2019-12-05 Nr. AB-22948-4-45-3-00224-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-5865-662/2019

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00224-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5; 8.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

užsieniečio atstovei advokatei I. I.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. spalio 4 d. sprendimo byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio K. S. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre persvarstymo ir pareiškėjo K. S. prašymą pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis K. S. (toliau – ir užsienietis, pareiškėjas) pateikė prašymą persvarstyti jo sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) pagrindus ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsieniečių registracijos centras taip pat pateikė teikimą persvarstyti užsieniečio K. S., gim. (duomenys neskelbtini), sulaikymą, ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą sulaikyti užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki 2019 m. lapkričio 29 d.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad buvo pateikęs prašymą suteikti jam prieglobstį, tačiau 2019 m. vasario mėn. pablogėjus jo psichinės sveikatos būklei ir bijodamas, jog bus grąžintas į kilmės šalį, išvyko į Vokietiją. Vokietijoje buvo gydomas ligoninėje, turi medicininius dokumentus, kad jo psichikos sveikatos būklė yra sutrikusi, jam nuolat reikia vartoti vaistus. Buvo grąžintas iš Vokietijos į Lietuvą, kurioje jam taikytas sulaikymas. Sulaikymo sąlygos yra labai nepalankios jam gyventi, jis bijo, kad gali vėl pablogėti jo sveikata – turi psichikos sveikatos sutrikimų, todėl prašo dėl sveikatos būklės perkelti į kitas sąlygas. Prieglobsčio suteikimo nagrinėjimas šiuo metu atnaujintas. Lietuvoje jis yra 1,5 metų, neturi pagrindo palikti šalies, nori laikytis taisyklių ir neišvykti iš Lietuvos Respublikos.

4. Užsieniečių registracijos centras nurodė, kad užsieniečiui jau buvo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, tačiau užsienietis išvyko iš Lietuvos Respublikos į Vokietiją, pažeisdamas jam taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas. Užsienietis grąžintas į Lietuvos Respubliką, jam 2019 m. rugpjūčio 29 d. taikytas sulaikymas iki 2019 m. lapkričio 29 d. Užsieniečiui yra teikiamos medicininės paslaugos. Teigė, kad užsienietis išvyko į Vokietiją, bijodamas būti grąžintas į kilmės šalį, todėl užsienietis piktnaudžiavo prieglobsčio suteikimo procedūra.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2019 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino, o Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino iš dalies: pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą dėl užsieniečio K. S. sulaikymo ir taikė jam alternatyvią sulaikymui priemonę – nutarė apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2019 m. lapkričio 29 d.

6. Teismas nustatė, kad užsienietis 2017 m. spalio 29 d. perduotas iš Lenkijos Respublikos ir buvo sulaikytas 48 val. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimu užsienietis sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2018 m. balandžio 30 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2018 m. balandžio 30 d. Užsieniečiui skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminas pratęstas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d., 2018 m. liepos 23 d., 2018 m. spalio 25 d. bei 2019 m. sausio 30 d. sprendimais. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo netenkino. Lietuvos Respublikos vyriausiais administracinis teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartimi iš dalies tenkino užsieniečio skundą dėl minėto Departamento sprendimo nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Užsienietis 2019 m. vasario 13 d. pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi užsieniečio skundą paliko nenagrinėtu, kadangi užsienietis išvyko iš Lietuvos Respublikos ir jo buvimo vieta buvo nežinoma. 2019 m. rugpjūčio 27 d. užsienietis pagal Dublino III Reglamentą grąžintas į Lietuvos Respubliką iš Vokietijos ir sulaikytas 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu užsieniečiui taikytas sulaikymas Užsieniečių registracijos centre iki 2019 m. lapkričio 29 d. 2019 m. rugsėjo 10 d. užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

7. Teismas taip pat nustatė, kad užsienietis nuo 2019 m balandžio 4 d. iki 2019 m. balandžio 29 d. buvo hospitalizuotas (duomenys neskelbtini) klinikoje, kur jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini).

8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 182 dalimi ir atsižvelgęs į bylos medžiagą, konstatavo, kad nėra duomenų, jog užsienietis įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašus, tačiau pateikti medicininių dokumentų išrašai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog užsienietis turi (duomenys neskelbtini) sutrikimų ir yra pažeidžiamas asmuo.

9. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (toliau – ir LVAT), konstatavo, kad užsienietis išvyko iš Lietuvos Respublikos ir pažeidė jam skirtą alternatyvią sulaikymui priemonę, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra. Taip pat byloje nėra duomenų, kad užsienietis keltų grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, užsienietis yra pažeidžiamas asmuo ir tokio asmens interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir taikytiną teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad užsieniečiui taikyta sulaikymo priemonė pakeičiama alternatyvia sulaikymui priemone – apgyvendinimu Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

III. 10. Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. spalio 4 d. sprendimo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą.

11. Užsieniečių registracijos centras paaiškina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendime pažymėjo, jog K. S. netinkamai vykdė teismo jam paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę, nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais, savavališkai, neturėdamas teisės išvyko į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, kai dar nebuvo priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Savo paaiškinime užsienietis prisipažino, kad neteisėtai išvyko į Vokietiją todėl, jog nujautė, kad Lietuvos Respublikos teismai jam taip pat priims neigiamą sprendimą ir jis bus sulaikytas ir išsiųstas į tėvynę. Todėl mano, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į kilmės šalį ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Tačiau teismas netinkamai vertino užsieniečio pateiktus dokumentus, įrodančių užsieniečio asmens pažeidžiamumą, nes jie buvo netinkamai pateikti.

12. Užsieniečių registracijos centras teigia, kad teismas, vertindamas bylos aplinkybes, t. y. užsieniečio pateiktus medicininius dokumentus, nepagrįstai padarė išvadą, jog asmuo dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimų yra pažeidžiamas asmuo. Mano, kad vienkartinis trumpalaikis asmens gydymas gydymo įstaigoje negali būti vertinamas, kad asmuo dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimų yra pažeidžiamas asmuo, kaip tai numato Įstatymo 2 straipsnio 182 dalis. Pažymi, kad užsienietis nesiskundė psichikos sveikata medicinos personalui nuo to laiko, kai atvyko į Lietuvos Respubliką, jis nebuvo hospitalizuotas dėl psichikos negalavimų į gydymo įstaigas. Todėl mano, kad vienkartinis buvimas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) klinikoje yra negalavimas (susirgimas), kuris užsieniečiui neturi pasekmių, t. y. jis nuolat nevartoja psichiką veikiančių vaistų, antidepresantų. Taigi dėl šių aplinkybių asmuo negali būti pripažintas pažeidžiamu.

13. Užsieniečių registracijos centras nurodo, kad asmenų priskyrimas pažeidžiamų asmenų grupei nustatomas pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4-597 patvirtintas Užsieniečių, turinčių ypatingų poreikių, identifikavimo, apgyvendinimo ir pagalbos jiems teikimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos cente tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Aprašo II skyriaus 4 punkte yra išvardytas baigtinis asmenų, kurie priklauso pažeidžiamų asmenų grupei, sąrašas. Pagal Aprašo II skyrių, pažeidžiamų asmenų identifikavimą atlieka Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus vyresnieji specialistai, teikiantys socialinę bei psichologinę pagalbą, ir Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus Šeimos gydytojo kabineto šeimos gydytojas nuo tokio asmens atvykimo į Užsieniečių registracijos centrą momento ir per visą jo buvimo centre laikotarpį. Šiuo metu Užsieniečių registracijos centre į pažeidžiamų asmenų sąrašą Šri L. D. Respublikos pilietis K. S. neįtrauktas. Nuo 2017 m. spalio 29 d. užsieniečiui atvykus į centrą iki šios dienos, atliekant jo medicininę apžiūrą, socialinę apklausą bei suteikiant jam individualią psichologinę konsultaciją, nebuvo nustatyti požymiai, pagal kuriuos šis asmuo galėtų būti priskirtas kuriai nors minėtame Apraše numatytai pažeidžiamų asmenų grupei. Šiuo atveju užsieniečiui negali būti taikoma Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta norma (kai užsienietis sulaikomas tik ypatingais atvejais), kuri yra taikoma išskirtinai tik asmenų, kurie yra pripažinti pažeidžiamais, bei šeimų, kuriose yra nepilnamečių vaikų, atžvilgiu. Mano, kad teismas, vertindamas medicininius dokumentus, negalėjo pripažinti K. S. pažeidžiamu asmeniu.

14. Pareiškėjas K. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apelianto skundą atmesti. Teigia, kad pareiškėjas dėl sveikatos sutrikimų yra priskirtinas pažeidžiamų asmenų grupei, jis nekelia jokios grėsmės, o sulaikymas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais.

15. Užsieniečių registracijos centras pateikė papildomus paaiškinimus, nurodydamas, jog 2019 m. lapkričio 28 d. užsienietis išėjo ir Užsieniečių registracijos centro ir negrįžo, jo buvimo vieta yra nežinoma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsieniečio Šri L. D. Respublikos piliečio K. S. sulaikymo ir apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad užsienietis yra prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašytojas, nėra duomenų, jog užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra ar kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, konstatavęs, jog užsienietis turi psichikos sutrikimų ir yra pažeidžiamas asmuo, sprendė, kad turi būti taikoma jam alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2019 m. lapkričio 29 d.

18. Užsieniečių registracijos centras, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes ir neturėjo pagrindo pripažinti K. S. pažeidžiamu asmeniu, taip pat mano, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į kilmės šalį ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai pažymi, kad, remiantis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Pagal šio straipsnio 3 dalį, Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ir (arba) jo šeimos narys ar kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas tik šiais pagrindais: 1) jis serga epideminį potencialą turinčiomis ligomis, kurios apibrėžtos Pasaulinės sveikatos organizacijos dokumentuose, arba kitomis žmonių užkrečiamosiomis (infekcinėmis ar parazitinėmis) ligomis, kurioms pagal Lietuvos Respublikos įstatymus taikomi kontrolės reikalavimai; 2) kai siekiama jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.

20. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

21. Dėl galimybės užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę (Įstatymo 115 str. 1 d.). Pagal Įstatymo 112 straipsnį, užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ir dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi taikomas užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

22. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylas dėl asmenų sulaikymo taip pat svarbu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3912-415/2019).

23. Byloje, be kita ko, nustatyta, kad Departamentas 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo netenkino. Lietuvos Respublikos vyriausiais administracinis teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartimi iš dalies tenkino užsieniečio skundą dėl minėto Departamento sprendimo nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Užsienietis 2019 m. vasario 13 d. pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi užsieniečio skundą paliko nenagrinėtu, kadangi užsienietis išvyko iš Lietuvos Respublikos ir jo buvimo vieta buvo nežinoma. 2019 m. rugpjūčio 27 d. užsienietis pagal Dublino III Reglamentą grąžintas į Lietuvos Respubliką iš Vokietijos ir sulaikytas 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu užsieniečiui taikytas sulaikymas Užsieniečių registracijos centre iki 2019 m. lapkričio 29 d. 2019 m. rugsėjo 10 d. užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

24. Byloje nėra ginčo, kad asmuo nėra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, tačiau iš byloje esančių duomenų, patvirtinančių, jog užsienietis nuo 2019 m balandžio 4 d. iki 2019 m. balandžio 29 d. buvo hospitalizuotas (duomenys neskelbtini) klinikoje, kur jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas vertino, kad užsienietis turi (duomenys neskelbtini) sutrikimų ir yra pažeidžiamas asmuo. Su tokiu vertinimu apeliantas nesutinka.

25. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti savaiminio jų taikymo. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – ir Priėmimo sąlygų direktyva 2013/33/ES) 2 straipsnio 1 dalies k punkte ir 21 straipsnyje pažeidžiami asmenys apibrėžti, kaip specialių priėmimo poreikių turintys prašytojai, kuriems reikia specialių garantijų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis ir laikytis įpareigojimų, numatytų šioje direktyvoje, ir tokiais asmenimis laikomi nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys, nepilnamečius vaikus turintys vieniši tėvai, prekybos žmonėmis aukos, sunkiai sergantys, psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat asmenys, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą arba kitokias sunkaus psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas. Analogiškas pažeidžiamų asmenų sąrašas įtvirtintas ir Grąžinimo direktyvos 2008/115/EB 3 straipsnio 9 dalyje.

26. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad „<...> pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. <…> nors objektyviai aplinkybė, kad prieglobsčio prašytojas, grubiai ignoruodamas aiškius draudimus, bandė be galiojančio kelionės dokumento išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pagrindas apriboti jo judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, tame tarpe – taikyti sulaikymą, tokia priemonė asmeniui, kuris privalo rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenimo sąlygoms tokios priemonės skyrimas jais privalančiam rūpintis asmeniui taip pat turi didelę įtaką, gali būti skiriama tik ypatingu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas (grėsmė valstybės saugumui ar pan.), tiek kai tikrai nėra kitos alternatyvos (asmuo pažeidžia jam skirtą alternatyvią priemonę ar pan.). <…>“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016).

27. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 2 straipsnio 1 dalies k punkto ir 21 straipsnio prasme, gali būti sulaikyti tik itin ypatingais, išimtiniais atvejais. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018).

28. Susipažinus su nagrinėjamos bylos medžiaga, nustatyta svarbi aplinkybė, jog pareiškėjui buvo pasireiškę (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimai (b. l. 12–13; užsieniečio asmens byla, b. l. 84–86). Be to, Vokietijos psichiatrijos klinikos gydytojo – specialisto pažymoje nurodyta, kad užsieniečiui tikėtinas ryškus potrauminis stresinio sutrikimo paūmėjimas, įskaitant ūminę (duomenys neskelbtini) elgseną (b. l. 5). Todėl visiškai nesutiktina su apelianto vertinimu, kad pagal Aprašą užsienietis nepriskirtas kuriai nors minėtame Apraše numatytai pažeidžiamų asmenų grupei, kadangi, kaip minėta, bylos duomenys patvirtina ir Priėmimo sąlygų direktyva 2013/33/ES įpareigoja vertinti asmens pažeidžiamumą plačiau, nei tai daro apeliantas. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas patenka į Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų kategoriją. Be to, paminėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Įvertinusi minėtą aplinkybių visetą, teisinį reguliavimą ir nurodytą teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog šiuo metu egzistuoja pakankamos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės sulaikyti pareiškėją ribojant jo judėjimo laisvę.

29. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė