1f16bafe-285c-4e7b-993c-5bf8cd9d53c8 · Klaipėdos apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-788-639/2019 (Proceso Nr. 2-06-3-10277-2018-9) Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.17.; 2.6.26.; 2.6.27.; 3.1.7.6.; 3.2.4.9.3.3.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1. KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 24 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėjas Saulius Zajarskas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinį atsakovui „(duomenys neskelbtini)“, dėl nuostolių atlyginimo. Teismas n u s t a t ė :

1. ieÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (el. b. 1 t., l. 73-80) praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ 25 667,00 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 7 d. buvo sudaryta Užsakymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., l. 30-35).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra tiekėjas, o „(duomenys neskelbtini)“ – vežėjas. Vadovaujantis užsakymu, 2018 m. birželio 12 d. krovinys turėjo būti pakrautas Haminoje (duomenys neskelbtini), Suomija) ir 2018 m. birželio 14 d. ir pristatytas į muitinės sandėlį (duomenys neskelbtini), Lietuvoje (UAB „(duomenys neskelbtini)). 2018 m. birželio 13 d. atsakovo atstovas V. M. telefonu informavo ieškovę, kad gabenant krovinį Estijoje, nakties metu, transporto vairuotojui sustojus pailsėti degalinėje (duomenys neskelbtini) apskrityje, Estijos Respublikoje, buvo įvykdyta vagystė ir dalis ieškovo krovinio pavogta. 2018 m. birželio 13 d. ieškovė pareiškimu kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodė, jog nuostolius dėl vagystės turės atlyginti „(duomenys neskelbtini)“.

Likusi krovinio dalis 2018 m. birželio 14 d. transporto priemonė Volvo FH, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (puspriekabė Schmitz Cargobull, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) atvyko į muitinės sandėlį Lietuvoje. Atvykus kroviniui į sandėlį, prekės buvo sutikrintos pagal krovinio dokumentus ir nustatytas 105 dėžių trÅ«kumas, prekių trÅ«kumas užfiksuotas akte Nr. 422, nurodyta preliminari dingusių prekių vertė – 25 667,00 Eur (29260,00 USD). Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes – kad pervežimo metu buvo prarasta dalis krovinio, tÄ pačiÄ dienÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ Estijos policijai pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl krovinio vagystės. 2018 m. birželio 15 d. ieÅ¡kovė gavo informacijÄ iÅ¡ Estijos policijos, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo informuota, kad pradėtas baudžiamasis procesas dėl krovinio vagystės. Tyrėjas nurodė, jog įsilaužus į užplombuotÄ transporto priemonę Volvo FH, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (puspriekabė Schmitz Cargobull, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), iÅ¡ jos pavogta: 21 dėžė universalių projektorių Epson EB-S41, kurių vertė 5880,00 USD, 49 dėžės universalių projektorių Epson EB-S05, kurių vertė 12740,00 USD, 28 dėžės universalių projektorių Epson EB-X05, kurių vertė 8400,00 USD ir 7 dėžės universalių projektorių Epson EB-X41, kurių vertė 2240,00 USD.

IÅ¡ viso pavogta 105 dėžės projektorių, kurių vertė 29260,00 USD. Vadovaujantis policijos pareigÅ«nų praneÅ¡imu ieÅ¡kovė 2018 m. birželio 29 d. „(duomenys neskelbtini)“ Ltd. pateikė pretenzijÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuria paprašė atlyginti 25 667,00 Eur žalÄ . Pretenzijoje nurodyta, jog priimant krovinį iÅ¡ Suomijos, Haminos miesto, buvo nustatytas prekių trÅ«kumas už 25 667,00 Eur (29260,00 USD). 2018 m. liepos 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė PareiÅ¡kimÄ Nr. 2 „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodė, jog nustatytas prekių trÅ«kumas už 25 667,00 Eur (29260,00 USD) bei pateiktas praÅ¡ymas atlyginti nuostolius.

Negavus jokio atsakymo iÅ¡ atsakovo, 2018 m. liepos 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė PareiÅ¡kimÄ Nr. 3 „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodė, jog negavo jokio oficialaus paaiÅ¡kinimo dėl nuostolių atlyginimo ir pateiktas praÅ¡ymas atlyginti nuostolius. 2018 m. rugpjūčio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar kartÄ pareiÅ¡kimu kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo prašė atlyginti nuostolius. Tik 2018 m. rugpjūčio 22 d. „(duomenys neskelbtini)“ atsiųstu praneÅ¡imu informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jog nuostolių neatlygins.

2. IeÅ¡kovė vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiÅ¡kose bylose praÅ¡o pripažinti, kad atsakovas yra netekęs teisės gintis ribota atsakomybe, kadangi krovinį prarado dėl savo didelio neatsargumo prilyginamo tyčiai. Vežėjas krovinio nesaugojo, nakties metu transporto priemonė su kroviniu buvo palikta nesaugomoje aikÅ¡telėje, vagystės metu vairuotojas miegojo, tokie vežėjo veiksmai prilygintini tyčiniams, todėl vežėjo atsakomybė už prarastÄ krovinį turi bÅ«ti neribojama.

Tuo pačiu praÅ¡o taikyti CMR 29 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kad vežėjas negali vadovautis Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar jÄ ribotų, jeigu žala buvo padaryta sÄ moningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylÄ nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Kad atsakovas elgėsi neatsargiai ir neapdairiai įrodo tai, kad vairuotojas poilsiui sustojo užsakymo sutartimi suderintų reikalavimų neatitinkančioje vietoje. Vairuotojas turėjo imtis ypatingų atsargumo priemonių ir, be kita ko, stoti poilsio tik saugojamose aikÅ¡telėse (aptverta ir stebima teritorija, fizinė teritorijos apsauga, įvažiavimo/iÅ¡važiavimo kontrolė ir kt.), kadangi užsakymo sutartyje 13 punkte numatytas draudimas palikti krovinį degalinėse ar kitose neapsaugotose vietose.

3. Atsakovas „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į ieÅ¡kinį (el. b. 2 t., l. 2-8) nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodo, kad atsakovas priėmė ieÅ¡kovės užsakymÄ transportui ir įsipareigojo pergabenti krovinį iÅ¡ Haminos ((duomenys neskelbtini) Suomija) į muitinės sandėlį (duomenys neskelbtini), Lietuvoje (UAB (duomenys neskelbtini)). Užsakyme ieÅ¡kovė nenurodė nei krovinio tÅ«rio nei svorio, taip pat klaidingai nurodė, kad bus gabenami spausdintuvai, nors buvo gabenamas krovinys – projektoriai.

Daugiau krovinys detalizuotas nebuvo. Krovinio kaina atsakovui nebuvo nurodyta. Gabenant krovinį iÅ¡ Suomijos į LietuvÄ vairuotojas sustojo pailsėti Estijos Respublikoje, Harju apskrityje, Kernu (miestelis/kaimas) esančioje aikÅ¡telėje kur nakties metu buvo įvykdyta dalies krovinio vagystė. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad krovinys buvo gabenamas pasiraÅ¡ius sutartį už užmokestį, krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų Å¡alių teritorijose ir abi Å¡alys yra tarptautinio krovinių gabenimo keliais sutarties konvencijos (CMR) narės. Todėl Å¡iam gabenimui turi bÅ«ti taikomos CMR konvencijos nuostatos.

Vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalimi kompensacija negali bÅ«ti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvienÄ trÅ«kstamÄ kilogramÄ bruto svorio. Å iuo atveju ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti atlyginta ne daugiau kaip 3 786,41 Eur. Atsakovas neginčija savo atsakomybės dėl prarasto krovinio ir pasiÅ«lė ieÅ¡kovei atlyginti žalÄ už prarastÄ krovinį, kurios dydį apibrėžia CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalis, Å¡iuo atveju tai sudaro 3 786,41 Eur, tačiau ieÅ¡kovė su tuo nesutiko.

Atsakovas nesutinka, kad vagystė įvyko dėl didelio jo neatsargumo. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju jis turėjo vežti spausdintuvus, tačiau dėl neaiÅ¡kių priežasčių buvo nutylėta, kad pervežami projektoriai, kurie yra daug lengvesni, todėl daug lengviau, greičiau pavagiami be to greičiau realizuojami. Taip pat akcentavo, jog atsakovas sutiko gabenti biuro reikmenis - spausdintuvus, kurių kaina jiems nebuvo žinoma. Taigi ieÅ¡kovė, reikalauti iÅ¡ krovinių vežėjų atsakomybės, nevykdant CMR konvencijoje 24, 26 straipsniuose nustatytos krovinio siuntėjo pareigos praneÅ¡ti apie krovinio vertę, virÅ¡ijančiÄ ribÄ , nurodytÄ 23 straipsnio 3 punkte, yra nepagrįsta, todėl praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Jeigu atsakovas bÅ«tų žinojęs, kad krovinio vertė yra daug didesnė, atsakovas bÅ«tų pasiÅ«lęs ieÅ¡kovei šį krovinį apdrausti, bÅ«tų atsisakęs krovinį gabenti arba bÅ«tų ėmęsis papildomų saugumo priemonių. Pažymėjo ir tai, kad važiuojant naktį tinkamesnės vietos sustoti aplink nebuvo, vairuotojui pagal darbo tvarkÄ buvo privalomas poilsio laikas, taigi galimybių susirasti saugomÄ aikÅ¡telę ar kokiu kitu bÅ«du apsaugoti krovinį nakties metu vežėjas neturėjo, vadinasi, iÅ¡ esmės ieÅ¡kovė reikalauja neįvykdomų saugumo priemonių, nors pati į papildomÄ krovinio apsaugÄ neinvestavo.

Atsakovas taip pat sutinka atlyginti 85 proc. bylinėjimosi iÅ¡laidų, taip pat praÅ¡o atlikti užskaitÄ (įskaitymÄ ), pagal kuriÄ iÅ¡mokama ieÅ¡kovei suma bÅ«tų sumažinta nesumokėto pervežimo mokesčio suma t. y. 680,00 Eur, procesinių iÅ¡laidų suma 382,50 ir 40,54 Eur delspinigių, priskaičiuotų nuo 680,00 Eur nesumokėto pervežimo mokesčio, taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai 8 proc. palÅ«kanas nuo nesumokėtos 680,00 Eur sumos už krovinio pervežimÄ .

4. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad vadovaujantis operatyvumo ir ekonomiÅ¡kumo principais, atsižvelgiant į tai, kad ginčo Å¡alys yra skirtingose valstybėse, praÅ¡o bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

5. IeÅ¡kovės atstovas parengiamojo posėdžio metu, įvertinęs atsakovo pateiktÄ praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, jam neprieÅ¡taravo ir sutiko, kad ginčas bÅ«tų nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka Å¡alims nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a:

6. bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. birželio 7 d. buvo sudaryta Užsakymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)(el. b. 1 t., l. 30-35). Krovinys turėjo būti pakrautas 2018 m. birželio 12 d. Haminoje ((duomenys neskelbtini), Suomija) ir 2018 m. birželio 14 d. ir pristatytas į muitinės sandėlį Senųjų Trakų sen., Lietuvoje (UAB „(duomenys neskelbtini)). 2018 m. birželio 13 d. ieškovė buvo informuota, kad gabenant krovinį Estijoje, nakties metu, transporto vairuotojui sustojus pailsėti degalinėje Krooningi (duomenys neskelbtini) apskrityje, Estijos Respublikoje, buvo įvykdyta vagystė ir dalis ieškovės krovinio pavogta. 2018 m. birželio 13 d. ieškovė pareiškimu kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“, pareikalavo atlyginti dėl vagystės patirtus nuostolius „(duomenys neskelbtini)“.

Likusi krovinio dalis 2018 m. birželio 14 d. transporto priemone Volvo FH, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (puspriekabė Schmitz Cargobull, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pristatyta į muitinės sandėlį Lietuvoje. Atvykus kroviniui į sandėlį, prekės buvo sutikrintos pagal krovinio dokumentus ir nustatytas 105 dėžių trÅ«kumas, prekių trÅ«kumas užfiksuotas akte Nr. 422, nurodyta preliminari dingusių prekių vertė – 25 667,00 Eur (29260,00 USD). IÅ¡ Estijos policijos pateiktos informacijos nustatyta, kad Estijos pareigÅ«nai pradėjo baudžiamÄ jį procesÄ dėl krovinio vagystės. Tyrimo metu nustatyta, jog įsilaužus į užplombuotÄ transporto priemonę Volvo FH, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (puspriekabė Schmitz Cargobull, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), iÅ¡ jos pavogta: 21 dėžė universalių projektorių Epson EB-S41, kurių vertė 5880,00 USD, 49 dėžės universalių projektorių Epson EB-S05, kurių vertė 12740,00 USD, 28 dėžės universalių projektorių Epson EB-X05, kurių vertė 8400,00 USD ir 7 dėžės universalių projektorių Epson EB-X41, kurių vertė 2240,00 USD.

IÅ¡ viso pavogta 105 dėžės projektorių, kurių vertė 29260,00 USD. Vadovaujantis policijos pareigÅ«nų praneÅ¡imu ieÅ¡kovė 2018 m. birželio 29 d. „(duomenys neskelbtini) pateikė pretenzijÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuria paprašė atlyginti 25 667,00 Eur žalÄ . Pretenzijoje nurodyta, jog priimant krovinį iÅ¡ Suomijos, Haminos miesto, buvo nustatytas prekių trÅ«kumas už 25 667,00 Eur (29 260,00 USD). IeÅ¡kovė keletÄ kartų kreipėsi į atsakovÄ su reikalavimu atlyginti nuostolius, kurie sudaro prarasto krovinio dalies vertę t. y. 25 667,00 Eur, tačiau atsakovas atsisakė atlyginti nuostolius.

Atsakovui geranoriÅ¡kai nesutinkant atlyginti nuostolių, ieÅ¡kovė pateikė teismui ieÅ¡kinį atsakovo dėl 25 667,00 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. 1 t. l. 73-80).

7. Atsakovas atsiliepimu nurodė, kad vadovaudamasis CMR konvencijos 23 straipsnio 1 ir 3 dalimis, sutinka kompensuoti 3 786,41 Eur, t. y. 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvienÄ trÅ«kstamÄ kilogramÄ bruto svorio (el. b. 2 t., l. 2-8). Kadangi ieÅ¡kovė nenurodė tikslios krovinio vertės, taip pat nenurodė, kas jos manymu laikytina saugiomis sustojimo vietomis, atsakovas neturėjo galimybių imtis papildomų apsaugos priemonių, juolab, kad kelionės trasoje saugomų parkavimo stotelių nebuvo, todėl sustojimas atsakovo pasirinktoje aikÅ¡telėje nagrinėjamu atveju buvo optimaliausias pasirinkimas.

Patikslino, kad sustojimas kur buvo įvykdyta vagystė buvo ne degalinėje, o stovėjimo aikÅ¡telėje netoli degalinės. Dėl nuostolių 8. Nei dėl fakto (įvykio, jo aplinkybių), nei dėl pasekmių (prarasto dalies krovinio), nei dėl atsakomybės pagrindų ir taikytinos teisės, ginčo tarp Å¡alių nėra. Ginčas tarp Å¡alių yra kilęs dėl atsakomybės ribų, t. y. CMR konvencijos 23 straipsnio nuostatų taikymo nagrinėjamu atveju. IeÅ¡kovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡o atlyginti visÄ prarasto krovinio dalies vertę, kuriÄ grindžia ekspertizės aktu, Estijos policijos pareigÅ«nų raÅ¡tu t. y. 25 667,00 Eur (el. b. 1 t., l. 23-29. 37-38).

Atsakovas „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡o riboti jo atsakomybę ir sutinka sumokėti 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvienÄ trÅ«kstamÄ kilogramÄ bruto svorio, t. y. 3 786,41 Eur.

9. CMR konvencija, įtvirtindama griežtÄ vežėjo atsakomybę, jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpcijÄ (CMR konvencijos 17 straipsnis, 18 straipsnis), kartu nustato ir tam tikras garantijas, pasireiÅ¡kiančias vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydžio ribojimu. CMR konvencijos 23 straipsnyje nustatyta, kad, remiantis Å¡ios Konvencijos nuostatomis, vežėjas, praradus dalį arba visÄ krovinį, privalo atlyginti žalÄ . Kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti.

Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, - pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę. Tačiau kompensacija negali bÅ«ti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvienÄ trÅ«kstamÄ kilogramÄ bruto svorio (CMR konvencijos 23 straipsnio 1-3 dalys). CMR konvencijos 23 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad didesnės kompensacijos iÅ¡ vežėjo gali bÅ«ti pareikalauta tik tuo atveju, jeigu buvo deklaruota krovinio vertė arba papildoma krovinio vertė, kaip nurodyta CMR 24 ir 26 straipsniuose.

10. Tačiau taisyklės, remdamasis kuriomis vežėjas gali tikėtis ribotos atsakomybės taikymo, turi vienÄ iÅ¡imtį, kai vežėjas netenka teisės į atsakomybės ribojimÄ ir iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡komi visi galimi nuostoliai. Vienas iÅ¡ atvejų, kada vežėjo atsakomybė nėra ribojama CMR konvencijos 23 straipsnyje nustatytu maksimaliu dydžiu ir jis privalo atsakyti visa apimtimi, yra žalos padarymas dėl vežėjo kaltės, pasireiÅ¡kusios dideliu neatsargumu (grubiu/Å¡iurkščiu aplaidumu), kuris tarptautinėje praktikoje prilyginamas tyčiniams veiksmams (CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „ERGO Lietuva“ v.

UAB „Transtira“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-172/2009). Lietuvos nacionalinėje teisėje tiesiogiai didelis neatsargumas nevertinamas tyčia, bet teisiniai tyčinių veiksmų ir didelio neatsargumo padariniai neretai yra vienodi. Pagal teisės doktrinÄ tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių Å¡is, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimų, nebÅ«tų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo rizikÄ arba padėti jos iÅ¡vengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012).

11. Plėtodamas CMR Konvencijos 29 straipsnio 1 dalies aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad siekiant konstatuoti sÄ moningÄ netinkamÄ vežėjo elgesį, turi bÅ«ti atsižvelgiama tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius kriterijus. Objektyviaisiais kriterijais gali bÅ«ti laikomas nustatytų taisyklių nepaisymas ar pažeidimas (kelių eismo taisyklių, krovinio apsaugos taisyklių, darbo ir poilsio režimo taisyklių, krovinio pristatymo nurodymų). Subjektyviuoju kriterijumi – sÄ moningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015).

Taigi, sprendžiant didesnės kompensacijos pagal CMR konvencijos 29 straipsnį priteisimo klausimÄ , turi bÅ«ti nustatyta, ar vežėjas, veždamas krovinį, elgėsi maksimaliai atsargiai ir rÅ«pestingai ir ar ėmėsi visų tuo metu įmanomų saugumo priemonių, taip sudarydamas realias neteisėto jo vežamo krovinio užvaldymo kliÅ«tis, kurias įveikus vagystė galėtų bÅ«ti pripažinta neiÅ¡vengiama aplinkybe, paÅ¡alinančia didelį vežėjo neatsargumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Baltic Express“ v.

UAB „Autonivera“, bylos Nr. 3K-3-259/2007).

12. Atsižvelgiant į tai, kad vagystė teismų praktikoje laikoma neiÅ¡vengiama aplinkybe tik iÅ¡imtinais atvejais, t. y. kai ji įvykdoma iÅ¡ tiesų ypatingomis aplinkybėmis (jėga, ginklu, užpuolimu ar kitokiomis priemonėmis, kurioms neprotinga bÅ«tų prieÅ¡intis), laikytina, jog net paprasčiausių atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtÄ vežamo krovinio užvaldymÄ , reiÅ¡kia vežėjo neatsargumÄ , prilygintinÄ tyčiniams veiksmams. Jeigu tam tikrais vežėjo veiksmais ar jo neveikimu buvo sudarytos bent prielaidos krovinio praradimui, vežėjui kyla ir tam tikri teisiniai padariniai – jis netenka teisės į atsakomybės ribojimÄ .

Vežėjo kaltės pobÅ«dis ginčo atveju vertintinas atsižvelgiant į jo pasirinktÄ sustojimo vietÄ , laikÄ ir priežastis, krovinio saugumui užtikrinti atliktus veiksmus ir kitas krovinio praradimo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012). Taigi, pagal teismų praktikÄ reikÅ¡mę vežėjo atsakomybei kilti turi vežėjo sprendimas, esant kelioms alternatyvoms, dėl pasirinktos stovėjimo aikÅ¡telės.

13. IeÅ¡kovas, siekdamas gauti visų jo patirtų nuostolių dėl krovinio dalies praradimo kompensavimÄ , turi įrodyti ne tik praradimo faktÄ , bet ir pagrįsti pateikiamais įrodymais aplinkybes, patvirtinančias vežėjo veiksmų didelį neatsargumÄ (Å¡iurkÅ¡tų aplaidumÄ ), dėl kurio krovinys ar jo dalis buvo užvaldyta trečiųjų asmenų (pavogta). Tuo tarpu vežėjas, siekdamas, kad jo atlyginamų nuostolių už krovinio dalies praradimÄ dydis bÅ«tų ribojamas CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalies nuostatomis, gindamasis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kovo reikalavimo, įrodinėja buvęs maksimaliai atsargus ir rÅ«pestingas bei ėmęsis įmanomų saugumo priemonių realioms ir veiksmingoms kliÅ«tims neteisėtam jo vežamo krovinio užvaldymui sudaryti, nes, priėmęs krovinį vežimui ir pradėjęs vykdyti vežimÄ , privalėjo užtikrinti krovinio saugumÄ veždamas jį tomis konkrečiomis aplinkybėmis, kuriomis, priimdamas paraiÅ¡kÄ , sutiko vežti, ir, kaip savo srities profesionalas, nuolat užsiimantis krovinių pervežimu už atlygį, iÅ¡ anksto numatyti ir įvertinti visas galimas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio paradimo rizikos veiksniams paÅ¡alinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012).

14. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė Krovinio pervežimo sutartį (vežimo užsakymÄ (el. b. 1 t., l. 30-35) dėl krovinio pervežimo iÅ¡ Suomijos į LietuvÄ . Jokių specialių sÄ lygų vežimui Sutartyje Å¡alys nesutarė, tačiau sutarties 13 punkte numatė, kad neleidžiama palikti transporto priemonės su kroviniu be priežiÅ«ros, ypač degaline ar kitose nesaugomose vietose. Å ios aplinkybės lemia, jog atsakovas gali pasirinkti marÅ¡rutÄ savarankiÅ¡kai. Taigi, atsakovas turėjo imtis didesnio saugumo veiksmų, siekdamas apsaugoti krovinį jo vežimo metu, t. y. turėjo įvertinti Å¡iÄ aplinkybę pasirinkdamas marÅ¡rutÄ , poilsio vietas ir t. t.

IÅ¡ Estijos policijos pareigÅ«nų praneÅ¡imo matyti, kad įsilaužus į užplombuotÄ transporto priemonę Volvo FH, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (puspriekabė Schmitz Cargobull, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), iÅ¡ jos buvo pavogta: 21 dėžė universalių projektorių Epson EB-S41, kurių vertė 5880,00 USD, 49 dėžės universalių projektorių Epson EB-S05, kurių vertė 12740,00 USD, 28 dėžės universalių projektorių Epson EB-X05, kurių vertė 8400,00 USD ir 7 dėžės universalių projektorių Epson EB-X41, kurių vertė 2240,00 USD.

Iš viso pavogta 105 dėžės projektorių, kurių vertė 29260,00 USD.

15. IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovo kaltė pasireiÅ¡kia tuo, jog jis nepaisydamas pervežimo užsakyme numatyto draudimo palikti krovinį degalinėse ar kitose neapsaugotose vietose, sustojo degalinėje, esančioje Krooningi Kernu degalinėje, (duomenys neskelbtini) Estijos Respublikoje, kur vairuotojui miegant vilkiko (puspriekabės) kabinoje, buvo įvykdyta vagystė. IeÅ¡kovės teigimu, toks susitarimo nesilaikymas aiÅ¡kiai rodo vežėjo nerÅ«pestingumÄ ir atidumo stokÄ .

16. Byloje nustatyta, kad atsakovo vairuotojas rinkdamasis vietÄ poilsiui pasirinko nesaugomÄ aikÅ¡telę, t. y. nesivadovavo krovinio iÅ¡saugojimo prioritetu. Pastatė nakčiai transporto priemonę nesaugomoje degalinės aikÅ¡telėje. Tuo tarpu atsakovas atsiliepime ginčija ieÅ¡kovės pozicijÄ ir nesutinka, kad krovinio pervežimo metu nebuvo imtasi visų įmanomų saugumo priemonių. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės, kad įvykis įvyko degalinėje yra netikslios. Atsakovo teigimu, aptariamoje degalinėje nėra galimybės parkuotis, todėl atsakovas pasirinko atokiau nuo degalinės esančiÄ parkavimo aikÅ¡telę.

AikÅ¡telė yra atviro tipo, t. y. nėra aptverta, todėl į jÄ patekti galima įvairias bÅ«dais ir visomis kryptimis. Ä®vykio aikÅ¡telė yra speciali krovininio transporto aikÅ¡telė, prie degalinės (apie 100 metrų iki degalinės) (el. b. 2 t., l. 4-6), joje vykdomas vaizdo stebėjimas ir policijos pareigÅ«nai tiria vaizdo įraÅ¡us. BÅ«tent tai, kad buvo pasirinkta aikÅ¡telė, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas bei tai, kad ji yra sÄ lyginai arti degalinės rodo vairuotojo pastangas rasti tinkamesnę vietÄ poilsiui taip užtikrinant ir krovinio saugumÄ .

Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad stovėjimo vietos pasirinkimÄ iÅ¡ esmės lėmė pačios ieÅ¡kovės nurodymas nestovėti degalinėse, kur egzistuoja sprogimo pavojus. Tai, kad buvo pavogta tik dalis krovinio rodo, jog aikÅ¡telė buvo pasirinkta tinkama ir buvo nepatogi vykdyti nusikalstamÄ veikÄ , kadangi vagims buvo nepatogu prieiti prie krovinio, jį teko neÅ¡ti rankomis nemaÅ¾Ä atstumÄ . Atsakovas nurodo, kad kito pasirinkimo vairuotojas neturėjo. Atsižvelgiant į krovinio pervežimo atstumÄ , vairuotojas neturėjo galimybės pervežti krovinio per vienÄ dienÄ , jam buvo bÅ«tina pernakvoti kaip to reikalauja pervežimo transporto priemonėmis taisyklės. Vairuotojas, vadovaudamasis griežtais reikalavimais, privalo po 10 valandų darbo, ilsėtis mažiausiai 9 valandas ir tai kontroliuoja tachografas, taigi atsakovo vairuotojui naktį bÅ«tinai reikėjo sustoti.

Tačiau, saugomos ir atsakomybę prisiimančios aikÅ¡telės trasoje, atsakovo žiniomis, nėra. Pakeliui į Pernu yra dar kelios nesaugomos parkavimo aikÅ¡telės, bet pirmiausiai, skirtingai nei Kernu, jos yra be fizinės apsaugos ir antra, nebuvo laiko važiuoti toliau, 10 darbo valandų buvo pasibaigę. Kelyje Talinas - Ryga, atsakovo žiniomis, saugomos aikÅ¡telės nėra ir ieÅ¡kovė jų užsakyme atsakovui taip pat nebuvo nurodžiusi. Atsakovo teigimu, pagal susiklosčiusiÄ situacijÄ (atsižvelgiant į paros laikÄ bei vietovę) atsakovo vairuotojas pasirinko saugiausiÄ , optimaliausiÄ nakvynės vietÄ .

17. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad krovinio nakvynės vietos pasirinkimÄ bei tai, kad krovinio nepavyko apsaugoti iÅ¡ dalies lėmė ir pačios ieÅ¡kovės neracionalÅ«s reikalavimai. IeÅ¡kovė į sutartį įtraukdama sÄ lygÄ , kad atsakovas su kroviniu negali stovėti degalinėse, itin apsunkino ir apribojo atsakovo vairuotojui galimybes pasirinkti nakvynės vietÄ . Pažymėjo, kad žvelgiant iÅ¡ saugumo ir kruopÅ¡tumo įsipareigojimų tikrai nėra racionalu. Degalinėse yra didesnis pavojus bÅ«ti pastebėtam, jose visÄ parÄ dirba operatoriai, o degalinių aikÅ¡telės yra gerai apÅ¡viestos ir sulaukiančios daugiau lankytojų, todėl yra saugesnės sustoti naktį.

Taigi, atsakovo teigimu, pačios ieÅ¡kovės keliami reikalavimai ir draudimas apsistoti nakvynei degalinių aikÅ¡telėse iÅ¡ esmės apribojo atsakovo vairuotojo galimybes pasirinkti sustojimo vietÄ ir tokiu bÅ«du apribojo galimybes užtikrinti krovinio saugumÄ . Tuo tarpu atsakovo vairuotojo pasirinkta sustojimo vieta buvo tinkamiausia ir labiausiai atitinkanti saugumo reikalavimus, kiek tai buvo įmanoma atsižvelgiant į susidariusias aplinkybes ir į pačios ieÅ¡kovės sukurtus apribojimus pasirinkti sustojimo vietÄ .

18. Taigi, iÅ¡ atsiliepimo turinio matyti, kad atsakovas neneigia, kad sutarties punktas dėl sustojimo vietos pasirinkimo nebuvo įvykdytas, tačiau šį sutarties punkto nesilaikymÄ aiÅ¡kina tuo, kad ieÅ¡kovės reikalavimų susiklosčiusioje situacijoje nebuvo įmanoma įvykdyti. Tai tik patvirtina, kad vieta poilsiui buvo pasirinkta netinkama ir priemonės krovinio saugumui užtikrinti taikytos nepakankamos. Atsargumas reiÅ¡kia tai, kad rÅ«pestingas ir apdairus vežėjas turi numatyti galimas grėsmes ir pavojus žalai atsirasti, t. y. kroviniui prarasti, todėl privalo imtis adekvačių priemonių jam iÅ¡saugoti.

19. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, jog vežėjas dėl darbo laiko režimo pažeidimų ar kitų priežasčių nebÅ«tų galėjęs nuvykti į kitas, saugesnes stovėjimo aikÅ¡teles. Atsakovas atsikirtinėja, jog nuvykti į ieÅ¡kovės aikÅ¡teles reikia nukrypti nuo pagrindinio kelio ir kad trasoje nebuvo jokių saugomų stovėjimo aikÅ¡telių. Å i aplinkybė nėra reikÅ¡minga byloje. Atsakovas pagal sutartį galėjo savarankiÅ¡kai suplanuoti savo marÅ¡rutÄ , todėl galėjo suplanuoti marÅ¡rutÄ taip, kad galėtų nuvykti į saugesnę aikÅ¡telę, tačiau to nepadarė.

20. Atsakovas taip pat atsikirtinėja, kad ieÅ¡kovė nenurodė krovinio tipo susitarta dėl spausdintuvų, o buvo vežami projektoriai, kas iÅ¡ esmės didina nusikaltimo vykdymo rizikÄ taip pat nenurodė didelės krovinio vertės, pati nesirÅ«pino krovinio saugumu - jo papildomai nedraudė, nereikalavo kitokios transporto priemonės, rinkosi pigiausiÄ bÅ«dÄ . Tuo atveju, jei bÅ«tų žinojęs krovinio vertę, ieÅ¡kovei bÅ«tų pasiÅ«lęs apsidrausti krovinį, arba atsisakęs jį gabenti arba bÅ«tų siÅ«lęs vežti krovinį dviems vairuotojams arba lydint konvojui, tačiau ieÅ¡kovė neatskleisdama Å¡ios situacijos iÅ¡ esmės perkėlė visÄ saugumo užtikrinimo prievolę atsakovui, tokiu bÅ«du vengdama piniginių iÅ¡laidų saugumo užtikrinimui.

Tokie atsakovo argumentai, kad pervežimÄ užsakęs užsakovas dėl įvykusios vagystės kaltas pats, kadangi pas vežėja užsakė ar pasirinko pigiausiÄ transporto priemonę, pigiausiÄ vežimo bÅ«dÄ be krovinio vertės deklaravimo ar draudimÄ , atmestini. Nagrinėjamu atveju paslaugÄ teikė vežėjas, kuris yra verslininkas – krovinių vežimo profesionalas, nuolat užsiimantis krovinių pervežimu už atlygį, todėl bÅ«tent jis turi iÅ¡ anksto numatyti ir įvertinti visas galimas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio praradimo rizikos veiksniams.

Vežėjas įvertinęs savo transporto priemonės saugumÄ , sutartyje iÅ¡dėstytus pervežimo reikalavimus t. y. nepalikti krovinio degalinėse turėjo tinkamai suplanuoti marÅ¡rutÄ , tam, kad transporto priemonė vairuotojo poilsio metu bÅ«tų tik saugomoje teritorijoje“ (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-214-258/2016).

21. Bylos duomenimis nėra galimybės nustatyti, o ir ginčo Å¡alys nenurodė, kokie konkrečiai dokumentai vežėjui buvo pateikti priimant ieÅ¡kovės užsakymÄ dėl prekių pervežimo, ar kartu su užsakymu ieÅ¡kovė pateikė informacijÄ apie vežamÄ prekių kainÄ . Atsakovo teigimu atsakovui ir jo vairuotojui nebuvo žinoma nei apie krovinio turinį – kad vežami ne spausdintuvai, o projektoriai, nei apie jų kainÄ . Teismas atkreipia dėmesį, kad vertinant tarp Å¡alių sudarytos užsakymo sutarties turinį – kad atsakovas privalo įsitikinti, jog krovinyje nėra nedeklaruotų prekių (11 sutarties punktas), kad vežėjas krovinio pakrovimo metu turi kontroliuoti, kad nebÅ«tų virÅ¡ytos leistinos svorio ribos (sutarties 10 punktas) bei tai, kad atsakovas laikomas atsakingu už visus krovinį lydinčius dokumentus, darytina iÅ¡vada, kad vežamų prekių kaina vairuotojui, gabenusiam prekes, tapo žinoma prekių pakrovimo metu, gavus sÄ skaitas – faktÅ«ras.

Kita vertus, aplinkybė, kad atsakovui nebuvo žinoma krovinio kaina nesudaro pagrindo konstatuoti, jog vežėjo atsakomybė už prarastÄ krovinį turėtų bÅ«ti ribojama.

22. KritiÅ¡kai vertintinas ir atsakovo argumentas, kad nuo atsakovo buvo nuslėptas krovinio pobÅ«dis – jam buvo nurodyta, jog vežami spausdintuvai, o iÅ¡ tikro gabenami projektoriai, kurie kaip nurodė atsakovas atsiliepime yra lengviau pavagiami ir labiau vagiami (el. b. l. 2 t., l. 3). Pats atsakovas atsiliepime nurodo, kad negali paaiÅ¡kinti kokiÄ Ä¯takÄ Ä¯vykdytam nusikaltimui galėjo daryti faktas, kad buvo vežami ne spausdintuvai, o projektoriai. Teismas taip pat pažymi, jog iÅ¡ byloje esančio ekspertizės akto Nr. 1055 (el. b. 1 t., l. 23-29) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gabenami biuro reikmenys – spausdintuvai, skeneriai, projektoriai ir kt.).

Tai rodo, kad ieškovė neklaidino atsakovo nurodydama užsakyme, jog bus vežami spausdintuvai, nes didelę dalį šio krovinio sudarė būtent jie. Teismas laiko nepagrįstais atsakovo teiginius, kad žinant krovinio turinį ir vertę jis būtų ėmęsis atitinkamų atsargumo priemonių, kad krovinys būtų išsaugotas.

23. Vežėjams keliamas atsargumo reikalavimas reiÅ¡kia tai, kad rÅ«pestingas ir apdairus vežėjas turi numatyti galimas grėsmes ir pavojus žalai atsirasti, t. y. kroviniui prarasti, todėl privalo imtis adekvačių priemonių jam iÅ¡saugoti. Nagrinėjant bylÄ nenustatyta ypatingų krovinio neteisėto užvaldymo aplinkybių, kai vežėjo priimtos priemonės kroviniui iÅ¡saugoti bÅ«tų bejėgės prie vartojamÄ kėsinimÄ si ir negalėtų užkirsti kelio krovinio praradimui. PaÅ¡aliniams asmenims, norintiems krovinį užvaldyti neteisėtu bÅ«du, nesudaryta kliūčių, kurias reikėtų įveikti jėga, ginklu, užpuolimu ar kitokiomis priemonėmis, kurioms neprotinga prieÅ¡intis. Tai turėjo numatyti ir įvertinti vežėjas, sustodamas su pakrauta puspriekabe ilsėtis nesaugomoje aikÅ¡telėje.

24. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių Å¡is, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimų, nebÅ«tų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo rizikÄ arba padėti jos iÅ¡vengti (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009; 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-219/2017).

Tokiais veiksmais CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies prasme laikytini sÄ moningi ir pakankamai tikslingi vežėjo veiksmai, dėl kurių kiltų grėsmė krovinio iÅ¡saugojimui. Sprendžiant dėl CMR konvencijos 29 straipsnio taikymo turi bÅ«ti įvertinta, ar vežėjo vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui, t. y. ar dėl jo veiksmų tiesiogiai kyla arba reikÅ¡mingai padidėja grėsmė, kad bus padaryta žala kroviniui ar kad jis bus prarastas. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad svarbu nustatyti ne tik pažeidimo padarymo faktÄ , bet ir jo esmingumÄ , įtakÄ didesnei žalos padarymo rizikai (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2014).

25. Kaip minėta, atsakovas - savo srities profesionalas, taipogi turėjo pareigÄ Ä¯vertinti visas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, t. y. iÅ¡siaiÅ¡kinti ir vežamo krovinio kainÄ . Toks vežėjo veiksmų vertinimas neprieÅ¡tarauja Å¡alių sÄ Å¾iningumo bei lygiateisiÅ¡kumo principams, nes pareiga tinkamai vykdyti prisiimamus įsipareigojimus visų pirma reiÅ¡kia, jog atsakovas, bÅ«damas savo srities profesionalas, prieÅ¡ pradėdamas vykdyti užsakymÄ turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti visas bÅ«tinas sÄ lygas, reikalingas pasiruoÅ¡ti tinkamam ir saugiam krovinio pervežimui, tuo pačiu praneÅ¡ti ieÅ¡kovei, jog nėra žinoma krovinio vertė.

Atsakovo argumentas, kad jo atsakomybė turėtų bÅ«ti ribojama, t. y. neatsargumas neprilyginamas tyčiai, dėl to, kad ieÅ¡kovė užsakyme nenurodė krovinio kainos, vertintinas kritiÅ¡kai. Atsakovas, priėmęs ieÅ¡kovės užsakymÄ vežimui jame nurodytomis sÄ lygomis bei pradėjęs vykdyti vežimÄ , privalėjo užtikrinti krovinio saugumÄ veždamas jį tomis konkrečiomis aplinkybėmis, kuriomis priimdamas paraiÅ¡kÄ sutiko vežti, ir, kaip savo srities profesionalas, nuolat užsiimantis krovinių pervežimu už atlygį, iÅ¡ anksto numatyti ir įvertinti visas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio praradimo rizikos faktoriams paÅ¡alinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti.

Atsakovo argumentas, kad žinodamas, jog vežamų prekių vertė yra didesnė jis bÅ«tų ėmęsis papildomų priemonių saugoti, stebėti ar apdrausti krovinį, rodo, kad tokia informacija (krovinio vertė) yra aktuali bÅ«tent vežėjui, todėl jis ir turėjo imtis priemonių Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡siaiÅ¡kinti. Tai, kad jis nepareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovės duomenų apie krovinio vertę, rodo, kad atsakovas prisiėmė rizikÄ sau.

26. Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovas nebuvo pakankamai rÅ«pestingas, atidus ir pareigingas kiek atitinkamomis sÄ lygomis tai buvo bÅ«tina, nesiėmė visų reikiamų priemonių aplinkybėms, sudariusioms sÄ lygas vagystei įvykdyti, paÅ¡alinti ir taip iÅ¡vengti krovinio praradimo. Vairuotojo veiksmai, tokie kaip krovinio laikymas nesaugomoje, bet kuriam asmeniui iÅ¡ visų pusių lengvai prieinamoje aikÅ¡telėje ir nevykimas iki saugesnės vietos sustojimui, laikytini nerÅ«pestingais. Atsakovui neįrodžius, kad krovinio praradimo aplinkybių jis negalėjo iÅ¡vengti ir jų paÅ¡alinimas nuo jo nepriklausė, jo atsakomybę ribojančios CMR konvencijos nuostatos jam negali bÅ«ti taikomos.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ reikalavimas priteisti jo naudai iÅ¡ atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ 25 667,00 Eur už prarastÄ krovinį, yra pagrįstas ir tenkintinas visiÅ¡kai. Dėl palÅ«kanų priteisimo 27. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 5 procentų dydžio palÅ«kanas. PalÅ«kanų, mokėtinų vežėjo, dydį reglamentuoja CMR konvencija, todėl tenkinant vežėjui pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl nuostolių, patirtų praradus krovinį, atlyginimo, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo iÅ¡ vežėjo priteistinos CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio, t. y. 5 procentų dydžio palÅ«kanos.

Dėl įskaitymo Å¡alių santykiuose 28. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovė už krovinio pervežimÄ taip ir neatsiskaitė su atsakovu, todėl atsakovas praÅ¡o atlikti užskaitÄ , pagal kuriÄ iÅ¡mokama ieÅ¡kovei suma bÅ«tų sumažinta nesumokėto pervežimo mokesčio suma t. y. 680,00 Eur, profesinių iÅ¡laidų suma 382,50 ir 40,54 Eur delspinigių, priskaičiuotų nuo 680,00 Eur nesumokėto pervežimo mokesčio, taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai 8 proc. palÅ«kanas nuo nesumokėtos 680,00 Eur sumos už krovinio pervežimÄ .

29. Vienas įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymas. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas prieÅ¡prieÅ¡inis vienarÅ«Å¡is reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibÅ«dintas pagal pareikalavimo momentÄ . Ä®skaitymui pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo (CK 6.131 straipsnis 1 dalis). Pagal Å¡ias įstatymo nuostatas įskaitymas yra vienaÅ¡alis sandoris, nes pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo, kuriuo apie įskaitymÄ praneÅ¡ama kitai Å¡aliai. Ä®skaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės Å¡alies valios ir požiÅ«rio į tokį kontrahento veiksmÄ , tik bÅ«tina, kad kitai prievolės Å¡aliai kontrahentas praneÅ¡tų apie šį teisinį veiksmÄ ir kad bÅ«tų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sÄ lygų.

30. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymas nustato tam tikras sÄ lygas. IÅ¡ CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad bÅ«tų galima atlikti įskaitymÄ , turi bÅ«ti Å¡ios sÄ lygos: pirma, prievolės Å¡alys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi bÅ«ti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡iniai, t. y.

Å¡alys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, Å¡ie Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti vienarÅ«Å¡iai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi bÅ«ti toks pat (pavyzdžiui, Å¡alys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi bÅ«ti vykdytini; Å¡eÅ¡ta, abu reikalavimai turi bÅ«ti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės Å¡alies su tokiu prievolės pasibaigimo bÅ«du ar ne, kita prievolės Å¡alis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumÄ teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sÄ lygų, bÅ«tinų atliekant įskaitymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v.

Baltarusijos Respublikos įmonei „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sentovart I. G. LTD v. UAB „ Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ B. H.“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Alginora“ v. UAB „ Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Valdiklis“ v.

UAB „Naujoji šiluma“, bylos Nr. 3K-3-18/2010).

31. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad Å¡ių teismų praktikoje pripažįstamų sÄ lygų visuma, vertinant jas sistemiÅ¡kai ir siejant su CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, lemia iÅ¡vadÄ , kad vienaÅ¡aliÅ¡kai negali bÅ«ti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiÅ¡kiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiÅ«riu. Tai reiÅ¡kia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res judicata galiÄ turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienaÅ¡aliÅ¡kai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neiÅ¡vengiamai kils teisminis ginčas.

Jei į reikalavimus, pagrįstus teismo sprendimo res judicata galia, bÅ«tų galima įskaityti teisme nepatikrintus ar kitaip priverstinio vykdytinumo savybės neįgijusius reikalavimus, bÅ«tų nepagrįstai ribojamos galimybės naudotis Konvencijos saugoma nuosavybe ir varžomas teisingumo įgyvendinimas, nes kiekvienÄ kartÄ , teismui patenkinus kreditoriaus reikalavimÄ , skolininkas galėtų pateikti vienaÅ¡alį pareiÅ¡kimÄ dėl įskaitymo, kurio pagrįstumo aiÅ¡kinimasis neiÅ¡vengiamai nukeltų teisingumo vykdymÄ ir atitinkamai realų reikalavimų patenkinimÄ .

32. Atsakovas nagrinėjamu atveju praÅ¡o atlikti įskaitymÄ . Teismas pažymi, kad Å¡i byla nagrinėjama pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir jos ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti nuostolius už prarasto krovinio dalį - tai reikalavimas apginti ieÅ¡kovės pažeistas teises. Taigi, teismas byloje vertinto ir nagrinėjo tik pareikÅ¡tus ieÅ¡kinio reikalavimus ir nenagrinėjo (negalėjo nagrinėti be (prieÅ¡)ieÅ¡kinio) atsakovo reikalavimo atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir praÅ¡ymo atlikti įskaitymÄ .

Tam, kad reikalavimų įskaitymas būtų nagrinėjamas ir jo pagrįstumas bei vykdytinumas būtų patikrintas teisme, atsakovas privalėjo nustatyta tvarka pateikti priešieškinį, sumokėti žyminį mokestį ir t.t., tačiau to nepadarė. Akivaizdu, kad tik nustačius faktines aplinkybes, susijusias su krovinio pristatymo ir iškrovimo laiku, ištyrus bei įvertinus su tuo susijusius įrodymus būtų galima spręsti, ar yra pagrindas atsiskaityti už suteiktas pervežimo paslaugas. Kadangi tokios aplinkybės šioje byloje nesudarė įrodinėjimo dalyko ir nebuvo nustatinėjamos, atsakovo reikalavimas dėl užmokesčio sumokėjimo šiuo atveju negali būti vertinamas kaip galiojantis, vykdytinas bei apibrėžtas, o atsakovas negali būti laikomas ieškovės kreditoriumi.

Pažymėtina ir tai, kad Å¡ios aplinkybės nagrinėjamoje byloje galėjo bÅ«ti nustatinėjamos tik tuo atveju, jeigu atsakovas bÅ«tų pareiÅ¡kęs prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl skolos (atlygio už suteiktas pervežimo paslaugas) priteisimo. Nesant atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio su reikalavimu priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės užmokestį už tinkamai įvykdytÄ sutartį nėra pagrindo aiÅ¡kintis su Å¡iuo reikalavimu susijusių aplinkybių ir spręsti dėl atsakovo reikalavimo pagrįstumo, nes nagrinėjamos bylos dalykÄ sudarė ieÅ¡kovės reikalavimas dėl nuostolių priteisimo.

33. Teismas pažymi, kad teisme nepatikrintos skolos vienaÅ¡alis įskaitymas į skolÄ (kuri patikrinta teisme), negalimas pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį, kuri leidžia įskaityti tik vykdytinumo ir akivaizdumo požiÅ«riu lygiaverčius reikalavimus.

34. Tačiau tai netrukdo atsakovui pareikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį atskiroje byloje ir praÅ¡yti priteisti sutartyje numatytÄ galimai nesumokėtÄ atlygį už suteiktas paslaugas bei už pradelstÄ laikÄ atsiskaityti priskaičiuotas palÅ«kanas. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių 35. Jeigu ieÅ¡kinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis). 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi teismas tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir areÅ¡tavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant ar esant nepakankamai atsakovo pinigines lėšas bei turtines teises nevirÅ¡ijant 25 667,00 Eur sumos. 2018 m. lapkričio 19 d. ieÅ¡kovės praÅ¡ymu byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsižvelgiant į tai, laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų 36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė teismui pateikė duomenis, kad sumokėjo 578,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. 1 t., l.

58) ir 38,00 Eur (el. b. 1 t., l. 81), iš viso – 616,00 Eur, kuris priteistinas iš atsakovo. Nors ieškovė ieškinyje prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis ir atstovavimo išlaidos, tačiau ieškovei nepateikus duomenų apie išlaidas už advokato paslaugas atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 271, 279 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkinti.

Priteisti iÅ¡ atsakovo „(duomenys neskelbtini)“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), 25 667,00 Eur (dvideÅ¡imt penkių tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynių eurų) nuostolių atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (25 667,00 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 616,00 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus Å¡eÅ¡iolika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ turto areÅ¡tÄ , palikti galioti iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėjas Saulius Zajarskas