1f38b341-dfd3-4196-81da-b22bfc442e33 · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius                     Baudžiamoji

byla Nr.: 1 A-44-366/2011

Teisėja Danutė Švitinienė                                 Procesinio

sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1; 2.4.6.3.4

 (S)

N U T A R T I S

             Lietuvos Respublikos vardu

2011 m. sausio 26 d.

     Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), Bronės Vidzėnienės ir Arnoldo Šukaičio, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,

nuteistojo gynėjai advokatei Rimai Keblienei,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams A. Ž. ir J. Ž., nukentėjusių atstovui advokatui Mykolui Vytautui Kazlauskui, nuteistajam V. K., Â

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. K. apeliacinį

skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-10-25 nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 1 d. ir nuteistas

25 MGL dydžio bauda (3250 Lt).

Nukentėjusiųjų A. Ž. ir J. Ž. ieškiniai neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir priteista iš V. K. 15000 Lt A. Ž. naudai ir 2500 Lt nukentėjusiosios J. Ž. naudai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškiniai atmesti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

V.

K. nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio 22 d., apie 16.55 val., Panevėžio rajone, kelyje Anykščiai-Troškūnai-Panevėžys 47 km 185 m., vairuodamas automobilį Renault 19, valstybinis numeris (duomenys

neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 28, 133, 141.3 punktų reikalavimus, o bÅ«tent: nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, esant slidžiai kelio dangai, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsižvelgdamas į kelio ir meteorologines sÄ lygas, prieÅ¡ pradėdamas lenkti automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , neįsitikino, kad lenkimui bÅ«tina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančioms transporto priemonėms, pradėjo lenkimo manevrÄ , iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡iais važiuojančiu automobiliu Audi 90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio Audi 90 vairuotojo A. Ž. sveikata, bei nežymiai sutrikdyta automobilio Audi 90 keleivės J. Ž. sveikata.

V. K. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-10-25 nuosprendį dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio, praÅ¡o sumažinti priteistÄ neturtinės žalos dydį.

Nurodo, kad dėl padaryto nusikaltimo gailėjosi ir gailisi iki šiol. Nukentėjusiųjų atsiprašė dar gulėdamas ligoninėje. Jo motina nukentėjusiajam A. Ž. sumokėjo 2000 Lt ir pastarasis raštiškai pareiškė, kad atleidžia apeliantui.

Teismas vadovaudamasis LR CK 6.250 str. nuostatomis ir nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į veikos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį. Apeliantas neneigia, kad dėl padarytos veikos turi atlyginti neturtinę žalÄ , tačiau mano, kad Å¡iuo atveju teismas priteisė pernelyg didelę sumÄ , kurios jis niekada nepajėgs sumokėti. Po įvykio jam diagnozuota trauminė galvos smegenų liga, mėnesį laiko buvo komoje, įvyko pilnas kairės pusės paralyžius, po įvykio gydėsi ligoninėse ir sanatorijose iki 2010-06-10. Å iuo metu yra neįgalus, nustatytas neįgalumo lygis, netektas darbingumas 75% . Gyvena su tėvais ir yra jų iÅ¡laikomas, savo santaupų neturi, darbo gauti nėra galimybių, turtinė padėtis labai bloga. Visa gaunama neįgalumo pensija iÅ¡leidžiama vaistams, papildams, pragyvenimui.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes mano, kad teismas priteisdamas 17.500 Lt neturtinę žalÄ nukentėjusių naudai, neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, nukentėjusiems nustatytÄ sveikatos

sutrikdymo mÄ stÄ (A. Ž. nustatytas nesunkus, o J. Ž. nežymus kÅ«no sužalojimas), todėl teismo sprendimas dėl

neturtinės žalos dydžio nustatymo aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams.

Pažymi, kad abiems nukentėjusiesiems dar iki autoįvykio buvo nustatytas antros grupės invalidumas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Nukentėjusieji prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, sumažinti neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai J. Ž..

Apeliacinis skundas  tenkintinas.

Apeliantas skundu praÅ¡o sumažinti jam priteistÄ neturtinės žalos dydį, todėl apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Pagal CK 6.263 str. asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga jÄ atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (LR BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam civilinį ieÅ¡kinį, kuris iÅ¡sprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 str. 1 d.). Kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 str. 2 d.).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Ä®vertinti Å¡iÄ Å¾alÄ palikta teismui, kuris vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos

turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo,

teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrÄ , atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikÅ¡minti, o kito – nuvertinti ir turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiojo A. Ž. atžvilgiu padarytas nusikaltimas sukėlė jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ,

kÄ patvirtina byloje esanti specialisto iÅ¡vada (b. 36, 135 l.). Ä®vykio metu jis patyrė sužalojimus – abiejų gaktikaulių virÅ¡utinių ir apatinių Å¡akų lūžius,

5-to juosmens slankstelio skersinės ataugos lūžį, 1-o kryžmens slankstelio poslinkį į priekį. Neginčytina, kad dėl Å¡ių sužalojimų jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusio teigimu, dėl eismo įvykio jis patyrė ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, jis sunkiai vaikÅ¡to, negali savimi pasirÅ«pinti, pasekmės jausis ir ateityje, nes jo vaikščiojimo galimybės liks apribotos, teks kęsti skausmus, judėjimo apribojimus ir nedarbingumÄ . PatirtÄ neturtinę žalÄ nukentėjusysis įvertino 50 000 Lt bei nurodė, kad dalį neturtinės žalos – 2000 Lt atlygino kaltininko tėvai, o 7768,80 Lt draudimo bendrovė.

Nukentėjusioji J. Ž. parodė, kad eismo įvykio metu ji patyrė sužalojimus, kraujosruvas, dėl ko ji ilgÄ laikÄ praleido namuose, buvo suvaržytos bendravimo galimybės. Specialisto iÅ¡vada jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 52). Nukentėjusioji nurodė, kad dėl vyro sužalojimų patyrė didelius pergyvenimus, nervinę įtampÄ , nuolat juo rÅ«pinosi, lankė, prižiÅ«rėjo, sveikatos sutrikimus jaučia iki Å¡iol, geria vaistus. PatirtÄ neturtinę žalÄ nukentėjusioji įvertino 10000 Lt, dalį neturtinės žalos – 863,20 Lt, jai atlygino draudimo bendrovė.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs nukentėjusiųjų pozicijÄ , atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusieji patyrė fizinius skausmus, nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, nusikaltimo iÅ¡liekamÄ sias pasekmes – J. Ž. nurodomÄ skausmÄ krÅ«tinėje, o A. Ž. apribotÄ galimybę judėti, taip pat atsižvelgęs į nuteistojo pozicijÄ â€“ jo gailėjimÄ si, materialinę padėtį, patirtus sužalojimus, sveikatos stovį, nusikaltimo pasekmes – nustatytÄ neįgalumÄ , nukentėjusių ieÅ¡kinius neturtinei žalai atlyginti sumažino ir vadovaudamasis CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, nustatančiomis neturtinės žalos atlyginimo ir

skaičiavimo kriterijus, priteisė A. Ž. naudai 15000 Lt, o J. Ž. naudai 2500 Lt neturtinei žalai atlyginti, tačiau,

kolegijos nuomone, teismas nepakankamai įvertino žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, bei kitas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už netyčinio nusikaltimo padarymÄ . Eismo įvykio metu nuteistasis patyrė sunkius sužalojimus, buvo kelis kartus operuotas, ilgÄ laikÄ gydėsi, iÅ¡liko centrinės nervų sistemos sužalojimo padariniai, po eismo įvykio jam teko mesti mokslus, darbÄ , jam nustatytas 25 % darbingumas, pirmos grupės neįgalumas. Nuteistasis po įvykio gyvena su tėvais ir yra jų iÅ¡laikomas, pats gauna 647 Lt neįgalumo pensijÄ , kuriÄ tenka iÅ¡leisti reabilitacijai dėl eismo įvykio padarinių. Remiantis medicininiais dokumentais mažai tikėtina, kad jo sveikatos stovis ateityje pagerės, todėl kolegija atsižvelgia ir į nuteistojo bÅ«klę, sveikatos stovį ir jo turtinę padėtį. Akivaizdu, kad priteista 17500 Lt  suma nukentėjusių neturtinei žalai atlygini palies ne tiek patį nuteistÄ jį, kiek visÄ jo Å¡eimÄ . Darytina iÅ¡vada, kad tokios sumos priteisimas prieÅ¡tarauja teisingumui.

Kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiems nėra dar viena bausmė kaltininkui. Kaip jau minėta, neturtinės žalos atlyginimas yra nukentėjusiam asmeniui patirto fizinio skausmo, dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, dvasino sukrėtimo, pažeminimo, reputacijos pablogėjimo, bendravimo galimybių sumažėjimo ir kita, atlyginimas piniginiu ekvivalentu. Å iuo atveju yra visai nesvarbu kas bÅ«tent (pats kaltininkas, draudimo bendrovė, tretieji asmenys ar kt.) atlyginÄ tÄ Å¾alÄ . Teismuose suformuota praktika, kad už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ autoįvykio metu (BK 281 str. 1 d.) vidutinis neturtinės žalos atlyginimo dydis yra 10 000 Lt. Kolegija, Å¡iuo atveju, įvertinusi nukentėjusiam

A. Ž. padarytÄ sveikatos sutrikdymo mastÄ , tai, kad padaryto sužalojimo pasekmės jaučiamos dabar ir gali bÅ«ti jaučiamos ateityje, atlygintinos neturtinės žalos dydį didina, skaičiuojant nuo jau minėto vidurkio, tačiau atsižvelgus į jau minėtÄ kaltinamojo turtinę padėtį, jo sveikatos bÅ«klę, įvertina, kad neturtinės žalos dydis yra iki 16 000 Lt. Atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiam A. Ž. 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iki teismo sumokėjo kaltinamojo tėvai, 7786,80 Lt

neturtinės žalos atlyginimo išmokėjo draudimo bendrovė, todėl iš nuteistojo V. K. priteistina 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiai J. Ž. autoįvykio metu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš specialisto išvados matyti, kad jos sužalojimai apsiribojo kraujosruvomis, kurios nustatytos galvos plaukuotoje dalyje, žastuose, kairiajame petyje, krūtinėje, juosmens srityje, šlaunyse. Akivaizdu, kad patirti sužalojimai neturėjo ilgalaikių pasekmių. Tas faktas, jog nebuvo sužalotas veidas leidžia teigti, jog nukentėjusiai nebuvo taip smarkiai apribota galimybė bendrauti ir išeiti iš namų, kaip, kad ji teigia. Vadovaujantis tais pačiais kriterijais, kaip ir nustatant neturtinės žalos dydį

A. Ž., įvertina, kad J. Ž. padaryta iki 2000 Lt neturtinė žala. Kadangi 863,20 Lt jai jau atlygino draudimo bendrovė, todėl iš V. K. priteisiama 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis keičiamas BPK 328 str. 4 p. numatytais pagrindais, nes netinkamai išspręstas civilinis ieškinys.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., n u t a r ė :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendį pakeisti.

IÅ¡ nuteistojo V.

K. A. Ž. priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 6 000 litų, J. Ž. priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 1000 Lt.

LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

          Â

Kolegijos pirmininkas                                                   Sigitas

Bagdonavičius

Teisėjai                                                                       Arnoldas

Å ukaitis

                                                                                   Bronė

Vidzėnienė