2021-01-20 Nr. DBT-16-2-68-3-30867-2020-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr. T-4/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30867-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2021 m. sausio 20 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovų M. D. ir L. P. ieškinį atsakovams D. A. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretysis asmuo – valstybės įmonė Registrų centras, dėl pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo ir kt., rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareikštu ieškiniu ieškovai teismo prašo: 1) panaikinti 1995 m. gegužės 10 d. rekonstruoto buto į parduotuvę (duomenys neskelbtini) priėmimo naudoti aktą; 2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. sausio 30 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti D. A. atlaisvinti namo (duomenys neskelbtini) gyventojams priklausančias bendrojo naudojimo patalpas, atstatyti išgriautas sienas ir grąžinti bendrai naudoti visiems namo gyventojams.

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas M. D. nuosavybės teise valdo butą adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra gyvenamajame daugiabučiame name, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė L. P. adresu (duomenys neskelbtini), valdo palėpės dalį. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, daugiabučiame name, (duomenys neskelbtini), yra negyvenamoji patalpa – parduotuvė, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresas (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso atsakovui D. A. Ieškovams kilo įtarimas, kad atsakovas galimai neteisėtai ir nepagrįstai naudojasi visiems daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), gyventojams priklausančiomis patalpomis, tuo labiau – neteisėtai šias patalpas prijungė prie jam priklausančio buto.

Kaip pažymima ieškinyje, iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centras pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas 1993 m. gegužės 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš K. A. I. ir K. Ž. V. įsigijo vieno kambario butą, plane pažymėtą 2A3/p, turintį 53,54 kv.m. naudingo ploto, esantį (duomenys neskelbtini). Dalis namo (duomenys neskelbtini) gyventojų 1994 m. vasario 22 d. davė sutikimą atsakovui sutvarkyti rūsį, esantį šalia katilinės, ir naudoti kaip buto pagalbines patalpas. 1995 m. balandžio 28 d. butas buvo perplanuotas į parduotuvę, 1995 m. gegužės 10 d. buvo surašytas rekonstruoto buto į parduotuvę (duomenys neskelbtini), priėmimo naudoti aktas, kuriame buto bendras plotas nurodomas – 69,45 kv. m., prijungiant bendro naudojimo patalpas prie buto ploto. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. sausio 30 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buto plotas buvo padidintas iki 92,59 kv. m., išgriaunant vidines sienas, įskaitant ir sienas, tarp atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų ir bendro naudojimo patalpų.

Ieškovai, sužinoję anksčiau nurodytas aplinkybes, kreipėsi į atsakovą raštu, prašydami atlaisvinti patalpas, esančias namo (duomenys neskelbtini), rūsyje, kurios namo pirmojo aukšto kadastro planuose buvo žymimos 15-3 arba R-3, ir grąžinti jas bendrai naudoti namo gyventojams. Atsakovas į ieškovų reikalavimą neatsakė, bendro naudojimo patalpų neatlaisvino, todėl ieškovai, siekdami apginti savo teises, kreipiasi į teismą.

Ieškovai nurodo, kad siekiant teisėtai naudotis, o juo labiau, prijungti bendrosios nuosavybės teise priklausančias patalpas prie savo nuosavybės teisės, yra būtinas bendraturčių sutikimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.82 straipsnio 1 ir 5 dalys, 4.83 straipsnio 1 dalis, 1994 m. CK 121 straipsnis, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 įgyvendinimo“, Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d.

įsakymu Nr. 242, 21, 22, 27 punktai). Ieškovai pažymi, jog, kaip matyti iš VĮ Registrų centras pateikto namo, (duomenys neskelbtini) gyventojų sutikimo nuorašo, tik nedidelė dalis (6 butai) tuometinių namo gyventojų davė atsakovui neprieštaravimą naudotis rūsio patalpomis šalia šilumos mazgo, tačiau ne šias patalpas atsakovui prijungti prie jam priklausančio buto. Ieškovai neturi dokumentų, patvirtinančių, kad atsakovas yra gavęs visų daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini) gyventojų pritarimą ir sutikimą bendro naudojimo patalpas pertvarkyti, išgriaunant vidines sienas, ir prijungti jas prie atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų.

Taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų nusipirkęs ar kitu būdu teisėtai įgijęs nuosavybės teisę į tą buto dalį, kuria jo dar 1993 metais įsigyto buto plotas buvo padidintas. Taigi, tiek 1995 m. gegužės 10 d. priėmimo naudoti aktas, tiek 2007 m. sausio 30 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduoti neteisėtai, neįvertinus, jog tam nėra statinio bendraturčių sprendimo (susitarimo) dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų patalpų naudojimo, įforminto įstatymų nustatyta tvarka.

Statinio bendraturčiai nėra atsakovui davę sutikimo keisti patalpų paskirtį (dalis bendraturčių tik sutiko, kad 8 buto gyventojas bendrojo naudojimo patalpas naudotų kaip pagalbines patalpas (rūsį) savo reikmėms). Ginčijamais aktais 8 buto patalpų paskirtis buvo pakeista į negyvenamąsias patalpas – parduotuvę prie ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto prijungiant bendrojo naudojimo patalpas, t. y. iš savarankiško nekilnojamojo turto vieneto (rūsio dalies) ši dalis be bendraturčių sutikimo ir (arba) sprendimo jas ieškovui padovanoti ir (arba) parduoti, tapo negyvenamųjų patalpų – parduotuvės dalimi.

Taigi, nuo 1995 m. atsakovas neteisėtai ir neapgrįstai naudojasi visiems daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) gyventojams priklausančiomis patalpomis. Taip pat, neteisėtai ir nepagrįstai šias patalpas prijungė prie atsakovui priklausančio buto, todėl privalo šias patalpas atlaisvinti, atstatyti išgriautas sienas ir grąžinti bendrai naudoti visiems namo gyventojams.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 7 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Teismas išaiškino ieškovams, kad jie su skundu gali kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovai kelia du administracinio teisinio pobūdžio reikalavimus: panaikinti 1995 m. gegužės 10 d. rekonstruoto buto į parduotuvę (duomenys neskelbtini) priėmimo naudoti aktą, pasirašytą komisijos, susidedančios iš valstybinės statybos priežiūros, kultūros paveldo, priešgaisrinės apsaugos inspektorių, bei 2007 m. sausio 30 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Trečiasis reikalavimas – įpareigoti D. A. atlaisvinti namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojams priklausančias bendrojo naudojimo patalpas, atstatyti išgriautas sienas ir grąžinti bendrai naudoti visiems namo gyventojams – yra glaudžiai susijęs su pirmaisiais; tik išnagrinėjus pirmuosius ir tik nuo jų tenkinimo ar atmetimo priklauso pastarojo reikalavimo rezultatas. Trečiasis reikalavimas yra pirmųjų dviejų reikalavimų pasekmė. Teismo vertinimu, byloje vyrauja administraciniai teisiniai santykiai, dėl ko byla teisminga administraciniam teismui.

Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovų atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 7 d. nutarties panaikinimo, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklostę teisiniai santykiai, iš kurių kilęs ginčas, yra mišraus pobūdžio, t. y. turi tiek administraciniams, tiek civiliniams teisiniams santykiams būdingų požymių. Teismui kilo abejonė dėl aptariamo ginčo rūšinio teismingumo.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš prie ieškinio pridėto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, atsakovui priklauso negyvenamoji patalpa – parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini), 92,59 kv. m. ploto, padidinta rekonstruojant (daikto registravimas).

Byloje yra ginčijamas 1995 m. gegužės 10 d. rekonstruoto buto į parduotuvę (duomenys neskelbtini) priėmimo naudoti aktas bei 2007 m. sausio 30 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Tai – viešojo administravimo subjektų viešojo administravimo srityje priimti individualūs teisės aktai, kurių priėmimą (išdavimą) reglamentuoja viešosios teisės normos, inter alia (lot. be kita ko) Statybos įstatymas, Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242. Vis dėlto, Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, keliamo ginčo esmė – atsakovo daiktinių teisių nuginčijimas, trečiuoju ieškinio reikalavimu prašant įpareigoti atsakovą atlaisvinti namo (duomenys neskelbtini), gyventojams priklausančias bendrojo naudojimo patalpas, atstatyti išgriautas sienas ir grąžinti bendrai naudoti visiems namo gyventojams. Ieškovai, siekdami nuginčyti atsakovo daiktines teises, savo reikalavimus inter alia grindžia civilinės (daiktinės) teisės reglamentuojamais teisiniais santykiais, tarp jų, ir tuo, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų (bendro naudojimo patalpų bendraturčių) sutikimas pasirašytas tik dalies iš jų (ne visų) (CK 4.85 straipsnis). Be to, net ir pasirašiusieji sutikimą, sutiko dėl ginčo bendro naudojimo patalpų naudojimo kaip pagalbinių patalpų (rūsio) naudojimo savo reikmėms, o ne dėl patalpų paskirties keitimo.

Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, nors keliamas ginčas yra susijęs ir su administraciniais teisiniais santykiais, jame dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, ir yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalis) (taip pat žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 14 d. nutartį teismingumo byloje A. V. v. valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas, 2009 m. rugpjūčio 17 d. nutartį teismingumo byloje V. D. ir R. D. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, 2015 m. liepos 31 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-111/2015).

Byla grąžinama Vilniaus apygardos teismui, ieškovų atskirojo skundo nagrinėjimui įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Grąžinti bylą pagal ieškovų M. D. ir L. P. ieškinį atsakovams D. A. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretysis asmuo – valstybės įmonė Registrų centras, dėl pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo ir kt., Vilniaus apygardos teismui, ieškovų atskirojo skundo nagrinėjimui, įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys