Legislator Case Law & Legislation
1f2cd786-0608-4dfe-90a4-42445e34eac7 AI generated

1f2cd786-0608-4dfe-90a4-42445e34eac7 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 1f2cd786-0608-4dfe-90a4-42445e34eac7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovė nurodė, kad dirba pas atsakovę (duomenys neskelbtini) gydytoja. Vykdydama savo tiesiogines pareigas, t. y. pacientų priėmimÄ , privalo vadovautis tik Lietuvos medicinos norma MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė” (toliau - Norma), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013. Normos VI skirsnyje pateiktas baigtinis pareigų sÄ raÅ¡as, todėl ieÅ¡kovė savo veikloje neprivalo vadovautis kitomis nei Normoje numatytomis pareigybinėmis funkcijomis, tarp jų ir nurodytomis VšĮ „KaroliniÅ¡kių poliklinika“ direktoriaus 2017 m. kovo 21 d.

Legislator headnote

AI generated

1f2cd786-0608-4dfe-90a4-42445e34eac7 · Vilniaus apygardos teismas: Todėl atsakovė mano, kad ieÅ¡kovės reikalavimai nepagrįsti ir prašė juos atmesti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 6,97 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2A-2441-910/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04986-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi apeliantės (ieÅ¡kovės) J. B. – S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. B. – S. ieÅ¡kinį atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai „KaroliniÅ¡kių poliklinika“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad dirba pas atsakovę (duomenys neskelbtini) gydytoja. Vykdydama savo tiesiogines pareigas, t. y. pacientų priėmimÄ , privalo vadovautis tik Lietuvos medicinos norma MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė” (toliau - Norma), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013. Normos VI skirsnyje pateiktas baigtinis pareigų sÄ raÅ¡as, todėl ieÅ¡kovė savo veikloje neprivalo vadovautis kitomis nei Normoje numatytomis pareigybinėmis funkcijomis, tarp jų ir nurodytomis VšĮ „KaroliniÅ¡kių poliklinika“ direktoriaus 2017 m. kovo 21 d.

įsakymu Nr. V2-4.1-136 patvirtintoje Å eimos gydytojo pareigų instrukcijos pareigų skiltyje (toliau - Pareigybės apraÅ¡as). Anot ieÅ¡kovės, tokios Pareigybės apraÅ¡e įtvirtintos pareigos, kaip „12. Analizuoti savo ir pavaldžių darbuotojų darbÄ , teikti pasiÅ«lymus jų kokybei gerinti, praktikai tobulinti“ ir „5. Kontroliuoti pavaldžių darbuotojų darbÄ poliklinikoje ir teikiant paslaugas paciento namuose“, kitos neapčiuopiamo pobÅ«džio pareigos, įtvirtintos Pareigybės apraÅ¡e, yra prieÅ¡taraujančios Normai ir negaliojančios ab initio.

Gydytojas, anot ieÅ¡kovės, turi bÅ«ti vertinamas tik pagal gydymo rezultatus ir asmenų sveikatos apsaugos skatinimÄ . Tačiau atsakovė, vertindama ieÅ¡kovės, kaip gydytojos, veiklÄ ir darbÄ , vertino jÄ pagal Pareigybės apraÅ¡e iÅ¡dėstytus, Normos ribas plečiančius ir subjektyvius, ieÅ¡kovei jos veikloje netaikytinus kriterijus, kas, pasak ieÅ¡kovės, yra neteisinga. IeÅ¡kovė privalėjo bÅ«ti ir galėjo bÅ«ti vertinama tik pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. balandžio 10 d.

įsakymÄ Nr. V-397 „Dėl Valstybės ir savivaldybių įstaigų sveikatos priežiÅ«ros specialistų veiklos vertinimo tvarkos apraÅ¡Ä â€œ (toliau - Ministro įsakymas). Ministro įsakymu įtvirtinta procedÅ«ra skiriasi nuo vertinimo procedÅ«ros, įtvirtintos 2017 m. kovo 28 d. VšĮ KaroliniÅ¡kių poliklinikos direktoriaus įsakymu Nr. VI-1.1-24 „Dėl darbuotojų kasmetinių veiklos aptarimo pokalbių“ (toliau - Ä®sakymas). Atsižvelgiant į tai, kad Ministro įsakyme nėra nuostatų, kurių pagrindu atsakovė galėtų nustatyti kitokiÄ vertinimo procedÅ«rÄ , nei įtvirtinta Ministro įsakyme, ieÅ¡kovė privalėjo bÅ«ti vertinama tik pagal šį teisės aktÄ .

3. IeÅ¡kovė nurodė, kad, jai atsisakius pasiraÅ¡yti tokį, jos manymu, neteisėtÄ , vertinimÄ , atsakovo darbuotojai paraÅ¡Ä mėgino iÅ¡ jos iÅ¡gauti neetiÅ¡kais ir jos, kaip darbuotojos, teises pažeidžiančiais metodais. O bÅ«tent, skyriaus vedėja R. P. (tiesioginė ieÅ¡kovės vadovė) kartu su personalo vadybininke K. K. ir vyresniÄ ja rezidente G. J. ieÅ¡kovės pietų pertraukos metu bandė priversti ieÅ¡kovę pasiraÅ¡yti veiklos aptarimo formÄ ir taip trukdė ieÅ¡kovės poilsio laikÄ .

Tik ieÅ¡kovei pareikalavus netrukdyti jos poilsio metu, pasiÅ¡alino į skyriuje įrengtas bendro naudojimo pagalbines patalpas. Sulaukusios, kol baigsis ieÅ¡kovei nustatytas pertraukos pailsėti ir pavalgyti laikas, vėl įsiveržė ir, esant kabinete pacientui, vertė ieÅ¡kovę pasiraÅ¡yti vertinimÄ . Toks elgesys pažeidė ieÅ¡kovės interesus, kaip tai apibrėžta DK 30 straipsnio 1 dalyje, nes ieÅ¡kovė buvo pažeminta ne tik atsakovės personalo, bet ir paciento akivaizdoje, kai buvo bandoma atlikti priverstinę veiklos aptarimo formos pasiraÅ¡ymo procedÅ«rÄ ir priversti ieÅ¡kovę pasiraÅ¡yti tikrovės neatitinkančius teiginius/pastebėjimus ir tikrovės neatitinkantį bei neteisėtÄ vertinimÄ .

Atsakovės veiksmai, mėginant iÅ¡gauti iÅ¡jos paraÅ¡Ä , atėjus pas jÄ darbo metu į kabinetÄ (pirmÄ kartÄ - per poilsio pertraukÄ tarp priėmimų, o antrÄ kartÄ - paciento priėmimo metu jam esant kabinete) yra neetiÅ¡ki, žeminantys jos garbę ir orumÄ . Dėl atsakovo padaryto DK 30 straipsnio 1 dalies pažeidimo ieÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo 1000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teisminio nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė papildomai paaiÅ¡kino, kad dėl nurodyto incidento patyrė ir sveikatos sutrikimÄ , nes tÄ pačiÄ dienÄ apie 18 vai. kreipėsi į savo Å¡eimos gydytojÄ , kuri dėl Å¡irdies ritmo sutrikimo iÅ¡rašė vienos dienos nedarbingumÄ .

IeÅ¡kovė teigė, kad tyrimų nedarė, nes laboratorija nebedirbo, ir kad ji pati tos pačios dienos vakarÄ , 19 val., grįžo į darbÄ ir dirbo toliau. Rytojaus dienÄ nedarbingumo neprasitęsė.

4. Atsakovė ieškinio nepripažino, prašė atmesti, nurodydama, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko, jokios žalos ieškovei nepadarė. Atsakovė teigė turinti diskrecijos teisę patvirtinti darbuotojų pareigų instrukcijas, ir (duomenys neskelbtini) gydytojo pareigų instrukcijos turinys neprieštarauja norminiams teisės aktams, juo darbuotojas privalo vadovautis. Atsakovės teigimu, kasmetiniai veiklos aptarimo pokalbiai bei veiklos vertinimas versle bei valstybės tarnyboje - plačiai paplitusi personalo valdymo priemonė.

Kasmetiniai veiklos aptarimo pokalbiai VšĮ „KaroliniÅ¡kių poliklinika“ vykdomi jau trejus metus. 2015 ir 2016 metais veiklos aptarimo pokalbiai vyko pagal rekomendacines formas, veiklos aptarimo procesas nebuvo reglamentuotas lokaliniais teisės aktais, todėl paraÅ¡o ant vertinimo formos darbdavys nereikalavo. Darbdavys siekė įdiegti Å¡iÄ priemonę kuo sklandžiau, nesukeldamas darbuotojams papildomo streso, įvertinęs parengtų formų tinkamumÄ bei pritaikomumÄ Ä¯staigos veikloje. Per dvejus metus nusistovėjus praktikai, 2017 metais kasmetinių veiklos aptarimų procesas buvo formalizuotas, direktoriui 2017 m. kovo 28 d. priėmus įsakymÄ Nr. VI-1.1-24 „Dėl darbuotojų kasmetinių veiklos aptarimo pokalbių“ (toliau - ir Ä®sakymas, Direktoriaus įsakymas), kuris jokiems norminių teisės aktų reikalavimams neprieÅ¡tarauja.

Veiklos aptarimo pokalbį su ieÅ¡kove vykdydama įstaigoje nustatyta tvarka - pagal šį Direktoriaus įsakymÄ , o ne pagal 2017 m. balandžio 10 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymÄ Nr. V-397 „Dėl Valstybės ir savivaldybių įstaigų sveikatos priežiÅ«ros specialistų veiklos vertinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (ieÅ¡kovės nurodomÄ kaip Ministro įsakymas), bei informuodama darbuotojus, tame tarpe ir ieÅ¡kovę, apie veiklos aptarimo pokalbio pabaigÄ , atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kaip ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų, paimdama iÅ¡ ieÅ¡kovės paraÅ¡Ä apie susipažinimÄ .

Todėl atsakovė mano, kad ieškovės reikalavimai nepagrįsti ir prašė juos atmesti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 6,97 Eur pašto išlaidų valstybei.

6. Teismas, įvertinęs norminių teisės aktų reikalavimus, darė iÅ¡vadÄ , kad darbdavys teisėtai ir pagrįstai visiems darbuotojams parengė pareigų apraÅ¡ymus. Norminiai teisės aktai neriboja pareigų instrukcijų turinio, darbdavys turi diskrecijÄ pareigų instrukcijoje nurodyti specifinių veiklos ar vertybinių-kultÅ«rinių nuostatų privalomumÄ . Teismas pažymėjo, kad savo pareiginę instrukcijÄ ieÅ¡kovė pasirašė, taigi buvo su ja supažindinta ir privalo paklusti. Visos (duomenys neskelbtini) gydytojo pareigos, numatytos pareigų instrukcijoje, susijusios su (duomenys neskelbtini) gydytojo medicinos norma.

Dėl to, teismo vertinimu, teigti, kad ieÅ¡kovės darbo pareigos ir jos, kaip (duomenys neskelbtini)gydytojos, pareigos ribojamos tik jos nurodytos Normos taikymu, nėra jokio pagrindo. IeÅ¡kovė neginčijo paties veiklos vertinimo bÅ«tinumo ir tokio nustatyto poreikio, darbdaviui atliekant jam pavaldžių darbuotojų darbo kontrolę, pripažino, kad jos, kaip gydytojos, darbo veikla turi bÅ«ti vertinama. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nenustatė, kad ieÅ¡kovės veiklos vertinimas vyktų prieÅ¡taraujant nustatytai tvarkai, ir kad Å¡i tvarka bÅ«tų ydinga ar neteisėta.

Ieškovės ieškinio argumentus teismas vertino kaip labiau hipotetinio pobūdžio nei teisiškai objektyvius.

7. Teismas taip pat neturėjo jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad darbdavys pažeidė DK 30 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ . Byloje esanti medžiaga rodo, kad veiklos vertinimas su ieÅ¡kove buvo derinamas. Elektroninis susiraÅ¡inėjimas rodo, kad ieÅ¡kovei buvo siunčiama informacija apie vertinamųjų pokalbių laikÄ , grafikai dėl laiko ir vietos ir kt. (T. 1, b. 1. 147-148). Teismas nenustatė jokių duomenų, kurių pagrindu galėtų daryti iÅ¡vadÄ , kad pati ieÅ¡kovė siekė kompromiso su darbdaviu, atliekant jos veiklos vertinimÄ , bendradarbiavo su juo ir rodė geranoriÅ¡kumÄ vertinimo procese (DK 24 straipsnio 5 dalis).

8. Teismas nurodė, kad pagal Ä®sakymo reikalavimus, Darbuotojo veiklos aptarimo forma turi bÅ«ti pasiraÅ¡yta abiejų aptarime dalyvavusių asmenų. IeÅ¡kovė ir tam neparodė jokios iniciatyvos, ignoravo darbdavį. Ä®sakymu darbuotojai buvo įpareigoti pasirengti veiklos aptarimo pokalbiui, užpildyti formÄ ir dalyvauti veiklos aptarime, kuris baigiamas abiem pokalbio Å¡alims pasiraÅ¡ant veiklos aptarimo formÄ . Padalinių vadovams buvo nustatytas terminas baigti veiklos aptarimo procedÅ«ras. Veiklos aptarimo procedÅ«ros užsitęsė - susiraÅ¡inėjimas su ieÅ¡kove dėl veiklos aptarimo užbaigimo vyko paskutinėmis liepos, pirmomis rugpjūčio dienomis.

Savo pastebėjimus dėl informacijos įraÅ¡ymo į veiklos aptarimo formÄ ieÅ¡kovė, teismo manymu, teikė nepakankamai korektiÅ¡kai. Nepaisant to, kad į ieÅ¡kovės pastabas buvo atsižvelgta, ji nesutiko Å¡io dokumento pasiraÅ¡yti. Ginčo faktinių aplinkybių kontekste darbdaviui neliko kitos galimybės kaip tik paimti ieÅ¡kovės paraÅ¡Ä jos darbo metu ir darbo vietoje, t. y. pačiam ateiti pas darbuotojÄ . TokiÄ situacijÄ iššaukė pačios ieÅ¡kovės veiksmai ir elgesys. Esant tokioms aplinkybėms, teismas nurodė, kad neturi pagrindo manyti, jog ieÅ¡kovės veiklos aptarimo proceso užbaigimas, kaip bÅ«tinoji jos veiklos vertinimo stadija, ieÅ¡kovės pertraukos pailsėti ir pavaldyti metu ir komisijai užėjus vėliau dar kartÄ pažeidė ieÅ¡kovės teises ar orumÄ .

Vertinimo procedÅ«ros užbaigimas yra tiek vertintojo (darbdavio), tiek ir vertinamojo (darbuotojo) pareiga, kuriÄ Å¡i darbo teisinio santykio pusė akivaizdžiai ignoravo.

9. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nenustatė jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, taip pat kaltės, kaip bÅ«tinųjų sÄ lygų civilinei atsakomybei atsirasti ir taikyti, o nesant visų bÅ«tinųjų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti, nėra pagrindo spręsti apie neturtinės žalos atsiradimÄ ir jos atlyginimÄ . Teismas sutiko su atsakovės iÅ¡sakyta pozicija, kad darbdavys, priimdamas ir įgyvendindamas lokalinius (vidinius) norminius teisės aktus, darbuotojos teisių nepažeidė, o ginčo situacija susiklostė iÅ¡imtinai dėl darbuotojos kaltės - jos nepakankamo įsigilinimo į teisės aktus, geranoriÅ¡kumo ir bendradarbiavimo su darbdaviu stokos.

Teismas sprendė, kad byloje neįrodyta ir žalos, kaip bÅ«tinos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti, faktas. Darbuotoja žalÄ taip pat kildina ir iÅ¡ sveikatos sutrikimo (darbuotojos teigimu, jai sutriko Å¡irdies ritmas). Kalbėdama apie sveikatos pablogėjimÄ , ieÅ¡kovė remiasi tik deklaratyviu teiginiu, tačiau nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sveikatos sutrikimas buvo ir kad jis galimai susijęs su ieÅ¡kinyje dėstoma situacija. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 10.

IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimo, praÅ¡ydama skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir priteisti ieÅ¡kovei 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 10.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovės atžvilgiu vykdytas veiklos vertinimas buvo vykdomas ne pagal teisės aktuose nustatytÄ tvarkÄ . Tai, kad ieÅ¡kovės vertinimas buvo atliekamas ne pagal teisės aktuose nustatytÄ tvarkÄ ir naudojant psichologinį smurtÄ , patvirtina ir vėlesni įvykiai jau po ieÅ¡kinio nagrinėjimo teisme, nes atsakovė ir toliau elgėsi savavaliÅ¡kai, smurtavo prieÅ¡ ieÅ¡kovę, pažeidė teisės aktus. 10.2.

Teismas nevertino fakto, kad ieÅ¡kovė, atliekant jos veiklos vertinimÄ , bendradarbiavo su atsakove. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinyje įvardyti pridėti atitinkami priedai, t. y. kreipimaisi į atsakovės vadovybę, siekiant spręsti susiklosčiusiÄ situacijÄ , ir pateikiant informacijÄ dėl daugkartinių ieÅ¡kovės bandymų žodžiu, elektroniniais laiÅ¡kais skatinti skyriaus vedėjÄ laikytis teisės aktais nustatytos darbuotojų vertinimo tvarkos. 10.3. Teismas neteisingai vertino įrodymus, kurie pagrindžia, kad ieÅ¡kovė patyrė žalÄ (sveikatos sutrikdymÄ ).

Tai, kad ieškovės sveikata buvo sutrikusi, įrodo nedarbingumo pažymėjimas, išduotas teisės aktų nustatyta tvarka. 10.4. Teismas neteisingai vertino faktus ir pateiktus įrodymus bei netinkamai konstatavo, kad nebuvo įrodytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir ieškovei padarytos žalos.

11. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 11.1. IÅ¡ VšĮ „KaroliniÅ¡kių poliklinika“ lokalinių teisės aktų, pateiktų procesinių dokumentų bei paaiÅ¡kinimų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu matyti, kad poliklinikoje vyksta veiklos aptarimo pokalbiai, o ne veiklos įvertinimas. Direktoriaus įsakymas skirtas visiems darbuotojams, todėl jis turėjo bÅ«ti taikomas visiems, nediskriminuojant ir ieÅ¡kovės. 11.2.

Atsakovė sutinka su teismo iÅ¡vada, kad veiklos aptarimo užbaigimas virto konfliktu dėl ieÅ¡kovės kaltės. 11.3. Teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su ieÅ¡kovės neva patirtu sveikatos sutrikimu. Nedarbingumo pažymėjimas į bylÄ nebuvo pateiktas. Bylos medžiagoje yra tik ieÅ¡kovės asmens sveikatos istorijos vieno lapo kopija, kuriÄ teismas įvardijo kaip pažymÄ apie apsilankymÄ pas gydytojÄ . Å is dokumentas negali bÅ«ti laikomas nedarbingumo pažymėjimu. Be to, neužtenka deklaratyviai teigi, kad lėtinės ligos paÅ«mėjimÄ - Å¡irdies ritmo sutrikimÄ - iÅ¡provokavo ieÅ¡kovės pokalbis su kolegomis.

IeÅ¡kovė tokį savo teiginį turėtų pagrįsti objektyviais įrodymais. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Apeliacinio proceso paskirtis - laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o priimti į bylÄ naujus įrodymus - 2018 m. gegužės 25 d. pacientės skundÄ ir 2018 m. gegužės 15 d. praneÅ¡imÄ dėl teismo posėdžio. IeÅ¡kovės teigimu, Å¡ie įrodymai netiesiogiai susiję su teikiamu apeliaciniu skundu ir svarbÅ«s, siekiant parodyti, kad atsakovė prieÅ¡ ieÅ¡kovę vykdo sisteminius, tęstinio pobÅ«džio smurtinius veiksmus, pažeisdamas DK 30 straipsnio 1 dalį.

14. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

15. Aptariamu atveju ieškovės teikiami nauji įrodymai susiję su įvykiais jau po ieškinio pateikimo teismui. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini ginčo šalių veiksmai po ieškinio pareiškimo, nes jie nesusiję su aplinkybėmis ir laikotarpiu, iš kurių kildinama ieškovės prašoma priteisti neturtinė žala.

16. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su naujais įrodymais bei įvertinęs jų vėlesnio pateikimo priežastis, sprendžia, kad prašomi pridėti prie bylos nauji duomenys nesusiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, todėl juos atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis) 17. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

18. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė nuo 2015 m. sausio 13 d. dirba VšĮ „KaroliniÅ¡kių poliklinika“ (duomenys neskelbtini) pagal 2015 m. sausio 12 d. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 1911 (T. 1, b. 1. 47-49).

19. IeÅ¡kovė yra pasiraÅ¡iusi atsakovės direktoriaus 2017 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. V2-4.1-136 patvirtintÄ (duomenys neskelbtini) pareigų instrukcijÄ (T. 1, b. 1. 62-63), taip pat yra pasiraÅ¡iusi ir ankstesnę jos redakcijÄ (T. 1, b. 1. 139-140).

20. Atsakovė 2017 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. VI-1.1 -24 patvirtino Darbuotojo vertinimo lygių ir kompetencijų apraÅ¡Ä (toliau - ApraÅ¡as), Veiklos aptarimo pokalbį (kaip atmintinę darbuotojui), Darbuotojo veiklos aptarimo formÄ (T. 1, b. 1. 71-74, 75-78, 80), ir tos pačios dienos Direktoriaus įsakymu (T. 1, b. 1.

79) pavedė padalinių vadovams, vedėjams bei už padalinių darbo organizavimÄ atsakingiems asmenims suplanuoti veiklos aptarimo pokalbių grafikÄ , apie pokalbių datas informuoti darbuotojus, veiklÄ aptarti su darbuotojais, pravesti pokalbių vertinimÄ , o kiekvienam darbuotojui - užpildyti pokalbių formÄ ir dalyvauti veiklos aptarime.

21. Atsakovė atliko ieÅ¡kovės, kaip (duomenys neskelbtini) gydytojos, veiklos aptarimÄ pagal nurodytÄ vidine tvarka patvirtintÄ normatyvÄ . Veiklos aptarimo formÄ ieÅ¡kovė atsisakė pasiraÅ¡yti, nurodydama, kad bus priversta kreiptis pagalbos, ir nepasiraÅ¡o formos dėl to, jog negavo skyriuje nustatytų tikslų, taip pat dėl to, kad skyriaus vedėja nepateikė reikiamos informacijos (T. 1, b. 1. 67).

22. IeÅ¡kovė byloje ginčija atsakovės atliktÄ jos, kaip (duomenys neskelbtini) gydytojos, veiklos vertinimÄ , vertinimo atlikimo procedÅ«rÄ , atsakovės darbuotojų - asmenų, atsakingų už vertinimÄ - veiksmus, kuriuos laiko neteisėtais, bei praÅ¡o priteisti dėl to patirtos neturtinės žalos atlyginimÄ .

23. Pagal DK 151 straipsnį kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ .

24. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali bÅ«ti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iÅ¡ darbo, neteisėtai perkeliamas į kitÄ darbÄ , jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotojÄ , nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan. Tai gali bÅ«ti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai iÅ¡gyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmÄ , tiek savarankiÅ¡ki), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).

25. Neturtinei žalai už neturtinių vertybių pažeidimÄ atlyginti bÅ«tinos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008).

26. IeÅ¡kovė įrodinėja, kad jos, kaip atsakovės įstaigoje dirbančios (duomenys neskelbtini) gydytojos, veiklos vertinimas buvo vykdomas ne pagal teisės aktuose nustatytÄ tvarkÄ .

27. Apeliacinės instancijos teismas tokius ieÅ¡kovės teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Susipažinus su atsakovės įstaigoje priimtais lokaliniais teisės aktais, konstatuotina, kad jais iÅ¡ esmės reglamentuoti VšĮ „KaroliniÅ¡kių poliklinika“ vykstantys kasmetiniai veiklos aptarimo pokalbiai, siekiant užtikrinti efektyviÄ tarpusavio komunikacijÄ ir komandinį darbÄ , ugdyti asmenines kompetencijas, apibrėžti ateinančio laikotarpio tikslus, aptarti pasiektus vertinamojo periodo tikslus, įvertinti darbuotojų veiklos rezultatus ir jų indėlį, gerinti VšĮ „KaroliniÅ¡kių poliklinika“ veiklÄ (Direktoriaus 2017 m. kovo 28 d. įsakymas Nr. VI-1.1-24). Atsakovė teisingai nurodo, kad pagal atsakovės nustatytÄ vidaus tvarkÄ tokie veiklos aptarimo pokalbiai nedaro įtakos darbuotojų darbo užmokesčiui, nesukuria pagrindo skirti priedus ar priemokas, taip pat taikyti drausmines priemones, taigi nesukelia neigiamų teisinių padarinių.

28. Nesutiktina su ieÅ¡kovės argumentais, kad atsakovė privalėjo vertinti jos veiklÄ vien pagal ieÅ¡kinyje ir apeliaciniame skunde įvardytÄ Ministro įsakymÄ . Ministro įsakymas reglamentuoja valstybės ir savivaldybių įstaigų sveikatos priežiÅ«ros specialistų veiklos vertinimo tvarkÄ , tačiau negalima konstatuoti, kad toks įsakymas užkerta keliÄ darbdaviui lokalinių teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti kasmetinius darbuotojų veiklos aptarimo pokalbius, kurie iÅ¡ esmės nėra darbuotojų veiklos vertinimas, sukuriantis darbuotojams atitinkamus teisinius padarinius.

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, taip pat sutinka su skundžiamame sprendime padaryta iÅ¡vada, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovė ieÅ¡kovės atžvilgiu atliko nekorektiÅ¡kus, neetiÅ¡kus ar užgaulius veiksmus, žeminančius ieÅ¡kovės orumÄ . Bylos duomenų analizė teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad pati ieÅ¡kovė vengė pasiraÅ¡yti veiklos aptarimo formÄ , dėl to skyriaus vedėja buvo priversta ieÅ¡koti alternatyvių veiklos aptarimo pokalbio užbaigimo bÅ«dų.

SusiklosčiusiÄ situacijÄ lėmė pačios ieÅ¡kovės veiksmai ir elgesys. Vien atsakovės veiksmai, užėjus į ieÅ¡kovės kabinetÄ darbo ar poilsio pertraukos metu, siekiant susitarti dėl veiklos aptarimo formos pasiraÅ¡ymo, negali bÅ«ti laikomi psichologiniu smurtu, kaip tai įvardija ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovė pati patvirtino, kad veiklos aptarimo proceso užbaigimas ieÅ¡kovės poilsio pertraukos metu nebuvo vykdomas, t. y. gavusios pastabÄ apie pertraukÄ , skyriaus vedėja su darbuotojomis pasiÅ¡alino iÅ¡ ieÅ¡kovės darbo kabineto.

Pasibaigus pietų pertraukai, pagal byloje esantį 2017 m. rugpjūčio 1 d. iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ eilių valdymo sistemos, nuo 16.00 val. ieÅ¡kovė neturėjo paskirtų pacientų (T. 2, b. 1. 2). Taigi ieÅ¡kovė, suprasdama, kad skyriaus vedėja norės pratęsti pokalbį, pasibaigus pietų pertraukai, galėjo nekviesti kitų pacientų į kabinetÄ , o užbaigti pokalbį darbo klausimais. Atsakovės teigimu, bÅ«tent ieÅ¡kovė ragino pacientÄ pasilikti kabinete, nors skyriaus vedėja jo atsiprašė bei prašė kelias minutes palaukti už durų.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad neįrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, taip pat neturtinės žalos faktas. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijÄ neturtinė žala yra ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė tokio pobÅ«džio aplinkybių neįrodė (CPK 178 straipsnis).

31. Apibendrinant iÅ¡dėstytus motyvus, konstatuotina, kad apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti ieÅ¡kovės argumentai nepaneigia teismo iÅ¡vadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti apskųstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsniu 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija nutaria: apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Vilija Mikuckienė Asta Pikelienė Laima Ribokaitė