1f17c8ae-d52f-4ccc-8da7-9fc97ea847e7 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-137-307/2021 Teisminio proceso Nr. 1-02-4-00122-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1, 1.1.4.5.2, 1.1.6.5, 1.1.8.1.2, 1.1.8.10.3, 1.2.17.1.3, 1.2.23.2.2.2, 2.4.6.4.1, 2.4.6.4.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako, Lino Šiukštos, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui, nuteistajam M.

P. (M. P.) ir jo gynėjui advokatui Nikitai Kuznecovui, nuteistajam V. B. ir jo gynėjams advokatams Eligijai Norkienei ir Anatolijui Svilai, vertėjai Žanai Tadorovskajai, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Rolando Imbraso, nuteistojo M. P. (M. P.) ir nuteistojo V. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo M.

P. pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu trejiems metams trims mėnesiams; - pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį subendrintos apėmimo būdu ir M. P. paskirta subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019 m. spalio 9 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2020 m. spalio 2 d. V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal BK 199 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams; - pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trylikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir V.

B. paskirta subendrinta keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019 m. spalio 29 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2020 m. spalio 2 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas M. P. priklausantis automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. M. P. pripažintas kaltu ir pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei gabeno jas kontrabandos bÅ«du per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ Ä¯ Rusijos FederacijÄ , o bÅ«tent:

M. P., pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ su V. B. dėl narkotinių medžiagų kontrabandos, po to, kai V. B. narkotines medžiagas – 33,830 kg kanapių dervos prie Metalinių garažų aikÅ¡telės statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), paslėpė jo (M. P.) automobilyje „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po automobilio stogo apdaila ir automobilio kuro talpykloje, kurias jis (M. P.) V.

B. nurodymu turėjo nugabenti į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestÄ ir 2019 m. spalio 8 d. jis (M. P.) kartu su V. B., automobilyje „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno Å¡ias narkotines medžiagas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) miesto iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, po ko, 2019 m. spalio 9 d., apie 07 val. 00 min., jis (M. P.), veikdamas V. B. nurodymu, vykdamas iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos į Baltarusijos Respublikos teritorijÄ per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postÄ , esantį Pasieniečių g. 26, Medininkų k., Vilniaus r., automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paslėpęs po automobilio stogo apdaila ir automobilio kuro talpykloje, nepateikdamas muitinės kontrolei, neturėdamas leidimo, neteisėtai kontrabandos bÅ«du gabeno labai didelį narkotinių medžiagų kiekį – 33,830 kg kanapių dervos, kai muitinio tikrinimo metu buvo sulaikytas muitinės pareigÅ«nų ir minėtos narkotinės medžiagos buvo surastos.

2. V. B. pripažintas kaltu ir pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe, parengė nusikalstamÄ veikÄ ir jai vadovavo – neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei organizavo jų kontrabandÄ per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ Ä¯ Rusijos FederacijÄ , o bÅ«tent: V. B., iÅ¡ anksto įkalbėjęs Rusijos Federacijos pilietį M. P. kontrabandos bÅ«du pergabenti narkotines medžiagas iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos į (duomenys neskelbtini) miestÄ , ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2019 m. spalio 4 d., Metalinių garažų aikÅ¡telės statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 78 kg 877,4842 g kanapių dervos, po ko, veikdamas bendrininkų grupe kartu su M.

P., pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ dėl narkotinių medžiagų kontrabandos, dalį narkotinių medžiagų – 33,830 kg kanapių dervos prie minėto garažo Nr. (duomenys neskelbtini) paslėpė M. P. automobilyje „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po automobilio stogo apdaila ir automobilio kuro talpykloje, kurias M. P. turėjo nugabenti į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestÄ ir 2019 m. spalio 8 d. kartu su M. P. automobilyje „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno Å¡ias narkotines medžiagas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) miesto iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, po ko, 2019 m. spalio 9 d., apie 07 val. 00 min., M.

P., veikdamas V. B. nurodymu, vykdamas iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos į Baltarusijos Respublikos teritorijÄ per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postÄ , esantį Pasieniečių g. 26, Medininkų k., Vilniaus r., automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paslėpęs po automobilio stogo apdaila ir automobilio kuro talpykloje, nepateikdamas muitinės kontrolei, neturėdamas leidimo, neteisėtai kontrabandos bÅ«du gabeno labai didelį narkotinių medžiagų kiekį – 33,830 kg kanapių dervos, kai muitinio tikrinimo metu buvo sulaikytas muitinės pareigÅ«nų ir minėtos narkotinės medžiagos buvo surastos.

V. B., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, kitÄ labai didelio kiekio narkotinės medžiagos dalį – 44,950 kg kanapių dervos toliau neteisėtai laikė Metalinių garažų aikÅ¡telės statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kol 2019 m. spalio 18 d., taikant procesines prievartos priemones, minėtÄ narkotinės medžiagos dalį rado ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigÅ«nai. V. B., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, likusiÄ kitÄ dalį didelio kiekio narkotinės medžiagos – 87,4010 g kanapių dervos toliau neteisėtai laikė Metalinių garažų aikÅ¡telės statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kai 2019 m. spalio 29 d., atliekant kratÄ , minėtÄ narkotinės medžiagos dalį rado ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigÅ«nai.

V. B., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, likusiÄ dalį narkotinės medžiagos – 10,0832 g kanapių dervos gabeno ir laikė su savimi iki 2019 m. spalio 29 d., kai, sulaikymo metu (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), minėtÄ narkotinę medžiagÄ rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai. Tokiu bÅ«du, V. B., veikdamas bendrininkų grupe neteisėtai įgijo, laikė ir kontrabandos bÅ«du gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 3. Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroras praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžio dalį dėl M. P. paskirtos bausmės už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir M. P., pripažintam kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, paskirti deÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, ir nustatyti M.

P. subendrintÄ deÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti nuteistojo laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikÄ . KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . 3.1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas M. P. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę. Teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, o bausmei keliamus teisingumo ir proporcingumo reikalavimus, byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, vertino selektyviai. 3.2.

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teisingumo principas reiÅ¡kia, jog kaltininko nubaudimas <...> negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui <...>, kad iÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet bendrÄ jÄ prevencijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-25-942/2015).

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė. Å is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

Tačiau teisingumo principui prieÅ¡tarauja tiek aiÅ¡kiai per griežtos, tiek ir aiÅ¡kiai per Å¡velnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali bÅ«ti suprastas kaip iÅ¡imtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali bÅ«ti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei BK 55-61 straipsniuose įtvirtintas bendrÄ sias bausmės skyrimo taisykles. Tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. 3.3.

BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos teismų praktikoje įgijo iÅ¡imtinių aplinkybių statusÄ , taip bausmės skyrimÄ pabrėžiant ne kaip statiÅ¡kÄ , o labai dinamiÅ¡kÄ procesÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186- 942/2015, Nr. 2K-204-942/2015). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų iÅ¡vadÄ , jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimÄ , padarytÄ byloje nustatytomis aplinkybėmis, bÅ«tų teisingas.

BÅ«tent Å¡ių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti iÅ¡vadÄ dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-449-942/2016). 3.4. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nuteistasis M. P., veikdamas pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ su V. B. dėl narkotinių medžiagų kontrabandos, kartu su V. B. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) miesto iki Lietuvos Respublikos sienos automobilyje gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 33,830 kg kanapių dervos.

Å ios narkotinės medžiagos buvo surastos muitinio tikrinimo metu. Nuteistojo gabentos narkotinės medžiagos kiekis daugiau nei 270 kartų virÅ¡ija Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodytÄ labai didelį (125 g) kanapių dervos kiekį. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ rašų patvirtinimo“ patvirtintais Lietuvos Respublikoje narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ raÅ¡ais, kanapių dervos yra priskirtos I-am sÄ raÅ¡ui, kuriame įtvirtintos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra uždraustos vartoti sveikatos priežiÅ«ros tikslams.

Prokuroro nuomone, labai didelis nuteistojo M. P. gabentų narkotinių medžiagų kiekis, net ir vertinant, kad jos nebuvo iÅ¡platintos, kad padarytas nusikaltimas nesukėlė reikÅ¡mingų padarinių ar žalos, pats savaime yra pakankamas konstatuoti itin didelį nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ . Be to, nuteistojo per Lietuvos Respublikos sienÄ gabenamas labai didelis narkotinių medžiagų kiekis į apyvartÄ nepateko dėl to, kad su Å¡ia nusikalstama veika susiję asmenys buvo sulaikyti, medžiagos surastos ir paimtos pareigÅ«nų.

Pirmosios instancijos teismas, nors ir nustatęs BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo nuteistajam M. P. sÄ lygas, skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimo pavojingumÄ lemia tai, kad sudaromos sÄ lygos jas realizuoti, narkotinės medžiagos juda arčiau vartotojo. Atsižvelgdamas į tai prokuroras nurodo, jog nėra pagrindo teigti, kad realus pavojus žmonių gyvybei ir sveikatai dėl gabenamo labai didelio narkotinių medžiagų kiekio nebuvo sukeltas.

Å ių labai didelio kiekio narkotinių medžiagų nepatekimas į apyvartÄ niekaip nesusijęs su nuteistojo M. P. veiksmais ir nemažina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo. 3.5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas, konstatavęs, jog M. P. veikė bendrininkų grupe, jo vaidmens nusikalstamos veikos mechanizme tinkamai neįvertino ir motyvuodamas tuo, kad M. P. atliko tik kurjerio vaidmenį, Å¡iÄ aplinkybę nepagrįstai laikė vienu iÅ¡ pagrindų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

Apeliantas nurodo, kad nors nusikalstamos veikos organizatorius buvo kitas nuteistasis, t. y. V. B., nuteistojo M. P., kaip bendrininko darant nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, vaidmuo nusikaltimo mechanizme buvo labai svarbus. Nuteistasis M. P., veikdamas savanaudiÅ¡kais tikslais, pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ su V. B., atliko aktyvius labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimo veiksmus. M. P. atvyko į Lietuvos RespublikÄ jau turėdamas tikslÄ pergabenti narkotines medžiagas, kartu su nuteistuoju V.

B. vyko iÅ¡ (duomenys neskelbtini) iki Lietuvos Respublikos sienos automobiliu, kuriame buvo paslėptas labai didelis narkotinių medžiagų kiekis, po to pats automobilį su labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu vairavo iki muitinės kontrolės Medininkų posto ir nusikalstamos veikos tikslo (narkotines medžiagas nugabenti į (duomenys neskelbtini)) nepasiekė dėl nuo jo valios nepriklausančių objektyvių priežasčių. Pagal iÅ¡ankstinį nuteistojo susitarimÄ su V. B. nusikalstamÄ veikÄ jis pats ir turėjo baigti.

Å ie nuteistojo veiksmai buvo bÅ«tina sÄ lyga realizuoti visus BK 199 straipsnio 4 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nusikaltimų sudėčių objektyviuosius požymius, jo veiksmai buvo iÅ¡ anksto suderinti, todėl jam buvo suprantamas tiek daromų nusikalstamų veikų pobÅ«dis, jų atlikimo detalės, tiek bendrininkavimo su V. B. faktas. M. P. veiksmai buvo aktyvÅ«s ir itin reikÅ¡mingi, jais įgyvendintas nuteistojo V. B. nusikalstamas sumanymas, todėl skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vados, kuriomis nuteistojo M.

P. veiksmams suteikiamas mažareikÅ¡mis, „kurjerio“ vaidmuo, yra nepagrįstos. 3.6. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad pagrindas M. P. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį yra ir aplinkybė, susijusi su jo siekiu iÅ¡spręsti finansines problemas. Apeliantas nurodo, jog nuteistasis M. P. parodė, kad nusikaltimus daryti sutiko bijodamas, jog V. B. gali paimti jo naujai įsigytÄ automobilį. Nuteistasis pažymėjo, kad tikslo užsidirbti neturėjo, jis tik siekė grÄ Å¾inti skolÄ .

Prokuroras teigia, kad nors BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo pobūdis suponuoja tai, jog dažniausiai jis yra padaromas dėl savanaudiškų paskatų, nusikaltimo motyvai šiuo atveju negali būti vertinami kaip pagrindas nuteistajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Tokiu būdu ne tik paneigiama būtinybė byloje nustatyti išimtinio pobūdžio aplinkybes, dėl kurių nuteistajam galėtų būti paskirta švelnesnė, nei numatyta įstatyme, bausmė, bet ir pateisinamas kaltininko nusikalstamas elgesys. 3.7.

Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad vertinant nuteistojo M. P. asmenybę charakterizuojančius duomenis, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad jis, nors ir neteistas Lietuvos Respublikoje, praeityje buvo teistas Rusijos Federacijoje, o tai rodo asmens polinkį nesilaikyti teisės aktų, visuomenėje priimtinų elgesio nuostatų. 3.8. Apeliantas pabrėžia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ pažymėjo, jog kiekvienoje baudžiamojoje byloje į bausmę bÅ«tina pažiÅ«rėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso prizmę.

Nuteistojo šeimos prigimtiniai bei kiti svarbūs socialiniai interesai nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017).

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis M. P. turi Å¡eimÄ , nevertintina kaip iÅ¡skirtinė, kadangi Å¡i aplinkybė yra bÅ«dinga daugeliui asmenų ir dėl to negali bÅ«ti kriterijus, rodantis mažesnį nuteistojo asmenybės pavojingumÄ . Bausmės už labai sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskyrimas negali bÅ«ti siejamas tik su įprastinėmis, teismo selektyviai įvertintomis nuteistÄ jį M. P. charakterizuojančiomis aplinkybėmis, bÅ«dingoms ne iÅ¡imtinai jam, tačiau daugeliui asmenų. 3.9.

Apeliantas nurodo ir tai, kad nuteistasis M. P. jau pirmųjų apklausų metu davė pakankamai išsamius parodymus apie tiriamo įvykio aplinkybes, neneigė savo kaltės, gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų, savo parodymų teisminio nagrinėjimo metu nekeitė, todėl jo parodymai ikiteisminiam tyrimui vertintini kaip reikšmingi. Tačiau vien ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Kaltinamųjų pozicija prisipažįstant dėl inkriminuojamų nusikaltimų yra pakankamai dažnai nustatoma baudžiamosiose bylose, todėl vien ji savaime negali būti vertinama kaip išimtinė BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo kontekste.

Ä® nuteistojo M. P. pozicijÄ duodant parodymus ir pripažįstant kaltę atsižvelgta siÅ«lant jam skirtinos bausmės dydį, kuris bÅ«tų artimas BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytam minimaliam bausmės dydžiui. Prokuroro nuomone, už M. P. padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ pirmosios instancijos teismo paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė neatitinka bausmės paskirties, numatytos BK 41 straipsnio 2 dalyje, ir bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, nuteistajam M.

P. paskiriant aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę, prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir pažeidžia draudimÄ BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas aiÅ¡kinti kaip iÅ¡imtį, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos.

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. P. praÅ¡o, remiantis BK 391 straipsnio 1 dalimi, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. 4.1. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas praÅ¡ymÄ atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 391 straipsnio 1 dalis) atmetė argumentuodamas tuo, jog jam nebuvo pareikÅ¡tas kaltinimas nusikalstamÄ veikÄ padarius veikiant organizuota grupe. Apeliantas nesutinka su skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vada, kad nuteistieji veikė bendrininkų grupe, ir nurodo, jog kiekvienas iÅ¡ bendrininkų suvokė, kad jo atliekamų veiksmų tikslas – didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabanda, taip pat suprato, kad savo veiksmais dalyvauja vykdant nusikalstamÄ veikÄ .

Nuteistasis teigia, kad byloje įrodyta, jog nuteistasis V. B. laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų ir turėjo tikslÄ dalį jų nugabenti į (duomenys neskelbtini). Tuo tikslu jis paveikė apeliantÄ , kuris priklausė nuo V. B. finansiÅ¡kai. Apeliantas V. B. buvo skolingas didelę pinigų sumÄ . V. B. įkalbėjo M. P. padaryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimus. V. B. pats paruošė automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį M. P., narkotinių medžiagų gabenimui ir paslėpė jame narkotines medžiagas.

Automobiliu su paslėptomis narkotinėmis medžiagomis V. B. atvyko į (duomenys neskelbtini) ir perdavė šį automobilį M. P., kuriuo Å¡is turėjo vykti link pasienio. Visa tai, anot apelianto, rodo, jog nusikaltimÄ suplanavo V. B.. Apeliantui buvo skirtas tik nežymus vaidmuo – pergabenti narkotines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ . Apeliantas tiksliai nežinojo, kokias narkotines medžiagas turi gabenti, taip pat nežinojo jų kiekio, nežinojo ir kur Å¡ios medžiagos paslėptos.

Sulaikytas muitinės pareigÅ«nų jis (M. P.) davė iÅ¡samius parodymus, nurodė nusikaltimo bendrininkÄ . Apelianto parodymų dėka buvo sulaikytas Å¡io nusikaltimo organizatorius. Sulaikius V. B. kratos metu buvo surasta žymiai daugiau narkotinių medžiagų, nei automobiliu gabeno M. P.. Apeliantas teigia, jog jis duodamas parodymus padėjo užkardyti labai sunkų nusikaltimÄ , kurį padarė bei parengė V. B.. 4.2. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas asmuo ar asmenys, iÅ¡ kurių V.

B. įgijo narkotines medžiagas. Apelianto nuomone, skundžiamame nuosprendyje per mažai dėmesio skirta bendrininkavimo požymiams nustatyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, priimtoje byloje Nr. 2K-247-719/2019, pažymėjo, kad bendrininkavimas su konkrečioje byloje nenustatytais asmenimis taip pat kvalifikuojamas kaip bendrininkavimo forma. BK 391 straipsnis reglamentuoja atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas.

Å ioje byloje prokuroras kaltinamajame akte nenurodė, jog kaltininkai veikė organizuota grupe, o pirmosios instancijos teismas nesiÅ«lė kaltinimÄ patikslinti. Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos gynybai nesuteikia teisės praÅ¡yti pakeisti kaltinimÄ . 4.3. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis aktyviai padėjo atskleisti Å¡ias nusikalstamas veikas, nors patyrė spaudimÄ pakeisti parodymus, siekiant nuslėpti nusikaltimų organizatorių. 4.4. Nuteistasis M. P. teigia, kad jo asmenybė, padarytos nusikalstamos veikos požymiai, jo aktyvÅ«s veiksmai padedant atskleisti nusikaltimus, atitinka BK 391 straipsnio reikalavimus.

Nuteistasis tvirtina, jog šioje byloje tiriami nusikaltimai buvo padaryti veikiant organizuota grupe, nes tarp bendrininkų egzistavo hierarchija, nusikalstamų veikų organizatorius paskirstė vaidmenis.

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 2 d. nuosprendį ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui arba atlikti įrodymų tyrimÄ ir bylÄ iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. 5.1. Apeliantas teigia, kad jo atžvilgiu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti liudytojai, todėl pažeistos BPK 242 straipsnio nuostatos. Nors remtis nedalyvavusių teisiamajame posėdyje asmenų parodymais įstatymas nedraudžia (BPK 276 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis), tačiau jie turi bÅ«ti iÅ¡tirti ir apraÅ¡yti nuosprendyje, o Å¡iuo atveju tai nebuvo padaryta.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neaptardamas liudytojų parodymų, jų neiÅ¡tyręs, pažeidė BPK 20 straipsnio, 242 straipsnio reikalavimus, taip pat rungimosi principÄ , įtvirtintÄ BPK 7 straipsnyje, o tai leidžia teigti apie teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . 5.2. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo ir tai, jog skundžiamame nuosprendyje teismas nepateikė įrodymų analizės, savo iÅ¡vadų, dėl nuteistojo V. B. kaltės padarius inkriminuotus nusikaltimus, nemotyvavo.

Taip pat teismas neaptarė apeliantui skirtinos bausmės dydžio ir rÅ«Å¡ies, nenurodė ir neargumentavo paskirtų bausmių subendrinimo bÅ«do. 5.3. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio reikalavimus, keliamus apraÅ¡omajai nuosprendžio daliai. Apygardos teismo padaryti BPK 7 straipsnio, 20 straipsnio, 44 straipsnio, 242 straipsnio, 276 straipsnio pažeidimai laikytini esminiais, sukliudžiusiais teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ .

6. Atsiliepime į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ nuteistojo M. P. gynėjas advokatas Nikita Kuznecovas praÅ¡o jį atmesti. 6.1. Nuteistojo gynėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę M. P. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų nepažeidė. Teismas įvertino aplinkybes, kad nuteistasis prisipažino padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimus ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, davė iÅ¡samius parodymus, kurių dėka buvo iÅ¡aiÅ¡kinti ir užkardyti sunkus ir labai sunkus nusikaltimai. 6.2.

Atsiliepime nuteistojo gynėjas nurodo, kad prokuroro apeliaciniame skunde minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje byloje Nr. 2K-25-942/2015, buvo sprendžiami klausimai, susiję su BPK 20 straipsnio ir BK 75 straipsnio nuostatų taikymu, o tai nėra susiję su nagrinėjama baudžiamÄ ja byla. 6.3. Nuteistojo gynėjas atsiliepime cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtÄ byloje Nr. 2K-98-1073/2019, kurioje nurodyta: „sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės, pažymėtina, kad Å¡ioje BK bendrosios dalies teisės normoje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę.

Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės Å¡velninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali bÅ«ti pagrįstas tik iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-252/2014, Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-361/2014, Nr. 2K-P-89/2014 ir kt.)“.

Nuteistojo gynėjas teigia, kad Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡analizavęs visas svarbias aplinkybes, pagrįstai konstatavo esant pagrindÄ taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. 6.4. Nuteistojo gynėjas atsiliepime nurodo ir tai, kad prokuroras klaidina teismÄ teigdamas, jog M. P. kartu su V. B. gabeno itin didelį narkotinių medžiagų kiekį. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad bÅ«tent V. B. neteisėtai įgijo labai didelį narkotinių medžiagų kiekį ir jas laikė jam priklausančiame garaže;

V. B. nutarė dalį narkotinių medžiagų nugabenti į (duomenys neskelbtini). Taigi, bÅ«tent V. B. sumanė ir suplanavo sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymÄ . Realizuodamas šį savo nusikalstamÄ planÄ V. B. paveikė M. P., kuris priklausė nuo jo finansiÅ¡kai ir taip įtraukė jį į sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymÄ . V. B. paruošė automobilį narkotinių medžiagų gabenimui. Važiuojant į (duomenys neskelbtini) automobilį, su jame paslėptomis narkotinėmis medžiagomis, vairavo V.

B.. Be to, jis apmokėjo už M. P. nakvynę. M. P. teko tik nežymus vaidmuo – pergabenti narkotines medžiagas per Lietuvos valstybės sienÄ . Sulaikytas M. P. davė iÅ¡samius parodymus, nurodė nusikaltimo bendrininkÄ â€“ V. B.. Jo parodymų dėka buvo sulaikytas Å¡io nusikaltimo organizatorius, nors jam buvo daromas spaudimas pakeisti parodymus. M. P. parodymų dėka užkardytas labai sunkus nusikaltimas, kurį padarė V. B. – jis neteisėtai įgijo ir laikė beveik 80 kg narkotinių medžiagų, kurių dalį paslėpė M.

P. automobilyje, o likusiÄ dalį laikė savo garaže. Tačiau byloje liko neaptarta svarbi aplinkybė – asmuo ar asmenys, iÅ¡ kurių V. B. įgijo narkotines medžiagas. Gynėjo nuomone, esant tokiai aplinkybei, nuosprendyje per mažai dėmesio skirta bendrininkavimo požymiams nustatyti. Atsiliepime nuteistojo gynėjas nurodo, kad prokuroras tiek kaltinamajame akte, tiek teisminio nagrinėjimo metu netinkamai įvardino nuteistųjų bendrininkavimo formÄ . Gynėjas teigia, kad nuteistieji nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe.

7. Teismo posėdžio metu nuteistasis M. P. ir jo gynėjas prašė nuteistojo M. P. apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis V. B. bei jo gynėja prašė nuteistojo V. B. apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, o jo apeliacinį skundÄ tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 8. Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas, o nuteistųjų M. P. ir V. B. apeliaciniai skundai atmestini.

9. Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu M. P. ir V. B. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad įgyvendindami savo iÅ¡ankstinį susitarimÄ dėl narkotinių medžiagų kontrabandos M. P. savo automobiliu „VW Passat“ atvyko į (duomenys neskelbtini), kur V. B. Å¡iame automobilyje (po stogo danga bei kuro bake) paslėpė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos (viso 33,830 kg), po ko V. B., vairuodamas automobilį „VW Passat“, kartu su M.

P. gabeno Å¡ias draudžiamas medžiagas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o sekančiÄ dienÄ M. P. buvo sulaikytas Medininkų kelio poste, pasienio pareigÅ«nams jo vairuojamame automobilyje radus narkotines medžiagas. Be to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, V. B. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), toliau laikė kitÄ dalį labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kanapių dervos (45,0474 kg), iÅ¡ kurių dalį (10,0832 g) gabeno automobiliu ir laikė su savimi iki 2019 m. spalio 29 d., kol jį sulaikė policijos pareigÅ«nai.

Dėl V. B. nuteisimo pagal 199 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir iš BPK kylančių reikalavimų laikymosi 10. Nuteistasis V. B., neigdamas kaltę dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio, 242 straipsnio, 276 nuostatas, kadangi neapklausė liudytojų, neištyrė jų duotų parodymų ir neaptarė jų skundžiamame nuosprendyje. Be to, anot apelianto, apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nepateikė byloje esančių įrodymų analizės, savo išvadų dėl jo kaltės nemotyvavo, neaptarė apeliantui skirtos bausmės dydžio ir rūšies, bausmių subendrinimo būdo.

Å ie esminiai BPK pažeidimai, apelianto teigimu, sutrukdė byloje priimti teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ sprendimÄ .

11. Tokie apelianto teiginiai nepagrįsti, nes prieštarauja bylos duomenims.

12. Nuteistasis V. B. nepagrįstai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu, kuriuo remiantis jis pripažintas kaltu dėl neteisėto labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymo, gabenimo bei jų kontrabandos. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ ) įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-242/2014).

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, apygardos teismas nuosprendyje, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2-3 punktų reikalavimų, nuosekliai iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados. Nuteistojo V. B. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje bei 260 straipsnio 3 dalyje, įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisiamuosiuose posėdžiuose iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Apygardos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , esminių BPK pažeidimų nepadarė. Aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir atliktas įrodymų vertinimas yra nepalankÅ«s V. B., nereiÅ¡kia, jog teismo iÅ¡vados yra neteisingos.

14. Apeliantas V. B., nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, apeliaciniame skunde jokių konkrečių jo kaltės įrodymų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių neginčija. Pirmosios instancijos teisme V. B. savo kaltę neigė teigdamas, jog jis garaÅ¾Ä , kuriame buvo rastos narkotinės medžiagos pardavė M. P.. Pastarasis prieÅ¡ atvykdamas į LietuvÄ siuntė jam pinigus už garažo įsigijimÄ . M. P. praÅ¡ymu jis Lietuvoje internetu buvo nupirkęs vakuuminių maiÅ¡elių.

V. B. teigimu, atvykęs į LietuvÄ M. P. apsigyveno jo (V. B.) iÅ¡nuomotame kambaryje, už kurį sumokėjo M. P. siųstais pinigais. Anot apelianto, jis M. P. automobiliu „VW Passat“ (duomenys neskelbtini) važinėjosi tik tÄ dienÄ , kai norėjo perraÅ¡yti garaÅ¾Ä M. P. vardu, kitu metu automobiliu naudojosi M. P.. Nepavykus oficialiai įforminti garažo pardavimo teisiÅ¡kai garažas liko jo (V. B.) nuosavybe, tačiau dokumentus ir raktus jis atidavė M. P.. Jis iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į vieÅ¡butį (duomenys neskelbtini) vairavo „VW Passat“ automobilį, kadangi M.

P. buvo apsvaigęs, be to, jis (V. B.) sekančiÄ dienÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) turėjo skristi į (duomenys neskelbtini). Savo lankymÄ si 2019 m. spalio 29 d. garaže V. B. paaiÅ¡kino tuo, kad jame dar buvo likusių jo daiktų, todėl turėdamas antrus garažo raktus jis nuvyko susitvarkyti savo automobilio sulūžusios detalės. Radęs garaže narkotikų, jis pasiėmė jų nedidelę dalį ir vyko pas advokatę pasitarti, tačiau buvo sulaikytas.

15. Tačiau tokia apelianto V. P. pasirinkta gynybinė versija pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo motyvuotai atmesta, kaip nepagrįsta ir prieštaraujanti kitiems byloje surinktiems įrodymams. Teisėjų kolegija su tokiu apygardos teismo sprendimu visiškai sutinka.

16. Pirmiausia tokiÄ nuteistojo V. B. pateiktÄ Ä¯vykių versijÄ paneigia nusikalstamų veikų bendravykdytoju pripažinto M. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, iÅ¡ kurių matyti, jog V. B. vietoj likusios negrÄ Å¾intos automobilio „VW Passat“ įsigijimui V. B. M. P. anksčiau paskolintos pinigų sumos pasiÅ«lė jam pergabenti kanapių krovinį iÅ¡ Lietuvos į (duomenys neskelbtini). Atvykęs į LietuvÄ jis (M. P.) savo automobilį „VW Passat“ ir jo raktelius perdavė V.

B., suprasdamas, jog pastarasis jame paslėps narkotines medžiagas. 2021 m. spalio 8 d. jis kartu su savo pussesere V. N. bei V. B., pastarojo vairuojamu automobiliu „VW Passat“ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). SekančiÄ dienÄ V. B. iÅ¡skrido į (duomenys neskelbtini), o jis (M. P.) su V. N. iÅ¡vyko Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija link, tačiau kilus įtarimams pasienio pareigÅ«nai jo automobilį patikrino ir jame rado narkotines medžiagas. Anot nuteistojo M. P., jis iÅ¡ V.

B. garažo nepirko ir apie tai su juo net nekalbėjo, vakuuminių maiÅ¡elių nupirkti taip pat neprašė, o pastarajam pervesti pinigai buvo dalis negrÄ Å¾intos skolos už automobilio „VW Passat“ įsigijimui V. B. M. P. anksčiau paskolintus pinigus (t. 4, b. l. 124, 133–134, 143–146; t. 5, b. l. 187–189; t. 6, b. l. 60–61). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius M. P. parodymus pripažino patikimais ir jais vadovavosi, kadangi jie buvo pakankamai nuoseklÅ«s ir vienodi, be to, logiÅ¡kai paaiÅ¡kinami.

M. P. sulaikymo metu jokių garažo dokumentų, raktų pas jį rasta nebuvo (t. 1, b. l. 11–24; t. 4, b. l. 111–112), jis į LietuvÄ atvyko pirmÄ kartÄ (t. 4, b. l. 192), yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jokios veiklos Lietuvoje nevykdo, todėl tokio objekto įsigijimas bÅ«tų visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas. Be to, jo nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai bei paties nuteistojo V. B. elgesys, t. y. tai, kad V. B. yra garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savininkas (t. 1, b. l. 124–127), pastarasis rÅ«pinosi M.

P. atvykimu į LietuvÄ , savo lėšomis mokėjo už buto nuomÄ (duomenys neskelbtini), pirko kuro siurblį sugedusiam M. P. automobiliui „VW Passat“, pastarÄ jį vairavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), sumokėjo už vieÅ¡butį „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 128–133; t. 4, b. l. 4–6), o po to, kai M. P. iÅ¡vyko iÅ¡ (duomenys neskelbtini) minėtu garažu naudojosi kaip savu, laikė jame savo daiktus.

17. V. B. kaltę dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, jų gabenimo kontrabandos būdu taip pat patvirtina liudytojos N. Ž. parodymai, automobilio „VW Passat“ apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kuriais nustatyta, jog Medininkų kelio poste 2019 m. spalio 9 d. apžiūrėjus M. P. automobilį, jo stogo apdailoje buvo rasti paslėpti 15 paketų, kuriuose buvo supresuotos augalinės kilmės medžiagos, kurių bendras svoris 13,60 kg, o iš automobilio kuro bako buvo ištraukti dar 23 paketai su presuota augalinės kilmės medžiaga, kurių bendras svoris 24,84 kg (t. 1, b. l. 11–24; t. 6, b. l. 57–59).

Specialisto iÅ¡vada Nr. 11-2100(19) nustatyta, jog automobilyje „VW Passat“ rastos ir tirti pateiktos rudos spalvos stačiakampės plytelės (350 vnt.) yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 33,830 kg (t. 1, b. l. 40–41). Be to, 2019 m. spalio 18 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole užfiksuota, jog Muitinės kriminalinės tarnybos pareigÅ«nai slapta patekę į garaÅ¾Ä Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įvairiose vietose rado 50 vnt. paketų su presuota augalinės kilmės medžiaga, du vakuumavimui skirtus prietaisus, vakuumavimui skirtos plėvelės (t. 2, b. l. 16–28).

Atliekant veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės, 50 vnt. paketų su presuota augalinės kilmės medžiaga 2019 m. spalio 22 d. buvo pakeisti į narkotikus imituojančiÄ medžiagÄ (t. 2, b. l. 53–62). Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-2044(19) konstatuota, jog tirti pateiktos 462 rudos spalvos plytelės (rastos garaže) yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė 44,950 kg (t. 2, b. l. 47–48). Netikėti Å¡iais objektyviais bylos duomenimis teisėjų kolegija neturi pagrindo.

18. Apelianto kaltę dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – kanapių dervos laikymo bei gabenimo neabejotinai patvirtina ir vėlesni V. B. veiksmai. V. B. tÄ pačiÄ dienÄ , kai M. P. narkotinių medžiagų pakrautu automobiliu ketino kirsti Lietuvos valstybės sienÄ ir važiuoti į (duomenys neskelbtini), iÅ¡skrido į (duomenys neskelbtini) lėktuvu. Å i aplinkybė patvirtina M. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, jog pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ atgabenęs narkotines medžiagas į (duomenys neskelbtini) automobilį „VW Passat“ turėjo palikti prie Å¡iame mieste esančio „(duomenys neskelbtini)“ banko pastato, o automobilio užvedimo raktÄ turėjo palikti ant automobilio rato.

V. B. turėjo pats iÅ¡siimti narkotines medžiagas, o automobilį „VW Passat“ grÄ Å¾inti jam (M. P.) (t. 4, b. l. 133–134; 5, b. l. 188). Be to, objektyvÅ«s bylos duomenys patvirtina, jog grįžęs į LietuvÄ 2019 m. spalio mėnesio pabaigoje jis nuvažiavo į neva parduotÄ M. P. garaÅ¾Ä , kuriame pareigÅ«nai, atlikdami veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, 2019 m. spalio 22 d. buvo įrengę vaizdo ir garso fiksavimo įrangÄ (t. 2, b. l. 62). Užfiksuota, jog V. B. garaže iÅ¡ lagamino iÅ¡sitraukė vakuumavimo aparatÄ , buvo jį įjungęs, po to vėl jį įdėjo į lagaminÄ , rankose laikė celofano pakuotę su medžiaga, kuriÄ suvyniojo į skudurÄ (t. 2, b. l. 71–73).

TÄ pačiÄ dienÄ sulaikius V. B. jo kelnių kiÅ¡enėje buvo rasta 10,0832 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos (t. 3, b. l. 105, 110–112). O atlikus kratÄ minėtame garaže buvo rasta ir paimta dėžės su pakavimo medžiagomis, du vakuumavimo aparatai, 50 stačiakampės formos pakuočių su rudos spalvos medžiaga, taip pat buvo rastos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, patvirtinančios, jog 2019 m. liepos 15 d. ir 19 d. V. B. įsigijo didelį kiekį vakuumavimo maiÅ¡elių (t. 3, b. l. 3–8, 18–41).

Daiktų, paimtų iÅ¡ garažo, apžiÅ«ros metu juodos spalvos lagamino „Lasocki“ priekinėje kiÅ¡enėje taip pat buvo rasti 4 vnt. mažų stačiakampio formos briketų presuotos medžiagos vakuumo pakuotėse (t. 3, b. l. 18–40). Atlikus specialų tyrimÄ nustatyta, jog keturiose vakuumo pakuotėse pateikta tirti rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 87,4010 g (specialisto iÅ¡vada Nr. 11-2154(19) t. 3, b. l. 58–59).

19. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamÄ jÄ teisę yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Asmenį pripažįstant kaltu, bÅ«tinai turi bÅ«ti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo sudėtis yra visuma objektyvių ir subjektyvių požymių, numatytų baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, ir bÅ«tinų padarytai veikai laikyti nusikaltimu. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji – jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. Laikymas šio baudžiamojo įstatymo prasme – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, Nr. 2K-162/2011, Nr. 2K-53-895/2016). Narkotinių medžiagų gabenimas – tai narkotinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas.

Nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, gali bÅ«ti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2009, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-60/2014). O narkotinių medžiagų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ užtraukia ir baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, kaip narkotinių medžiagų kontrabanda.

BK 199 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos iÅ¡vengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabeno narkotines medžiagas. Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ kontrabanda yra privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip Å¡ios kontrolės iÅ¡vengiant. Daiktų nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai kontrabandos dalykas gabenamas ne per muitinę arba per muitinę, tačiau jo nedeklaruojant, nerodant muitinio tikrinimo metu, nepateikiant muitiniam tikrinimui, tai yra nuslepiant nuo muitinės kontrolės. Å io nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos iÅ¡vengimo momento (nereikalaujant padarinių atsiradimo).

Kontrabandos subjektyviajam požymiui – kaltei – bÅ«dinga tiesioginė tyčia, – kai kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per valstybės sienÄ gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, ir nori taip veikti.

20. Ä®vertinus ir iÅ¡analizavus aptartus įrodymus, sugretinus juos tarpusavyje, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog bÅ«tent V. B. organizavo labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – kanapių dervos gabenimÄ kontrabandos bÅ«du per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ . Bylos duomenys visiÅ¡kai patvirtina, jog M. P. pagal iÅ¡ankstinį jo ir V. B. susitarimÄ iÅ¡gabenti narkotinių medžiagų krovinį iÅ¡ Lietuvos į (duomenys neskelbtini), savo automobiliu „VW Passat“ atvyko į (duomenys neskelbtini), kur V.

B. Å¡iame automobilyje (po stogo danga bei kuro bake) paslėpė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos, po ko V. B., vairuodamas automobilį „VW Passat“, kartu su M. P. gabeno Å¡ias draudžiamas medžiagas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o sekančiÄ dienÄ M. P. buvo sulaikytas Medininkų kelio poste, pasienio pareigÅ«nams jo vairuojamame automobilyje radus narkotines medžiagas. Be to, bylos duomenys patvirtina ir tai, jog tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus V.

B. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė kitÄ dalį labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurios dalį gabeno automobiliu ir laikė su savimi iki 2019 m. spalio 29 d. jį sulaikė policijos pareigÅ«nai. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir pagrįstai V. B. pripažino kaltu, padarius BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

21. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis V. B. teigdamas, jog nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo padaryti esminiai PBK pažeidimai taip pat nurodo, jog buvo pažeistos BPK 7 straipsnio, 44 straipsnio, 242 straipsnio nuostatos. Kaip vienÄ iÅ¡ padarytų pažeidimų, sutrukdžiusių bylÄ iÅ¡nagrinėti teisingai ir iÅ¡samiai, apeliantas nurodo tai, kad nebuvo apklausti bylai svarbÅ«s liudytojai. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu tokie nuteistojo teiginiai neturi pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog savo apeliaciniame skunde nuteistasis V.

B. konkrečiai nenurodo, kokie liudytojai nebuvo apklausti, kokias bylai reikÅ¡mingas aplinkybes jie galėjo parodyti. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. V. B. apygardos teismui pateikė pareiÅ¡kimÄ apklausti jo nurodytus liudytojus ((duomenys neskelbtini) nuomoto buto savininkę, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, garažo masyvo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkÄ ), atlikti akistatÄ su liudytoja V. N., iÅ¡reikalauti vaizdo įraÅ¡us, kitus duomenis ir pan. (t. 6, b. l. 54–55).

Teisiamojo posėdžio metu šis pareiškimas buvo išnagrinėtas ir atmestas, motyvuojant tuo, jog nebuvo įvardinti konkretūs liudytojai, nenurodyta, kokias konkrečias aplinkybes šie liudytojai bei išreikalauti vaizdo įrašai galėtų patvirtinti ar paneigti ir pan. (t. 6, b. l. 58–59). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais. Apelianto pareiškime išdėstytos aplinkybės, kurias galimai patvirtintų apklausti liudytojai ar išreikalauta papildoma medžiaga jokios esminės įtakos byloje nagrinėjamoms veikoms neturi.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pati gynyba Å¡iuo atveju nebuvo nuosekli. 2020 m. birželio 15 d. teisiamajame posėdyje sprendžiant klausimÄ dėl liudytojos V. N. kvietimo į posėdį, tiek V. B., tiek ir jo gynėjas pritarė prokuroro pozicijai, kad V. N. parodymai nagrinėjamai bylai nėra itin reikÅ¡mingi, todėl jos nėra bÅ«tina kviesti į teisiamÄ jį posėdį (t. 5, b. l. 193). Taigi, aplinkybė, jog apelianto pareiÅ¡kimas pirmosios instancijos teisme buvo atmestas, nepatvirtina iÅ¡vados, kad byla buvo iÅ¡nagrinėta neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai.

22. Kita vertus, baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja kiekvienoje baudžiamojoje byloje išnaudoti visas įstatymuose numatytas įrodinėjimo priemones bei būdus, išreikalauti visus prašomus dokumentus, apklausti visus proceso dalyvių nurodomus asmenis ir pan. Įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, jis turi būti optimalus ir vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-659/2012, Nr. 2K-135/2013, Nr. 2K-248/2014).

Visos reikšmingos bylai teisingai išspręsti aplinkybės proceso metu buvo nustatytos, todėl apelianto argumentai dėl nepilnai atlikto įrodymų tyrimo, laikytini nepagrįstais bei deklaratyviais, kadangi nėra jokio pagrindo manyti, kad atlikus apelianto nurodytus įrodymų tyrimo veiksmus galėtų būti daromos kitokios išvados dėl bylai reikšmingų aplinkybių bei apelianto V. B. kaltumo nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

23. Niekuo nepagrįsti ir apelianto teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 7 bei 44 straipsnių, reglamentuojančių rungimosi principo įtvirtinimÄ bei asmenų teisių apsaugÄ baudžiamojo proceso metu, reikalavimus. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kus įtarimus V. B. buvo iÅ¡aiÅ¡kintos įtariamojo teisės (t. 4, b. l. 15–16, 20–21), nuo pat pirmosios jo apklausos jam buvo skirtas valstybės garantuojamas gynėjas (t. 4, b. l. 12–17), vėliau jį gynė jo paties pasirinkta gynėja (t. 4, b. l. 19, 23), kuri ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo sprendžiant kardomosios priemonės pratęsimo klausimÄ (4, b. l. 49–51), teikė skundus (t. 4, b. l. 62–66), susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, teikė praÅ¡ymus (t. 4, b. l. 210–212; t. 5, b. l. 38).

Pasinaudodamas jam suteikta teise, V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė. Apeliantas bei jo gynėjas betarpiÅ¡kai dalyvavo ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, davė paaiÅ¡kinimus, uždavė klausimus (t. 5, b. l. 189–193), teikė praÅ¡ymus (t. 6, b. l. 54–55), dalyvavo baigiamosiose kalbose (t. 6, b. l. 57–68). Taigi, teigti, jog V. B. procesinės teisės ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo suvaržytos nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo padarytų BPK pažeidimų atmestini.

Dėl V. B. paskirtos bausmės 24. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio galima daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis V. B. taip pat nesutinka su jam skundžiamu nuosprendžiu skirta bausme. Anot jo, pirmosios instancijos teismas neaptarė jam skirtos bausmės rÅ«Å¡ies bei dydžio, neargumentavo paskirtų bausmių subendrinimo bÅ«do. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais taip pat nesutinka, kadangi pirmosios instancijos teismas pakankamai argumentuotai aptarė bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

25. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti gali tik tuomet, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė.

26. Už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiamajame įstatyme numatyta laisvės atėmimo nuo trejų iki deÅ¡imties metų bausmė. O BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo nuo deÅ¡imties iki penkiolikos metų bausmė. Pirmosios instancijos teismas V. B. už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, o už 260 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ trylikos metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalimi apygardos teismas bausmes subendrino dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę V. B. paskyrė keturiolika metų laisvės atėmimo.

27. Skirdamas bausmes V. B. pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t. y. kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). V. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. V. B. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), o kita – labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 6 dalis), nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, pripažinta, kad nuteistasis organizavo jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Vertinant nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes nustatyta, kad V. B. niekur nedirba, nevedęs (t. 4, b. l. 88), baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 90–94), praeityje teistas, įskaitant ir už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas, teistumai nėra iÅ¡nykę (t. 4, b. l. 95–101). Taigi, visos Å¡ios aptartos aplinkybės neigiamai charakterizuoja V. B., rodo, jog padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobÅ«džio, o dėsninga jo ankstesnio nusikalstamo gyvenimo pasekmė, jo asmenybės pavojingumas visuomenei yra pakankamai didelis.

28. Apeliantas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė ir neargumentavo jam paskirtų bausmių subendrinimo būdo. Tačiau tokie apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai niekuo nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad V. B. paskirtos bausmės bendrinamos iš dalies jas sudedant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu, kadangi veikos buvo padarytos esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuomet, kai narkotinės medžiagos yra gabenamos per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, pripažįstamos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai ir bendrinamos apėmimo bÅ«du (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Tačiau Å¡iuo atveju bylos duomenys patvirtina, jog po to, kai M. P. gabeno narkotines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , V. B. tęsė savo nusikalstamus veiksmus, t. y. garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), toliau laikė kitÄ dalį labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kanapių dervos, be to, dalį jų 2019 m. spalio 29 d. gabeno automobiliu važiuodamas (duomenys neskelbtini).

Šių objektyviųjų BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamos veikos požymių kontrabandos sudėtis nebeapima, todėl apygardos teismas pripažindamas, jog BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos buvo padarytos esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai ir už šias veikas paskirtas bausmes bendrindamas dalinio bausmių sudėjimo būdu BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies pagrindu, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

29. Taigi, įvertinus nuteistojo V. B. asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo motyvus ir tikslus, jo vaidmenį darant nusikalstamas veikas, nustatytas baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismo V. B. už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės, kurių dydžiai Å¡iek tiek didesni nei sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, yra aiÅ¡kiai per griežtos.

V. B. paskirtos bausmės yra proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrÄ sias bausmės skyrimo taisykles, yra teisingos ir tinkamai individualizuotos, neprieÅ¡tarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai, jas Å¡velninti nėra teisinio pagrindo. Dėl M. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį 30. Apeliaciniame skunde M. P. nurodo, jog yra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 391 straipsnio 1 dalimi.

Anot apelianto, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant organizuota grupe, tačiau apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nepakankamai dėmesio skyrė bendrininkavimo požymiams nustatyti ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog jis ir V. B. veikė bendrininkų grupe. Aplinkybės, jog V. B. suplanavo ir organizavo Å¡ias nusikalstamas veikas, įtraukė į jų darymÄ finansiÅ¡kai nuo jo priklausantį M. P., tačiau skyrė jam tik antraeilį vaidmenį – pergabenti narkotines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti asmenys, iÅ¡ kurių V.

B. įgijo narkotines medžiagas, rodo, jog jam inkriminuoti nusikaltimai buvo padaryti veikiant organizuota grupe. Tačiau su tokiais nuteistojo teiginiais nėra pagrindo sutikti.

31. Viena iÅ¡ bendrininkavimo formų – bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Taigi, bÅ«tinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi bÅ«ti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BK 24 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, apibÅ«dinančias bendrininkavimÄ ir bendrininkų rÅ«Å¡is, nusikaltimo bendravykdis yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamÄ veikÄ , o tai reiÅ¡kia – savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (nustatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2014, Nr. 2K-265-1073/2018).

32. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vienÄ apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ , atlieka tam tikrÄ užduotį ar turi skirtingÄ vaidmenį. Organizuota grupė pasižymi grupės narių ryÅ¡ių pastovumu, bendrais tikslais, pasiskirstymu pareigomis ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-942/2015).

Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimÄ , atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumÄ , veikų padarymo intensyvumÄ , narių pasiskirstymÄ vaidmenimis, kiekvieno iÅ¡ bendrininkų konkrečios užduoties atlikimÄ siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011, Nr. 2K-257/2011, Nr. 2K-275/2012, Nr. 2K-453/2012, Nr. 2K-35/2013). OrganizuotÄ grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, iÅ¡skiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam bÅ«dingas nevienlaikiÅ¡kumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-942/2015).

Be to, inkriminuojant atskiram bendrininkui organizuotos grupės požymį, bÅ«tina, kad Å¡is suprastų priklausÄ s tokiai grupei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70/2014, Nr. 2K-304-942/2015). Taigi, atribojant organizuotÄ grupę nuo bendrininkų grupės turi bÅ«ti vertinamas ir organizuotumo lygis, ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant tokiai grupei, turinčiai tikslÄ daryti nusikaltimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2008, Nr. 2K-344/2010, Nr. 2K-7-96/2012, Nr. 2K-275/2012, Nr. 2K-453/2012, Nr. 2K-70/2014, Nr. 2K-304-942/2015).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pagrįstai nustatė, kad M. P. ir V. B. jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe. Atkreiptinas dėmesys, kad ir bendrininkų grupė gali susidaryti bet kokio pavojingumo tyčiniam nusikaltimui padaryti. Ir nors iÅ¡ anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, glaudžių ryÅ¡ių tarp bendrininkų nustatymas, vaidmenų pasiskirstymas ir kt. nėra bÅ«tini bendrininkų grupės požymiai, tačiau bendrininkų grupės nariai taip pat gali tarpusavyje susitarti dėl numatytos bendros nusikalstamos veikos darymo, dėl jos padarymo bÅ«dų, priemonių, įrankių, dėl pasinaudojimo nusikalstamais padariniais, jų slėpimo ir kt.

Todėl, nenustačius byloje atitinkamo kaltininkų organizuotumo lygio, bendrai nusikalstamai veikai suformuotų tarp bendrininkų tvirtų, besitęsiančių nusikalstamų ryÅ¡ių, jų suvokimo sukÅ«rus organizuotÄ grupę ar priklausant jai, vien pagal prieÅ¡ tai nurodytus ir iÅ¡ esmės abiem bendrininkavimo formoms bÅ«dingus (nors, kaip minėta, bendrininkų grupei nebÅ«tinus) požymius konstatuoti organizuotos grupės požymio negalima.

34. Aptariamoje byloje nėra pagrindo teigti, kad nuteistųjų V. B. ir M. P. pasirengimas daryti nusikalstamas veikas ir jų padarymo organizuotumas buvo aukÅ¡to lygio. Kaltinime inkriminuotos ir bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tarp M. P. ir V. B. buvo iÅ¡ankstinis susitarimas gabenti narkotines medžiagas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), Å¡iuo tikslu į LietuvÄ atvykusio M. P. automobilyje „VW Passat“ V. B. paslėpė narkotinių medžiagų krovinį, po ko M.

P. ir V. B., pastarojo vairuojamu automobiliu „VW Passat“ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) nuvyko į (duomenys neskelbtini), o sekančiÄ dienÄ M. P., V. B. nurodymu, automobiliu „VW Passat“ bandė pervažiuoti per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ su Baltarusijos Respublika, tačiau buvo sulaikytas, o narkotinių medžiagų krovinys rastas. Tokios aplinkybės patvirtina, kad nuteistieji veikė turėdami iÅ¡ankstinį susitarimÄ , bendrais bruožais aptarę veikų įvykdymo planÄ , nusikalstamus veiksmus atliko tiek bendrai, tiek pasiskirstę vaidmenimis, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kurie suponuotų iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji bÅ«tų tapatinęsi su dalyvavimu organizuotos grupės veikloje, prieÅ¡ingai, paties M.

P. parodymai patvirtina, kad susitarimas su V. B. buvo vienkartinio pobūdžio, jų nesiejo tvirti, besitęsiantys, nevienlaikiški nusikalstami ryšiai. Argumentai, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas asmuo ar asmenys, iš kurių V. B. įgijo narkotines medžiagas taip pat niekaip nepagrindžia organizuotos grupės požymių.

35. BK 391 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui, gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino dalyvavęs darant tokiÄ nusikalstamÄ veikÄ ar priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Taigi, viena iÅ¡ sÄ lygų, kuriai esant asmuo gali bÅ«ti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės yra tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė dalyvaudamas organizuotoje grupėje arba nusikalstamame susivienijime. Å iuo atveju, kaip pagrįstai nurodoma ir skundžiamame nuosprendyje, M. P. ir V. B. pripažinti kaltais dėl nusikalstamų veikų, padarytų bendrininkų grupe, todėl nėra formalių sÄ lygų, leidžiančių svarstyti BK 391 straipsnio 1 dalies taikymÄ M. P..

36. Apelianto M. P. gynėjas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine nutartimi Nr. 2K-249-895/2017, kurioje asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnio 1 dalį. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu apelianto gynėjo nurodyta nutartimi Å¡ioje byloje kaip precedentu remtis negalima, kadangi joje nustatytos visiÅ¡kai kitokios faktinės aplinkybės nei nagrinėjamoje byloje. Aptariamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje ikiteisminio tyrimo metu prokuroras nutarimu, vadovaudamasis BK 391 straipsniu, nutraukė ikiteisminį tyrimÄ organizuotos grupės nariui, aktyviai padėjusiam iÅ¡aiÅ¡kinti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas, ir atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi, gynėjo minimoje byloje asmuo buvo įtariamas nusikalstamų veikų, padarytų organizuota grupe, o ne bendrininkų grupe, kaip Å¡iuo atveju.

Dėl M. P. paskirtos bausmės ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo 37. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir nuteistajam M. P. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo teiginiais ir Å¡ioje dalyje keičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

38. Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamÄ veikÄ , bet ir nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotÄ ir teisingÄ bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė.

Bausmės turi bÅ«ti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami bendrÄ bausmės paskirtį. Kaip jau minėta, bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje. Tik iÅ¡imtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali iÅ¡eiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Å ie atvejai numatyti BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje.

39. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta iÅ¡imtis iÅ¡ to paties straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintos nuostatos, įpareigojančios teismÄ skirti bausmę pagal sankcijos ribas. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Å i norma įtvirtina galimybę teismams bausmių skyrimo procese tiesiogiai taikyti teisingumo principÄ . Kartu teismas turi įvertinti ir tai, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos, kadangi teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Dėl to bausmė yra teisinga, kai jÄ skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo, ir visuomenės ar valstybės interesai, kai nė vieniems iÅ¡ jų nesuteikiama prioritetinė reikÅ¡mė.

40. Teismų praktikoje BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės Å¡velninimo pagrindas yra siejamas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, Å¡velnindamas bausmę Å¡iuo pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad už nusikalstamos veikos padarymÄ straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-432/2014 ir kt.).

41. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad M. P. ir jo padaryta veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, nėra tiek pavojingi, jog bausmės tikslai bÅ«tų pasiekti skiriant jam inkriminuojamo nusikaltimo sankcijoje nustatytÄ laisvės atėmimo bausmę. Apygardos teismo nuomone, sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas M. P. aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui ir bausmės paskirčiai, todėl pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nuteistajam paskyrė Å¡velnesnę negu įstatyme numatytÄ bausmę.

Su tokia išvada teisėjų kolegija nesutinka. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad BK 54 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma bylose, susijusiose su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui. Tokiais atvejais nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377-489/2018).

42. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei M. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ paskirdamas Å¡velnesnę, nei numatyta įstatymo, bausmę, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ motyvavo tuo, kad nusikaltimo organizatorius buvo ne M. P., o V. B.; M. P. atliko iÅ¡ esmės kurjerio funkcijÄ ; darydamas nusikalstamÄ veikÄ siekė iÅ¡spręsti savo finansines problemas; narkotinės medžiagos krovinys buvo sulaikytas pareigÅ«nų, todėl į apyvartÄ nepateko; nuteistasis turi Å¡eimÄ ; prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, padėjo atskleisti nusikalstamÄ veikÄ bei joje dalyvavusius asmenis. Å ios aplinkybės, pirmosios instancijos teismo vertinimu, rodo mažesnį padaryto nusikaltimo ir paties M. P. pavojingumÄ . Prokuroras apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje nustatytos aplinkybės nėra iÅ¡imtinės pagal BK 54 straipsnio 3 dalį.

43. M. P. veikdamas tiesiogine tyčia, padarė labai sunkų nusikaltimÄ , kuriuo sukeliamas pavojus žmonių gyvybei ir sveikatai, t. y. veikdamas bendrininkų grupe per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Nors ir sutiktina su apygardos teismo skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytais teiginiais, jog M. P. vaidmuo disponuojant labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų nebuvo pagrindinis, jis turėjo atlikti kurjerio vaidmenį, tačiau jis buvo tiesioginis nusikaltimų padarymo vykdytojas.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Å¡i veika nebuvo spontaniÅ¡ka, ji buvo iÅ¡ anksto apgalvota, jai buvo pasiruoÅ¡ta. Bylos duomenimis nuteistasis į LietuvÄ savo automobiliu „VW Passat“ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) atvyko turėdamas vienintelį tikslÄ â€“ įvykdyti iÅ¡ankstinį susitarimÄ su V. B. iÅ¡gabenti draudžiamas medžiagas iÅ¡ Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Siekdamas sukelti kuo mažiau įtarimų į LietuvÄ jis kartu atsivežė ir su nusikalstama veika niekuo nesusijusiÄ pusseserę V.

N.. M. P. kartu su V. B., pastarojo vairuojamu automobiliu „VW Passat“, kuriame buvo paslėptos narkotinės medžiagos, vyko per visÄ LietuvÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusija, tuomet pats vairavo minėtÄ automobilį iki muitinės kontrolės Medininkų posto. Taigi, nors M. P. ir nebuvo nusikalstamų veikų sumanytojas bei organizatorius, visgi jo atlikti aktyvÅ«s veiksmai buvo itin svarbÅ«s įgyvendinant objektyviuosius nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymius.

44. Vertinant nusikalstamos veikos ir jÄ padariusio asmens pavojingumÄ svarbu įvertinti ir gabentų narkotinių medžiagų kiekį bei rūšį. Byloje nustatyta, kad M. P. gabeno labai didelį kiekį – 33,830 kg kanapių dervos. Å is kiekis daugiau nei 270 kartų virÅ¡ija Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, nustatytÄ labai didelį kanapių dervos kiekį – 125 g.

Kaip teisingai nurodyta prokuroro apeliaciniame skunde, kanapių derva, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ rašų patvirtinimo“ patvirtintais Lietuvos Respublikoje narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ raÅ¡ais, nėra priskirta prie narkotinių medžiagų, kurios leidžiamos vartoti medicinos tikslams. Ta aplinkybė, kad narkotinės medžiagos nebuvo iÅ¡platintos, Å¡iuo atveju taip pat nerodo mažesnio nuteistojo padarytos veikos pavojingumo, nes draudžiamas medžiagas gabenęs M.

P. tik atsitiktinai kilus įtarimams buvo sulaikytas pasienio pareigÅ«nų, o narkotinių medžiagų krovinys buvo surastas bei paimtas. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumenkino nuteistojo vaidmenį darant nusikalstamas veikas bei jo padaryto nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, pavojingumÄ bei daromÄ Å¾alÄ visuomenei.

45. Nėra pagrindo M. P. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų motyvuojant tuo, jog jis nusikalstamas veikas padarė siekdamas iÅ¡spręsti savo finansines problemas. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dažniausiai padaromos iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, siekiant iÅ¡ disponuojamų draudžiamų medžiagų gauti materialinės naudos. M. P. teigė, kad su V. B. dėl narkotinių medžiagų gabenimo susitarė norėdamas grÄ Å¾inti jam skolÄ , tikslo pasipelnyti jis neturėjo. Tikslas bei motyvas nėra bÅ«tinas Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymis, tačiau į jį galima atsižvelgti charakterizuojant kaltininkÄ bei skiriant jam bausmę. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu M. P. turimi motyvai Å¡iuo atveju, vertinant padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , jų pobÅ«dį, sunkumÄ , nėra tokie reikÅ¡mingi ir pateisinami, kad bÅ«tų galima pripažinti, jog yra pagrindas taikyti jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

46. Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg iÅ¡skirtinį dėmesį skyrė nuteistojo asmenybei ir jo Å¡eiminėms aplinkybėms. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad M. P. yra vedęs, augina du nepilnamečius veikus, Lietuvos Respublikoje anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbo, darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Paties nuteistojo M. P. teigimu praeityje buvo teistas (t. 5, b. l. 178). Byloje nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Sutiktina, kad M. P. prisidėjo prie Å¡ių nusikalstamų veikų iÅ¡aiÅ¡kinimo, kadangi ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę, nurodė savo bendrininkÄ V. B.. Tačiau Å¡i aplinkybė buvo įvertinta pripažinus jÄ kaip M. P. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, kad nuteistasis yra dirbantis, charakterizuojamas gerai, turi Å¡eimÄ yra svarbios, tačiau jos bÅ«dingos daugeliui asmenų, todėl nėra iÅ¡imtinės ir nesudaro pakankamo pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei nuteistajam paskirti Å¡velnesnę negu BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytÄ bausmę.

47. IÅ¡ to, kas paminėta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. P. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taikė nenustatęs jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, rodančių daug mažesnį nuteistojo ir jo padarytos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, pavojingumÄ , iÅ¡skirtinį dėmesį skyrė nuteistojo asmenybei ir jo Å¡eiminėms aplinkybėms. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokioms pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms. Kita vertus, aptartų bausmės paskyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visuma leidžia nuteistajam skirti minimaliÄ BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę.

M. P. taip pat skiriama nauja subendrinta bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad M. P. padarytos veikos sudaro idealiÄ nusikalstamų veikų sutaptį, Å¡iuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu skiriamos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo bÅ«du vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 2 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį M.

P. (M. P.) pagal BK 260 straipsnio 3 dalį buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 (ketveriems) metams ir M. P. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirti naujÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 10 (deÅ¡imčiai) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmę, naujai paskirtÄ pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, bei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę pagal BK 199 straipsnio 4 dalį subendrinti apėmimo bÅ«du bei M. P. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 10 (deÅ¡imčiai) metų.

KitÄ Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nuteistųjų M. P. ir V. B. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Albinas Bielskis Alenas Piesliakas Linas Å iukÅ¡ta