Legislator Case Law & Legislation
1f3df8ac-63b1-40eb-9f16-b862cbfc538c AI generated

1f3df8ac-63b1-40eb-9f16-b862cbfc538c · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Case Number 1f3df8ac-63b1-40eb-9f16-b862cbfc538c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

G., jo atstovei pagal įstatymÄ Å½. G., gynėjai advokatei Gražinai Mauručaitienei,nukentėjusiesiems E. Z., A. Z., atstovui advokatui D. P., D. M., A. M., atstovui advokatui Remigijui JakÅ¡tui,                vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje                                                                V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Palanga, nevedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, mokosi Žemynos gimnazijoje 12 klasėje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8p.

Legislator headnote

AI generated

1f3df8ac-63b1-40eb-9f16-b862cbfc538c · Klaipėdos miesto apylinkės teismas: į nosį. A. Z. pradėjo bėgti kraujas, o jis nuėjo link mokyklos. Jam buvo prakirsta lÅ«pa, tačiau į medikus ar policijÄ nesikreipė. Parodė, kad su D. M. nėra pažįstami, konfliktų nėra buvę, o konfliktas įvyko dėl Facebook. Å eÅ¡tadienį D. M. pakomentavo, atsakydamas į jo draugo M. Ž. komentarÄ . Jis parašė į D. M. komentarÄ , kuris jo draugÄ iÅ¡vadino „debilu“, jis D. M. pavadino „duchu“. Atėjęs į mokyklÄ , po dviejų pamokų jis sėdėjo valgykloje su B.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. N1-247-718/2013 (Proceso Nr. 1-31-1-01861-2011-6)             Procesinio sprendimo kategorija                                                                                                  1.2.4.5; 1.2.4.6.8; 1.2.26.2.1; 2.3.6.4  (S)                                                                                                  KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS                                                                                  N U O S P R E N D I S                                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                              2013 m. sausio 24 d.                                                             Klaipėda                  Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Jurgitai Rupšaitei, Skirmutei Bartašienei,dalyvaujant prokurorams Rasai Morenienei, Valdui Grabauskui,kaltinamajam V.

G., jo atstovei pagal įstatymÄ Å½. G., gynėjai advokatei Gražinai Mauručaitienei,nukentėjusiesiems E. Z., A. Z., atstovui advokatui D. P., D. M., A. M., atstovui advokatui Remigijui JakÅ¡tui,                vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje                                                                V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Palanga, nevedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, mokosi Žemynos gimnazijoje 12 klasėje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8p.

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė :                                Kaltinamasis V. G. 2011-12-21 apie 10.30 val. vieÅ¡oje vietoje, Vytauto Didžiojo gimnazijos, esančios S. Daukanto g. 31, Klaipėdoje, koridoriuje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, o bÅ«tent, priėjęs prie E. Z., iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų papurÅ¡kė į jį dezodorantu, o Å¡iam jį nustÅ«mus rankomis, spyrė pastarajam vienÄ kartÄ koja į krÅ«tinės sritį, viena ranka apglėbė jo kaklÄ ir palenkė galvÄ Å¾emyn, o kita ranka sudavė jam vienÄ smÅ«gį kumščiu į kaktÄ .

Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , V. G. 2011-12-21 apie 12.45 val. vieÅ¡oje vietoje, Karoso gatvėje, Klaipėdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, o bÅ«tent, priėjęs prie E. Z., iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų du kartus koja spyrė pastarajam, pataikydamas į krÅ«tinės bei pilvo sritis, nuo ko pastarasis pargriuvo ir pargriuvusiam kumščiais smogė ne mažiau nei 5 smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas ir pasiÅ¡alino. Apie 13:00 val. V. G. tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , priėjo prie E. Z., ėjusio Karoso gatve, ir sudavė pastarajam du kartus kumščiu į pilvÄ , o E. Z. bandant apsiginti, V.

G. viena ranka apglėbęs pastarojo kaklÄ , laikė galvÄ , o kitos rankos kumščiu tris kartus smogė pastarajam į veidÄ , padarydamas kraujosruvÄ ir gleivinės įtrÅ«kimÄ virÅ¡utinės lÅ«pos kairėje, galvos sumuÅ¡imÄ , kliniÅ¡kai diagnozuotÄ galvos smegenų sukrėtimÄ , kliniÅ¡kai diagnozuotÄ krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sumuÅ¡imÄ , odos nubrozdinimus deÅ¡inės plaÅ¡takos III pirÅ¡to-delnakaulio sÄ nario srityje, nosies kaulų lūžimÄ , deÅ¡inės plaÅ¡takos I-II pirÅ¡tų dalinį raiščių plyÅ¡imÄ , kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Tokiu bÅ«du V. G. sutrikdė visuomenės tvarkÄ ir rimtį bei iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų.    Be to, V. G. 2012-02-20 apie 10.00 val., vieÅ¡oje vietoje, Žemynos gimnazijos pirmojo aukÅ¡to koridoriuje, esančiame Kretingos g. 23, Klaipėdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , sudavė D. M. ne mažiau kaip 3 smÅ«gius kumščiais į galvos sritį, padarydamas jam kairės akies sumuÅ¡imÄ su poodinėmis kraujosruvomis, muÅ¡tinėmis žaizdomis akies vokuose, tinklainės sumuÅ¡imu, tinklainės plyÅ¡imu, kraujo iÅ¡siliejimu į stiklakÅ«nį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Tokiais veiksmais V. G. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei nesunkiai sužalojo žmogų.      Kaltinamasis V. G. savo kaltę pripažino ir parodė kad Å¡iuo metu mokosi Klaipėdos Žemynos gimnazijoje, yra dvyliktokas, jam dabar 18 metų. Kaltinimo dalį dėl E. Z. sužalojimo pripažįsta, kad jie su E. Z. mušėsi. Nurodė, kad E. Z. nepaminėjo, jog buvo keturi jo draugai ne iÅ¡ jų mokyklos. Jis nespyrė į krÅ«tinę, o smÅ«gius kumščiais sudavė. Teigė, kad E. Z.

Karoso g. jį užsipuolė einantį iÅ¡ mokyklos, jis gynėsi. Nesutinka su tuo kaip kaltinime iÅ¡dėstyta įvykių eiga. Viskas vyko 2011 metų gruodžio mėnesį, jis buvo pradėjęs mokytis Vytauto Didžiojo gimnazijoje, buvo vienuoliktokas, naujokas, neturėjo draugų. Stovėjo prie lietuvių klasės kabineto.Atėjo A. N., paprašė dezodoranto pasikvepinti. Jie pradėjo vienas kitam purkÅ¡ti dezodorantu ir E. Z. įžeidė jį (V. G.) negražiais žodžiais, jis nieko neatsakydamas apipurÅ¡kė jo Å¡varkÄ .

Tada iÅ¡ E. Z. sulaukė smÅ«gio. E. Z. visÄ laikÄ bandydavo klasėje jį paÅ¡iepti, kadangi buvo naujokas. Kai nusisuko norėdamas įsidėti dezodorantÄ ir telefonÄ Ä¯ kuprinę, E. Z. smÅ«giavo jam iÅ¡ kojos tiesiai į Å¡onkaulius, todėl jis nenuėjo į pamokÄ . Tai matė D. B. ir A. N.. Atsisukus pradėjo kivirčytis, tada vienas į kitÄ kibo, pradėjo grumtis ir suskambėjus skambučiui D. B. ir E. Z. klasiokas juos iÅ¡skyrė ir nusitempė E. Z. į klasę. Jis nuėjo į valgyklÄ ir atsisėdo, nes jam labai skaudėjo.

Nuskambėjus skambučiui susitiko savo klasiokÄ T. B., kuris pasakė, kad turi nuvažiuoti iki namų pasiimti įrankių darbų pamokai. Kadangi blogai jautėsi, važiavo iki T. B. namų. Gavo iÅ¡ nežinomo numerio žinutę- pasiÅ«lymÄ kuo greičiau susitikti prie mokyklos įėjimo.Vėliau iÅ¡siaiÅ¡kino, kad žinutę rašė E. Z.. Jis parašė, kad yra iÅ¡vykęs, bus už 10-15 minučių. Kai atvažiavo prie mokyklos, E. Z. stovėjo vienas, T. B. pasakė, kad jis neitų, norėjo vienas pakalbėti, susitaikyti.

Susitiko su E. Z. Karoso gatvėje, perėjęs perėjÄ , E. Z. jam pradėjo priekaiÅ¡tauti dėl jo elgesio, pradėjo smÅ«giuoti. Jis to nesitikėjo, laikė rankas įsikišęs į kiÅ¡enes, parvirto nuo smÅ«gio, neiÅ¡laikęs pusiausvyros. Atsitraukęs paėjo už kampo, o ten buvo keturi E. Z. draugai, jie grasino susidoroti, ragino E. Z. muÅ¡tis. Po muÅ¡tynių nuėjo iki maÅ¡inos, pasidėjo suplėšytÄ striukę, nuėjo į mokyklÄ , kur sutiko E. Z., kuris jam vėl smogė, jie susimušė.

Atėjo V. V., palydėjo jį iki darbų mokytojos kabineto, kur jis nusivalė kraujÄ ir po to iÅ¡važiavo namo. Pripažįsta, jog buvo priverstas gintis ir gindamasis padarė žalÄ . Teigė, kad atliko ne visus kaltinamajmae akte nurodytus veiksmus. Nepripažįsta, kad pribėgo ir spyrė E. Z. į krÅ«tinę koja. Prie jo priėjo E. Z., parodė savo suplėšytÄ striukę, tada ir jis jam parodė savo suplėšytÄ striukę, tada E. Z. iÅ¡kart smÅ«giavo jam į galvÄ Å¡eÅ¡is kartus, jis atsitrenkė į sienÄ , atsistojo, tada vėl į jį kibo, susigrÅ«mė ir jis trenkė A.

Z. į nosį. A. Z. pradėjo bėgti kraujas, o jis nuėjo link mokyklos. Jam buvo prakirsta lÅ«pa, tačiau į medikus ar policijÄ nesikreipė. Parodė, kad su D. M. nėra pažįstami, konfliktų nėra buvę, o konfliktas įvyko dėl Facebook. Å eÅ¡tadienį D. M. pakomentavo, atsakydamas į jo draugo M. Ž. komentarÄ . Jis parašė į D. M. komentarÄ , kuris jo draugÄ iÅ¡vadino „debilu“, jis D. M. pavadino „duchu“. Atėjęs į mokyklÄ , po dviejų pamokų jis sėdėjo valgykloje su B.

K.. Atėjo L. ir pasakė, kad jo ieÅ¡ko D. M.. Išėjęs iÅ¡ valgyklos, eidamas link laiptų, pajuto smÅ«gį į galvÄ . SmÅ«gis buvo į pakaušį, nesitikėjo, kad tai galėjo padaryti D. M.. MuÅ¡tynės įvyko per 30-40 sekundžių. Pajutęs smÅ«gį, jis automatiÅ¡kai atsisuko norėdamas apsiginti ir sukdamasis smÅ«giavo. E. G. atbėgo ir juos iÅ¡skyrė. Pripažino, kad jis D. M. sudavė 2-3 smÅ«gius, į kurias vietas, negalėjo pasakyti, nes nesitaikė, kumÅ¡tyje nieko neturėjo.

Pamokos metu pastebėjo, kad kraujuoja jo lÅ«pa, jÄ prakirsti galėjo D. M.. Atėjo socialinė pedagogė, nusivedė jį pas save į kabinetÄ , paklausė kaip viskas buvo, tėvų telefono numerio paprašė, liepė paraÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ . Po to jis nuėjo pas medicinos seserį, nes galvÄ skaudėjo ir kraujavo lÅ«pa, tačiau seselė į jį nelabai reagavo, rÅ«pinosi D. M.. Atvykęs tėtis nusivežė jį pas medikus. Lankantis pas socialinę pedagogę, pastaroji pasakė, kad D.

M. prisipažino pirmas trenkęs, todėl ir nesikreipė į policijÄ . Girdėjo po įvykio, kad D. M. gulėjo ligoninėje ir po savaitės atėjo į mokyklÄ . Negali pasakyti, ar sudavė D. M. smÅ«gį ties akimis. Žino, kad sudavė į veido sritį. Jis žiedų neneÅ¡ioja, D. M. yra prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs po įvykio. Jis norėjo su juo taikytis. Gailisi kad sužalojo, tačiau taip pasielgė gindamasis. Jiems abiems padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Po muÅ¡tynių jam dažnai skauda galvÄ , lankosi pas gydytojus.

Planuoja stoti mokytis laivininkystės. Po Å¡io įvykio jis suprato, kad D. M. pasielgė taip, kaip Facebook rašė, t.y., kad pirmadienį susidoros. Tikriausiai tÄ ir mėgino padaryti. Apytiksliai D. M. sudavė keturis smÅ«gius, o jis D. M. sudavė ne daugiau trijų smÅ«gių. Nurodė, kad D. M. jį užpuolė, pripažino, kad sudavė nukentėjusiajam gal 2-3 smÅ«gius, bet ne 8. Sumušė D. M. gindamasis. Po įvykio santykiai su D. M. yra tokie, kad nesusitinka su juo. Norėjo taikytis su D. M., bet jis neatvyko.

       Nukentėjusysis E. Z. parodė, kad du mėnesius su V. G. abu mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje 11 klasėje. 2011 m. gruodžio 21 d. prie mokyklos tualeto per pertraukÄ V. G. jam papurÅ¡kė dezodoranto į krÅ«tinę. Jis V. G. nustÅ«mė rankomis, tada Å¡is vėl papurÅ¡kė dezodoranto jam į veido sritį. Jis dar kartÄ V. atstÅ«mė. KÄ V. sakė – neatsimena. Tada V. spyrė koja į krÅ«tinės sritį, paėmė už kaklo, palenkė galvÄ ir iÅ¡ kumščio trenkė į kaktÄ .

Jis bandė iÅ¡trÅ«kti. V. jį paleido ir pabėgo koridoriumi. Visa tai matė jo klasiokas D. B.. Po skambučio jis nuėjo į pamokÄ , o V. G. neatėjo. Pamokos metu jam skambino asmuo iÅ¡ nepažįstamo numerio, bet jis neatsiliepė. Kai pasibaigė pamoka, sutiko V. draugÄ V. V., paprašė V. mobilaus telefono numerio. IÅ¡ gauto numerio suprato, kad per pamokÄ jam skambino V.. Jis nuėjo pas mokyklos seselę, sakė, kad susitrenkė kaktÄ , buvo guzas ir skaudėjo. Po to bandė paskambinti V., tačiau jis neatsiliepė, po to pats V. paskambino ir siÅ«lė susitikti, pasiÅ¡nekėti.

Sutarė susitikti mokyklos foje. Jis laukė V. apie pusę valandos foje, bet jis neatėjo. Išėjęs į laukÄ , ėjo Karoso gatve link Mažvydo alėjos, privažiavo pilkos spalvos automobilis ,,Peugeot 206“, kurį vairavo jo klasiokas T. B.. IÅ¡ Å¡io automobilio iÅ¡lipo V., automobilis nuvažiavo, o V. priėjo prie jo, spyrė į krÅ«tinę, apkabino iÅ¡ nugaros, bandė pargriauti. Jis trenkė V. alkÅ«ne į veidÄ , V. nuo smÅ«gio pritÅ«pė. Po kiek laiko V. atsistojo, spyrė antrÄ kartÄ , jis nukrito Å¡onu, deÅ¡ine ranka atsirėmė į asfaltÄ .

Tada V. jį užgulė ir sudavė ne mažiau 5 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, iÅ¡skyrus į galvÄ . Jis bandė atsistoti, kabinosi už jo striukės kiÅ¡enės, suplėšė jÄ . Tada V. užtempė jam ant galvos striukę, pasitaisęs striukę, V. jis nebematė. Tuo metu aplinkui buvo daug žmonių, bet niekas neįsikiÅ¡o. Po to jo veidas buvo kruvinas, ėjo toliau Karoso g. į parduotuvę nusipirkti vandens. Maždaug po 10 minučių nuo muÅ¡tynių vėl pamatė einančius V. ir T..

V. laikė rankoje striukę ir pasakė: ,,ŽiÅ«rėk, kÄ padarei“, jis atsakė, kad V. pats dėl to kaltas, o V. pradėjo keiktis ir sudavė jam dar 3 smÅ«gius su kumščiu į pilvÄ . Jis gindamasis trenkė kumščiu į veidÄ ir nuo V. atsitraukė. V. vėl paėmė jį už kaklo, palenkė ir sudavė 3 smÅ«gius kumščiu į nosį, tada pabėgo link mokyklos. Jis nuėjo į parduotuvę, nusipirko vandens, nusiplovė veidÄ , nes stipriai bėgo kraujas, nuėjo į mokyklÄ , parašė paaiÅ¡kinimÄ , po to - pas mamÄ Ä¯ darbÄ .

Mama nuvežė jį į ligoninę, kur jam buvo nustatytas galvos smegenų sutrenkimas, krÅ«tinės sumuÅ¡imas, plaÅ¡takos raiščių plyÅ¡imas, nosies kaulų lūžimas, lÅ«pa buvo iÅ¡tinusi, ranka – sugipsuota. Ligoninėje gulėjo 1 dienÄ . Po to apie mėnesį laiko negalėjo sportuoti, pamokų nepraleido, nes buvo kalėdinės atostogos. Kodėl V. taip pasielgė, jis nežino, su V. turėjo tik vienÄ bendrÄ pamokÄ , nebendravo, galbÅ«t V. norėjo pajuokauti. Susitaikė su V.

G., atleidžia jam.           Nukentėjusysis D. M. parodė, kad 2012 m. vasario 18 d. kompiuteryje ,,Facebook“ tinklalapyje pamatė neÅ¡vankiÄ M. Ž. žinutę. Jis pakomentavo, kad jam nekiltų ranka taip paraÅ¡yti. Anksčiau V. G. pažinojo tik iÅ¡ matymo, V. mokėsi 11 klasėje, o jis – 10-oje. V. G. parašė jam žinutę, jis atrašė jam, kad jis nieko neraÅ¡inėtų. V. G. jam atrašė: ,,Lopas tu, skeiteri, mokykloje bÅ«si apspjautas“. Jis parašė: ,,Atslysk“.

V. G. toliau rašė panaÅ¡ias žinutes. Jis atrašė: ,,Praslysk, čiobreli“. PaaiÅ¡kino, kad jis yra riedlentininkas ir pavadinimas „skeiteriu“ jį žeidžia. Po kelių dienų atėjo į ,,Žemynos“ mokyklÄ , kalbėjo su draugais E. S. ir L. L., iÅ¡girdo Å¡auksmÄ : ,,Kur tas duchas?‘‘. Suprato, kad V. su agresyvia veido iÅ¡raiÅ¡ka ieÅ¡ko jo. V. kėlė rankas, norėdamas jam trenkti, o jis iÅ¡kėlė rankas, kad apsigintų, nes anksčiau jau buvo nukentėjęs nuo V..

V. G. buvo sumušęs jį 2010 m. vasarÄ , kai buvo kavinėje su mergina. Dėl kokių priežasčių V. G. jį tada sumušė, nežino. Ä® policijÄ tada nesikreipė, nes nepatyrė stiprių sužalojimų. 2012-02-20 V. G. sudavė apie 8 smÅ«gius kumščiu į veidÄ , kaktÄ , akį, jautė, kad jam smÅ«giuoja kažkokiu geležiniu daiktu – kastetu ar kažkokiu panaÅ¡iu daiktu. Bandė gintis dengdamasis, bet nukrito, nes nebeturėjo jėgų, jautė, kad kažkas jį pagavo, laikė.

Jis žiebtuvėlio nesineÅ¡ioja, neigė užpuolęs V. iÅ¡ nugaros. V. nubėgo. Jį (D. M.) įvedė į valytojos kambariukÄ , atėjo direktorės pavaduotoja. Viskas vyko Å¡alia valgyklos 1 aukÅ¡te. Å alia jo stovėjo L. ir E., kas dar matė šį įvykį, nežino, buvo nuskambėjęs skambutis. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jis gydėsi 3-4 dienas. 3 mėnesius buvo atleistas nuo kÅ«no kultÅ«ros. Specialistai sakė, kad jo akyje yra siÅ«lės, degeneracija, žada važiuoti atlikti tyrimus į KaunÄ .

Jam darė 2 operacijas lazeriu, Å¡vietė galvÄ , iki dabar blogai mato, akyse „žaibuoja“. Pasekmės iÅ¡liks visam gyvenimui, nes jam buvo padarytas kairės akies sužalojimas. Pačiame akies kampe buvo iÅ¡drėksta, specialistai sakė, kad su ranka negalėjo taip pradrėksti, turėjo tai padaryti kietu daiktu. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad palaiko civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡o atlyginti 429 Lt turtinę žalÄ ir 20000 Lt - neturtinę žalÄ , 2500 Lt iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.

Teigė, kad mokykloje dar ir dabar jaučia spaudimÄ , prie jo kabinėjasi, pravardžiuoja ,,ožiu“, bijo, kad V. jo neužpultų. Mokykloje girdėjo kaip V. kitÄ dienÄ gyrėsi draugams, kad sumušė D., kad davė jam į galvÄ . Neketina atleisti V. G., net jei jis ir atsipraÅ¡ytų, nes dėl V. veiksmų patyrė didelę moralinę žalÄ , iki įvykio neturėjo regėjimo problemų, regėjimas nusilpęs iki 0,7. Gyvena tik su tėčiu, mama – mirusi, turi vyresnįjį brolį, pats nėra nieko gyvenime sumušęs.          Nukentėjusysis A.

M. parodė, kad Å¡ių metų vasario 21 d. apie 10 val. jam paskambino ,,Žemynos“ gimnazijos seselė, pasakė, kad sumuÅ¡tas jo sÅ«nus, jam kažkas blogai su akimi. Kadangi tuo metu negalėjo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, prašė, kad iÅ¡kviestų greitÄ jÄ pagalbÄ . SÅ«nus sakė, kad jį sumušė V.. SÅ«nus buvo jam sakęs, kad V. prie jo kabinėdavosi, vadindavo „lochu“, jaučia jo sÅ«nui antipatijÄ . Vaikų ligoninėje nebuvo akių skyriaus, kur galima bÅ«tų jo sÅ«nų nuodugniai apžiÅ«rėti, todėl jį paguldė į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur akių ligų skyriuje Å¡vietė galvÄ .

Ligoninėje D. gulėjo 4 dienas, savaitę buvo atleistas nuo pamokų lankymo. Gydytojos B. ir J. apžiÅ«rėjo jo akį lazeriu, sakė, kad yra trÅ«kusi akies tinklainė, liepė ir toliau reguliariai lankytis pas gydytojÄ J.. Akyje yra susiÅ«ta tinklainė. Jei ji atsisluoksniuos, toje vietoje rinksis skysčiai ir pradės blogėti regėjimas. Gydytoja sakė, kad reikės pastoviai stebėti akį, pradžioje kas savaitę, po to kas mėnesį, vėliau po 3 mėnesių. Taip pat sakė, kad yra degeneracija – gali bÅ«ti akies pablogėjimas, plaukiojimai akyje.

SÅ«nus prieÅ¡ įvykį buvo trumparegis, o po Å¡io įvykio atsirado drumzlės, jam „žaibuodavo“ akyje, tuo metu susiimdavo už akies. Planuoja važiuoti atlikti tyrimus į KaunÄ . Gydytoja iÅ¡rašė siuntimÄ , sakė, kad reikalingi vaistai imuninei sistemai stiprinti, vitaminas C padės kraujagyslėms, skyrė liuteinÄ , mėlynes. Po muÅ¡tynių sÅ«nus bijojo eiti į mokyklÄ , kad jo vėl nesumuÅ¡tų. SÅ«nui draudžiama sportuoti. Jei kaltinamasis atlygintų žalÄ , atleistų kaltinamajam.

Jis vienas augina du vaikus, jo sÅ«nus nekonfliktiÅ¡kas.         Liudytoja G. P. parodė, kad dirba Vytauto Didžiojo gimnazijoje medicinos sesele, pažįsta kaltinamÄ jį ir nukentėjusįjį E. Z., jų charakterizuoti negali, 2011-12-21 dienÄ parašė praneÅ¡imÄ dėl E. Z. sumuÅ¡imo. Ar V. tėvas buvo atėjęs pas jÄ , tiksliai neprisimena.          Liudytoja A. A. parodė, kad dirba Vytauto Didžiojo gimnazijoje socialine pedagoge. E. Z. buvo atėjęs pas jÄ prieÅ¡ kalėdines moksleivių atostogas apie pietus, po pamokų ir pasakė, kad susimušė su V.

G.. Kabinete tuo metu buvo ir seselė G. P.. E. Z. buvo prakirsta lÅ«pa, paraudusi ranka. Pasakė jam, kad reikia paskambinti tėvams, bet Z. sakė, kad mama dirba netoli nuo mokyklos, todėl žadėjo pats pas jÄ nueiti ir pasakyti. V. G. gimnazijoje pradėjo mokytis nuo rugsėjo mėnesio, buvo naujokas, nieko apie jį pasakyti negali. Nei dėl elgesio, nei dėl pamokų lankomumo su juo problemų nebuvo. Seselė sakė, kad E. pasakojo, jog neÅ¡damas stalÄ susižalojo. Ar E. sakė, jog jis susimušė ar jį sumušė, tiksliai nežino.

Skundų dėl smurto mokykloje nėra buvę. V. G. elgesio nesvarstė, nes jis nebesimokė mokykloje.         Liudytojas D. B. parodė, kad mokosi Vytauto Didžiojo gimnazijoje. 2011 m. prieÅ¡ Kalėdų atostogas jis sėdėjo kabinete, atėjo E. Z.. V. papurÅ¡kė E. dezodorantu į virÅ¡utinę kÅ«no dalį, E. V. atstÅ«mė, V. vėl papurÅ¡kė. V. paėmė už Å¡ono Z. ir trenkė jam vienÄ kartÄ Ä¯ veido virÅ¡utinę dalį. Nematė, ar E. gynėsi, buvo nusisukęs, nenorėjo kiÅ¡tis.

Po to jie iÅ¡siskyrė. Jis su E. nuėjo į klasę, o V. G. į klasę neatėjo. Su E. jis bendrauja iki Å¡iol, V. G. taip pat buvo jo klasiokas. Mano, kad viskas įvyko dėl to, kad V. G. papurÅ¡kė dezodorantu. Kas buvo vėliau, jis nežino, E. Z. jam nieko nepasakojo. Ar E. Z. atėjo kitÄ dienÄ Ä¯ mokyklÄ , neatsimena. V. mokykloje mokėsi iki kalėdinių atostogų, po to išėjo iÅ¡ mokyklos.         Liudytojas L. L. parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį D. M. ir V.

G.. V. pažįsta iš matymo, o su D. M. yra draugai. Mokosi ,,Žemynos“ gimnazijoje. 2012 metų vasario mėnesį su E. S. stovėjo ant laiptų, kai ėjo, D. atsiliko nuo jų apie 2 metrus, išgirdo šurmulį, atsisuko ir pamatė, kaip V. netoli valgyklos smūgiuoja D. rankomis iki 5 kartų. D. gynėsi, stūmė V. nuo savęs. Juos išskyrė dvyliktokas. Po to V. sparčiu žingsniu pro juos nuėjo. Negirdėjo jokių žodžių, nes mokyklos koridoriuje buvo šurmulys. D. M. buvo sužalotas.

D. buvo prakirsta po deÅ¡ine akimi. Po muÅ¡tynių D. iÅ¡sivedė rÅ«bininkė. Po to D. gulėjo ligoninėje, pasakojo, kad viskas vyko dėl internetinių komentarų, tiksliai dėl ko, nežino. Girdėjo, kad buvo vieno žmogaus žinutė, D. jÄ pakomentavo ir V. dėl to supyko. Tai buvo pirmas toks atvejis. Ant V. deÅ¡inės rankos matė auksinį žiedÄ su akute, kažkÄ panaÅ¡aus į vyriÅ¡kÄ keturkampį žiedÄ , skirtÄ Â muÅ¡tynėms. Ant kurio pirÅ¡to buvo žiedas, neatsimena.

Mano, kad su paprastu žiedu negalėjo taip giliai prakirsti.           Liudytojas T. B. parodė, kad mokosi Vytauto Didžiojo gimnazijoje, pažįsta V. G. ir E. Z.. TÄ dienÄ jam buvo laisva pamoka. Tai buvo 2011 m. rudenį, tikslios datos neatsimena, jis ėjo namo, sutiko V.. Girdėjo, kad tarp V. ir E. buvo įvykęs incidentas, kas buvo Å¡io incidento iniciatorius, jis nežino. V. važiavo kartu su juo iki jo namų, maÅ¡inoje susiraÅ¡inėjo žinutėmis, sakė, kad Z. nori susitikti prie mokyklos ir iÅ¡siaiÅ¡kinti santykius.

Atvažiavo prie mokyklos aikÅ¡telės, iÅ¡leido V., pastatęs maÅ¡inÄ ir grįždamas į mokyklÄ , iÅ¡girdo prie jos triukÅ¡mÄ . Kai atėjo, Z. priėjo prie V., klausė, ,,kÄ Äia darai, man striukę suplėšei“. V. parodė E., kad jis irgi striukę suplėšė, tada E. trenkė V. į veidÄ ir pabėgo. Kas pradėjo muÅ¡tynes, jis nematė. IÅ¡ pasakojimų jis suprato, kad E. prieÅ¡ tai susiginčijo su V.. V. buvo prakirsta lÅ«pa. Z. po muÅ¡tynių lauke buvo sužalota nosis, bėgo kraujas, nemano, kad nosis buvo lūžusi, nes matė kaip Z. po muÅ¡tynių stovėjo su draugais.

Kai jie mušėsi, jis buvo nuo jų 4 m atstumu. MuÅ¡tynių vietoje taip pat buvo ir E. draugai. Teigė, kad Z. užpuolė V., Z. priėjo ir trenkė, o V. gynėsi. V. buvo nugriuvęs ant laiptų, kai atsikėlė, tada prasidėjo muÅ¡tynės.          Liudytojas B. K. parodė, kad mokosi ,,Žemynos“ gimnazijoje, pažįsta kaltinamÄ jį V. G. ir nukentėjusįjį D., nei vienas iÅ¡ jų nėra jo klasiokai. Su V. Å¡iuo metu yra geri pažįstami, tuo metu, kai vyko muÅ¡tynės, su V. mažai bendravo. 2011 metais, tikslios datos neatsimena, su V. ir L.

T. buvo valgykloje.Suskambėjo skambutis, todėl ėjo iÅ¡ valgyklos į pamokÄ , V. ėjo pirmas, jis ėjo paskui V., o L. T. ėjo paskui jį. V. ėjo pirmas ir D. jį puolė iÅ¡ už nugaros ir su plastmasiniu žiebtuvėliu trenkė V. į pakaušį 4 kartus, buvo agresyviai nusiteikęs, kodėl – nežino, negirdėjo, kad jie buvo dėl ko nors susipykę. V. pradėjo gintis, smogė D. į veidÄ . Atėjo E. ir juos iÅ¡skyrė. V. jis pats negynė, kad neturėtų problemų.

Teigė, kad V. paprastai yra ramus, nesimuÅ¡a. Kai D. užpuolė V., jis nuo V. buvo 2 metrų atstumu. D. M. buvo vienas. Nuo valgyklos durų viskas vyko apie 1 - 2 m atstumu. Nuo valgyklos durų iki laiptinės buvo 3 - 5 m. V. G. po muÅ¡tynių sakė, kad jam skauda galvÄ . D. ir G. rÅ«ko. Nėra pastebėjęs, kad V. turėtų žiedÄ . L. nepažįsta, jo įvykio vietoje nematė. Pažįsta E. Z., iki 2012-01-13 mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje. 2011-12-21 apie 12.00 val. prie mokyklos lauke mušėsi E. Z. ir V.

G.. E. buvo su keturiais savo draugais. Matė, kad E. sudavė V. ne mažiau kaip tris smÅ«gius į veidÄ , po kurių V. parkrito. Kai V. atsistojo, jie susikibo, bandė suduoti smÅ«gius vienas kitam. Kiek smÅ«gių jie sudavė veinas kitam, neatsimena. IÅ¡ kažkurio Karoso gatvės namo išėjusi moteris liepė jiems liautis ir jie nustojo muÅ¡tis. IÅ¡ kitų moksleivių girdėjo, kad konfliktas tarp jų prasidėjo dėl to, jog V. papurÅ¡kė į E. dezodorantu.            Liudytojas A.

N. parodė, kad mokosi Vytauto Didžiojo gimnazijoje, E. Z. ir V. G. buvo jo klasiokai, matė visus įvykius nuo pradžių, teigė, kad per pertraukÄ V. G. netyčia apipurÅ¡kė E. Z. dezodorantu. E. Z. V. pastÅ«mė ir trenkė jam, spyrė koja į krÅ«tinę. Jie pradėjo aiÅ¡kintis, bet prasidėjo pamoka. Po pamokų, maždaug po 1 valandos, E. Z. pasikvietė 4 draugus, kieme pradėjo muÅ¡tis su V.. Keturi E. Z. draugai apstojo V.. Kai V. parodė E., kad suplėšė striukę, E. priėjo prie V. ir jam trenkė.

V. G. tada buvo vienas, jis gynėsi, buvo nugriuvęs ant žemės, jo lÅ«pa kraujavo. E. Z. nosis nebuvo lūžusi, bet kraujavo. Jie patys nutraukė muÅ¡tynes. E. Z. išėjo su draugais.            Liudytojas K. M. parodė, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju nėra jo klasiokai, nė su vienu iÅ¡ jų nedraugauja. Ä®vykio dienÄ jis su P. Č. ėjo iÅ¡ rÅ«binės į valgyklÄ , pamatė prie kriauklės D., ant suoliuko už maždaug 1-2 metrų sėdėjo D. draugai. P. D. paklausė, ko laukia, D. atsakė, kad tuoj pamatys, rankose D. turėjo geltonÄ Å¾iebtuvėlį.

Po kelių minučių iÅ¡ valgyklos išėjo V. su draugais, V. ėjo paskui draugus. D. užpuolė V., 3-4 kartus smÅ«giavo su žiebtuvėliu V., kuriam tai buvo netikėta. V. atsisuko ir gindamasis trenkė D. su ranka taip pat 3-4 smÅ«gius. Atbėgo E. ir juos iÅ¡skyrė, nei V., nei D. draugai jiems nepadėjo. Tada jis išėjo į pamokÄ ir nematė kokie sužalojimai buvo padaryti. PaaiÅ¡kino, kad V. su D. buvo dėl kažko susipykę, dėl ko, jis nežino. Ä®vykį matė rÅ«bininkė.

Socialinei pedagogei nenurodė, kad buvo prie valgyklos. Vėliau E. B. jam sakė nueiti pas socialinę pedagogę papasakoti, kas įvyko, ir nuėjo kartu su P. Č..           Liudytojas P. Č. parodė, kad mokosi ,,Žemynos“ gimnazijoje, nei V., nei D. nėra jo klasiokai. Tai buvo 2011 m., tiksliai datos neatsimena. Tada jis su K. ėjo nuo rūbinės link valgyklos, prie valgyklos durų stovėjo D., šalia jo stovėjo D. draugai. Jis paklausė D., ko jis laukia, D. atsakė, kad ,,tuoj pamatysi“.

IÅ¡ valgyklos išėjo V. su 2-3 draugais. D. pribėgo priekiu ir trenkė V. į veidÄ kumščiu 2-3 smÅ«gius. V. gynėsi, pataikė porÄ kartų D.. D. apsvaigo, bet nukritę ant žemės nebuvo. Pribėgo E. ir juos iÅ¡skyrė. Jis (P. Č.) nenorėjo kiÅ¡tis, todėl D. su V. neskyrė. Teigė, kad muÅ¡tynes pradėjo D., kas vyko prieÅ¡ tai, jis nežino. Neatsimena, ar D. V. kÄ nors sakė, nes viskas vyko seniai. Ar turėjo D. kÄ nors rankose, jis nematė. Nurodė, kad po to Å¡nekėjo vaikinai, jog D. turėjo žiebtuvėlį, o V. nieko neturėjo, D.

V. sužalojo gindamasis. D. buvo prakirsta po akimi, bėgo kraujas. Ä®vykį galėjo matyti mokyklos budinčioji, per kitÄ pertraukÄ jį pasikvietė socialinė pedagogė, kuriai jis papasakojo kas atsitiko.             Liudytojas L. T. parodė, kad mokosi ,,Žemynos“ gimnazijoje, nėra D. ir V. klasiokas, nė su vienu iÅ¡ jų nebendrauja, tik pasisveikina. Viskas vyko 2011 m., datos tiksliai neatsimena. Tada ėjo į valgyklÄ , prie kurios stovėjo D. ir paklausė jo, ar nematė V., jis atsakė, kad nematė.

Valgykloje stovėjo V. ir B.. Jis įėjo į valgyklÄ , pasakė V., kad jo ieÅ¡ko D.. Visi trys išėjo iÅ¡ valgyklos, jis išėjo, jam už nugaros ėjo V.. Jis, išėjęs iÅ¡ valgyklos, iÅ¡kart atsisuko, nes žinojo, kad D. su V. vienas kito ieÅ¡ko. D. netikėtai trenkė vienÄ kartÄ Â ranka V. į pakaušį - kairę veido pusę, iÅ¡ Å¡ono V.. D. rankose turėjo plastikinį geltonos spalvos žiebtuvėlį. KÄ D. tada sakė, jis neatsimena. V. gindamasis sudavė D. iÅ¡ kumščio 2-3 kartus, pataikė į akį, rankose nieko neturėjo.

Po to juos atitraukė E.. Po įvykio sužinojo, kad kažkas prieÅ¡ tai tarp D. ir V. įvyko susiraÅ¡inėjant per Facebookâ€˜Ä . Po įvykio direktorei parašė, kas įvyko.             Liudytojas E. S. parodė, kad V. pažįsta iÅ¡ matymo, mokosi kartu su juo ,,Žemynos“ gimnazijoje, D. yra jo draugas. Viskas vyko prie valgyklos 2012 m. vasario mėnesį. Po skambučio į pamokÄ jis lipo laiptais į viršų su L. L.. D. ėjo atsilikęs. IÅ¡girdo Å¡urmulį, atsisuko, pamatė, kad D. muÅ¡a V., kuris sudavė D.

į veidÄ daugiau nei 10 smÅ«gių. D. rankose neturėjo nieko, o V. turėjo kažkÄ blizgančio rankose, kÄ tiksliai, negali pasakyti. Juos iÅ¡skyrė vienas moksleivis, kurio jis nepažįsta. D. iÅ¡kėlė rankas, gynėsi. MuÅ¡tynių pradžios jis nematė, nes lipo 2 metrų atstumu nuo D.. Nematė, kad D. bÅ«tų sudavęs smÅ«gius V.. Po įvykio V. pabėgo į viršų. D. bėgo kraujas iÅ¡ kairio antakio, buvo iÅ¡tinusi akis, kraujavo akies srityje, tiksliai visko neatsimena. V. nebuvo sužalotas.

Po įvykio jis pats nuėjo į pamokÄ , po to rašė paaiÅ¡kinimus. Su D. jie yra klasiokai. Kas pradėjo muÅ¡tynes, jis nematė. Žino, kad D. su V. susipyko dėl susiraÅ¡inėjimo per Facebook. V. parašė Å¡iame interneto puslapyje, kad kažkas bus pirmadienį. Jam tai pasakojo D.. Ä®vykį taip pat matė L., budinčioji, po to priėjo seselė. Po įvykio D. blogai mato, girdėjo, kad neÅ¡ioja linzes.           Liudytojas L. S. parodė, kad mokosi ,,Baltijos“ gimnazijoje, važiavo pietauti, ėjo pro Vytauto Didžiojo gimnazijÄ , iÅ¡ toli matė, kad kažkas vyksta.

Pažįsta E. Z., o G. nepažįsta, paklausė E., kas vyko, jis atsakė, kad jį sumušė. Muštynių jis nematė, kai priėjo, muštynės jau buvo pasibaigusios. E. Z. iš nosies bėgo kraujas, aplinkui buvo daug gimnazijos mokinių, ar tarp jų buvo G., neatsimena. E. Z. jam nieko nepasakojo apie tai, dėl ko jį sumušė.           Liudytojas V. V. parodė, kad mokosi Vytauto Didžiojo gimnazijoje. V. jis pažįsta nuo pirmos klasės, E. pažinojo iš matymo, dabar yra su juo klasiokai.

Žinojo, kad tarp V. ir E. buvo nesutarimų. TÄ dienÄ E. paprašė jo, kad duotų V. telefono numerį, jis telefono numerį davė. Per pamokÄ kažkoks klasiokas pasakė, kad lauke vyksta muÅ¡tynės. Per langÄ pamatė, kaip V. su E. voliojasi ant žemės. Å alia stovėjo E. draugai. Po to mokytoja juos nuvarė nuo lango, nes vyko pamoka. Po kažkurio laiko per langÄ pamatė, kad V. su T. B. grįžta, prie jų priėjo E.. V. norėjo parodyti jam striukę, o E. smogė jam į veidÄ .

Po to jie mušėsi, po 20-30 sekundžių iÅ¡siskyrė. Žino, kad E. Z. per Naujųjų metų vakarėlį su kažkuo konfliktavo. V. konfliktų vengia, ieÅ¡ko kompromiso.            Liudytoja L. B. parodė, kad dirba ,,Žemynos“ gimnazijos rÅ«binėje. Buvo prasidėjusi pamoka, budintis mokytojas jau buvo nuėjęs į pamokÄ , ji ėjo uždaryti rÅ«binės duris, kai pamatė, kad prie rÅ«binės bÅ«riuojasi daug mokinių, du iÅ¡ jų boksuojasi. Nukentėjusiojo veidas apsipylė krauju, įvedė jį į savo kambariukÄ , nukentėjusiojo akis buvo sužalota.

KaltinamÄ jį už rankos patraukė buvęs mokyklos dvyliktokas, iÅ¡skyrė juos. Ji paprašė, kad iÅ¡kviestų sesutę. Kuris kurį pradėjo muÅ¡ti, ji nematė, taip pat nematė, ar buvo sužalotas V..            Liudytoja V. M. parodė, kad dirba ,,Žemynos“ gimnazijoje socialine pedagoge. TÄ dienÄ , tikslios datos nenurodė, jai pranešė, kad susimušė mokiniai, ji nuėjo į valytojos persirengimo kambarėlį, kur buvo D., jo akis pasruvusi krauju. Ji paskambino D. tėčiui, kuris paprašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ .

Kai klausė V. ir D., kas įvyko, jie pasakojo, kad viskas vyko po susiraÅ¡inėjimo. D. sakė, kad jis pirmas sudavė V. G., G. buvo prakirsta lÅ«pa, jam nekvietė greitosios, nes jis neatrodė sužeistas. Vaikai, kurie matė įvykį, parašė paaiÅ¡kinimus, D. paraÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ ji neprašė. Nei V., nei D. neturėjo anksčiau elgesio pažeidimų. Tai buvo vienas įvykis, po kurio buvo iÅ¡kviesti jų tėvai, abu gavo iÅ¡ direktorės po pastabÄ . K. M. ir E. B. paaiÅ¡kinimus parašė savo noru, ji jų nekvietė.

Jai sakė, kad D. pirmas sudavė smÅ«gį, nes V. jį įžeidė, pasakė negražų žodį.             Liudytoja D. U. parodė, kad dirba ,,Žemynos“ gimnazijoje sveikatos specialiste. TÄ dienÄ ji buvo kabinete, atėjo valytoja ir pasakė, kad yra kruvinas vaikas. D. akis buvo sužalota po apatiniu voku, kraujavo iÅ¡ akies kampo. Ji nusivedė jį į kabinetÄ , sprendė kÄ daryti. Atėjo socialinė pedagogė. Skambino tėčiui, D. buvo reikalinga medicininė pagalba.

D. iÅ¡vežė į ligoninę. Socialinė pedagogė kvietė V. tėtį. V. tėtis priekaiÅ¡tavo jai (D. U.), kad ji iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , sakė, kad čia nieko ypatingo neatsitiko, vaikai susistumdė ir viskas. V. nebuvo sužalotas, jis stovėjo už socialinės pedagogės kabineto durų. D. ateidavo pas jÄ po įvykio, praÅ¡ydavo sulaÅ¡inti jam vaistus į akį.            Specialistas R. P. Pečkus paaiÅ¡kino, kad D. M. jis neapžiÅ«rėjo, jam buvo pateikti medicininiai dokumentai, pagal kuriuos ir buvo suraÅ¡yta iÅ¡vada.

Kad D. M. buvo sumuÅ¡tas buku daiktu - tai bendras apibÅ«dinimas. Kokiu konkrečiai – jis negali atsakyti. Galėjo bÅ«ti ir kumščiu, ir žiebtuvėliu suduota. Nurodė, kad galima su kumščiu padaryti tokiÄ kirstinę žaizdÄ , kokia padaryta D. M., nes toje vietoje eina aÅ¡tri briauna, kai traumuojami raumenys, ji gali prakirsti ir palikti tokiÄ Å¾ymę. Sužalojimas padarytas vienu smÅ«giu. Jei keletÄ kartų suduoda į vienÄ vietÄ , neužsifiksuoja kaip nauji sužalojimai. Sužalojimas padarytas nuo ne mažiau nei vieno smÅ«gio, neįtikima, kad bÅ«tų 8-10 smÅ«gių į tÄ pačiÄ vietÄ suduota, nebent gulinčiam žmogui.

Smegenų sutrenkimas gali bÅ«ti ir nuo smÅ«gio į akį. V. G. buvo atvykęs su tėvu. Jis apžiÅ«rėjo jį, vaikino lÅ«pa buvo patinusi, toks patinimas greitai praeina. IÅ¡ vidinės lÅ«pos pusės nustatyta kraujosruva, plaukų augimo zonoje taip pat buvo kraujosruva. PakauÅ¡io sritį jis galėjo susižaloti kažkur atsitrenkdamas. Viskas įvyko dviejų kontaktų pasekoje.           IÅ¡ 2011-12-22 A. Z. pareiÅ¡kimo matyti, kad ji kreipėsi į Klaipėdos miesto 1-Ä jį policijos komisariatÄ nurodydama, kad V.

G. 2011-12-22, apie 11.00 val. papurÅ¡kė jos sÅ«nui E. Z. dezodorantu į veidÄ , spyrė koja jam į krÅ«tinę ir trenkė kumščiu į veidÄ (kaklÄ ). Po to, po pamokų, lauke prie mokyklos apie 13.00 val. V. G., užspaudęs su ranka galvÄ sudavė E. Z. kumščiu į veidÄ , nosį, galvÄ , E. Z. virsdamas, susižalojo deÅ¡inę rankÄ , kabinosi į V. G. striukę ir alkÅ«ne sudavė jam į galvos sritį (t. 1, b.l. 2).                 IÅ¡ ataskaitų apie nusikaltamas veikas žiÅ«ryklės matyti, kad 2011-12-21, 16.39 val. iÅ¡ Klaipėdos vaikų ligoninės Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas praneÅ¡imas, jog į Vaikų ligoninę apie 14.35 val. atvyko E. Z., kuris paaiÅ¡kino, kad 2011-12-21 apie 11.00 val.

Vytauto Didžiojo gimnazijoje ir 13.00 val. Å¡alia gimnazijos jį sumušė V. G.. E. Z. diagnozuotas veido sumuÅ¡imas, galvos smegenų sukrėtimas, deÅ¡inės plaÅ¡takos 1 ir 2 pirÅ¡to raiščių dalinis plyÅ¡imas, krÅ«tinės sumuÅ¡imas, E. Z. paguldytas į traumatologinį skyrių (t. 1, b.l. 6, 7).           IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G1975/11 (03) matyti, kad E. Z. padaryta: galvos sumuÅ¡imas su nosies kaulų lūžimu, kraujosruva ir gleivinės įtrÅ«kimu virÅ¡utinės lÅ«pos kairėje, kliniÅ¡kai diagnozuotu galvos smegenų sukrėtimu, kliniÅ¡kai diagnozuotas krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sumuÅ¡imas, deÅ¡inės plaÅ¡takos I-II pirÅ¡tų dalinis raiščių plyÅ¡imas, odos nubrozdinimas deÅ¡inės plaÅ¡takos III pirÅ¡to-delnakaulio sÄ nario srityje. Nurodytus sužalojimus E. Z. galėjo įgauti bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytas galvos, rankos, krÅ«tinės vietas kietais bukais daiktais – sumuÅ¡ant ar atsitrenkiant.

Pagal nustatytÄ sužalojimų lokalizacijÄ E. Z. kÅ«ne iÅ¡skiriamos mažiausiai trys trauminio poveikio vietos (nosis su virÅ¡utine lÅ«pa, deÅ¡inė plaÅ¡taka, krÅ«tinės lÄ stos kairė pusė). Sužalojimus E. Z. patyrė galimai 2011-12-21. Tiek dėl nosies kaulų lūžimo, tiek dėl deÅ¡inės plaÅ¡takos I-II pirÅ¡tų dalinio raiščio plyÅ¡imo E. Z. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ (t. 1, b.l. 23, 24).           IÅ¡ 2012-02-20 A.

M. pareiÅ¡kimo matyti, kad jis kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmÄ jį policijos komisariatÄ nurodydama, kad 2012-02-20, 10.00 val. Žemynos gimnazijoje jo sÅ«nų D. M. sumušė bendramokslis V. G. (b.l. 11).           IÅ¡ ataskaitų apie nusikaltamas veikas žiÅ«ryklės matyti, kad 2012-02-20, 12.51 val. iÅ¡ Klaipėdos universistetinės ligoninės Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas praneÅ¡imas, jog į Å¡iÄ ligoninę Greitoji medicinos pagalba 10.40 val. pristatė D.

M., kuris paaiškino, kad 2012-02-20 apie 10.00 val. Žemynos gimnazijoje jį sužalojo pažįstamas asmuo. D. M. buvo diagnozuotas kairės akies ir veido sumušimas. Jis paguldytas į akių ligų skyrių (t. 1, b.l. 12, 13).              Iš specialisto išvados Nr. G584/12 (03) matyti, kad D. M. buvo nustatytas kairės akies sumušimas su podinėmis kraujosruvomis, muštinėmis žaizdomis akies vokuose, tinklainės sumušimu, tinklainės plyšimu, kraujo išsiliejimu į stiklakūnį.

NurodytÄ kairės akies sužalojimÄ D. M. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, sumuÅ¡us akies sritį kietu buku daiktu neužilgo iki patenkant į gydymo įstaigÄ . Sužalojimus D. M. patyrė galimai 2012-02-20 paros pirmoje pusėje. D. M. sužalojimai lokalizuojasi kairės akies aplinkoje ir Å¡iuos sužalojimus jis galėjo patirti ir vieno trauminio poveikio į akies sritį pasekoje. Dėl tokių sužalojimų D. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ (t. 1, b.l. 90, 91).           IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 356/12 (03) matyti, kad V.

G. nustatyti Å¡ie sužalojimai: apatinės lÅ«pos minkÅ¡tųjų audinių patinimas deÅ¡inėje su kraujosruva, gleivinės įtrÅ«kimu lÅ«pos vidiniame pavirÅ¡iuje, poodinė kraujosruva sprando – pakauÅ¡io riboje gavosi dviejų trauminių poveikių kietais bukais daiktais į apatinės lÅ«pos bei pakauÅ¡io sritį pasekoje. Pagal poodinių kraujosruvų spalvÄ , žaizdos stovį galima teigti, kad Å¡iuos sužalojimus V. G. patyrė paros bėgyje iki objektyvios apžiÅ«ros, galimai nurodytu laiku, t.y. 2012-02-20 paros pirmoje pusėje.

Dėl nurodytų sužalojimų V. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 163).             IÅ¡ gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa dėl D. M. gydymo patyrė 3164,83 Lt iÅ¡laidų, dėl E. Z. gydymo -265, 05 Lt (t. 1, b.l. 144-145).            Kaltinamojo V. G. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, už E. Z. sveikatos sutrikdymÄ pilnai įrodyta teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais aukščiau aptartais įrodymais: paties kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, specialisto iÅ¡vadomis.            BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Vienas iÅ¡ bÅ«dų, kuriuo gali bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ kitÄ asmenį vieÅ¡oje vietoje. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikÅ¡mės veikos padarymo motyvai. Jie gali bÅ«ti ir chuliganiÅ¡ki, bet gali bÅ«ti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimÄ pagal BK 284 straipsnį apsprendžia Å¡ie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra vieÅ¡oji vieta.

VieÅ¡oji vieta yra vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai Å¡iuo atveju yra vieÅ¡osios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors Å¡is BK straipsnis saugo tokiÄ vertybę kaip vieÅ¡oji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas.

Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant vieÅ¡ojoje vietoje kitiems asmenims gali bÅ«ti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iÅ¡ visų galimų sveikatos sutrikdymų Å¡is BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kilus Å¡iems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarkÄ nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamÄ dalį.

Jei vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . ChuliganiÅ¡kais motyvais laikoma, kai veika padaroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (kasacinė nutartis Nr. 2K-249/2009).

           Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad chuliganiÅ¡kos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimÄ , siekis prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikÅ¡mė dingstis.

Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtÄ naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, kerÅ¡ydamas Å¡iems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiÅ¡kinančios priežastys, chuliganiÅ¡kos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymÄ kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (kasacinės nutartys Nr. 2K-454/2011, 2K-314/2012). Smurto veiksmai, nors ir atlikti vieÅ¡oje vietoje ir sutrikdę vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

Tais atvejais, kai kaltininko vieÅ¡oje vietoje padarytÄ smurtinę veikÄ pirmiausia nulėmė pavydas, kerÅ¡tas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panaÅ¡aus pobÅ«džio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiÅ¡kas paskatas kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys Nr. 2K-144/2008, 2K-24/2008, 2K-58/2009). IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo E. Z. kilo konfliktas, jie mušėsi.

Kaltinamasis Å¡ių aplinkybių neneigia, ppripažino, kad E. Z. jis sudavė smÅ«gius, tačiau neigė spyręs E. Z.. Nukentėjusysis E. Z. parodė, kad kaltinamasis papurÅ¡kė jam dezodoranto į krÅ«tinę, nukentėjusysis jį atstÅ«mė, tada kaltinamasis papurÅ¡kė nukentėjusiajam dezodoranto į veidÄ , spyrė į krÅ«tinės sritį, paėmė už kaklo, palenkė galvÄ ir iÅ¡ kumščio trenkė į kaktÄ , jis bandė iÅ¡trÅ«kti, kaltinamasis jį paleido ir pabėgo.

Taip pat parodė, kad po pamokos jis ėjo Karoso gatve link Mažvydo alėjos, kaltinamasis iÅ¡lipo iÅ¡ T. B. automobilio, priėjo prie nukentėjusiojo ir spyrė jam į krÅ«tinę, apkabino iÅ¡ nugaros, bandė pargriauti. Jis trenkė kaltinamajam alkÅ«ne į veidÄ , kaltinamasis nuo smÅ«gio pritÅ«pė. Po kiek laiko kaltinamasis atsistojo, spyrė antrÄ kartÄ , nukentėjusysis nukrito Å¡onu, deÅ¡ine ranka atsirėmė į asfaltÄ . Tada kaltinamasis jį užgulė ir sudavė ne mažiau 5 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, iÅ¡skyrus į galvÄ .

E. Z. bandė atsistoti, kabinosi už kaltinamojo striukės kiÅ¡enės, suplėšė jÄ . Maždaug po 10 minučių nuo muÅ¡tynių vėl pamatė einančius V. ir T.. V. laikė rankoje striukę ir pasakė: ,,ŽiÅ«rėk, kÄ padarei“, jis atsakė, kad V. pats dėl to kaltas, o V. pradėjo keiktis ir sudavė jam dar 3 smÅ«gius su kumščiu į pilvÄ . Jis gindamasis trenkė kumščiu į veidÄ ir nuo V. atsitraukė. V. vėl paėmė jį už kaklo, palenkė ir sudavė 3 smÅ«gius kumščiu į nosį, tada pabėgo link mokyklos.

Liudytojas D. B. parodė, kad mokykloje V. G. papurÅ¡kė E. Z. dezodoranto į virÅ¡utinę kÅ«no dalį, E. V. atstÅ«mė, V. vėl papurÅ¡kė dezodorantu. V. paėmė už Å¡ono Z. ir trenkė jam vienÄ kartÄ Ä¯ veido virÅ¡utinę dalį, kas vyko vėliau, jis nematė. Kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo E. Z. prasidėjo kaltinamajam papurÅ¡kus į nukentėjusįjį dezodoranto patvirtino ir liudytojas A. N., kuris parodė, kad V. G. netyčia apipurÅ¡kė E. Z. dezodorantu, dėl ko E. Z. pastÅ«mė V.

G.. Å ie parodymai patvirtina, kad konflikto tarp E. Z. ir V. G. iniciatoriumi buvo kaltinamasis V. G., kuris rodė nepagarbÄ nukentėjusiajam, siekė prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis nusikalstamos veikos padarymo metu, t.y. 2011-12-21, mokėsi vienoje klasėje, taigi buvo pažįstami, byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo E. Z. iki įvykio bÅ«tų buvęs koks nors asmeninio pobÅ«džio konfliktas, dėl kurio V.

G. bÅ«tų galėjęs E. Z. kerÅ¡yti, pykti ant jo. Tokių aplinkybių nenurodė ir kaltinamasis su nukentėjusiuoju. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis atliko kokius nors neteisėtus veiksmus V. G. atžvilgiu, kurie iÅ¡provokavo kaltinamÄ jį purkÅ¡ti į nukentėjusįjį dezodoranto ir tokiu bÅ«du pradėti tarp jų muÅ¡tynes. Kaltinamasis neigė spyręs nukentėjusiajam, tačiau nukentėjusiojo parodymai dėl V. G. panaudoto smurto apimties buvo nuoseklÅ«s viso ikiteisminio tyrimo metu, t.y. liudytojo apklausos, vykusios 2011-12-28, metu (t. 1, b.l. 17-19) bei akistatos su V.

G. metu (t.1, b.l. 168, 169), savo parodymus E. Z. patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Jo parodymuose nurodytos įvykio aplinkybės atitinka duomenis, užfiksuotus kituose įrodymuose: specialisto iÅ¡vadoje, liudytojų parodymuose. Specialisto iÅ¡vadoje iÅ¡skirtos trauminio poveikio vietos (nosis su virÅ¡utine lÅ«pa, deÅ¡inė plaÅ¡taka, krÅ«tinės lÄ stos kairė pusė) taip pat patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl smurto, naudoto E. Z. atžvilgiu, apimties.          Liudytojų T.

B., A. N. ir V. V. parodymai patvirtina, kad konflikto, vykusio lauke prie mokyklos, metu buvo keturi E. Z. draugai, kurie skatino jį tęsti muÅ¡tynes, o kaltinamasis tuo metu buvo vienas. Å ios aplinkybės pavirtina, kad pats nukentėjusysis savo veiksmais paskatino V. G. naudoti smurtÄ , kurio galbÅ«t galėjo iÅ¡vengti ir patirti lengvesnius sužalojimus nei iÅ¡ tikrųjų patyrė. Byloje nustatyta, kad muÅ¡tynės tarp V. G. ir E. Z. vyko gimnazijoje ir prie gimnazijos. Akivaizdu, kad Å¡ios vietos yra vieÅ¡os, jose bet kuriuo metu gali atsirasti kitų asmenų, įvykį matė kiti mokyklos mokiniai, jį taip pat galėjo matyti praeiviai gatvėje.

         Kaip jau minėta, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo iki įvykio nebuvo kilęs joks tarpusavio konfliktas. Taigi, kaltinamasis vieÅ¡oje vietoje, ignoruodamas visuomenėje priimtinas normas, naudojo fizinį smurtÄ , sužalojo nukentėjusįjį, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Asmeniui, esančiam vieÅ¡oje vietoje, keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Fizinio smurto naudojimas vieÅ¡oje vietoje Å¡iuos reikalavimus pažeidžia, ir toks pažeidimas negali bÅ«ti pateisinamas susidariusia situacija, jei konkrečioje situacijoje objektyviai nebuvo bÅ«tina atitinkamai elgtis.

Neteisėtais kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.          Kaltininkui nusikalstamai veikiant vieÅ¡ojoje vietoje kitiems asmenims gali bÅ«ti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė, tačiau iÅ¡ visų galimų sveikatos sutrikdymų BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kilus tokiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarkÄ nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamÄ dalį.

Jei vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K–249/2009). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. G. vieÅ¡oje vietoje dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei nesunkiai sužalojo E. Z.. Jam padarytų sužalojimų mastÄ patvirtina specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad medikai konstatavo E. Z. galvos sumuÅ¡imas su nosies kaulų lūžimu, kraujosruva ir gleivinės įtrÅ«kimu virÅ¡utinės lÅ«pos kairėje, kliniÅ¡kai diagnozuotu galvos smegenų sukrėtimu, kliniÅ¡kai diagnozuotas krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sumuÅ¡imas, deÅ¡inės plaÅ¡takos I-II pirÅ¡tų dalinis raiščių plyÅ¡imas, odos nubrozdinimas deÅ¡inės plaÅ¡takos III pirÅ¡to-delnakaulio sÄ nario srityje. IÅ¡ visumos įrodymų teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis, suvokė, jog spirdamas nukentėjusiajam į krÅ«tinę ir suduodamas jam smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, gali sužaloti nukentėjusįjį ir sÄ moningai taip veikė, tai yra veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam padarytų kÅ«no sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Nustatyta, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį, dėl ko jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Pagal byloje nustatytas aplinkybes V. G. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio l dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudarančias idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį.          Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo atliktų veiksmų visuma kvalifikuota kaip dvi pavienės nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir kaip Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis.

Sutikti su tokia veikos kvalifikacija negalima. V. G. atliktų veiksmų visuma turi bÅ«ti kvalifikuojama kaip viena tęstinė nusikalstama veika, nes kaltinamasis V. G. padarė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ ir sužalojo nukentėjusįjį E. Z., tarp jo atliktų veiksmų yra trumpas laiko tarpas, t.y. konfliktas prasidėjo 10.30 val., vėliau tęsėsi 12.45 val. ir 13.00 val., be to, konfliktas prasidėjo gimnazijos, esančios S. Daukanto g. 31, koridoriuje, o vėliau tęsėsi Å¡alia gimnazijos. Be to, iÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad pagal E. Z. padarytus sužalojimus iÅ¡skirtos trys trauminio poveikio vietos, konkrečių sužalojimų padarymo laikas iÅ¡vadoje neiÅ¡skirtas.

Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis bei apklausti liudytojai patvirtino, kad konfliktas, prasidėjęs gimnazijos viduje, buvo nenutrÅ«kęs, tik prasidėjo pamoka, kurios metu kaltinamasis su nukentėjusiuoju bendravo telefonu, jie tarėsi susitikti, jų konfliktas tęsėsi lauke. Kaip nustatyta ankščiau aptartais įrodymais kaltinamasis atliko tuos pačius chuliganiÅ¡kus veiksmus turėdamas vieningÄ tyčiÄ , todėl kaltinamojo veiksmų visuma Vytauto Didžiojo gimnazijos koridoriuje ir vėliau Karoso gatvėje kvalifikuojama kaip vieninga nusikalstama veika, numatyta BK 284 str. 1d., tai yra visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas, nes kaltinamasis turėdamas vieningÄ sumanymÄ , esant vieningai kaltės formai (tyčiai) ir siekiant vieningo ir konkrečiai apibrėžto rezultato įžūliu elgesiu demonstruoti nepagarbÄ aplinkiniams, atlikdamas analogiÅ¡kus veiksmus to paties asmens atžvilgiu, tai darė esant nedideliems laiko tarpams tarp atskirų epizodų, jo veiksmus sÄ lygojo bendras nusikalstamas ketinimas, pasireiÅ¡kiantis vieningos tyčios forma, todėl Å¡i veika vertinama kaip vienas tęstinis nusikaltimas.

Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina kaip viena tęstinė nusikalstama veika pagal LR BK 284 str. 1 d. Visos paminėtos aplinkybės patvirtina, kad V. G. neteisėti veiksmai E. Z. atžvilgiu turi būti kvalifikuojami kaip nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, idealioji sutaptis.          Dėl D. M. sveikatos sutrikdymo kaltinamasis pripažino, kad sudavė nukentėjusiajam 2-3 smūgius, tačiau ne 8 smūgius, kaip nurodyta kaltinamajame akte, nurodė, kad D.

M. pats užpuolė kaltinamÄ jį, konfliktas tarp jų kilo dėl susiraÅ¡inėjimo Facebook. Nukentėjusysis neigė pirmas užpuolęs kaltinamÄ jį, parodė, kad kaltinamasis priėjo prie jo mokykloje, buvo agresyviai nusiteikęs, kėlė rankas, norėdamas trenkti D. M.. Sudavė jam apie 8 smÅ«gius kumščiu į veidÄ , kaktÄ , akį, jis jautė, kad jam smÅ«giuoja kažkokiu geležiniu daiktu. KonfliktÄ tarp jų iÅ¡provokavo susiraÅ¡inėjimas tinklaraÅ¡tyje Facebook. Liudytojas K.

M. parodė, kad V. gindamasis trenkė D. ranka 3-4 kartus. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat teigė, kad V. sudavė D. 3 smÅ«gius kumščiu į veidÄ (t. 1, b.l. 126). RaÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime socialinei pedagogei nurodė, kad muÅ¡tynių iniciatoriumi buvo D. (t. 1, b.l. 117). Liudytojas L. T. parodė, kad V. gindamasis sudavė D. kumščiu 2-3 kartus. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat teigė, kad V. sudavė D. 3-4 smÅ«gius kumščiu į veidÄ (t. 1, b.l. 123). RaÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime socialinei pedagogei nurodė, kad smÅ«gius D.

V. sudavė gindamasis (t. 1, b.l. 120). Liudytojas P. Č. parodė, kad V. pataikė D. porÄ kartų. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat teigė, kad V. sudavė D. 3 smÅ«gius kumščiais į veidÄ (t. 1, b.l. 129). RaÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime socialinei pedagogei nurodė, kad muÅ¡tynių iniciatoriumi buvo D. (t. 1, b.l. 117). Tuo tarpu liudytojas E. S. parodė, kad V. sudavė D. daugiau nei 10 smÅ«gių, o liudytojas L. L. parodė, kad V. sudavė D. iki 5 kartų. Jie abu nurodė, kad muÅ¡tynių iniciatoriumi buvo V.

G.. Pažymėtina tai, kad liudytojas L. L., kuris teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog yra nukentėjusiojo D. M. draugas, parodė, kad kaltinamasis V. G. sudavė D. iki 5 kartų. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad V. sudavė D. nuo 5 iki 7 smÅ«gių. Apklaustas teismo medicinos ekspertas R. P. Pečkus patvirtino, kad sužalojimas D. M. galėjo bÅ«ti padarytas ir vienu smÅ«giu, neįtikima, nurodė ekspertas, kad buvo suduoti 8-10 smÅ«gių į tÄ pačiÄ vietÄ . IÅ¡ kaltinamojo akto matyti, kad V.

G. buvo kaltinamas tuo, kad smogė D. M. ne mažiau nei 8 smūgius kumščiais į galvos sritį. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo, taip pat aptartais liudytojų parodymais ir teismo medicinos eksperto paaiškinimais nustatyta, kad kaltinamajame akte aplinkybės dėl V. G. naudoto smurto apimties nurodytos netiksliai, byloje nustatyta, kad V. G. sudavė D. M. ne mažiau nei tris smūgius, todėl kaltinimas šioje dalyje tikslintinas, nekeičiant V. G. pareikšto kaltinimo esmės, nurodant, kad V. G. sudavė D.

M. ne mažiau nei 3 smÅ«gius kumščiais į galvos sritį.         IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis V. G. naudodamas fizinį smurtÄ vieÅ¡oje vietoje - suduodamas smÅ«gius D. M. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Kaltinamasis ir nukentėjusysis nusikalstamos veikos padarymo metu, t.y. 2012-02-20, mokėsi vienoje gimnazijoje, buvo pažįstami, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis teigė, jog konfliktas tarp jų kilo dėl susiraÅ¡inėjimo tiklaraÅ¡tyje Facebook, jie jautė vienas kitam antipatijÄ .

Liudytojai L. T., E. S. bei L. L. taip pat patvirtino, kad konfliktas įvyko dėl kaltinamojo ir nukentėjusiojo susiraÅ¡inėjimo internetu, susiraÅ¡inėjimo metu jie vienas kitÄ Ä¯Å¾eidinėjo. Nukentėjusysis teigė, kad susiraÅ¡inėjimo metu kaltinamasis jį įžeidė. Å i aplinkybė patvirtina liudytojų K. M., P. Č. ir L. T. parodymus, kad nukentėjusysis supykęs ant kaltinamojo pats pradėjo muÅ¡tynes, suduodamas V. G. smÅ«gius. Kad pirmas V. sudavė D. M. parodė ir liudytoja V.

M., kuri teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jai tai sakė pats D. M.. Byloje nustatyta aplinkybė, kad įvykio metu buvo sužalotas ir kaltinamasis V. G.. JÄ patvirtina ir specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota, kad V. G. nustatyta apatinės lÅ«pos minkÅ¡tųjų audinių patinimas deÅ¡inėje su kraujosruva, gleivinės įtrÅ«kimu lÅ«pos vidiniame pavirÅ¡iuje, poodinė kraujosruva sprando – pakauÅ¡io riboje gavosi dviejų trauminių poveikių kietais bukais daiktais į apatinės lÅ«pos bei pakauÅ¡io sritį pasekoje.

           Byloje nustatyta, kad muÅ¡tynės tarp V. G. ir D. M. vyko gimnazijoje. Akivaizdu, kad Å¡i vieta yra vieÅ¡a, joje bet kuriuo metu gali atsirasti kitų asmenų, įvykį matė kiti gimnazijos mokiniai. Kaltinamasis vieÅ¡oje vietoje naudojo fizinį smurtÄ , sužalojo nukentėjusįjį, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Asmeniui, esančiam vieÅ¡oje vietoje, keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Fizinio smurto naudojimas vieÅ¡oje vietoje Å¡iuos reikalavimus pažeidžia, ir toks pažeidimas negali bÅ«ti pateisinamas susidariusia situacija, jei konkrečioje situacijoje objektyviai nebuvo bÅ«tina atitinkamai elgtis.

Nors iÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad fizinį smurtÄ pirmas panaudojo D. M., tačiau Å¡i aplinkybė nepateisina V. G. veiksmų, t.y. ne mažiau kaip trijų smÅ«gių sudavimo į veidÄ , dėl kurių D. M. buvo padaryti sveikatos sužalojimai. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tinosios ginties situacijos nebuvo. Neteisėtais kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.          Kaip minėta, kaltininkui nusikalstamai veikiant vieÅ¡ojoje vietoje kitiems asmenims gali bÅ«ti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė, tačiau iÅ¡ visų galimų sveikatos sutrikdymų BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Kilus tokiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarkÄ nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamÄ dalį. Jei vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K–249/2009).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. G. vieÅ¡oje vietoje sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei nesunkiai sužalojo D. M.. Jam padarytų sužalojimų mastÄ patvirtina specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad D. M. buvo nustatytas kairės akies sumuÅ¡imas su poodinėmis kraujosruvomis, muÅ¡tinėmis žaizdomis akies vokuose, tinklainės sumuÅ¡imu, tinklainės plyÅ¡imu, kraujo iÅ¡siliejimu į stiklakÅ«nį. Dėl Å¡ių sužalojimų jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.         V.

G. buvo kaltinamas tuo, kad jis vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų- iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų smogė D. M. ne mažiau nei 8 smÅ«gius kumščiais į galvos sritį, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tokiais savo veiksmais V. G. kaltinamas sutrikdęs visuomenės rimtį ir dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sužaloję D. M., tai yra kaltinamas pagal LR BK 138 str. 2 d. 8p., 284 str.1 d.

Kaip jau minėta, nesunkus sveikatos sutrikdymas laikytinas padarytu dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai jis padaromas dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams menkavertę dingstį. Sužalojimas iÅ¡ pavydo, kerÅ¡to ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Nustačius, kad nukentėjusysis buvo sužalotas dėl nesutarimų tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, fizikinį smurtÄ pirmas panaudojo nukentėjusysis, kaltinamojo veika iÅ¡ Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuojama į Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.             IÅ¡ visumos įrodymų teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis, suvokė, jog suduodamas smÅ«gius nukentėjusiajam į galvÄ , gali sužaloti nukentėjusįjį ir sÄ moningai taip veikė, tai yra veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam padarytų kÅ«no sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Nustatyta, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį, dėl ko jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pagal byloje nustatytas aplinkybes V. G. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio l dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, sudarančias idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį.           Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir gailisi, visiÅ¡kai atlygino nukentėjusiajam E. Z. padarytÄ Å¾alÄ .

Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.            Sprendžiant kaltinamojo V. G. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , netaikytinos baudžiamojo kodekso 93 str. nuostatos (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės), nes Å¡iame straipsnyje nustatyta sÄ lyga – asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ . Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , asmuo laikomas pirmÄ kartÄ padariusiu nusikalstamÄ veikÄ , jeigu pripažįstama, jog jis, nebÅ«damas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vienÄ nusikalstamÄ veikÄ arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiÄ jÄ sutaptį.

Kadangi kaltinamasis padarė nusikaltimus, kurie sudaro realiÄ , o ne idealiÄ sutaptį, ir jo atsakomybės klausimas sprendžiamas vienoje byloje, todėl daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis nusikaltimÄ Â padarė pirmÄ kartÄ , negalima.           Teismas skirdamas bausmes kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsižvelgia į bausmių nepilnamečiams skyrimo ypatumus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 91 str.), nes nusikalstamas veikas V.

G. padarė bÅ«damas nepilnametis.Kaltinamasis V. G. padarė tris nesunkius ir vienÄ apysunkį nusikaltimÄ . Kaltinamasis teisiamas pirmÄ kartÄ , atsiprašė nukentėjusiojo E. Z., atlygino jam padarytÄ Å¾alÄ , nukentėjusysis jam atleido. Kaltinamasis mokosi Žemynos gimnazijoje, kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, gimnazijoje charakterizuojamas teigiamai, mokosi gerai, reaguoja į pastabas, dėl jo elgesio skundų negauta. S.Dacho progimnazijos klasės auklėtojas jį charakterizuoja kaip buvusį drausmingÄ , mandagų ir kultÅ«ringÄ mokinį.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad nusikalto bÅ«damas nepilnametis, į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas, socialinę brandÄ , į jo elgesį prieÅ¡ ir po nusikalstamų veikų padarymo. Atsižvelgiama į kaltinamojo amžių, į jo asmenybę, į tai, kad atlygino ne tik nukentėjusiajam E. Z. padarytÄ Å¾alÄ , iÅ¡ dalies atlygino ir Ligonių kasoms padarytÄ Å¾alÄ . Kaltinamojo atstovė pagal įstatymÄ Å½. G. parodė, kad sÅ«nus turi geras gyvenimo, auklėjimo sÄ lygas.

Abu su vyru nuoÅ¡irdžiai rÅ«pinasi savo vaiku. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (dėl 2011-12-21 vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo ) skirtina laisvės apribojimo bausmė žymiai mažesnė nei sankcijos vidurkis. V. G. už apysunkio nusikaltimo padarymÄ ( BK 138 str. 2d. 8 p.) skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant žymiai mažesnį nei sankcijose numatytas Å¡ios bausmės vidurkis, artimÄ minimaliai sankcijos ribai. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (dėl 2012-02-20 vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo ) skirtinas laisvės apribojimas, terminÄ nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. (dėl 2012-02-20 D. M. sužalojimo) skirtina laisvės apribojimo bausmė artima sankcijos vidurkiui, tačiau jo nesiekianti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtosios bausmės pagal LR BK 284 str. 1d. ir 138 str. 2 d. 8 p., taip pat pagal LR BK 284 str. 1d. ir 138 str. 1 d. esant idealioms nusikalstamų veikų sutaptims bendrintinos apėmimo būdu. Po to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1d. 1p.

„b “p.p. paskirtos subendrintos bausmės bendrintinos tarpusavyje dalinio sudėjimo bÅ«du. Dalinis bausmių bendrinimo bÅ«das taikomos todėl, kad padarytos veikos nesiskiria pagal pavojingumÄ ir priskiriamos toms pačioms nusikalstamų veikų rūšims. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nusikaltimus, kas yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsiprašė nukentėjusiųjų, nusikaltimus padarė bÅ«damas nepilnametis, kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, mokosi, mokyklos vadovybė charakterizuoja jį teigiamai, kaltinamasis turi ateities planų, ketina studijuoti, palaiko glaudžius socialinius ryÅ¡ius su Å¡eima, jo atžvilgiu nėra pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidėjus bausmės vykdymÄ ir paskiriant kaltinamajam auklėjamojo poveikio priemonę.

Atsižvelgiant į tai yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymÄ V. G. atidėti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str.). V. G. skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas.          Nukentėjusieji E. Z. ir A. Z. buvo pareiÅ¡kę civilinį ieÅ¡kinį dėl 122,40 litų turtinės ir 10000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Teisminio nagrinėjimo metu jų atstovas advokatas D.

P. nurodė, kad kaltinamasis atlygino nukentėjusiems visÄ Å¾alÄ , pateikė tai patvirtinačius nukentėjusiųjų pareiÅ¡kimus apie žalos atlyginimÄ ir praÅ¡ymus ateisti V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės ( t.2, b.l. 176-177), todėl procesas dėl Å¡io civilinio ieÅ¡kinio nutraukiamas (BPK 107 str.).Byloje pareikÅ¡tas nukentėjusiojo A. M. civilinis ieÅ¡kinys dėl 429 litų turtinės žalos, kuriÄ , kaip nurodė nukentėjusysis, sudaro patirtos iÅ¡laidos sÅ«naus vaistams ir gydymui.

Nukentėjusysis pateikė šių išlaidų dydį pagrindžiančius dokumentus, todėl nukentėjusiosiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Nukentėjusiojo A. M. prašymas priteisti iš kaltinamojo 2500 litų jo išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti, pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas. Iš teismui pateikto kvito matyti, kad nukentėjusiojo išlaidos advokatui, dalyvavusiam teisme kaip jo atstovui, paslaugoms apmokėti sudaro 2500 litų.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali nukentėjusiojo turėtų iÅ¡laidų advokatui, dalyvavusiam byloje kaip nukentėjusiojo atstovui, nepriteisti ar jų dydį sumažinti ( BPK 106 str. 2 dalis). Teismo nuomone nukentėjusiajam Å¡ios paslaugos nebuvo bÅ«tinos, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir jo kontrolę vykdė, valstybinį kaltinimÄ teisme palaikė prokuroras, todėl nukentėjusiajam A. M. nebuvo bÅ«tinumo kreiptis į advokatÄ R.JakÅ¡tÄ Â dėl teisinių paslaugų suteikimo, tačiau tai buvo nukentėjusiojo pasirinkimas.

Šias išlaidas teismas pripažįsta proceso išlaidomis, tačiau visos šios išlaidos nepriteistinos iš kaltinamojo. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad jis nusikalto nepilnametis, turto neturi, nedirba, mokosi, šios išlaidos mažintinos, priteisiant 1500 litų. Kitoje dalyje prašymas netenkintinas.           Šioje baudžiamojoje byloje taip pat pareikštas nukentėjusiosiojo D. M. civilinis ieškinys dėl 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal Å¡io straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ visais sveikatos sužalojimo atvejais, Å¡i prievolė reiÅ¡kia atsakingo už žalÄ asmens pareigÄ atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ .

          Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos  nukentėjusiajam D. M. nesunkiai sutrikdyta sveikata sukėlė tam tikras pasekmes – fizinį skausmÄ , jis jautė galvos skausmus, buvo atliktos akies procedÅ«ros lazeriu, dėl patirtos traumos jis buvo iÅ¡ dalies nedarbingas, 3 mėnesius buvo atleistas nuo fizinio lavinimo pamokų, dėl patirtos traumos turi vengti fizinio krÅ«vio, jam pablogėjo regėjimas, be to, nukentėjusysis patyrė dvasinį sukrėtimÄ , įvairių nepatogumų, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į sveikatos sutrikdymo sunkumÄ â€“ sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, jo pobÅ«dį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiÅ¡kinius, asmens turėtų galimybių praradimÄ . Teismo nuomone, Å¡iuo metu pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, nėra duomenų, kad nukentėjusiojo sveikatai bÅ«tų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai, tačiau yra nerimo dėl intervencijų (operacijų ar kita) ateityje.

Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį – jis nedirba, yra moksleivis, jį iÅ¡laiko tėvai, nuolatinių pajamų neturi, nusikalto bÅ«damas nepilnametis, Å¡iuo metu yra pilnametis. Atsižvelgiant į kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrÄ , į nusikaltimo pasekmes, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais, pareikÅ¡tas D. M. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam D.

M.. Kita ieÅ¡kinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina.           Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikÅ¡tas 3429,88 Lt dydžio civilinis ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma iÅ¡ kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo D. M. gydymo iÅ¡laidas, patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡ais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str., priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

IeÅ¡kinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalÄ nukentėjusiojo sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, iÅ¡leistas nukentėjusiosiojo gydymui. IÅ¡ kaltinamojo priteistina 3164,88 Lt Valstybinei ligonių kasai. Kadangi dalį pareikÅ¡to ligonių kasų ieÅ¡kinio- 265 Lt, kaltinamasis sumokėjo (t.3, b.l. 21), todėl procesas dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio toje dalyje nutraukiamas (BPK 107 str.).              Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti – iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ medicininių dokumentų, nuotraukos, kuriose užfiksuoti D.

M. padaryti sužalojimai, saugomi voke byloje (t. 1, b.l. 93), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekami saugoti byloje.              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297– 307 str., teismasn u s p r e n d ž i a : V. G. pripažinti kaltu: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (dėl 2011-12-21 vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo) ir paskirti laisvės apribojimÄ Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Ä®pareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto bÅ«ti namuose;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. (dėl 2011-12-21 E. Z. sužalojimo) ir paskirti laisvės atėmimÄ 5 mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (dėl 2012-02-20 vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo ) ir paskirti laisvės apribojimÄ Â aÅ¡tuoniems mėnesiams.

Ä®pareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto bÅ«ti namuose;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. (dėl 2012-02-20 D. M. sužalojimo) ir paskirti laisvės apribojimÄ Â vieneriems metams. Ä®pareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto bÅ«ti namuose;Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. (dėl 2011-12-21 vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo ir E. Z. sužalojimo) subendrinti apėmimo bÅ«du – griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir paskirti subendrintÄ Â 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. (dėl 2012-02-20 vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo ir D.

M. sužalojimo) subendrinti apėmimo bÅ«du – griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir paskirti subendrintÄ bausmę laisvės apribojimÄ vieneriems metams. Ä®pareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto bÅ«ti namuose.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1d.1p. „b“ p.p. paskirtas subendrintas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirti galutinę 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 1 d., 2 d.

V. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams ir remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str., 87 str. paskirti V. G. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimÄ , įpareigojant nuteistÄ jį Å¡eÅ¡is mėnesius tęsti mokslÄ Â arba dirbti. ProcesÄ pagal A. Z. ir E. Z. civilinius ieÅ¡kinius baudžiamojoje byloje nutraukti.Valtybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ V. G. 3164,88 Lt Valstybinėms ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Kitoje ieÅ¡kinio dalyje procesÄ dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio nutraukti.  Nukentėjusiojo D. M. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ V. G. D. M. 5000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. KitÄ ieÅ¡kinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.  Nukentėjusiojo A. M. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti, priteisti iÅ¡ V. G. A. M. 429 Lt turtinei žalai atlyginti. Priteisti iÅ¡ V.

G. A. M. 1500,00 Lt iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Kitoje dalyje praÅ¡ymo netenkinti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti – iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ medicininių dokumentų, nuotraukas, kuriose užfiksuoti D. M. padaryti sužalojimai, saugomus voke byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant nuosprendį priėmusiam teismui. Teisėja                                                                                         Laimutė Venckuvienė