2021-11-03 Nr. AB-23175-3-62-3-00665-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-657-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00665-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Consultationes et solutiones“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Consultationes et solutiones“ skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Consultationes et solutiones“ (toliau – ir UAB „Consultationes et solutiones“, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) Urbanistikos skyriaus 2021 m. vasario 26 d. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. ZSFP-85531 (toliau – ir Reikalavimai) 5.5 ir 5.6 punktus, kitą Reikalavimų dalį paliekant nepakeistą.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi sustabdė šią administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Consultationes et solutiones“ skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai iki įsiteisės Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4727-505/2021.

Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0,3521 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas), kuris ribojasi su valstybinės žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir yra žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kaimynystėje. Pareiškėjas per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą pateikė atsakovui prašymą leisti organizuoti jam priklausančio Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Administracijos direktorius 2021 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. ĮS-320 leido organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – pertvarkyti Žemės sklypą, padalijant jį į du ar daugiau žemės sklypų. Pareiškėjui buvo pateikti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. ZSFP-85531, kurių 5.5 punkte numatyta, kad pareiškėjas privalo pateikti privažiavimo schemą iki pertvarkomos teritorijos ir šį privažiavimą pagrįsti pridedamais dokumentais, be to, pareiškėjo pateiktoje schemoje parodytas privažiavimas iki pertvarkomo Žemės sklypo numatytu koridoriumi (per valstybinės žemės sklypą, esantį greta (duomenys neskelbtini)) negali būti projektuojamas, nes šioje vietoje jau pradėta paslauga, siekiant suformuoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą ir jį sujungti su besiribojančiais žemės sklypais. Reikalavimų 5.6 punkte nustatyta, kad rengiant projektą reikia vadovautis Žemės sklypo archyviniuose dokumentuose nurodytu privažiavimo keliu ir patekimą į pertvarkomą teritoriją planuoti numatytu keliu, užtikrinant jo reikiamą plotį ir, kuris atitiktų Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalavimus, arba ieškoti kitų alternatyvų ir faktiškai naudojamų bei praktiškai įgyvendinamų patekimo galimybių į planuojamą pertvarkyti teritoriją.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nesutinka su išduotų Reikalavimų 5.5 ir 5.6 punktais, teigdamas, kad valstybinės žemės plotas, esantis tarp (duomenys neskelbtini), dvejomis kraštinėmis besiribojantis su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu, yra skirtas svarbiausių gatvių ir kelių koridoriams, be to, šis valstybinės žemės plotas yra vienintelis teisės aktų reikalavimus atitinkantis privažiavimas į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą. Pareiškėjas nurodė, kad kelią įvažiavimui į jam priklausantį Žemės sklypą numato Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, taip pat Administracijos direktoriaus įsakymas, kuriuo pareiškėjo pateiktai schemai buvo pritarta. Teismas nurodė, kad pasak pareiškėjo, Reikalavimų 5.5 ir 5.6 punktuose išdėstytos sąlygos yra perteklinės ir nepagrįstos.

Teismas nurodė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-4727-505/2021 pagal pareiškėjo skundą atsakovui dėl Administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. ĮS-2398 (toliau – ir 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymas), kuriuo leista organizuoti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti Administraciją atmesti gyventojų prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, kurį numatoma sujungti su besiribojančiais žemės sklypais, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nesutikimą su 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymu administracinėje byloje Nr. eI3-4727-505/2021 grindžia tuo, kad šiuo įsakymu, be kita ko, pažeidžiamos pareiškėjo teisės turėti teisės aktų reikalavimus atitinkantį privažiavimą prie jam priklausančio Žemės sklypo, kuriame planuojama statyti vienbučius ir dvibučius namus, nes pagal bendrąjį planą šiame valstybinės žemės plote yra numatytas kelias ir šis žemės plotas ribojasi su pareiškėjui priklausančiu Žemės sklypu. Pareiškėjas teigė, kad gyventojai, pateikę atsakovui prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, valstybinės žemės plotą yra užstatę savavališkai pastatytais statiniais ir juo naudojasi kaip nuosavu bei siekia įteisinti nelegalią / savavališką statybą valstybinėje žemėje.

Teismas vertino, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4727-505/2021 dėl Administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. ĮS-2398 pagrįstumo ir teisėtumo turės tiesioginės reikšmės nagrinėjant šią administracinę bylą, t. y. sprendžiant klausimą dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. ZSFP-85531 pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas, administracinėje byloje Nr. eI3-4727-505/2021 spręsdamas dėl ginčijamo Administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. ĮS-2398 pagrįstumo ir teisėtumo, turėtų vertinti ir tai, ar valstybinės žemės plotas gali būti sujungtas su besiribojančiais žemės sklypais pagal gyventojų prašymą, ar, vis dėlto, šioje teritorijoje turėtų būti numatytas privažiavimas į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą.

Teismas sprendė, kad prejudicinio ryšio prasme nagrinėjamai administracinei bylai turės reikšmės administracinėje byloje Nr. eI3-4727-505/2021 nustatytos faktinės aplinkybės. Teismui administracinėje byloje Nr. eI3-4727-505/2021 nustačius, kad valstybinės žemės plotas gali būti sujungtas su besiribojančiais žemės sklypais pagal gyventojų prašymą, pareiškėjui išduotų Reikalavimų 5.5 ir 5.6 punktai taip pat turėtų būti vertinami kaip pagrįsti ir privalomi, o teismui nustačius priešingai – Reikalavimų 5.5 ir 5.6 punktai turėtų būti vertinami kaip nepagrįsti ir naikintini. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą šioje administracinėje byloje bus galima vertinti tik tada, kai įsiteisės Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4727-505/2021, todėl nagrinėjamą bylą sustabdė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas UAB „Consultationes et solutiones“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartį.

Pareiškėjas teigia, kad tarp Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų nagrinėjamų administracinių bylų Nr. eI3-4727-505/2021 ir Nr. eI3-5078-644/2021 nėra prejudicinio ryšio. Administracinėje byloje Nr. eI3-5078-644/2021 yra sprendžiamas klausimas dėl Administracijos Urbanistikos skyriaus 2021 m. vasario 26 d. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. ZSFP-85531, kuriuos pareiškėjas gavo Administracijos direktoriaus 2021 m. vasario 15 d. įsakymo „Dėl leidimo organizuoti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą“ (toliau – ir 2021 m. vasario 15 d. įsakymas) pagrindu. Pareiškėjas pažymi, kad minėtu įsakymu jam buvo leista organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – pertvarkyti Žemės sklypą, padalijant jį į du ar daugiau žemės sklypų. 2021 m. vasario 15 d. įsakymas yra įsiteisėjęs, nes nebuvo apskųstas. Po 2021 m. vasario 15 d. įsakymo priėmimo pareiškėjui buvo pateikti Reikalavimai, dėl kurių 5.5 ir 5.6 punktų teisėtumo pareiškėjas inicijavo teisminį ginčą administracinėje byloje Nr. eI3-5078-644/2021.

Pareiškėjas akcentuoja, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr. eI3-4727-505/2021 nagrinėjamas visiškai kitas klausimas –Administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. ĮS-2398 pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymu buvo duotas leidimas organizuoti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Pareiškėjas, manydamas, kad 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymas ir jo pagrindu išduotas leidimas organizuoti formavimo ir pertvarkymo projektą yra neteisėti, kreipėsi į teismą kaip asmuo, kuriam atsakovo priimtas įsakymas sukelia neigiamas teisines pasekmes – panaikina vienintelį pareiškėjo turimą ir teisės aktų keliamus reikalavimus atitinkantį privažiavimą į jam nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą.

Pareiškėjas nurodo, kad administracinėje byloje Nr. eI3-5078-644/2021 turės būti nustatytas faktas, ar pareiškėjas turi tinkamą privažiavimą į jam nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą, ar vis dėlto turi būti nustatytas privažiavimas kitoje vietoje, o administracinėje byloje Nr. eI3-4727-505/2021 turės būti nustatytas faktas, ar valstybinės žemės sklypas, esantis greta (duomenys neskelbtini), atitinka teisės aktų reikalavimus ir gali būti jį (valstybinės žemės sklypą) leista prisijungti kaimyniniams žemės sklypams, ar valstybinės žemės sklypas nėra neteisėtai užimtas. Pareiškėjas mano, kad šiuo atveju gali būti priimti du savarankiški teismų sprendimai, nes abi bylos yra skirtingos, reikalaujančios nustatyti skirtingus faktus, jas (bylas) yra įmanoma nagrinėti atskirai, neužvilkinant nei vienos iš jų.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad vien tai, jog bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Teismas neturėjo teisės sustabdyti administracinės bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui. Administracinė byla Nr. eI3-5078-644/2021 yra daug paprastesnė (tiek sudėtingumu, tiek apimtimi), nei administracinė byla Nr. eI3-4727-505/2021, kurios nagrinėjimas gali užtrukti ne vienus metus. Pareiškėjas dėl sustabdytos bylos gali patirti finansinių nuostolių, nes neįgyvendins visų Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrų, taip pat bus pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai.

Atsakovas Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovo teigimu, teismas pagrįstai konstatavo, kad teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4727-505/2021 dėl Administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. ĮS-2398 pagrįstumo ir teisėtumo, turės tiesioginės reikšmės nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI3-5078-644/2021, t. y. sprendžiant klausimą dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo.

Atsakovas sutinka su išvada, kad teismas, administracinėje byloje Nr. eI3-4727-505/2021 spręsdamas dėl ginčijamo Administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. ĮS-2398 pagrįstumo ir teisėtumo, turėtų vertinti ir tai, ar valstybinės žemės plotas gali būti sujungtas su besiribojančiais žemės sklypais pagal gyventojų prašymą, ar šioje teritorijoje turėtų būti numatytas privažiavimas į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą. Atsakovo teigimu, prejudicinio ryšio prasme nagrinėjamai administracinei bylai turės reikšmės administracinėje byloje Nr. eI3-4727-505/2021 nustatytos faktinės aplinkybės dėl 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, nes iš administracinės bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas nesutinka, jog įvažiavimas į jam nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą būtų formuojamas kitoje vietoje, t. y. ne per valstybinės žemės sklypą.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog Administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymas Nr. ĮS-2398, kurio teisėtumas sprendžiamas administracinėje byloje Nr. eI3-4727-505/2021, yra neįsiteisėjęs. Atsakovas pažymi, kad administracinis aktas vykdomas nedelsiant, o skundo padavimas dėl konkretaus administracinio akto nesustabdo administracinio akto įsigaliojimo bei jo vykdymo. Tai reiškia, kad pirmiau turi būti įvertinamas Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. ĮS-2398 teisėtumas ir tik po to pareiškėjui išduotų Reikalavimų 5.5 ir 5.6 punktų teisėtumas.

Atsakovo įsitikinimu, teismui administracinėje byloje Nr. eI3-4727-505/2021 nustačius, kad valstybinės žemės plotas gali būti sujungtas su besiribojančiais žemės sklypais pagal gyventojų prašymą, pareiškėjui išduotų Reikalavimų 5.5 ir 5.6 punktai taip pat turėtų būti vertinami kaip pagrįsti, privalomi ir teisėti, o teismui nustačius priešingai, – Reikalavimų 5.5 ir 5.6 punktai turėtų būti vertinami kaip nepagrįsti ir naikintini. Pasak atsakovo, pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą šioje administracinėje byloje bus galima vertinti tik tada, kai įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4727-505/2021, dėl ko nagrinėjama byla pagrįstai sustabdyta ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria nagrinėjama administracinė byla sustabdyta iki įsiteisės procesinis sprendimas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr. eI3-4727-505/2021 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-03201-2020-4), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame nustatyta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Sprendžiant, ar egzistuoja bylos sustabdymo pagrindas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014; 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019 ir kt.).

Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, kad administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011; 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019).

Taigi, teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019).

Pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas išvadą dėl pagrindo sustabdyti administracinę bylą, nurodė, kad ši administracinė byla ir administracinė byla Nr. eI3-4727-505/2021 yra tarpusavyje susijusios, nes abiejuose byloje pareiškėjas reiškia nesutikimą dėl įvažiavimo į jam nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą formavimo ne per valstybinės žemės sklypą, o teismas, administracinėje byloje Nr. eI3-4727-505/2021 spręsdamas dėl Administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. ĮS-2398, kuriuo leista organizuoti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, pagrįstumo ir teisėtumo, turėtų vertinti ir tai, ar valstybinės žemės sklypas gali būti sujungtas su besiribojančiais žemės sklypais pagal gyventojų prašymą, ar, vis dėlto, šioje teritorijoje turėtų būti numatytas privažiavimas į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, administracinėje byloje Nr. eI3-4727-505/2021 nustačius, kad valstybinės žemės sklypas gali būti sujungtas su besiribojančiais žemės sklypais pagal gyventojų prašymą, pareiškėjui išduotų ginčijamų Reikalavimų 5.5 ir 5.6 punktai taip pat turėtų būti vertinami kaip pagrįsti ir privalomi, o teismui nustačius priešingai – Reikalavimų 5.5 ir 5.6 punktai turėtų būti vertinami kaip nepagrįsti ir naikintini.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad tarp Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų nagrinėjamų administracinių bylų Nr. eI3-4727-505/2021 ir Nr. eI3-5078-644/2021 nėra prejudicinio ryšio. Pareiškėjas mano, kad šiuo atveju gali būti priimti du savarankiški teismų sprendimai, nes abi bylos yra skirtingos, reikalaujančios nustatyti skirtingus faktus, jas (bylas) yra įmanoma nagrinėti atskirai, neužvilkinant nei vienos iš jų.

Pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kad tarp šios administracinės bylos ir administracinės bylos Nr. eI3-4727-505/2021 nėra prejudicinio ryšio, jose nagrinėjami skirtingi klausimai ir nustatinėjami skirtingi faktai, paneigia minėtose administracinėse bylose keliamų ginčų aplinkybės, nagrinėjamų skundų faktiniai pagrindai ir reikalavimai.

Nustatyta, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas prašo panaikinti Administracijos Urbanistikos skyriaus 2021 m. vasario 26 d. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. ZSFP-85531 5.5 ir 5.6 punktus, kuriais pareiškėjui nurodyta pateikti privažiavimo schemą iki pertvarkomos teritorijos ir šį privažiavimą pagrįsti pridedamais dokumentais, taip pat pažymėta, kad pareiškėjo pateiktoje schemoje parodytas privažiavimas iki pertvarkomo žemės sklypo numatytu koridoriumi (per valstybinės žemės sklypą, esantį greta (duomenys neskelbtini)) negali būti projektuojamas, nes šioje vietoje jau pradėta paslauga, siekiant suformuoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypą ir jį sujungti su besiribojančiais žemės sklypais (5.5 p.); rengiant projektą vadovautis žemės sklypo archyviniuose dokumentuose nurodytu privažiavimo keliu ir patekimą į pertvarkomą teritoriją planuoti numatytu keliu, užtikrinant jo reikiamą plotį, ir kuris atitiktų Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalavimus, arba ieškoti kitų alternatyvų ir faktiškai naudojamų bei praktiškai įgyvendinamų patekimo galimybių į planuojamą pertvarkyti teritoriją (5.6 p.).

Pareiškėjo skundo, teikto pirmosios instancijos teismui, pagrindiniai argumentai yra tokie, kad Bendrajame plane valstybinės žemės sklypas, esantis greta (duomenys neskelbtini), pažymėtas kaip privažiavimo kelias infrastruktūros teritorijoje ir šis kelias yra vienintelis teisės aktus atitinkantis privažiavimo kelias į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrįstai Reikalavimų 5.5 punktu pareiškėjo prašo numatyti kitą įvažiavimą į jam nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą. Pareiškėjas taip pat mano, kad nepagrįsta atsakovo išvada, jog pareiškėjo schemoje nurodytas privažiavimo kelias į jam priklausantį Žemės sklypą negali būti projektuojamas dėl pradėtos įsiterpusio laisvo valstybinės žemės sklypo formavimo procedūros. Pareiškėjas nurodo, kad Administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymas Nr. ĮS-2398 yra ginčijamas teisme (Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr. eI3-4727-505/2021), todėl jis (įsakymas) nėra įsiteisėjęs ir atsakovas privalėjo vadovautis Bendrojo plano sprendiniais. Pareiškėjas pabrėžia, kad valstybinės žemės sklypas negali būti formuojamas ir pertvarkomas, nes neatitinka įsiterpusio laisvo valstybinės žemės sklypo reikalavimų, valstybinės žemės sklypo ir kaimyninių, besiribojančių žemės sklypų paskirtys yra skirtingos, akcentuoja, kad į jam (pareiškėjui) priklausantį Žemės sklypą servitutais užtikrintas privažiavimas yra tik 4 m pločio, su stačiais kampais, itin siauras ir nepravažiuojamas. Administracijos direktorius 2021 m. vasario 15 d. priėmė įsakymą Nr. ĮS-320, kuriuo leido pareiškėjui organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypą, padalijant jį į du ar daugiau žemės sklypų (pareiškėjas ketina statyti vienbučius / dvibučius namus, į kuriuos reikalingas teisės aktų reikalavimus atitinkantis privažiavimas), todėl, pasak pareiškėjo, nesivadovaujant Bendrojo plano sprendiniais pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir teisėti lūkesčiai.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-4727-505/2021, kurioje pareiškėjas ginčija Administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymą Nr. ĮS-2398, kuriuo leista organizuoti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Toje administracinėje byloje pareiškėjas skunde nurodo, kad ginčijamas 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymas prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams, pažeidžia pareiškėjo teises turėti tinkamą, teisės aktų reikalavimus atitinkantį privažiavimą į jam nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą. Pareiškėjas teigia, kad ginčo valstybinės žemės sklypas neatitinka įsiterpusio laisvo valstybinės žemės sklypo sąvokos, asmenys, pateikę atsakovui prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, valstybinės žemės sklypą užstatę savavališkai pastatytais statiniais ir juo naudojasi kaip nuosavu. Pareiškėjas akcentuoja, kad į jam priklausantį Žemės sklypą nustatytas servitutais užtikrintas privažiavimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, tačiau valstybinės žemės sklypas, viena kraštine besiribojantis su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu, Bendrajame plane pažymėtas kaip infrastruktūros teritorija, kurioje gali būti įrengtas teisės aktų reikalavimus atitinkantis privažiavimas į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą. Pareiškėjo įsitikinimu, ginčo valstybinės žemės sklypas turi būti naudojamas tokiam tikslui, kuriam buvo suprojektuotas ir numatytas Bendrajame plane.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pagrindą ir dalyką tiek nagrinėjamoje byloje, tiek administracinėje byloje Nr. eI3-4727-505/2021, pažymi, kad ginčai keliami dėl klausimų, susijusių su teisės aktų reikalavimus atitinkančio privažiavimo kelio į pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą įrengimu valstybinės žemės sklype, t. y. abiejuose bylose vienas iš įrodinėjimo dalykų yra privažiavimo kelio įrengimas per valstybinės žemės sklypą. Tiek šios administracinės bylos, tiek administracinės bylos Nr. eI3-4727-505/2021 skundų faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kad valstybinės žemės sklypas, esantis greta (duomenys neskelbtini), neatitinka įsiterpusio laisvo valstybinės žemės sklypo reikalavimų, jis (valstybinės žemės sklypas) Bendrajame plane pažymėtas kaip privažiavimo kelias infrastruktūros teritorijoje ir šis kelias yra vienintelis teisės aktus atitinkantis privažiavimo kelias į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nesustabdžius šios administracinės bylos kol įsiteisės teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4727-505/2021, gali susidaryti situacija, kai nagrinėjama administracinė byla negalės būti teisingai išspręsta, nesiremiant minėtoje administracinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis dėl Administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. ĮS-2398 pagrįstumo ir teisėtumo (šiuo įsakymu yra grindžiamas pareiškėjo ginčijamas Reikalavimų 5.5 punktas).

Kaip minėta, Reikalavimų 5.5 punktas yra grindžiamas argumentais, jog pareiškėjo pateiktoje schemoje parodytas privažiavimas iki pertvarkomo žemės sklypo per valstybinės žemės sklypą negali būti projektuojamas, nes šioje vietoje jau pradėta paslauga, siekiant suformuoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypą ir jį sujungti su besiribojančiais žemės sklypais, t. y. dėl Administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 3 d. priimto įsakymo Nr. ĮS-2398. Taigi tik išsprendus klausimą dėl Administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. ĮS-2398 pagrįstumo ir teisėtumo, galima vertinti Reikalavimų 5.5 punkto pagrįstumą ir teisėtumą. Pastebėtina, jog ginčijamo Reikalavimų 5.6 punkto argumentai, nurodant, kad privažiavimo kelias turi atitikti teisės aktų reikalavimus, yra išvestiniai iš Reikalavimų 5.5 punkte pareiškėjui nustatytų įpareigojimų pateikti privažiavimo schemą iki pertvarkomos teritorijos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tarp nagrinėjamų administracinių bylų egzistuoja prejudicinis ryšys, todėl nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą. Pareiškėjo nuogąstavimai, kad dėl administracinės bylos sustabdymo jis gali patirti finansinių nuostolių, bylos nagrinėjimas bus užvilkintas, nesudaro pagrindo nestabdyti administracinės bylos, nustačius ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą privalomą bylos sustabdymo pagrindą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl administracinės bylos sustabdymo priėmė, siekdamas užtikrinti objektyvų ir visapusišką šios administracinės bylos išnagrinėjimą ir vienodą aplinkybių vertinimą, todėl toks teismo procesinis sprendimas nepažeidžia pareiškėjo teisėtų lūkesčių.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė administracinę bylą, savo sprendimą pagrindė byloje esančiais įrodymais, tinkamai taikė teisės aktus ir vadovavosi suformuota administracinių teismų praktika, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis pripažintina pagrįsta bei teisėta ir atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti nurodytą nutartį. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Pareiškėjas atskirajame skunde suformulavo prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas administracinės bylos sustabdymo klausimas, administracinė byla nebuvo išnagrinėta iš esmės ir pareiškėjo naudai nebuvo priimtas joks teismo sprendimas, todėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas šioje bylos stadijoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Consultationes et solutiones“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė