuomenės saugumui, žmonių

interesams, jų teisėm ir laisvėm, be to oficialus perspėjimas pareikštas siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės

saugumÄ , užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , asmenų teises ir laisves.

Byloje pateiktas tarnybinis pranešimas (b.l. 16) iš

kurio matyti, kad praneÅ¡ame apie tai, jog yra duomenų apie pareiÅ¡kėjÄ , jog

pastarasis gali užsiimti nusikalstama veika. Iš pateikto byloje pranešimo apie

įtarimÄ matyti, kad 2010-06-02 pareiÅ¡kėjui pareikÅ¡tas įtarimas baudžiamojoje

byloje Nr. 81-1-756-08 dėl plėšimo (b.l. 27-28). Iš Prevencinių poveikio

priemonių taikymo registro išrašo matyti, kad pareiškėjui oficialus perspėjimas

buvo taikytas ir anksčiau, t.y. 2009-10-07 ir 2008-03-19 (b.l. 29). Iš byloje

pateikto Prevencinių poveikio priemonių taikymo registro išrašo matyti, kad M. B. taikant oficialų

perspėjimÄ nustatyta nepalaikyti ryÅ¡ių su pareiÅ¡kėju T. A. (b.l.30-31). Taip

pat iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad A. J. taikant oficialų

perspėjimÄ nustatyta nepalaikyti ryÅ¡io su T. A. (b.l. 35-36). M. S. taikant oficialų

perspėjimÄ nustatyta nepalaikyti ryÅ¡ių su T. A. (b.l. 37-38). Taip

pat iÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad M. B. yra teismo teistasÂ

2001 m. ir nuo tada sistemingai daro nusikalstamas veikas (b.l. 49-52), A. J. pirmÄ kartÄ

nusikalto ir buvo nuteistas1989 m., darė nusikaltimus ir vėliau, paskutinį

kartÄ nuteistas 2007 m. (b.l. 58-61), M. S. nusikalstamÄ veikÄ

pradėjo daryti nuo 2008 m. (b.l. 64-67).

Iš teismui pateiktos medžiagos matosi, kad pareiškėjas

linkęs nusikalsti. Teismui pateikta medžiaga, kurios pagrindu pareiškėjui nutarta taikyti prevencinio

poveikio priemonę - oficialų perspėjimÄ .

Kolegija, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatytomis

įrodymų vertinimo taisyklėmis, įvertino pateiktÄ medžiagÄ , ir atsižvelgiant į

pateiktÄ medžiagÄ nustatė, kad pakanka duomenų, kurių pagrindu

pareiÅ¡kėjui taikyta prevencinio poveikio priemonė - oficialus perspėjimas. Å i prevencinė priemonė taikyta siekiant garantuoti visuomenės saugumÄ ir

užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , asmenų teises

ir laisves.

Kolegija

konstatuoja, kad atsižvelgiant į Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo

4 straipsnio nuostatas, tai kad asmuo turi

ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ir jų

nariais, yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo gali daryti sunkius ir

labai sunkius nusikaltimus. Byloje yra įrodyta, kad pareiškėjas palaiko ryšius

su organizuotų grupių ir nusikalstamų susivienijimų nariais, tai sudaro

pagrindÄ taikyti oficialų perspėjimÄ . Medžiaga, kurios pagrindu

pareiÅ¡kėjui nutarta taikyti prevencinio poveikio priemonę - oficialų perspėjimÄ - teismui pateikta ir

vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo

taisyklėmis, teismas pateiktÄ medžiagÄ Ä¯vertino. Informacija apie pareiÅ¡kėjÄ surinkta įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pagal

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalį, tam tikrais

atvejais įrodymais administracinėje byloje gali būti ir duomenys, sudarantys

valstybės ar tarnybos paslaptį, net jeigu jie nėra iÅ¡slaptinti. Tai ne kartÄ

yra pažymėjęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2005 m.

lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A -1413/2005, 2006 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje

byloje Nr. A10-932/2006, ir kt.). Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad teisėjo, nagrinėjančio

bylÄ , teisė susipažinti su valstybės paslaptimi

pagrindžiama Konstitucijos 109 straipsniu, nustatančiu, kad teisingumÄ vykdo

tik teismai, ir 117 straipsniu,

numatančių klausimų, susijusių su valstybės paslaptimi, sprendimÄ teismo keliu. Konstitucinio Teismo nuomone, teismo kaip

valstybės institucijos funkcija vykdyti teisingumÄ nulemia teisėjo teisę susipažinti su bylos nagrinėjimui

reikalingomis žiniomis, sudarančiomis valstybės paslaptį (1996 m.

gruodžio 19 d. Konstitucinio Teismo nutarimas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos

įstatymo 85-87 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendė:

PareiÅ¡kėjo T. A. skundÄ , dėl Marijampolės apskrities

vyriausiojo policijos komisariato vadovo 2010-07-16 nutarimo pareikšti

oficialų perspėjimÄ ir 2010-07-16 oficialaus

perspėjimo panaikinimo,

atmesti kaip nepagrįstÄ .

          Â

             Sprendimas per 14 dienų nuo jo

paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam

administraciniam teismui.

Kolegijos pirmininkė                                                                                        Natalja

Zelionkienė

      Kolegijos nariai:                                                                                        Â

Asta Urbonienė                                            Â

                                                                                                            Â

            Daina Kukalienė