2019-12-11 Nr. AB-23361-3-61-3-01810-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-740-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01810-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. balandžio 11 d. raštą (skunde klaidingai nurodyta 2019 m. balandžio 12 d.) Nr. (23.24E)-2D-4938 (toliau – ir 2019 m. balandžio 11 d. raštas); 2) įpareigoti Inspekciją pakartotinai apsvarstyti 2018 m. rugsėjo 6 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-1097 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymą.

Atsakovas Inspekcija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime prašė spręsti teismo nuožiūra.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą Nr. eI-3629-821/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01810-2019-5), kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1983-816/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00246-2019-7).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 31 d. raštu ir 2018 m. liepos 24 d. raštu Administracijai pateikė pasiūlymus dėl rengiamo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimo (toliau – ir Pasiūlymai). Administracija 2018 m. rugpjūčio 16 d. priėmė sprendimą Nr. A51-69907/18(2.15.1.1-MP3), kuriuo nutarė, kad į Pasiūlymus nebus atsižvelgta. Sprendimą Pareiškėjas apskundė Inspekcijai, kuri priėmė Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo pakartotinai atsakyti į Pasiūlymus. Administracija 2018 m. spalio 19 d. rašte Nr. A51-90047/18(2.15.1.1-MP3) (toliau – ir 2018 m. spalio 19 d. raštas) pateikė pakartotinį atsakymą į Pasiūlymus ir nurodė, kad Administracijos 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas Nr. A51-69907/18(2.15.1.1-MP3) panaikintas. Inspekcija 2018 m. gruodžio 13 d. rašte Nr. 2D-18099 nurodė, kad Administracija neįvykdė Privalomojo nurodymo. Todėl Inspekcija kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu: 1) panaikinti Administracijos 2018 m. spalio 19 d. rašto dalį; 2) įpareigoti Administraciją įvykdyti Privalomąjį nurodymą, išnagrinėjant M. J. 2018 m. gegužės 31 d. raštą ir 2018 m. liepos 24 d. rašto dalį. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1983-816/2019 (proceso Nr. 3-61-3-00246-2019-7) Inspekcijos prašymo netenkino, iš esmės motyvuojant tuo, kad, pirma, Administracija 2019 m. sausio 22 d. raštu Nr. A51-6846/19(2.15.1.1-MP3) (toliau – ir 2019 m. sausio 22 d. raštas), kuris nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, papildė Administracijos 2018 m. spalio 19 d. raštą; antra, Inspekcija 2019 m. balandžio 11 d. rašte Nr. (23.24E)-2D-4938 informavo Administraciją ir pareiškėją, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Inspekcija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

Teismas pabrėžė, kad apeliaciniame skunde Inspekcija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas netenkino Inspekcijos prašymo atidėti teismo posėdį, nors Inspekcija informavo teismą, kad 2019 m. balandžio 11 d. raštas gali būti skundžiamas, kas ir buvo padaryta, iniciuojant šią administracinę bylą.

Posėdžio metu Inspekcijos atstovė pažymėjo, jog jeigu Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjamoje administracinėje byloje priimtų Inspekcijai nepalankų teismo sprendimą ir būtų galiojantis 2019 m. gegužės 2 d. teismo sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. eI-1983-816/2019, susidarytų situacija, jog Inspekcija negalės kreiptis į teismą, nustačius, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas, nes teisme jau būtų išnagrinėta byla tuo pačiu pagrindu.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1983-816/2019 buvo netenkintas Inspekcijos prašymas dėl Administracijos 2018 m. spalio 19 d. rašto dalies panaikinimo ir įpareigojimo Administracijai įvykdyti Privalomąjį nurodymą, nes Inspekcija 2019 m. balandžio 11 d. raštu patvirtino, jog Inspekcijos Privalomasis nurodymas yra įvykdytas, tačiau pareiškėjas, nesutikdamas su tokia Inspekcijos pozicija, iniciavo šią administracinę bylą. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad administracinė byla Nr. eI-3629-821/2019 ir administracinė byla Nr. eI-1983-816/2019 yra glaudžiai susijusios, tarp jų yra prejudicinis ryšys, todėl teismas darė išvadą, kad kol nėra priimtas galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1983-816/2019 ir nėra nuspręsta dėl Inspekcijos apeliacinio skundo reikalavimo perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, t. y. dėl to, kurioje byloje turi būti nagrinėjami ir vertinami Administracijos pareiškėjui pateiktų atsakymų ir Inspekcijos sprendimo dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo pagrįstumas, tol negali būti nagrinėjama ši administracinė byla. Teismas nusprendė, kad nagrinėjama administracinė byla stabdytina, kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1983-816/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00246-2019-7).

III. Atsakovas Inspekcija atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį.

Atsakovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-4723-602/2019 pagal Inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-1983-816/2019. Inspekcija apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netenkino Inspekcijos prašymo atidėti 2019 m. balandžio 25 d. paskirtą teismo posėdį, nors Inspekcija informavo, kad 2019 m. balandžio 11 d. raštas gali būti skundžiamas, tai ir buvo padaryta pareiškėjui inicijavus šią administracinę bylą. Be to, Inspekcija tiek apeliaciniame skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad jeigu Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjamoje byloje (Nr. eI-3629-821/2019) priimtų Inspekcijai nepalankų teismo sprendimą ir būtų galiojantis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1983-816/2019, susidarytų situacija, kad Inspekcija negalės kreiptis į teismą nustačius, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas, nes teisme jau būtų išnagrinėta byla tuo pačiu pagrindu.

Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sukeitė vietomis nurodytų bylų nagrinėjimo eiliškumą netinkamai nustatė ir taikė tarp minėtų bylų egzistuojantį prejudicinį ryšį ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Inspekcija 2019 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad administracinėje byloje Nr. eI-3629-821/2019 priimtas sprendimas turės prejudicinę reikšmę šiuo metu apeliacinėje instancijoje nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI-1983-816/2019 ir kad tokios pozicijos dėl prejudicinio ryšio buvimo analogiško pobūdžio byloje laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. liepos 24 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eAS-539-438/2019.

Atsakovas mano, kad ši administracinė byla sustabdyta nepagrįstai ir neteisėtai, užkertant kelią operatyviam bylos išnagrinėjimui bei užkertant kelią Inspekcijai vykdyti funkcijas atliekant teritorijų planavimo proceso parengiamojo etapo valstybinę priežiūrą. Teigia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-4723-602/2019 priimtas sprendimas negalės būti pagrindu sprendimui nagrinėjamoje administracinėje byloje. Priešingai, būtent šioje nagrinėjamoje byloje Nr. eI-3629-821/2019 nustatytos aplinkybės ir priimtas teismo sprendimas turės prejudicinę reikšmę administracinėje byloje Nr. eI-1983-816/2019.

Pareiškėjas M. J. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad palaiko Inspekcijos poziciją dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutarties panaikinimo.

Pareiškėjas sutinka, kad būtent šioje byloje priimtas teismo sprendimas turės prejudicinę reikšmę administracinėje byloje Nr. eI-1983-816/2019, o palikus galioti šią nutartį administracinė byla Nr. eI-1983-816/2019 negalės būti teisingai išspręsta.

Pareiškėjo teigimu, kol būtų sustabdyta ši administracinė byla, būtų patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas ir pareiškėjo skundas netektų prasmės. Pareiškėjo teigimu, administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių procese, kurio rezultato pareiškėjas apskųsti negalės, yra ydingai susiformavusios ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies ir 100 straipsnio 1 dalies taikymo ir interpretavimo praktikos padarinys.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Inspekcijos atskirojo skundo tenkinimo klausimą spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus, galiojančių teisės aktų nuostatas ir aktualią teismų praktiką.

Administracija sutinka, kad administracinė byla Nr. eI-3629-821/2019 ir administracinė byla Nr. eI-1983-816/2019 yra glaudžiai susijusios, tarp jų yra prejudicinis ryšys, tačiau teismas, priimdamas nutartį stabdyti bylą kitos pagrindu, turėtų atsižvelgti į tai, ar sustabdymas nepažeistų protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų ar teisminis procesas užsitęstų pernelyg ilgai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis, kuria teismas sustabdė šią administracinę bylą, kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1983-816/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00246-2019-7).

ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Sprendžiant, ar egzistuoja bylos sustabdymo pagrindas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014; 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019 ir kt.). Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011). Pažymėtina, kad administracinio proceso tikslai reikalauja, jog teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai.

Pareiškėjas šioje administracinėje byloje prašo panaikinti Inspekcijos 2019 m. balandžio 11 d. raštą ir įpareigoti Inspekciją pakartotinai apsvarstyti Privalomojo nurodymo įvykdymą.

Nustatyta, kad Inspekcija 2019 m. balandžio 11 d. rašte nurodė, jog Privalomąjį nurodymą laiko įvykdytu. Iš 2019 m. balandžio 11 d. rašto turinio matyti, kad Inspekcija tokią išvadą padarė nustačiusi, kad Administracija 2018 m. spalio 19 d. rašte pakankamai išsamiai nurodė pasiūlymų, kuriuos atmetė, nepriimtinumą, nurodė motyvus, kodėl į pasiūlymus neatsižvelgė, atsakymą pagrindė teisės aktų nuostatomis ir objektyviais duomenimis, o 2019 m. sausio 22 d. rašte pateikė atsakymą į likusius pareiškėjo pasiūlymus, į kuriuos nebuvo atsakiusi 2018 m. spalio 19 d. raštu.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, šioje byloje pareiškėjas iš esmės ginčija Inspekcijos 2019 m. balandžio 11 d. raštą tuo aspektu, kaip Inspekcija vertino 2019 m. sausio 22 d. rašto motyvus bei pagrįstumą.

Pirmosios instancijos teismas šią administracinę bylą sustabdė, kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1983-816/2019 pagal Inspekcijos skundą, kuriame buvo prašoma panaikinti Administracijos 2018 m. spalio 19 d. rašto dalį ir įpareigoti Administraciją įvykdyti Privalomąjį nurodymą.

Taigi, kaip matyti, šioje byloje ir administracinėje byloje Nr. eI-1983-816/2019 skundžiami skirtingų Institucijų sprendimai: šioje byloje – Inspekcijos, o byloje Nr. eI-1983-816/2019 – Administracijos. Be to, šiose bylose ginčijami skirtingi Privalomojo nurodymo vykdymo aspektai: šioje byloje pareiškėjas ginčija Inspekcijos išvadas dėl 2019 m. sausio 22 d. rašto, o byloje Nr. eI-1983-816/2019 – skundžiamas 2018 m. spalio 19 d. raštas.

Taigi, atsižvelgus į šios administracinės bylos dalyką ir pagrindą bei reikšmingas nustatyti aplinkybes (faktus), nėra pagrindo išvadai, jog šiai bylai prejudicinę reikšmę turi administracinėje byloje Nr. eI-1983-816/2019 nustatyti faktai ar aplinkybės.

Be to, pažymėtina, kad teismas dėl bylos sustabdymo privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes, apsvarstęs, ar tam tikros aplinkybės, sudarančios pagrindą stabdyti bylą, netrukdo teismui visapusiškai ir teisingai nustatyti esmines bylos aplinkybes, tikruosius šalių tarpusavio santykius, ar bylos sustabdymas neužvilkins jos išnagrinėjimo ir nepažeis byloje dalyvaujančių asmenų teisėtų interesų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-952-520/2017).

Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas yra fizinis asmuo, į teismą kreipęsis gindamas savo interesus teritorijų planavimo srityje. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su skundu, iš esmės siekia gauti atsakymą dėl jo teiktų pasiūlymų dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių. Atitinkamai, laikytina, jog sustabdžius šią administracinę bylą, būtų apsunkintas pareiškėjo interesų gynimas, jam siekiant dalyvauti Vilniaus miesto bendrojo plano derinime.

Kaip jau minėta, bylos sustabdymas neturi užvilkinti bylos nagrinėjimo, o teismas turi įsitikinti, kad nesustabdžius nėra galimybės tinkamai išnagrinėti bylą. Administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras teisiškai pagrįstas ir objektyviai esančias kliūtis, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos, o šios kliūtys nustatomos atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Vertinant pirmosios instancijos teismo argumentaciją, pagrindžiančią būtinumą sustabdyti šią administracinę bylą, konstatuotina, kad skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės nesuponuoja išvados, jog kitos administracinės bylos nagrinėjimas šiuo atveju yra kliūtis nagrinėti šią administracinę bylą, t. y. nevertinti pareiškėjo prašyme nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių, nespręsti konkretaus administracinio ginčo ir nepriimti sprendimo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė šią administracinę bylą, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – bylos nagrinėjimą atnaujinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš esmės.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė