2021-06-23 Nr. AB-13502-3-62-3-01123-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-578-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01123-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. I. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. I. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) direktoriaus 2019 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. 49-482 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpą 11 parų.

2. Pareiškėjas skunde, atsikirtime į Alytaus PN atsiliepimą ir teismo posėdžio metu nurodė, kad:

2.1. Nutarimu drausminė nuobauda paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, nes bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo jis nepadarė, nuobauda paskirta remiantis vieninteliu įrodymu – pareigūno tarnybiniu pranešimu, kurio nepatvirtina jokie kiti įrodymai.

2.2. 2019 m. kovo 14 d. poste budėjęs pareigūnas jokio nurodymo jam nedavė, jokio incidento su juo nebuvo. Pareiškėjo nuomone, atsakovo atstovas privalo įrodyti nuobaudos pagrįstumą filmuota medžiaga, nes lokalinis sektorius buvo stebimas vaizdo kameromis, pareigūnai yra aprūpinti vaizdo registratoriais.

2.3. Jei pareiškėjas būtų apgaulės būdu praėjęs pro postą, būtų buvęs nedelsiant sulaikytas iškviestų pareigūnų ir paaiškinimą privalėjęs parašyti iš karto.

3. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Alytaus PN atsiliepime nurodė, kad 2019 m. kovo 14 d. pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, apie 11.50 val. nevykdė pareigūno nurodymo neišeiti iš 7-ojo lokalinio sektoriaus ir apgaulės būdu išėjo pro postą ir nuėjo į zonos teritoriją. Pareiškėjas nevykdė pareigūno nurodymo sugrįžti į 7 lokalinį sektorių, todėl Nutarimu jam paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpą 11 parų – yra pagrįsta ir teisėta, bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas įrodytas į bylą pateiktais duomenimis.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 14 d. sprendimu pareiškėjo L. I. skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjui už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 11 parų, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad

7.1. Nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad jis 2019 m. kovo 14 d. apie 11.50 val. nevykdė pareigūno nurodymo neišeiti iš 7-ojo lokalinio sektoriaus, apgaulės būdu išėjo pro postą ir nuėjo į zonos teritoriją. Jam buvo nurodyta grįžti, tačiau nurodymų nevykdė. Šiais veiksmais nuteistasis pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 22 d.), 73.11 punktą.

7.2. Pareiškėjas Nutarimą BVK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), tačiau 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 2S-1821 (toliau – ir Sprendimas) jo skundas buvo netenkintas.

7.3. Alytaus PN Saugumo valdymo skyriaus pareigūnas A. M. 2019 m. kovo 14 d. pranešime Nr. 7.39-822 pataisos įstaigos direktoriui nurodė, jog 2019 m. kovo 14 d. apie 11.50 val. nuteistasis L. I. 62 būryje nevykdė teisėto pareigūno nurodymo neišeiti iš 7-ojo lokalinio sektoriaus, tačiau nuteistasis apgaulės būdu išėjo pro postą ir nuėjo į zonos teritoriją. Jam buvo nurodyta grįžti, tačiau nurodymų nevykdė.

7.4. Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas pareigūnas A. M. paaiškino, jog 2019 m. kovo 14 d. 11.50 val. budėjo poste, pro kurį, pasigirdus skambučiui 12 val., nuteistieji iš 7-ojo lokalinio sektoriaus įleidžiami į valgyklą, esančią zonos teritorijoje. Liudytojas nurodė, jog tą dieną koridoriuje šalia posto buvo sudėti nuteistųjų sąrašai, kuriems leidžiama apsipirkti parduotuvėje. Susipažinti su sąrašais turėjo teisę nuteistieji iš darbo būrio, kuris yra zonos teritorijoje ir iš 7-ojo lokalinio sektoriaus 62 brigados, kurioje gyveno pareiškėjas. Minėto liudytojo parodymais nustatyta, jog tuo laiku, jam atrakinus duris, į postą iš vienos pusės buvo įleisti nuteistieji iš darbo būrio, iš kitos pusės – nuteistieji iš 7-ojo lokalinio sektoriaus. Pareiškėjas, pasinaudojęs padėtimi, įsimaišė tarp kitų darbo būrio nuteistųjų ir išėjo į teritoriją (zoną), kurioje jam tuo laiku būti neleidžiama. Liudytojas tvirtino, jog pastebėjo L. I. uždraustoje teritorijoje ir jam davė nurodymą grįžti į 7-ąjį lokalinį sektorių, tačiau pareiškėjas į nurodymą nereagavo. Nurodė, jog vėliau pareiškėjas buvo atėjęs pas jį ir prašė nerašyti tarnybinio pranešimo, tačiau šis jam paaiškino, jog pranešimą jau yra surašęs.

8. Teismas, nagrinėdamas bylą, apžvelgė BVK nuostatas (10 str. 1 d., 11 str., 12 str., 110 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.).

9. Pažymėjo, kad liudytojo A. M. parodymai yra nuoseklūs, prieštaravimų nenustatyta, detaliai jais išdėstytos aplinkybės visiškai sutampa su jo tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis. Minėtas pareigūnas teismo posėdyje patvirtino, kad su pareiškėju jokių konfliktų neturėjo, tarnybinį pranešimą surašė, vykdydamas tarnybines pareigas, o ne siekdamas pareiškėjui pakenkti, pareiškėjas tai paneigiančių aplinkybių nenurodė, todėl teismas neturi objektyvaus pagrindo abejoti liudytojo parodymais ir juos vertinti kaip šališkus, neobjektyvius.

10. Teismas sprendė, kad, nors liudytojai D. S. ir A. G. nurodė, jog jie negirdėjo jokių pareigūno nurodymų L. I., tačiau minėtus liudytojus ir pareiškėją sieja ta pati teisinė padėtis (nuteistieji), todėl jie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad minėtų asmenų parodymai negali būti laikomi patikimais ir objektyviais.

11. Teismas akcentavo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas į valgyklą, kuri yra zonos teritorijoje, turėjo patekti praeidamas pro KPP5 12 val., nuskambėjus skambučiui, tačiau į bylą surinkti duomenys (pareigūno A. M. tarnybinis pranešimas, apklausa kaip liudytojo) patvirtina, jog pareiškėjas į zonos teritoriją pateko 11.50 val., todėl buvo pažeista pataisos įstaigoje nustatyta į valgyklą patekimo tvarka, pareiškėjas, neturėdamas administracijos leidimo, buvo teritorijoje, kurioje nedirba ir negyvena. Byloje surinkti įrodymai patvirtino, jog poste budėjęs pareigūnas pareiškėją pamatė zonos teritorijoje ir nurodė grįžti į 7-ąjį lokalinį sektorių, tačiau pareiškėjas į nurodymus nereagavo. Teismas pažymėjo, jog aplinkybes, kad pareiškėjas nevykdė pareigūno nurodymų, patvirtina ir tai, jog vėliau pareiškėjas buvo atėjęs pas pareigūną A. M. ir prašė neforminti pažeidimo.

12. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo argumentai, kad pareigūnas nurodė nebūtas aplinkybes, nes 2019 m. kovo 14 d. buvo ketvirtadienis, o ketvirtadieniais jų būriui nesuteikiama teisė apsipirkti parduotuvėje, todėl nuteistųjų sąrašų poste negalėjo būti, paneigti liudytojo A. M. parodymais. Pareigūnas apklaustas detaliai nurodė, kad koridoriuje prie jo posto buvo padėti nuteistųjų, kuriems buvo leidžiama 2019 m. kovo 14 d. apsipirkti, sąrašai. Minėtas aplinkybes taip pat patvirtino byloje esantys Nuteistųjų apsipirkimo parduotuvėje kovo mėn. grafikas Nr. 5.10-88 ir 2019 m. kovo 14 d. žiniaraštis bei pareiškėjo iniciatyva apklausto liudytojo D. S. parodymai, kuriais jis nurodė, jog tą dieną koridoriuje prie posto matė sudėtus lapus su nuteistųjų sąrašais.

13. Pareiškėjas teigė, kad jeigu jis būtų padaręs pažeidimą, įvykis turėjo būti užfiksuotas filmavimo kameromis. Atsakovo atstovas posėdžio metu nurodė, kad vaizdo įrašai yra saugomi 5 dienas, todėl vaizdo įrašas neišlikęs. Pareigūnas A. M. nurodė, kad vaizdo registratorius tuo metu buvo išsikrovęs, todėl nufilmuoti vaizdo registratoriumi pareiškėjo nepavyko. Teismas konstatavo, kad nustatytos aplinkybės dėl filmuotos įvykio medžiagos į bylą nepateikimo nesudaro pagrindo pareiškėjo skundą tenkinti.

14. Teismas, išanalizavęs administracinėje byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti visapusiškai pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas buvo pagrįstai nubaustas už BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir Taisyklių 73.11 punkte nustatytų imperatyvių pareigų tyčinį nevykdymą.

15. Teismas, vadovaudamasis BVK nuostatomis (142 str. 1 d. 4 p. ir 2 d., 143 str. 7 d.), konstatavo, kad pareiškėjas pagrįstai nebuvo svarstytas pataisos įstaigos Drausmės komisijoje.

16. Atsižvelgęs į visumą surinktų ir įvertintų įrodymų, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas padarė išvadą, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę ją skirti, o paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, adekvati padarytam pažeidimui. Atkreipė dėmesį į tai, kad esminių procedūrinių nuobaudų skyrimo taisyklių pažeidimų, nagrinėjant bylą, nenustatyta.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad nuteistųjų parodymais negalima vadovautis, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindus, nes susidaro situacija, kai 3 nuteistųjų (pareiškėjo ir dviejų liudytojų) žodžiai yra bereikšmiai prieš vieno pareigūno žodį.

17.2. Nors atsakovas teismo posėdyje nurodė, jog įvykio vaizdo medžiaga saugoma tik 5 dienas, tačiau pareiškėjas paaiškinimuose prašė išsaugoti vaizdo medžiagą. Pirmosios instancijos teismas šio aspekto nevertino.

17.3. Pareiškėjas nebuvo nei sulaikytas, apie pažeidimą nebuvo pranešta pamainos vyresniajam. Šis faktas patvirtina, kad pareiškėjas jokio pažeidimo nepadarė, nes jei pažeidimas būtų įvykdytas, pareigūnas turėjo reaguoti pagal nustatytą tvarką.

17.4. Įvykis nebuvo užfiksuotas pareigūno vaizdo registratoriuje, nes jis buvo, pareigūno teigimu, išsikrovęs. Tokie pareigūno teiginiai yra nepagrįsti, nes buvo 12 val., o pareigūnas, priimdamas pamainą, pasiima visiškai įkrautą vaizdo registratorių.

17.5. Pareiškėjas turi 40 nuobaudų, jų neginčijo ir visas pripažino, tačiau šiuo atveju pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybes neatitinka tikrovės.

17.6. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo kaltę, išskyrus vieno pareigūno tarnybinį pranešimą.

18. Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą pakartoja bylos faktines aplinkybes ir prašo jį atmesti.

19. Atsakovas akcentuoja, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti teismui ir buvo objektyviai įvertinti. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad paskirta nuobauda yra nepagrįsta ir neteisėta. Jo teiginiai apie neva neteisėtą nuobaudą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Apeliantas siekė nuobaudos panaikinimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Departamentas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, remdamasis naujausia teismų praktika, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo ir apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Byloje ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda (perkėlimas į kamerų tipo patalpą 11 parų), teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę ją skirti, paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, adekvati padarytam pažeidimui, o esminių procedūrinių nuobaudų skyrimo taisyklių pažeidimų, nagrinėjant bylą, nenustatyta. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundą atmetė.

23. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus – teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojų parodymus, o prioritetą suteikė tik pareigūno paaiškinimams, taip pat nevertino, jog pareiškėjas prašė išsaugoti vaizdo medžiagą.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad BVK 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punkte nurodyta, kad jie privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.

25. BVK įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo prasme režimas apibrėžiamas kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 str. 1 d.). Teisės aktų nustatyta pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų vidaus tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios įstatymu nustatytos nuteistųjų pareigos (BVK 110 str. 1 d. 1, 2 p., 112 str. 2 d.).

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (žr., pvz., 2016 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2289-575/2016; 2016 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1036-662/2016).

27. Pažymėtina, kad įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis, t. y. BVK 142 straipsnis nustato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nustatytų pareigų (režimo reikalavimų) ar draudimų nevykdymas yra pagrindas skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas.

28. Pagal Taisyklių 73.11 punktą nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių – nesilankyti patalpose, būriuose, teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos direktorius leidžia.

29. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino 2020 m. sausio 6 d. teismo posėdyje pateiktus pareiškėjo ir atsakovo atstovo paaiškinimus, liudytojų parodymus, 2019 m. kovo 14 d. A. M. tarnybinį pranešimą Nr. 7.39-822, pareiškėjo 2019 m. kovo 18 d. paaiškinimą, Nuteistųjų apsipirkimo parduotuvėje kovo mėn. grafiką Nr. 5.10-88 ir 2019 m. kovo 14 d. žiniaraštį, Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. 1-264 „Dėl vaizdo stebėjimo sistemos priežiūros“, vadovavosi aktualiomis BVK nuostatomis.

32. Atsakydama į pareiškėjo argumentus, kad šiuo atveju 3 nuteistųjų žodžiai paneigiami tik vieno pareigūno tarnybiniu pranešimu, teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojai, kurių parodymais prašo remtis pareiškėjas, gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, nes, kaip nustatyta iš teismo posėdžio garso įrašo, jie su pareiškėju gerai sutaria. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šių nuteistųjų parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs ir nešališki, todėl teismas pagrįstai jais nesirėmė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareigūnas, surašęs tarnybinį patikrinimą, nėra suinteresuotas bylos baigtimi, iš teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad su pareiškėju jis nekonfliktavo, todėl pareigūno paaiškinimai vertintini kaip objektyvūs ir patikimi.

33. Pasisakydama dėl vaizdo registratoriaus, teisėjų kolegija nurodo, kad A. M. teismo posėdyje paaiškino, jog bandė nufilmuoti pareiškėją, tačiau prieš jį pamainoje buvę darbuotojai jo neįkrovę, todėl nufilmuoti pareiškėjo nepavyko. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo padarytą nusižengimą, todėl šis aspektas neturi teisinės reikšmės.

34. Atsakydama į pareiškėjo teiginius, kad tuo atveju, jei jis būtų padaręs pažeidimą, pareigūnas būtų jį sulaikęs, tačiau to nebuvo, teisėjų kolegija pažymi, kad pareigūnas A. M. teismo posėdyje paaiškino, kad negalėjo palikti posto, nes ten buvo daug nuteistųjų, todėl negalėjo sulaikyti pareiškėjo, o tik davė jam nurodymus grįžti.

35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo esmės, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. I. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė