1f28bdab-ff0a-4ee8-89e4-84f7cde4de69 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                 Administracinė byla Nr. I-1101-189/2018                                                                 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04086-2017-1                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1, 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 17 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Broniaus JanuÅ¡kos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Donato Vansevičiaus,              raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo O.

F. (O. F.) skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.                          Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:              PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimÄ Nr.(15/5-7) 11U-l906 (02011) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, iÅ¡duoto (duomenys neskelbtini) piliečiui O.

F., panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) (b. l. 1–5).              PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su skundžiamu Sprendimu, nurodo, kad UAB „OVF-INTER“ (toliau –ir Ä®monė) įsteigta 2012 m. ir veiklÄ vykdo nuo įmonės įkÅ«rimo pradžios, joje buvo įsteigtos daugiau negu trys darbo vietos, kuriose visÄ darbo laikÄ dirbo Lietuvos Respublikos piliečiai. Taigi buvo paisoma Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Ä®statymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų ir Ä®monė, kurios pagrindu buvo iÅ¡duotas leidimas pareiÅ¡kėjui, kaip Ä®monės akcininkui, laikinai gyventi, atitiko Ä®statymo keliamus reikalavimus.

             PareiÅ¡kėjo teigimu, Ä®monė turi pakankamai veiklos dokumentų, patvirtinančių, kad jos veikla buvo reali. Pažymi, kad Migracijos departamento darbuotojai nebuvo susisiekę su Ä®monės akcininkais, vadovybe ar darbuotojais dėl Ä®monės veiklos, netikrino jokių sutarčių ar veiklos finansinių ataskaitų, kad galėtų objektyviai nustatyti Ä®monės veiklos (ne)fiktyvumÄ .              Nurodo, kad nuo 2017 m. III ketvirčio buvo priimtas sprendimas keisti Ä®monės veiklos sritį.

Å iuo tikslu buvo nutrauktos sutartys su kosmetikos platintojais ir pradėta ieÅ¡koti naujų darbuotojų, turinčių buhalterio darbo patirties, todėl tuo metu, kai Migracijos departamento Kontrolės skyrius atliko patikrinimÄ , Ä®monėje buvo įdarbinti penki asmenys: trys Ä®monės akcininkai, užsieniečiai, turintys leidimus laikinai gyventi, ir du Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių vienas gauna 760 Eur, kitas – 124 Eur darbo užmokesčio. PareiÅ¡kėjo teigimu, faktiÅ¡kai mokesčių buvo mokama daugiau, negu bÅ«tų mokama tik už tris darbuotojus, taip siekiama pagrįsti, kad Ä®monė yra aktyvi, moki, laiku mokanti mokesčius, o darbuotojų atleidimas yra susijęs iÅ¡imtinai su Ä®monės veiklos krypties pasikeitimu.

Ä®monė neprivalo iÅ¡laikyti darbuotojų, kurie nėra kompetentingi apskaitos srityje. Be to, darbuotojų skaičiaus neatitiktis Ä®statymo keliamiems reikalavimams buvo tik nominalus ir laikinas.              Įmonės ketinimÄ Ä¯darbinti asmenis, turinčius aukÅ¡tÄ jį koleginį iÅ¡silavinimÄ buhalterinės apskaitos srityje, patvirtina Ä®monės kreipimasis į Vilniaus teritorinės darbo biržos Ukmergės skyrių dėl darbuotojų atrankos į buhalterio pareigas. Ä® darbuotojų atrankÄ , vykusiÄ adresu: (duomenys neskelbtini), buvo pakviesta 13 žmonių, o per pokalbį buvo atrinkti 5 kandidatai.

Su jais neterminuotas darbo sutartis visÄ darbo dienÄ (8 val. per dienÄ , 40 val. per savaitę) buvo numatyta pasiraÅ¡yti 2017 m. gruodžio 1 d., tačiau dėl Migracijos departamento priimto Sprendimo Ä®monės ateitis nežinoma, todėl sutartys su minėtais kandidatais iki Å¡iol nėra pasiraÅ¡ytos.             PareiÅ¡kėjo teigimu, įvardijamas darbuotojų skaičius galėtų bÅ«ti tik prielaida, o ne pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad Ä®monės veikla yra fiktyvi. Migracijos departamentas, siekdamas užtikrinti veiksmingÄ neteisėtos migracijos ir neteisėto buvimo Lietuvoje kontrolės mechanizmÄ bei mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos bÅ«dais galimybes, privalo vadovautis objektyvumo ir proporcingumo kriterijais.

             Pažymi, kad visÄ laikÄ gyvena Lietuvoje legaliai, nuosavybės teise yra įgijęs nekilnojamojo turto, dalyvauja Ä®monės veikloje, plėtojamame versle, yra Ä®monės vadovas, todėl jo atveju Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 (toliau – ir Gairės), negali bÅ«ti pagrindas taikyti Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ .             PareiÅ¡kėjo teigimu, ginčijamas Sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, todėl neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 8 straipsnio reikalavimų ir nelaikytinas proporcingu, kadangi Sprendimas neatitinka bÅ«tinų ir pagrįstų administravimo tikslų (b. l. 1–5).             Atsakovas atsiliepime su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 22–26).

             Nurodo, kad 2017 m. lapkričio 20 d. Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, patikrino, ar pareiÅ¡kėjas atitinka Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 1 dalies 1 punkte nustatytÄ leidimo laikinai enti iÅ¡davimo pagrindÄ . Patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinę sistemÄ , nustatyta, kad UAB „OVF-INTER“ įdarbinti 5 asmenys: 3 bendrovės akcininkai – užsieniečiai, turintys leidimus laikinai gyventi, ir 2 Lietuvos Respublikos piliečiai, iÅ¡ kurių tik vienas gauna nustatytÄ darbo užmokestį, o kitai Lietuvos Respublikos pilietei nuo jos darbo įmonėje pradžios 2013 m. gegužės 7 d. nebuvo mokamas didesnis nei 125 Eur darbo užmokestis.

Pažymi, kad Ä®monėje vyko nuolatinė darbuotojų kaita: 2016–2017 m. į darbÄ buvo priimti, o vėliau atleisti 6 darbuotojai; 2017 m. rugpjūčio 4 d. atleidus 2 darbuotojus, Ä®monėje liko dirbi tik 1 Lietuvos Respublikos pilietė, kuriai buvo mokamas ne didesnis nei 125 Eur darbo užmokestis, o 2017 m. rugpjūčio 17 d. UAB „OVF-INTER“ buvo įdarbintas dar vienas Lietuvos Respublikos pilietis. Taigi darytina iÅ¡vada, kad Ä®monė faktiÅ¡kai jau 2017 m. rugpjūčio 4 d. nebeatitiko Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo, jog įmonėje turi bÅ«ti įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visÄ darbo laikÄ dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.

Atsakovas grįsdamas savo pozicijÄ vadovaujasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3331-662/2017, 2017 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3329- 662/2017).             Pažymi, kad Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvÅ«s ir Ä®statyme nėra nustatyta jokių iÅ¡imčių dėl Å¡ių reikalavimų netaikymo, todėl pareiÅ¡kėjas turėjo pareigÄ elgtis atidžiai bei rÅ«pestingai, nuolatos sekti, ar jo Ä®monė atitinka teisės aktų reikalavimus, bei, įvykus nenumatytų verslo vykdymo kliūčių, neatidėliotinai imtis aktyvių veiksmų siekiant užtikrinti, kad tiek jis, tiek jo valdoma Ä®monė atitiktų teisės aktų reikalavimus, nes prieÅ¡ingu atveju jam gali bÅ«ti panaikintas leidimas laikinai gyventi.             Atsakovo teigimu, pareiÅ¡kėjas taip pat pažeidė Ä®statymo 40 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi, pasikeitus aplinkybėms (UAB „OVF-INTER“ nebeatitinkant 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų), lemiančioms Å¡io leidimo iÅ¡davimo pagrindÄ , nesikreipė į Migracijos departamentÄ dėl naujo leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo.

Atsižvelgęs į tai, kad ginčijamu Sprendimu panaikintas leidimas laikinai gyventi nebuvo pirmasis pareiÅ¡kėjo leidimas laikinai gyventi, daro iÅ¡vadÄ , jog teisės aktų nustatyti reikalavimai, susiję su teisėtos veiklos vykdymu, bÅ«tinybė juos atitikti, o pareiga, pasikeitus aplinkybėms, lemiančiomis leidimo iÅ¡davimo pagrindÄ , kreiptis į migracijos tarnybas dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti puikiai žinomi.             Pažymi, kad leidimas pareiÅ¡kėjui buvo panaikintas vadovaujantis Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu ne dėl to, kad Ä®monė yra fiktyvi, o todėl, kad Ä®monė neatitinka Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto reikalavimo, kad įmonėje bÅ«tų įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visÄ darbo laikÄ dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.

Kadangi, sprendžiant klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo ir UAB „OVF- INTER“ atitikties Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams, Migracijos departamentui duomenų sprendimui priimti visiÅ¡kai pakako, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams iÅ¡davimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvÅ«s, tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d.

įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ApraÅ¡as), X skyriuje „Įvertinimo, ar nėra leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo tvarka“ nustatyta tvarka, neprivalėjo susisiekti su Ä®monės akcininkais, apklausti darbuotojus ir imtis kitų papildomų veiksmų. Å iuo atveju pagrindo panaikinti leidimÄ nustatymas apsiriboja juridinio fakto konstatavimu. Todėl nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentu, kad Migracijos departamentas nesilaikė procedÅ«rinių reikalavimų, spręsdamas pareiÅ¡kėjo leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimÄ .             Atsakovo teigimu, ginčijamas Sprendimas buvo priimtas remiantis Ä®statymu ir kitais teisės aktais, taip pat Migracijos departamento disponuojamais informacinės sistemos „Sodros“ duomenimis dėl UAB „OVF-INTER“, o taikomos priemonės yra proporcingos ir motyvuotos (ginčijamo sprendimo motyvai iÅ¡dėstyti pačiame sprendime.

Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, kurių turinys atskleistas pareiškėjui, todėl, Migracijos departamento nuomone, ginčijamas Sprendimas atitinka tiek VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus (b. l. 22–26).                          Teismas k o n s t a t u o j a:

             Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. (15/5-7) 11U-1906(02011) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, iÅ¡duoto (duomenys neskelbtini) piliečiui O. F., panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.              IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2016 m. balandžio 6 d. praÅ¡yme iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodė, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (b. l. 28–36).

IÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo pateiktÄ praÅ¡ymÄ , Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius 2016 m. gegužės 24 d., vadovaudamasis Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimÄ pakeisti jam leidimÄ dvejiems metams (b. l. 36).Migracijos departamentas 2017 m. lapkričio 20 d., vadovaudamasis Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, priėmė skundžiamÄ SprendimÄ panaikinti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Sprendime konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas ir UAB „OVF-INTER“ neatitinka Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų – Ä®monėje nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visÄ darbo laikÄ dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai (b. l. 8–9, 166–167).Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali bÅ«ti iÅ¡duodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis atitinka Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sÄ lygas.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis:

1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytÄ veiklÄ Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visÄ darbo laikÄ dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iÅ¡ kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra Å¡ios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiÅ«ros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 Å¡ios bendrovės įstatinio kapitalo;

2) yra šios dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje. Įstatymo 50 straipsnis reglamentuoja išduoto leidimo gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad leidimas panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.Kaip minėta, skundžiamame Sprendime atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas ir UAB „OVF-INTER“ (nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d.) neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, t. y.

Ä®monėje nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visÄ darbo laikÄ dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai (b. l. 8–9, 166–167). Pažymėtina, kad Migracijos departamento Sprendime nurodytų faktinių aplinkybių dėl darbuotojų skaičiaus pareiÅ¡kėjas neginčija ir jas pripažįsta.Byloje esantys duomenys patvirtina Å¡ias atsakovo iÅ¡vadas. IÅ¡ byloje esančių VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, kad 2016 m. balandžio 7 d.

UAB „OVF-INTER“ iÅ¡ viso dirbo 7 darbuotojai, įskaitant ir pareiÅ¡kėjÄ (b. l. 137). Pagal 2017 m. lapkričio 20 d. duomenis, UAB „OVF-INTER“ nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. dirbo 5 darbuotojai: 3 užsieniečiai, turintys leidimus laikinai gyventi (b. l. 141), ir 2 Lietuvos Respublikos piliečiai (b. l. 163, 170). Be to, vienai iÅ¡ 2 Lietuvos Respublikos piliečių, darbuotojai V. G., nuo jos darbo UAB „OVF-INTER“ pradžios 2013 m. gegužės 7 d. nebuvo mokamas didesnis nei 125 eurų darbo užmokestis (b. l. 158–162).IÅ¡ Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos formuluotės „yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visÄ darbo laikÄ dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai“ darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje teisės normoje įtvirtintos trys imperatyvios sÄ lygos:

1) įmonėje, kurios dalyvis yra užsienietis, turi būti įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos;

2) jose turi dirbti Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai;

3) jose nurodyti asmenys turi dirbti visÄ darbo laikÄ . Å iuos reikalavimus įmonė atitiktų, jeigu visos sÄ lygos egzistuotų kartu. IÅ¡dėstyti reikalavimai yra imperatyvÅ«s ir nėra nustatyta jokių iÅ¡imčių, kada jie netaikomi. Nagrinėjamu atveju „Sodros“ informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad priimant skundžiamÄ SprendimÄ (2017 m. lapkričio 20 d.) UAB „OVF-INTER“ nedirbo 3 darbuotojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai) visÄ darbo laikÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad priimant SprendimÄ UAB „OVF-INTER“ neturėjo reikiamo skaičiaus darbuotojų.

Taigi, teismo nuomone, Migracijos departamentas tinkamai įvertino nustatytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad Ä®monė neatitiko Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų, ir panaikino pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi remdamasis Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, kad skundžiamas Sprendimas yra nepagrįstas, atmestini kaip nepagrįsti.Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog UAB „OVF-INTER“ neatitinka Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, kadangi joje skundžiamo Sprendimo priėmimo dienÄ visÄ darbo laikÄ nedirbo trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.

Vadinasi, Migracijos departamentas turėjo teisėtÄ pagrindÄ panaikinti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje. AnalogiÅ¡kos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (žr., pvz., LVAT nutartį administracinėje byloje A-3329-662/2017). Pagal Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , leidimas gyventi panaikinamas, jei paaiÅ¡kėja, kad yra Å¡io Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti pagrindai. Neatitikus vienos iÅ¡ privalomų sÄ lygų, nustatytų Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas pagrįstai.

Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju skundžiamas Sprendimas priimtas apsiribojant juridinio fakto konstatavimu, o tai yra pakankamas pagrindas panaikinti asmeniui iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. AnalogiÅ¡kos pozicijos laikosi ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikintas ne dėl to, jog UAB „OVF-INTER“, kurios dalyvis ir vienas iÅ¡ vadovų yra pareiÅ¡kėjas, yra fiktyvi, o dėl to, kad Ä®monė, kurios dalyvis ir vadovas yra užsienietis, neatitinka imperatyvių Ä®statymo reikalavimų.

Taigi pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti argumentai, kad Migracijos departamento pareigÅ«nai nebuvo susisiekę su Ä®monės akcininkais, vadovybe ar darbuotojais dėl įmonės veiklos, jokių sutarčių ar veiklos finansinių ataskaitų netikrino tam, kad galėtų objektyviai nustatyti įmonės veiklos (ne)fiktyvumÄ , taip pat nėra reikÅ¡mingi. Ä®statymo pažeidimas nustatytas remiantis objektyviais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, kuriais netikėti nėra pagrindo.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad įdarbinti daugiau asmenų negalėjo dėl objektyvių priežasčių, t. y.

Ä®monė keitė veiklos sritį. Tačiau, kaip jau buvo minėta, Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai nėra alternatyvÅ«s, o norint gauti (ir iÅ¡laikyti) leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra bÅ«tina, kad įmonė atitiktų Å¡ių reikalavimų (sÄ lygų) visumÄ . Ä®statymas jokių Å¡ios normos taikymo iÅ¡imčių nenustato, ji yra imperatyvi. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimų bei nelaikytinas proporcingu.

VAĮ 8 straipsnyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos, aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka, be to, individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

Kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms Å¡is individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Å¡io akto priėmimo raÅ¡tu praneÅ¡ama apie individualaus administracinio akto priėmimÄ , kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintÄ kopijÄ . Ä®vertinus skundžiamÄ SprendimÄ VAÄ® 8 straipsnio kontekste darytina iÅ¡vada, kad skundžiamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiÅ¡kiai, įvertinta juridinių faktų visuma, jos susietos su taikomomis teisės normomis, kurių turinys atskleistas, pareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kinta (nurodyta) Sprendimo apskundimo tvarka, Sprendimas pasiraÅ¡ytas jį priėmusio valstybės tarnautojo ir patvirtintas antspaudu, Sprendimas per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo raÅ¡tu iÅ¡siųstas pareiÅ¡kėjui (b. l. 7), todėl skundžiamas sprendimas atitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimus.Nepagrįstais laikytini ir pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas, panaikindamas leidimus laikinai gyventi, rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintomis Lietuvos migracijos politikos gairėmis, siekdamas nelegalios migracijos prevencijos, tačiau nesivadovavo objektyvumo ir proporcingumo kriterijais.

Kaip jau minėta, Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvÅ«s. PareiÅ¡kėjui leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas ne todėl, kad jis kelia nelegalios migracijos grėsmę, o kad buvo nepaisyta teisės aktų nustatyto reikalavimo, jog įmonėje bÅ«tų įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visÄ darbo laikÄ dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. O pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl jo ir jo gyvenimo Lietuvoje nėra reikÅ¡mingos ir nevertintinos.

Pažymėtina, kad skundžiamas Sprendimas neužkerta teisės pareiÅ¡kėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo, jeigu atitiks vienÄ iÅ¡ Ä®statyme įtvirtintų leidimo gyventi iÅ¡davimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi iÅ¡davimo sÄ lygas.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. (15/5-7) 11U-1906(02011) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, iÅ¡duoto (duomenys neskelbtini) piliečiui O.

F., panaikinimo“ yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, n u s p r e n d ž i a:

             PareiÅ¡kėjo O. F. (O. F.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėjai                                                                                     Bronius JanuÅ¡ka                                                                                                                Irena Paulauskienė                                                                                                                Donatas Vansevičius