1f1a7ffb-ff46-4db4-b8a0-9bcf49999681 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Alona Romanovienė                                                  Civilinė byla Nr. e2A-508-163/2015Teisėja Lina Tamulevičienė             (Proceso Nr. 2-06-3-05634-2014-6)             Procesinio sprendimo kategorija (S)              34.3.; 34.5.; 121.21. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. gegužės 25 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, Almanto Padvelskio, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės GNSB „Aguona“ ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai VMI prie LR finansų ministerijos Klaipėdos apskrities VMI, tretiesiems asmenims AB „Swedbank“, V.

S. dėl įpareigojimo priimti palikimÄ ir skolos, delspinigių priteisimo,              n u s t a t ė :              ieÅ¡kovė yra atsakinga už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Gargžduose, administravimÄ ir komunalinių mokesčių surinkimÄ ir kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama:

1) pratęsti terminÄ ieÅ¡kovei pareikÅ¡ti kreditinį reikalavimÄ dėl mirusiosios L. J. skolos už komunalinius patarnavimus butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Gargžduose;

2) įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ VMI prie LR finansų ministerijos, priimti palikimÄ , atsiradusį po L. J. mirties;

3) priteisti ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės 7320,14 Lt skolÄ , susidariusiÄ už komunalinius patarnavimus, ir 624,59 Lt delspinigių;

4) priteisti ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.             2007-12-21 praÅ¡ymu L. J. buvo priimta į GNSB ,,Aguona“ narius. Nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. už L. J. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Gargžduose, susikaupė 7320,14 Lt skola ir apskaičiuota 624,59 Lt delspinigių nuo 2011-12-31 iki 2014-04-30. Skola susidarė už komunalinius patarnavimus: vandenį, Å¡ildymÄ , elektrÄ , gyvatukÄ , Å¡iukÅ¡les bei kitas paslaugas.

Skolininkė L. J. mirė 2012-08-19. Pirmos eilės įpėdinis, mirusiosios nepilnametis vaikas P. Ž. ir antros eilės įpėdiniai, mirusiosios tėvai, palikimo nėra priėmę. Ieškovė neturi duomenų apie trečios–šeštos eilės įpėdinius, kurie nėra atsisakę palikimo, tačiau patvirtina, jog mirusiosios butu niekas nesirūpina, nemoka už jį komunalinių mokesčių ir nelaiko šio buto savo turtu, kadangi butas, esantis (duomenys neskelbtini), Gargžduose, yra įgytas išsimokėtinai pirkimo–pardavimo sutartimi.

Minėtam butui yra įregistruota hipoteka, įregistravimo pagrindas 2007-11-27 Hipotekos registro praneÅ¡imas (duomenys neskelbtini).             Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, jame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad ieÅ¡kovė yra praleidusi LR CK 5.63 str. 3 dalyje numatytÄ trijų mėnesių terminÄ kreditiniams reikalavimams pareikÅ¡ti. Pažymi, kad ieÅ¡kovė nenurodo svarbių priežasčių, dėl ko praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ pareikÅ¡ti reikalavimus įpėdiniui.             Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, juo iÅ¡ dalies sutinka su ieÅ¡kinio dalimi dėl įpareigojimo valstybę, atstovaujamÄ VMI, priimti palikimÄ .

Dėl kitų ieÅ¡kinio reikalavimų AB „Swedbank“ praÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra.             Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-11-28 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir įpareigojo Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ VMI prie LR finansų ministerijos, priimti palikimÄ , atsiradusį po L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties. Priteisė ieÅ¡kovei GNSB ,,Aguona“ 7 320,14 Lt skolÄ už komunalinius patarnavimus ir 624,59 Lt delspinigius iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos.             Atsakovė pateikė apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo             2014-11-28 sprendimo dalį, kuria Lietuvos valstybė, atstovaujama VMI prie LR finansų ministerijos, buvo įpareigota priimti palikimÄ , atsiradusį po L.

J. mirties, ir priimti dėl Å¡ios dalies naujÄ sprendimÄ . Taip pat panaikinti pirmosios instancijos teismo 2014-11-28 sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei priteista 7 320,14 Lt skolos už komunalinius patarnavimus ir 624,59 Lt delspinigių iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VMI prie LR finansų ministerijos, ir Å¡iÄ bylos dalį grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.             IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ .

             Apeliacinis skundas tenkintinas.              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimÄ apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.             Byloje kilo ginčas dėl įpareigojimo priimti palikimÄ ir skolos, delspinigių priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės po turto palikėjos mirties. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu įpareigoti Lietuvos valstybę priimti palikėjos palikimÄ ir priteisti įsiskolinimÄ bei delspinigius už komunalinius patarnavimus.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VMI prie LR finansų ministerijos, pateikė apeliacinį skundÄ , nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu.             Dėl įpareigojimo priimti palikimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančias palikimo perėjimÄ valstybei, bei nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos.

             Kaip teisingai atsakovė nurodė, formuojama naujausia kasacinio teismo praktika nurodo, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iÅ¡ visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Taip pat apeliantė teisingai pažymėjo, jog minėtoje nutartyje kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimÄ , turi jį priimti, o tai reiÅ¡kia ne tai, kad ji privalo pareikÅ¡ti savo valiÄ dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktÄ , kad galėtų įtraukti paveldėtÄ turtÄ Ä¯ savo apskaitÄ ir iÅ¡ paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus.

Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimÄ pareiÅ¡kimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Tačiau apeliantė nurodo, kad įstatyme nėra nustatytas terminas, per kurį valstybei atstovaujanti institucija privalo kreiptis dėl palikimo perėjimo valstybei fakto įforminimo, iÅ¡duodant jai paveldėjimo teisės liudijimÄ .              Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad palikimas gali pereiti valstybei tik tada, kai kiti Å¡eÅ¡ių eilių įpėdiniai pagal įstatymÄ nepriėmė palikimo (CK 5.11 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 3, 4 dalys).

Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl penktos ir Å¡eÅ¡tos eilės įpėdinių teisės priimti palikimÄ , kai nėra pirmesnės eilės įpėdinių, įgyvendinimo termino, buvo paneigtas teisės aiÅ¡kinimas, jog nors kai kurių eilių įpėdinių visai nėra, penktos eilės įpėdiniui teisė priimti palikimÄ atsiranda tik po dvylikos mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnis), o Å¡eÅ¡tos eilės įpėdiniui Å¡i teisė atsiranda po penkiolikos mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos.

Toks Å¡ios normos aiÅ¡kinimas nesuderinamas su paveldėjimo teisinių santykių reglamentavimo paskirtimi, nes be pagrindo varžoma atitinkamos eilės įpėdinio teisė į palikimÄ tais atvejais, kai nėra aukÅ¡tesnės eilės įpėdinių. Tai reiÅ¡kia, kad kai įpėdinių nėra, valstybei atstovaujanti institucija gali kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, nelaukdama, kol sueis aÅ¡tuoniolika mėnesių nuo palikėjo mirties. Kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingÄ terminÄ tai iÅ¡siaiÅ¡kintų.                          Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgus į palikimo atsiradimo laikÄ bei laikÄ , kai ieÅ¡kovė sužinojo apie palikėjos mirtį ir galimybę pareikÅ¡ti reikalavimus, į tai, jog kiti įpėdiniai atsisakė priimti palikimÄ , valstybės, kaip įpėdinės pagal įstatymÄ , terminas imtis veiksmų dėl palikimo perėjimo valstybei nėra esminis klausimas Å¡ioje byloje, kadangi bet kuriuo atveju nuo palikimo atsiradimo dienos neatsiradus pirmos–šeÅ¡tos eilės įpėdinių, valstybė yra įpareigota priimti palikimÄ .

Todėl nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).              Dėl termino palikėjos kreditoriaus reikalavimams pareikÅ¡ti pratęsimo             Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir iÅ¡aiÅ¡kino teisės normas, reglamentuojančias terminÄ palikėjo kreditorių reikalavimams pareikÅ¡ti, kadangi konstatavo, kad ieÅ¡kovė pripažinta tinkamai įgyvendinusia teisę iki palikimo priėmimo informuoti valstybei paveldėjimo teisiniame santykyje atstovaujančiÄ institucijÄ apie palikėjo skolines prievoles, ir teismas įvertinęs, kad Å¡is veiksmas atliktas iki palikimo priėmimo, nesprendė trijų mėnesių termino kreditoriaus reikalavimams pareikÅ¡ti pratęsimo klausimo.             Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė nurodo, kad apie L.

J. mirties faktÄ sužinojo 2013 metų pabaigoje, tačiau ieÅ¡kinį dėl įpareigojimo priimti palikimÄ ir skolos priteisimo pareiÅ¡kė jau praėjus įstatymo nustatytam 3 mėnesių terminui – 2014 metų gegužę. IeÅ¡kovė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 metų vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011, nurodė, kad kai teisinę reikÅ¡mę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas – įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus – buvo atliktas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ , tačiau iki įpėdiniui priimant palikimÄ , taigi – kurio nors iÅ¡ įstatyme nurodytų palikimo priėmimo veiksmų atlikimo metu įpėdiniui turint informacijos, reikÅ¡mingos apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo bÅ«do, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigÄ ) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas.

Tačiau kasacinis teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 pažymėjo, kad 2011 metų praktikÄ yra keistina, todėl nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iÅ¡ palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas pratęsti šį terminÄ , o teismas turi tokį praÅ¡ymÄ nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumÄ .

             Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl paveldėjimo teisinių santykių bei neatsižvelgdamas į naujausiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ nukrypo nuo jos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grÄ Å¾intina nagrinėti iÅ¡ naujo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija              n u t a r i a :

             panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Kolegijos pirmininkė             Alona Romanovienė Kolegijos teisėjai             AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė              Almantas Padvelskis