2021-07-28 Nr. AB-15005-3-62-3-00558-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-691-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00558-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde ir pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriuje 3 būrio gyvenamosiose patalpose nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. buvo kalinamas nepriimtinomis, žeminančiomis sąlygomis. Ant gyvenamųjų patalpų langų nebuvo užuolaidų, dėl to per langus nuolat sklido šviesa, kuri trukdė išsimiegoti. Nebuvo jokių priešgaisrinės saugos priemonių, todėl jautė baimę, kad gaisro atveju negalės išsigelbėti. Į dušą tekdavo eiti per lauką, net esant prastam orui. Dušuose neužtikrinamas asmens privatumas, nes nėra pertvarų. Maudytis po šiltu vandeniu leidžiama tik kartą per savaitę, o apsikirpti galima tik kartą per mėnesį. Pareigūnai neleisdavo išsinešti nesuvalgyto maisto iš valgyklos, maistas dažnai būna sugedęs ir atvėsęs. Marijampolės PN nėra nuolat budinčio medicinos specialisto, todėl sutrikus sveikatai, nebuvo galimybės kreiptis į gydytoją. Buvo kalinamas per mažo ploto patalpose, be to, pro gyvenamosios patalpos durų langelį pareiškėją nuolat galėjo stebėti pareigūnai. Buvo neleidžiama naudotis taksofonu ir bendrauti su artimaisiais. Marijampolės PN parduotuvė tėra kioskas, prie kurio reikėdavo stovėti lauke, eilėje. Dėl minėtų atsakovo atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią nepatogumais, emociniais išgyvenimais, fiziniu skausmu, kančiomis, sveikatos pablogėjimu.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime ir papildomuose paaiškinimuose prašė skundą atmesti ir nurodė, kad dušu pareiškėjas galėjo pasinaudoti kartą per savaitę, kas atitinka teisės aktų reikalavimus. Dušai įrengti tinkamai, atskirti sienelėmis. Kirpėjo paslaugomis leidžiama pasinaudoti pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą tvarką, ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Minimalaus ploto reikalavimai buvo užtikrinti pareiškėjui beveik visą ginčo laikotarpį, tačiau 7 dienas pareiškėjui teko 3 kv. m ploto. Toks pažeidimas yra nežymus, formalaus pobūdžio, todėl negalėjo sukelti pareiškėjui skunde nurodomų pasekmių. Be to, pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose ir dienotvarkėje nustatytu metu galėjo laisvai vaikščioti sektoriaus teritorijoje. Gyvenamuosiuose kambariuose yra įrengtos užuolaidos, o langeliai duryse yra skirti pareigūnų ir nuteistųjų saugumui užtikrinti. Maisto kokybė pataisos namuose yra nuolat tikrinama, pažeidimų nebuvo nustatyta. Nuteistiesiems nesuteikta teisė išsinešti maistą iš valgyklos. Pataisos namuose laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių. Pareiškėjas taksofonu galėjo pasinaudoti pagal nustatytą grafiką. Medicinos darbuotojai į Kybartų sektorių atvyksta kartą per savaitę. Esant reikalui, pataisos namų administracija iškviečia greitąją medicinos pagalbą. Teisės aktai nereglamentuoja, kaip turi atrodyti pataisos namų parduotuvė. Marijampolės PN neturi jokių duomenų apie pareiškėjui kilusius dvasinius išgyvenimus ar fizinius negalavimus bausmės atlikimo metu, kurių priežastimi galėtų būti netinkamos kalinimo sąlygos. Skundo reikalavimas neturi jokio realaus ar objektyvaus pagrindo, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, pripažindami, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Marijampolės PN buvo pažeista laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. kovo 9 d., bei atmesdami reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

5. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintas valstybės atsakomybės sąlygas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktu bei Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punktu, pagal kuriuos pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose minimalus plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis apie patalpų, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, plotą, jose laikomų asmenų skaičių, konstatavo, kad pareiškėjui minimali 3,1 kv. m ploto norma buvo neužtikrinta nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., kuomet jo gyvenamojoje patalpoje buvo laikoma 12 asmenų ir pareiškėjui teko 3 kv. m ploto. Teismas pažymėjo, kad pažeidimas truko 7 dienas, ploto trūkumas buvo itin nežymus (trūko tik 0,1 kv. m) ir trumpalaikis.

6. Teismas, vadovaudamasis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 12, 14, 15, 18 punktais, įvertinęs Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktus, sprendė, kad iš dalies pasitvirtino pareiškėjo nusiskundimai dėl galimai sugedusio ir netinkamos temperatūros maisto. Teismas sutiko, kad tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui galėjo būti tiekiamas netinkamas maitinimas, tačiau byloje nėra duomenų apie pareiškėjui realiai kilusias neigiamas pasekmes dėl šių aplinkybių. Pareiškėjas nėra kreipęsis į gydytoją dėl virškinimo sutrikimų. Be to, skunde nedetalizuota, kada, kokiomis aplinkybėmis, koks konkretus maistas buvo sugedęs ar atvėsęs. Aplinkybes šioje dalyje pareiškėjas išdėstė abstrakčiai, neindividualizuotai ir deklaratyviai.

7. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste, atmetė kitus skundo argumentus dėl gyvenamojo ploto visą ginčo laikotarpį, užuolaidų ir stebėjimo langelių, priešgaisrinės saugos, dušo ir kirpyklos, nesuvalgyto maisto išsinešimo iš valgyklos, medicinos paslaugų, naudojimosi telefonu.

8. Teismas sutiko, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Tačiau nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. grubiai pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatas, sąlygomis. Minimalios ploto normos pažeidimas truko 7 paras ir buvo itin nežymus, todėl negalėjo būti ženkliai juntamas, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas gyveno ne kamerų, o bendrabučio tipo patalpose. Be to, pareiškėjui visą ginčo laikotarpį teko daugiau nei 3 kv. m ploto. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog, vadovaujantis EŽTT praktika, Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas gali būti preziumuojamas tada, kai vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto. Dėl netinkamo maitinimo pareiškėjas nedetalizavo faktinių aplinkybių ir nepagrindė jam sukeltos realios žalos. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų kilusios didelio masto neigiamos pasekmės fizinei ar psichinei sveikatai.

9. Teismas, įvertinęs nustatytų pažeidimų intensyvumą, atsižvelgęs į tai, kad nuteistieji pataisos namuose gali visą dieną laisvai judėti, sportuoti, eiti į darbą, biblioteką ir pan., į tai, jog nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis ir byloje nėra pateikta duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo sveikatai, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, priėjo prie išvados, jog šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą. Pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kad pagrįstų, jog jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, kad nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir tenkinti skundą, priteisiant iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

11. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama teismo sprendimo dalis yra nemotyvuota. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pataisos įstaiga pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl dėl šios pareigos nevykdymo ir teisės normų reikalavimų nesilaikymo teismo pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimai suponuoja skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais pagrįstumą.

12. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

13. Atsakovo atstovas, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir išvadoms, akcentuoja, kad nustatytas pažeidimas dėl pareiškėjui neužtikrintos ploto normos trumpą laiko tarpą, t. y. 7 dienas, yra formalus ir negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių, kurias būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą Konvencijos 3 straipsnio prasme. Be to, pareiškėjas visą dieną galėjo laisvai judėti pataisos namų teritorijoje. Marijampolės PN žalos pareiškėjui nepadarė, todėl nėra jokio pagrindo svarstyti žalos atlyginimo priteisimo klausimą.

14. Pareiškėjas atsikirtimuose į atsakovo atstovo atsiliepimą prašo įvertinti nustatytą ploto normos pažeidimą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimų kontekste bei vertinti kartu su atsikirtimu teikiamus dokumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų jo laikymo sąlygų Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. kovo 9 d., atlyginimo priteisimo.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. kovo 9 d. (7 dienas) pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta 3,1 kv. m ploto norma (trūko 0,1 kv. m) bei tam tiktais laikotarpiais nebuvo užtikrintas tinkamas maitinimas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nustatytas ploto pažeidimas buvo itin nežymus ir nesudarantis pagrindo kvalifikuoti jį kaip Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, pareiškėjo reikalavimas dėl netinkamo maitinimo patirtos žalos yra abstraktus, sprendė, jog pažeidimų pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad dėl nustatytų pažeidimų jo patirta neturtinė žala turi būti atlyginta pinigais.

18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų, be kita ko, nevertindama pareiškėjo atsikirtimuose į atsiliepimą į apeliacinį skundą nurodytus argumentus dėl prašomo atlikti teisinio vertinimo.

19. Dėl pareiškėjo su atsikirtimu į atsiliepimą į apeliacinį skundą teikiamų įrodymų pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai ir įrodymai. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ir apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus, taip užtikrinant sąžiningą, operatyvų teismo procesą, todėl pareiškėjo apeliaciniame procese teikiami įrodymai nevertinami.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jam turi būti priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

21. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus.

22. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

23. Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

24. Nors nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjui dalį ginčo laikotarpio Marijampolės PN nebuvo užtikrintas Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte nustatytas minimalus gyvenamasis plotas bendrabučio tipo patalpoje, tačiau nustatytas neatitikimas yra itin nežymus ir trumpalaikis – pareiškėjui trūko tik 0,1 kv. m 7 dienas – todėl laikytinas mažareikšmiu ir objektyviai negalėjusiu sukelti pareiškėjo skunde nurodytų pasekmių.

25. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog pareiškėjas buvimo Marijampolės PN laikotarpiu turėjo galimybę pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, o būti gyvenamojoje patalpoje privalėjo tik naktį pagal dienotvarkę miegui skirtu laiku. Byloje nenustatyta, kad pataisos namuose būtų priimti tam tikri įsakymai, draudžiantys nuteistiesiems pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu metu vaikščioti savo gyvenamosiose patalpose bei lokalinio sektoriaus koridoriuose, pasivaikščiojimų kieme ar kitose patalpose. Taigi pareiškėjas turėjo tam tikrą judėjimo laisvę, kuria intensyviai galėjo naudotis. Ribota erdvė iš dalies gali būti kompensuojama didele bendrabučio tipo patalpa ir suteikta judėjimo laisve (žr., pvz., EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98); 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nurmagomedov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30138/02) ir kt.).

26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad EŽTT 2017 m. spalio 17 d. sprendime byloje Stemplys ir Debesys prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 71024/13, 71974/13) yra nurodęs, kad jei pataisos namuose kalinamam asmeniui ilgą laiką tenka mažiau nei 3 kv. m, tai taip pat reiškia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo konstatuotas tokio masto gyvenamojo ploto trūkumas, kuris, net ir įvertinus bausmės atlikimo režimo pataisos namuose ypatumus, savaime reikštų šios Konvencijos 3 straipsnio, kuriuo draudžiama asmenį bausti kankinančiu, nežmonišku ar žeminančiu orumą būdu, pažeidimą.

27. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamo maitinimo yra abstraktaus pobūdžio, nedetalizuoti, t. y. pareiškėjas nenurodė kada, kokiomis aplinkybėmis, koks konkretus jam tiekiamas maistas buvo sugedęs ar atvėsęs. Pažymėtina ir tai, kad iš bylos duomenų pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog dėl nustatytų pažeidimų buvo pakenkta pareiškėjo fizinei at psichinei sveikatai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde šių pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių neneigė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

28. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog dėl nežymaus gyvenamojo ploto trūkumo ir netinkamo maitinimo jis patyrė tokio intensyvumo neigiamus išgyvenimus ir dvasinę skriaudą, dėl kurių turėtų būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigine išraiška.

29. Tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos medžiagą vertino kitaip nei vertina pareiškėjas, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kaip teigia pareiškėjas apeliaciniame skunde, yra nemotyvuota, nepagrįsta ir neteisėta.

30. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė