2021-03-17 Nr. AB-5580-3-61-3-03152-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-891-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03152-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. K.-N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. K.-N. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, 2019 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. 10-TE-1478 (toliau – ir Įsakymas) 1.1. punktą. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

1.1. Įsakymo 1.1. punktu jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 18 straipsnio 2 dalies, Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 6.1, 6.2 ir 6.4 punktų reikalavimų pažeidimus.

1.2. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas gavus Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos patarėjos 2019 m. gegužės 27 d. tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-21240 „Dėl atliktos nuotolinės stebėsenos integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje dėl psichologų ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų pasitelkimo baudžiamajame procese“, kurio siūlomosios dalies 4 punkte buvo išdėstyti tarnybinės veiklos trūkumai. Atlikęs tarnybinį patikrinimą, atsakovas parengė 2019 m. liepos 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-IS-67 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos patarėjos J.

K. 2019-05-27 tarnybinio pranešimo Nr. 10-PR2-21240 siūlomos dalies 4 punkte nurodytų tarnybinės veiklos trūkumų“ (toliau – ir Išvada), kurios pagrindu ir buvo priimtas Įsakymas. Išvadoje nustatyta, kad dvi pareiškėjai pavaldžios pareigūnės, atlikdamos ikiteisminius tyrimus, padarė teisės aktų pažeidimus. Išvadoje nurodyta, kad, atliekant ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-32617-18 vykdymo patikrinimą, nustatyta, jog Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresnioji tyrėja D. M.: i) 2019 m. kovo 28 d. nepilnamečio liudytojo apklausą atliko kabinete, o ne vaikų apklausoms pritaikytose patalpose, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 186 straipsnio 2 dalis; ii) šią apklausą atliko dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VTAĮT) specialistui, o tai pažeidžia BPK 186 straipsnio 4 dalį; iii) nepakvietė psichologo, kuris turėjo dalyvauti minėtoje apklausoje bei kito nepilnamečio apklausoje, vykusioje 2019 m. balandžio 16 d., o tai pažeidžia BPK 186 straipsnio 3 dalį.

Išvadoje nurodyta, kad, atliekant ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-49950-18 vykdymo patikrinimą, nustatyta, jog Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėja L. G.:

i) nepilnamečio liudytojo 2019 m. balandžio 16 d. apklausą ir nepilnamečio liudytojo 2019 m. balandžio 17 d. apklausą atliko ne vaikų apklausoms pritaikytose patalpose, kaip to reikalauja BPK 186 straipsnio 2 dalis; ii) nurodytų nepilnamečių apklausose dalyvavo VTAĮT specialistas, o tai pažeidžia BPK 186 straipsnio 4 dalį; iii) į šių nepilnamečių apklausas nebuvo pakviestas psichologas, o tai pažeidžia BPK 186 straipsnio 3 dalį. Kaip nurodoma Išvadoje, pareiškėjai tenka atsakomybė už pavaldžių pareigūnų teisės aktų nesilaikymą atliekant ikiteisminius tyrimus, t. y. jų kontrolės nevykdymą.

1.3. VTĮ 5 straipsnio 6 dalies 10 punkte aiškiai numatyta, kad VTĮ statutiniams pareigūnams netaikomas, todėl tarnybinė atsakomybė už šios normos pažeidimą negalima. Taip pat atsakomybė pagal BPK 18 straipsnio 2 dalį pareiškėjai, kaip ikiteisminio tyrimo įstaigos padalinio struktūrinės dalies vadovei, negalima. Vilniaus AVPK yra ikiteisminio tyrimo įstaiga, kurios vienas iš struktūrinių padalinių yra (duomenys neskelbtini) komisariatas, o (duomenys neskelbtini) skyrius yra šio padalinio struktūrinė dalis, dėl to atitinkamai atsakomybė už galimus BPK 18 straipsnio 2 dalies pažeidimus tenka Vilniaus AVPK viršininkui bei Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) komisariato viršininkui, o ne pareiškėjai.

1.4. Pareigybės aprašymo 6.1, 6.2 ir 6.4 punktų nuostatos yra bendrojo pobūdžio, kuriose nesuformuluotos konkrečios elgesio taisyklės, t. y. kokius konkrečiai veiksmus turi atlikti veiklos skyriaus viršininkas, kad jam pavaldūs pareigūnai niekada nepadarytų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, kaip sukontroliuoti visų pareigūnų veiksmus, atliekamus ikiteisminio tyrimo metu, ir kt. Visgi nustatytas bendrojo pobūdžio formuluotės pažeidimas savaime negali būti laikomas pareigūno netinkamu pareigų vykdymu arba jų nevykdymu. Pareigybės aprašymu atsakovas pavesdamas pareiškėjai pavaldžių darbuotojų, kurių yra 57, darbo organizavimą ir kontrolę, neapibrėžė konkrečių elgesio modelių, kaip tai įgyvendinti. Sukontroliuoti kiekvieno darbuotojo veiksmą tiesiog fiziškai neįmanoma. Šiuo atveju pareiškėjai pavaldžių pareigūnių D. M. ir L. G. padarytų pažeidimų pobūdis išskirtinis tuo, kad jis buvo momentinis ir nepataisomas vėliau, kadangi nepilnamečių apklausa galima tik vieną kartą. Apie nepilnamečių liudytojų apklausų datą ir laiką pareiškėja nebuvo informuota. Tam, kad būtų galima sukontroliuoti, kokiu būdu bus atliekama nepilnamečių asmenų apklausa, pareiškėja turėjo žinoti jų datą ir laiką, būti fiziškai šalia ir stebėti, ar apklausos vykdomos laikantis BPK 186 straipsnio reikalavimų. Jokiame teisės akte nėra nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo apie nepilnamečio apklausos organizavimą informuoti skyriaus viršininką, o visi procesiniai veiksmai yra derinami tiesiogiai su ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiu prokuroru. Jeigu prieš tai būtų nustatyti tokie ar panašūs pažeidimai, pareiškėja asmeniškai kiekvienam tyrėjui, padariusiam tokį pažeidimą, dar kartą išaiškintų reikalavimą laikytis aktualių BPK nuostatų, tačiau 2019 m. sausio ir kovo mėnesiais vykdant stebėseną policijos komisariatuose Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) komisariate tokių pažeidimų nebuvo nustatyta.

1.5. Pareiškėja, siekdama jai pavaldiems pareigūnams akcentuoti pasikeitusį nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausų teisinį reglamentavimą, dar 2018 m. liepos mėnesį į kompiuterinę sistemą, kuri prieinama kiekvienam pareigūnui, įkėlė Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) paruoštą mokomąją medžiagą, kurioje yra sudaryti algoritmai, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Periodiškai pareigūnams pareiškėja primindavo ją peržiūrėti ir vadovautis nustatytais algoritmais. Kadangi sistema kartais neveikdavo, pareiškėja nurodė pareigūnams sistemos trikdžius registruoti. Pareiškėja L. G. pavedė dalyvauti dvi dienas trukusiuose kvalifikacijos kėlimo kursuose „Nepilnamečių taktiniai apklausos aspektai, kai atliekant apklausą dalyvauja psichologas“ ir mokymuose „Nepilnamečių taktiniai apklausos aspektai, kai atliekant apklausą dalyvauja psichologas“. Be to, kad pareigūnams buvo pateikti algoritmai, pareiškėja 2019 m. sausio 18 d. tuo metu vienintelei jai pavaldžiai vyriausiajai tyrėjai M. V. P. ir kitiems veiklos grupių vyriausiesiems tyrėjams buvo suformulavusi ilgalaikę užduotį, kuria įpareigojo užtikrinti, kad būtų laikomasi BPK 186 straipsnio 3 dalies nuostatų, kad nebūtų pažeidimų nepasitelkiant psichologų, vaiko teisių apsaugos specialistų, kaip to reikalauja įstatymas ir kt. Su dokumentu, kurio pagrindu ir buvo suformuluota ilgalaikė užduotis, susipažino tiek D. M., tiek L. G. Be šių pavaldiems pareigūnams raštiškų išaiškinimų, pareiškėja pakartotinai periodiškai žodžiu paaiškindavo ir akcentuodavo BPK 186 straipsnio reikalavimų tinkamą taikymą bendrų pasitarimų metu.

1.6. Abiem pareiškėjai pavaldžių tyrėjų atliekamiems ikiteisminiams tyrimams vadovavo ir juos kontroliavo viena ir ta pati Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė L. U., kuri ilgą laiko tarpą specializuojasi būtent nepilnamečių asmenų ikiteisminiuose tyrimuose. Ši prokurorė, įvertinusi D. M. ir L. G. padarytų tarnybinių nusižengimų pobūdį, atsisakė iškelti drausmės bylas, kadangi nepilnamečių liudytojų teisės buvo užtikrintos kitomis priemonėmis, pažeidimai vienkartiniai, nesukėlę neigiamų pasekmių, dėl kurių negalima būtų bylose priimti procesinius sprendimus.

1.7. Atliekant pareiškėjos tarnybinį patikrinimą nebuvo atsižvelgta į jos itin didelį darbo krūvį, dėl kurio jai buvo neįmanoma sukontroliuoti kiekvieno pavaldžių tyrėjų tarnybinio veiksmo ar neveikimo. Pareiškėja tarnybinio patikrinimo metu tikrintojui pateikė paaiškinimą, kuriame išdėstė jai žinomas pareigūnių D. M. ir L. G. pažeidimų padarymo aplinkybes bei nurodė minėtas priežastis, lėmusias negalėjimą sukontroliuoti kiekvieno pavaldžių tyrėjų tarnybinio veiksmo ar neveikimo. Išvadoje visiškai nebuvo analizuojama pareiškėjos paaiškinime pateikta informacija, dėl jos niekaip nepasisakyta, nors tiriant nusižengimą būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes.

1.8. Apibrėždamas pareiškėjos neva padaryto tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę, atsakovas vadovavosi abstrakčiais argumentais. Atsakovas nepateikė jokių motyvų dėl pareiškėjos tariamo neveikimo nustatytų faktinių aplinkybių kontekste bei įrodymų, apsiribodamas tuo, kad pareiškėjai pavaldžių pareigūnių veiksmuose nustatyti pažeidimai, o tai, atsakovo vertinimu, besąlygiškai užtraukia atsakomybę ir pareiškėjai. Tačiau pavaldinio padarytas tarnybinis pažeidimas iš tiesų dar savaime nesudaro pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą ir jo vadovui. Turi būti įrodytos visos tarnybinės atsakomybės taikymo sąlygos, to šiuo atveju atsakovas nepadarė. Atsakovas neįrodė pareiškėjos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kaltės, todėl pareiškėjos tarnybinė atsakomybė negalima, o Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda turėtų būti panaikinta.

2. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

2.1. Pareiškėja daro faktinę sąvokų vertinimo klaidą, t. y. painioja dvi sąvokas – „įstaigos struktūrinis padalinys“ ir „įstaigos padalinys“. Šios dvi sąvokos nėra tapačios. Įstaigos struktūriniu padaliniu paprastai yra laikomas struktūrinis padalinys, atspindėtas įstaigos struktūros schemoje. Sąvoka „įstaigos padalinys“ laikytina įstaigos (juridinio asmens) ar panašios institucijos padaliniu, t. y. valdyba, komisariatas, skyrius, kuopa, grupė. Esamu atveju pareiškėja užima Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkės pareigas, todėl, atsižvelgiant į įstatymo leidėjo nurodytą formuluotę, „įstaigos padalinys“ reiškia bet kokį įstaigos padalinį, šiuo konkrečiu atveju – skyrių. Taigi pareiškėja laikytina įstaigos padalinio vadove.

2.2. Pareiškėja, kaip teigia skunde, ėmėsi priemonių, jog būtų laikomasi BPK 186 straipsnio 3 dalies reikalavimų, tačiau akivaizdu, jog nepakankamai. Pareiškėja nagrinėjamu atveju turėjo pareigą kontroliuoti jai pavaldžių pareigūnų darbą. Laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. Vilniaus AVPK Dokumentų valdymo sistemoje registruoti tik 3 Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) komisariato pasitarimų protokolai, tačiau juose nebuvo užfiksuota, jog pasitarimų metu pareigūnams buvo kalbama apie BPK 186 straipsniuose nustatytų reikalavimų tinkamą taikymą atliekant ikiteisminius tyrimus.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

4. Teismas nurodė, kad atlikto tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjai pavaldžios pareigūnės (D. M. ir L. G.), atlikdamos ikiteisminius tyrimus Nr. 01-1-32617-18 ir Nr. 01-1-49950-18, nesilaikė BPK 186 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių bei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 1-126 patvirtintų Rekomendacijų dėl nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos (toliau – Rekomendacijos) 13, 25 ir 29 punktų reikalavimų. Patikrinimo metu konstatuota, kad pareiškėja neveikė taip, kaip teisės aktų buvo įpareigota ir įsipareigojusi veikti, t. y. neišnaudojo BPK 18 straipsnio 2 dalyje jai suteiktų įgaliojimų, nevykdė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto, BPK 18 straipsnio 2 dalies ir Pareigybės aprašymo 6.1, 6.2 ir 6.4 punktuose nustatytų reikalavimų bei neužtikrino, kad jai pavaldžios pareigūnės tinkamai įgyvendintų BPK 186 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių bei Rekomendacijų 13, 25 ir 29 punktų nuostatas, nors šiuo atveju atsakomybė už tai, kad pavaldžios pareigūnės nesilaikė teisės aktų reikalavimų atliekant ikiteisminius tyrimus, teko būtent pareiškėjai. Atsižvelgiant į tai, Įsakymo 1.1 punktu pareiškėjai, kaip Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkei, buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Teismas pabrėžė, kad ginčijamas Įsakymas yra priimtas, atsižvelgiant į Vilniaus AVPK Išvadą, kuri laikytina neatskiriama ginčijamo Įsakymo dalimi. Šiuo atveju teisme ginčo nekyla dėl procedūrinių nuobaudos skyrimo aspektų, iš esmės ginčo šalys nesutaria dėl to, ar buvo atsakovo įvardinti nuobaudos skyrimo pareiškėjai pagrindai.

6. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 4 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 16 straipsnio 1, 2 ir 6 dalimis, 18 straipsniu, vertino kaip nepagrįstus pareiškėjos teiginius, kad jai, kaip ikiteisminio tyrimo įstaigos padalinio struktūrinės dalies vadovei, BPK 18 straipsnio 2 dalis netaikytina. Iš teisinio reglamentavimo matyti, kad „įstaigos padalinys“ yra įstaigos, kaip juridinio asmens, padalinys, t. y. nagrinėjamu atveju policijos komisariatą sudaro skyriai, poskyriai, policijos nuovados, būriai, grupės, o tai, teismo vertinimu, reiškia bet kokį įstaigos padalinį. Kaip minėta, pareiškėja yra Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkė, kuri pagal Pareigybės aprašymą organizuoja tinkamą savo veiklos skyriaus veiklą, užtikrinant viešąją tvarką, visuomenės saugumą ir kitų iškeltų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, vykdant nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją ir tyrimą, žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, kitų padalinio kompetencijai priskirtų funkcijų vykdymą (Pareigybės aprašymo 3 p.). Taigi nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovu, kad pareiškėja laikytina įstaigos padalinio vadove. Teismas taip pat pažymėjo, kad VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto norma pareiškėjai gali būti taikoma, atsižvelgiant į Statuto 7 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes pastarojoje nustatyta, jog darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti įstatymai pareigūnams taikomi tiek, kiek jų tarnybos santykiai ir socialinės garantijos nereglamentuoti šiame statute, kituose statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.

7. Teismas nurodė, kad Išvadoje nustatyta, jog pareiškėjai pavaldžios pareigūnės (D. M. ir L. G.), atlikdamos ikiteisminius tyrimus Nr. 01-1-32617-18 ir Nr. 01-1-49950-18, nesilaikė BPK 186 straipsnio 2, 3, ir 4 dalių bei Rekomendacijų 13, 25 ir 29 punktų nuostatų reikalavimų. Pareigybės aprašymo 6.1, 6.2, 6.4 punktai įpareigoja pareiškėją kontroliuoti, kad jai pavaldūs pareigūnai laikytųsi teisės aktų reikalavimų ir tinkamai juos vykdytų, atliekant ikiteisminius tyrimus. Nors, pareiškėjos teigimu, ji ėmėsi visų reikiamų priemonių, t. y. pavaldiniams pasitarimų metu nuolat akcentavo apie pasikeitusį nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausų teisinį reglamentavimą, primindavo, kad, atliekant nepilnamečių apklausas, būtina vadovautis Policijos departamento paruošta mokomąja medžiaga, o jai pavaldiems veiklos grupių vyriausiesiems tyrėjams suformulavo ilgalaikę užduotį, kuria įpareigojo užtikrinti, kad būtų laikomasi BPK 186 straipsnio 3 dalies nuostatų, tačiau pastebėtina, kad, atlikus nuotolinės stebėsenos integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje dėl psichologų ir VTAĮT specialistų pasitelkimo baudžiamajame procese tyrimą, padaryta išvada, jog šios pareiškėjos, kaip įstaigos padalinio vadovės, priemonės buvo nepakankamos.

Tai papildomai patvirtina aplinkybė, kad nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. Vilniaus AVPK Dokumentų valdymo sistemoje registruoti tik 3 Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) komisariato pasitarimų protokolai (reg. 2019 m. vasario 21 d. Nr. 10-PR2-7264, reg. 2019 m. kovo 19 d. Nr. 10-PR2-10975, reg. 2019 m. balandžio 24 Nr. 10-PR2-16675), tačiau nei viename nebuvo užfiksuota, jog pasitarimų metu pareigūnams buvo kalbama apie BPK 186 straipsnyje nustatytų reikalavimų tinkamą taikymą, atliekant ikiteisminius tyrimus. Be to ir teismo posėdžio metu liudytojomis apklaustos tyrėjos nurodė, jog pateiktos algoritmų lentelės, nurodančios, kaip turi būti atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, yra nelabai aiškios.

Liudytoja D. M. nurodė, kad nepamena, ar dėl nepilnamečių asmenų apklausos pasikeitusio įstatyminio reglamentavo pasitarimuose buvo akcentuojama prieš įvykdytą patikrinimą, ar vis dėlto jau po įvykdyto patikrinimo. Tai, kad dar iki atlikto patikrinimo per pasitarimus buvo akcentuojamas BPK 186 straipsnių reikalavimų tinkamas taikymas vykdant nepilnamečių asmenų apklausas, negalėjo patvirtinti ir liudytoju apklaustas I. P., kuris nurodė, kad tyrėjai yra pareigūnai, todėl jie patys privalo žinoti atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų teisinį reglamentavimą ir jo pasikeitimus.

Nors pareiškėja akcentavo, kad tyrėjos pažeisti ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo įstatyminį reglamentavimą galėjo dėl didelio darbo krūvio, tačiau pačios liudytojos šios aplinkybės nenurodė, priešingai, teigė, kad pasikeitęs ikiteisminių veiksmų atlikimo įstatyminis reglamentavimas joms nebuvo visiškai aiškus. Be to, teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjos, einančios Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkės pareigas, kurios viena iš funkcijų – ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo kontrolė (Pareigybės aprašymo 6 p.), atliekama kontrolė buvo daugiau formali, o ne reali, patvirtino ir pati pareiškėja nurodydama, jog ji nebuvo sudalyvavusi nei vienoje tyrėjų atliekamoje nepilnamečio liudytojo apklausoje, siekiant įsitikinti, ar nepilnamečių liudytojų apklausos vykdomos laikantis įstatyminio reglamentavimo.

Be kita ko, nors pareiškėja nurodo, kad skiriant jai tarnybinę nuobaudą nebuvo atsižvelgta į jos didelį darbo krūvį, nes jai yra pavaldūs net 52 pareigūnai, tačiau, teismo vertinimu, darbo krūvis negali lemti netinkamo pareigūno pareigų atlikimo, byloje nesant įrodymų, kad pareiškėja dėl per didelio darbo krūvio būtų kreipusis į tiesioginius vadovus.

8. Teismo vertinimu, šios faktinės aplinkybės atskleidžia, kad pareiškėja turėjo suvokti, jog būtina imtis visų reikalingų priemonių, todėl jos elgesys (tik priminimas, akcentavimas, informacijos įkėlimas į įstaigos vidinį tinklapį, pavaldžiam asmeniui užduoties suformulavimas) nebuvo pakankamas, nes pati, būdama Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininke, kuriai keliami aukštesni reikalavimai kaip vadovaujančias pareigas užimančiam asmeniui, neveikė taip, kaip privalėjo veikti. Nagrinėjamoje situacijoje toks neveikimas atsakovo pagrįstai įvertintas kaip netinkamas pareiškėjai pavestos užduoties įvykdymas ir atitinkamai atsakovo nurodytų teisės aktų ir pareiškėjos Pareigybės aprašymo nuostatų netinkamas vykdymas. Išvadoje, remiantis teisės aktų nuostatomis, yra pagrįsta, kaip analizuojamoje situacijoje pareiškėja privalėjo elgtis.

9. Teismas konstatavo, kad atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą, iš esmės tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai pareiškėjos veiksmus (neveikimą) įvertino kaip tarnybinį nusižengimą bei pagrįstai ir teisėtai Įsakymu pareiškėjai paskyrė tarnybinę nuobaudą. Atsakovas, parinkdamas tarnybinę nuobaudą, teisingai įvertino visas Statuto 39 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, paskirta tarnybinė nuobauda adekvati padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumui, todėl pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti Įsakymą, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda, yra nepagrįstas. Pareiškėjai inkriminuotas tarnybinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas ir tarnybinė nuobauda, t. y. pastaba, pritaikyta teisėtai ir pagrįstai. Teismas, įvertinęs Išvadoje nustatytas faktines aplinkybes ir bylos nagrinėjimo metu pateiktus šalių paaiškinimus, neabejoja atlikto tarnybinio patikrinimo visapusiškumu ir išsamumu bei parengtos Išvados atitikimu teisės aktų reikalavimams. Todėl teismas neturėjo jokio pagrindo panaikinti Įsakymą.

III. 10. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad:

10.1. Teismo teiginys, kad pareiškėjai pavaldžioms pareigūnėms D. M. ir L. G. įstatyminis reglamentavimas nebuvo visiškai aiškus, neatitinka tikrovės. Liudytoja L. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nekvietė psichologo į nepilnamečių liudytojų apklausas, kadangi jie tiesiogiai nepatyrė smurto ir įvykio nematė, nepilnamečiai buvo 17 metų amžiaus, todėl, taupydama atsakovo lėšas, ji nusprendė, kad psichologą į apklausas kviesti netikslinga. Taip pat patvirtino, kad įstatyminis reguliavimas aiškus. Pažymėtina, kad pareiškėja pavedė L. G. dalyvauti dvi dienas trukusiuose (16 val.) kvalifikacijos kėlimo kursuose „Nepilnamečių taktiniai apklausos aspektai, kai atliekant apklausą dalyvauja psichologas“ ir mokymuose „Nepilnamečių taktiniai apklausos aspektai, kai atliekant apklausą dalyvauja psichologas“. Siekdama pavaldiems pareigūnams akcentuoti pasikeitusį nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausų teisinį reglamentavimą, pareiškėja dar 2018 m. liepos mėnesį į kompiuterinę sistemą, kuri prieinama kiekvienam pareigūnui, įkėlė Policijos departamento paruoštą mokomąją medžiagą, kurioje yra sudaryti algoritmai, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Periodiškai pareigūnams pareiškėja primindavo ją peržiūrėti ir vadovautis nustatytais algoritmais. Kadangi sistema kartais neveikdavo, pareiškėja nurodė pareigūnams sistemos trikdžius registruoti.

10.2. Sudaryti algoritmai, kuriuose aiškiai sužymėta, kokius specialistus ir kokiais atvejais kviesti apklausiant nepilnamečius liudytojus, yra vienareikšmiški, vietos interpretacijoms nėra. Todėl nesuprantama, kodėl L. M. kilo neaiškumų, o jeigu kilo, kodėl nesikreipė į pareiškėją. Tai, kad liudytoja L. M. nurodė, jog nepamena, ar dėl nepilnamečių asmenų apklausos tvarkos pareiškėja jai nurodė prieš įvykdytą patikrinimą ar po jo, nepaneigia pareiškėjos tvirtinimo, kad nuolat pasitarimuose apie tai pareiškėja kalbėdavo ir primindavo pavaldiems pareigūnams dar prieš patikrinimą. Šiuo atveju teismas turėjo vadovautis principu in dubio pro reo (liet. abejonės vertinamos kaltinamojo naudai). Tai, kad pareiškėjai pavaldūs pareigūnai tinkamai atlikdavo nepilnamečių liudytojų apklausas, įrodo 2019 m. sausio bei kovo mėn. atlikti patikrinimai komisariatuose, po kurių nei Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) komisariate (taip pat pareiškėjos vadovaujamame skyriuje) pažeidimų šiuo klausimu nebuvo nustatyta. Pareiškėja nebuvo sudalyvavusi nei vienoje tyrėjų atliekamoje nepilnamečio liudytojo apklausoje dėl to, kad BPK 186 straipsnis, reglamentuojantis nepilnamečių asmenų apklausos tvarką, aiškiai apibrėžia apklausoje galinčių dalyvauti asmenų sąrašą, taigi pašaliniams asmenims apklausose dalyvauti buvo draudžiama.

10.3. Pareiškėja buvo informavusi savo tiesioginį vadovą, kad jos vadovaujamam skyriui, (tad ir jai pačiai) tenkantis darbo krūvis labai didelis. Tai įrodo pareiškėjos tiesioginio vadovo parengta jos charakteristika.

10.4. Teismo teigimu, pareiškėja neveikė taip, kaip privalėjo veikti, o Išvadoje yra pagrįsta, kaip analizuojamoje situacijoje pareiškėja privalėjo elgtis. Šis teiginys neatitinka tikrovės. Išvadoje nėra pagrįsta, kaip analizuojamoje situacijoje pareiškėja turėjo elgtis. Išvadoje (20 psl.) tik abstrakčiai nurodyta, kad pareiškėja neveikė taip, kaip teisės aktų buvo įpareigota veikti. Akivaizdu, kad sukontroliuoti kiekvieno darbuotojo veiksmą tiesiog fiziškai neįmanoma, net jei pareiškėjos darbo krūvis nebūtų toks didelis.

10.5. Teismas nenustatė, kad pareiškėja turėjo kontroliuoti būtent L. M. ir L. G. atliekamus ikiteisminius tyrimus ir kaip ta kontrolė turėjo pasireikšti. Apibrėžiant pareiškėjos neva padaryto tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę atsakovas vadovavosi abstrakčiais argumentais, nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu daroma išvada dėl jos veiksmų neteisėtumo tarnybinės atsakomybės taikymo aspektu. Pavaldinio padarytas tarnybinis pažeidimas savaime nesudaro pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą ir jo vadovui. Tam turi būti įrodytos visos tarnybinės atsakomybės taikymo sąlygos, to atsakovas nepadarė. Taigi atsakovas neįrodė, kad pareiškėja atliko neteisėtus veiksmus, neįrodė jos kaltės, todėl tarnybinė atsakomybė jai taikyta nepagrįstai. Atitinkamai teismas sprendime nepagrindė pareiškėjos neteisėtų veiksmų ir kaltės.

10.6. Palaiko visus kitus argumentus, išdėstytus skunde pirmosios instancijos teismui.

11. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepimu prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

12. Atsakovas nurodo, kad teismas tinkamai įvertino teismo posėdžio metu liudytojų išdėstytus parodymus, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos veiksmai (tik priminimas, akcentavimas informacijos įkėlimas į įstaigos vidinį tinklalapį bei užduoties suformulavimas) nebuvo pakankami. Pareiškėjos argumentai apeliaciniame skunde išsakomi kaip samprotavimai ir iš esmės nekeičia teismo konstatuotų faktinių aplinkybių. Nors pareiškėja nurodo argumentus dėl didelio darbo krūvio, tačiau pažymėtina, kad vadovams ne tik keliami aukštesni reikalavimai bet pastarieji įgalioti savo darbą organizuoti taip, kad užtikrintų tinkamą įstaigos padalinio funkcionavimą ir nuo jų pačių priklauso užduočių įvykdymo efektyvumas. Be to, pareiškėjos teiginiai, jog jos charakteristikoje yra vadovo nurodyta, kad krūvis yra didelis, savaime nereiškia, kad esant tokiam krūviui pastaroji nebegalėjo įvykdyti visų pavestų funkcijų. Tai tiesiog tiesioginio vadovo nuomonė, kuri pateikta net nelyginant su kitų analogiškas pareigas užimančių pareigūnų krūviu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, 2019 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. 10-TE-1478 1.1. punkto, kuriuo pareiškėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, – teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ginčijamą Įsakymo dalį teisėta ir pagrįsta, atmetė pareiškėjos skundą. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

15. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos, kuri yra Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkė, pavaldinės vyresnioji tyrėja D. M. ir tyrėja L. G., vykdydamos savo tarnybines funkcijas, padarė teisės aktų pažeidimus, t. y. pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą, BPK 186 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis bei Rekomendacijų 13, 25 ir 29 punktus, kadangi: i) D. M. 2019 m. kovo 28 d. nepilnamečio liudytojo apklausą atliko kabinete, o ne vaikų apklausoms pritaikytose patalpose; ii) minėtą apklausą atliko toje pačioje patalpoje būnant VTAĮT specialistui; iii) tiek į 2019 m. kovo 28 d. vykdytą nepilnamečio apklausą, tiek į 2019 m. balandžio 16 d. vykdytą nepilnamečio apklausą nebuvo pakviestas ir nedalyvavo psichologas; i) L. G. nepilnamečio liudytojo 2019 m. balandžio 16 d. apklausą ir nepilnamečio liudytojo 2019 m. balandžio 17 d. apklausą atliko ne vaikų apklausoms pritaikytose patalpose; ii) minėtas apklausas atliko toje pačioje patalpoje būnant VTAĮT specialistui; iii) į minėtas apklausas nebuvo pakviestas ir nedalyvavo psichologas. Vilniaus AVPK Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjai tenka atsakomybė už pavaldžių pareigūnių padarytus teisės aktų pažeidimus, o tokia išvada padaryta grindžiant BPK 18 straipsnio 2 dalies, VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Pareigybės aprašymo 6.1, 6.2 ir 6.4 punktų nuostatomis.

16. BPK 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas yra ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atsakingas už jam pavaldžių įstaigos ar jos padalinio, kurių pagrindinė ar viena iš funkcijų yra atlikti ikiteisminį tyrimą, pareigūnų darbo organizavimą ir jų veiklos kontrolę. VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis. Pagal pareiškėjos Pareigybės aprašymo 6.1 punktą šias pareigas einantis valstybės tarnautojas atsako už (duomenys neskelbtini) skyriui nustatyto veiklos tikslo pasiekimą, funkcijų atlikimą, pavaldžių pareigūnų veiklos organizavimą; pagal 6.2 punktą šias pareigas einantis valstybės tarnautojas užtikrina, kad (duomenys neskelbtini) skyriaus veikla būtų vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų (6.2 p.); pagal 6.4 punktą šias pareigas einantis valstybės tarnautojas organizuoja ir kontroliuoja (duomenys neskelbtini) skyriui priskirtų nusikalstamų veikų užkardymą, atskleidimą ir tyrimą, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą <…>.

17. Teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo argumentų, kuriems iš esmės pritaria, konstatuoja, kad pareiškėjai, kaip Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkei, taikytinos BPK 18 straipsnio 2 dalies, VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos. Todėl atsakovas, vertindamas pareiškėjos tarnybinę veiklą, galėjo vadovautis minėtomis įstatymų nuostatomis.

18. Vertinant, ar pareiškėjai pagrįstai taikyta tarnybinė atsakomybė, pažymėtina, kad vidaus tarnybos pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Statutas (ginčo teisiniams santykiams aktuali 2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1381 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.).

19. Statuto 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės (Statuto 2 str. 6 d.). Iš esmės panašiai tarnybinis nusižengimas buvo apibrėžiamas ir ankstesnėse Statuto redakcijose. Aiškindamas tarnybinio nusižengimo sampratą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2766-438/2017, 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2602-629/2020). Tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012 ir kt.).

20. Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti atsakomybę tarnautojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-2783/2014 ir kt.). Valstybės tarnautojo (taip pat ir vidaus tarnybos pareigūno) atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi nustatant, ar valstybės tarnautojas (pareigūnas) neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2602-629/2020).

21. Pagal Statuto 39 straipsnio 7 dalį, kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas, o prieš priimant sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo atsižvelgiama atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą.

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas. Tad būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti nurodyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-504-520/2018, 2018 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-689-552/2018).

23. Ginčijamas Įsakymas yra priimtas atsižvelgiant į Išvadą, kuri laikytina neatskiriama Įsakymo dalimi. Įsakyme nėra atskleista pareiškėjai inkriminuoto tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl vertinant, ar pareiškėjai pagrįstai taikyta tarnybinė atsakomybė ir tuo pagrindu skirta tarnybinė nuobauda, analizuotinas būtent Išvados turinys.

24. Išanalizavus Išvados turinį, konstatuotina, kad Išvadoje grindžiant pareiškėjai taikytiną tarnybinę atsakomybę iš esmės apsiribota tik nustatyta aplinkybe, kad pareiškėjos pavaldinės, vykdydamos savo tarnybines funkcijas, padarė teisės aktų pažeidimus (žr. šio sprendimo 15 p.). Tuo pagrindu Išvadoje vertinta, kad pareiškėja neužtikrino, jog jos pavaldinės, vykdydamos tarnybines funkcijas, tinkamai laikytųsi teisės aktų reikalavimų, todėl padaryta išvada, kad pareiškėja pažeidė minėtas BPK 18 straipsnio 2 dalies, VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Pareigybės aprašymo 6.1, 6.2, 6.4 punktų nuostatas, dėl ko jai kyla tarnybinė atsakomybė.

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartą ginčui aktualios Išvados dalies turinį, nustatytas aplinkybes, taip pat vadovaudamasi šiame sprendime išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir nurodyta nuosekliai formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, pažymi, jog Išvadoje nėra tinkamai nustatyta pareiškėjai inkriminuoto tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. nekonkretizuota, kaip konkrečiai pasireiškė netinkamas pareiškėjos veikimas (neveikimas) bei nenurodomos konkrečios specialiųjų teisės aktų normos, kurias galbūt pareiškėja pažeidė atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu, o remiamasi tik abstraktaus pobūdžio normomis, įtvirtinančiomis tik bendro pobūdžio pareiškėjos pareigas, kaip, pavyzdžiui, užtikrinti pavaldžių pareigūnų darbo organizavimą ir jų veiklos kontrolę (BPK 18 str. 2 d., VAĮ 16 str. 1 d. 4 p., Pareigybės aprašymo 6.1, 6.2, 6.4 p.), vien kuriomis vadovaujantis, motyvuotai nepagrindus, kokių konkrečių veiksmų jų pagrindu nagrinėjamu atveju pareiškėja turėjo imtis, negalima nustatyti pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo. Vien tai, kad pareiškėjai tarnyboje pavaldūs asmenys, vykdydami tarnybinę veiklą, padarė pažeidimus, savaime nelemia jos, kaip vadovės, tarnybinės atsakomybės, nes tarnybinei atsakomybei vadovams taikyti, bet kuriuo atveju būtina tinkamai nustatyti tarnybinio nusižengimo sudėtį, aiškiai apibrėžus elgesio modelį, kurio teisės aktų pagrindu pareigūnas (tarnautojas) turėjo laikytis, bet nesilaikė. Nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta.

26. Nustačius, kad Išvadoje tinkamai nenustatyta pareiškėjai inkriminuoto tarnybinio nusižengimo sudėtis (nenurodytas konkretus elgesio modelis (veiksmai), kurio ji teisės aktų pagrindu turėjo laikytis, bet nesilaikė), spręstina, kad ginčijamas Įsakymo 1.1 punktas, kurio sudėtine dalimi, kaip minėta, yra Išvada, nėra teisėtas ir pagrįstas. Todėl Įsakymo 1.1 punktą yra pagrindas naikinti kaip savo turiniu prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams, šiuo atveju – Statuto 2 straipsnio 6 dalies nuostatai, apibrėžiančiai tarnybinio nusižengimo sąvoką, ir tokią sąvoką (tarnybinio nusižengimo sampratą) aiškinančiai administracinių teismų jurisprudencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 p.). Konstatavus tai, nebėra pagrindo detaliau pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, ir šioje byloje esantys rašytiniai duomenys bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai nėra pakankami pagrįsti, kad pareiškėja būtų padariusi tarnybinį nusižengimą.

27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos duomenis (aplinkybes) ir ginčijamą Įsakymo dalį (atitinkamą Išvados dalį) bei netinkamai taikė teisės aktų normas, dėl to yra pagrindas pareiškėjos apeliacinį skundą tenkinti, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti ir ginčijamą Įsakymo 1.1 punktą, kuriuo pareiškėjai skirta nuobauda, panaikinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos K. K.-N. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

„Pareiškėjos K. K.-N. skundą tenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, 2019 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. 10-TE-1478 1.1. punktą panaikinti.“

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan