1f1ce797-e7ee-4d38-8f71-4d3ddfe159e5 · Vilniaus apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-41-468/2019 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02638-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 21.11.10. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. sausio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo (toliau – Institucijos atstovo) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-21 nutarimo, kuriuo L. M. pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 400 Eur bauda, n u s t a t ė :

1. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektorius Giedrius KriÅ«nas 2018-11-06 surašė administracinio nusižengimo protokolÄ L. M. atžvilgiu dėl to, kad jis, bÅ«damas UAB „B(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) vadovu, laikotarpiu nuo 2018-08-12 iki 2018-08-23 leido dirbti Baltarusijos Respublikos piliečiui H. B., gim. (duomenys neskelbtini), tolimųjų reisų vairuotojo darbÄ , nustatyta tvarka nesudaręs raÅ¡ytinės darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie H.

B. įdarbinimÄ vienÄ dienÄ iki darbo pradžios bei negavus leidimo dirbti iÅ¡ Užimtumo tarnybos, tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, bei padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-11-21 nutarimu L. M. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskyrė administracinę nuobaudÄ â€“ 400 Eur baudÄ .

3. Institucijos atstovas apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-21 nutarimÄ panaikinti ir priimti naujÄ nutarimÄ pripažįstant L. M. kaltu, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskiriant ne mažesnę, kaip 1 000 Eur dydžio baudÄ . 3.1. Institucijos atstovo manymu, apylinkės teismas netinkamai vertino ir pritaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei neatsižvelgė į galiojančius teisės aktų reikalavimus. Institucijos atstovo teigimu, iÅ¡ byloje esančio L.

M. paaiÅ¡kinimo matyti, kad H. B. iÅ¡ Lietuvos į RusijÄ atliko du reisus, todėl laikyti, kad pažeidimas buvo atsitiktinis ar padarytas dėl skubos, negalima. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu L. M. nurodė, jog įmonėje dirba 19 darbuotojų, o tai, Institucijos atstovo nuomone, sudaro pakankamas galimybes įmonės vadovui atitinkamai paskirstyti krovinių gabenimo srautus bei atitinkamai paskirstyti darbus legaliai dirbantiems darbuotojams. 3.2. Institucijos atstovo nuomone, teismas, skirdamas nuobaudÄ ir motyvuodamas baudos dydį, atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobÅ«dį, tačiau detalesnės teisės pažeidimo pobÅ«džio analizės neatliko, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismams, nagrinėjantiems nelegalaus darbo bylas, yra rekomendavęs analizuoti padaryto pažeidimo pobÅ«dį, pagrindinį dėmesį skiriant teisės pažeidimo trukmei, padarytos žalos dydžiui valstybei ir nelegaliai dirbusiems asmenims, jų vykdytų funkcijų pobÅ«džiui, taip pat kitoms aplinkybėms.

Institucijos atstovo įsitikinimu, nelegalus darbas yra priskiriamas prie sunkiausių darbo teisės pažeidimų. Å iuo atveju pažeidimas truko pakankamai ilgÄ laikÄ , nebuvo paÅ¡alintas, t. y. H. B. nebuvo oficialiai įdarbintas, todėl valstybė mokesčių pavidalu negavo priklausančių pajamų, o H. B. dirbo neturėdamas jokių socialinių garantijų. Pažymi, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, teikdami paslaugas ar atlikdami darbus nelegalių darbuotojų pagalba, iÅ¡kreipia rinkÄ , pažeidžia sÄ Å¾iningos konkurencijos principus, kadangi gali pasiÅ«lyti mažesnes paslaugų ar darbų kainas, negu sÄ Å¾iningai dirbantys ir mokesčius mokantys asmenys, todėl Å¡iuo pažeidimu iÅ¡kreipiama konkurencija tarp įmonių. 3.3.

Institucijos atstovo teigimu, ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos plačios baudos ribos teismams sudaro galimybę individualizuoti skiriamÄ nuobaudÄ (parinkti baudos dydį) kiekvienu konkrečiu atveju, todėl mažesnės ar Å¡velnesnės nuobaudos, nei numatyta ANK 95 straipsnio sankcijoje skyrimas arba jos neskyrimas, gali bÅ«ti pagrįstas tik iÅ¡skirtiniais ir iÅ¡imtiniais atvejais, o iÅ¡skirtiniai ir iÅ¡imtiniai atvejai, leidžiantys pažeidėjui skirti mažesnę nuobaudÄ nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali arba Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta Å¡io straipsnio sankcijoje, arba visai jos neskirti, konstatuotini tik įvertinus ANK 34 straipsnyje nustatytų aplinkybių visumÄ .

4. Atsiliepimų į Institucijos atstovo skundÄ negauta. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, jog Institucijos atstovas sutinka su L. M. veiksmų kvalifikavimu, tačiau kelia klausimÄ dėl pastarojo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo pagrįstumo ir paskirtos nuobaudos – baudos dydžio, nes L. M. padarė vienÄ iÅ¡ sunkiausių darbo teisės pažeidimų, iÅ¡kreipiantį rinkÄ ir pažeidžiantį sÄ Å¾iningos konkurencijos principus. Todėl bÅ«tent Å¡iuo klausimu dėl administracinės nuobaudos skyrimo L. M. apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

6. Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ baudžiama bauda nuo 1 000 iki 5 000 Eur.

7. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi bÅ«ti skiriamos Å¡velnesnės nuobaudos. TokiÄ galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

8. Apylinkės teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto L. M. asmenybę, tai, kad jis anksčiau už analogiÅ¡kus administracinius nusižengimus nebuvo baustas, dirba, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, padarė iÅ¡vadÄ , jog, esant pagrindui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, L. M. skirtina mažesnė bauda, negu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali.

9. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas tinkamai įvertino pažeidėjo asmenybę, atsižvelgė į tai, jog byloje nėra duomenų apie L. M. anksčiau padarytus administracinius nusižengimus, susijusius su darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimais. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo aiÅ¡kino, jog apie įmonėje įdarbintÄ darbuotojÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui nepranešė dėl žmogiÅ¡kos klaidos – didelio darbo krÅ«vio (b. l. 4, 17-18).

Jis augina mažametį vaikÄ , vienintelis Å¡eimoje dirba. L. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Aptartos aplinkybės ir tai, kad L. M. tokio pobÅ«džio nusižengimÄ padarė pirmÄ kartÄ , jį charakterizuoja teigiamai ir leidžia manyti, kad padarytas nusižengimas yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio, nei sÄ moningas siekis padaryti žalÄ valstybei ar iÅ¡kreipti darbo rinkÄ ir konkurencijÄ .

10. PrieÅ¡ingai, nei apeliaciniame skunde nurodo Institucijos atstovas, skundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, apylinkės teismas, paskirdamas nuobaudÄ L. M., tinkamai iÅ¡analizavo padaryto nusižengimo pobÅ«dį. L. M. paaiÅ¡kino, kad, susirgus įmonės vairuotojui, buvo skubiai ieÅ¡komas kitas asmuo, galintis skubiai nuvežti pakrautÄ krovinį. Su H. B. buvo atsiskaityta, jis jokių pretenzijų bendrovei neturi (b. l. 4). Duomenų apie tai, kad H. B. ar kuris nors kitas asmuo dirbo įmonėje apie tai nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ir nesudarius darbo sutarties ne pirmÄ kartÄ , nėra.

Nors iš tiesų iš L. M. byloje esančio 2018-10-24 rašytinio paaiškinimo matyti, kad H. B. maršrutu Lietuva-Rusija viso galimai atliko du reisus, tačiau nėra aišku, kiek laiko kiekvienu atveju kelionė galėjo užtrukti, ar buvo vežamas tas pats krovinys, ir/ar krovinys buvo vežamas vieno susitarimo pagrindu. Todėl laikyti, kad H. B. įdarbinimas UAB „B(duomenys neskelbtini)“ apie tai nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, buvo ne vienkartinio pobūdžio, nėra pagrindo.

11. Taigi, nors padarytas administracinis nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudÄ nusižengimÄ darančiam asmeniui, pažeidžia legaliai neįdarbinto asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, gauti teisingÄ užmokestį už darbÄ ir socialinę apsaugÄ nedarbo atveju, tačiau, nagrinėjamu atveju, įvertinus padaryto nusižengimo trukmę, nepraneÅ¡imo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui priežastis, L. M. asmenybę, skundÄ nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog net minimalios sankcijoje paskirtos nuobaudos paskyrimas, bÅ«tų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir neatitiktų teisingumo ir protingumo principų.

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju L. M. atžvilgiu pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas nuostatas ir paskyrus mažesnę baudÄ , negu sankcijoje numatyta, nebuvo pažeisti ANK 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Tačiau apylinkės teismas, skirdamas Å¡velnesnę, nei numato ANK 95 straipsnio 1 dalis, nuobaudÄ , nutarimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, jog L. M. atžvilgiu taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-21 nutarimo rezoliucinė dalis tikslintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies1 punktu, n u t a r i a : palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-21 nutarimÄ nepakeistÄ ir Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo apeliacinio skundo netenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-21 nutarimo rezoliucinę dalį patikslinti nurodant, kad L. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 95 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda – 400 Eur bauda paskirta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 34 straipsnio 5 dalimi.

Nutartis yra neskundžiama. Teisėja Daiva Kazlauskienė