2019-08-21 Nr. AB-15869-3-61-3-03647-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3814-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03647-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. (A. B.) prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų dalies priteisimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. (A. B.), Y. B. (Y. B.), S. B. (S. B.) ir M. B. (M. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. (A. B.), Y. B. (Y. B.), S. B. (S. B.) ir M. B. (M. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai A. B. ir Y. B., atstovaudami save ir savo nepilnamečius vaikus S. B. ir M. B., (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2018 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. (15/4-1) (00852); (00853); (00854); (00855)/171-624; 625; 626; 627 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti daugkartines nacionalines vizas Ukrainos piliečiams A. B., Y. B., S. B. ir M. B.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą pakeisti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti jiems daugkartines nacionalines vizas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 29 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl Sprendimo dalies, kuria atsisakyta išduoti daugkartines nacionalines vizas S. B. ir M. B., panaikinimo nutraukė, kitoje dalyje pareiškėjų skundą atmetė.

Pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jų prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir prašymus dėl daugkartinių nacionalinių vizų išdavimo. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti jiems bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi pareiškėjų apeliacinį skundą tenkino iš dalies, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimą pakeitė ir pareiškėjų skundą tenkino iš dalies – panaikino Sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. balandžio 19 d. ir 2018 m. birželio 23 d. prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, pareiškėjui A. B. iš atsakovo buvo priteista 745 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. gegužės 27 d. pateikė pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų dalies priteisimo, prašydamas priimti papildomą sprendimą – priteisti jam iš atsakovo 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidoms už advokato teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme atlyginti. Pareiškėjas tvirtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neišnagrinėjo jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato teisinėms paslaugoms pirmosios instancijos teisme apmokėti, atlyginimą, nepaisant to, jog pareiškėjai šiuo atveju patyrė pagrįstas, būtinas ir realias išlaidas, o jų atstovas advokatas savalaikiai pateikė pirmosios instancijos teismui rašytinį prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodo su juo nesutinkantis, nes, jo nuomone, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nėra pagrįstas tinkamais įrodymais, prašoma priteisti suma viršija maksimalų dydį, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, o pareiškėjai patys atsisakė skundo dalies, dėl kurios bylos dalis buvo nutraukta. Be to, byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi ar nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, todėl pareiškėjo prašoma priteisti suma, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, turėtų būti sumažinta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Papildomo sprendimo priėmimo pagrindai yra išdėstyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnio 1 dalyje: 1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas; 2) jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant ir taikant šį procesinį institutą, papildomas sprendimas negali būti priimamas dėl naujų reikalavimų, kurie nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku, be to, papildomo sprendimo institutas negali būti taikomas teismo padarytoms teisės aiškinimo ir taikymo klaidoms taisyti (žr., pvz., 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-70-662/2018, 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-231-662/2018).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo grindžia argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo neišsprendė, nors toks prašymas buvo pareikštas. Patikrinus byloje esančius dokumentus, nustatyta, kad pareiškėjai apeliaciniame skunde (V t., b. l. 118–130) prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir prašymus dėl daugkartinių nacionalinių vizų išdavimo, taip pat prašė priteisti iš atsakovo pareiškėjo A. B. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 15 Eur žyminį mokestį ir 700 Eur išlaidas advokato teisinėms paslaugoms šioje byloje apmokėti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pastarąjį prašymą išnagrinėjo ir jį tenkino, papildomai priteisdamas 30 Eur žyminį mokestį už skundą (iš viso priteista – 745 Eur). Iš pareiškėjo paaiškinimų prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo ir byloje esančių duomenų matyti, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (iš viso – 3 085 Eur), buvo paduotas pirmosios instancijos teismui, o ne apeliacinės instancijos teismui (V t., b. l. 87–88). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą apeliacinės instancijos teismui nebuvo pareikštas ir todėl yra laikytinas nauju reikalavimu, sprendžia, kad pareiškėjo prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paduodamas pirmosios instancijos teismui ir jame nagrinėjamas, atitinkamai prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme. Tais atvejais, kai prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje paduodamas ne tiesiogiai apeliacinės instancijos, o pirmosios instancijos teismui (ir atvirkščiai), šis teismas prašymą turėtų perduoti apeliacinės instancijos teismui, o apeliacinės instancijos teismas – pirmosios instancijos teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2486-261/2017, 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3889-575/2018, 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-219-756/2019). Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo priteisimo.

Pastebėtina, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 17 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, prašydamas spręsti bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme (3 025 Eur) atlyginimo jam priteisimo klausimą (VI t., b. l. 1–3). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi atmetė šį prašymą, motyvuodamas tuo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi, patenkinęs pareiškėjų apeliacinį skundą, pakeitė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, pareiškėjų naudai, be kita ko, priteisdamas 30 Eur išlaidoms, patirtoms dėl žyminio mokesčio už skundą pirmosios instancijos teismui sumokėjimo, atlyginti, o kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, todėl nėra pagrindo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame išreiškiama valia gauti pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą, pateikęs asmuo turi teisę reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir tokį prašymą pateikė savalaikiai, savo praktikoje nutartimi, kuria sprendžiamas klausimas dėl papildomo sprendimo priėmimo, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra perdavęs nagrinėti pirmosios instancijos teismui (žr., pvz., 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-70-662/2018), tačiau nagrinėjamu konkrečiu atveju susidarė tokia situacija, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo veiksmai, pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo priteisimo perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui, būtų siejami su jau priimtos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimu, o tokia patikra gali būti atliekama tik Administracinių bylų teisenos įstatymo III dalies IV skyriuje „Atskirieji skundai“ įtvirtinta tvarka ir pagrindais. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija negali perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo pareiškėjui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsniu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. (A. B.) prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų dalies priteisimo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė