2022-02-02 Nr. AB-2686-3-62-3-02161-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-188-438/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02161-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 7.9 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. patikslintą skundą atsakovui Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. S. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas: panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno miesto 1-ojo skyriaus vedėjo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. SD(19.2)-7752 ir 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. SSD(19.2)-189 (94 eilės numeris) ta apimtimi, kuria pareiškėjui skirta 200,31 Eur darbo paieškos išmoka nuo 2020 m. birželio 30 d., ir įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui trūkstamą 120,24 Eur darbo paieškos išmoką už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 12 d. iki 2020 m. birželio 29 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. gegužės 5 d. Tarnybai pateikė prašymą dėl nedarbo išmokos paskyrimo ir mokėjimo. Pareiškėjui tapo žinoma, jog valstybės institucijos priėmė teisės aktus, susijusius su Covid-19 pandemija, kurie suteikė bedarbiams teisę į 200 Eur dydžio išmokas nuo 2020 m. birželio mėnesio. 2020 m. birželio 30 d. apsilankęs Tarnybos Kauno miesto skyriuje pas konsultantę, pareiškėjas papildomai užpildė standartinės formos prašymą skirti jam po 200 Eur kasmėnesines darbo paieškos išmokas. 2020 m. rugpjūčio 7 d. į banko sąskaitą pareiškėjui buvo pervesta 6,68 Eur, t. y. tik už vieną 2020 m. birželio mėnesio dieną. Su tuo nesutikdamas, pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 11 d. Tarnybai pateikė pareiškimą dėl per mažos pinigų sumos pervedimo už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 12 d. iki 2020 m. birželio 29 d., kuriame prašė sumokėti ir pervesti trūkstamą 120,24 Eur sumą už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 12 d. iki 2020 m. birželio 29 d. (imtinai), t. y. už 18 dienų, skaičiuojant už vieną dieną 6,68 Eur. 2020 m. rugpjūčio 19 d. iš Tarnybos pareiškėjas gavo sprendimą Nr. SD(19.2)-7752, kuriuo jo prašymas nebuvo tenkintas. Pareiškėjo teigimu, kasmėnesinė darbo paieškos išmoka jam turėjo būti mokama skaičiuojant nuo tokią teisę suteikiančio įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2020 m. birželio 12 d., kadangi į Tarnybą pirmą kartą pareiškėjas kreipėsi dar 2020 m. gegužės 5 d. Pareiškėjas pažymėjo, kad konkretų laiką ir dieną, kada galima apsilankyti pas Tarnybos priskirtą konsultantę, parenka pati Tarnyba, dėl to nei anksčiau, nei vėliau atvykti ir pateikti prašymą dėl darbo paieškos išmokos jis negalėjo.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 481 straipsnio 7 dalies 1 punktą, darbo paieškos išmoka skiriama nuo asmens kreipimosi į Tarnybą dienos. Prašymą skirti išmoką pareiškėjas pateikė tik 2020 m. birželio 30 d., todėl Tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno miesto 1-ojo skyriaus vedėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. SSD(19.2)-189 pareiškėjui skirta 200,31 Eur dydžio darbo paieškos išmoka nuo 2020 m. birželio 30 d. Apskaičiuojant sumą, kuri turi būti išmokama pareiškėjui, buvo naudotasi formule, numatyta Tarnybos direktoriaus 2020 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-213 patvirtintų Darbo paieškos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 14 punkte. Pagal pateiktą formulę, pareiškėjui už birželio mėnesį apskaičiuota išmoka lygi 6,68 Eur, todėl tiek ir buvo pervesta į pareiškėjo nurodytą banko sąskaitą. Atsakovo teigimu, pareiškėjo prašymas panaikinti Tarnybos sprendimą skirti išmoką nėra argumentuotas, kadangi minėtą sprendimą atsakovas priėmė pagrįstai, vadovaujantis teisės aktais. Tik gavus pareiškėjo prašymą skirti išmoką, buvo svarstoma, ar ji priklauso pareiškėjui. Skundžiamas sprendimas negalėjo būti priimtas be asmens prašymo. Pareiškėjo teiginiai, kad Tarnybos specialistai sprendžia, kada asmenims atvykti į Tarnybą, dėl ko pareiškėjas negalėjo pateikti prašymo skirti išmoką anksčiau, yra nepagrįsti, kadangi prašymus galima teikti tiek elektroniniu paštu, tiek atvykus į Tarnybos aptarnavimo skyrių.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į šalyje susiklosčiusią situaciją dėl Covid-19 pandemijos, Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. gegužės 7 d. papildė Užimtumo įstatymą 481 straipsniu, kuriame įtvirtino teisę į darbo paieškos išmokų mokėjimą asmenims, turintiems bedarbio statusą ir nedalyvaujantiems aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Šis Užimtumo įstatymo pakeitimas įsigaliojo nuo 2020 m. gegužės 15 d. Užimtumo įstatymo 481 straipsnio 10 dalyje buvo nurodyta, kad kreipimosi dėl darbo paieškos išmokos, šios išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatoma Tarnybos direktoriaus patvirtintuose Darbo paieškos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose. Tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. V-213, kuriuo šie Nuostatai buvo patvirtinti, įsigaliojo 2020 m. birželio 12 d. Teismas vadovavosi Užimtumo įstatymo 481 straipsnio 7 dalies 1 punktu, Nuostatų 3, 7 punktais, įvertino šias teisės normas tiek lingvistiniu, tiek sisteminiu teisės aiškinimo metodu ir darė išvadą, jog prašymo dėl darbo paieškos išmokos skyrimo pateikimas yra viena iš būtinųjų sąlygų šios išmokos skyrimui.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 5 d. Tarnybai pateikė prašymą dėl bedarbio išmokos paskyrimo ir mokėjimo, o Nuostatuose patvirtintos formos prašymą skirti darbo paieškos išmoką pateikė Tarnybai 2020 m. birželio 30 d. Tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno miesto 1-ojo skyriaus vedėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. SSD(19.2)-189 pareiškėjui buvo paskirta 200,31 Eur darbo paieškos išmoka nuo 2020 m. birželio 30 d., t. y. nuo prašymo skirti šią išmoką pateikimo dienos. Nesutikdamas su tuo, pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 11 d. Tarnybai pateikė pareiškimą dėl per mažos pinigų sumos pervedimo už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 12 d. iki 2020 m. birželio 29 d., kuriame prašė sumokėti ir pervesti trūkstamą 120,24 Eur sumą už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 12 d. iki 2020 m. birželio 29 d. (imtinai). Tarnyba 2020 m. rugpjūčio 19 d. rašte Nr. SD(19.2)-7752 pareiškėjo prašymo netenkino, paaiškindama, jog darbo paieškos išmokos mokamos nuo prašymo ją skirti pateikimo dienos, t. y. nuo asmens kreipimosi į Tarnybą dėl šios išmokos mokėjimo dienos.

8. Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes ir minėtą teisinį reglamentavimą, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog darbo paieškos išmoka jam turėjo būti skaičiuojama ir mokama nuo 2020 m. birželio 12 d., kuomet įsigaliojo šios išmokos mokėjimo tvarką reglamentuojantys Nuostatai, kadangi nei Užimtumo įstatyme, nei Nuostatose tokia taisyklė nėra įtvirtinta. Priešingai, ginčo laikotarpiui aktualios redakcijos Užimtumo įstatymo 481 straipsnio 7 dalies 1 punkte buvo aiškiai nustatyta, jog darbo paieškos išmoka asmeniui skiriama nuo jo kreipimosi į Tarnybą dienos. Teismas vertino, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai darbo paieškos išmoką pareiškėjui skyrė nuo 2020 m. birželio 30 d., t. y. nuo Nuostatuose patvirtintos formos prašymo dėl šios išmokos skyrimo pateikimo Tarnybai dienos.

9. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog jo kreipimosi į Tarnybą diena turi būti laikoma 2020 m. gegužės 5 d., kuomet pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą skirti jam nedarbo socialinio draudimo išmoką, kadangi nedarbo socialinio draudimo išmoka, kurios mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymas, ir darbo paieškos išmoka, kurią reglamentuoja Užimtumo įstatymas, nėra tapačios socialinės apsaugos priemonės. Šių išmokų mokėjimas reglamentuojamas skirtingomis teisės normomis, numatančiomis nevienodus jų skyrimo ir mokėjimo pagrindus bei tvarką. Be to, pareiškėjo kreipimosi į Tarnybą dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo metu teisės aktuose nebuvo reglamentuotas darbo paieškos išmokų mokėjimo institutas, kuris buvo įtvirtintas tik nuo 2020 m. gegužės 15 d.

10. Teismas nustatė, kad atsakovas darbo paieškos išmokos dydį pareiškėjui apskaičiavo pagal Nuostatų 14 punkte nustatytą formulę. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nekelia ginčo dėl šios formulės taikymo, todėl neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atlikto apskaičiavimo, pagal kurį pareiškėjui už vieną birželio mėnesio dieną buvo išmokėta 6,68 Eur suma, teisėtumu.

11. Teismas, atmesdamas pareiškėjo argumentus, jog prašymo dėl išmokos skyrimo negalėjo pateikti anksčiau, kadangi Tarnyba pati paskiria asmenims vizitų pas specialistus laiką, vadovavosi Nuostatų 4 ir 5 punktuose įtvirtintomis teisės normomis, kurios nustato, jog prašymus dėl išmokų skyrimo asmenys gali pateikti ne tik apsilankymo Klientų aptarnavimo skyriuje metu, bet ir elektroniniu būdu, naudojantis Tarnybos interneto svetainėje prieinama elektronine paslauga „Registracija Užimtumo tarnyboje“. Pateikęs prašymą elektroniniu būdu, per 3 mėnesius nuo jo pateikimo dienos asmuo turi pateikti prašymo originalą Klientų aptarnavimo skyriui, kuriame jis yra registruotas, išskyrus atvejį, kai pateikiamas elektroniniu parašu pasirašytas prašymas. Teismas pažymėjo, kad nei skunde, nei teismo posėdžio metu pareiškėjas negalėjo nurodyti jokių svarbių, objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios galėjo sutrukdyti jam pateikti prašymą elektroniniu būdu anksčiau numatyto vizito laiko.

12. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsniu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir sprendė, kad tiek Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas Nr. SSD(19.2)-189, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta darbo paieškos išmoka pagal 2020 m. birželio 30 d. prašymą, tiek 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas Nr. SD(19.2)-7752, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 11 d. prašymą mokėti darbo paieškos išmoką už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 12 d., buvo priimti tinkamai įvertinus pareiškėjo prašymuose nurodytų faktinių aplinkybių visumą ir galiojantį teisinį reglamentavimą, iš sprendimų turinio pareiškėjas galėjo ir turėjo suprasti jų motyvus bei teisinį pagrindą, kuris išdėstytas aiškiai, todėl skundžiami sprendimai atitinka esminius VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

13. Teismas konstatavo, kad Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas Nr. SD(19.2)-7752 ir 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas Nr. SSD(19.2)-189 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų naikinti. Atmetęs pagrindinius skundo reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo, teismas atmetė ir išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 14. Pareiškėjas D. S. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. rugpjūčio mėn. dokumentą Nr. SD(19.2) „Dėl informacijos pateikimo“; panaikinti Tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno miesto 1-ojo skyriaus vedėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. įsakymą Nr. SSD(19.2)-189 (94 eilės numeris) ta apimtimi, kuria pareiškėjui skirta darbo paieškos išmoka tik nuo 2020 m. birželio 30 d., numatant išmokos dydį 200,31 Eur, nes ji turi būti skirta nuo 2020 m. birželio 12 dienos (t. y. anksčiau); panaikinti Tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. SD(19.2)-7752; įpareigoti atsakovą apskaičiuoti, sumokėti ir pervesti trūkstamą 120,24 Eur sumą už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 12 d. iki 2020 m. birželio 29 d. (imtinai), t. y. už 18 dienų, skaičiuojant už vieną dieną 6,68 Eur, šią sprendimo dalį nukreipti vykdyti skubiai. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje iš atsakovo (-ų), taip pat ir pirmojoje instancijoje sumokėto žyminio mokesčio dalį.

15. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodo, kad jo apsilankymo Tarnyboje data – 2020 m. birželio 30 d., buvo parinkta pačios Tarnybos, o jis pats dėl karantino anksčiau tuo laikotarpiu patekti į Tarnybos patalpas neturėjo jokios objektyvios galimybės. Pareiškėjo teigimu, elektroninė Tarnybos sistema neveikė ir neleido registruotis anksčiau nei 2020 m. birželio 30 d. Pareiškėjas nurodo, kad dar iš anksto – 2020 m. gegužės 5 d., Tarnybai raštu buvo pateikęs prašymą ir reikalingus dokumentus dėl bedarbio ar / ir kitos atitinkančios ją išmokos paskyrimo ir mokėjimo. Kitu būdu kaip tik laisvos formos prašymu raštu pateikti tuo laikotarpiu prašymo nebuvo galimybės, nes jokios Tarnybos elektroninės sistemos prašymų tuo metu nepriiminėjo. Pareiškėjas nurodo, kad anksčiau, pvz., nuo 2021 m. birželio 12 d., fiziškai apsilankyti Tarnyboje nebuvo sudarytos sąlygos, nes jo neįleido. Pareiškėjas pažymi, kad iš asmens negalima reikalauti neįmanomų dalykų, ir daro išvadą, kad buvo pažeistas ir konstitucinis teisinės valstybės principas. Pareiškėjas įžvelgia ir valstybės institucijų atsakingo konstitucinio valdymo principo pažeidimą ir piktnaudžiavimą tuo, kad yra / buvo sudarytos apsunkintos sąlygos dar pačią pirmą įstatymo įsigaliojo dieną fiziniams asmenims fiziškai patekti į Tarnybos patalpas ir užpildyti prašymus.

16. Pareiškėjas paaiškina, kad jis iki šiol negali ir neturi objektyvios galimybės naudotis nei mobiliosiomis aplikacijomis ir / ar elektroninio parašo sistema, kadangi jau daugiau negu 10 metų yra areštuotas visas jo turtas, todėl operatoriai ir atstovai negali teikti jam paslaugų kreditan. Jeigu jis tokį turtą įsigytų savo nuosavybėn, jis būtų konfiskuotas antstolių. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad, norint gauti savivaldybių mokamą socialinę išmoką už pilną kalendorinį mėnesį, atitinkamai seniūnijai būtina / galima pateikti dokumentus iki paskutinės kalendorinio mėnesio dienos įskaitytinai.

17. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, vadovaujasi Užimtumo įstatymo 481 straipsnio 7 dalies 1 punktu ir pažymi, kad prašymą skirti darbo paieškos išmoką pareiškėjas pateikė tik 2020 m. birželio 30 d. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Tarnybos specialistai sprendžia, kada atvykti asmenims į Tarnybą, todėl pareiškėjas negalėjo pateikti prašymo skirti darbo paieškos išmoką anksčiau, kadangi asmenys prašymus galėjo teikti tiek elektroniniu paštu, tiek atvykus į Tarnybos aptarnavimo skyrių, pateikiant prašymo originalą savo specialistei. Atsakovo teigimu, teismas išnagrinėjo visas aplinkybes, kurios galėjo kelti abejonių. Tiek Tarnyba, priimdama sprendimą neskirti darbo paieškos išmokos asmeniui, tiek teismas, priimdamas sprendimą atmesti pareiškėjo skundą, rėmėsi teisės aktais ir sistemiškai juos taikant priėmė tinkamą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Ginčas kilęs dėl 2020 m. rugpjūčio 4 d. Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno miesto 1-ojo skyriaus vedėjo sprendimo Nr. SSD(19.2)-189 (94 eilės numeris) teisėtumo ta apimtimi, kuria pareiškėjui skirta 200,31 Eur darbo paieškos išmoka nuo 2020 m. birželio 30 d.

20. Pareiškėjas nesutikimą su šiuo sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad darbo paieškos išmoka jam turėjo būti skaičiuojama nuo šią teisę suteikiančių teisės aktų įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2020 m. birželio 12 d., o ne nuo prašymo pateikimo dienos, todėl atsakovas privalo išmokėti pareiškėjui trūkstamą 120,24 Eur sumą už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 12 d. iki 2020 m. birželio 29 d., nes dėl atsakovo darbo organizavimo tvarkos neturėjo galimybės anksčiau pateikti prašymo.

21. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Užimtumo įstatymas ir su jo įgyvendinimu susiję teisės aktai. Užimtumo įstatymo 481 straipsnio 7 dalies 1 punkte (straipsnio redakcija nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad „Darbo paieškos išmokas skiria, moka, jų mokėjimą sustabdo, atnaujina, nutraukia Užimtumo tarnyba. Užimtumo tarnyba priima sprendimą dėl <...> darbo paieškos išmokos skyrimo – ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos, darbo paieškos išmoką paskiriant nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos.“

22. Šiame teisės akte aiškiai yra apibrėžtas momentas, nuo kurio asmuo įgyja teisę į darbo paieškos išmokas, o būtent, „nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos.“

23. Užimtumo įstatymo 481 straipsnio 8 dalyje taip pat nustatyta, kad „Kreipimosi dėl darbo paieškos išmokos, šios išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatoma Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintuose Darbo paieškos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose.“

24. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-213 patvirtintų Darbo paieškos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad „Teisę gauti Išmoką turi asmenys, atitinkantys Įstatymo 481 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir pateikę Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) Prašymą dėl darbo paieškos išmokos skyrimo (Nuostatų 1 priedas) (toliau – Prašymas).“

25. Aptartas teisinis reglamentavimas reiškia, kad asmuo įgyja teisę į darbo paieškos išmokas nuo kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos, be to, jo kreipimasis (prašymas) turi atitikti formą ir turinį, kurie yra nustatyti Nuostatų 1 priede.

26. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Nuostatuose patvirtintos formos prašymą skirti darbo paieškos išmoką pateikė Užimtumo tarnybai 2020 m. birželio 30 d. Tai lemia, kad būtent nuo šios datos pareiškėjas ir įgijo teisę į darbo paieškos išmoką. Šiuo atveju jo 2020 m. gegužės 5 d. prašymas pateiktas Užimtumo tarnybai negali būti prilygintas prašymui skirti darbo paieškos išmoką, nes šis prašymas buvo pateiktas kitų išmokų gavimo reikalu, t. y. dėl bedarbio išmokos. Be to, 2020 m. gegužės 5 d. dar negaliojo minėta teisės norma – Užimtumo įstatymo 481 straipsnis, kuris tik nuo 2020 m. gegužės 15 d. nustatė galimybę gauti ir darbo paieškos išmoką.

27. Nors pareiškėjas teigia, kad prašymo skirti darbo paieškos išmoką negalėjo pateikti anksčiau dėl atsakovo netinkamai organizuoto darbo, tačiau tokio pobūdžio įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas bandė anksčiau pateikti šį prašymą, o atsakovas būtų atsisakęs jį priimti, arba nurodę konkrečią datą, nuo kurios priims pareiškėjo prašymą ir pan., nepateikė.

28. Nuostatų 4.1.1. punkte nustatyta, kad „Prašymas gali būti pateiktas <...> elektroniniu būdu, naudojantis Užimtumo tarnybos interneto svetainėje prieinama elektronine paslauga „Registracija Užimtumo tarnyboje“. Šis reglamentavimas patvirtina, kad buvo sudarytos realios galimybės asmenims teikti prašymus jų pageidaujamu laiku ir visuotinai prieinamomis priemonėmis.

29. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė savo teiginių pagrįstumo, jog dėl atsakovo kaltės negalėjo pateikti prašymo 2020 m. birželio 12 d. ar kitomis dienomis iki 2020 m. birželio 30 d.

30. Visa tai lemia, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstus bei teisingus sprendimus, dėl ko tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius