1f31d800-fdc7-4bbd-bdfe-26018c7e0941 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3068-243/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01796-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 3 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai DamaÅ¡ienei, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,n u s t a t ė :pareiÅ¡kėjas A.M. skundu nurodo, jog atskirais laikotarpiais nuo 2015-04-16 iki 2016-05-20 buvo laikomas Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje sÄ lygomis, žeminančiomis jo orumÄ , sukeliančiomis papildomų iÅ¡gyvenimų, intensyviai virÅ¡ijančiomis kalinimui bÅ«dingus suvaržymus ir prilygstančiomis kankinimui. PareiÅ¡kėjo teigimu, 65 paras buvo laikomas perpildytose kamerose neužtikrinant vienam asmeniui tenkančio minimalaus 5 kv.m. ploto reikalavimų neįskaitant baldų, bei 91 parÄ neatitinkančiose higienos normų reikalavimų.

Nurodo, jog kamerų sienos ir lubos buvo aptrupėjusios, byrėjo tinkas, luposi dažai, kamerose buvo labai drėgna, patalynė ir drabužiai buvo Å¡lapi, neveikė vėdinimo sistemos, todėl vėdino kameras atidarydamas langus, tačiau vasarÄ buvo nepakeliamai karÅ¡ta, trÅ«ko apÅ¡vietimo, nes kameros įrengtos rÅ«syje, kameros Nr. 2 grindys cementinės, nepadengtos lengvai valoma ir dezinfekuojama danga, Å¡ioje kameroje buvo Å¡alta 2015 metų spalio mėnesį, visose kamerose buvo kitokių smulkių higienos normų neatitikimų, pavyzdžiui, sanitariniuose mazguose nudaužytos plytelės, tose vietose kaupėsi neÅ¡varumai, mikrobai, baldai surÅ«diję, atsilupusiais dažais, todėl prie jų prisilietęs iÅ¡sipurvindavo drabužius, kuriuos turėjo skalbti dažniau nei įprasta, iÅ¡ rozečių kyÅ¡ojo atviri laidai, iÅ¡ sanitarinių mazgų sklisdavo smarvė.

Taip pat teigia, jog kameroje Nr. 2 nuolat užsikimÅ¡davo tualetas, tai sukeldavo papildomų rÅ«pesčių, praÅ¡ydavo pareigÅ«nų pompos ir buvo priverstas dirbti santechniku 2015 metų spalio 17 ir 18 dienomis, o už šį darbÄ jam nebuvo atlyginama. Teigia, jog nuolat sirgo perÅ¡alimo ligomis, nuo nuolatinio oro trÅ«kumo skaudėdavo galvÄ , nuo per didelės drėgmės sirgo kvėpavimo takų ligomis, slogavo. Nurodo, jog serga nepagydomomis ligomis (ŽIV ir hepatitu B), o Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje dirbančios slaugytojos negalėjo jam suteikti tinkamo gydymo, tik bÅ«tinÄ jÄ pirmÄ jÄ pagalbÄ , todėl nebuvo užtikrintas pilnavertis ir kokybiÅ¡kas gydymas.

Teigia, jog atvykęs į areÅ¡tinę 2015-11-10, 2015-12-07, 2016-01-12 negavo karÅ¡tos vakarienės ir liko alkanas, tačiau pasiskundus areÅ¡tinės virÅ¡ininkui kitos dienos pietums jam buvo duodama didesnė porcija karÅ¡to maisto. PareiÅ¡kėjo teigimu, tai neatleidžia valstybės nuo pareigos rÅ«pintis etapuojamais asmenimis, o dėl minėtų ligų patyrė papildomus sunkumus ir nepatogumus, t.y. negavęs karÅ¡tos vakarienės dėl alkio jautė pilvo skausmus, silpnumÄ , negalėjo užmigti.

Taip pat nurodo, jog 2016 metais laikytas naujosiose Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinės patalpose kamerose Nr. 11 ir 2, kuriose nubuvo įrengtas radijo taÅ¡kas, kuris jam bÅ«tinas, nes neturi artimųjų, kurie galėtų jam perduoti radijo imtuvÄ , televizorių ar spaudÄ , neįrengti pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukai, dėl to jautėsi nesaugus. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, jog Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje bÅ«davo laikomas po 15 parų be teisinio pagrindo, su juo nebÅ«davo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, nevykdavo teismo posėdžiai, tačiau jis nebÅ«davo vežamas atgal į Å iaulių tardymo izoliatorių.

Teigia, jog nepagrįstai jį laikant areÅ¡tinėje jis negalėjo naudotis teisėmis, kurias turėjo Å iaulių tardymo izoliatoriuje, t.y. negalėjo dalyvauti laisvalaikio užimtumo programoje, tris kartus per savaitę gauti ir skaityti spaudÄ , kiekvienÄ dienÄ naudotis biblioteka, bendrauti su psichologais ir socialiniais darbuotojais, dalyvauti elgesio korekcijos programoje, naudotis sporto sale, žaisti krepÅ¡inį ir stalo tenisÄ , sportuoti už kameros ribų ir laisvai judėti, taip pat gauti tinkamÄ gydymÄ , koks jam bÅ«davo suteikiamas Å¡iame izoliatoriuje.

PareiÅ¡kėjo teigimu, nepagrįstai jį laikant areÅ¡tinėje po 15 parų ir kitų nurodytų pažeidimų, jis patyrė ne tik fizinius nepatogumus, bet ir gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , nes sumažėjo bendravimo galimybės dėl negalėjimo naudotis Å iaulių tardymo izoliatoriuje turimomis teisėmis. Teigia, jog patirti iÅ¡gyvenimai ir sunkumai ženkliai virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus suvaržymus. Taip pat teigia, jog laikotarpiu nuo 2015-04-28 iki 2015-05-13 areÅ¡tinėje laikytas 16 parų, nes buvo suimtas naktį, todėl mano, jog laikymo areÅ¡tinėje laikÄ reikia skaičiuoti valandomis, o tai sudarytų 16 parų.

Pažymi, jog atsakovė neteisingai nurodo jo laikymo areÅ¡tinėje pradžiÄ , t.y. jis laikytas nuo 2015-04-16, o ne nuo 2015-04-28. Teigia, jog gyvendamas tokiomis sÄ lygomis patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 2000,00 Eur (b.l. 4-12, 57-64).Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 80 punktÄ vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau 5 kv.m. gyvenamojo ploto (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ plotÄ neįskaičiuojamas).

Pripažįsta, jog 59 paras iš pareiškėjo areštinėje praleistų 192 parų galėjo būti itin nežymiai neužtikrintas 5 kv.m. minimalaus ploto reikalavimas, tačiau tokio neatitikimo pajusti neįmanoma ir jis negalėjo sukelti papildomų nepatogumų, o kitais laikotarpiais pareiškėjui teko gerokai didesnis plotas nei minimalus. Teigia, jog pareiškėjas areštinėje atskirais laikotarpiais laikytas ne ilgiau nei 15 parų, nes buvo reikalingas ikiteisminio tyrimo ir teisminio proceso metu, ir Suėmimo vykdymo įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimai šiuo aspektu nėra pažeisti.

Pažymi, jog pareiÅ¡kėjas dėl jo laikymo areÅ¡tinėje termino ir kitų jo laikymo sÄ lygų nėra reiÅ¡kęs nusiskundimų. PareiÅ¡kėjo laikymo areÅ¡tinėje metu 2015-03-30 ir 2015-10-02 atlikti Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimai, pažeidimų nenustatyta, pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos atitiko higienos normų reikalavimus, pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės apie užsikimÅ¡usius unitazus nėra žinomos, o visi gedimai nedelsiant Å¡alinami. Pažymi, jog areÅ¡tinėje laikomi asmenys patys tyčia niokoja patalpas, nors vadovaujantis AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 9.2, 9.4 punktais privalo palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ kamerose, tausoti inventorių.

Nurodo, jog teisės aktai nenumato vidinio ryÅ¡io sistemos (aliarminio iÅ¡kvietimo) ir radijo taÅ¡kų įrengimo areÅ¡tinėje. Taip pat nurodo, jog pareiÅ¡kėjas 28 kartus kreipėsi į slaugytojas dėl įvairių nusiskundimų, kurių dauguma susijusi dėl ilgalaikio narkotinių medžiagų vartojimo, pareiÅ¡kėjui buvo teikiamas gydymas vaistais. Nurodo, jog vakarienė areÅ¡tinėje tiekiama nuo 17 iki 18 val., kuriÄ jis gaudavo pagal patvirtintÄ valgiaraÅ¡tį. Pažymi, jog pareiÅ¡kėjas laisvėje neturėjo gyvenamosios vietos, buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, o jį sulaikius sudarytos geresnės sÄ lygos, nes jis turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , gauna maitinimÄ ir medicininę pagalbÄ bei kitas paslaugas.

Atsakovės atstovo teigimu, pareiÅ¡kėjas daugiau nei 13 kartų teistas, jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl areÅ¡tinės sÄ lygos jam buvo žinomos ir negalėjo sukelti skunde nurodytų pasekmių, iÅ¡gyvenimų ir nepatogumų, kurie bÅ«tų paveikę jo sveikatÄ . PareiÅ¡kėjas turėjo suvokti, jog dėl savo elgesio ir pasirinkto gyvenimo bÅ«do patirs nepatogumų ir suvaržymų, kuriuos sukelia bausmė. Argumentuoja, jog atsižvelgiant į teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais nusikaltusiems asmenims yra diskriminuojami dori piliečiai, nedarantys nusikaltimų, prisidedantys prie gerovės valstybėje kÅ«rimo.

Be to, tai skatina dar didesnį visuomenės nepakantumÄ Â nusikaltusiems asmenims (b.l. 26-31). Teismas konstatuoja:nagrinėjamos bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiÅ¡kėjui A. M. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, CK 6.271 straipsnio pagrindu.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

Vienas jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neteisėtumas, kaip vieÅ¡osios atsakomybės kilimo sÄ lyga, galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Europos Žmogaus Teisių Teismas, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę ir kt.

Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Teismas spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusÄ , todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas (žr., pvz., 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013; 2013-11-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 ir kt.; mutatis mutandis dėl suimtojo teisinio statuso žr. 2013-11-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Apibrėždamas laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų statusÄ , Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentuoja Europos Žmogaus Teisių Teismo iÅ¡skiriamus nuteistųjų teisinės padėties ypatumus.

Administracinėje byloje Nr. A822-1114/2013 teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ Ä¯kalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 4451/70).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04) (2013-05-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1114/2013).Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimÄ byloje Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997-12-19 sprendimÄ byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;

LVAT 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-651-575/2015 ir kt.).PareiÅ¡kėjas, jo teigimu, patirtÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog jo laikymo Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje metu jam nebuvo užtikrinti minimalaus ploto ir higienos normų reikalavimai taip pat dėl to, jog, jo teigimu, buvo nepagrįstai ilgai laikomas areÅ¡tinėje. Nagrinėjamu atveju nustatant areÅ¡tinėje laikomam asmeniui tenkantį minimalų plotÄ vadovaujamasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punktu, kuriame nustatyta, kad asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv.m. (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas).

IÅ¡ Klaipėdos apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos AreÅ¡tinės vyresniojo specialisto 2016-09-02 tarnybinio praneÅ¡imo Nr. 30-PR2-16473 matyti, jog pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinėje atskirais laikotarpiais laikytas nuo 2015-04-28 iki 2016-05-20 (b. l. 32-34). PareiÅ¡kėjui argumentuojant, jog iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ jo medicininės kortelės įrodo, kad jis laikytas areÅ¡tinėje nuo 2015-04-16, pažymėtina, jog paties pareiÅ¡kėjo skunde dėstomos aplinkybės paneigia šį jo teiginį. Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, jog buvo sulaikytas 2015-04-28 ir nors asmens kortelės iÅ¡raÅ¡e pažymėta, jog pareiÅ¡kėjas apžiÅ«rėtas 2015-04-16 8.33 val., teismo vertinimu, atsižvelgiant į iÅ¡raÅ¡e pažymėtų pareiÅ¡kėjo apžiÅ«rų chronologinės sekos darytina iÅ¡vada, jog padaryta klaida nurodant apžiÅ«ros datÄ 2015-04-16, kuri teismo vertinimu, turėtų bÅ«ti 2015-06-16 (b.l. 36-37).

Teismas neturi pagrindo netikėti pareigÅ«no, suraÅ¡iusio tarnybinį praneÅ¡imÄ nurodytomis aplinkybėmis, nes nėra pagrindo matyti, jog pareigÅ«nas turėjo interesÄ nurodyti neteisingas aplinkybes. IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas pažeidžiant nustatytÄ 5 kv.m. minimalaus ploto reikalavimÄ (atskaičius sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ ) laikytas: nuo 2015-04-28 iki 2015-04-29 kameroje Nr. 2, kurioje vienam asmeniui teko 4,21 kv.m. ploto, nuo 2015-04-29 iki 2015-05-06 kameroje Nr. 23, kurioje vienam asmeniui teko 4,95 kv.m. ploto, nuo 2015-05-06 iki 2015-05-13 kameroje Nr. 22, kurioje vienam asmeniui teko 3,84 kv.m. ploto, nuo 2015-07-08 iki 2015-07-17 kameroje Nr. 23, kurioje vienam asmeniui teko 4,95 kv.m. ploto, nuo 2015-07-27 iki 2015-07-31 kameroje Nr. 38, kurioje vienam asmeniui teko 4,89 kv.m. ploto, nuo 2015-10-14 iki 2015-10-16 kameroje Nr. 35, kurioje vienam asmeniui teko 4,97 kv.m. ploto, nuo 2015-10-16 iki 2015-10-20 kameroje Nr. 2, kurioje vienam asmeniui teko 4,21 kv.m. ploto, nuo 2015-10-23 iki 2015-10-29 kameroje Nr. 38, kurioje vienam asmeniui teko 4,89 kv.m. ploto, nuo 2015-11-21 iki 2015-11-25 kameroje Nr. 34, kurioje vienam asmeniui teko 4,49 kv.m. ploto, nuo 2015-12-07 iki 2015-12-22 kameroje Nr. 24, kurioje vienam asmeniui teko 4,57 kv.m. ploto.

Konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimÄ laikytas areÅ¡tinėje iÅ¡ viso 59 paras, iÅ¡ kurių 7 paras Å¡is pažeidimas, teismo vertinimu, buvo intensyvesnis, nes pareiÅ¡kėjui tenkančio ploto norma sudarė 3,84 kv.m. ploto. Minimalaus ploto reikalavimo pažeidimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinamas kaip kalinimas nepriimtinomis sÄ lygomis, dėl ko pareiÅ¡kėjas patiria neturtinę žalÄ CK 6.250 straipsnio 1 dalies požiÅ«riu (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009, A-801-442/2015, kt.).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog dėl minimalaus ploto reikalavimų pažeidimų asmuo neabejotinai patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus. Tačiau tik 7 paras pažeidimas galėjo bÅ«ti juntamas labiau, tuo tarpu, visÄ kitÄ laikÄ minimalaus ploto reikalavimas buvo pažeistas itin nežymiai ir, teismo vertinimu, negalėjo sukelti pareiÅ¡kėjui labiau juntamų nepatogumų.Higienos reikalavimus, taikomus policijos areÅ¡tinėms laikotarpiu, kuriuo buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 37:2009), galiojusi iki 2015-11-01, ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, įsigaliojusi nuo 2015-11-01.IÅ¡ byloje pateikto Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015-04-13 patikrinimo akto Nr. K3-98 matyti, kad 2015-03-30 atliktas areÅ¡tinės kamerų Nr. 3, 4, 5, 15, 23, 25, 34, 35, 38 ir 39 patikrinimas ir jo metu nenustatyta oro temperatÅ«ros, oro judrumo, santykinės drėgmės reikalavimų neatitikimų.

Patikrinimo aktu taip pat konstatuota, jog visose kamerose įrengti skaidraus stiklo langai, lovų čiužiniai nesuplyšę, Å¡varÅ«s, kamerose įrengta mechaninė iÅ¡traukiamoji ventiliacija, kameros taip pat vėdinamos per atidaromus skaidraus stiklo langus, kameros ir jų įrenginiai Å¡varÅ«s, pasivaikščiojimo kiemai iÅ¡valyti, atliekamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimas, buitinių parazitų nepastebėta, dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ vykdo UAB „Kauno grÅ«dai“, t.y. kameros atitinka HN 37:2009 24 punkto reikalavimus, laikomi asmenys kartÄ per savaitę turi teisę nusiprausti duÅ¡e pagal HN 37:2009 60 punkto reikalavimus, duÅ¡o patalpos sienos, grindys lygios, lengvai valomos, dezinfekuojamos, kamerose, duÅ¡inėje ant sienų ar lubų pelėsių nebuvo, pasivaikščiojimo kiemai iÅ¡valyti.

Patikrinimo aktu konstatuota, jog dirbtinis apÅ¡vietimas neatitinka HN 37:2009 21 punkto reikalavimų, tačiau tai nelaikytina pažeidimu, nes pagal 2 punktÄ Å¡is reikalavimas susijęs su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (b.l. 39-42). Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015-10-02 atlikto patikrinimo ir 2015-10-08 suraÅ¡yto patikrinimo akto Nr. K3-472 duomenys taip pat patvirtina, jog tikrintos areÅ¡tinės kameros Nr. 14 ir 23 atitiko HN 37:2009 reikalavimus ir nepasitvirtino laikomų asmenų nusiskundimai, jog yra Å¡alta, drėgna, nuo sienų ir lubų byra tinkas, yra pelėsis, čiužiniai smirdi ir pÅ«va, iÅ¡draskytos rozetės, iÅ¡daužyta pertvara, skirianti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos, neÅ¡varÅ«s langai ir pan. (b.l. 43-45).

Patikrinimo akte nurodyta, jog sanitariniai mazgai įrengti pagal HN 37:2009 20 punkto reikalavimus, atskirti nuo gyvenamosios patalpos 120-130 cm aukščio pertvara, juose įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, kanalizacija veikianti, smarvės ir tvaiko nesijaučia. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo teiginius dėl areÅ¡tinės kamerų neatitikties higienos normoms paneigia byloje esantys įrodymai ir nėra pagrindo manyti, kad sÄ lygos patikrintose kamerose ir kitose kamerose, kuriose laikytas pareiÅ¡kėjas, galėjo iÅ¡ esmės pasikeisti ar bÅ«ti kitokios nei konstatuota patikrinimo aktuose.

PareiÅ¡kėjui argumentuojant, jog areÅ¡tinėje nepagrįstai laikytas po 15 parų, o nuo 2015-04-28 iki 2015-05-13 16 parų, nes buvo sulaikytas naktį iÅ¡ 2015 metų balandžio 27 dienos į 28 dienÄ , pažymėtina, jog vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2015-09-01 bei nuo 2015-09-01 iki 2016-03-01) asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali bÅ«ti laikomi teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų.

Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos.

Teismo vertinimu, nepagrįsti pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog jis be teisinio pagrindo buvo laikomas areÅ¡tinėje po 15 parų. Toks terminas nustatytas įstatymu ir iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad jis nebuvo pažeistas. Nepagrįsti ir pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog skaičiuojant valandomis nuo 2015-04-28 iki 2015-05-13 jis areÅ¡tinėje laikytas 16 parų, nes buvo sulaikytas naktį iÅ¡ 2015 metų balandžio 27 dienos į 28 dienÄ . IÅ¡ minėtos teisės normos matyti, jog suėmimo terminas skaičiuojamas paromis, o ne valandomis.

Konstatavus, jog pareiÅ¡kėjas teisėtai laikytas areÅ¡tinėje pripažintini nepagrįstais pareiÅ¡kėjo argumentai, jog buvimo areÅ¡tinėje laikotarpiu jis negalėjo naudotis teisėmis, turėtomis Å iaulių tardymo izoliatoriuje (negalėjo dalyvauti laisvalaikio užimtumo programoje, tris kartus per savaitę gauti ir skaityti spaudÄ , kiekvienÄ dienÄ naudotis biblioteka, bendrauti su psichologais ir socialiniais darbuotojais, dalyvauti elgesio korekcijos programoje, naudotis sporto sale, žaisti krepÅ¡inį ir stalo tenisÄ , sportuoti už kameros ribų ir laisvai judėti), nes tokios teisės nėra numatytos asmenims, kurie laikomi areÅ¡tinėse.

PareiÅ¡kėjui teigiant, jog jam nebuvo užtikrintas tinkamas gydymas Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas dėl sveikatos sutrikimų kreipėsi 28 kartus, atsižvelgiant į jo nusiskundimus duota vaistų (b.l. 35-38). Pažymėtina ir tai, jog nei karto pareiÅ¡kėjas nesikreipė dėl jo skunde nurodytų ligų – hepatito B ir ŽIV. IÅ¡ asmens medicininės kortelės iÅ¡rašų matyti, jog vaistai duoti pareiÅ¡kėjui pagal poreikį, objektyviai įvertinus jo bÅ«klę, ne visais atvejais buvo bÅ«tina jam skirti medikamentus, todėl konstatuotina, jog medicininė pagalba pareiÅ¡kėjui buvo suteikta tinkamai ir laiku, prieÅ¡ingai, jo interpretacijoms, kad „beveik visada“ reiÅ¡kia medicininės pagalbos neužtikrinimÄ .

ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos, galimai atsiradusios dėl netinkamo gydymo, atlyginimo pareiÅ¡kėjas turėtų reikÅ¡ti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka.PareiÅ¡kėjui nurodant, jog atvykęs į areÅ¡tinę 2015-11-10, 2015-12-07, 2016-01-12 negavo karÅ¡tos vakarienės ir liko alkanas, iÅ¡ atsakovės atstovo duomenų matyti, kad vakarienė Klaipėdos apskrities VPK tiekiama nuo 17 iki 18 val. pagal patvirtintÄ valgiaraÅ¡tį ir jos kaloringumas turi sudaryti 20 procentų mitybos normos.

Pažymėtina, jog vakarienei nebūtinai turi būti tiekiamas karštas maistas. Pareiškėjui teigiant, jog negavo karštos vakarienės ir kad pasiskundus areštinės viršininkui, karšto maisto (sriubos) jam būdavo duodama daugiau per pietus, o atsakovės atstovui neteikiant neginčijamų pareiškėjo teiginius paneigiančių įrodymų, ir atsižvelgiant į tai, jog visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai, konstatuotina, jog galimai pareiškėjas 2015-11-10, 2015-12-07, 2016-01-12 negavo karštos vakarienės ir liko alkanas, o tai jam sukėlė tam tikrus nepatogumus.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (žr., pvz., LVAT 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Darytina iÅ¡vada, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas neformuoja jokių bendrų, iÅ¡samių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, pirminė žalos įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams.Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as:

žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Neturtinės žalos prigimtis apsprendžia ribotas galimybes jos dydį apskaičiuoti itin tiksliai, grÄ Å¾inti nukentėjusįjį į buvusiÄ padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentÄ . Neturtinės žalos dydį teismas nustato atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingus kriterijus, taip pat į kitus kriterijus, kuriuos teismas pripažįsta svarbiais.

Vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , teismai atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtinta 800 Lt, 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 – 850 Lt, 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 – 1 000 Lt, o 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 – 1 035 Lt nuo 2014 m. spalio 1 d. ir 300 Eur nuo 2015 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga); pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015) ir į teismų analogiÅ¡kose savo pobÅ«džiu bylose priteistų lėšų neturtinei žalai atlyginti dydžius, nes tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai.Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, įvertinus nurodyto pažeidimo trukmę – 59 paras su pertraukomis pareiÅ¡kėjas laikytas areÅ¡tinėje itin nežymiai neužtikrinant minimalaus ploto reikalavimo, iÅ¡ jų 7 paras nurodytas pažeidimas buvo intensyvesnis, galimai tris kartus negavo karÅ¡tos vakarienės, pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ , teismo prerogatyvÄ Ä¯vertinti neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), pareiÅ¡kėjo galimai patirtus nepatogumus, tai, kad nėra duomenų, jog tokiu bÅ«du atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis medicininės ar psichologinės pagalbos dėl netinkamų jo laikymo areÅ¡tinėje sÄ lygų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniÅ¡kai po 7,00 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , žr. 2016-02-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-542-146/2016; 2016-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016, vidutiniÅ¡kai po 8-10,00 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , žr. 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016, vidutiniÅ¡kai po 5-7,00 Eur, žr. 2016-06-13 nutartys administracinėse bylose Nr. A-876-556/2016, A-1651-624/2016, 2016-06-17 nutartys administracinėse bylose Nr. A-906-146/2016, Nr. A-1062-146/2016, Nr. A-1016-146/2016, kt.), konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju įvertinus pažeidimo dėl minimalaus ploto (įvertinus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ ) neužtikrinimo itin menkÄ mastÄ , galimus pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kitus pareiÅ¡kėjo nurodytus pažeidimus paneigus raÅ¡ytiniais įrodymais, nesant teisinio pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ , teisingas ir proporcingas pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis nagrinėjamu atveju yra 450,00 Eur.

PareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTÄ® 88 straipsnio 5 punktu (ABTÄ® redakcija, galiojusi nuo 2016-07-01). PareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteistinas 450,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Skundas kitoje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 86-89 straipsniais, n u s p r e n d ė :patenkinti iÅ¡ dalies pareiÅ¡kėjo A.M. skundÄ , priteisti pareiÅ¡kėjui A.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 450,00 Eur (keturi Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atmesti kitoje dalyje skundÄ .Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                                                                 Vida Stonkuvienė