1f2f51e1-4ec2-4a30-bed9-9ab60e7ea76e · Kauno apygardos teismas

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-10-317/2016Teisminio proceso Nr. 1-79-2-00017-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.28.4; 2.4.6; 2.4.7.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Gitanai Kaupei, išteisintiesiems J. L., J. L., gynėjams advokatams Žilvinui Mišeikiui, Eglei Tamašauskaitei, nukentėjusiųjų A.

B., A. B. atstovei advokatei Reginai Agrba, nukentėjusiosios nepilnametės atstovei A. J., nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiųjų A. B. ir A. B. atstovės advokatės Reginos Agrba pasiraÅ¡ytÄ apeliacinį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo J. L. ir J. L. iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 1 dalį konstatavus, kad nepadarytos jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos.

Nukentėjusiųjų A. B., A. B. ir mažametės E. L. (iki 2015 m. kovo 12 d. – E. L.), atstovaujamos globėjos A. B., pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, paliktas nenagrinėtu. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : J. L. ir J. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrai, laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 12 d. iki 2010 m. sausio 15 d., ir laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 13 d. iki 2012 m. liepos 17 d., nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, t. y. pažeisdami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.262 straipsnio, 3.263 straipsnio, 3.264 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 497–504 straipsnių reikalavimus, 2008 m. balandžio 12 d. be jokio teisinio pagrindo pasiėmė E. L. savo žinion, jÄ be jokio teisinio pagrindo laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) raj., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) km., t. y. taip savavaliÅ¡kai įgyvendino globėjo teises ir pareigas, tuo padarė didelės žalos mažametės E. L. teisėms ir teisėtiems interesams, pasireiÅ¡kusios tuo, jog ji prarado galimybę augti teisėtos globėjos A.

B. Å¡eimoje, kurioje bÅ«tų geriausiai užtikrinti mažametės mergaitės interesai, prarado galimybę bendrauti su giminaičiais iÅ¡ motinos pusės, ilgÄ laikÄ gyvena Å¡eimoje, kurioje, mažametės nukentėjusiosios emocinė bÅ«sena prasta, Å¡eimoje, kurioje susiformavę santykiai tarp Å¡eimos narių žaloja mažametę, iÅ¡kreipia jos suvokimÄ apie Å¡eimÄ ; padarė didelės žalos A. B. ir A. B. teisėms ir teisėtiems interesams, pasireiÅ¡kusios tuo, kad nukentėjusieji – A.

B. ir A. B., bÅ«dami teisėtai mažametę globojanti Å¡eima, prarado galimybę auklėti ir rÅ«pintis mažamete globotine.Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisinęs J. L. ir J. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 1 dalį, nepadarius Å¡ios jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, padarė iÅ¡vadÄ , kad kaltinamųjų J. ir J. L. veiksmuose, atliktuose kaltinamajame akte jiems inkriminuotais laikotarpiais, t. y. laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 12 d. iki 2010 m. sausio 15 d., ir laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 13 d. iki 2012 m. liepos 17 d., nėra BK 294 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių.Nesutikdama su iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu, nukentėjusiųjų A.

B. ir A. B. atstovė advokatė Regina Agrba apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį - pripažinti J. L. ir J. L. kaltais padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 294 straipsnio l dalyje. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡teisinamajame nuosprendyje daug dėmesio skyrė duomenų, kuriais kaltinamieji konfliktinių santykių tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų pobÅ«džiu bandė grįsti savo nekaltumÄ , analizei.

Tačiau liko neįvertinta minėtų asmenų elgsena, kiek tai susiję su tokio asmens baudžiamuoju teisiniu persekiojimu. Skunde pažymima, kad byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, jog nukentėjusioji A. B. BirÅ¡tono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 23 d. įsakymu buvo paskirta laikinÄ ja, o Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. nutartimi – nuolatine vaiko globėja ir vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ja. Taigi, kaltinamajame akte nurodytu laikotarpiu teisę globoti ir auklėti nepilnametę E. L. turėjo B.

Å¡eima. Å iuo laikotarpiu pastarieji buvo įraÅ¡yti į pageidaujančių bÅ«ti įtėviais asmenų sÄ raÅ¡Ä . Todėl J. ir J. L. nusikalstamos veikos kvalifikavimas gali bÅ«ti sprendžiamas tik iÅ¡imtinai Å¡iuo laikotarpiu, o visi faktai ir aplinkybės, buvę iki to arba atsiradę po nurodyto laikotarpio, tinkamam veikos kvalifikavimui jokios įtakos neturi. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirminis veiksmas, kuomet mažametė E. L. buvo neperduota teisėtiems jos globėjams, atliktas kaltinamiesiems neturint jokio teisinio pagrindo mažametę laikyti pas save.

Ir ta aplinkybė, kad pastaroji vėliau apsiprato jų namuose, neturi jokios įrodomosios reikšmės, kadangi veika atlikta laikotarpiu, kai mažametė dar nebūtų galėjusi vertinti jos pati. Apeliantė akcentuoja, kad baudžiamojo įstatymo prasme liko neįvertinta ta aplinkybė, jog mažametė E. L. išteisintųjų namuose atsirado neteisėtu būdu. Skunde nurodoma, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. L. raštu buvo įspėta niekam neperduoti anūkės iki bus dokumentas, suteikiantis teisę įstatymo nustatyta tvarka paskirtiems globėjams paimti mergaitę į savo namus.

Taigi, anot advokatės, Å¡iuo atveju pažeistas ex injuria jus non oritur principas. Be to, J. ir J. L. nepateikė nei vieno teisinį pagrindÄ turinčio įrodymo, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu nepilnametė E. L. galėjo augti jų Å¡eimoje. Vadinasi, Å¡iuo atveju savavaliÅ¡kas nepilnametės laisvės suvaržymas pagrįstas vien emocinėmis prielaidomis. Savavaldžiavimas pasireiÅ¡kė ne vien kaltinamųjų fiziniais veiksmais, bet ir psichologine prievarta mažametės atžvilgiu. SukÅ«rus tokiÄ situacijÄ ir teigiant, kad nukentėjusieji B. mažametės atžvilgiu turi blogų tikslų, jos perdavimas teisėtiems globėjams nurodytu laikotarpiu teisine prasme bÅ«tų buvęs teisėtas ir pagrįstas veiksmas.

Atsikirtimuose į apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintojo J. L. gynėja praÅ¡o atmesti nukentėjusiųjų A. B. ir A. B. atstovės apeliacinį skundÄ , kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ ir neteisėtÄ , o Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį palikti nepakeistÄ .Apeliacinio skundo nagrinėjimo teismo posėdyje metu, nukentėjusiųjų A. B., A. B. atstovė advokatė Regina Agrba prašė pateiktÄ apeliacinį skundÄ tenkinti, o iÅ¡teisintieji J. L., J.

L., jų gynėjai advokatai Žilvinas MiÅ¡eikis, Eglė TamaÅ¡auskienė, prokurorė Gitana Kaupė ir nepilnametės E. L. atstovė A. J. prašė nukentėjusiųjų atstovės apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nukentėjusiųjų atstovės apeliacinis skundas atmestinas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai ir iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

Kartu pažymėtina, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis), o tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje negali bÅ«ti grindžiama prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi bÅ«ti neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s, tarpusavyje susiję, iÅ¡ jų analizės turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados ir turi bÅ«ti paneigti kaltinimui prieÅ¡taraujantys duomenys.Nagrinėjamu atveju nukentėjusiųjų atstovė nesutinka su iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu, nurodydama, kad J. ir J.

L. savavaliÅ¡kai, be jokio teisinio pagrindo tiek fiziniais veiksmais, tiek psichologine prievarta, sukÅ«rė tokiÄ situacijÄ , kad E. L. kaltinime nurodytu laikotarpiu gyveno ne teisėtos globėjos A. B., bet L. Å¡eimoje. Jos nuomone, J. L. ir J. L. veiksmuose yra nusikalstamos veikos numatytos BK 294 straipsnio 1 dalyje, požymiai.Su tokiu apeliacinio skundo motyvu negalima sutikti. Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ arba pripažįstamÄ , bet nerealizuotÄ savo ar kito asmens tikrÄ ar tariamÄ teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu bÅ«du ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieÅ¡tarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, kai asmuo įgyvendina turimÄ subjektinę teisę sÄ moningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavaliÅ¡kai, o kai toks savavaliÅ¡kas teisės vykdymas yra pavojingas ir padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę už savavaldžiavimÄ . Taigi, bÅ«tinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimÄ požymis yra ir didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams.

Ä®statymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavaliÅ¡kų veiksmų pobÅ«dį, padarytos turtinės žalos piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ , pažeistų teisių ir interesų svarbÄ bei kitas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ savo jurisprudencijoje nurodė, kad savavaliÅ¡ki veiksmai, nesukėlę tokios žalos, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti vertinami kaip administracinės teisės pažeidimas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnis).

BÅ«tent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavaliÅ¡ko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumÄ , bÅ«tinÄ baudžiamajai atsakomybei už tai kilti. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog J. L. ir J. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinami tuo, kad kaltinime nurodytais laikotarpiais savavaliÅ¡kai įgyvendino globėjo teises ir pareigas E. L. atžvilgiu, tuo padarydami didelės žalos tiek pačios E. L., tiek nukentėjusiųjų A. B. ir A. B. teisėms ir teisėtiems interesams.

Tačiau aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas pagrįstai nenustatė būtinojo savavaldžiavimo požymio – didelės žalos, kas paneigia galimybę J. ir J. L. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 294 straipsnio 1 dalį.Byloje neginčijamai nustatyta, kad žuvus E. L. tėvams, mažametė 2008 m. balandžio 11 d. buvo laikinai apgyvendinta pas artimiausius giminaičius, t. y. senelius (žuvusio tėvo V. L. tėvus) – V. J. L. ir A. L. (T. 1, b. l. 17).

Tačiau, dėl objektyvių priežasčių negalėdami tinkamai pasirÅ«pinti vos trijų mėnesių amžiaus mergaite, Å¡ie paprašė J. ir J. L. paimti jÄ auginti (T. 3, b. l. 63-66). Kad E. L. tuo metu savo namuose prižiÅ«rėjo iÅ¡teisintieji, yra konstatuota ir BirÅ¡tono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus 2008 m. balandžio 22 d. pakartotinio Å¡eimos aplankymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 21-22). Praėjus Å¡iek tiek daugiau nei mėnesiui, 2008 m. gegužės 23 d.

BirÅ¡tono savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo E. L. nustatė laikinÄ jÄ globÄ nuo 2008 m. balandžio 11 d. ir jos laikinÄ ja globėja paskyrė A. B. (T. 1, b. l. 18). Vėliau, 2009 m. liepos 2 d. Prienų rajono apylinkės teismas nutartimi mergaitei nustatė nuolatinę globÄ Å¡eimoje, nuolatine globėja paskirdamas A. B. (T. 1, b. l. 26-32). Vis dėlto, nei laikinos, nei nuolatinės globos galiojimo metu E. L. nebuvo perduota teisėtai jos globėjai, t. y. liko gyventi L.

Å¡eimoje.Nors mergaitė ir nebuvo perduota teisėtai globėjai, tačiau, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, byloje nėra jokių faktinių duomenų apie tai, kad E. L. faktiÅ¡kai gyvenant J. ir J. L. Å¡eimoje ir tuo pačiu metu vykstant teisiniams procesams dėl mergaitės globos ir įvaikinimo, ji nebuvo prižiÅ«rėta, ja nebuvo tinkamai rÅ«pinamasi, jai nebuvo sudarytos tinkamos sÄ lygos dvasiÅ¡kai ir fiziÅ¡kai tobulėti ar nebuvo tenkinami kiti jos asmeniniai bei socialiniai interesai.

PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teisme liudytojomis apklaustos Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos A. K. ir S. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. ir J. L. gyvenimo sÄ lygos buvo geros ir tinkamos gyventi mažamečiam vaikui, o nuolat lankant mergaitę, jÄ visuomet rasdavo linksmÄ , judriÄ , Å¡variÄ , prižiÅ«rėtÄ , aprengtÄ , ji turėjo begalę žaislų, t. y. nei vieno apsilankymo metu nebuvo pastebėta jokių mažametės mergaitės teisių ar teisėtų interesų pažeidimo atvejų.

Be to, liudytojos patvirtino, kad E. L. noriai bendraudavo ir su savo biologiniais seneliais (T. 3, b. l. 116-118; 145-149). Kad gyvenant iÅ¡teisintųjų Å¡eimoje nebuvo pažeistos jokios E. L. teisės, taip pat ir jos teisėti interesai, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojais apklausti jos seneliai – V. J. L. bei A. L., kurie yra neabejotinai labiausiai suinteresuoti geriausiomis jų anÅ«kės auginimo sÄ lygomis ir jos interesų apsauga (T. 3, b. l. 62-64). Å iame kontekste pažymėtina, kad ir Vilniaus apygardos teismui sprendžiant E. L.

įvaikinimo klausimÄ , tiek psichologinės ekspertizės metu, tiek per apklausÄ teisme 2015 m. sausio 15 d. pati E. L. J. ir J. L. įvardijo kaip savo tėvus ir pareiÅ¡kė norÄ bÅ«ti jų toliau auginama. Å ios aplinkybės rodo, kad mergaitė gerai jautėsi gyvendama iÅ¡teisintųjų Å¡eimoje, buvo ir yra prisiriÅ¡usi prie jų, o ryÅ¡ys tarp nukentėjusiųjų B. ir mergaitės net ir po daugybės bandymų užmegzti emocinį ir socialinį kontaktÄ , nesusiformavo. Taigi, bėgant laikui bÅ«tent skubotas mergaitės perdavimas teisėtai globėjai bÅ«tų kėlęs dideles problemas jai adaptuojantis naujoje aplinkoje, prisitaikant naujoje Å¡eimoje ir neigiamai paveikęs jos psichologinę, emocinę, socialinę raidÄ , kas neatitiktų geriausių vaiko interesų.

Taigi, nagrinėjamu atveju, nors J. ir J. L. neteisėtai atsisakė vykdyti sprendimus dėl mergaitės globos A. B. Å¡eimoje ir neatidavė mergaitės teisėtai globėjai, tačiau mažametei E. L. didelės žalos, kuri sÄ lygotų jų veiksmus kvalifikuoti pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, nepadarė. Didelės žalos požymis, kvalifikuojantis veikÄ pagal LR BK 294 str. 1d., nenustatytas ir nukentėjusiųjų A. ir A. B. atžvilgiu. Pirmiausia, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, A. B. apskritai nebuvo civilinių teisinių santykių dėl mažametės E. L. laikinosios globos nustatymo dalyvis (subjektas), nes tiek laikinÄ ja, tiek nuolatine globėja buvo paskirta tik A.

B., kas rodo, jog jis dėl iÅ¡teisintųjų veiksmų nepatyrė ir negalėjo patirti jokios realios žalos. Antra, teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ir A. B. nepatyrė didelės žalos dėl L. veiksmų. Akivaizdu, kad nukentėjusioji globėjos funkcijų nebuvo pradėjusi realiai vykdyti ir net nebuvo užmezgusi jokio ryÅ¡io su E. L.. Juolab, kad ji pati visus neigiamo pobÅ«džio dvasinius iÅ¡gyvenimus, nemalonias emocijas, stresÄ , įtampÄ ir kt., sieja ne su galimybės vykdyti globėjos pareigas (funkcijas) neturėjimu, o su be galo ilgai užsitęsusiu bylų nagrinėjimu, kompetentingų institucijų negebėjimu įvykdyti teismų priimtus sprendimus ir kt. (T. 3, b. l. 88-93).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iÅ¡ esmės abi E. L. globos, o vėliau ir įvaikinimo siekusios Å¡eimos, nebuvo suinteresuotos taikiai ir kuo greičiau iÅ¡spręsti tarpusavio konfliktÄ aukščiau iÅ¡keldami mergaitės interesus ir ieÅ¡kodami bÅ«tent jai geriausio sprendimo. Tai parodo abiejų Å¡eimų nepakankamÄ globotinės poreikių supratimÄ ir vertinimÄ . Pažymėtina, kad teismų praktikoje nepritariama dirbtiniam įvairių tarpusavyje kylančių konfliktų ir teisinių ginčų kriminalizavimui, kaltinant vienÄ konflikto Å¡alį nusikalstamu savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės Å¡akų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises.

Tai neatitinka baudžiamojo įstatymo paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-2/2010, 2K-383/2011, 2K-P-183/2012).Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju konfliktas tarp nukentėjusiųjų A. ir A. B. ir išteisintųjų J. ir J. L. neįgavo nusikalstamai veikai (savavaldžiavimui) būdingų požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai, kad teismo padarytos išvados apeliantės netenkina, savaime nereiškia, jog jos klaidingos ar nepagrįstos.

PrieÅ¡ingai, Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados motyvuotos, padarytos remiantis byloje esančiais duomenimis, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su jomis sutinka ir nemato teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nukentėjusiųjų A. B. ir A. B. atstovės advokatės Reginos Agrba apeliacinį skundÄ atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Kolegijos pirmininkas                                                                                                          Algirdas Jaliniauskas Teisėjai:                                                                                                                      Danguolė Šiugždinytė                                                                                                                            Valdas Vitunskas