1f2cd786-0608-4dfe-90a4-42445e34eac7 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedIeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad dirba pas atsakovÄ (duomenys neskelbtini) gydytoja. Vykdydama savo tiesiogines pareigas, t. y. pacientų priÄmimÄ , privalo vadovautis tik Lietuvos medicinos norma MN 14:2005 âÅ eimos gydytojas. TeisÄs, pareigos, kompetencija ir atsakomybÄâ (toliau - Norma), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013. Normos VI skirsnyje pateiktas baigtinis pareigų sÄ raÅ¡as, todÄl ieÅ¡kovÄ savo veikloje neprivalo vadovautis kitomis nei Normoje numatytomis pareigybinÄmis funkcijomis, tarp jų ir nurodytomis VšĮ âKaroliniÅ¡kių poliklinikaâ direktoriaus 2017 m. kovo 21 d.
Legislator headnote
AI generated1f2cd786-0608-4dfe-90a4-42445e34eac7 · Vilniaus apygardos teismas: TodÄl atsakovÄ mano, kad ieÅ¡kovÄs reikalavimai nepagrįsti ir praÅ¡Ä juos atmesti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 5. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2018 m. birželio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ, priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovÄs 6,97 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.
Full text
?CivilinÄ byla Nr. 2A-2441-910/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04986-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Vilijos MikuckienÄs, Astos PikelienÄs ir Laimos RibokaitÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi apeliantÄs (ieÅ¡kovÄs) J. B. â S. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs J. B. â S. ieÅ¡kinį atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai âKaroliniÅ¡kių poliklinikaâ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, nustatÄ: I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovÄs 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad dirba pas atsakovÄ (duomenys neskelbtini) gydytoja. Vykdydama savo tiesiogines pareigas, t. y. pacientų priÄmimÄ , privalo vadovautis tik Lietuvos medicinos norma MN 14:2005 âÅ eimos gydytojas. TeisÄs, pareigos, kompetencija ir atsakomybÄâ (toliau - Norma), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013. Normos VI skirsnyje pateiktas baigtinis pareigų sÄ raÅ¡as, todÄl ieÅ¡kovÄ savo veikloje neprivalo vadovautis kitomis nei Normoje numatytomis pareigybinÄmis funkcijomis, tarp jų ir nurodytomis VšĮ âKaroliniÅ¡kių poliklinikaâ direktoriaus 2017 m. kovo 21 d.
įsakymu Nr. V2-4.1-136 patvirtintoje Å eimos gydytojo pareigų instrukcijos pareigų skiltyje (toliau - PareigybÄs apraÅ¡as). Anot ieÅ¡kovÄs, tokios PareigybÄs apraÅ¡e įtvirtintos pareigos, kaip â12. Analizuoti savo ir pavaldžių darbuotojų darbÄ , teikti pasiÅ«lymus jų kokybei gerinti, praktikai tobulintiâ ir â5. Kontroliuoti pavaldžių darbuotojų darbÄ poliklinikoje ir teikiant paslaugas paciento namuoseâ, kitos neapÄiuopiamo pobÅ«džio pareigos, įtvirtintos PareigybÄs apraÅ¡e, yra prieÅ¡taraujanÄios Normai ir negaliojanÄios ab initio.
Gydytojas, anot ieÅ¡kovÄs, turi bÅ«ti vertinamas tik pagal gydymo rezultatus ir asmenų sveikatos apsaugos skatinimÄ . TaÄiau atsakovÄ, vertindama ieÅ¡kovÄs, kaip gydytojos, veiklÄ ir darbÄ , vertino jÄ pagal PareigybÄs apraÅ¡e iÅ¡dÄstytus, Normos ribas pleÄianÄius ir subjektyvius, ieÅ¡kovei jos veikloje netaikytinus kriterijus, kas, pasak ieÅ¡kovÄs, yra neteisinga. IeÅ¡kovÄ privalÄjo bÅ«ti ir galÄjo bÅ«ti vertinama tik pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. balandžio 10 d.
įsakymÄ Nr. V-397 âDÄl ValstybÄs ir savivaldybių įstaigų sveikatos priežiÅ«ros specialistų veiklos vertinimo tvarkos apraÅ¡Ä â (toliau - Ministro įsakymas). Ministro įsakymu įtvirtinta procedÅ«ra skiriasi nuo vertinimo procedÅ«ros, įtvirtintos 2017 m. kovo 28 d. VšĮ KaroliniÅ¡kių poliklinikos direktoriaus įsakymu Nr. VI-1.1-24 âDÄl darbuotojų kasmetinių veiklos aptarimo pokalbiųâ (toliau - Ä®sakymas). Atsižvelgiant į tai, kad Ministro įsakyme nÄra nuostatų, kurių pagrindu atsakovÄ galÄtų nustatyti kitokiÄ vertinimo procedÅ«rÄ , nei įtvirtinta Ministro įsakyme, ieÅ¡kovÄ privalÄjo bÅ«ti vertinama tik pagal šį teisÄs aktÄ .
3. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad, jai atsisakius pasiraÅ¡yti tokį, jos manymu, neteisÄtÄ , vertinimÄ , atsakovo darbuotojai paraÅ¡Ä mÄgino iÅ¡ jos iÅ¡gauti neetiÅ¡kais ir jos, kaip darbuotojos, teises pažeidžianÄiais metodais. O bÅ«tent, skyriaus vedÄja R. P. (tiesioginÄ ieÅ¡kovÄs vadovÄ) kartu su personalo vadybininke K. K. ir vyresniÄ ja rezidente G. J. ieÅ¡kovÄs pietų pertraukos metu bandÄ priversti ieÅ¡kovÄ pasiraÅ¡yti veiklos aptarimo formÄ ir taip trukdÄ ieÅ¡kovÄs poilsio laikÄ .
Tik ieÅ¡kovei pareikalavus netrukdyti jos poilsio metu, pasiÅ¡alino į skyriuje įrengtas bendro naudojimo pagalbines patalpas. Sulaukusios, kol baigsis ieÅ¡kovei nustatytas pertraukos pailsÄti ir pavalgyti laikas, vÄl įsiverÅ¾Ä ir, esant kabinete pacientui, vertÄ ieÅ¡kovÄ pasiraÅ¡yti vertinimÄ . Toks elgesys pažeidÄ ieÅ¡kovÄs interesus, kaip tai apibrÄžta DK 30 straipsnio 1 dalyje, nes ieÅ¡kovÄ buvo pažeminta ne tik atsakovÄs personalo, bet ir paciento akivaizdoje, kai buvo bandoma atlikti priverstinÄ veiklos aptarimo formos pasiraÅ¡ymo procedÅ«rÄ ir priversti ieÅ¡kovÄ pasiraÅ¡yti tikrovÄs neatitinkanÄius teiginius/pastebÄjimus ir tikrovÄs neatitinkantį bei neteisÄtÄ vertinimÄ .
AtsakovÄs veiksmai, mÄginant iÅ¡gauti iÅ¡jos paraÅ¡Ä , atÄjus pas jÄ darbo metu į kabinetÄ (pirmÄ kartÄ - per poilsio pertraukÄ tarp priÄmimų, o antrÄ kartÄ - paciento priÄmimo metu jam esant kabinete) yra neetiÅ¡ki, žeminantys jos garbÄ ir orumÄ . DÄl atsakovo padaryto DK 30 straipsnio 1 dalies pažeidimo ieÅ¡kovÄ praÅ¡o iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo 1000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teisminio nagrinÄjimo metu ieÅ¡kovÄ papildomai paaiÅ¡kino, kad dÄl nurodyto incidento patyrÄ ir sveikatos sutrikimÄ , nes tÄ paÄiÄ dienÄ apie 18 vai. kreipÄsi į savo Å¡eimos gydytojÄ , kuri dÄl Å¡irdies ritmo sutrikimo iÅ¡raÅ¡Ä vienos dienos nedarbingumÄ .
IeÅ¡kovÄ teigÄ, kad tyrimų nedarÄ, nes laboratorija nebedirbo, ir kad ji pati tos paÄios dienos vakarÄ , 19 val., grįžo į darbÄ ir dirbo toliau. Rytojaus dienÄ nedarbingumo neprasitÄsÄ.
4. AtsakovÄ ieÅ¡kinio nepripažino, praÅ¡Ä atmesti, nurodydama, kad jokių neteisÄtų veiksmų neatliko, jokios žalos ieÅ¡kovei nepadarÄ. AtsakovÄ teigÄ turinti diskrecijos teisÄ patvirtinti darbuotojų pareigų instrukcijas, ir (duomenys neskelbtini) gydytojo pareigų instrukcijos turinys neprieÅ¡tarauja norminiams teisÄs aktams, juo darbuotojas privalo vadovautis. AtsakovÄs teigimu, kasmetiniai veiklos aptarimo pokalbiai bei veiklos vertinimas versle bei valstybÄs tarnyboje - plaÄiai paplitusi personalo valdymo priemonÄ.
Kasmetiniai veiklos aptarimo pokalbiai VšĮ âKaroliniÅ¡kių poliklinikaâ vykdomi jau trejus metus. 2015 ir 2016 metais veiklos aptarimo pokalbiai vyko pagal rekomendacines formas, veiklos aptarimo procesas nebuvo reglamentuotas lokaliniais teisÄs aktais, todÄl paraÅ¡o ant vertinimo formos darbdavys nereikalavo. Darbdavys siekÄ Ä¯diegti Å¡iÄ priemonÄ kuo sklandžiau, nesukeldamas darbuotojams papildomo streso, įvertinÄs parengtų formų tinkamumÄ bei pritaikomumÄ Ä¯staigos veikloje. Per dvejus metus nusistovÄjus praktikai, 2017 metais kasmetinių veiklos aptarimų procesas buvo formalizuotas, direktoriui 2017 m. kovo 28 d. priÄmus įsakymÄ Nr. VI-1.1-24 âDÄl darbuotojų kasmetinių veiklos aptarimo pokalbiųâ (toliau - ir Ä®sakymas, Direktoriaus įsakymas), kuris jokiems norminių teisÄs aktų reikalavimams neprieÅ¡tarauja.
Veiklos aptarimo pokalbį su ieÅ¡kove vykdydama įstaigoje nustatyta tvarka - pagal šį Direktoriaus įsakymÄ , o ne pagal 2017 m. balandžio 10 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymÄ Nr. V-397 âDÄl ValstybÄs ir savivaldybių įstaigų sveikatos priežiÅ«ros specialistų veiklos vertinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimoâ (ieÅ¡kovÄs nurodomÄ kaip Ministro įsakymas), bei informuodama darbuotojus, tame tarpe ir ieÅ¡kovÄ, apie veiklos aptarimo pokalbio pabaigÄ , atsakovÄ neatliko jokių neteisÄtų veiksmų, kaip ir neatliko jokių neteisÄtų veiksmų, paimdama iÅ¡ ieÅ¡kovÄs paraÅ¡Ä apie susipažinimÄ .
TodÄl atsakovÄ mano, kad ieÅ¡kovÄs reikalavimai nepagrįsti ir praÅ¡Ä juos atmesti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 5. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2018 m. birželio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ, priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovÄs 6,97 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.
6. Teismas, įvertinÄs norminių teisÄs aktų reikalavimus, darÄ iÅ¡vadÄ , kad darbdavys teisÄtai ir pagrįstai visiems darbuotojams parengÄ pareigų apraÅ¡ymus. Norminiai teisÄs aktai neriboja pareigų instrukcijų turinio, darbdavys turi diskrecijÄ pareigų instrukcijoje nurodyti specifinių veiklos ar vertybinių-kultÅ«rinių nuostatų privalomumÄ . Teismas pažymÄjo, kad savo pareiginÄ instrukcijÄ ieÅ¡kovÄ pasiraÅ¡Ä, taigi buvo su ja supažindinta ir privalo paklusti. Visos (duomenys neskelbtini) gydytojo pareigos, numatytos pareigų instrukcijoje, susijusios su (duomenys neskelbtini) gydytojo medicinos norma.
DÄl to, teismo vertinimu, teigti, kad ieÅ¡kovÄs darbo pareigos ir jos, kaip (duomenys neskelbtini)gydytojos, pareigos ribojamos tik jos nurodytos Normos taikymu, nÄra jokio pagrindo. IeÅ¡kovÄ neginÄijo paties veiklos vertinimo bÅ«tinumo ir tokio nustatyto poreikio, darbdaviui atliekant jam pavaldžių darbuotojų darbo kontrolÄ, pripažino, kad jos, kaip gydytojos, darbo veikla turi bÅ«ti vertinama. Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , nenustatÄ, kad ieÅ¡kovÄs veiklos vertinimas vyktų prieÅ¡taraujant nustatytai tvarkai, ir kad Å¡i tvarka bÅ«tų ydinga ar neteisÄta.
IeÅ¡kovÄs ieÅ¡kinio argumentus teismas vertino kaip labiau hipotetinio pobÅ«džio nei teisiÅ¡kai objektyvius.
7. Teismas taip pat neturÄjo jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad darbdavys pažeidÄ DK 30 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ . Byloje esanti medžiaga rodo, kad veiklos vertinimas su ieÅ¡kove buvo derinamas. Elektroninis susiraÅ¡inÄjimas rodo, kad ieÅ¡kovei buvo siunÄiama informacija apie vertinamųjų pokalbių laikÄ , grafikai dÄl laiko ir vietos ir kt. (T. 1, b. 1. 147-148). Teismas nenustatÄ jokių duomenų, kurių pagrindu galÄtų daryti iÅ¡vadÄ , kad pati ieÅ¡kovÄ siekÄ kompromiso su darbdaviu, atliekant jos veiklos vertinimÄ , bendradarbiavo su juo ir rodÄ geranoriÅ¡kumÄ vertinimo procese (DK 24 straipsnio 5 dalis).
8. Teismas nurodÄ, kad pagal Ä®sakymo reikalavimus, Darbuotojo veiklos aptarimo forma turi bÅ«ti pasiraÅ¡yta abiejų aptarime dalyvavusių asmenų. IeÅ¡kovÄ ir tam neparodÄ jokios iniciatyvos, ignoravo darbdavį. Ä®sakymu darbuotojai buvo įpareigoti pasirengti veiklos aptarimo pokalbiui, užpildyti formÄ ir dalyvauti veiklos aptarime, kuris baigiamas abiem pokalbio Å¡alims pasiraÅ¡ant veiklos aptarimo formÄ . Padalinių vadovams buvo nustatytas terminas baigti veiklos aptarimo procedÅ«ras. Veiklos aptarimo procedÅ«ros užsitÄsÄ - susiraÅ¡inÄjimas su ieÅ¡kove dÄl veiklos aptarimo užbaigimo vyko paskutinÄmis liepos, pirmomis rugpjÅ«Äio dienomis.
Savo pastebÄjimus dÄl informacijos įraÅ¡ymo į veiklos aptarimo formÄ ieÅ¡kovÄ, teismo manymu, teikÄ nepakankamai korektiÅ¡kai. Nepaisant to, kad į ieÅ¡kovÄs pastabas buvo atsižvelgta, ji nesutiko Å¡io dokumento pasiraÅ¡yti. GinÄo faktinių aplinkybių kontekste darbdaviui neliko kitos galimybÄs kaip tik paimti ieÅ¡kovÄs paraÅ¡Ä jos darbo metu ir darbo vietoje, t. y. paÄiam ateiti pas darbuotojÄ . TokiÄ situacijÄ iššaukÄ paÄios ieÅ¡kovÄs veiksmai ir elgesys. Esant tokioms aplinkybÄms, teismas nurodÄ, kad neturi pagrindo manyti, jog ieÅ¡kovÄs veiklos aptarimo proceso užbaigimas, kaip bÅ«tinoji jos veiklos vertinimo stadija, ieÅ¡kovÄs pertraukos pailsÄti ir pavaldyti metu ir komisijai užÄjus vÄliau dar kartÄ pažeidÄ ieÅ¡kovÄs teises ar orumÄ .
Vertinimo procedÅ«ros užbaigimas yra tiek vertintojo (darbdavio), tiek ir vertinamojo (darbuotojo) pareiga, kuriÄ Å¡i darbo teisinio santykio pusÄ akivaizdžiai ignoravo.
9. Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , nenustatÄ jokių atsakovÄs neteisÄtų veiksmų, taip pat kaltÄs, kaip bÅ«tinųjų sÄ lygų civilinei atsakomybei atsirasti ir taikyti, o nesant visų bÅ«tinųjų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti, nÄra pagrindo sprÄsti apie neturtinÄs žalos atsiradimÄ ir jos atlyginimÄ . Teismas sutiko su atsakovÄs iÅ¡sakyta pozicija, kad darbdavys, priimdamas ir įgyvendindamas lokalinius (vidinius) norminius teisÄs aktus, darbuotojos teisių nepažeidÄ, o ginÄo situacija susiklostÄ iÅ¡imtinai dÄl darbuotojos kaltÄs - jos nepakankamo įsigilinimo į teisÄs aktus, geranoriÅ¡kumo ir bendradarbiavimo su darbdaviu stokos.
Teismas sprendÄ, kad byloje neįrodyta ir žalos, kaip bÅ«tinos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti, faktas. Darbuotoja žalÄ taip pat kildina ir iÅ¡ sveikatos sutrikimo (darbuotojos teigimu, jai sutriko Å¡irdies ritmas). KalbÄdama apie sveikatos pablogÄjimÄ , ieÅ¡kovÄ remiasi tik deklaratyviu teiginiu, taÄiau nepateikia jokių įrodymų, patvirtinanÄių, kad sveikatos sutrikimas buvo ir kad jis galimai susijÄs su ieÅ¡kinyje dÄstoma situacija. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 10.
IeÅ¡kovÄ pateikÄ apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimo, praÅ¡ydama skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir priteisti ieÅ¡kovei 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 10.1. Teismas neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad ieÅ¡kovÄs atžvilgiu vykdytas veiklos vertinimas buvo vykdomas ne pagal teisÄs aktuose nustatytÄ tvarkÄ . Tai, kad ieÅ¡kovÄs vertinimas buvo atliekamas ne pagal teisÄs aktuose nustatytÄ tvarkÄ ir naudojant psichologinį smurtÄ , patvirtina ir vÄlesni įvykiai jau po ieÅ¡kinio nagrinÄjimo teisme, nes atsakovÄ ir toliau elgÄsi savavaliÅ¡kai, smurtavo prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ, pažeidÄ teisÄs aktus. 10.2.
Teismas nevertino fakto, kad ieÅ¡kovÄ, atliekant jos veiklos vertinimÄ , bendradarbiavo su atsakove. IeÅ¡kovÄs ieÅ¡kinyje įvardyti pridÄti atitinkami priedai, t. y. kreipimaisi į atsakovÄs vadovybÄ, siekiant sprÄsti susiklosÄiusiÄ situacijÄ , ir pateikiant informacijÄ dÄl daugkartinių ieÅ¡kovÄs bandymų žodžiu, elektroniniais laiÅ¡kais skatinti skyriaus vedÄjÄ laikytis teisÄs aktais nustatytos darbuotojų vertinimo tvarkos. 10.3. Teismas neteisingai vertino įrodymus, kurie pagrindžia, kad ieÅ¡kovÄ patyrÄ Å¾alÄ (sveikatos sutrikdymÄ ).
Tai, kad ieÅ¡kovÄs sveikata buvo sutrikusi, įrodo nedarbingumo pažymÄjimas, iÅ¡duotas teisÄs aktų nustatyta tvarka. 10.4. Teismas neteisingai vertino faktus ir pateiktus įrodymus bei netinkamai konstatavo, kad nebuvo įrodytas priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų atsakovÄs veiksmų ir ieÅ¡kovei padarytos žalos.
11. AtsakovÄ pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 11.1. IÅ¡ VšĮ âKaroliniÅ¡kių poliklinikaâ lokalinių teisÄs aktų, pateiktų procesinių dokumentų bei paaiÅ¡kinimų pirmosios instancijos teismo posÄdžio metu matyti, kad poliklinikoje vyksta veiklos aptarimo pokalbiai, o ne veiklos įvertinimas. Direktoriaus įsakymas skirtas visiems darbuotojams, todÄl jis turÄjo bÅ«ti taikomas visiems, nediskriminuojant ir ieÅ¡kovÄs. 11.2.
AtsakovÄ sutinka su teismo iÅ¡vada, kad veiklos aptarimo užbaigimas virto konfliktu dÄl ieÅ¡kovÄs kaltÄs. 11.3. Teismas teisingai vertino byloje esanÄius įrodymus, susijusius su ieÅ¡kovÄs neva patirtu sveikatos sutrikimu. Nedarbingumo pažymÄjimas į bylÄ nebuvo pateiktas. Bylos medžiagoje yra tik ieÅ¡kovÄs asmens sveikatos istorijos vieno lapo kopija, kuriÄ teismas įvardijo kaip pažymÄ apie apsilankymÄ pas gydytojÄ . Å is dokumentas negali bÅ«ti laikomas nedarbingumo pažymÄjimu. Be to, neužtenka deklaratyviai teigi, kad lÄtinÄs ligos paÅ«mÄjimÄ - Å¡irdies ritmo sutrikimÄ - iÅ¡provokavo ieÅ¡kovÄs pokalbis su kolegomis.
IeÅ¡kovÄ tokį savo teiginį turÄtų pagrįsti objektyviais įrodymais. IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Apeliacinio proceso paskirtis - laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinÄjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisÄtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinÄjant ir faktinÄ, ir teisinÄ bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatÄ faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinÄms aplinkybÄms teisingai taikÄ materialiosios teisÄs normas, ar nepažeidÄ Ä¯rodinÄjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojanÄių proceso teisÄs normų.
Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinÄs instancijos teismas taip pat patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovÄ praÅ¡o priimti į bylÄ naujus įrodymus - 2018 m. gegužÄs 25 d. pacientÄs skundÄ ir 2018 m. gegužÄs 15 d. praneÅ¡imÄ dÄl teismo posÄdžio. IeÅ¡kovÄs teigimu, Å¡ie įrodymai netiesiogiai susijÄ su teikiamu apeliaciniu skundu ir svarbÅ«s, siekiant parodyti, kad atsakovÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ vykdo sisteminius, tÄstinio pobÅ«džio smurtinius veiksmus, pažeisdamas DK 30 straipsnio 1 dalį.
14. Pagal bendrÄ jÄ taisyklÄ apeliacinÄs instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galÄjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakÄ priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kilo vÄliau (CPK 314 straipsnis).
15. Aptariamu atveju ieÅ¡kovÄs teikiami nauji įrodymai susijÄ su įvykiais jau po ieÅ¡kinio pateikimo teismui. PažymÄtina, kad apeliacinÄs instancijos teisme nenagrinÄtini ginÄo Å¡alių veiksmai po ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, nes jie nesusijÄ su aplinkybÄmis ir laikotarpiu, iÅ¡ kurių kildinama ieÅ¡kovÄs praÅ¡oma priteisti neturtinÄ Å¾ala.
16. ApeliacinÄs instancijos teismas, susipažinÄs su naujais įrodymais bei įvertinÄs jų vÄlesnio pateikimo priežastis, sprendžia, kad praÅ¡omi pridÄti prie bylos nauji duomenys nesusijÄ su byloje įrodinÄjamomis aplinkybÄmis, todÄl juos atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis) 17. TeisÄjų kolegija nenustatÄ absoliuÄių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat bÅ«tinybÄs peržengti apeliacinio skundo ribas, todÄl pasisako dÄl apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
18. Nustatyta, kad ieÅ¡kovÄ nuo 2015 m. sausio 13 d. dirba VšĮ âKaroliniÅ¡kių poliklinikaâ (duomenys neskelbtini) pagal 2015 m. sausio 12 d. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 1911 (T. 1, b. 1. 47-49).
19. IeÅ¡kovÄ yra pasiraÅ¡iusi atsakovÄs direktoriaus 2017 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. V2-4.1-136 patvirtintÄ (duomenys neskelbtini) pareigų instrukcijÄ (T. 1, b. 1. 62-63), taip pat yra pasiraÅ¡iusi ir ankstesnÄ jos redakcijÄ (T. 1, b. 1. 139-140).
20. AtsakovÄ 2017 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. VI-1.1 -24 patvirtino Darbuotojo vertinimo lygių ir kompetencijų apraÅ¡Ä (toliau - ApraÅ¡as), Veiklos aptarimo pokalbį (kaip atmintinÄ darbuotojui), Darbuotojo veiklos aptarimo formÄ (T. 1, b. 1. 71-74, 75-78, 80), ir tos paÄios dienos Direktoriaus įsakymu (T. 1, b. 1.
79) pavedÄ padalinių vadovams, vedÄjams bei už padalinių darbo organizavimÄ atsakingiems asmenims suplanuoti veiklos aptarimo pokalbių grafikÄ , apie pokalbių datas informuoti darbuotojus, veiklÄ aptarti su darbuotojais, pravesti pokalbių vertinimÄ , o kiekvienam darbuotojui - užpildyti pokalbių formÄ ir dalyvauti veiklos aptarime.
21. AtsakovÄ atliko ieÅ¡kovÄs, kaip (duomenys neskelbtini) gydytojos, veiklos aptarimÄ pagal nurodytÄ vidine tvarka patvirtintÄ normatyvÄ . Veiklos aptarimo formÄ ieÅ¡kovÄ atsisakÄ pasiraÅ¡yti, nurodydama, kad bus priversta kreiptis pagalbos, ir nepasiraÅ¡o formos dÄl to, jog negavo skyriuje nustatytų tikslų, taip pat dÄl to, kad skyriaus vedÄja nepateikÄ reikiamos informacijos (T. 1, b. 1. 67).
22. IeÅ¡kovÄ byloje ginÄija atsakovÄs atliktÄ jos, kaip (duomenys neskelbtini) gydytojos, veiklos vertinimÄ , vertinimo atlikimo procedÅ«rÄ , atsakovÄs darbuotojų - asmenų, atsakingų už vertinimÄ - veiksmus, kuriuos laiko neteisÄtais, bei praÅ¡o priteisti dÄl to patirtos neturtinÄs žalos atlyginimÄ .
23. Pagal DK 151 straipsnį kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dÄl jos kaltÄs kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ , taip pat ir neturtinÄ Å¾alÄ .
24. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad darbo santykiuose neturtinÄ Å¾ala darbuotojui gali bÅ«ti padaryta įvairiais darbdavio neteisÄtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisÄtai atleidžiamas iÅ¡ darbo, neteisÄtai perkeliamas į kitÄ darbÄ , jam neteisingai paskiriama drausminÄ nuobauda, paskleista informacija apie darbuotojÄ , nesusijusi su jo darbo savybÄmis, ir pan. Tai gali bÅ«ti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai iÅ¡gyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmÄ , tiek savarankiÅ¡ki), nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-10/2006).
25. Neturtinei žalai už neturtinių vertybių pažeidimÄ atlyginti bÅ«tinos visos civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos (neteisÄti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltÄ ir žala) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsÄjo 30 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-442/2008).
26. IeÅ¡kovÄ Ä¯rodinÄja, kad jos, kaip atsakovÄs įstaigoje dirbanÄios (duomenys neskelbtini) gydytojos, veiklos vertinimas buvo vykdomas ne pagal teisÄs aktuose nustatytÄ tvarkÄ .
27. ApeliacinÄs instancijos teismas tokius ieÅ¡kovÄs teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Susipažinus su atsakovÄs įstaigoje priimtais lokaliniais teisÄs aktais, konstatuotina, kad jais iÅ¡ esmÄs reglamentuoti VšĮ âKaroliniÅ¡kių poliklinikaâ vykstantys kasmetiniai veiklos aptarimo pokalbiai, siekiant užtikrinti efektyviÄ tarpusavio komunikacijÄ ir komandinį darbÄ , ugdyti asmenines kompetencijas, apibrÄžti ateinanÄio laikotarpio tikslus, aptarti pasiektus vertinamojo periodo tikslus, įvertinti darbuotojų veiklos rezultatus ir jų indÄlį, gerinti VšĮ âKaroliniÅ¡kių poliklinikaâ veiklÄ (Direktoriaus 2017 m. kovo 28 d. įsakymas Nr. VI-1.1-24). AtsakovÄ teisingai nurodo, kad pagal atsakovÄs nustatytÄ vidaus tvarkÄ tokie veiklos aptarimo pokalbiai nedaro įtakos darbuotojų darbo užmokesÄiui, nesukuria pagrindo skirti priedus ar priemokas, taip pat taikyti drausmines priemones, taigi nesukelia neigiamų teisinių padarinių.
28. Nesutiktina su ieÅ¡kovÄs argumentais, kad atsakovÄ privalÄjo vertinti jos veiklÄ vien pagal ieÅ¡kinyje ir apeliaciniame skunde įvardytÄ Ministro įsakymÄ . Ministro įsakymas reglamentuoja valstybÄs ir savivaldybių įstaigų sveikatos priežiÅ«ros specialistų veiklos vertinimo tvarkÄ , taÄiau negalima konstatuoti, kad toks įsakymas užkerta keliÄ darbdaviui lokalinių teisÄs aktų nustatyta tvarka organizuoti kasmetinius darbuotojų veiklos aptarimo pokalbius, kurie iÅ¡ esmÄs nÄra darbuotojų veiklos vertinimas, sukuriantis darbuotojams atitinkamus teisinius padarinius.
29. ApeliacinÄs instancijos teismas, įvertinÄs byloje esanÄius duomenis, taip pat sutinka su skundžiamame sprendime padaryta iÅ¡vada, kad nÄra pagrindo teigti, jog atsakovÄ ieÅ¡kovÄs atžvilgiu atliko nekorektiÅ¡kus, neetiÅ¡kus ar užgaulius veiksmus, žeminanÄius ieÅ¡kovÄs orumÄ . Bylos duomenų analizÄ teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad pati ieÅ¡kovÄ vengÄ pasiraÅ¡yti veiklos aptarimo formÄ , dÄl to skyriaus vedÄja buvo priversta ieÅ¡koti alternatyvių veiklos aptarimo pokalbio užbaigimo bÅ«dų.
SusiklosÄiusiÄ situacijÄ lÄmÄ paÄios ieÅ¡kovÄs veiksmai ir elgesys. Vien atsakovÄs veiksmai, užÄjus į ieÅ¡kovÄs kabinetÄ darbo ar poilsio pertraukos metu, siekiant susitarti dÄl veiklos aptarimo formos pasiraÅ¡ymo, negali bÅ«ti laikomi psichologiniu smurtu, kaip tai įvardija ieÅ¡kovÄ. IeÅ¡kovÄ pati patvirtino, kad veiklos aptarimo proceso užbaigimas ieÅ¡kovÄs poilsio pertraukos metu nebuvo vykdomas, t. y. gavusios pastabÄ apie pertraukÄ , skyriaus vedÄja su darbuotojomis pasiÅ¡alino iÅ¡ ieÅ¡kovÄs darbo kabineto.
Pasibaigus pietų pertraukai, pagal byloje esantį 2017 m. rugpjÅ«Äio 1 d. iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ eilių valdymo sistemos, nuo 16.00 val. ieÅ¡kovÄ neturÄjo paskirtų pacientų (T. 2, b. 1. 2). Taigi ieÅ¡kovÄ, suprasdama, kad skyriaus vedÄja norÄs pratÄsti pokalbį, pasibaigus pietų pertraukai, galÄjo nekviesti kitų pacientų į kabinetÄ , o užbaigti pokalbį darbo klausimais. AtsakovÄs teigimu, bÅ«tent ieÅ¡kovÄ ragino pacientÄ pasilikti kabinete, nors skyriaus vedÄja jo atsipraÅ¡Ä bei praÅ¡Ä kelias minutes palaukti už durų.
30. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ, kad neįrodyti atsakovÄs neteisÄti veiksmai, taip pat neturtinÄs žalos faktas. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijÄ neturtinÄ Å¾ala yra ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. NeturtinÄ Å¾ala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmÄ ir kt. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2006 m. gegužÄs 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.). NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovÄ tokio pobÅ«džio aplinkybių neįrodÄ (CPK 178 straipsnis).
31. Apibendrinant iÅ¡dÄstytus motyvus, konstatuotina, kad apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstyti ieÅ¡kovÄs argumentai nepaneigia teismo iÅ¡vadų pagrįstumo ir teisÄtumo, todÄl nÄra pagrindo naikinti ar keisti apskųstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsniu 1 dalies 1 punktu, teisÄjų kolegija nutaria: apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisÄjai Vilija MikuckienÄ Asta PikelienÄ Laima RibokaitÄ