Legislator Case Law & Legislation
1f2ead84-7f3e-4e1a-a8de-d9611646a5d3 AI generated

1f2ead84-7f3e-4e1a-a8de-d9611646a5d3 · Kauno apygardos teismas

Case Number 1f2ead84-7f3e-4e1a-a8de-d9611646a5d3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendį ir panaikinti jo dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs nusikals­ta­mÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 str. 4 d. 260 str. 1 d. (1-as kaltinimo epizodas), ir Å¡ioje dalyje priimti nau­jÄ nuosprendį – iÅ¡teisinti jį, jam nepadarius jokios veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.);

Legislator headnote

AI generated

1f2ead84-7f3e-4e1a-a8de-d9611646a5d3 · Kauno apygardos teismas: „a“ p. reikalavimų. IÅ¡ E. G. įteikto 2013-06-21 kaltinamojo akto akivaizdu, kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 str. 4 d. ir 260 str. 1 d., padarymo bÅ«das antrame ir trečiame kaltinimo epizoduose kaltina­ma­ja­me akte iÅ¡ viso nenurodytas, apsiribojant tik abstrakčiais teiginiais, jų visiÅ¡kai nedetalizuojant, netgi nenurodant, kokius veiksmus nuteistasis tariamai atliko koordinuodamas organizuotos grupės narių veiklÄ , atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ir t.t.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Viktoras PreikÅ¡as             Baudžiamoji byla Nr. 1A-7-327/2016;Teisėja Lina Lesinskienė             Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00336-2012-9;Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.71.1.4.4.3.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.7.2.; 1.1.10.1.;1.2.23.2.; 2.4.6.3.2.; 2.4.7.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Vik­to­ro PreikÅ¡o (kole­gi­jos pirmininkas), ArÅ«no PaÅ¡tuolio ir Algerdo UrbÅ¡io,sekretoriaujant JÅ«ratei VaÅ¡kevičiÅ«tei ir Audriui Suprinavičiui, dalyvaujant prokurorei Ritai PoÅ¡kienei, nuteistiesiems E. G., S. Å ., D.

R., E. U., jų gynėjams advokatams Reginai Atkočaitienei, RamÅ«nui GudaÅ¡iui, Mariui Monkevičiui, D. P. ir M. S. gynėjams advokatams Gintarui PlatÅ«kiui, Vytautui Gineikai, vie­Å¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų E. G., E. U., S. Å . ir D. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:E. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 4 d. 260 str. 1 d. ir jam paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, va­do­vau­jantis BK 64 str. 1, 3 d., dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir jam paskirta su­ben­drinta 7 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

E. G. pagal BK 24 str. 4 d., 260 str. 1 d. (dėl organizuotos grupės koor­di­na­vi­mo D. P. įsigyjant iÅ¡ S. Å . narkotinių medžiagų) ir BK 24 str. 4 d., 260 str. 1 d. (dėl organizuotos grupės koordinavimo S. Å . laikant narkotines medžiagas) iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡ias nusikalstamas veikas.S. Å . pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d. (už 2012-10-29 disponavimÄ nar­ko­tinėmis medžiagomis) ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams.S. Å . pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d. (už narkotinių medžiagų laikymÄ savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir jų perdavimÄ M.

S.) ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams.Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iÅ¡ dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.S. Å . pagal BK 260 str. 1 d. (dėl narkotinių medžiagų perdavimo D. P.) iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .E. U. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d. ir nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.D.

R. pripažintas kaltu pagal BK 253 str. 1 d., 259 str. 2 d., 260 str. 1 d. ir nuteistas: pagal BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; pagal BK 259 str. 2 d. 20 parų arešto.Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 2 p., 65 str., bausmės, paskirtos pagal BK 259 str. 2 d. ir BK 260 str. 1 d. subendrintos jas apimant ir, pridėjus dalį bausmės, paskirtos pagal BK 253 str. 1 d., D. R. paskirta subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d., paskirta subendrinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (10 mėnesių 12 dienų pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį), ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 4 mėnesiams 12 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 str., pas D. R. 2013-04-06 kratos metu rasti revolveris (duomenys neskelbtini) ir devyni Å¡oviniai nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuoti.Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteisti D. P. ir M. S., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : E. G. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. rugsėjo mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, subÅ«rė organizuotÄ grupę asmenų: S. Å ., D. P., E. U., D.

R. bei kitus nenustatytus asmenis, vadovavo jai ir organizavo neteisėtÄ dispo­na­vimÄ narkotinėmis medžiagomis, tai yra:atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, paskirstė vaidmenis ir davė nurody­mus skambindamas telefonu: 2012-10-29, apie 11.05 val., (duomenys neskelbtini), prie kavinės-baro „(duomenys neskelbtini)“, S. Å . iÅ¡ D. R. įgyti 48,9736 g narkotinių medžiagų – ka­napių (Canabis L) dalių, jose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija – 15,5 %, S. Å . gabenti Å¡ias narkotines medžiagas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) automobiliu ,,Audi A6“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), po to D. P. ir S. Å . Å¡ias narkotines medžiagas gabenti auto­mo­bi­liu ,,Citroen Xsara Picaso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o 2012-10-29, apie 17.15 val., (duomenys neskelbtini), E. U. Individualios įmonės tarnybinėse patalpose, neteisėtai perduoti Å¡ias narkotines medžiagas E. U., o Å¡iam narkotines medžiagas neteisėtai laikyti, turint tikslÄ jas platinti – perduoti asmenims atliekantiems bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, iki kol 2012-10-29, laikotarpiu nuo 18.25 iki 19.10 val., Kauno aps­krities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigÅ«nai, kratos metu Å¡ias narkotines medžiagas rado ir paėmė.S. Å . nuteistas už tai, kad jis, dalyvaudamas E. G. suburtoje ir va­do­vau­jamoje organizuotoje grupėje, veikusioje nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio, tiksliau nenustatytos datos iki 2012-10-29, kurioje skirtingu laiku dar dalyvavo:

D. P., E. U., D. R. bei kiti nenustatyti asmenys, neteisėtai disponavo įvairiais kiekiais narkotinių medžiagų, Å¡ias medžiagas neteisėtai platino ir laikė, turėdamas tikslÄ platinti:S. Å . 2012-10-29, apie 11.05 val., (duomenys neskelbtini), prie kavinės- baro „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ D. R. įgijęs 48,9736 g narkotinių medžiagų – kanapių (Canabis L) dalių, kuriose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija – 15,5 %, automobiliu ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neteisėtai jas gabeno iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), po to kartu su D.

P. Å¡ias narkotines medžiagas neteisėtai gabeno automobiliu ,,Citroen Xsara Picaso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o 2012-10-29, apie 17.15 val., (duomenys neskelbtini), E. U. Individualios įmonės tarnybinėse patalpose, Å¡ias narkotines me­džia­gas, tai yra 48,9736 g kanapių (Canabis L) dalių, kuriose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio kon­centracija – 15,5 %, neteisėtai perdavė E. U., kuris Å¡ias narkotines medžiagas neteisėtai laikė turėdamas tikslÄ platinti – perduoti asmenims atliekantiems bausmę (duomenys neskelbtini) pa­taisos namuose, kol 2012-10-29, laikotarpiu nuo 18.25 iki 19.10 val., Kauno apskrities vy­riau­siojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pa­reigÅ«nai, kratos metu Å¡ias narkotines medžiagas rado ir paėmė.Be to, S. Å . 2012-10-29, savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), tu­­rėdamas tikslÄ platinti, neteisėtai laikė 0,7851 g narkotinių medžiagų – kanapių (Canabis L) dalių, jose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija – 10,9 %, kurias toje pačioje vietoje, apie 15.00 val. perdavė M.

S., ir tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko iki 2012-10-29, 19.45 val., turėdamas tikslÄ platinti, savo namuose laikė 98,3082 g narkotinių medžiagų – kanapių (Canabis L) dalių, jose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio kon­centracija – 7,4 %.E. U. nuteistas už tai, kad jis, dalyvaudamas E. G. subur­to­je ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje, veikusioje nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio, tiksliau nenus­ta­tytos datos iki 2012-10-29, kurioje skirtingu laiku dar dalyvavo:

D. P., S. Å ., D. R. bei kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, neteisėtai dispo­na­vo įvairiais kiekiais narkotinių medžiagų, Å¡ias medžiagas neteisėtai laikė, turėdamas tikslÄ platinti:2012-10-29, apie 11.05 val., (duomenys neskelbtini), prie kavinės-baro „(duomenys neskelbtini)“, D. R. perdavė, o S. Å . iÅ¡ jo neteisėtai įgijo 48,9736 g narkotinių medžiagų – kanapių (Canabis L) dalių, jose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija – 15,5 %, ir automobiliu ,,Audi A6“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), po to S. Å . kartu su D. P. automobiliu ,,Citroen Xsara Picaso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡ias narkotines medžiagas neteisėtai gabeno iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o 2012-10-29, apie 17.15 val., (duomenys neskelbtini), E. U. Individualios įmonės tarnybinėse patal­po­se, Å¡ias narkotines medžiagas neteisėtai jam perdavė D. P., ir tokiu bÅ«du jis netei­sė­tai įgijo 48,9736 g narkotinių medžiagų – kanapių (Canabis L) dalių, kuriose delta-9-tetra­hidro­ka­na­bi­nolio koncentracija – 15,5 %, bei Å¡ias medžiagas neteisėtai laikė, turėdamas tikslÄ platinti – per­duo­ti asmenims atliekantiems bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, iki kol 2012-10-29, laiko­tar­piu nuo 18.25 iki 19.10 val., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono poli­ci­jos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigÅ«nai, kratos metu Å¡ias narkotines medžiagas rado ir paėmė.

             D. R. nuteistas už tai, kad jis, dalyvaudamas E. G. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje, veikusioje nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio, tiksliau nenus­ta­ty­tos datos iki 2012-10-29, kurioje skirtingu laiku dar dalyvavo: D. P., S. Å ., E. U. bei kiti nenustatyti asmenys, neteisėtai disponavo įvairiais kiekiais nar­ko­tinių medžiagų, Å¡ias medžiagas neteisėtai platino:D. R. 2012-10-29, apie 11.05 val., (duomenys neskelbtini), prie kavi­nės-baro „(duomenys neskelbtini)“, S. Å . neteisėtai perdavė 48,9736 g narkotinių medžiagų – kanapių (Ca­nabis L) dalių, kuriose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija – 15,5 %, kurias S. Å . automobiliu ,,Audi A6“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), po to kartu su D. P. automobiliu ,,Citroen Xsara Picaso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o 2012-10-29, apie 17.15 val., (duomenys neskelbtini), E. U. Individualios įmonės tarnybinėse patalpose, Å¡ias narkotines medžiagas neteisėtai per­da­vė E. U., o Å¡is neteisėtai laikė Å¡ias narkotines medžiagas, turint tikslÄ platinti – perduoti asmenims atliekantiems bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, iki kol 2012-10-29, lai­ko­tarpiu nuo 18.25 iki 19.10 val., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono po­licijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigÅ«nai, kratos metu Å¡ias narkotines me­džia­gas rado ir paėmė.

Be to, D. R. savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo platinti, laikė nedidelį kiekį – 0,4598 g narkotinių medžiagų – ka­na­pių (Canabis L) dalių, jose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija – 6,7 %, kurias 2013-04-06, laikotarpiu nuo 18.00 iki 19.10 val., kratos metu, surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos sky­riaus pareigÅ«nai.Be to, D. R. savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ 9 mm kalibro lygiavamzdį revolverį (duomenys neskelbtini) ir devynis Å¡audmenis: vienÄ pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio įskėlimo revolverinį Å¡ovinį, pramoniniu bÅ«du užtaisytÄ guminiu Å¡ratu, vienÄ pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio įskėlimo revolverinį garsinį (signalinį) Å¡ovinį, du neunitarinius Å¡o­vi­nius, sudarytus iÅ¡ guminio Å¡rato ir pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio įskėlimo revol­ve­ri­nio garsinio (signalinio) Å¡ovinio, penkis pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo Å¡o­vinius, kuriuos 2013-04-06, laikotarpiu nuo 18 iki 19.10 val., kratos metu surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės poli­ci­jos skyriaus pareigÅ«nai.

Nuteistasis E. G. apeliaciniame skunde prašo:

1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendį ir panaikinti jo dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs nusikals­ta­mÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 str. 4 d. 260 str. 1 d. (1-as kaltinimo epizodas), ir Å¡ioje dalyje priimti nau­jÄ nuosprendį – iÅ¡teisinti jį, jam nepadarius jokios veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.);

2) pakeisti nuosprendžio dalį, kuria jis iÅ¡teisintas pagal BK 24 str. 4 d., 260 str. 1 d. (dėl organizuotos grupės koordinavimo D. P. įsigyjant iÅ¡ S. Å . narkotinių medžiagų) ir pagal BK 24 str. 4 d. 260 str. 1 d. (dėl organizuotos grupės koordinavimo S. Å . laikant nar­ko­ti­nes medžiagas), ir iÅ¡teisinti jį dėl Å¡ių kaltinimų BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu, tai yra jam nepadarius jokios veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skunde taip keliamas alternatyvus praÅ¡ymas, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ras teisinių argumentų, leidžiančių skundžiamÄ pirmos instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria nuteistasis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 str. 4 d. 260 str. 1 d., laikyti pagrįsta ir teisėta, tuomet jis praÅ¡o už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ suÅ¡velninti jam pirmosios instancijos teismo paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, taip pat suÅ¡velninti ir galutinę subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę.Skunde nurodoma, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo nuosprendis negali bÅ«ti lai­ko­mas nei pagrįstu, nei teisėtu, kadangi yra priimtas netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ , pa­da­rius esminius procesinius pažeidimus ir suvaržius apelianto teisę į gynybÄ , taip pat priimtas vado­vaujantis prielaidomis ir spėjimais, kurių nepatvirtina bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirti įrodymai, tokiu bÅ«du nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos teisės taikymo ir aiÅ¡ki­ni­mo praktikos, dėl ko Å¡is nuosprendis turi bÅ«ti pakeistas.Nuteistasis E. G. skunde teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo padarytas esmi­nis procesinis pažeidimas, kadangi nebuvo laikytasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d.

„a“ p. reikalavimų. IÅ¡ E. G. įteikto 2013-06-21 kaltinamojo akto akivaizdu, kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 str. 4 d. ir 260 str. 1 d., padarymo bÅ«das antrame ir trečiame kaltinimo epizoduose kaltina­ma­ja­me akte iÅ¡ viso nenurodytas, apsiribojant tik abstrakčiais teiginiais, jų visiÅ¡kai nedetalizuojant, netgi nenurodant, kokius veiksmus nuteistasis tariamai atliko koordinuodamas organizuotos grupės narių veiklÄ , atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ir t.t.

Todėl kalti­na­ma­sis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, kadangi paremtas tik dek­la­ra­tyviomis frazėmis, dėl ko negali bÅ«ti suprantamas bei suvaržo asmens teisę į gynybÄ , kas laikoma Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių ap­sau­gos konvencijos 6 str. 3 d. „a“ p., garantuojančio kaltinamajam teisę bÅ«ti jam suprantama kalba ir iÅ¡samiai informuotam apie kaltinimo pagrindÄ ir apie teisinį Å¡ių veikų vertinimÄ , pažeidimu. Pradėjus nagrinėti Å¡iÄ bylÄ teisme, apeliantas teigia nurodęs teismui, kad nesupranta jam pareikÅ¡to kaltinimo, iÅ¡dėstyto 2-me ir 3-me kaltinimo epizoduose, prašė bylÄ grÄ Å¾inti prokurorui tinkamam kaltinamojo akto suraÅ¡ymui, teismas praÅ¡ymÄ atmetė.

Todėl skundžiamas nuosprendis negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu.Apeliaciniame skunde keliamas ir įrodymų, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuos­pren­dis, teisėtumo klausimas. Nuteistasis skunde nurodo, kad jo kaltė grindžiama 2012 m. spalio 30 d. kratos, atliktos (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, protokolu bei Å¡io procesinio veiksmo atlikimo metu gautais duomenimis (t. 1, b. l. 88, t. 4, b. l. 81-108). IÅ¡ nutarimo matyti, jog Kauno apskrities VPK Kauno r. PK KPS vyr. tyrėjas A. G. 2012-10-29 priėmė nutarimÄ atlikti kratÄ E. G. gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini) pataisos namuose.

Å iame nutarime nurodyta, jog jis priimtas vadovaujantis BPK 145 str., tačiau Å¡io straipsnio nuostatos nesuteikia teisės ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui priimti tokio nutarimo, kadangi BPK 145 str. 3 d. numatyta, jog krata daroma tik motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. BPK 1601 str. 1 d. numatyti iÅ¡imtiniai atvejai, kuomet teisė atlikti kratÄ suteikiama ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no nutarimo pagrindu, Å¡iuo atveju nenustatyti. Krata buvo atlikta tik kitÄ dienÄ po nutarimo priėmimo, todėl galima daryti iÅ¡vada, jog krata atlikta pažeidžiant BPK 160 str. reikalavimus, ne iÅ¡kilus neatidėliotinai bÅ«tinybei ir esant galimybei gauti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį.

Nors byloje yra Kauno rajono apylinkės teismo 2012-10-31 nutartis patvirtinti 2012-10-30 (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atliktos kratos teisė­tu­mÄ , tačiau iÅ¡ nurodytos nutarties turinio akivaizdu, kad ji priimta ne ikiteisminio tyrimo, bet ben­dros kompetencijos teisėjo, kas nurodytÄ nutartį vienareikÅ¡miÅ¡kai daro neteisėtÄ . Be to, iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad nei nuteistajam, nei gynėjui nurodyta nutartis iki Å¡ios dienos nebuvo įteikta, taip vienareikÅ¡miÅ¡kai suvaržant įstatymu garantuotas nuteistojo procesines teises.

Priimdamas skundžiamÄ nuosprendį pirmos instancijos teismas neįvertino nurodytų procesinių pažeidimų ir dėl jų nepasisakė, kas ir lėmė skundžiamo nuosprendžio neteisėtumÄ .Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad kaltinime nurodytus veiksmus E. G. atliko turėdamas tikslÄ platinti 48,9736 g narkotinių medžiagų – kanapių (Canabis L). Nuosprendyje nenurodyti jokie bylos duomenys, kurių pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ apie tariamÄ nuteistojo tikslÄ platinti narkotines medžiagas, nėra pateikta jokios teisinės argumentacijos ir įrodymų vertinimo Å¡iuo klausimu, dėl ko skundžiamas nuosprendis negali bÅ«ti laikomas atitinkančiu BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimus.Neigdamas savo kaltę dėl BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo, E. G. skunde nurodo ir tai, kad teismas nepagrįstai apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė tariamai jo tele­fo­ni­niais pokalbiais su D.

P., S. Å . ir E. U.. Tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada aiÅ¡kiai nepagrįsta bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais ir padaryta nukrypstant nuo Lie­tu­vos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos (žr. Ka­sa­cinio teismo nutartys Nr. 2K-44/2007, Nr. 2K-347/2007, Nr. 2K-251/2010, Nr. 2K-363/2013, Nr. 2K-476/2013 ir kt.). Byloje nėra abejonių nekeliančių įrodymų, kad apeliantas, atlikdamas baus­mę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, kada nors bÅ«tų naudojęsis kokiu nors mobilaus ryÅ¡io telefono abo­nentu.

IÅ¡ byloje esančio 2012 m. spalio 30 d. kratos protokolo matyti, kad mobilaus ryÅ¡io tele­fono aparatas rastas ne E. G. gyvenamojoje patalpoje, kaip nurodyta ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no nutarime, bet viso 15-ojo nuteistųjų bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje. Liudytojas G. A., dir­bantis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, patvirtino, jog paminėtos kratos metu nurodytoje patal­poje galėjo gyventi apie 20 kalinių, todėl nuteistieji neturi galimybės apsaugoti vietos, nuteistiesiems priskirtos spintelės, kurios negali bÅ«ti rakinamos, o prie jų gali bet kas ir bet kada prieiti.

Atsi­Å¾vel­giant į prieÅ¡ tai nurodytas aplinkybes ir norint iÅ¡siaiÅ¡kinti, kam gali priklausyti kratos metu surasti įvairÅ«s daiktai, bÅ«tų logiÅ¡ka apklausti toje patalpoje gyvenančius asmenis, kadangi bÅ«tent jie gali nurodyti, kurie iÅ¡ kratos metu surastų daiktų ir kam priklauso, tačiau Å¡ioje baudžiamojoje byloje to padaryta nebuvo. Nors skundžiamame pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, jog ape­lian­to kaltę įrodo jo tarpusavio pokalbiai su nuteistuoju E. U., tačiau tokia iÅ¡vada nepa­grįsta jokiais įrodymais, kadangi jokių pokalbių byloje nėra užfiksuota.

Duodami paaiÅ¡kinimus teisme, tiek apeliantas, tiek ir E. U. kategoriÅ¡kai nurodė, kad vienas kito jie nepažįsta ir niekada nėra bendravę, ir tokie parodymai nepaneigti. Nei D. P., nei S. Å . taipogi nepatvirtino, kad telefoniniame pokalbyje jie bÅ«tų kalbėję su E. G.. Byloje iÅ¡ tiesų yra Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK KPS tyrėjo A. G. 2013-06-06 tarnybinis praneÅ¡imas (t. 4, b. l. 81-108), kuriame analizuojami sujungimai tarp įvairių mobiliųjų telefonų abonentų, tačiau iÅ¡ Å¡io tarnybinio praneÅ¡imo neaiÅ¡ku, kuo vadovaujantis vienas ar kitas abonentas priskirtas konkrečiam as­­meniui, nes nurodytÄ tarnybinį praneÅ¡imÄ surašęs policijos pareigÅ«nas neapklaustas.

Tarny­bi­nia­me praneÅ¡ime nėra duomenų apie tai, kad apeliantas bÅ«tų bendravęs su D. P., S. Å . ir/ar E. U.. Kas nurodytu laikotarpiu naudojosi nurodytais mobiliojo ryÅ¡io telefonų abonentais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir tarp kokių konkrečių asmenų vyko nurodyti pokalbiai, neaiÅ¡ku, dėl ko priimdamas skundžiamÄ nuosprendį ir darydamas iÅ¡vadÄ apie tai, kad nu­ro­dyti pokalbiai vyko tarp nuteistojo, D. P., S. Å . ir E. U., pirmos ins­tan­cijos teismas vadovavosi tik prielaidomis, kÄ draudžia daryti kasacinės instancijos teismo praktika.Nuteistasis skunde nesutinka ir su tuo, kad jo kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 str. 4 d. ir 260 str. 1 d., buvo grindžiama ikiteisminio tyrimo metu duotais S. Å ., D.

P. ir E. U. parodymais. Teismas Å¡iuos parodymus nepagrįstai laikė iÅ¡samiais ir neabejotinai patvirtinančiais apelianto kaltę, tačiau kasacinės instancijos teismas ne vienÄ kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įtariamųjų ar kitų proceso dalyvių parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pa­rei­gÅ«­nui ar prokurorui, negali bÅ«ti laikomi pakankamais apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti, jeigu jie nepasitvirtina bylos nagrinėjimo teisme metu, iÅ¡skyrus atvejus, kuomet tokie parodymai ikiteis­mi­nio tyrimo metu užfiksuoti ikiteisminio tyrimo teisėjo, o ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar pro­ku­ro­rui duoti parodymai gali bÅ«ti balsu perskaitomi teisiamajame posėdyje tik įrodymams patikrinti (BPK 276 str. 4 d.), tačiau jie neturi įrodomosios reikÅ¡mės priimant nuosprendį (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-128/2014).

Å iuo atveju nei vienas iÅ¡ nurodytų asmenų iki­teis­mi­nio tyrimo metu nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , o teisminio nagrinėjimo metu apklausti Å¡ie asmenys nepatvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų.Apeliaciniame skunde keliamas ir teismo Å¡aliÅ¡kumo klausimas, nurodant, kad priimdamas skundžiamÄ nuosprendį pirmos instancijos teismas iÅ¡ 6 kaltinamųjų iÅ¡skyrė vien tik apeliantÄ ir skirdamas jam bausmę bei nustatydamas jos dydį, neatsižvelgė į tai, kad Å¡ios bylos tyrimas truko gana ilgai (nuo veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo praėjo daugiau nei dveji metai), kad procesas užsitęsė dėl gynėjų užimtumo, vieno iÅ¡ kaltinamųjų ir jo gynėjo ligos, nors tuo pagrindu, kad dėl užsitęsusio proceso buvo pažeista kaltinamųjų teisė į įmanomai trumpiausiÄ bylos procesÄ , kitiems nuteistiesiems bausmes Å¡velnino.

Tuo buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d. nuostatos, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigÅ«nams visi asmenys lygÅ«s.Apeliantui taip pat nėra aiÅ¡ku, kaip skundžiamu nuosprendžiu jam buvo subendrintos bausmės, tai yra ar jam paskirta laisvės atėmimo bausmė ar jos dalis buvo pridėta prie neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, ar prie jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo pridėta likusi dalis neatliktos bausmės, ar jos dalis, ir, jei taip, tai kokia konkreti neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis jam buvo likusi 2015-01-20 ir kokia jos dalis pridėta prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Be to, Å¡iuo atveju skirdamas laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 str. 4 d. 260 str. 1 d., padarymÄ , pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į bausmės individualizavimui ypač svarbų momentÄ , jog galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės pradžia E. G. bus skaičiuojama tik nuo 2015-01-20, tai yra nuo skun­džia­mo nuosprendžio priėmimo.

Iki Å¡io nuosprendžio priėmimo nuteistasis jau buvo atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ½ dalį. Tokiu bÅ«du, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. 2 p., jis jau buvo įgijęs teisę į lygtinį paleidimÄ , o po minėto bausmių subendrinimo jis tokiÄ teisę įgis tik 2018-01-20. Todėl, nuteistojo manymu, skundžiamu pirmos instancijos teismo nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė aiÅ¡­kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, dėl ko apeliacinės instancijos teismo turėtų bÅ«ti suÅ¡velninta.

Be to, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, viso Å¡io proceso metu eilę kartų įvairių procesinių veiksmų atlikimui nuteistasis iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pataisos namų buvo pristatytas į Kauno tardymo izoliatorių ir laikomas ten kardomojo kalinimo sÄ lygomis, nors jokia kardomoji priemonė Å¡io proceso metu jam nebuvo paskirta, tačiau Kauno tardymo izoliatoriuje kardomojo kalinimo sÄ ly­gomis jo iÅ¡bÅ«tas laikas skundžiamu nuosprendžiu nėra įskaičiuotas į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikÄ , taip vienareikÅ¡miÅ¡kai pabloginant apelianto teisinę padėtį.Nuteistojo E. U. apeliaciniame skunde praÅ¡oma Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo jį iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 str. 1 d.

Skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pa­Å¾ei­džiant materialines ir procesines teisės normas, todėl jis naikintinas dėl esminių baudžiamojo pro­ce­so įstatymo pažeidimų, taip pat dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo faktinėms bau­džiamosios bylos aplinkybėms.Skunde teigiama, kad Kauno apylinkės teismas nuosprendyje nepagrįstai suteikė iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę 2013-06-06 Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK KPS vyr. tyrėjo A.

G. tar­ny­biniam praneÅ¡imui (t. 4, b. l. 81-108), kuriame abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) klaidingai pris­ki­ria­mas E. U. kontrolei pagal telefono „Sony Ericson T630“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pagal telefono IMEI numerį E. U. kontrolei priskiriami dar du kiti mobilaus ryÅ¡io telefonų numeriai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), į kÄ teismas visiÅ¡kai nesigilina ir netiria Å¡ios klaidingos informacijos pateikimo į bylÄ , be to, remiasi ir 2012-10-29 kratos protokolu, kuris tariamai teismui patvirtina, kad pas nuteistÄ jį individualios įmonės patalpose rasta ir paimta: mobilaus ryÅ¡io telefonas „Sony Ericson T630“, kuriame nuo 2012-10-25 iki 2012-10-26 veikė mo­bi­laus ryÅ¡io telefono abo­nen­tas Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis iÅ¡ankstinio apmokėjimo paslaugai.

Tai yra neteisinga ir klai­di­nan­ti informacija, kurios Kauno apylinkės teismas nepatikrino įstatymų numatyta tvarka, todėl pa­da­rė neteisingas iÅ¡vadas. Be to, 2013-03-27 mobilaus ryÅ¡io priemonės ap­Å¾iÅ«ros pro­tokole (t. 2, b. l. 76-79) nustatyta, kad pas E. U. buvo rastas ir paimtas mo­bilaus ryÅ¡io telefonas „Sony Ericsson“, kurio modelis yra „W200i“, o ne „Sony Ericsson T630“, kaip kons­­ta­tuo­ta minėtame tarnybiniame praneÅ¡ime. ApžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėjus mo­bi­laus ryÅ¡io telefonÄ â€žSony Ericsson W200i“ su SIM kortele, ir apžiÅ«rėjus adre­sa­tų knygoje esan­Äius adresatus, praleistus, rinktus ir priimtus skambučius, iÅ¡siųstas ir gautas sms žinutės, kuriuose jokių kontaktų su 2013-06-06 vyr. tyrėjo A.

G. tarnybiniame praneÅ¡ime nu­rodytais numeriais nerasta (t. 2, b. l. 76-79). Nuteistojo E. U. nuomone, 2012-10-29 kratos protokolas (t. 1, b. l. 94-97), 2013-03-27 mobilaus ryÅ¡io priemonės apžiÅ«ros protokolas (t. 2, b. l. 76-79) ir 2013-04-17 daiktų apžiÅ«ros protokolas (t. 1, b. l. 184-190) patvirtina, kad apeliantas su byloje esančiu 2013-06-06 vyr. tyrėjo A. G. tarnybiniame praneÅ¡ime nuro­dytu abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), klaidingai priskirtu jo kontrolei pagal telefono „Sony Ericsson T630“ nieko bendra neturi, Å¡iuo telefonu nie­ka­da nesi­naudojo ir jo neturėjo, o jo telefonas yra 2012-10-29 kratos metu paimtas mobilusis tele­fonas „Sony Ericsson W200i“ ir jame esantis abonento Nr. (duomenys neskelbtini).

Tai paneigia teismo padarytas iÅ¡vadas, kad E. U. laikotarpiu nuo 2012-10-06 iki 2012-10-29 aktyviai mobiliuoju ryÅ¡iu kontak­tavo su kitais byloje nuteistaisiais (E. G. ir S. Å .). IÅ¡ byloje esančių telefoninių įrašų ir jų iÅ¡klotinių (bylos tomai 3 ir 4) matyti, kad kiti nuteistieji tarpusavyje bendravo mobiliaisiais tele­fonais pokalbiais arba sms žinutėmis, tačiau nei vie­name užfiksuotame ir teisme iÅ¡klausytame po­kalbyje ar sms žinutėje E. U. nėra mi­ni­mas, nėra minimas ir jo fotoprekių parduotuvė.Skunde nuteistasis nesutinka ir su tuo, kad teismas vadovavosi jo pirminiais parodymais, bet atmetė jo vėlesnius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio pro­ce­so metu, kuomet jis parodė, kad kaltu neprisipažįsta, kaltinamųjų nepažįsta, su jais nebendravo.

Apklaustas 2014-05-29 teisminiame posėdyje nurodė, kad jį 2012-10-20 apklausiant įtariamuoju tyrėja darė spaudimÄ , todėl apklausos protokolas buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ tyrėjos žodžių. Tai, kad 2012-10-30 įtariamojo apklausos metu ir vėliau teisme sprendžiant kardomosios priemonės klausimÄ , E. U. apkalbėjo save, nesunku patikrinti, pateikus užklausÄ Sodrai, iÅ¡ kurios pateiktų duomenų aiÅ¡ku, kad jo su­tuok­tinė B. U. niekada nėra dirbusi (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracijoje.

Tai tik įrodo, kad apeliantas tuos parodymus davė bÅ«damas Å¡oke ir nesu­prasdamas at­sa­­komybės už juos. Dėl nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad teismas nuosprendyje nepagrįstai igno­ra­vo nuteistojo pa­rodymus teisiamajame posėdyje, nepatikrino jo versijos, netyrė nurodytų ap­lin­ky­bių ir Å¡ie pa­Å¾eidimai sukliudė teismui iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuos­prendį.Prie 2012-10-29 D. P. palikto maiÅ¡iuko, ku­ria­me buvo narkotinės medžiagos, ape­liantas nebuvo prisilietęs, maiÅ¡iuko neatidarinėjo ir neap­Å¾iÅ«rinėjo, todėl nežinojo, kas yra jo vi­duje.

Ant maiÅ¡elio nesurasti nuteistojo pirÅ¡tų pėdsakai, o kitų duomenų, kad jis galėjo žinoti, kas maiÅ¡elio viduje, byloje nėra užfiksuota. Teismas rėmėsi nenuosekliais D. P. pa­rodymais, kuris iki­teis­miniame tyrime apklaustas tris kartus ir savo ap­klausose nurodė skirtingų važiavimų į (duomenys neskelbtini) skaičių, tik teisme patvirtindamas, kad pas E. U. jis vyko du kartus, tai yra 2012-10-22 ir 29 dienomis. Tačiau Å¡iuos D. P. parodymus paneigia ne tik apeliantas, tačiau ir kiti nuteistieji – S. Å ., M.

S. ir D. R., kurie kartu su D. P. vyko iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir kurie aiÅ¡kiai nurodo, kad pas E. U. į fotoprekių parduotuvę jie vy­ko tik vienÄ kartÄ , tai yra 2012-10-29, o 2012-10-22, nors ir buvo atvykę į (duomenys neskelbtini), tačiau pas E. U. nebuvo. Teismas netyrė nuteistojo galimybės įneÅ¡ti narkotines medžiagas į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, konstatuodamas, kad E. U. nuo 1998-06-01 dirbo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose fotografu, turėjo leidimÄ patekti į Å¡iÄ pataisos įstaigÄ , be to, pataisos na­mų ad­mi­nistracijoje dirba jo sutuoktinė B.

U.. Teismas netyrė Å¡ių duomenų, nors pateikta in­formacija yra neteisinga. Ä®einant į (duomenys neskelbtini) pataisos namus taikoma griežta patikra ir nieko už­drausta įsi­neÅ¡­ti neįmanoma. Nuteistasis nė karto nebu­vo paliktas vienas su nuteistuoju, ka­dangi į fotografavimo vietÄ po vienÄ kalinį pris­ta­to ir atgal į gy­ve­namÄ jÄ zonÄ nuveda mažiausiai du ap­sau­gos ir priežiÅ«ros skyriaus prižiÅ«rėtojai. Byloje nėra įrodytas nuteistojo E. U. pri­klau­symas organizuotai gru­pei ir jo daly­va­vi­mas darant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 str. 1 d.

Nuteistojo S. Š. apeliaciniame skunde prašoma:

1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015-01-20 nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. (už 2012-10-29 dispo­na­vi­mÄ narkotinėmis medžiagomis), paÅ¡alinant iÅ¡ kaltinimo aplinkybę, kad jis narkotines priemones įsi­gi­jo iÅ¡ D. R., kad tokius veiksmus atliko bendrininkų grupėje su E. G. ir D. R., ir kitais asmenimis, kad jo veika buvo padaryta organizuotoje grupėje ir Å¡ios aplinkybės nepri­pažinti sunkinančia jo atsakomybę. PaÅ¡alinus Å¡ias aplinkybes, atsižvelgiant į pernelyg ilgÄ pro­ce­so trukmę, į S. Å . asmenybę (anksčiau neteistas, iki suėmimo mokėsi universitete, nebuvo vei­kos organizatorius ir vadovas ir kt.), sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , į jo atsakomybę leng­vi­nan­ÄiÄ aplinkybę, kad jis visiÅ¡kai prisipažino neteisėtai įgijęs ir gabenęs narkotines medžiagas į (duomenys neskelbtini), dėl ko nuoÅ¡irdžiai gailisi, taikyti jam BK 54 str. 3 d. nuostatas ir suÅ¡velninti jam teismo paskirtÄ bausmę, tai yra paskirti Å¡velnesnę nei BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė; taip pat pakeisti nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. (už nar­ko­ti­nių medžiagų laikymÄ savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), ir jų perdavimÄ M.

S.), paÅ¡alinant iÅ¡ kaltinimo aplinkybes, kad jis 2012-10-29, savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslÄ platinti, neteisėtai laikė 0,7581 g narkotinių medžiagų – ka­na­pių (Canabis L) dalių, kuriose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija – 10,9 %, ir kurias toje pačioje vietoje, apie 15 val., perdavė M. S., taip pat kad jis nuo ikiteisminio ty­ri­mo nenustatyto laiko iki 2012-10-29, 19.45 val., savo namuose laikė 98,3082 g narkotinių me­džia­gų – kanapių (Canabis L) dalių, turėdamas tikslÄ jas platinti, ir jo veiksmus 98,3082 g narkotinių medžiagų – kanapių (Canabis L) dalių, kuriose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 7,4 %, laikymÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 260 str. 1 d.

į BK 259 str. 1 d., ir, atsižvelgiant į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes paskirti jam bausmę, numatytÄ BK 259 str. 1 d. sankcijoje, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu;

2) Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. Å . nuteisė už dvi nusikalstamas veikas (už 2012-10-29 disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis ir už narkotinių medžiagų laikymÄ savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir jų perdavimÄ 2012-10-29 M. S.), Å¡iuos jo veiksmus nuteistasis praÅ¡o perkvalifikuoti kaip vienÄ tęstinę veikÄ , numatytÄ BK 260 str. 1 d., taikyti jam BK 54 str. 3 d., ir paskirti jam baus­mę, Å¡velnesnę nei numatyta BK 260 str. 1 d. sankcijoje;

3) bylos nagrinėjimo metu iÅ¡kviesti į teismo posėdį ir apklausti liudytoju M. D., kuris gali patvirtinti nuteistojo parodymus apie tai, kad jis narkotikus gabeno į (duomenys neskelbtini) jo praÅ¡ymu, o ne E. G. nurodymu.Apeliantas skunde nurodo, kad su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, nes nepadarė nu­si­kaltimų, už kuriuos yra nuteistas. Nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, neteisingai vertino įrodymus, visapusiÅ¡kai neiÅ¡tyrė visų bylos aplinkybių, padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, pažeidė jo konstitucinę teisę į gynybÄ , kas sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuos­prendį.

Teismas neteisingai taikė baudžiamojo įstatymo specialiosios ir bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bendrininkų atsakomybę, taip pat atsakomybę už nusikalstamų veikų daugetÄ ir paskyrė nepagrįstÄ ir neteisingÄ bausmę.Apelianto manymu, teismas pažeidė ir baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, regla­men­tuo­jančias įrodinėjimo procesÄ . Nuteistasis pažymi, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti paro­dy­mai apie E. G. ir D. R. yra neteisingi, tokia tuo metu buvo jo gynybinė versija, o iki­teis­minio tyrimo teisėjo jis apklaustas nebuvo, kai kasacinės instancijos teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡­ki­nęs, jog asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai Å¡ie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės ins­tan­ci­jos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (žr., kasacinė nutartis Nr. 2K-554/2006).

Todėl Å¡ioje byloje teismas apelianto ir kitų nuteistųjų D. P., M. S. ir E. U. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, neteisėtai pripažino leistinais įrodymais, jais va­do­vavosi, juos vertino visete su kitais įrodymais ir iÅ¡ esmės jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio dalį, kuria pripažinta, kad narkotines medžiagas S. Å . įsigijo iÅ¡ D. R. pagal E. G. nurodymÄ . Tačiau tiek D. R., tiek E. G. tokias aplinkybes neigia, jų parodymai prieÅ¡taringi, prieÅ¡taravimai tinkamai nepaÅ¡alinti, jokių kitų objektyvių įrodymų, neginčytinai pa­tvirtinančių Å¡ias aplinkybes, byloje nėra.

Byloje esantys telefoninių pokalbių įraÅ¡ai daryti vėliau nei buvo padarytos apeliantui inkriminuotos veikos, pokalbiai neinformatyvÅ«s, neiden­tifikuoti juose dalyvaujantys asmenys, todėl tokie įraÅ¡ai negali bÅ«ti pripažinti įrodymais.Nuteistojo apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad teismui perduotame prokuroro kal­tinamajame akte abi jo nusikalstamos veikos (2012-10-29 disponavimas narkotinėmis medžia­go­mis ir narkotinių medžiagų laikymas savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), ir jų per­da­vimas M.

S.) buvo kvalifikuojama kaip padarytos organizuotoje grupėje. Tačiau kal­ti­na­ma­jame akte nenurodyta, nei kuo pasireiÅ¡kė E. G., kaip organizuotos grupės organizatoriaus ir vadovo veiksmai, nei kuo pasireiÅ¡kė apelianto, kaip organizuotos grupės nario, vaidmuo. Nuos­pren­dy­je nenurodyta, kokiu bÅ«du jis buvo įtrauktas į organizuotÄ grupę, kokius ir iÅ¡ ko gavo nurodymus ir vaidmenis, kokie buvo jo ir kitų grupės narių ryÅ¡iai ir bendri suderinti veiksmai. IÅ¡ konkrečių vei­kų apraÅ¡ymo matyti, kad S. Å . savo iniciatyva įgydavo narkotines medžiagas iÅ¡ vienų asmenų ir jas perduodavo kitiems, bet tai nėra organizuotÄ grupę apibÅ«dinantys veiksmai, ir toks kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų.

Jau nuo pat bylos nagrinėjimo teisme gynyba iÅ¡kėlė kal­ti­namojo akto trÅ«kumus ir prašė bylÄ grÄ Å¾inti prokurorui Å¡iems trÅ«kumams paÅ¡alinti, tačiau teismas pra­Å¡ymÄ atmetė ir bylÄ nagrinėjo iÅ¡ esmės. Teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje suformulavo tapačias prokuroro kaltinimo faktines aplinkybes, tačiau nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje kons­tatavo iÅ¡ esmės naujas faktines kaltinimo aplinkybes, nenurodytas prokuroro kaltinamajame akte ir skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje.

Tokiu bÅ«du teismas iÅ¡ esmės pakeitė kal­ti­nimÄ naujomis faktinėmis aplinkybėmis, apibÅ«dinančiomis bendrininkavimo formÄ ir rūšį, apie tai iÅ¡ anksto nepranešęs apeliantui ir kitiems bylos nagrinėjimo dalyviams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad turi bÅ«ti tinkamai garantuojama asmens teisė gintis nuo bet kokio jam pareikÅ¡to kaltinimo, nepriklausomai nuo Å¡io kaltinimo sunkumo. EŽTT suformuota jurisprudencija atskleidžia, kad kaltinamojo teisė bÅ«ti informuotam apie kaltinimo pobÅ«dį, teisė į gynybÄ ir teisingÄ teismÄ pažeidžiama ir tada, kai inkriminuojama veika perkvalifikuojama pagal leng­vesnę nusikalstamÄ veikÄ numatantį baudžiamÄ jį įstatymÄ , tačiau pritaikant kitokį teisinį požy­mį (sudėties požymį, įtvirtintÄ BK specialiojoje dalyje), bÅ«tinÄ Å¡iÄ veikÄ pripažinti nusikalstama, bet neįspėjus kaltinamojo apie tokiÄ galimybę ir nesudarius galimybių atitinkamai gintis (Plenarinės sesi­jos 2010 m. kovo 5 d. nutartis).

Taigi priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., BPK 7, 10, 44 straipsniuose įtvirtinti teisės į teisingÄ procesÄ , teisės į gynybÄ , rungimosi principai, taip pat BPK 255, 256 straipsniuose nustatyta nusikalstamos veikos esminių (faktinių) aplinkybių ir jos kvalifikavimo keitimo tvarka.Nuteistasis S. Å . skunde teigia neginčijantis ir pripažįstantis, kad jis iÅ¡ nenustatytų asmenų įsigijo apie 150 g kanapių.

Jis taip pat pripažįsta, kad dalį kanapių gabeno į (duomenys neskelbtini) M. D. praÅ¡ymu perduoti E. U., bet tai buvo jo paties sugalvoti veiksmai, nederinti nei su E. G., nei su D. R., nei su kitais asmenimis. Todėl nuteistojo veiksmai nepa­grįs­tai kvalifikuoti kaip padaryti organizuotoje grupėje. Teismas neteisingai pritaikė BK 24-26 str. normas ir nepagrįstai Å¡iÄ aplinkybę pripažino sunkinančia jo atsakomybę, tuo neteisingai taikė ir BK 60 str. 1 d. 2 p. normÄ , todėl Å¡ios aplinkybės turi bÅ«ti paÅ¡alintos iÅ¡ kaltinimo.

Nuteistasis taip pat neginčija, kad savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 98,3082 g nar­ko­tinių medžiagų – kanapių (Canabis L) dalių, kuriose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio kon­cen­tracija – 7,4 %, tačiau Å¡ias narkotines medžiagas jis laikė savo reikmėms, kadangi jas pats rÅ«kydavo. Å iÄ aplinkybę patvirtino liudytojas T. K.. Byloje nėra įrodymų, kad tas kanapes jis laikė turėdamas tikslÄ platinti. Nuteistasis skunde neigia, kad savo gyvenamoje vietoje laikė 0,7581 g narkotinių medžiagų – kanapių (Canabis L) dalių, kuriose esančio delta-9-tetrahid­ro­ka­na­bi­nolio koncentracija – 10,9 %, ir kurias toje pačioje vietoje apie 15 val. perdavė M.

S.. Å ių veiksmų S. Å . teigia neatlikęs, tuo tarpu teismas Å¡ias aplinkybes pagrindė vien tik nuteistojo M. S. prieÅ¡taringais parodymais. Nuteistojo manymu, M. S. jį apkalba, siek­da­mas nuslėpti, iÅ¡ kur ir kada įgijo Å¡ias kanapes. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pagal kaltinimo versijÄ , jis 2012-10-29 kanapes įgijo (duomenys neskelbtini) iÅ¡ D. R., jas parvežė į savo gyvenamÄ ja vietÄ , kur jos buvo supakuotos į Å¡okolado pakuotes, iÅ¡ kurių vienÄ pakuotę tÄ dienÄ nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur per D.

P. perdavė E. U., dvi pakuotes pasiliko savo kambaryje, o dalį kanapių perdavė M. S.. Byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad apelianto kambaryje prieÅ¡ ar pakavimo metu kanapės nebuvo maiÅ¡omos su kitomis medžiagomis ar kitaip apdirbamos, tačiau objektyviais įrodymais nustatyta (kratų protokolai, specialistų iÅ¡vados), kad apelianto kam­ba­ry­je rastų kanapių dalių pakuotėse (98,3082 g) esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 7,4 %, o pas M. S. rastose ir paimtose kanapėse delta-9-tetrahidrokanabinolio kon­cen­tra­cija yra 10,9 %.

Taigi Å¡ios faktinės aplinkybės objektyviai įrodo, kad pas M. S. rastos ka­na­pių dalys yra tos pačios rūšinės priklausomybės, bet pagal sudėtį (koncentracijÄ ) yra skirtingos narkotinės medžiagos nei buvo rastos nuteistojo kambaryje, o tai visiÅ¡kai paneigia kaltinimo versijÄ dėl to, kad M. S. kanapes perdavė jis. Todėl S. Å . iÅ¡ kaltinimo turi bÅ«ti paÅ¡alinta aplinkybė dėl kanapių perdavimo M. S. ir jo veiksmai – neteisėtas 98,3082 g narkotinių me­džiagų – kanapių (Canabis L) dalių, kuriose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija – 7,4 %, laikymas savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), turi bÅ«ti perkvalifikuotas iÅ¡ BK 260 str. 1 d.

į BK 259 str. 1 d., ir jam paskirta bausmė Å¡ios normos sankcijos ribose.Nuteistojo manymu, jo kaltinime nurodytus veiksmus, kuomet jis 2012-10-29 kanapes įgijo (duomenys neskelbtini) iÅ¡ D. R., jas parvežė į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , kur jos buvo supakuotos į Å¡o­kolado pakuotes, ir tÄ pačiÄ dienÄ vienÄ pakuotę nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur per D. P. per­davė E. U., dvi pakuotes pasiliko savo kambaryje, o dalį kanapių perdavė M. S., teismo nepagrįstai ir neteisingai kvalifikuotos kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos.

IÅ¡ skun­džia­ma­me nuosprendyje apraÅ¡ytų aplinkybių matyti, kad organizuotoje veikloje tarp kaltinamųjų buvo vaid­menų pasiskirstymas, kad buvo veikiama pagal vienÄ braiÅ¾Ä . Apelianto (ir visų kitų kalti­na­mų­jų) veikos buvo padarytos (pabaigtos) tÄ pačiÄ 2012-10-29 dienÄ , įgyvendinant vienÄ sumanymÄ . Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad bendrininkus siejo vienas bendras sumanymas ir tyčia, jie siekė to paties rezultato – neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis ir jas platinti.

Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad abi S. Å . padarytos nusikalstamos veikos, teismo kva­li­fi­kuotos kaip realioji nusikaltimų sutaptis, laikytinos tęstiniu nusikaltimu, kvalifikuojamu pagal BK 260 str. 1 d.. Tokios praktikos nuosekliai laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., kasacinės nutartys Nr. 2K-84/2011, Nr. 2K-743/2007, Nr. 2K-227/2012). Neteisingas vienos tęstinės veikos kvalifikavimas į dvi atskiras veikas nulėmė neteisingÄ bausmės skyrimÄ už atskiras veikas, bausmių subendrinimÄ ir galutinės subendrintos bausmės skyrimÄ .

Apeliaciniame skunde keliamas ir bausmės individualizavimo klausimas. Nors, nuteistojo S. Å . nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, visiÅ¡kai pagrįstai kons­ta­tavo, kad Å¡ios bylos tyrimas truko gana ilgai, nuo veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo praėjo daugiau praėjo virÅ¡ dviejų metų, tačiau padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskyrė jam bausmę, numatytÄ BK 260 str. 1 d. sankcijos ribose (už kiekvienÄ veikÄ skyrė bausmę, Å¡iek tiek mažesnę už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį).

Tokios iÅ¡vados prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-45/2007), kur buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tuo atveju, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumÄ , kaltininko asmenybę ir įmanomai trum­piau­sio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga pro­ceso trukmė yra iÅ¡imtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės pasky­ri­mas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, gali bÅ«ti skiriama Å¡velnesnė bausmė BK 54 str. 3 d. pa­grindu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. Å . padarė dvi nusikalstamas veikas, veikos baig­tos, jei veika bus perkvalifikuota kaip tęstinė, tai bus laikoma, kad padaryta tik viena veika, jis yra tei­siamas pirmÄ kartÄ , nebuvo patrauktas ir administracinėn atsakomybėn, iki suėmimo mokėsi (duomenys neskelbtini) universitete (duomenys neskelbtini) fakultete, be to, jis nebuvo nusikalstamų veikų or­ga­ni­za­torius, rengėjas ir vadovas. Å ių aplinkybių visuma, apelianto įsitikinimu, leidžia daryti pa­grįs­tÄ iÅ¡­va­dÄ , kad jam gali bÅ«ti taikomos BK 54 str. 3 d. nuostatos, kurių teismas nepagrįstai netaikė ir pas­kyrė jam neteisingÄ , akivaizdžiai teisingumo principui prieÅ¡taraujančiÄ bei pernelyg griežtÄ bausmę.Nuteistojo D.

R. apeliaciniame skunde prašoma:

1) panaikinti skundžiamo Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. (2012-10-29 narkotinių medžiagų perdavimas S. Å .), ir dėl Å¡ios veikos priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Vadovaujantis BK bendrosios dalies normomis, iÅ¡ naujo subendrinti bausmes, paskirtas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už veikas, numatytas BK 253 str. 1 d. ir 259 str., ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę;

2) pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 253 str. 1 d., ir atsižvelgus į tai, kad Å¡ios bylos tyrimas truko gana ilgai, nuo veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo praėjo daugiau praėjo virÅ¡ dviejų metų, kad jis visÄ tÄ laikÄ jis buvo laikomas kardomojo kalinimo sÄ lygomis, taip pat atsižvelgus į jo at­sa­ko­mybę lengvinančiÄ aplinkybę (nuoÅ¡irdus prisipažinimas ir gailėjimasis), į atsakomybę sun­ki­nan­Äių aplinkybių nebuvimÄ , bei į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, paskirti Å¡velnesnę bausmę;

3) iÅ¡rei­ka­lau­ti naujus įrodymus – iÅ¡kviesti į teismo posėdį ir apklausti liudytoju M. D., kuris gali patvirtinti arba paneigti kaltinimo versijÄ , taip pat apelianto ir kito nuteistojo S. Å . pa­ro­dy­mus apie tai, kad jis narkotines medžiagas į (duomenys neskelbtini) gabeno bÅ«tent M. D. praÅ¡ymu, kad medžiagas gavo ne E. G. nurodymu (veikusių organizuota grupe), o savo iniciatyva iÅ¡ čigonų tautybės asmenų (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotyje;

4) apklausti apeliantÄ apie kaltinime nurodytos apie veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., aplinkybes, kadangi pirmosios instancijos teismas Å¡ių apelianto parodymų neiÅ¡tyrė, neįvertino atskirai ir visame visete.Skunde D. R. nurodo, kad jis visiÅ¡kai sutinka su nuosprendžio dalimi, kuria jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 str. 1 d. ir 259 str. 2 d., ir Å¡ios nuosprendžio dalies neginčija. Tačiau nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria buvo nuteistas pagal BK 260 str. 1 d., kadangi Å¡io nusikaltimo nepadarė.

Å ioje dalyje teismas padarė esminių baudžiamojo proceso įsta­ty­mo pažeidimų, neteisingai vertino įrodymus, padarė iÅ¡vadas, neati­tin­kančias faktinių bylos aplin­ky­bių, pažeidė apelianto konstitucinę teisę į gynybÄ . Teismas neteisingai taikė baudžiamojo įstatymo bendrosios ir specialiosios dalies normas, reglamentuojančias ben­dri­nin­kų atsakomybę, bausmės sky­rimÄ , ir paskyrė nepagrįstÄ ir neteisingÄ bausmę.Nuteistasis skunde teigia, kad teismas jo viso proceso metu duotus nuoseklius parodymus, kuomet jis kaltę dėl nusikaltimo neigė, turėjo pripažinti įrodymais, juos vertinti kaip ir visus kitus įrodymus, ir jais vadovautis.

Tačiau skundžiamame nuosprendyje D. R. parodymai įver­tin­ti ir pripažinti įrodymais tik dėl kaltinimo pagal BK 253 str. 1 d. ir 259 str. 2 d. Tuo tarpu jo paro­dymai dėl kaltinimo pagal BK 260 str. 1 d. skundžiamame nuosprendyje tik perraÅ¡yti, bet nėra nie­ko pasisakyta apie jų patikimumÄ , vertinimÄ ir palyginimÄ su kitais įrodymais, pripažinimÄ Ä¯rody­mais ar jų atmetimÄ . Be to, teismas nepagrįstai jo kaltę dėl BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo grindė kitų nuteistųjų S. Å ., D.

P., M. S. ir E. U. pa­ro­dymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bet ne teisme. Nuteistojo nuomone, teismas Å¡iuos pa­ro­dymus neteisėtai pripažino leistinais įrodymais, jais vadovavosi ir vertino visete su kitais įrodymais. Å iame kontekste bÅ«tina atkreipti dėmesį, kad S. Å . davė parodymus teisme (Å¡ie jo parodymai gau­ti teisėtomis priemonėmis ir bÅ«dais) ir paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ apelianto gavo tik ampules ir maisto papildus, jokių narkotinių medžiagų negavo. Jo ir D. R. parodymai Å¡ioje dalyje visiÅ¡kai sutampa, jų nepaneigia jokie kiti patikimi įrodymai.

S. Å . nurodė, kad narkotines medžiagas, kurias gavo iÅ¡ čigonų tautybės asmenų, laikė savo gyvenamojoje vietoje bei vežė į (duomenys neskelbtini) ne apelianto nurodymu, o kažkokio M. D., atliekančio bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos na­muo­se, praÅ¡ymu. Tačiau Å¡is asmuo bylos procese nebuvo apklaustas, Å¡ios aplinkybės nebuvo nei tir­tos, nei nagrinėtos. Todėl, apelianto nuomone, jam pareikÅ¡tas kaltinimas dėl dalyvavimo E. G. nurodymu narkotinių medžiagų platinime visiÅ¡kai nepagrįstas.

Byloje telefoninių esantys pokalbių įraÅ¡ai buvo perklausyti teisme, tačiau Å¡iuose pokalbiuose dalyvaujantys asmenys neidentifikuoti, neatlikta įrašų fonoskopinė ekspertizė. Todėl konstatuotina, kad teismo iÅ¡vados dėl Å¡ios padarytos veikos yra pagrįstos ne leistinais ir tinkamai įvertintais įrodymais bei visapusiÅ¡ku bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu, o tik prielaidomis. Tuo teismas ne tik padarė esminį BPK 20 str. nuostatų imperatyvų pa­Å¾ei­dimÄ , bet ir pažeidė apelianto konstitucinę teisę į gynybÄ , teisę į teisingÄ teismo procesÄ ir neÅ¡a­liÅ¡kÄ teismÄ , rungimosi principÄ .Apeliaciniame skunde taip pat keliamas kaltinamojo akto atitikimas įstatymų reikala­vi­mams, nurodant, kad teismui perduotame kalinamajame akte apelianto padaryta nusikalstama veika (2012-10-29 narkotinių medžiagų perdavimas S. Å .) kvalifikuojama kaip padaryta orga­ni­zuo­to­je grupėje, tačiau kaltinamajame akte nenurodyta, nei kuo pasireiÅ¡kė E. G., kaip organizuotos grupės organizatoriaus ir vadovo, nei kuo pasireiÅ¡kė apelianto, kaip organizuotos grupės nario vaid­muo.

Kaltinamajame akte nenurodyta, kada, kokiu bÅ«du nuteistasis buvo įtrauktas į organizuotÄ gru­pę, kokius ir iÅ¡ ko gavo nurodymus ir vaidmenis, kokie buvo jo ir kitų grupės narių ryÅ¡iai ir ben­dri suderinti veiksmai. Toks kaltinamasis aktas, D. R. nuomone, neatitinka BPK 219 str. rei­kalavimų. Skunde taip pat pažymima, kad teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje sufor­mu­la­vo tapačias prokuroro kaltinimui faktines aplinkybes, tačiau nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje konstatavo iÅ¡ esmės naujas faktines kaltinimo aplinkybes, nenurodytas prokuroro kaltinamajame akte ir skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje, tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės pakeisdamas kaltinimÄ naujomis faktinėmis aplinkybėmis, apibÅ«dinančiomis bendrininkavimo formÄ ir rūšį, ir apie tai iÅ¡ anksto nepranešęs apeliantui ir kitiems bylos nagrinėjimo dalyviams, kas laikytina esminiu BPK pa­Å¾ei­dimu, kuris sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisinÄ nuosprendį.Nuteistojo D.

R. skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad nėra teisinio pagrindo jam taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir skirti Å¡velnesnę bausmę nei numatyta BK 260 str. 1 d. sankcijoje. Skirdamas jam bausmę teismas pripažino jo at­sa­komybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad veikÄ jis padarė organizuotoje grupėje, tačiau paÅ¡alinus iÅ¡ kal­ti­nimo Å¡iÄ sunkinančiÄ aplinkybę, visų kitų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jam gali ir turi bÅ«ti taikomos BK 54 str. 3 d. nuostatos, kadangi teismo paskirta bausmė yra neteisinga, akivaizdžiai prieÅ¡taraujanti teisingumo principui ir pernelyg griežta.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų E. U. ir S. Å . apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies, nuteistojo E. G. ir D. R. skundai atmetami.Apeliaciniuose skunduose ginčijant pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas dėl nu­teistųjų kaltės nesutinkama su įrodymų vertinimu, teigiama, jog byloje nėra surinkta įrodymų, ne­gin­Äijamai patvirtinančių nuteistųjų kaltę ir paneigiančių nuteistųjų paaiÅ¡kinimus dėl jiems inkri­mi­nuotų nusikalstamų veikų, be to, anot apeliantų, pirmosios teismas nepagrįstai nesivadovavo nu­teis­tųjų parodymais duotais bylos teisminio nagrinėjimo metu.

Tačiau su tokiais apeliacinių skundų ar­gumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Apeliaciniuose skunduose iÅ¡ esmės remiamasi ne byloje surinktų įrodymų visuma, o atskirais įrodymais juos aiÅ¡kinant iÅ¡imtinai nuteistųjų naudai. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva, proceso dalyviai teismui gali teikti savo nuo­mo­nę, pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų iÅ¡vadų ver­ti­nant įrodymus, bet jiems nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių ap­lin­ky­bių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylÄ na­grinėjusio teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .

Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). Taigi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų pa­tikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Ä®rodymų ver­tinimo rezultatas – iÅ¡vada dėl įrodymų pakankamumo teismo iÅ¡vadoms pagrįsti.Ä®vertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, tei­sė­jų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos ap­lin­kybes dėl nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, nuteistieji pagrįstai pripažinti kaltais, jų veikos pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ kva­lifikuotos teisingai.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl nusikalstamų veikų sudėties po­Å¾y­mių nuteistųjų veikose yra paremtos iÅ¡samiu įrodymų vertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pa­grindo nesutikti. Nuosprendyje iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti teisiamuosiuose posėdžiuose iÅ¡tirti įrodymai ir jais nustatytos aplinkybės, įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai argumentuota, kodėl teismas vadovavosi vienais įrodymais, o kitus įrodymus, tame tarpe nuteistųjų parodymus teisminio nagrinėjimo metu, atmetė.

Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažei­di­mų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant bau­džia­mÄ jÄ bylÄ . Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų vertinimoVisi nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose nurodė, kad teismas nepagrįstai jų kaltę grin­dė ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Atmesdama Å¡iuos skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo patikslinti teisme, D.

P. savo parodymus patvirtino. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, kal­tinamieji S. Å ., D. P., M. S. ir E. U. ikiteisminio tyrimo metu davė iÅ¡samius parodymus apie tai, kaip E. G. telefoninių nurodymų pagrindu, 2012-10-29 S. Å . įgijo iÅ¡ D. R. narkotines medžiagas – kanapių dalis, po to S. Å . kartu su D. P. narkotines medžiagas sukiÅ¡o į tris Å¡okolado ,,Shogetten“ pakuotes, vienÄ pakuotę su nar­kotinėmis medžiagomis, M. S. vairuojamu automobiliu atvežė į (duomenys neskelbtini), kur D.

P. narkotines medžiagas kartu su kitais daiktais nunešė E. U., į jo individualios įmonės patalpas, ir ten paliko. Paminėtina ir tai, kad parodymus ikiteisminio tyrimo metu kalti­na­mieji davė bÅ«dami izoliuoti vienas nuo kito, tačiau kaltinamiesiems susitikus teisminio bylos nagri­nėjimo metu, jie savo parodymus pakeitė. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, kaltinamieji D. P., S. Å . ir E. U. parodymus pakeitė siekdami padėti iÅ¡veng­ti atsakomybės jau kelis kartus teistiems E. G. ir D.

R.. Kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo netikėti Å¡ių kaltinamųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi jie buvo pakankamai iÅ¡samÅ«s, logiÅ¡ki ir gana nuoseklÅ«s, duoti dalyvaujant gynėjams, antra, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nuteistųjų pa­rodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. E. U. apeliaciniame skunde nurodo, kad duo­dant parodymus tyrėja jam darė spaudimÄ , parodymus davė bÅ«damas Å¡oke, tačiau Å¡ie skundo argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti.

Apklausti policijos pareigÅ«nai nurodė, kad jokia įtaka nuteistiesiems nebuvo daroma, apklausiant juos ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo ir jų gynėjai. Dėl galimai neteisėtų tyrėjų veiksmų nuteistasis E. U. nesiskundė, nepateikė pareiÅ¡kimo prokuratÅ«rai, nepranešė apie tai savo gynėjui. Taigi, iÅ¡tyrus bylos medžiagÄ , kolegija nenustatė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų manyti, kad nuteistųjų parodymai buvo gauti pažeidžiant BPK normas. Dėl kaltinamojo akto turinioBPK 219 str. 3 p. nustatyta, kad kaltinamajame akte turi bÅ«ti nurodoma nusikalstamos vei­kos apraÅ¡ymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai ir kitos svarbios ap­lin­kybės. Å ie reikalavimai įtvirtinti tam, kad įtariamasis suprastų, kuo yra kaltinamas, ir bÅ«tų nus­tatytos nagrinėjimo teisme ribos.

Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nu­ro­dy­ti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, iÅ¡dėstant svarbias veikos faktines ap­linkybes ir Å¡ias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos vei­kos apraÅ¡ymas turi atitikti BK normoje, pagal kuriÄ nusikalstama veika kvalifikuojama, nusta­ty­tus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuo­monės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įsta­tyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kt.) (BPK 219 str. 3 p. pažeidimas) (kasacinės nutartys Nr. 2K-254/2013, 2K-435/2013 ir kt.).Nuteistieji E. G., S. Å . ir D.

R. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad kal­tinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų. Apeliantų teigimu, kaltinamajame akte nenu­rodyta kuo pasireiÅ¡kė S. Å . ir D. R. kaip organizuotos grupės narių vaidmenys, E. G. teigimu, nenurodytos BK 24 str. 4 d. ir 260 str. 1 d. apraÅ¡ytų nusikalstamų veikų pada­ry­mo bÅ«das ir kuo pasireiÅ¡kė jo kaip organizatoriaus vaidmuo. Å ie apeliacinio skundo argumentai at­metami kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad 2014 m. vasario 10 d. E. G. gynėjas ad­vokatas A.

Venckus buvo pateikęs praÅ¡ymÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ kartu su kaltinamuoju aktu perduoti prokurorui, tačiau teismas tokį praÅ¡ymÄ atmetė, nurodydamas, jog kaltinamajame akte nurodyta, kokius asmenis E. G. subÅ«rė į organizuotÄ grupę, kuo pasireiÅ¡kė vadovavimas jai, taip pat yra nurodyti baudžiamojo kodekso straipsniai, numatantys baudžiamÄ jÄ atsakomybę už inkrimi­nuo­ja­mus nusikalstamus veiksmus, atiduodant bylÄ teismui akivaizdžių kaltinamojo akto trÅ«kumų, truk­dančių pradėti nagrinėti bylÄ , nebuvo pastebėta (t. 8, b. l. 159-160).

Taigi, klausimas, ar kal­ti­na­ma­sis aktas atitinka BPK 219 str. numatytus reikalavimus, buvo keliamas ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl buvo iÅ¡spręstas priimant 2014 m. vasario 20 d. nutartį.IÅ¡ nagrinėjamoje byloje esančio Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės proku­ra­tÅ«­ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės suraÅ¡yto kaltinamojo akto turinio matyti, kad apeliantams inkri­minuojamų nusikalstamų veikų apraÅ¡ymas atitinka inkriminuojamų baudžiamojo kodekso straipsnių dispozicijas, nes kaltinamajame akte yra pakankamai detaliai įvardyti konkretÅ«s baudžiamojo įsta­tymo draudžiami nuteistųjų veiksmai, veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai, t. y. jame iÅ¡­dėstytos visos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, svarbios teismui sprendžiant as­menų baudžiamosios atsakomybės klausimÄ tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duo­me­ni­mis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i byla pirmosios instancijos teismo buvo iÅ¡nagrinėta pagal aiÅ¡kų ir BPK 219 str. reikalavimus atitinkantį kaltinamÄ jį aktÄ , o nuteistųjų teisės baudžiamojo proceso metu nebuvo pažeistos.D. R. skunde taip pat pažymima, kad teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje sufor­mu­la­vo tapačias prokuroro kaltinimui faktines aplinkybes, tačiau nuosprendžio motyvuo­ja­mo­jo­je dalyje konstatavo iÅ¡ esmės naujas faktines kaltinimo aplinkybes, nenurodytas prokuroro kal­ti­namajame akte ir skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje, tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės pakeisdamas kaltinimÄ naujomis faktinėmis aplinkybėmis, apibÅ«dinančiomis bendrininkavimo formÄ ir rūšį, ir apie tai iÅ¡ anksto nepranešęs apeliantui ir kitiems bylos nagrinėjimo dalyviams, kas laikytina es­mi­niu BPK pa­Å¾ei­dimu.

AnalogiÅ¡kÄ argumentÄ savo skunde nurodo ir nuteistasis S. Å .. Teisėjų ko­le­gija, įvertinusi pateiktÄ bylos medžiagÄ , Å¡iuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Teis­mas, nustatęs kitokias nusikalstamos veikos faktines aplinkybes nei nurodytosios kalti­na­ma­ja­me akte, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar Å¡ios naujos aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo nuro­dy­tų­jų kaltinamajame akte, ar skiriasi ne iÅ¡ esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse aiÅ¡­ki­na­ma, kad faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų tada, kai pri­si­deda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iÅ¡ esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusi­kals­ta­mos veikos padarymo laikas, vieta, bÅ«das ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, baus­mei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybÄ ; tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplin­ky­bes kaltinamojo teisė į gynybÄ bÅ«tų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos ap­linkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos fak­tinių aplinkybių galėtų bÅ«ti kitokia (kasacinės nutartys Nr. 2K-381/2011, 2K-651/2012, 2K-327/­2014).

Teisėjų kolegija, peržiÅ«rėjusi skundžiamÄ nuosprendį, nenustatė, naujų aplinkybių, ku­rios iÅ¡ esmės skirtųsi nuo nurodytų kaltinamajame akte. Teismo uždavinys yra teismo posėdyje iÅ¡­tir­ti, kiek bylos nagrinėjimas patvirtina tas aplinkybes, kurios nustatytos kaltinamajame akte. Pirmo­sios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , patikrino duomenis dėl apeliantams inkriminuotų nusi­kalstamų veikų požymių buvimo, apklausė liudytojus, iÅ¡tyrė kitus bylos duomenis ir motyvuotai jais grindė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Aplinkybė, kad dėl S. Å . ir D. R. padarytų veikų kaltinamojo akto ir nuosprendžio turinys nėra identiÅ¡ki, tačiau esminėse aplinkybėse visiÅ¡kai sutam­pan­tys, nėra koks nors įstatymo pažeidimas. Dėl skundų argumentų, susijusių su telefoniniais pokalbiaisNors apeliantai skunduose nurodo, kad byloje įrodymais pripažinti telefoniniai pokalbiai nėra informatyvÅ«s, neaiÅ¡ku, kuo remiantis vienas ar kitas abonentas priskirtas konkrečiam asmeniui, Å¡ie skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

IÅ¡ 2012-10-30 kratos protokolo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), nuteistojo E. G. gyvenamojoje 15 bÅ«rio patalpoje, buvo atlikta krata, kurios metu po E. G. lova buvo rasta ir paimta: mo­bi­laus ryÅ¡io telefonas „Nokia“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso mobilaus ryÅ¡io telefono abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis iÅ¡ankstinio ap­mokėjimo paslaugai, kuriame veikė mobilaus ryÅ¡io telefono abonentai:

Nr. (duomenys neskelbtini), priklau­san­tis iÅ¡ankstinio apmokėjimo paslaugai nuo 2012-10-23 iki 2012-10-24 ir nuo 2012-10-25 iki 2012-10-29 (t. 1, b. l. 88, t. 4, b. l. 81-108). Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolais nustatyta, kam priklausė telefonų abonentai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, telefoninių pokalbių tarp D. P. ir S. Å . su­ves­tinės patvirtina, kad jie kalba apie EdvinÄ , ,,Shogetten“ Å¡okoladus. 2013-02-25 įtariamojo apklausos metu S. Å . parodė, kad gavo iÅ¡ E. G.

žinutę, kokius daiktus jam reikia atvežti į pataisos na­mus. Telefoninių pokalbių kontrolės metu buvo užfiksuota E. G. siųsta SMS žinutė į S. Å . telefonÄ : ,,6 tel, 2 modem, 15 pakuočių tele2, 400 e ir 1200 Lt, dar nepadarėm ,,Shogetten“, vaistai tie dar“. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, bÅ«tent tokie daiktai, buvo rasti kratos metu pas E. U., jo darbo vietoje (duomenys neskelbtini), D. P. ten palikus maiÅ¡elį su Å¡iais daiktais. Telefoninių pokalbių kontrolės metu užfiksuota E. G. siųsta SMS žinutė į S. Å . telefonÄ , jog ,,...reikės palėkti iki ,, (duomenys neskelbtini)“...“.

Taigi, nors kal­ti­na­mie­ji kelia klausimÄ dėl telefoninių pokalbių kaip patikimų įrodymų, tačiau teisėjų kolegijos nuo­mone, toks nuteistųjų aiÅ¡kinimas yra paneigtas visetu byloje surinktų, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įro­dy­mų, kurių patikimumu kolegija neturi pagrindo abejoti. Nuteistasis E. G. skunde nu­ro­do, kad nebuvo apklausti kartu su juo kalintys nuteistieji, kurie gyveno patalpoje, kur kratos metu ras­tas mobilusis telefonas. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamajame procese neturi bÅ«ti įro­di­nė­ja­ma iki begalybės. Byloje turi bÅ«ti panaudojami visi reikiami duomenų rinkimo bÅ«dai, bet nėra bÅ«­ti­na atlikti visus įmanomus veiksmus, kurių atlikimas kokybiÅ¡kai naujų rezultatų duoti negali.

Kaip jau minėta, telefoninių pokalbių bei SMS praneÅ¡imų suvestinės bei byloje surinktų įrodymų visetas pakankamas iÅ¡vadai, kad kratos metu rasti daiktai priklausė nuteistajam E. G., todėl kitų, su juo bausmę atliekančių asmenų, apklausa, bÅ«tų perteklinis veiksmas. E. G. ir E. U. apelia­ci­niuo­se skunduose nurodo, kad niekur konkrečiai neminimos jų pavardės. Tačiau atmes­da­mas Å¡iuos skun­do argumentus teismas dar kartÄ pažymi, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik tele­fo­ninių pokalbių įraÅ¡ais, iÅ¡klotinėmis, tačiau ir kratų protokolais, liudytojų parodymais, bei kita medžiaga.

Dėl kitų skundo argumentųE. G. apeliaciniame skunde nurodo, jog Kauno apskrities VPK Kauno r. PK KPS vyr. tyrėjas A. G. 2012-10-29 priėmė nutarimÄ atlikti kratÄ E. G. gyvenamosiose pa­tal­pose (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. BPK 1601 str. 1 d. numatyti iÅ¡imtiniai atvejai, kuomet teisė atlikti kratÄ suteikiama ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no nutarimo pagrindu, Å¡iuo atveju nenustatyti. Skunde taip pat pažymėta, jog, nors byloje yra Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis patvirtinti 2012-10-30 (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atliktos kratos teisėtumÄ , tačiau ji priimta ne ikiteisminio tyrimo, bet bendros kompetencijos teisėjo, kas nurodytÄ nutartį daro netei­sėtÄ .

Kolegija pažymi, jog kratos teisėtumÄ patvirtino Kauno rajono apylinkės teismas, priimdamas 2012 m. spalio 31 d. nutartį, kurioje nurodė, kad kratÄ buvo bÅ«tina daryti neatidėliotinai siekiant rasti narkotines medžiagas ir užkirsti keliÄ tyrimui svarbių objektų sunaikinimui (t. 1, b. l. 92). Teismas sprendė, kad krata buvo atlikta nepažeidžiant įstatyme nustatytų reikalavimų, pro­ku­roras į teismÄ kreipėsi nepraleidęs įstatyme numatyto trijų dienų termino, todėl nuteistojo skundo argu­mentai dėl kratos neteisėtumo, atmetami kaip nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

Nuteistasis E. G. taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nus­ta­tė, jog jis turėjo tikslÄ platinti narkotines medžiagas. Pagal BK 260 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines me­džia­gas. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus ben­dra­jame bylos kontekste (kasacinės nutartys Nr. 2K-4/2009, 2K-166/2010, 2K-157/2013, 2K-293/2015).

Aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimÄ , gali bÅ«ti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruoÅ¡imas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines me­džia­gas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, tai, ar anksčiau kaltininkas yra platinęs Å¡ias me­džia­gas, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvÅ«s bylos duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-138/2013, 2K-7-173/2014, 2K-361/2014, 2K-293/2015).

Nors nuteistasis E. G. ir neigia savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo, tačiau jo kaltė byloje įrodyta teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡­tir­tais įrodymais – nuteistųjų S. Å . ir D. P. parodymais, telefoninių pokalbių suves­ti­nė­mis, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolais, kra­tos protokolais. Atliktų kratų metu buvo rasta narkotinių medžiagų. Teismas tinkamai įvertino SMS žinučių ir pokalbių turinį, jų sekÄ , tarpusavio sÄ sajas, intensyvumÄ , ir padarė iÅ¡vadÄ , kad po­kalbiai vyksta apie narkotines ir psichotropines medžiagas, jų platinimÄ .

Tikrinant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacinio proceso tvarka, abejonių dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., požymio – tikslo platinti, teismui abejonių nekilo. Nuteistasis S. Å . apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog nu­si­kalstamas veikas jis darė veikdamas organizuotoje grupėje, atkreipė dėmesį, kad kratos metu jo gy­venamojoje vietoje buvo rasta narkotinių medžiagų – kanapių dalių, kurių koncentracija buvo skir­tinga ir, kad jo padaryta nusikalstama veika turėtų bÅ«ti vertinama kaip tęstinė.

Kaip teisingai pa­Å¾y­mėta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, 2013-02-25 įtariamojo apklausos metu S. Å . parodė, kad gavo iÅ¡ E. G. žinutę, kokius daiktus jam reikia atvežti į pataisos namus. Te­le­fo­ni­nių pokalbių kontrolės metu buvo užfiksuota jau minėta E. G. siųsta SMS žinutė į S. Å . telefonÄ apie daiktus, kurie ir buvo rasti kratos metu pas E. U., jo darbo vietoje, D. P. ten palikus maiÅ¡elį su daiktais. Be to, S. Å ., bÅ«damas suimtas ir izoliuotas nuo kitų įta­ria­mų­jų, 2013-02-25 ir 2013-06-11 apklausos metu patvirtino D.

P. parodymus, jog pastarasis žinojo, kur ir kam reikia nuvežti narkotines medžiagas, supakuotas ,,Shogetten“ Å¡okolado pakuo­tė­se, nes jam buvo skambinęs E. G. ir viskÄ pasakęs, kÄ ir kam nuvežti. Užfiksuota E. G. siųsta SMS žinutė į S. Å . telefonÄ , jog ,,...reikės palėkti iki ,, (duomenys neskelbtini)“...“, taip pat patvirtina kal­tinamųjų ryšį ir susitarimÄ veikti bendrai darant nusikalstamÄ veikÄ . Apie Å¡ių kaltinamųjų ryšį teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytojai:

T. K., M. P.. Kolegija pritaria skun­džiamame nuosprendyje suformuluotai iÅ¡vadai, jog akivaizdu, kad veikdami po vienÄ , tokios veikos jie nebÅ«tų galėję padaryti, nes narkotinės medžiagos gautos iÅ¡ vieno Å¡altinio (D. R. perduotos S. Å .), po to jos gabenamos į (duomenys neskelbtini) (S. Å . atvežė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)), pa­ruo­Å¡iamos gavėjui (D. P. sukiÅ¡o jas į sutartas pakuotes – Å¡okoladų ,,Shogetten“), po to jos gabenamos į (duomenys neskelbtini), kur D.

P. jas perduoda E. U., kuris dirba (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ir turi galimybę patekti į pataisos įstaigÄ , kurioje bausmę atlieka E. G.. IÅ¡ kaltinamųjų parodymų, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolų nustatyta, kad E. G. viso Å¡io proceso metu telefonu davė nurodymus kitiems kaltinamiesiems, kruopščiai koordinavo jų veiksmus, pasakydamas kur ir kÄ nuvežti. Be to, Å¡ių bendrininkų orga­ni­zuo­tumÄ patvirtina ir tai, kad kiekvienas bendrininkas atliko skirtingas užduotis, E. G. va­do­vaujant buvo sudaryta kaltinamųjų veiksmų grandinė, visi kaltinamieji žinojo, jog narkotines me­džia­gas – kanapių dalis kiekvienas iÅ¡ jų perdavė, laikė, gabeno E. G. nurodymu.

Taigi, pir­mo­sios instancijos teismas iÅ¡samiai pagrindė savo iÅ¡vadas, kodėl nuteistųjų veika buvo vertinama kaip padaryta organizuotoje grupėje, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria Å¡ioms iÅ¡va­doms, todėl nuteistojo S. Å . argumentus dėl organizuotos grupės požymio atmeta. S. Å . savo apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad 2012-10-29 veikas dėl iÅ¡ D. R. (duomenys neskelbtini) įgytų kanapių nuvežė į (duomenys neskelbtini) ir tÄ dalį, kurioje perdavė M.

S., teismas nepagrįstai kvalifikavo kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas. Kolegija, atmesdama Å¡iuos skundo argumentus, pažymi, jog teismas teisingai veikas kvalifikavo kaip dvi atskiras, nes jose neįžvelgė vieningos tyčios. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos proceso metu gauti duomenys buvo įvertinti laikantis BPK 20 str. nuostatų. Pagal šį straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, baudžiamojo proceso įstatymo numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro iÅ¡­vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekal­tumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pagal Å¡io straipsnio 5 d., teismas įro­dymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplin­ky­bių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nuteistiesiems nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įro­dy­mų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įsta­tymui, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis jie neigia savo kaltę, yra niekuo nepa­grįstos, deklaratyvaus pobÅ«džio ir vertintinos kritiÅ¡kai, kaip siekis iÅ¡vengti gresiančios bau­džia­mo­sios atsakomybės. Aptartų įrodymų visetas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad E. G., E. U., S. Å . ir D.

R. padarė nusikalstamÄ veikÄ ir pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir tei­sin­gai kvalifikavo E. G. veikÄ pagal BK 24 str. 4 d. ir BK 260 str. 1 d., o E. U., S. Å . ir D. R. veikas pagal BK 260 str. 1 d. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios ins­tan­cijos teismas teisingai įvertino įstatymo nustatyta tvarka gautus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtus įrodymus, motyvuotai kvalifikavo nusikalstamas veikas, nuosprendyje nuosekliai iÅ¡­dės­tė aplinkybes, kuriomis grindžiamos teismo iÅ¡vados.

Dėl E. G. ir D. R. paskirtų bausmiųNuteistieji E. G. ir D. R. praÅ¡o suÅ¡velninti pirmosios instancijos teismo pa­s­kirtÄ laisvės atėmimo bausmę, taip pat suÅ¡velninti ir galutinę subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamas veikas ir skirdamas E. G. ir D. R. bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad veikÄ padarė veikdamas organizuotoje grupėje (BK 60 str. 1 d. 2 p.).

Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad E. G. padarė sunkų nu­si­kaltimÄ , veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas, į jo atsakomybę sunkinančiÄ ap­lin­kybę, į jo vaidmenį organizuojant bendrininkus disponavimui narkotinėmis medžiagomis. Pirmo­sios instancijos teismas taip pat įvertino, kad E. G. yra jauno amžiaus, tačiau teisiamas jau Å¡eÅ¡tÄ kartÄ , nusikalstamas veikas pradėjo daryti dar nesulaukęs pilnametystės, Å¡iuo metu atlieka lais­vės atėmimo bausmę.

Taip pat pažymėtina, kad naujÄ nusikalstamÄ veikÄ E. G. padarė turė­da­mas neiÅ¡nykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintÄ teistumÄ taip pat už tyčinius nusi­kal­ti­mus, kas pagal BK 27 str. 1 d. vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, be to, nusikalstamÄ veikÄ pa­da­rė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, bÅ«damas pataisos įstaigoje ir izoliuotas nuo visuo­me­nės, kas parodo didesnį jo asmenybės pavojingumÄ . Kadangi naujÄ nusikalstamÄ veikÄ E. G. padarė neatlikęs Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirtos baus­mės, bausmės pagrįstai subendrintos pagal BK 64 str., taikant dalinį bausmių sudėjimo bÅ«dÄ .

Nu­teis­tasis skunde nurodo, kad jam nėra suprantama kaip buvo subendrinama paskirta bausmė, todėl ko­legija pažymi, jog kai bausmės iÅ¡ dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Taigi prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos 5 metų laisvės atėmimo bausmės, buvo pridėta Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis. Skirdamas bausmę D. R. pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė tris nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos sunkiems ir apysunkiams nu­si­kaltimams bei baudžiamiesiems nusižengimams, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikals­ta­mos veikos baigtos, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančiÄ aplinkybių santykį (D.

R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs dvi nusikalstamas veikas (BK 253 str. 1 d., 259 str. 1 d.) ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad vienÄ nusikalstamÄ veikÄ (BK 260 str. 1 d.) padarė veikdamas organizuotoje grupėje (BK 60 str. 1 d. 2 p.). Teismas įvertino, kad D. R. teisiamas penktÄ kartÄ , atsižvelgė ir į kitas jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas už BK 260 str. 1 d. ir 253 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymÄ D.

R. pagrįstai skyrė mažesnes nei straipsnių sankcijose numatytas bausmių vidurkis. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes – apibÅ«dinančias tiek nuteistųjų asmenybes, tiek padarytų nusikaltimų pa­vo­jingumÄ , ir skiriamas bausmes pakankamai motyvavo. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai, va­do­vau­jantis BK 64 str. 1 d., 3 d. taisyklėmis, skundžiamu nuosprendžiu E. G. paskirtÄ bausmę subendrino su teismo 2011 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskyrė galutinę subendrintÄ bausmę.

D. R. skundžiamu nuosprendžiu pas­kirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 2 p., 65 str., taip pat buvo teisingai su­ben­drintos ir paskirta subendrinta bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d. pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę tinkamai subendrino su Jonavos rajono apy­lin­kės teismo 2007 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Tai, jog apeliantai mano, kad jiems turėjo bÅ«ti skirta Å¡velnesnė bausmė, nesant bau­džia­mo­jo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo bausmes Å¡velninti.

Nuteistieji privalėjo numatyti ir įver­tin­ti galimas neigiamas savo prieÅ¡ingo teisei elgesio pasekmes prieÅ¡ darydami nusikaltimus, juo labiau, kad apeliantai ne pirmÄ kartÄ pažeidžia įstatymus. Kitų iÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su nu­teistųjų padarytų veikų pobÅ«džiu ar nuteistųjų asmenybe, Å¡ioje byloje nenustatyta. Dėl E. U. ir S. Å . paskirtų bausmiųBK 75 str. 1 d. nuostatos nurodo, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems me­tams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali ati­dėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

E. U. ir S. Å . padaryti nusikaltimai nepriskiriamas prie sunkių nusikaltimų, todėl atitinka formalųjį Å¡ios BK normos tai­ky­mo kriterijų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis teis­mų praktika, spręsdamas dėl galimybės asmeniui atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ , teismas turi atsižvelgti į visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumÄ (nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , įrankius ir priemones, laikÄ , vietÄ , pasekmių sunkumÄ , kaltės formÄ , tikslÄ ir motyvÄ ), apibÅ«­di­nančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į gir­ta­vi­mÄ , narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimÄ , vertybinę orientacijÄ , požiÅ«rį į darbÄ , as­mens charakteristikÄ ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimÄ ir prisipažinimÄ , gailė­ji­mÄ ­si, padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimÄ ir pan.).

Å ie duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teis­mas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socia­li­nius ryÅ¡ius (kasacinės nutartys Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).Teisėjų kolegija, spręsdama dėl galimybės taikyti E. U. ir S. Å . BK 75 str. nuostatas, atsižvelgia į tai, kad S. Å . tei­sia­mas pirmÄ kartÄ , duomenų apie jo patraukimÄ ad­mi­nis­tracinėn atsakomybėn byloje nėra, S. Å . ne­dir­ba, tačiau iki suėmimo mokėsi (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) fakultete, yra neve­dęs, priklausomybės ir psichikos ligų įskaitoje neį­raÅ¡ytas.

E. U. taip pat teisiamas pirmÄ kartÄ , duomenų apie patraukimÄ admi­nis­tra­ci­nėn atsakomybėn į bylÄ nepateikta, dirba pagal verslo liu­di­ji­mÄ , yra vedęs, priklausomybės ir psi­chi­kos ligų įskaitoje neįraÅ¡ytas. Pažymėtina, kad E. U. inkriminuotas tik vienas nusi­kals­tamos veikos epizodas, jo vaidmuo organizuotoje gru­pėje laiky­ti­nas mažesniu.Nors nuteistieji padarė nusikalstamas veikas organizuotoje grupėje, tačiau Å¡iuo atveju bÅ«­ti­na atsižvelgti į tai, kad E. U. ir S. Å . padarytos nusikalstamos veikos, nors ir pri­ski­riama prie sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 5 d.), nepadarė realios žalos – narkotinė medžiaga nebu­vo iÅ¡platinta (buvo paimta), taip pat įvertintas santykinai nedidelis narkotinės medžiagos kiekis – 48,9736 g.Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtus duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai E. U. ir S. Å . atžvilgiu gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, apylinkės teismo nuosprendis keičiamas BPK 328 str. 2 p. pagrindu, t. y., teisėjų kolegijai nusprendus, kad yra pagrindas E. U. ir S. Å . taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad viso tyrimo metu nuteistasis S. Å . buvo suimtas ir laikomas kardomojo kalinimo sÄ lygomis, į kÄ teismas atsižvelgia paskirdamas trumpesnį bausmės atidėjimo terminÄ . BK 75 str. 2 d. nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio prie­mo­nes ir (ar) Å¡ioje normoje iÅ¡vardytas pareigas.

Atsižvelgiant į tokį bausmės vykdymo atidėjimo tei­sinį reglamentavimÄ E. U. ir S. Å . skirtinos BK 75 str. 2 d. 5 p., 7 p. ir 8 p. bau­džiamojo poveikio priemonės.Kadangi suimtam S. Å . laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, kardomoji prie­monė jam panaikinama, iÅ¡ teismo posėdžių salės jis paleidžiamas (BPK 309 str. 1 d. 7 p.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 2 p., n u s p r e n d ė : D. R. ir E. G. apeliacinius skundus atmesti.E. U. ir S. Å . skundus tenkinti iÅ¡ dalies.Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendį dalyje pakeisti:E. U., pripažintam kaltu pagal BK 260 str. 1 d. ir nuteistam trejų metų laisvės atėmimo bausme, pritaikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymÄ atidėti trejiems metams.Ä®pareigoti nuteistÄ jį E. U. per vienÄ mėnesį įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.S. Å ., pripažintam kaltu pagal BK 260 str. 1 d. (2 epizodai) ir nuteistam ketverių metų laisvės atėmimo bausme, pritaikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams.Ä®pareigoti nuteistÄ jį S. Å . per vienÄ mėnesį įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.KardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ S. Å . panaikinti, paleisti jį iÅ¡ suėmimo teismo posėdžių salėje.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai             Viktoras Preikšas              Arūnas Paštuolis              Algerdas Urbšys