2017-07-05 Nr. AB-13422 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4618-756/2017

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.5; 42.15

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Julijai Krinickienei,

dalyvaujant Pakistano Islamo Respublikos piliečiui I. A. (I. A.),

užsieniečio atstovui – advokatui Andriejui Melkovui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės atstovui – šios institucijos Sienos kontrolės skyriaus vyriausiajam specialistui majorui Audriui Pečiuliui,

vertėjai A. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal I. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo sulaikyti I. A. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyriaus (toliau – ir VSAT) 2017 m. birželio 2 d. teikimu (toliau – ir VSAT teikimas) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas), prašydamas sulaikyti Pakistano Islamo Respublikos (Pakistano) pilietį I. A. (toliau – ir apeliantas, Užsienietis) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių centras) 6 mėnesiams, t. y. iki 2017 m. gruodžio 2 d., bet ne ilgiau iki bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje (b. l. 17–19).

VSAT teikime nurodė, kad Užsienietis yra įtariamasis baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalį (neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną) ir 300 straipsnio 2 dalį (dokumento klastojimas). 2017 m. gegužės 31 d. Užsieniečiui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Teikime taip pat nurodyta, kad Migracijos departamento 2015 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. (15/53)-4U-368 (toliau – Migracijos departamento sprendimas) nuo 2015 m. birželio 23 d. iki 2025 m. birželio 23 d. Užsieniečiui yra uždrausta atvykti į Lietuvą, nes jo atvykimas į Lietuvą ir buvimas joje grėstų valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Nurodyta, kad Užsienietis turėjo suklastotą leidimą nuolat gyventi Ispanijos Karalystėje, galimai tokiu būdu neteisėtai keliavo po Šengeno erdvę. Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje nebegalioja nuo 2015 m. balandžio 18 d. Teikime taip pat nurodė, kad Užsienietis nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos Lietuvoje.

II. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimu dėl užsieniečio sulaikymo (toliau – ir 2017 m. birželio 2 d. sprendimas) buvo iš dalies tenkintas VSAT teikimas, t. y. Užsienietis sulaikytas ne prašomiems 6 mėnesiams, o vienam mėnesiui, t. y. iki 2017 m. liepos 2 d., bet ne ilgiau, kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje (b. l. 116–118).

Teismas konstatavo, kad svarbi aplinkybė, jog į Migracijos departamentą dėl Užsieniečio įtraukimo į nepageidaujamų asmenų sąrašus kreipėsi Valstybės saugumo departamentas. Užsieniečiui yra uždrausta atvykti į Lietuvą, nes tai grėstų valstybės saugumui arba viešajai tvarkai. Teismas taip pat konstatavo, kad užsieniečio neteisėtas atvykimas į Lietuvos Respubliką ir neteisėtas buvimas joje pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 113 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra pagrindas Užsienietį sulaikyti Užsieniečių registracijos centre. Atsižvelgdamas į tai, be kita ko, remdamasis UTPĮ 113 straipsnio 1 dalies 7 punktu, teismas iki 2017 m. liepos 2 d., bet ne ilgiau, kol bus nustatyta Užsieniečio teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, sulaikė Užsienietį, apgyvendinant jį Užsieniečių registracijos centre. Teismas nenustatė pagrindo taikyti sulaikymui alternatyvias priemones.

III. I. A. apeliaciniu skundu nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimu (b. l. 2–7). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Apeliantui nebuvo žinomi nei Migracijos departamento sprendimo motyvai, nei pažymos, pateiktos pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, turinys, todėl buvo pažeistas rungimosi principas, kuris yra Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įtvirtintos teisės į gynybą dalis. Buvo pažeistas draudimas teismo sprendimus grįsti duomenimis, sudarančiais valstybės ar tarnybos paslaptį, su kuria asmuo negali susipažinti.

2. Apelianto žmona B. A. yra Lietuvos Respublikos pilietė. Ji yra deklaravusi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje. Apeliantas turi 5 vaikus, iš kurių du mažamečiai sūnūs yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Jų deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta taip pat yra Lietuvoje. Apeliantas jau 10 metų gyvena Europos Sąjungoje ir toliau turi teisę joje gyventi kartu su savo šeima.

3. Apelianto sulaikymas yra perteklinis, nes prokuroro 2017 m. gegužės 31 d. nutarimu jam paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš jo ir jo šeimos gyvenamosios vietos (Jadvygiškių g. 18, Jadvygiškių k., Vilniaus r.). Teismas nepagrįstai nesvarstė alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, nes įstatymo nustatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis nei sulaikymas.

Atsakovas VSAT atsiliepime su I. A. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 136–138). Nurodo, kad apeliantui Migracijos departamento sprendimu nuo 2015 m. birželio 23 d. yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Pagrindas – jo atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje grėstų valstybės saugumui arba viešajai tvarkai. Nurodo, kad apeliantas nepasinaudojo savo teise minėtą Migracijos sprendimą apskųsti. Taip pat nurodo, kad pagal UTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą, apelianto buvimas šiuo metu šalyje yra neteisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo sulaikyti Pakistano pilietį I. A. teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčijamu teismo sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2017 m. liepos 2 d., bet ne ilgiau, kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi UTPĮ 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais.

UTPĮ 113 straipsnyje yra įvardyti užsieniečių sulaikymo pagrindai. Pagal minėto įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) 113 straipsnio 1 dalies 2 punktą, užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Pagal 113 straipsnio 1 dalies 7 punktą, užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.

Užsienietis apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi ir proporcingumo principus.

Pagal UTPĮ 116 straipsnio 2 dalį policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūno teikimas sulaikyti užsienietį nagrinėjamas Administracinių bylų teisenos įstatymo ir šio Įstatymo nustatyta tvarka.

Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek netinkamai taikydamas proceso teisės normas. Materialiųjų teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo sprendimas gali būti panaikintas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti tokie proceso teisės normų pažeidimai, kurie iš esmės reiškia, kad pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo tinkamo proceso. Šių pagrindų egzistavimą teismas gali nustatyti ex officio (pagal pareigas), t. y. nepriklausomai nuo to, ar šiuo aspektu grindžiamas apeliacinis skundas, nes tai yra susiję su esminiais administracinės teisenos principais ir reikalavimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2284/2014).

Absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, be kita ko, pripažįstamas atvejis, kai byloje nėra teismo posėdžio garso įrašo, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

Skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimas buvo priimtas, išnagrinėjus bylą teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Taigi, nagrinėjamu atveju nebuvo aplinkybių, susijusių su ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintos išimties dėl bylų nagrinėjamų rašytinio proceso tvarka, egzistavimu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismo posėdžio metu turėjo būti daromas posėdžio garso įrašas.

Byloje esantys duomenys (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. teismo posėdžio protokolas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. raštas Nr. V2-679 „Dėl garso įrašo pateikimo“) patvirtina, kad 2017 m. birželio 2 d. vykusio teismo posėdžio metu garso įrašas nebuvo darytas. Teismo posėdžio garso įrašo nebuvimas reiškia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas 2017 m. birželio 2 d. VSAT teikimą, neužtikrino tinkamo proceso. Ši aplinkybė yra pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą panaikinti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija kitų apeliacinio skundo argumentų toliau nevertina.

Pagal ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktą, apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą ABTĮ 146 straipsnyje nurodytais pagrindais, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas administracinėje byloje Nr. I-351-763/2017 2017 m. birželio 30 d. priėmė sprendimą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą ir paskirti Pakistano piliečiui I. A. alternatyvią sulaikymui priemonę įpareigojant jį iki 2017 m. spalio 2 d. kiekvieną antradienį ir penktadienį nuo 10.00 val. iki 12.00 val. atvykti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatą. Teisėjų kolegija minėtame teismo sprendime nustatytų faktinių aplinkybių nekvestionuoja, nes tai nėra ginčo dalykas šioje byloje. Kadangi Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, jame nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados galėtų būti vertinamos tik nagrinėjant apeliacinį skundą, jei toks būtų paduotas. Dėl išdėstytų aplinkybių perduoti bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo netikslinga.

Apibendrindama nutartyje nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija I. A. apeliacinį skundą tenkina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo panaikina ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu (byloje nėra teismo posėdžio garso įrašo).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 117 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

I. A. (I. A.) apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą panaikinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Gintaras Kryževičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė