2021-07-21 Nr. DBT-41-2-68-3-36834-2020-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-59/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36834-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2021 m. liepos 21 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Artūro Driuko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos Vaidos Urmonaitės–Maculevičienės,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo S. J. (S. J.) patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato, Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje – akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, užsienio bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“, veikianti per Lietuvos filialą, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Patikslintu ieškiniu ieškovas teismo prašo priteisti iš atsakovės 5 000 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 8 punktas, 6.246 straipsnio 2 dalis, 6.250 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas nurodo, kad 2017 m. kovo mėn. Klaipėdos apylinkės teismo teisėjas, nagrinėjantis ieškovo suėmimo klausimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-742-906/017, nepaisė į bylą pateikiamų dokumentų, patvirtinančių, kad ieškovas dėl jo sveikatos būklės negali būti laikomas areštinėje, sąmoningai nepridėjo minėtų dokumentų prie bylos medžiagos, uždarė ieškovą į areštinę, tyčiojosi iš ieškovo sveikatos būklės ir pan. Pirmosios instancijos teismo teisėjui atsisakius prijungti prie bylos ieškovo pateiktus dokumentus, ieškovo pateikti skundai apeliacine tvarka buvo išnagrinėti byloje nesant reikalingų medicininių dokumentų.

Ieškovui esant areštinėje, medicininė pagalba jam buvo teikiama netinkamais vaistais, o pareigūnai įtikinėjo greitosios pagalbos medikus nevežti ieškovo į ligoninę. Suėmimo metu, ieškovas laikotarpiu nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. buvo nuvežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kur jam buvo nustatyta netinkama diagnozė ir paskirtas netinkamas gydymas – per didelė dozė vaistų nuo kraujospūdžio. Vėliau paaiškėjo, kad ieškovas sirgo inkstų liga. Netinkamas ieškovo gydymas tęsėsi ir vėlesniu laikotarpiu, jam esant Vilniaus pataisos namuose. Net kelis kartus buvo atsisakyta kviesti ieškovui greitąją medicinos pagalbą, dėl ko jo inkstai nustojo veikti ir jis tapo neįgaliu, neteko 85 proc. darbingumo.

Ieškovas nurodo, kad dėl neteisėtų valstybės tarnautojų veiksmų, jis patyrė didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, nepatogumus, negali normaliai gyventi. Jo atžvilgiu atliktais neteisėtais veiksmais, ieškovas buvo pažemintas, įžeistas, pablogėjo jo sveikata ir reputacija. Ieškovui visą laiką nebuvo užtikrinta teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, taigi valstybės institucijos ir įgalioti pareigūnai neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Kaip nutartyje pažymi teismas, nagrinėjamu atveju ieškovas savo ieškinio reikalavimus priteisti žalos atlyginimą reiškia skirtingoms valstybei atstovaujančioms institucijoms, remdamasis tuo, kad žala jam buvo padaryta skirtingų institucijų veiksmais. Ieškovo teigimu, jam žala buvo padaryta tiek dėl teismo, neteisėtai skyrusio suėmimą, tiek dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato, Vilniaus pataisos namų, kuriuose jam nebuvo tinkamai teikiama medicinos pagalba, veiksmų. Taigi, teismo vertinimu, ieškovo pareikšto ieškinio nagrinėjimas yra susijęs tiek su Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje, tiek šio Kodekso 6.272 straipsnyje įtvirtintomis teisės normomis.

Teismas sprendė esant tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus.

Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą teisės normą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). ABTĮ 18 straipsnyje numatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, /.../ priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (1 dalis); administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti /.../ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų /.../ procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu /.../ (2 dalis).

Pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Teismai, kaip teisingumą vykdanti institucija, nėra viešojo administravimo subjektas ir bylų nagrinėjimas teisme nėra viešojo administravimo veiksmai.

Taigi, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ta apimtimi, kiek tai yra susiję su Klaipėdos apylinkės teismo teisėjo veiksmais, nagrinėjant ieškovo suėmimo klausimą baudžiamojoje byloje, patenka į Civilinio kodekso 6.272 straipsnio reglamentavimo sritį, ir pagal įstatymuose įtvirtintas bylų rūšinio teismingumo taisykles, yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis; taip pat žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-83/2012, 2020 m. vasario 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-14/2020).

Ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ta apimtimi, kiek tai susiję su kitų institucijų ir (arba) pareigūnų veiksmais, yra dvejopo pobūdžio.

Tiek, kiek ieškinyje nurodomos aplinkybės, ieškovo teigimu, pagrindžiančios jo reikalavimo pagrįstumą, yra susijusios su netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, jų kokybe (pvz., Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nustatant netinkamą diagnozę, skiriant netinkamą gydymą, kt.), yra civilinio teisinio pobūdžio, ir priskirtina bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-60/2015).

Kita vertus, dalis ieškovo nurodomų aplinkybių yra susijusios su tuo, kad jam esant suimtam ar atliekant laisvės atėmimo bausmę, atitinkamos institucijos ir (arba) pareigūnai neužtikrino jo teisės į tinkamą sveikatos priežiūrą (pvz., buvo atsisakyta kviesti greitąją medicinos pagalbą, kt.), taigi nebuvo užtikrinta teisė į tinkamas kalinimo sąlygas (sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas). Tokie ginčai, susiję su atitinkamų viešojo administravimo subjektų veikla jiems pavestoje viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18, 20 dalys), yra administracinio teisinio pobūdžio, patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį, ir yra teismingi administraciniams teismams (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-118/2017, 2020 m. kovo 25 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-36/2020).

Vis dėlto, Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, ginče keliamų skirtingos teisinės prigimties reikalavimų (civilinio teisinio ir administracinio teisinio) nėra tikslinga išskirti į atskiras bylas (civilinę ir administracinę). Abiejose bylose šiuo atveju turėtų būti nustatinėjamos panašios ir susijusios faktinės aplinkybės, vertinami iš esmės tie patys ieškovo argumentai ir įrodymai, todėl Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo ieškinio nagrinėjimas bendrosios kompetencijos teisme atitiktų proceso koncentracijos, operatyvumo bei ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis, ABTĮ 11 straipsnis; taip pat žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-14/2020).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla grąžinama Vilniaus miesto apylinkės teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės aplinkybės vertintos tik ginčo rūšinio priskirtinumo teismui požiūriu, bet ne dėl kitų bylai išnagrinėti reikšmingų klausimų.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui.

Grąžinti bylą pagal ieškovo S. J. (S. J.) patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato, Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje – akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, užsienio bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“, veikianti per Lietuvos filialą, Vilniaus miesto apylinkės teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Danguolė Bublienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja Vaida Urmonaitė–Maculevičienė