1f1bb4da-b409-46fe-b9d8-25ddb101cd4e · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-268-462/2018Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00608-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.8; 21.11.9; 21.11.10 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 21 d.Kaunas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus PreikÅ¡aitis apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018-06-22 nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Teismas nustatė: Institucijos tyrėjas Ž. S. R. J. 2018-03-26 surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 30-ANR_P-10061-2018 už tai, kad jis 2018-02-16 20.02 val. Taikos pr. ir Sausio 15-osios gatvių Å¡viesoforo reguliuojamoje sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę, nepraleido tiesiai važiuojančio automobilio ir su juo susidÅ«rė. Eismo įvykio metu nukentėjo „Mercedes-Benz“ keleivė, kuriai nustatytas fizinio skausmo sukėlimas.Institucijos specialistas E. R. 2018-05-10 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5782-2018 R.

J. už nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 ir 8 dalyse, paskyrė galutinę administracinę nuobaudÄ â€“ 75 Eur baudÄ .R. J. Institucijos 2018-05-10 nutarimÄ apskundė.Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai, iÅ¡nagrinėję administracinėn atsakomybėn traukiamo R. J. skundÄ , 2018-06-22 nutartimi jį tenkino, Institucijos 2018-05-10 nutarimÄ panaikino ir administracinio nusižengimo bylÄ grÄ Å¾ino Institucijai administraciniam nusižengimui tirti iÅ¡ naujo.Institucija su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018-06-22 nutartimi nesutinka, praÅ¡o skundžiamÄ nutartį panaikinti ir palikti galioti Institucijos 2018-05-10 nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga patvirtina, kad eismo įvykio kilimÄ lėmė R. J. veiksmai, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 9 ir 157 punktų reikalavimus. Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad tyrimo metu apklausti ne tik eismo įvykį sukėlusių automobilių vairuotojai, bet ir liudytojai, važiavę ir matę eismo įvykį, jie davė tarpusavyje sutampančius parodymus, iÅ¡ kurių darytina iÅ¡vada, jog R. J. sukdamas į kairę nepraleido tiesiai, degant žaliam Å¡viesoforo signalui, važiuojančios transporto priemonės. Institucija teigia, jog administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas posėdžio metu neapklausęs eismo įvykį registravusio policijos pareigÅ«no ir liudytojų, važiavusių ir mačiusių eismo įvykį, nepanaikino byloje esančių prieÅ¡taravimų.

Pažymi, kad matomumo eksperimentas ir eismo įvykio vietos ekspertizė nėra bÅ«tini procesiniai veiksmai, jie atliekami priklausomai nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, vertinant objektyvias galimybes atlikti eksperimentÄ ir/ar ekspertizę ir gauti bylai reikÅ¡mingos informacijos. IÅ¡ administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad įvykio vietos apžiÅ«ra buvo atlikta, visa reikalinga informacija, kiek buvo įmanoma, yra užfiksuota procesiniuose dokumentuose.Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundÄ administracinėn atsakomybėn traukiamas R.

J. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti skundžiamÄ Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018-06-22 nutartį.Apeliacinis skundas atmestinas.Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis).Institucija apeliaciniame skunde nurodo, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga patvirtina, kad eismo įvykio kilimÄ lėmė R. J. veiksmai, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 9 ir 157 punktų reikalavimus.

Tačiau aukÅ¡tesniosios instancijos teismas nesutinka su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu. Pažymėtina, jog nenustačius, ar automobilio „Opel“ vairuotojo M. S. veiksmai nepažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 ir 128 punktų reikalavimų, nėra galimybės konstatuoti, jog tik R. J. neteisėti veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimÄ . Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas labai iÅ¡samiai iÅ¡analizavo galimus eismo įvykyje dalyvavusių automobilių važiavimo greičius, nuvažiuotus atstumus, laikÄ , reikalingÄ atstumams įveikti, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog pagal byloje surinktus įrodymus, be ekspertų paaiÅ¡kinimų ar iÅ¡vadų, patikimai konstatuoti, kad automobilio „Opel“ vairuotojas M.

S. tinkamai elgėsi pagal Kelių eismo taisyklių 127 ir 128 punkto reikalavimus ir neturėjo techninės galimybės laiku stabdydamas vairuojamÄ automobilį sumažinti jo važiavimo greitį ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo su R. J. vairuojamu automobiliu, nėra galimybės. AukÅ¡tesniosios instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog matomumo eksperimentas ir eismo įvykio vietos ekspertizė nėra bÅ«tini procesiniai veiksmai, jie atliekami priklausomai nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, vertinant objektyvias galimybes atlikti eksperimentÄ ir/ar ekspertizę ir gauti bylai reikÅ¡mingos informacijos.

Tačiau įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybes bei byloje esančius prieštaravimus, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju matomumo eksperimentas ir (ar) eismo įvykio vietos ekspertizė byloje esančius prieštaravimus galėtų pašalinti ir tokiu atveju nekiltų absoliučiai jokių abejonių dėl kilusio eismo įvykio kaltojo asmens nustatymo ir administracinėn atsakomybėn trauktino asmens. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors Institucijos apeliaciniame skunde nurodoma, jog tyrimo metu apklausus ne tik eismo įvykį sukėlusių automobilių vairuotojus, bet ir liudytojus, važiavusius ir mačiusius eismo įvykį, jų parodymai tarpusavyje sutapo, iš jų darytina išvada, jog R.

J. sukdamas į kairę nepraleido tiesiai, degant žaliam Å¡viesoforo signalui, važiuojančios transporto priemonės, tačiau pažymėtina, jog prieÅ¡ingai negu nurodo Institucija, tiek autoįvykyje dalyvavusių automobilių vairuotojų ir su jais važiavusių asmenų, tiek eismo įvykį mačiusio paÅ¡alinio vairuotojo parodymai iÅ¡siskiria bei prieÅ¡tarauja vieni kitiems. R. J. tiek teikdamas paaiÅ¡kinimÄ (b. l. 18), tiek duodamas paaiÅ¡kinimus pirmosios instancijos teisme nurodė, jog M. S. įvažiuojant į sankryÅ¾Ä , jau degė raudonas Å¡viesoforo signalas.

TokiÄ Ä¯vykio versijÄ patvirtina ir A. B., 2018-05-03 paaiÅ¡kinime (b. l.

52) nurodydamas, jog M. S. įvažiuojant į sankryÅ¾Ä jau degė raudonos spalvos Å¡viesoforo signalas. Tuo tarpu M. S. bei su juo važiavę asmenys nurodo (b. l. 19–22), jog automobilis „Opel“ kirto sankryÅ¾Ä degant ar mirksint žaliam Å¡viesoforo signalui. Esant nurodytiems prieÅ¡taravimams nėra galimybės nustatyti Kelių eismo taisykles pažeidusio asmens bei patraukti kaltÄ jį asmenį administracinėn atsakomybėn.Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007).

Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡iusiai Institucijai, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių tik R. J. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo, kyla pagrįstų abejonių ir tuo, ar M. S. veiksmai buvo tinkami ir neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui, todėl nepaÅ¡alinus byloje esančių prieÅ¡taravimų, nėra pagrindo konstatuoti tik R.

J. kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo. Pirmosios instancijos teismas, panaikinęs Institucijos 2018-05-10 nutarimÄ ir administracinio nusižengimo bylÄ grÄ Å¾inęs Institucijai administraciniam nusižengimui tirti iÅ¡ naujo, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, raÅ¡ytinius įrodymus, esančius byloje, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad reikia atlikti didelės apimties papildomÄ bylos aplinkybių tyrimÄ , tinkamai taikė įstatymo nuostatas, skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, jÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o Institucijos apeliacinis skundas atmestinas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyriaus apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti nepakeistÄ Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018-06-22 nutartį.Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                    Remigijus PreikÅ¡aitis